Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO Nr. XI-329 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: 10 straipsnis. Klimato kaitos programa ir pagal nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorius gauto turto perdavimas
2Programos finansavimo šaltiniai:
1) lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus;
2) lėšos, gautos už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus;
3) lėšos, gautos šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka;
4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos klimato kaitos poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti;
5) 3 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai. 5 6) kitos teisėtai gautos lėšos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pakeitimas parengtas įsigilinus į 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių planą, kuriuo siekiama plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/842[¹] nuostatas, kuriomis nustatytas įpareigojimas Lietuvai iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį 9 procentais, lyginant su 2005 m., Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonė, namų ūkiai ir kt.), į Nacionalinių emisijos limitų direktyvos nuostatas[²], kuriomis nustatytas įsipareigojimas Lietuvai iki 2020 m. sumažinti išmetamų azoto oksidų kiekį 48 procentais ir iki 2030 m. 51 procentu, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. 2019 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektoriaus išmestas ŠESD kiekis 2017 m. sudarė 5795 kt CO₂ ekv. ir viršijo Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje transporto sektoriui įtvirtintą kiekybinį metinį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą (5435 kt CO₂ ekv.). Didžioji dalis išmetamo ŠESD kiekio susidarė kelių transporto sektoriuje (apie 90 procentų). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį ŠESD (57 procentai) sudarė išmetimai iš lengvųjų automobilių, priskiriamų M₁ klasei, ir lengvųjų krovininių automobilių, priskiriamų N₁ klasei (toliau – TP). Siekiant Lietuvai nustatyto 9 procentų ŠESD mažinimo tikslo, būtina per 2021-2030 m. periodą neviršyti 126,6 mln. t CO₂ ekv.
kvotos, nes, susidarius perviršiui, Lietuva turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais (1 t CO₂ ekv. = 1 kreditas). Pagal esamas prognozes ŠESD išmetamas kiekis per 2021-2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t CO₂ ekv., t. y. susidarys 13,6 mln. CO₂ ekv. kvotos vienetų trūkumas. Pagal ES ATLPS rinkos prognozes, kurios daro prielaidą, kad apyvartinio taršos leidimo kvotos 1 vienetas kainuos 25 Eur, Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021-2030 m. laikotarpį. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur. Transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo kuro kiekio. Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius dalį, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Bendradarbiavimo tarp Partijos Tvarka ir teisingumas, „Lietuvos Laisvės Sąjungos“ (Liberalai) ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pagrindu, įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu nenumatytas klimato kaitos programos finansavimas iš transporto priemonių savininkų ir valdytojų sumokamų mokesčių pagal kuro naudojimo kiekius. 4.
laukiama Siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama, nedidinant biurokratinės naštos sudaryti sąlygas transporto priemonių valdytojams prisidėti prie klimato kaitos valdymo, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką. Priėmus projektą kiekvienas transporto priemonės valdytojas prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo priemonių finansavimo. Kuo daugiau valdytojo naudojama transporto priemonė išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo daugiau transporto priemonės valdytojas sumoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygos nesikeis ir nedidės biurokratinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Norint efektyvinti teikiamo projekto įtaką klimato kaitos programai, būtina keisti tarifus akcizų įstatyme. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus 24 mln eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: akcizai, trys procentai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (toliau-keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad Klimato kaitos programos finansavimo vienas iš šaltinių yra - „3 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai“. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti, <...>“. Mūsų nuomone, projektu teikiamos nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos valstybės biudžeto konstitucinės doktrinos. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui.
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė - ir tik ji - turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniame Teisme yra priimta nagrinėti konstitucinės justicijos byla Nr. 8/2019 pagal Vyriausybės prašymą Nr. 1B-10/2019 ištirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Miškų įstatymo, Kultūros rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų, kuriomis yra ribojamos Vyriausybės teisės rengiant valstybės biudžetą, atitiktį Konstitucijai. Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomas fiksuotas Klimato kaitos programos finansavimo šaltinis iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. 2.
teikiamo projekto įtaką klimato kaitos programai, būtina keisti tarifus Akcizų įstatyme“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalis nustato, kad „kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Atsižvelgiant į nurodytą Seimo statuto nuostatą bei teisėkūros sistemiškumo principą, svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiamas Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreipiame dėmesį, kad Seime šiuo metu yra svarstomas
patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4014), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš akcizų bei asignavimai jau yra suplanuoti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. 4. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tad galima situacija, jog šis projektas įsigaliotų priimant Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei jį lydinčiuosius atitinkamų mokesčių pakeitimo įstatymų projektus. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina projektą pildyti įstatymo įsigaliojimo nuostatomis. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
žodžiai „išdėstyti“ ir „ją“ sukeistini vietomis;
straipsnio pavadinimas;
direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]