Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.“
Pakeisti 148 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestinių ginčų komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą
Mokestinių ginčų komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminasi.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 156 straipsnį 3 dalimi: „3. Kai nagrinėdama skundą Mokestinių ginčų komisija suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečiame mokestiniame ginče, teisėtumu, ji sustabdo skundo nagrinėjimą ir kreipiasi į administracinį teismą prašydama ištirti šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Šiuo atveju skundo nagrinėjimas sustabdomas, iki administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „159 straipsnis. Apskundimas teismui
mokėtojas arba centrinis mokesčių administratorius, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. 2.
Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. 3. 2. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuopo centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. 4. 3. Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 5. 4. Centrinis mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, taip pat teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų dėl mokestinių ginčų apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.“
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai, įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.“
Pakeisti 148 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„148 straipsnis. Mokestinių ginčų komisija
ginčų komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto. 2. Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. 3 2. Komisiją sudaro Komisijos pirmininkas ir keturi nariai, skiriami ketveriems metams. Komisijos narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu taip pat paskiria Vyriausybė. Ministras Pirmininkas Vyriausybei teikia Komisijos narių kandidatūras iš pretendentų į Komisijos narius sąrašo. Tas pats asmuo Komisijos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pretendentus į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
3Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:
aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą –bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą;
ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje;
išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą (toliau – egzaminas). 4. Reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikomas asmenims, turintiems finansų, teisės ar ekonomikos krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, taip pat asmenims, išlaikiusiems pretendentų į teisėjus egzaminą, jei nuo egzamino iki šio įstatymo 148¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dienos nepraėjo penkeri metai. 5. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Komisijos nariu, jeigu jis:
iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 5 6. Komisijos narys turi teisę atsistatydinti.
Komisijos narys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai jis:
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
5) šiurkščiai pažeidėžia darbo pareigas .(nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu);
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
2) jis miršta. 68. Komisijos narių darbas Komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos Vvalstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos narys pareigas gali eiti tik Komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą. 79. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol paskiriami nauji nariai. Komisijos nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. 810. Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Komisijos pirmininkas.
Komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 911. Komisijos nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 148¹ straipsniu Papildyti Įstatymą148¹ straipsniu:
„148¹straipsnis. Pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius dokumentų
tikrinimas, egzaminavimas, įrašymas į pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą ir atranka
ministerijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 148 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus, ir, jei egzistuoja nors viena iš šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, – tai įrodančius dokumentus. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pretendentas atitinka minėtus reikalavimus ir egzistuoja nors viena iš šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, jo duomenis įtraukia į pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą (toliau – Pretendentų sąrašas). Jei minėtų aplinkybių nėra, pretendento duomenis į Pretendentų sąrašą įtraukia tada, kai jis išlaiko egzaminą. 2. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties šio įstatymo 148 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Šis Teisingumo ministerijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3.
rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus, išskyrus atvejus, kai yra daugiau kaip penkiolika pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius, kurie atitinka šio įstatymo 148 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus ir turi išlaikyti egzaminą. Tokiu atveju Teisingumo ministerija egzaminą organizuoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio pretendento dokumentų gavimo dienos. 4. Egzamino komisiją trejiems metams iš 5 narių sudaro teisingumo ministras, jis taip pat tvirtina šios komisijos nuostatus. Egzamino komisijos nariais skiriami vienas Teisingumo ministerijos atstovas ir po du Teisėjų tarybos ir mokslo bei studijų institucijų deleguotus atstovus. Egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Egzamino komisijos narių darbas egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Egzamino programą tvirtina teisingumo ministras. Egzamino komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą, per penkerius metus nepaskiriamas Mokestinių ginčų komisijos nariu, egzamino rezultatai netenka galios. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą, paskiriamas Mokestinių ginčų komisijos nariu, egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina Mokestinių ginčų komisijos nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių. 6. Pretendentų sąrašą tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras tvirtina asmenų įrašymo į Pretendentų sąrašą tvarką. 7. Pretendentus į laisvas ar atsilaisvinančias Mokestinių ginčų komisijos narių vietas iš Pretendentų sąrašo teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka komisija (toliau – Atrankos komisija), kurią trejiems metams iš 5 narių sudaro teisingumo ministras.
Atrankos komisijos nariais skiriami Teisingumo ministerijos atstovas ir po vieną Vyriausybės kanceliarijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mokslo ir studijų institucijų deleguotą atstovą. Atrankos komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra egzamino komisijos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu Pretendentų sąraše įrašytu pretendentu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ar atsilaisvinančias Mokestinių ginčų komisijos narių vietas yra tinkamiausi būti Mokestinių ginčų komisijos nariais. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje bei egzamino rezultatą. Pasibaigus atrankai, Atrankos komisija sprendime Ministrui Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis pretendentus, tinkamiausius būti Mokestinių ginčų komisijos nariais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą
Mokestinių ginčų komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminasi.“
dalimi: „3.
Kai nagrinėdama skundą Mokestinių ginčų komisija suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečiame mokestiniame ginče, teisėtumu, ji sustabdo skundo nagrinėjimą ir kreipiasi į administracinį teismą prašydama ištirti šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Šiuo atveju skundo nagrinėjimas sustabdomas, iki administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo.“
straipsnį 4 dalimi: „4. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, sustabdomi visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai.“
Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „159 straipsnis. Apskundimas teismui
mokėtojas arba centrinis mokesčių administratorius, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. 2. Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. 3. 2. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuopo centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. 4. 3. Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 5. 4. Centrinis mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, taip pat teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų dėl mokestinių ginčų apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.“
1.
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai, įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 3. Mokestinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, eina pareigas iki kadencijos pabaigos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki
aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 231 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14889 bylos (išnagrinėta – 13048), gautų bylų 3290 buvo tokių, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų (išnagrinėta atitinkamai 3016 bylų). Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės buvo gauta apie 100. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2018 m. apeliaciniai skundai bylose dėl valstybės atsakomybės taikymo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarė net apie 40 proc. visų teismo gautų apeliacinių skundų.
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2018 m. buvo apie 500, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 11 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 11 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo
įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), kuriais siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti LAGK, nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK). Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma). LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad 2017 m. ir 2018 m.
LAGK veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12 proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis (94 proc.) mokesčių mokėtojų skundų dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratorių sprendimų, yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui[1]. Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.
Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių). IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.
1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka ĮAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui ĮAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka. ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka.
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką. Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis).
Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti LAGK nepriklausomumą ir jos narių nešališkumą, IAGNTĮ projektu (keičiamas IAGNTĮ 3 straipsnis) siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti LAGK narių atrankos tvarką ir kriterijus. IAGNTĮ projekte numatoma, kad pretendentus į LAGK narius teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į įstatyme nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia LAGK nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus.
Be to, suvienodinant LAGK narių skyrimo tvarką su Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarka (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d.), siūloma nustatyti, jog LAGK narius (iš jų šios komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose) Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Kartu nustatomi papildomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti LAGK nariais, t. y. kad jais gali būti: ne vyresni nei 65 metų asmenys (analogiškai kaip teisėjų atveju); nepriekaištingos reputacijos asmenys; turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą; turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai derinami su reikalavimais Mokestinių ginčų komisijos nariams (kurie yra panašūs kaip teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Ribojamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo bei pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kadencijų skaičius (ne daugiau kaip dvi kadencijos). Kartu nustatoma, jog LAGK nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu.
Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu, siekiant aiškumo, MAĮ projektu keičiamame 148 straipsnyje siūloma expressis verbis nurodyti, kad Mokestinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija (t. y. analogiškai, kaip galiojančiame reglamentavime yra nurodyta dėl LAGK). Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m.
Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymų projektus, didžiąją dalį privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjamų administracinių bylų sudarytų bylos dėl žalos, padarytos dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, atlyginimo, kuriose yra poreikis apklausti pareiškėjus (asmenis, esančius laisvės atėmimo vietose) nuotoliniu būdu, ĮAGNTĮ projektu siūloma nustatyti, jog bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose). Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus. IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (12 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau. Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme, nes galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2018 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 93 dienas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų. LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
projektų tikslai ir uždaviniai. 2019 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14273 bylos, išnagrinėta – 14929, iš jų išnagrinėta 2440 bylų, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės išnagrinėta apie 1243. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2019 m. apeliacine tvarka išnagrinėta 1181 byla dėl žalos priteisimo iš valstybės (kas sudaro 39 proc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų).
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2019 m. buvo apie 364, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 9 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 8 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo
siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK), nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą minėtų komisijų nariams atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ginčų komisijos yra kvaziteismai, kurie prisideda prie žmogaus teisių gynimo ir padeda vykdyti teisingumą, ginčų komisijų narių nepriklausomumas turi būti užtikrinamas analogiškai, kaip ir teisėjų, t. y. baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų LAGK. Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma).
LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad LAGK kasmetinių veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12-15proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir
projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis mokesčių mokėtojų skundų yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui (2019 m. ši komisija išnagrinėjo 264 skundus (prašymus), o tiesiogiai teismui, nesikreipiant į komisiją buvo paduota 13 skundų) [1].
Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka. Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). MAĮ 148 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams ir jų atrankos tvarka. Šios komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje; asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja finansų ministerija. Tas pats asmuo Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokestinių ginčų komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Mokestinių ginčų komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokestinių ginčų komisijos pirmininką iš visų komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.3.11 papunkčiu finansų ministrui yra priskirta mokesčių ir jų administravimo sritis.
Tačiau pagal to paties nutarimo 1.10.4 papunktį, teisinių procesų reglamentavimas priskirtas teisingumo ministro valdymo sričiai. Tai, kad Mokestinių ginčų komisijos narių atranką organizuoja ir mokestinių ginčų nagrinėjimo sritį faktiškai koordinuoja Finansų ministerija, kuriai priskirtas politikos formavimas mokesčių administravimo srityje, sudaro prielaidas abejoti Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumu ir nešališkumu ginčų nagrinėjimo procese. Pažymėtina, kad Finansų ministerija yra vienos iš mokestinio ginčo šalies – centrinio mokesčių administratoriaus – steigėjas, centrinis mokesčių administratorius yra atskaitingas finansų ministrui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171, 3 punktas). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka IAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui IAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka.
ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką.
Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis). Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 7 straipsnis). Pažymėtina, kad, priėmus įstatymų projektus, LAGK ir Mokestinių ginčų komisija taptų privalomomis tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, kurių sprendimai, neapskundus jų per įstatymuose nustatytą terminą teismui, privalomai vykdomi; pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimai dėl LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus privaloma ikiteismine tvarka, galėtų būti skundžiami apeliacine tvarka tik išimtiniais ABTĮ nustatytais atvejais (ribota apeliacija).
Atsižvelgiant į įstatymų projektais numatytą reglamentavimą, svarbu, kad ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų aukštos kvalifikacijos asmenys: aukšta ginčus nagrinėjančių asmenų kvalifikacija sustiprina ginčo šalims teikiamas nešališko ir sąžiningo proceso garantijas, padidina tikimybę priimti teisėtą, teisingą, racionaliai pagrįstą ir sąžiningą sprendimą. Siekiant užtikrinti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą, šių komisijų narių nešališkumą, kartu užtikrinti, kad administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų tik aukštos kvalifikacijos asmenys, IAGNTĮ projektu ir MAĮ projektu siūloma ginčų komisijų narių išsilavinimo, kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus priartinti prie teisėjų. Asmenys, siekiantys būti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nariais, kaip ir pretendentai į teisėjus, privalėtų laikyti egzaminą, būtų įrašomi į pretendentų sąrašą, o vėliau atrenkami Teisingumo ministro sudarytos komisijos Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pretendentų į LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos narius egzamino programą tvirtintų teisingumo ministras. Pretendentų į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą tvarkytų Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministras tvirtintų detalią asmenų įrašymo į pretendentų sąrašą tvarką, kurioje, be kita ko, nustatytų ir terminus, per kuriuos Teisingumo ministerija turėtų patikrinti pretendento į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius pateiktus dokumentus, jo duomenis įtraukti į pretendentų į LAGK ar Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą arba nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžinti šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą siūloma priskirti Teisingumo ministerijos kompetencijai. Tokiu būdu būtų panaikintos prielaidos abejoti šios ginčus nagrinėjančios institucijos nepriklausomumu ir nešališkumu, o siūlomas reglamentavimas atitiktų finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių paskirstymą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą priskyrus Teisingumo ministerijos kompetencijai, būtų suvienodintos LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos procedūros, kas yra svarbu, turint omenyje, jog abi šios institucijos taptų privalomos konkrečių kategorijų administraciniams ginčams nagrinėti ir šiems ginčams būtų taikoma ribota apeliacija. Atsižvelgiant į mokestinių ginčų specifiką, ir siekiant užtikrinti, kad į Mokestinių ginčų komisijos narius būtų atrinkti profesionalūs mokesčių (finansų) teisės specialistai, išliktų specialūs išsilavinimo ir patirties reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams, t. y. turėti aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Kadangi pastarieji reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų LAGK nariams, Mokestinių ginčų komisijos nariams turėtų būti rengiama atskira egzamino programa. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu. Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už komisijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m. Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose).
Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus.
IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (t. y. LAGK – 12-15 proc., Mokestinių ginčų komisijos – apie 60 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau.
Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme (galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2019 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 100 dienų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų.
LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 3 dalyje numatoma Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) teisė kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečiame mokestiniame ginče, teisėtumo patikrinimo. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo MAĮ 156 straipsnio 3 dalį tokiu atveju „skundo nagrinėjimas sustabdomas, iki administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pažymime, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pačiu turėtų sustoti ir procesinių terminų eiga. Teisminį nagrinėjimą reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. Siekiant apsaugoti bylos šalių procesines teises nagrinėjant bylą MGK, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame analogišką normą įtvirtinti ir projektu keičiamame MAĮ. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
įstatymo papildymo 148¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (pvz., BPK 214 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 3 dalimi ir kt.), asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ne vien tik nuosprendžiu, bet ir kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Dėl to siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 148 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nuosprendžiu“ vartoti bendresnę sąvoką „sprendimu“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo MAĮ 148 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijų nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. 3. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 4 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85)
Žmogaus teisių komitetas
papildymo 148¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4255(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Kęstutis Smirnovas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėja: Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova Budrikienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-082 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (pvz., BPK 214 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 3 dalimi ir kt.), asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ne vien tik nuosprendžiu, bet ir kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Dėl to siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 148 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nuosprendžiu“ vartoti bendresnę sąvoką „sprendimu“.
2 Projekto
Mokestinių ginčų komisijų nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. Apsispręsti pagrindiniame komitete7 Projekto
straipsnio 4 dalį“. Pritarti
Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti.
Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Pateikto išvadai IAGNTĮ projekto 4 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo LAGK nariu atveju – numatyta, kad egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina LAGK nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių. Siūlomos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad asmuo, išlaikęs pretendentų į LAGK narius egzaminą ir paskirtas LAGK nariu, eidamas joje pareigas vieną ar daugiau kadencijų ne įgyja aukštesnę kvalifikaciją ir kompetencijas, bet jas praranda. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą pasibaigus LAGK nario kadencijai: kadencijos pasibaigimas nereiškia asmens, ėjusio LAGK nario pareigas vieną ar daugiau kadencijų iš eilės, kompetencijos (kurią reikėtų įrodyti laikant pretendentų į LAGK narius egzaminą pretenduojant tapti LAGK nariu dar kitą kadenciją) pabaigos; asmens kandidatūra galėtų būti teikiama, pavyzdžiui, likusiam LAGK nario, atleidus jį nepasibaigus įgaliojimų laikui ar nutrūkus jo įgaliojimams, kadencijos laikotarpiui. Analogiška nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo MGK nariu atveju papildytas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4255(2) (toliau – MAĮ projektas), teikiamo Įstatymų projektų pakete, 3 straipsnis (MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalis). Todėl siūlytina MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalį papildyti nuostatomis dėl egzamino rezultatų galiojimo termino pasibaigus ir MGK nario kadencijai.
IAGNTĮ projekto 4 straipsnio 6 dalies dispozicijoje siūloma nustatyti, kad pretendentų į LAGK narius sąrašą tvarko ir asmenų įrašymo į šį sąrašą tvirtina teisingumo ministras. Šią nuostatą siūlytina suderinti su MAĮ projekto 3 straipsniu teikiama MAĮ 148ˡ straipsnio 6 dalimi, pagal kurią pretendentų į MGK narius sąrašą tvarko Teisingumo ministerija, asmenų įrašymo į šį sąrašą tvarką tvirtina teisingumo ministras. Apsispręsti pagrindiniame komitete
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 5. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai:„už“ – bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: V.Simulik, L.Talmont Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808