Projekto lyginamasis variantas
X
skyriaus pakeitimas Pakeisti X skyrių ir jį išdėstyti taip:
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 137 straipsnis. Skundo padavimas
sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 2. Skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui (toliau – Lietuvos administracinių ginčų komisija) Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 3. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 138 straipsnis. Skundo padavimo terminas Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 139 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas 1.
Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba kai suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 140 straipsnis. Skundų nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
Tteismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisija šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus nagrinėja privaloma ikiteismine Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo
apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos. 2. Administracinis Tteismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Šis terminas nustatomas ir tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas nagrinėja skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus šio Įstatymo
bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą. 4. Apygardos administracinio teismo Ppriimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. 5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. 140¹ straipsnis. Skundų dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei nagrinėjimas
1Užsienietis,
gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 arba 7 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. 4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.“
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai, įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
X
skyriaus pakeitimas Pakeisti X skyrių ir jį išdėstyti taip:
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 137 straipsnis. Skundo padavimas
sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotdamas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 2. Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, taip pat dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui (toliau – Lietuvos administracinių ginčų komisija) Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 3. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 138 straipsnis. Skundo padavimo terminas Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 139 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas 1.
Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka,; nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas; arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 140 straipsnis. Skundų nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
Tteismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisija šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus nagrinėja privaloma ikiteismine Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo
apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos. 2. Administracinis Tteismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Šis terminas nustatomas ir tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas nagrinėja skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus šio Įstatymo
bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą. 4. Apygardos administracinio teismo Ppriimtas sprendimas gali būti apskundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. 5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. 140¹ straipsnis. Skundų dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei nagrinėjimas
1Užsienietis,
gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 arba 7 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. 4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.“
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai, įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4253(3) lyginamasis variantas
X
skyriaus pakeitimas Pakeisti X skyrių ir jį išdėstyti taip:
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 137 straipsnis. Skundo padavimas
sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotdamas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 2. Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, (išskyrus skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei), atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui (toliau – Lietuvos administracinių ginčų komisija) Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 3. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 138 straipsnis. Skundo padavimo terminas Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 139 straipsnis.
vykdymo sustabdymas
sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis šis užsienietis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka,; nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas; arba užsieniečiui suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis šis užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 140 straipsnis. Skundų nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
Tteismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisija šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus nagrinėja privaloma ikiteismine Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo
apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. 2. Administracinis Tteismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Šis terminas taikomas ir tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas nagrinėja skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus šio Įstatymo
bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą. 4. Apygardos administracinio teismo Ppriimtas sprendimas gali būti apskundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. 5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. 140¹ straipsnis. Skundų dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei nagrinėjimas
1Užsienietis,
gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 arba 7 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. 4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.“
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Skundai, įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 231 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14889 bylos (išnagrinėta – 13048), gautų bylų 3290 buvo tokių, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų (išnagrinėta atitinkamai 3016 bylų). Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės buvo gauta apie 100. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2018 m. apeliaciniai skundai bylose dėl valstybės atsakomybės taikymo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarė net apie 40 proc. visų teismo gautų apeliacinių skundų.
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2018 m. buvo apie 500, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 11 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 11 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo
įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), kuriais siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti LAGK, nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK). Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma). LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad 2017 m. ir 2018 m.
LAGK veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12 proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis (94 proc.) mokesčių mokėtojų skundų dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratorių sprendimų, yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui[1]. Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.
Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių). IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.
1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka ĮAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui ĮAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka. ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka.
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką. Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis).
Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti LAGK nepriklausomumą ir jos narių nešališkumą, IAGNTĮ projektu (keičiamas IAGNTĮ 3 straipsnis) siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti LAGK narių atrankos tvarką ir kriterijus. IAGNTĮ projekte numatoma, kad pretendentus į LAGK narius teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į įstatyme nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia LAGK nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus.
Be to, suvienodinant LAGK narių skyrimo tvarką su Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarka (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d.), siūloma nustatyti, jog LAGK narius (iš jų šios komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose) Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Kartu nustatomi papildomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti LAGK nariais, t. y. kad jais gali būti: ne vyresni nei 65 metų asmenys (analogiškai kaip teisėjų atveju); nepriekaištingos reputacijos asmenys; turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą; turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai derinami su reikalavimais Mokestinių ginčų komisijos nariams (kurie yra panašūs kaip teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Ribojamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo bei pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kadencijų skaičius (ne daugiau kaip dvi kadencijos). Kartu nustatoma, jog LAGK nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu.
Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu, siekiant aiškumo, MAĮ projektu keičiamame 148 straipsnyje siūloma expressis verbis nurodyti, kad Mokestinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija (t. y. analogiškai, kaip galiojančiame reglamentavime yra nurodyta dėl LAGK). Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m.
Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymų projektus, didžiąją dalį privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjamų administracinių bylų sudarytų bylos dėl žalos, padarytos dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, atlyginimo, kuriose yra poreikis apklausti pareiškėjus (asmenis, esančius laisvės atėmimo vietose) nuotoliniu būdu, ĮAGNTĮ projektu siūloma nustatyti, jog bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose). Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus. IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (12 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau. Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme, nes galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2018 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 93 dienas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų. LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
projektų tikslai ir uždaviniai. 2019 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14273 bylos, išnagrinėta – 14929, iš jų išnagrinėta 2440 bylų, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės išnagrinėta apie 1243. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2019 m. apeliacine tvarka išnagrinėta 1181 byla dėl žalos priteisimo iš valstybės (kas sudaro 39 proc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų).
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2019 m. buvo apie 364, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 9 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 8 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo
siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK), nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą minėtų komisijų nariams atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ginčų komisijos yra kvaziteismai, kurie prisideda prie žmogaus teisių gynimo ir padeda vykdyti teisingumą, ginčų komisijų narių nepriklausomumas turi būti užtikrinamas analogiškai, kaip ir teisėjų, t. y. baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų LAGK. Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma).
LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad LAGK kasmetinių veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12-15proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir
projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis mokesčių mokėtojų skundų yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui (2019 m. ši komisija išnagrinėjo 264 skundus (prašymus), o tiesiogiai teismui, nesikreipiant į komisiją buvo paduota 13 skundų) [1].
Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka. Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). MAĮ 148 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams ir jų atrankos tvarka. Šios komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje; asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja finansų ministerija. Tas pats asmuo Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokestinių ginčų komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Mokestinių ginčų komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokestinių ginčų komisijos pirmininką iš visų komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.3.11 papunkčiu finansų ministrui yra priskirta mokesčių ir jų administravimo sritis.
Tačiau pagal to paties nutarimo 1.10.4 papunktį, teisinių procesų reglamentavimas priskirtas teisingumo ministro valdymo sričiai. Tai, kad Mokestinių ginčų komisijos narių atranką organizuoja ir mokestinių ginčų nagrinėjimo sritį faktiškai koordinuoja Finansų ministerija, kuriai priskirtas politikos formavimas mokesčių administravimo srityje, sudaro prielaidas abejoti Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumu ir nešališkumu ginčų nagrinėjimo procese. Pažymėtina, kad Finansų ministerija yra vienos iš mokestinio ginčo šalies – centrinio mokesčių administratoriaus – steigėjas, centrinis mokesčių administratorius yra atskaitingas finansų ministrui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171, 3 punktas). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka IAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui IAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka.
ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką.
Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis). Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 7 straipsnis). Pažymėtina, kad, priėmus įstatymų projektus, LAGK ir Mokestinių ginčų komisija taptų privalomomis tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, kurių sprendimai, neapskundus jų per įstatymuose nustatytą terminą teismui, privalomai vykdomi; pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimai dėl LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus privaloma ikiteismine tvarka, galėtų būti skundžiami apeliacine tvarka tik išimtiniais ABTĮ nustatytais atvejais (ribota apeliacija).
Atsižvelgiant į įstatymų projektais numatytą reglamentavimą, svarbu, kad ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų aukštos kvalifikacijos asmenys: aukšta ginčus nagrinėjančių asmenų kvalifikacija sustiprina ginčo šalims teikiamas nešališko ir sąžiningo proceso garantijas, padidina tikimybę priimti teisėtą, teisingą, racionaliai pagrįstą ir sąžiningą sprendimą. Siekiant užtikrinti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą, šių komisijų narių nešališkumą, kartu užtikrinti, kad administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų tik aukštos kvalifikacijos asmenys, IAGNTĮ projektu ir MAĮ projektu siūloma ginčų komisijų narių išsilavinimo, kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus priartinti prie teisėjų. Asmenys, siekiantys būti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nariais, kaip ir pretendentai į teisėjus, privalėtų laikyti egzaminą, būtų įrašomi į pretendentų sąrašą, o vėliau atrenkami Teisingumo ministro sudarytos komisijos Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pretendentų į LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos narius egzamino programą tvirtintų teisingumo ministras. Pretendentų į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą tvarkytų Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministras tvirtintų detalią asmenų įrašymo į pretendentų sąrašą tvarką, kurioje, be kita ko, nustatytų ir terminus, per kuriuos Teisingumo ministerija turėtų patikrinti pretendento į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius pateiktus dokumentus, jo duomenis įtraukti į pretendentų į LAGK ar Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą arba nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžinti šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą siūloma priskirti Teisingumo ministerijos kompetencijai. Tokiu būdu būtų panaikintos prielaidos abejoti šios ginčus nagrinėjančios institucijos nepriklausomumu ir nešališkumu, o siūlomas reglamentavimas atitiktų finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių paskirstymą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą priskyrus Teisingumo ministerijos kompetencijai, būtų suvienodintos LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos procedūros, kas yra svarbu, turint omenyje, jog abi šios institucijos taptų privalomos konkrečių kategorijų administraciniams ginčams nagrinėti ir šiems ginčams būtų taikoma ribota apeliacija. Atsižvelgiant į mokestinių ginčų specifiką, ir siekiant užtikrinti, kad į Mokestinių ginčų komisijos narius būtų atrinkti profesionalūs mokesčių (finansų) teisės specialistai, išliktų specialūs išsilavinimo ir patirties reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams, t. y. turėti aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Kadangi pastarieji reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų LAGK nariams, Mokestinių ginčų komisijos nariams turėtų būti rengiama atskira egzamino programa. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu. Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už komisijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m. Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose).
Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus.
IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (t. y. LAGK – 12-15 proc., Mokestinių ginčų komisijos – apie 60 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau.
Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme (galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2019 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 100 dienų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų.
LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinės padėties“ 140 straipsnis, jame įtvirtinant taisyklę, jog „Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo
administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos“. Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 1 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnis, jame įtvirtinant taisyklę, jog „Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo
administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos“. Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
2020 m. rugsėjo 16 d. Nr. 105-P-58
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 1 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnis, jame įtvirtinant taisyklę, jog „Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos“. Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas.
Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Nepritarti Pažymėtina, kad skundams dėl sprendimų, susijusių su leidimais gyventi/dirbti Lietuvoje, nustatomi trumpesni tiek padavimo (per 14 dienų), tiek nagrinėjimo terminai (iki 2 mėn.) (žr. Įstatymo
siekiant kuo greitesnio galutinio teismo sprendimo dėl užsieniečio statuso priėmimo (neapibrėžta užsieniečio teisinė padėtis turėtų tęstis kuo trumpiau). 140 str. 2 dalyje skundo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo padavimo termino skaičiavimas siūlomas pagal analogiją su keičiamo Įstatymo 140 str. 4 dalimi („Apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo“, t. y. ne nuo sprendimo įteikimo). Kartu pažymėtina, skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentas – nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo – pagrįstas ir tuo, jog šios komisijos sprendimo priėmimo terminas yra trumpas (3 darbo dienos nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo), apie jį informuojamos bylos šalys (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 str. 11 d., 17 str. 1 d.), todėl bylos šalys, turėdamos pareigą domėtis bylos eiga, gali sužinoti apie priimtą sprendimą dar iki jo išsiuntimo. 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniam svarstyme paskirtam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti vertinimai yra dėl viso įstatymų paketo arba pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4251(2) ir konkrečių Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4253(2) nuostatų nevertina. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2020-09-11 Rašto Nr. G-2020-75231 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo
projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime.
Pagal projektus, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui turės būti skundžiami teismui, o dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui – galės būti skundžiami ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Siekiant užtikrinti vieningą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad bylų dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui ir bylų dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui pobūdis yra panašus, svarstytina, ar šių sprendimų apskundimo tvarka neturėtų būti analogiška. Nepritarti Pažymėtina, kad bylos dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi) turėtų būti nagrinėjami teisme. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str. 2 dalį, numatant išimtį, kad skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). 2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2020-09-11 Rašto Nr. G-2020-7523 Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienais metais skundų dėl Migracijos departamento priimamų sprendimų skaičius išlieka stabiliai didelis: 2017 m.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 346 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 158 bylos; 2018 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta 418 bylų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 211 bylų; 2019 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 249 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 144 bylos. Didžioji dalis šių bylų buvo pradėta būtent dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi / pakeisti /panaikinti leidimą laikinai gyventi: 2017 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 279, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 108; 2018 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 260, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 126; 2019 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 98, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 69. Visas susirašinėjimas su administraciniais teismais, nagrinėjant skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, vyksta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, per kurį galima ne tik siųsti/gauti procesinius dokumentus, bet ir sekti bylos eigą, operatyviai reaguoti į visus bylos dalyvių teikiamus dokumentus, užtikrinti operatyvų teismo įpareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad elektroninė sistema (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas) sudaro galimybes ne tik institucijai, bet ir pareiškėjui operatyviai susipažinti su visa bylos medžiaga elektroniniu būdu. Taigi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą ir efektyvumą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nėra prisijungusi (tai nenumatyta ir įstatymų projektuose), skundus siunčia paštu, o atsiliepimams pateikti nustato labai trumpus terminus (3 darbo dienos). Atsižvelgiant į numatomą skundų, kurie galės būti teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai, skaičių, siūlytina apsvarstyti galimybę Lietuvos administracinių ginčų komisijai naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir (ar) savarankiška elektronine sistema ir numatyti teisinį pagrindą atitinkamuose teisės aktuose. Atsižvelgti
įvertinti pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4253(2), ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2020-09-161 Argumentai: Byloms dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi), turėtų būti taikoma vienoda nagrinėjimo teisme praktika. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str.
išimtį, kad skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi (išskyrus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei), atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui (toliau – Lietuvos administracinių ginčų komisija) Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronis Ažubalis. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
X
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Kęstutis Smirnovas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Elvinas Jankevičius – Teisingumo ministras, Jurga Greičienė – Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė, Egidija Konopliova Budrikienė – Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja, Gintaras Kryževičius – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 1 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnis, jame įtvirtinant taisyklę, jog
„Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus
šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos“. Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas.
Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Nepritarti Skundams dėl sprendimų, susijusių su leidimais gyventi/dirbti Lietuvoje, nustatomi trumpesni tiek padavimo, tiek nagrinėjimo terminai (žr. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnyje, 140 straipsnio 2, 4 dalyse, 1401 straipsnyje nustatytus terminus) siekiant kuo greitesnio galutinio teismo sprendimo dėl užsieniečio statuso priėmimo (neapibrėžta užsieniečio teisinė padėtis turėtų tęstis kuo trumpiau). Skundo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo padavimo termino skaičiavimui siūlomas reglamentavimas pagal analogiją su keičiamo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi („Apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo“, t. y. ne nuo sprendimo įteikimo). Be to, skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentas – nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo – pagrįstas ir tuo, jog šios komisijos sprendimo priėmimo terminas yra trumpas (3 darbo dienos nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo), apie jį informuojamos bylos šalys (IAGNTĮ 14 straipsnio 11 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), taigi, bylos šalys, turėdamos pareigą domėtis bylos eiga, gali sužinoti apie priimtą sprendimą dar iki jo išsiuntimo. 3.
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2020-09-11 Rašto Nr. G-2020-75231 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2) ir Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Pagal projektus, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui turės būti skundžiami teismui, o dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui – galės būti skundžiami ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Siekiant užtikrinti vieningą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad bylų dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui ir bylų dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui pobūdis yra panašus, svarstytina, ar šių sprendimų apskundimo tvarka neturėtų būti analogiška. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2020-09-11 Rašto Nr. G-2020-7523 Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienais metais skundų dėl Migracijos departamento priimamų sprendimų skaičius išlieka stabiliai didelis: 2017 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos
m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta 418 bylų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 211 bylų; 2019 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 249 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 144 bylos. Didžioji dalis šių bylų buvo pradėta būtent dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi /pakeisti /panaikinti leidimą laikinai gyventi: 2017 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 279, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 108; 2018 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 260, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 126; 2019 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 98, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 69.
Visas susirašinėjimas su administraciniais teismais, nagrinėjant skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, vyksta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, per kurį galima ne tik siųsti/gauti procesinius dokumentus, bet ir sekti bylos eigą, operatyviai reaguoti į visus bylos dalyvių teikiamus dokumentus, užtikrinti operatyvų teismo įpareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad elektroninė sistema (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas) sudaro galimybes ne tik institucijai, bet ir pareiškėjui operatyviai susipažinti su visa bylos medžiaga elektroniniu būdu. Taigi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą ir efektyvumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nėra prisijungusi (tai nenumatyta ir įstatymų projektuose), skundus siunčia paštu, o atsiliepimams pateikti nustato labai trumpus terminus (3 darbo dienos). Atsižvelgiant į numatomą skundų, kurie galės būti teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai, skaičių, siūlytina apsvarstyti galimybę Lietuvos administracinių ginčų komisijai naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir (ar) savarankiška elektronine sistema ir numatyti teisinį pagrindą atitinkamuose teisės aktuose. Spręsti pagrindiniame komitete 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4253(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4253(2) 2020-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos atstovės - Jurga Greičienė, Egidija Konopliova – Budrikienė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, Teismo kanclerė Renata Juzikienė, Teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Respublikos Prezidento patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 1 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnis, jame įtvirtinant taisyklę, jog
„Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus
šio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos“.
Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Nepritarti Pažymėtina, kad skundams dėl sprendimų, susijusių su leidimais gyventi/dirbti Lietuvoje, nustatomi trumpesni tiek padavimo, tiek nagrinėjimo terminai (žr. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnyje, 140 straipsnio 2, 4 dalyse, 140¹ straipsnyje nustatytus terminus) siekiant kuo greitesnio galutinio teismo sprendimo dėl užsieniečio statuso priėmimo (neapibrėžta užsieniečio teisinė padėtis turėtų tęstis kuo trumpiau).
Skundo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo padavimo termino skaičiavimui siūlomas reglamentavimas pagal analogiją su keičiamo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi („Apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo“, t. y. ne nuo sprendimo įteikimo). Kartu pažymėtina, skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentas – nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo – pagrįstas ir tuo, jog šios komisijos sprendimo priėmimo terminas yra trumpas (3 darbo dienos nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo), apie jį informuojamos bylos šalys (IAGNTĮ 14 straipsnio 11 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), taigi, bylos šalys, turėdamos pareigą domėtis bylos eiga, gali sužinoti apie priimtą sprendimą dar iki jo išsiuntimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisėjų Taryba 2020-09-291 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Teisėjų taryba pažymi, kad pastabas Įstatymų projektų pirminiams variantams pateikė 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36P-62-(7.1.10)
„Dėl teisės aktų projektų Nr. 20-2937, 20-2939 – 20-2945 derinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai, tobulindami Įstatymų
projektus, neatsižvelgė į Teisėjų tarybos išdėstytas pastabas, bei į tai, kad, koreguojant Įstatymų projektus, įtrauktos naujos nuostatos, Teisėjų taryba teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. 1.
projekto 24 straipsnyje ir UTPĮ projekto 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama galimybė administraciniam teismui apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Minėtose nuostatose nurodyta, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ
apskundimo terminas skundo padavimui pagal šį įstatymą yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, ir šis terminas įstatymo projekte nėra koreguojamas. Taigi, pagal įstatymo projektų nuostatas susiklosto dvejopa situacija, kai skundams dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie paduodami administracinių ginčų komisijai, nustatomas terminas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos, o skundams, kurie paduodami išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka, – nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, o šių skirtingų terminų skundui pateikti pradžios momentų nustatymo priežastys nėra aiškios. Manytina, kad siūlomos teisinio reguliavimo priemonės turėtų būti suderintos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad tinkamas asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme apima ir tinkamą asmens informavimą apie jam pareikštus reikalavimus teisme bei jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Tik taip asmuo gali tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip planuojama užtikrinti, kad užsienietis apie administracinių ginčų komisijos jo atžvilgiu priimtą sprendimą būtų nedelsiant informuojamas, jog jis turėtų realią ir efektyvią galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. <...>. Nepritarti Žr. argumentus prie Seimo Teisės departamento analogiškos 1 pastabos. 2. Lietuvos advokatūra 2020-04-23, 2020-10-30 (Mūsų pastaba) Projektui XIIIP-4253(2) pastabų neteikia. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
administracinių ginčų komisija Atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau - Komisija) teikia pastabas ir pasiūlymus Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo
komisija 2020-09-10 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) išnagrinėjo įstatymų projektus Nr. XIIIP-4251(2), Nr. XIIIP-4252(2), Nr. XIIIP-4253(2), Nr. XIIIP-4254(2), Nr. XIIIP-4257(2) ir pagal savo kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus.
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-09-04 Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), susipažinęs su įstatymų projektais NR.
esmės pritaria šiems projektams, o dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teikia alternatyvų pasiūlymą: Įstatymų projektuose nustatoma, jog tarnybinius ginčus, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlymas nustatyti ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, manytume, turėtų būti grindžiamas bendruoju lygiateisiškumo principu, susijusiu su darbo ginčų nagrinėjimo raida. Kaip žinia, šiuo metu visi tarnybiniai ginčai yra sprendžiami administraciniuose teismuose. Tuo metu individualūs darbo ginčai, kilę dėl nesutarimų tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka egzistuoja nuo 2013 metų. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Statistiniai duomenys rodo, kad tik 5 proc. darbo ginčų komisijų sprendimų buvo apskųsti teismams. Be to, 11 proc. bylų, kurias sprendė darbo ginčų komisijos, sudaromos taikos sutartys. Darbo ginčų komisijos išskirtinumas ir, matomai, efektyvumas, nulemtas proceso paprastumu bei komisijos sudėties.
Pažymėtina, kad į darbo ginčų komisijos sudėtį įeina kompetentingas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, darbdavių atstovas bei darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovas. Tokiu būdu ginčas sprendžiamas asmenų, turinčių specialių žinių, per socialinį dialogą. Kaip matyti iš darbo ginčų nagrinėjimo praktikos, šiomis aplinkybėmis ikiteisminės tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatymas galėtų tiesiogiai prisidėti prie veiksmingesnės valstybės tarnautojų pažeistų teisių gynybos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Taryba aktyviai skatina ir rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti alternatyvius ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų nagrinėjimo būdus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių (2001 m. rugsėjo 5 d. rekomendacija Nr. Rec (2001) 9) pažymima, kad neteisminio ginčų nagrinėjimo mechanizmo privalumai lemia paprastesnes ir lankstesnes ginčo nagrinėjimo procedūras, leidžiančias greičiau ir pigiau išspręsti kilusį ginčą, sąlygoja didesnes galimybes ginčą baigti taikos sutartimi, leidžia ginčą spręsti asmenims, kurie turi specialių žinių, neįpareigoja asmenų, nagrinėjančių ginčą, laikytis griežtų ir formalių procedūrinių taisyklių, o leidžia naudotis didesne diskrecijos teise priimant sprendimą. Galimybių ginčą išnagrinėti neteisminėmis priemonėmis nauda gerinant teisinės gynybos funkcionavimą ir didinant asmenų teisių apsaugos efektyvumą deklaruojama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. gruodžio
kontrolės. Įstatymų projektuose siekiama nustatyti, jog tarnybinius ginčus nagrinėtų, kaip privaloma pirma instancija - Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos patirtimi, sprendžiant darbo ginčus, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių, siūlome svarstyti alternatyvą nustatyti tarnybinių ginčų komisiją analogišką darbo ginčų komisijai, t. y. nustatant kuo paprastesnį procesą bei sudarant socialiniu dialogu bei kompetencija grįstą komisijos sudėtį. Tokio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto įtvirtinimas sprendžiant tarnybinius ginčus sudarytų galimybes spartinti tarnybinių ginčų sprendimą, skatintų šalis ginčą išspręsti taikiai bei prisidėtų prie efektyvesnio teismų darbo (sumažintų teisme nagrinėjamų ginčų skaičių). Tokiu būdu būtų užtikrintas veiksmingesnis ir mažiau formalizuotas asmenų teisių gynimo mechanizmas bei garantuojamas visuomenės interesas, kad valstybės tarnyba veiktų stabiliai ir funkcionaliai. Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijų bei juose dirbančių valstybės tarnautojų esminė pareiga yra tarnauti visuomenei ir siekti, jog piliečiai gautų tinkamas paslaugas bei užtikrinti jų teises bei laisves. Stebint tokį didelį tarnybinių ginčų skaičių, susidaro įspūdis, jog tarnaujama ne visuomenei, tačiau sau patiems, t. y. užkemšant teismų darbą savo vidiniais nesutarimais, tokiu būdu mažinant teismų prieinamumą paprastam piliečiui bei iššaukiant visuomenės nepasitenkinimą. Nepritarti Manytina, kad netikslinga ir neefektyvu kurti naują atskirą sistemą tarnybinių ginčų nagrinėjimui. LAGK turi pakankamą kompetenciją administracinių, įskaitant ir tarnybinių, ginčų nagrinėjimui, o teisės aktuose nustatyti instrumentai jiems nagrinėti, sudaro sąlygas tai atlikti kuo paprasčiau, taikant socialinį dialogą ir pan.
LRS VVSK taip pat nepritarė aptariamoms Valstybės tarnybos departamento prie VRM pastaboms/pasiūlymams. 4. Migracijos departamentas prie LR VRM 2020-09-111 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Pagal projektus, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui turės būti skundžiami teismui, o dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui – galės būti skundžiami ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Siekiant užtikrinti vieningą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad bylų dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui ir bylų dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui pobūdis yra panašus, svarstytina, ar šių sprendimų apskundimo tvarka neturėtų būti analogiška. Pritarti Pažymėtina, kad bylos dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi) turėtų būti nagrinėjami teisme. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str. 2 d., numatant išimtį, kad skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). 5. Migracijos departamentas prie LR VRM 2020-09-11 * Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienais metais skundų dėl Migracijos departamento priimamų sprendimų skaičius išlieka stabiliai didelis: 2017 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 346 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 158 bylos; 2018 m.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta 418 bylų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 211 bylų; 2019 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 249 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 144 bylos. Didžioji dalis šių bylų buvo pradėta būtent dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi / pakeisti /panaikinti leidimą laikinai gyventi: 2017 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 279, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 108; 2018 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 260, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 126; 2019 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 98, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 69. Visas susirašinėjimas su administraciniais teismais, nagrinėjant skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, vyksta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, per kurį galima ne tik siųsti/gauti procesinius dokumentus, bet ir sekti bylos eigą, operatyviai reaguoti į visus bylos dalyvių teikiamus dokumentus, užtikrinti operatyvų teismo įpareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad elektroninė sistema (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas) sudaro galimybes ne tik institucijai, bet ir pareiškėjui operatyviai susipažinti su visa bylos medžiaga elektroniniu būdu. Taigi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą ir efektyvumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nėra prisijungusi (tai nenumatyta ir įstatymų projektuose), skundus siunčia paštu, o atsiliepimams pateikti nustato labai trumpus terminus (3 darbo dienos).
Atsižvelgiant į numatomą skundų, kurie galės būti teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai, skaičių, siūlytina apsvarstyti galimybę Lietuvos administracinių ginčų komisijai naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir (ar) savarankiška elektronine sistema ir numatyti teisinį pagrindą atitinkamuose teisės aktuose. Nepritarti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt nėra pritaikytas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo procesams. Naujos sistemos ar posistemės kūrimas (skirtos elektroninėms administracinėms byloms ikiteisminėje stadijoje formuoti) šiame etape būtų netikslingas. Dauguma Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai siūlomais įstatymų projektais perduodamų bylų yra bylos dėl įkalinimo sąlygų (apie 3000), t. y. dauguma pareiškėjų nesinaudoja elektroninių ryšių priemonėmis dokumentams teikti. Ateityje galėtų būti svarstoma dėl sistemų, skirtų elektroninėms byloms formuoti, kūrimo, įvertinus galimus kaštus ir tikėtiną naudą, galimus tokių sistemų naudojimo mastus. Pažymėtina, kad šiuo metu ne tik pareiškėjai turi galimybę siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos administracinių ginčų komisijai, bet ir institucijos, įstaigos. IAGNTĮ projekte, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai bus skelbiami šios komisijos interneto svetainėje. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-08-12 Susipažinę su Jūsų 2020 m. liepos 30 d. raštu siunčiamais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo (XIIIP-4251(2)), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo (XIIIP-4252(2)), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo (XIIIP-4253(2)), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo (XIIIP-4254(2)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIIP-4257(2)) projektais pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų neturime. Atsižvelgti
Vyriausiasis administracinis teismas 2020-09-21 (Mūsų pastaba) Projektui XIIIP-4253(2) pastabų neteikia. Nuomonė teikta dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4251(2) – kur keliamas konstitucingumo klausimas. Atsižvelgti
prokuratūra 2020-09-09 Generalinėje prokuratūroje išnagrinėti šie teisės aktų projektai:
43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4251(2);
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4252(2);
įstatymo projektas Nr. XIIIP-4253(2);
skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4254(2);
XIIIP-4257(2). Informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl nurodytų projektų neturime. Atsižvelgti
apeliacinis teismas 2020-09-09 Atsakydami į Jūsų 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties, Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame, Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
* Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4253(2), ir pritarti
komitetas
Argumentai: Byloms dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi), turėtų būti taikoma vienoda nagrinėjimo teisme praktika. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str.
atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 137 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi (išskyrus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei), atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui (toliau – Lietuvos administracinių ginčų komisija) Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.“ Pritarti Redakciniu požiūriu patobulinta 2 dalyje siūloma išimtis į „(išskyrus skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei)“
komitetas
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti komiteto siūlomam įstatymo projektui XIIIP-4253(3) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2020-11-092 Argumentai: Klausymų metu buvo apsispręsta nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Išdėstyti 2 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2021m.2022m. sausio
8Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš –nėra,
susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė