Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Mokestinių ginčų būtiną privalomą ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai
(prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kitių komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai. 3.
administracinių ginčų komisijos veiklos teritorija nagrinėjant skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat nagrinėjant skundus dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta šioje dalyje nurodytame įstatyme. 4. Skundas (prašymas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas:
1) Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba jos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta;
2) Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniam padaliniui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba jos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Skundas (prašymas) dėl viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto ar pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno buveinės vietą, neatsižvelgiant į tai, ar šio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (išnagrinėtas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto. 5. Kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, skundas (prašymas) arba pareiškėjo skundas (prašymas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš pareiškėjų (atsakovų) buveinę pareiškėjų (pareiškėjo) pasirinkimu. 6. Kai pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduota nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui. 3 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymas
administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams metų kadencijai.
Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, ne vyresni nei 65 metų, nepriekaištingos reputacijos, taip pat jie privalo turėti turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Pretendentus į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija. Komisija pretendentus vertina atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus ir pokalbio rezultatus. Per pokalbį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nario funkcijoms atlikti, taip pat galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje.
Tas pats asmuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku, komisijos pirmininko pavaduotoju ar komisijos pirmininko pavaduotoju tame pačiame teritoriniame padalinyje gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei komisijos pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose iš komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariu, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs;
2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio pareigų arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu nuo šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2. 4. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina, iki jieyra paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. 3. 5.
pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai turi teisę atsistatydinti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigųjis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
5) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.;
6) jam sukanka
pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
2) jis miršta. 5. 6.
pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą teikiama nauja kandidatūra likusiam komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusas
administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), sprendimus priima veikia savarankiškai ir nepriklausomai. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei. 5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija
administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir bei veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2.
administracinių ginčų komisijos komisija ir jos teritoriniai padaliniai šiame įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus (prašymus) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat skundus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šiame punkte nurodytų ginčų (skundų) nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;
administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. 6 straipsnis.
Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. 7 straipsnis. Skundo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
1) skundžiamas aktas;
2) jeigu būtina,
3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 5. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. 8 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai 1.
Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje gali būti paduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 9 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3.
atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas 1.
Teisės aktų nustatyta tvarka uUžregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. 3.
administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui iki 14 dienų terminą nuo šio sprendimo priėmimo dienos skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo
reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui iki 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5.
administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7. Skundo (prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 9. Pagal šį įstatymą priimti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai (išskyrus, kai jie įforminami rezoliucija) išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo. 11 straipsnis. Skundo
turi teisę atsiimti skundą (prašymą), iki jis bus priimtas.
Jeigu pareiškėjas atsiima skundą (prašymą), Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys pripažįsta skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. 2. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) iki administracinių ginčų komisijos posėdžio pabaigos. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 11 12 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašuskopijas ir paprašo per šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2.
ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 3. Kai ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisijos sprendimu gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Paskirtai ekspertizei apmokėti mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2-7 dalys. 34. Administracinių ginčų komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotos ne vėliau kaip per 5 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti.
Administracinių ginčų komisijai pateikiamo atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir vienas egzempliorius dar liktų administracinių ginčų komisijai, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties administracinių ginčų komisija leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo kopijos išsiunčiamos bylos šalims. 45. Prireikus administracinių ginčų komisija su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti jų buvimo vietoje. 12 13 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje terminai
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. 2. Prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. 13 14 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai
laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. 3.
atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Bylos šalių teisės ir pareigos
procesinės teisės yra lygios. Bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti administracinių ginčų komisijos sprendimų, kurie priimami išsprendus bylą, kopijas, apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. 2. Bylos šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir aktyviai domėtis bylos eiga. 3. Bylos šalys turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos turimais bylos medžiagos dokumentais ir su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje, taip pat kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario, kuris paskirtas pranešėju byloje, leidimu gauti mokamas jų kopijas bei išrašus. Mokesčio už bylos medžiagos dokumentų kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 16 straipsnis. Bylos šalių patirtų išlaidų atlyginimas
1Bylos šalis,
kurios naudai priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas, turi teisę gauti iš kitos bylos šalies savo patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas administracinių ginčų komisijoje šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka buvo nagrinėjamas privalomai. Kitose bylose bylos šalių patirtų išlaidų klausimo administracinių ginčų komisija nesprendžia.
Šioje dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 ir 40 straipsniais. 2. Suinteresuota bylos šalis iki administracinių ginčų komisijos posėdžio pabaigos administracinių ginčų komisijai raštu pateikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir patirtų išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinių ginčų komisija išsprendžia priimdama sprendimą dėl bylos. Jei suinteresuota bylos šalis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po administracinių ginčų komisijos posėdžio, administracinių ginčų komisija, jį išnagrinėjusi, priima atskirą sprendimą. 14 17 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. Bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas administracinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrintas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo tapatybės nustatymas ir objektyvumas pateikiant paaiškinimus, parodymus, klausimus bei prašymus. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. 5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7. Tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis.
Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys, taip pat specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Ekspertas, be šioje dalyje nurodytų pagrindų, taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio
nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių), specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. Jeigu specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius dalyvavo anksčiau nagrinėjant tą bylą kaip specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas jį nušalinti. 10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu.
Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11. Atlikus šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 12. Administracinių ginčų komisija po posėdžio, bet ne vėliau kaip iki sprendimo priėmimo, pripažinusi, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmę bylai, arba ištirti naujus įrodymus, nepažeisdama šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyto bendro skundo (prašymo) nagrinėjimo termino, priima sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. 13. Administracinių ginčų komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsniu, turi teisę sprendimu skirti baudą. 15 18 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3.
gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 19 23 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Jeigu bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 19 23 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 16 19 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija.
Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 17 20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas
dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvauja lyginis komisijos narių skaičius ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas.
Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 1821 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto
ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.;
4) priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:
1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;
3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. 3.
atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 43. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 54. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu:
1) skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo. 4) negalima nagrinėti skundo (prašymo), iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 65. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 76. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 87. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime. 98. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbiami Lietuvos administracinių ginčų komisijos interneto svetainėje šios komisijos pirmininko nustatyta tvarka.
Administracinių ginčų komisija, skelbdama šioje dalyje nurodytus sprendimus, neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos bei vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso ir specialių kategorijų asmens duomenų. 22 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas
ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir atitinkamai Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais. Taip pat administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai paskiria ekspertizę, – iki ji bus atlikta. 2. Jei nagrinėdama bylą administracinių ginčų komisija suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, ji sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas, kol administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo. 3. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas bylos šalies pareiškimu ar administracinių ginčų komisijos iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo administracinių ginčų komisija rašytinio proceso tvarka priima sprendimą.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles. 19 23 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 13 dalyje, 18 21 straipsnio 1 ar ir 2 dalysje, taip pat su sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 20 24 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas
administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jo gavimo dienos. 2. Neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 19 23 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. 21 straipsnis.
Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo, eina pareigas iki kadencijos pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 231 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14889 bylos (išnagrinėta – 13048), gautų bylų 3290 buvo tokių, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų (išnagrinėta atitinkamai 3016 bylų). Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės buvo gauta apie 100. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2018 m. apeliaciniai skundai bylose dėl valstybės atsakomybės taikymo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarė net apie 40 proc. visų teismo gautų apeliacinių skundų.
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2018 m. buvo apie 500, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 11 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 11 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo
įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), kuriais siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti LAGK, nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK). Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma). LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad 2017 m. ir 2018 m.
LAGK veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12 proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis (94 proc.) mokesčių mokėtojų skundų dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratorių sprendimų, yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui[1]. Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.
Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių). IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.
1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka ĮAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui ĮAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka. ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka.
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką. Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis).
Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti LAGK nepriklausomumą ir jos narių nešališkumą, IAGNTĮ projektu (keičiamas IAGNTĮ 3 straipsnis) siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti LAGK narių atrankos tvarką ir kriterijus. IAGNTĮ projekte numatoma, kad pretendentus į LAGK narius teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į įstatyme nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia LAGK nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus.
Be to, suvienodinant LAGK narių skyrimo tvarką su Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarka (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d.), siūloma nustatyti, jog LAGK narius (iš jų šios komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose) Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Kartu nustatomi papildomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti LAGK nariais, t. y. kad jais gali būti: ne vyresni nei 65 metų asmenys (analogiškai kaip teisėjų atveju); nepriekaištingos reputacijos asmenys; turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą; turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai derinami su reikalavimais Mokestinių ginčų komisijos nariams (kurie yra panašūs kaip teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Ribojamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo bei pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kadencijų skaičius (ne daugiau kaip dvi kadencijos). Kartu nustatoma, jog LAGK nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu.
Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu, siekiant aiškumo, MAĮ projektu keičiamame 148 straipsnyje siūloma expressis verbis nurodyti, kad Mokestinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija (t. y. analogiškai, kaip galiojančiame reglamentavime yra nurodyta dėl LAGK). Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m.
Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymų projektus, didžiąją dalį privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjamų administracinių bylų sudarytų bylos dėl žalos, padarytos dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, atlyginimo, kuriose yra poreikis apklausti pareiškėjus (asmenis, esančius laisvės atėmimo vietose) nuotoliniu būdu, ĮAGNTĮ projektu siūloma nustatyti, jog bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose). Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus. IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (12 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau. Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme, nes galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2018 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 93 dienas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų. LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
projektų tikslai ir uždaviniai. 2019 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14273 bylos, išnagrinėta – 14929, iš jų išnagrinėta 2440 bylų, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės išnagrinėta apie 1243. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2019 m. apeliacine tvarka išnagrinėta 1181 byla dėl žalos priteisimo iš valstybės (kas sudaro 39 proc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų).
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2019 m. buvo apie 364, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 9 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 8 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo
siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK), nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą minėtų komisijų nariams atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ginčų komisijos yra kvaziteismai, kurie prisideda prie žmogaus teisių gynimo ir padeda vykdyti teisingumą, ginčų komisijų narių nepriklausomumas turi būti užtikrinamas analogiškai, kaip ir teisėjų, t. y. baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų LAGK. Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma).
LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad LAGK kasmetinių veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12-15proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir
projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis mokesčių mokėtojų skundų yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui (2019 m. ši komisija išnagrinėjo 264 skundus (prašymus), o tiesiogiai teismui, nesikreipiant į komisiją buvo paduota 13 skundų) [1].
Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka. Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). MAĮ 148 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams ir jų atrankos tvarka. Šios komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje; asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja finansų ministerija. Tas pats asmuo Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokestinių ginčų komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Mokestinių ginčų komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokestinių ginčų komisijos pirmininką iš visų komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.3.11 papunkčiu finansų ministrui yra priskirta mokesčių ir jų administravimo sritis.
Tačiau pagal to paties nutarimo 1.10.4 papunktį, teisinių procesų reglamentavimas priskirtas teisingumo ministro valdymo sričiai. Tai, kad Mokestinių ginčų komisijos narių atranką organizuoja ir mokestinių ginčų nagrinėjimo sritį faktiškai koordinuoja Finansų ministerija, kuriai priskirtas politikos formavimas mokesčių administravimo srityje, sudaro prielaidas abejoti Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumu ir nešališkumu ginčų nagrinėjimo procese. Pažymėtina, kad Finansų ministerija yra vienos iš mokestinio ginčo šalies – centrinio mokesčių administratoriaus – steigėjas, centrinis mokesčių administratorius yra atskaitingas finansų ministrui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171, 3 punktas). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka IAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui IAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka.
ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką.
Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis). Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 7 straipsnis). Pažymėtina, kad, priėmus įstatymų projektus, LAGK ir Mokestinių ginčų komisija taptų privalomomis tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, kurių sprendimai, neapskundus jų per įstatymuose nustatytą terminą teismui, privalomai vykdomi; pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimai dėl LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus privaloma ikiteismine tvarka, galėtų būti skundžiami apeliacine tvarka tik išimtiniais ABTĮ nustatytais atvejais (ribota apeliacija).
Atsižvelgiant į įstatymų projektais numatytą reglamentavimą, svarbu, kad ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų aukštos kvalifikacijos asmenys: aukšta ginčus nagrinėjančių asmenų kvalifikacija sustiprina ginčo šalims teikiamas nešališko ir sąžiningo proceso garantijas, padidina tikimybę priimti teisėtą, teisingą, racionaliai pagrįstą ir sąžiningą sprendimą. Siekiant užtikrinti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą, šių komisijų narių nešališkumą, kartu užtikrinti, kad administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų tik aukštos kvalifikacijos asmenys, IAGNTĮ projektu ir MAĮ projektu siūloma ginčų komisijų narių išsilavinimo, kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus priartinti prie teisėjų. Asmenys, siekiantys būti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nariais, kaip ir pretendentai į teisėjus, privalėtų laikyti egzaminą, būtų įrašomi į pretendentų sąrašą, o vėliau atrenkami Teisingumo ministro sudarytos komisijos Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pretendentų į LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos narius egzamino programą tvirtintų teisingumo ministras. Pretendentų į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą tvarkytų Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministras tvirtintų detalią asmenų įrašymo į pretendentų sąrašą tvarką, kurioje, be kita ko, nustatytų ir terminus, per kuriuos Teisingumo ministerija turėtų patikrinti pretendento į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius pateiktus dokumentus, jo duomenis įtraukti į pretendentų į LAGK ar Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą arba nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžinti šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą siūloma priskirti Teisingumo ministerijos kompetencijai. Tokiu būdu būtų panaikintos prielaidos abejoti šios ginčus nagrinėjančios institucijos nepriklausomumu ir nešališkumu, o siūlomas reglamentavimas atitiktų finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių paskirstymą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą priskyrus Teisingumo ministerijos kompetencijai, būtų suvienodintos LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos procedūros, kas yra svarbu, turint omenyje, jog abi šios institucijos taptų privalomos konkrečių kategorijų administraciniams ginčams nagrinėti ir šiems ginčams būtų taikoma ribota apeliacija. Atsižvelgiant į mokestinių ginčų specifiką, ir siekiant užtikrinti, kad į Mokestinių ginčų komisijos narius būtų atrinkti profesionalūs mokesčių (finansų) teisės specialistai, išliktų specialūs išsilavinimo ir patirties reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams, t. y. turėti aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Kadangi pastarieji reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų LAGK nariams, Mokestinių ginčų komisijos nariams turėtų būti rengiama atskira egzamino programa. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu. Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už komisijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m. Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose).
Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus.
IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (t. y. LAGK – 12-15 proc., Mokestinių ginčų komisijos – apie 60 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau.
Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme (galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2019 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 100 dienų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų.
LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 2 straipsnio („Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai“) 4 ir 5 dalyse reguliuojami su skundo (prašymo) padavimu (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), o ne su Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymu bei veiklos teritorija susiję teisiniai santykiai, rekomenduojame IAGNTĮ 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatomas teisės normas perkelti į IAGNTĮ 7 straipsnį „Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai“ arba šias nuostatas išdėstyti atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu, kad straipsnio pavadinimas ir turinys derėtų tarpusavyje bei būtų aiškūs. 2. IAGNTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatomas vienintelis pretendentų į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius vertinimo būdas – pokalbis, kurio metu tikrinama, ar kandidatas turi reikalingų žinių bei įgūdžių ir ar geba juos taikyti praktikoje. Atsižvelgiant į tai, jog projektu plečiama administracinių ginčų komisijų kompetencija (IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos), svarstytina, ar IAGNTĮ 3 straipsnio 2 dalyje pagrįstai apsiribojama pokalbiu kaip vieninteliu pretendentų į administracinių ginčų komisijas narius vertinimo būdu.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į plečiamą kompetenciją, kandidatų į administracinių ginčų komisijas atrankos pobūdis neturėtų priartėti prie atrankos į teisėjus pobūdžio, pavyzdžiui, įtvirtinant privalomą egzaminą, kuriame išsamiai būtų patikrintos pretendentų žinios, kad būtų užtikrinta atrenkamų kandidatų kompetencija. 3. IAGNTĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariu, jeigu jis „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs“. Atkreipiame dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio
įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja specialių įstatymų (šiuo atveju –IAGNTĮ 3 straipsnio 3 dalies) nuostatos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne tik tada, kai jis pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs, bet ir, pavyzdžiui, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas (4 punktas).
Taigi matyti, kad IAGNTĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas „susiaurina“ administracinių ginčų komisijų nariams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus lyginant su tais, kurie įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, nes atleidus Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu ir nepasibaigus laidavimo terminui toks asmuo pagal IAGNTĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį – nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių ginčų komisijų nariams keliami dideli profesinės kompetencijos reikalavimai, taip pat į tai, kad IAGNTĮ nuostatomis administracinių ginčų komisijoms suteikiami itin platūs įgaliojimai privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti administracinio pobūdžio ginčus, rekomenduojame apsvarstyti, ar toks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų „susiaurinimas“ yra pagrįstas.
Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta IAGNTĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nenaikinti, tuomet rekomenduojame atsižvelgti į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 10 straipsnį nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o teistumą pagal BK 97 straipsnį gali užtraukti tik nusikaltimų padarymas, t. y. baudžiamųjų nusižengimų padarymas pagal BK 97 straipsnį teistumo neužtraukia. Kadangi IAGNTĮ
nusikalstamomis veikomis, kurios užtraukia teistumą, rekomenduotume vietoje nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus apimančios sąvokos „nusikalstamą veiką“ vartoti sąvoką „nusikaltimą“. 4. IAGNTĮ 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinių ginčų komisijų nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. 5. IAGNTĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama apibendrinančio pobūdžio taisyklė, jog „bylos šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir aktyviai domėtis bylos eiga“. Atkreipiame dėmesį, jog konkrečios procesinės teisės, kuriomis „bylos šalys privalo <...> naudotis sąžiningai“, numatomos IAGNTĮ 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Kadangi IAGNTĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apibendrinančio pobūdžio taisyklė skirta reglamentuoti naudojimąsi procesinėmis teisėmis, numatytomis to paties straipsnio ir 1, ir 3 dalyse, tai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame IAGNTĮ 15 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi, o 3 dalį – 2 dalimi[1]. 6. IAGNTĮ 17 straipsnio 12 dalyje numatoma, jog „administracinių ginčų komisija po posėdžio, bet ne vėliau kaip iki sprendimo priėmimo, pripažinusi, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmę bylai, arba ištirti naujus įrodymus, nepažeisdama šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyto bendro skundo (prašymo) nagrinėjimo termino, priima sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės“. Pažymime, kad pagal projekte išdėstytą naują IAGNTĮ redakciją bendri skundų (prašymų) nagrinėjimo terminai numatomi ne 12, bet 13 straipsnyje, todėl IAGNTĮ 17 straipsnio 12 dalyje reikėtų daryti nuorodą į naujos redakcijos IAGNTĮ 13 straipsnį. 7. IAGNTĮ 22 straipsnyje numatoma administracinių ginčų komisijos pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais, taip pat numatoma pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą tada, kai administracinių ginčų komisija paskiria ekspertizę arba kai suabejojusi norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pažymime, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pačiu turėtų sustoti ir procesinių terminų eiga.
Teisminį nagrinėjimą reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. Siekiant apsaugoti bylos šalių procesines teises nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijose, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame analogišką normą įtvirtinti ir projektu keičiamame IAGNTĮ. 8. IAGNTĮ 23 straipsnyje numatomas 14 dienų terminas apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis apskundimo terminas IAGNTĮ siejamas ne su atitinkamo sprendimo įteikimu, bet su jo priėmimu. Pažymime, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Būtent tokia teisėkūros technika naudojama kituose teisės aktuose – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje
„Šalių teisės ir pareigos“ iš pradžių vardijamos konkrečios šalių teisės, o
paskutinėje straipsnio dalyje numatoma apibendrinanti taisyklė, kad tomis teisėmis šalys „privalo naudotis sąžiningai“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (pvz., BPK 214 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 3 dalimi ir kt.), asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ne vien tik nuosprendžiu, bet ir kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Dėl to siūlytina projektu keičiamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nuosprendžiu“ vartoti bendresnę sąvoką „sprendimu“. 2. IAGNTĮ 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinių ginčų komisijų nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. 3.
administracinių ginčų komisijos pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir ABTĮ
numatoma pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą tada, kai administracinių ginčų komisija paskiria ekspertizę arba kai suabejojusi norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pažymime, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pačiu turėtų sustoti ir procesinių terminų eiga. Teisminį nagrinėjimą reglamentuojančio ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. Siekiant apsaugoti bylos šalių procesines teises nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijose, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame analogišką normą įtvirtinti ir projektu keičiamame IAGNTĮ. Pastebėtina, kad analogiška norma numatoma įstatymo projektu Nr. XIIIP-4255(2) keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 4 dalyje. 4. IAGNTĮ 23 straipsnyje numatomas 14 dienų terminas apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis apskundimo terminas IAGNTĮ siejamas ne su atitinkamo sprendimo įteikimu, bet su jo priėmimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į projekto 2 straipsnio 3 dalį, o į to paties straipsnio 4 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85)
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Kęstutis Smirnovas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėja: Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova Budrikienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (pvz., BPK 214 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 3 dalimi ir kt.), asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ne vien tik nuosprendžiu, bet ir kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Dėl to siūlytina projektu keičiamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nuosprendžiu“ vartoti bendresnę sąvoką „sprendimu“. Pritarti 2.
nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. Spręsti pagrindiniame komitete
bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir ABTĮ 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais, taip pat numatoma pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą tada, kai administracinių ginčų komisija paskiria ekspertizę arba kai suabejojusi norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pažymime, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pačiu turėtų sustoti ir procesinių terminų eiga. Teisminį nagrinėjimą reglamentuojančio ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. Siekiant apsaugoti bylos šalių procesines teises nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijose, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame analogišką normą įtvirtinti ir projektu keičiamame IAGNTĮ. Pastebėtina, kad analogiška norma numatoma įstatymo projektu Nr. XIIIP-4255(2) keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 4 dalyje. Pritarti 4.
komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis apskundimo terminas IAGNTĮ siejamas ne su atitinkamo sprendimo įteikimu, bet su jo priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Pritarti
straipsnio 3 dalį, o į to paties straipsnio 4 dalį. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-09-04 Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), susipažinęs su įstatymų projektais NR. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2), iš esmės pritaria šiems projektams. Atsižvelgti
2020-09-09
apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-09-10 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) išnagrinėjo įstatymų projektus Nr. XIIIP-4252(2), Nr. XIIIP-4253(2), Nr. XIIIP-4254(2), Nr. XIIIP-4257(2) ir pagal savo kompetenciją jiems pastabų neturi. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-09-11 Migracijos departamentas prie VRM pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Atsižvelgti 6.
Aukščiausiasis Teismas 2020-08-12 Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo (XIIIP-4251(2)), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo (XIIIP-4252(2)), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo (XIIIP-4253(2)), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo (XIIIP-4254(2)), Lietuvos
administracinių ginčų komisija 2020-09-15 Atsakydama j Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau - Komisija) teikia pastabas ir pasiūlymus Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4252(2) (toliau - Projektas):
padaliniai sudaromi 4 metų kadencijai. Manome, kad šį kadencijos laikotarpį reikėtų sistemiškai suderinti su kitų panašių institucijų kadencijų laikotarpiais. Vyraujantis panašių institucijų kadencijų laikotarpis yra 5 metai (pavyzdžiui, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir 1.1.). 2.
pretendentui į Komisijos narius būti išlaikius atitinkamą egzaminą, tačiau Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu siūloma neterminuotai netaikyti šio reikalavimo visiems teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims. Manome, kad, siekiant sudaryti Komisiją, kandidatų profesinės kvalifikacijos patikrinimas iš esmės turėtų būti privalomas visiems kandidatams į Komisijos narius. Dėl mokslinių tiriamųjų darbų įvairovės, asmens turimas teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis, ypač jeigu jo, kaip mokslininko, daktaro disertacijos tema nesusijusi su administracine teisena, savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu egzamino būdu netikrinti pretenduojančio į Komisijos nario pareigas asmens profesinės kvalifikacijos. Lietuvoje yra daugiau kaip 250 teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų, taigi įstatymu numačius tokią išimtį, egzamino nelaikiusieji mokslininkai realiai gali sudaryti didesnę kandidatų į Komisijos narius dalį. Pavyzdžiui, į 7 Komisijos narių pareigas šių metų kovo
ministerija) vykusioje atrankoje dalyvavo 4 mokslininkai ir tik vienas jų, lyginant su mokslų daktaro laipsnio neturinčiais atrankos dalyviais, surinko pretenduoti į Komisijos nario pareigas reikiamą balų skaičių. Kartu pažymėtina, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos leistų be egzaminų į Komisijos nario pareigas kandidatuoti ir užsienyje teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijusiems mokslininkams, nustatyta tvarka pripažinus įgytą kvalifikaciją lygiaverte įgytai Lietuvoje. Tokiu būdu, sąlygos kandidatuoti į Komisijos narius neterminuotai būtų sudarytos ne tik su administracine teisena nesusijusiems teisės krypties mokslininkams, tačiau ir tiems, kurių mokslo tiriamieji darbai apskritai nėra susiję su Lietuvos teisine sistema. 3.
Komisijos nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Siūlytina šį dydį suderinti su atitinkamais kitų valstybės pareigūnų išeitinės išmokos dydžiais, nustatant atleidžiamiems iš pareigų Komisijos nariams 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma asmenų, kuriems netaikoma Projekto 3 straipsnio 3 dalimi numatyta išimtis, duomenis įtraukti į pretendentų sąrašą po egzamino išlaikymo. Manome, kad ši nuostata nepagrįstai sukuria nevienodas sąlygas asmenims tapti pretendentais į Komisijos narius, lyginant su tais asmenimis, kuriems reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikomas. Projekto
kartą per vienerius metus, o atsiradus daugiau nei 15 kandidatų, per ne vėliau kaip mėnesį po paskutinio pretendento dokumentų gavimo dienos. Taigi, egzaminus siekiančiam išlaikyti asmeniui sukuriami papildomi apribojimai (1 metai arba 15 kandidatų) tapti pretendentu į Komisijos narius, lyginant su Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytomis asmenų grupėmis. Projekto
kadencijai. Kaip minėta, poreikis skirti naujus Komisijos narius iš esmės yra siejamas su Komisijos narių 4 metų kadencijos pabaiga. Per visą laikotarpį nuo Komisijos įsteigimo (1997 metais), poreikis nepasibaigus kadencijos laikotarpiui skirti naują Komisijos (centrinės institucijos) narį buvo kilęs du kartus. Praėjusią kadenciją iš Komisijos teritorinių padalinių atsistatydino du Komisijos nariai. Taigi, paprastai Komisijos nariai eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Atižvelgdami į tai, manome, jog Projekto siūlymas sudaryti nuolatinę egzamino komisiją, kuri ne pagal faktinį poreikį, o ne rečiau kaip kartą per vienerius metus rengtų egzaminus (Projekto 4 straipsnio 3 dalis), yra neracionalus.
Apskritai neaišku, ar asmenys išlaikę tokius egzaminus turės realią galimybę būti paskirti Komisijos nariais. Atsižvelgiant į kadencijos nebaigusių Komisijos narių skaičių, daugelio tokius egzaminus išlaikiusių asmenų rezultatai po 5 metų netektų galios (Projekto 4 straipsnio 5 dalis), todėl Projekto siūlymas, kuriuo sukuriamas egzaminavimo poreikis dėl egzaminavimo, vertintinas kritiškai, kaip neturintis teisinio ir loginio pagrindimo. Apibendrindami tai, kas nurodyta šiame punkte, siūlome sieti egzaminų komisijos sudarymą su tokio egzaminavimo poreikiu, atsižvelgiant į Komisijos narių kadencijos pabaigą. Nustatyti visiems pretendentams į Komisijos narius vienodas egzaminų laikymo ir atitinkamai kandidatavimo sąlygas bei detalią Komisijos narių dokumentų patikrinimo, egzaminavimo ir atrankos tvarką nustatyti atskiru poįstatyminiu aktu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-02-20 įsakymu Nr. 1R-51 yra patvirtintas Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašas (toliau - Atrankos aprašas), kuriame detaliai reglamentuota atrankos procedūra. 5. Galiojančio Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalimis bei atitinkamai Projekto 6 straipsnio 1-3 dalimis apibrėžta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija lemia labai netolygų darbo krūvio pasiskirstymą. 2019 metais Komisija išnagrinėjo 902 bylas, o visi keturi jos teritoriniai skyriai - 503 bylas (Kauno apygardos skyrius - 197; Klaipėdos apygardos skyrius - 159; Panevėžio apygardos skyrius - 70; Šiaulių apygardos skyrius - 77).
Projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Komisijos ar jos teritorinio padalinio nariams, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ar teritorinių padalinių kompetencijai. Manome, kad, siekiant išlyginti Komisijai ir jos teritoriniams padaliniams tenkantį darbo krūvį ir racionaliai išnaudoti jos veiklai skiriamas lėšas, Projektu būtina nustatyti Komisijos pirmininkui teisę pagal tam tikrus kriterijus (pavyzdžiui, pareiškėjo gyvenamoji vieta, buveinė ar pageidavimas) ar (ir) esant tam tikroms sąlygoms (pavyzdžiui, jeigu visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu Komisijai ar jos padaliniui reikia karantinuotis) perduoti dalj bylų nagrinėti teritoriniam padaliniui. 6. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma išplėsti Komisijos kompetenciją, jai numatant privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti tris naujas bylų kategorijas nuo 2021-01-01. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalgoje[¹] ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalgoje[²] pateiktais duomenimis prognozuoti na, kad įsigaliojus šioms Projekto nuostatoms Komisijai tenkančių bylų krūvis padvigubėtų (Komisijai papildomai - 1 100 bylų, o jos teritoriniams padaliniams - daugiau kaip 800 bylų). Tokiu atveju Komisijai tektų nagrinėti apie 8-10 bylų per darbo dieną žodinio proceso tvarka, vienoje jos turimoje posėdžių salėje. Atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo nuostatas, Komisijai 2021 m. pirmąjį ketvirtį svarstoma perduoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atlaisvintas patalpas su posėdžių sale. Kol tai nėra įgyvendina, nėra aišku nuo kada Komisijos materialinis ir techninis aprūpinimas sudarys tinkamas sąlygas įgyvendinti numatomo teisinio reguliavimo nuostatas.
Atsižvelgdami į tai, bei įvertinę biudžeto asignavimų planavimo ir skyrimo Komisijai galimybes, siūlome Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimą numatyti 2022-01-01. 7. Pritarus šio rašto 5 punkte pateiktam siūlymui, atitinkamai keistinas Projekto 11 straipsnio 8 punktas, nustatant, jog priėmus skundą Komisijoje, pranešėju byloje skiriamas Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, Komisijos pirmininko nustatyta tvarka. 8. Siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį naujais punktais, numatančiais galimybę Komisijai tam tikrais atvejais organizuoti ir uždarą posėdį (neteikti ypatingų asmens duomenų), taip pat užtikrinti liudytojų dalyvavimą byloje bei atitinkamai nustatyti jų atsakomybę dėl melagingų parodymų ar neatvykimo duoti parodymų byloje. Nagrinėjant tarnybinius ginčus, taip pat bylas dėl žalos, kyla klausimų dėl asmens sveikatos ar kitų ypatingų duomenų apsaugos. Kartu gali iškilti būtinybė ginčus nagrinėti uždarame Komisijos posėdyje. Nagrinėjant iš tarnybinių santykių kylančius ginčus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose būtina apklausti tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusius asmenis (ypač jeigu ginčijamas tyrimo komisijos šališkumas). Tam tikros aplinkybės liudytojų parodymais gali būti įrodinėtinos ir Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytose bylose dėl užsieniečių teisinės padėties. Manome, kad Projekto nuostatomis Komisijai įtvirtinant galimybę kviesti liudytojus galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 58 ir 59 straipsnių analogija. 9. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūlome nustatyti galimybę pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą ne 10, o 20 darbo dienų.
Vertinant Projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatytų, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtinų ginčų specifiškumą ir tokių bylų apimtis, būtina nustatyti Komisijai ilgesnį skundo nagrinėjimo pratęsimo terminą, kad būtų parengtas išsamus ir objektyvus sprendimas. Paaiškėjus liudytojų apklausos poreikiui, esant būtinybei išsireikalauti naujus duomenis byloje, siekiant tokiose situacijose išvengti ginčų nagrinėjimo skubotumo ar aplinkybių neištyrimo, taip pat suteikiant bylos šalims pakankamai laiko užtikrinti tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą, o ir pačiai Komisijai, esant objektyviam poreikiui, atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgus į tai, kyla objektyvi būtinybė pratęsti skundo terminą tokiam laikui, per kurį ji paprastai išnagrinėja gautą skundą (prašymą), Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (20 darbo dienų). 10. Lietuvos Respublikos Seime (toliau - Seimas) 2020-05-28 registruoto Projekto 15 straipsnis nesuderintas su po jo registravimo Seimo 2020-06-11 priimto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3050 (toliau - Galiojantis įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis. Manome, kad Galiojančio įstatymo nuostatos 13 straipsnio nuostatos išsamiau ir tinkamiau reglamentuoja klausimus, susijusius su byla, ginčo šalimis ir jų atstovais. 11. Projekte nėra nuostatų, susijusių su mediacija, kurios Galiojančiame įstatyme reglamentuotos 15 ir 16 straipsniuose, todėl siūlome atitinkami papildyti Projektą. 12. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti galimybę suinteresuotoms bylos šalims pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tiek prieš, tiek po Komisijos posėdžio.
Siekiant išvengti rizikų dėl piktnaudžiavimo bylinėjimosi išlaidų dydžiu, taip pat siekiant operatyvaus ginčo nagrinėjimo, siūlome suderinti Projekto 17 straipsnio 2 dalį su ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, t. y. nustatyti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota bylos šalis iki jos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Komisijai pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. 13. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūlome nustatyti galimybę organizuoti ir pirmininkauti Komisijos posėdžiams ne tik Komisijos pirmininkui ar pavaduotojui, tačiau ir Komisijos pirmininko paskirtam Komisijos nariui. Dėl šio rašto 6 punkte įvardintų priežasčių, Komisijos posėdžiai ateityje planuojami keliose posėdžių salėse. Taigi, Komisijos pirmininkui ar pavaduotojui negalint, nesant atitinkamų nuostatų įstatyme, jog tai gali daryti kitas Komisijos pirmininko paskirtas narys, Komisijoje būtų neužtikrintas nepertraukiamas bylų nagrinėjimas. 14. Siūlome Projekto 22 straipsnio 2 dalį papildyti 7 punktu, atitinkamai suderinant jį su ABTĮ 103 straipsnio 9 punktu, nustatant Komisijai galimybę nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjo praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti Komisijos nario buvo atnaujintas be pagrindo. 15.
nustatytus bylos sustabdymo pagrindus papildyti atitinkamais ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 8 ir 13 punktuose nurodytais pagrindais:
reikalingus įrodymus (dokumentus) iš užsienio valstybės (bylos susiję su užsieniečių teisine padėtimi arba mokesčių administratoriaus sprendimais dėl asmenų, turinčių nuosavybės ar darbo santykių užsienio valstybėse).
bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina (dabar ypač aktualu visuomenės sveikatos užtikrinimo interesais, taip pat visais kitais atvejais, dėl kurių nėra galimybių išnagrinėti bylą ir kurių nėra galimybės iš anksto numatyti). 16. Projekte taip pat siūlome numatyti Komisijai galimybę nagrinėti bylas nuotoliniu būdu. 17. Siūlome papildyti Projektą nuostatomis, įtvirtinančiomis pakaitinio Komisijos nario institutą pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies analogiją. Tokiu būdu būtų išspręsta Komisijos narių pavadavimo, jiems ilgą laiką negalint eiti pareigų (pavyzdžiui, tėvystės ar motinystės atostogos), problema. Tokia atranka galėtų būti detaliai reglamentuota poįstatyminiame akte, šiuo atveju papildant Teisingumo ministro patvirtintą Atrankos aprašą. Spręsti pagrindiniame komitete
taryba 2020-09-29 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Teisėjų taryba pažymi, kad pastabas Įstatymų projektų pirminiams variantams pateikė 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36P-62-(7.1.10)
„Dėl teisės aktų projektų Nr. 20-2937, 20-2939 – 20-2945 derinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai, tobulindami Įstatymų
projektus, neatsižvelgė į Teisėjų tarybos išdėstytas pastabas, bei į tai, kad, koreguojant Įstatymų projektus, įtrauktos naujos nuostatos, Teisėjų taryba teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. Pateikto išvadai IAGNTĮ projekto 4 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo LAGK nariu atveju – numatyta, kad egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina LAGK nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių. Siūlomos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad asmuo, išlaikęs pretendentų į LAGK narius egzaminą ir paskirtas LAGK nariu, eidamas joje pareigas vieną ar daugiau kadencijų ne įgyja aukštesnę kvalifikaciją ir kompetencijas, bet jas praranda.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą pasibaigus LAGK nario kadencijai: kadencijos pasibaigimas nereiškia asmens, ėjusio LAGK nario pareigas vieną ar daugiau kadencijų iš eilės, kompetencijos (kurią reikėtų įrodyti laikant pretendentų į LAGK narius egzaminą pretenduojant tapti LAGK nariu dar kitą kadenciją) pabaigos; asmens kandidatūra galėtų būti teikiama, pavyzdžiui, likusiam LAGK nario, atleidus jį nepasibaigus įgaliojimų laikui ar nutrūkus jo įgaliojimams, kadencijos laikotarpiui. Analogiška nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo MGK nariu atveju papildytas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4255(2) (toliau – MAĮ projektas), teikiamo Įstatymų projektų pakete, 3 straipsnis (MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalis). Todėl siūlytina MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalį papildyti nuostatomis dėl egzamino rezultatų galiojimo termino pasibaigus ir MGK nario kadencijai. IAGNTĮ projekto 4 straipsnio 6 dalies dispozicijoje siūloma nustatyti, kad pretendentų į LAGK narius sąrašą tvarko ir asmenų įrašymo į šį sąrašą tvirtina teisingumo ministras. Šią nuostatą siūlytina suderinti su MAĮ projekto 3 straipsniu teikiama MAĮ 148ˡ straipsnio 6 dalimi, pagal kurią pretendentų į MGK narius sąrašą tvarko Teisingumo ministerija, asmenų įrašymo į šį sąrašą tvarką tvirtina teisingumo ministras.
Siūlytina patikslinti IAGNTĮ projekto 24 straipsnyje nustatomą terminą LAGK sprendimui apskųsti: nėra visiškai aiški siūlomo vieno mėnesio termino trukmė, jo skaičiavimas gali kelti diskusijų (interpretacijų), todėl siūlytina nustatyti aiškiai apibrėžtą, konkrečios trukmės – 30 kalendorinių dienų terminą (taikyti ABTĮ
apygardų administracinių teismų sprendimams, priimtiems nagrinėjant bylas pirma instancija, apskųsti, analogiją). Teisėjų taryba neteikia pastabų dėl Įstatymų projektų atitikties juridinės technikos reikalavimams, tačiau pažymi, kad Įstatymų projektai taisytini, pašalinant ir kitus redakcinio pobūdžio netikslumus (pavyzdžiui, IAGNTĮ projekto 18 straipsnio 10 dalyje „pasakius kalbas“ keistinas į
„po bylos šalių pasisakymo“; 19 straipsnio 6 dalyje koreguotina nuoroda į 14
(ne 4) straipsnį, nustatantį skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą ir pan.). Iš esmės pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Teisės departamento bei kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Simulik, L. |Talmont Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808 [¹] Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalga, 13 psl. (lentelėje 5, 17-19 bylų kategorijos).
Nuoroda - https://vaat.teismas.lt/data/public/uploads/2020/03/vaat-2019-m.-teismo-veiklos-apzvalga.pdf [²] Regionų apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalga, 5 psl. (lentelėje 5, 17-19 bylų kategorijos). Nuoroda - https://regionu.teismai.lt/doclib/waeumaomeiocngtqpv3se2qpcnucwcca
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-081
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (pvz., BPK
pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ne vien tik nuosprendžiu, bet ir kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Dėl to siūlytina projektu keičiamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nuosprendžiu“ vartoti bendresnę sąvoką „sprendimu“.
Pritarti iš dalies BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad
„kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo
laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Taigi, nepagrįstas pastaboje nurodytas argumentas, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką kitais teismo priimamais procesiniais dokumentais. Pažymėtina, kad nuosprendis priimamas ne tik tais atvejais, kai asmenį pripažinus kaltu jam paskiriama bausmė, bet ir nutraukiant baudžiamąją bylą, pavyzdžiui kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei veika tapo nepavojinga, ji yra mažareikšmė, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir kt. atvejais (BPK 29, 235, 303 straipsniai). Keičiamo IAGNTĮ 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomas įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimas LAGK nariams yra analogiškas Teismų įstatymo 52 straipsnio 1 punkte nustatytam teisėjams taikomam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui „Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;“. Jei apibrėžiant ginčų komisijų narių nepriekaištingą reputaciją, vartotumėm „sprendimo“ sąvoką, skirtingai nei teisėjų atveju, tai reguliavimas būtų išplėstas taip, jog apimtų ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą (pagal BPK 212 str. pvz., asmuo ar veika tapo nepavojingi; veika mažareikšmė; įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko; įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą ir kt.). Projekto 3 str. 4 d.
4 d. 1 p. dėstytinas taip:
„1) įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažintas
padaręs nusikalstamą veiką;“
2020-06-081
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinių ginčų komisijų nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar išeitinės išmokos dydis neturėtų būti sistemiškai derinamas su kitais įstatymais, kuriuose reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos, pavyzdžiui, tiek Seimo kontrolieriams, tiek lygių galimybių kontrolieriui mokama 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka. Pritarti
2020-06-081
bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais ir ABTĮ 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais, taip pat numatoma pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą tada, kai administracinių ginčų komisija paskiria ekspertizę arba kai suabejojusi norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pažymime, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pačiu turėtų sustoti ir procesinių terminų eiga. Teisminį nagrinėjimą reglamentuojančio ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. Siekiant apsaugoti bylos šalių procesines teises nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijose, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, rekomenduojame analogišką normą įtvirtinti ir projektu keičiamame
Pastebėtina, kad analogiška norma numatoma įstatymo projektu Nr. XIIIP-4255(2) keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
Nauja redakcija dėstomo IAGNTĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Procesinių veiksmų atlikimo terminai skaičiuojami vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsniu. Procesinių veiksmų atlikimo terminams sustabdyti ir praleidimo pasekmėms pašalinti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnis.“ Taigi esant nuorodai į visą ABTĮ 66 straipsnį, nėra poreikio atskirai įtvirtinti ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje esančios nuostatos, jog „visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-081
komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis apskundimo terminas IAGNTĮ siejamas ne su atitinkamo sprendimo įteikimu, bet su jo priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo priėmimas ir sprendimo įteikimas chronologiškai gali būti vienas nuo kito nutolę juridiniai faktai, t. y. sprendimas neretai įteikiamas vėliau, negu jis priimamas.
Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad bylose dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paprastai dalyvauja lietuvių kalbos nemokantys proceso dalyviai, todėl jiems gali tekti naudotis vertėjo paslaugomis tam, kad galėtų tinkamai susipažinti su administracinių ginčų komisijų sprendimų turiniu. Dėl to abejotina, ar 14 dienų apskundimo terminas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo yra pakankamas tam, kad suinteresuota bylos šalis turėtų realią galimybę veiksmingai apginti savo teises. Nepritarti Pažymėtina, kad skundams dėl sprendimų, susijusių su leidimais gyventi/dirbti Lietuvoje, nustatomi trumpesni tiek padavimo, tiek nagrinėjimo terminai (žr. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnyje, 140 straipsnio 2, 4 dalyse, 140¹ straipsnyje nustatytus terminus) siekiant kuo greitesnio galutinio teismo sprendimo dėl užsieniečio statuso priėmimo (neapibrėžta užsieniečio teisinė padėtis turėtų tęstis kuo trumpiau). Skundo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo padavimo termino skaičiavimui siūlomas reglamentavimas pagal analogiją su keičiamo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi („Apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo“, t. y. ne nuo sprendimo įteikimo).
Kartu pažymėtina, skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentas – nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo – pagrįstas ir tuo, jog šios komisijos sprendimo priėmimo terminas yra trumpas (3 darbo dienos nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo), apie jį informuojamos bylos šalys (IAGNTĮ 14 straipsnio 11 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), taigi, bylos šalys, turėdamos pareigą domėtis bylos eiga, gali sužinoti apie priimtą sprendimą dar iki jo išsiuntimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į projekto 2 straipsnio
Projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2020-09-291
teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Teisėjų taryba pažymi, kad pastabas Įstatymų projektų pirminiams variantams pateikė 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36P-62-(7.1.10)
„Dėl teisės aktų projektų Nr. 20-2937, 20-2939 – 20-2945 derinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai, tobulindami Įstatymų
projektus, neatsižvelgė į Teisėjų tarybos išdėstytas pastabas, bei į tai, kad, koreguojant Įstatymų projektus, įtrauktos naujos nuostatos, Teisėjų taryba teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. 1.
projekto 24 straipsnyje ir UTPĮ projekto 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama galimybė administraciniam teismui apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Minėtose nuostatose nurodyta, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ
apskundimo terminas skundo padavimui pagal šį įstatymą yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, ir šis terminas įstatymo projekte nėra koreguojamas. Taigi, pagal įstatymo projektų nuostatas susiklosto dvejopa situacija, kai skundams dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie paduodami administracinių ginčų komisijai, nustatomas terminas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos, o skundams, kurie paduodami išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka, – nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, o šių skirtingų terminų skundui pateikti pradžios momentų nustatymo priežastys nėra aiškios. Manytina, kad siūlomos teisinio reguliavimo priemonės turėtų būti suderintos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad tinkamas asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme apima ir tinkamą asmens informavimą apie jam pareikštus reikalavimus teisme bei jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Tik taip asmuo gali tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip planuojama užtikrinti, kad užsienietis apie administracinių ginčų komisijos jo atžvilgiu priimtą sprendimą būtų nedelsiant informuojamas, jog jis turėtų realią ir efektyvią galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. Nepritarti Žr. argumentus prie Seimo Teisės departamento 2020-06-08 išvados Nr. XIIIP-4252(2) analogiškos 4 pastabos. (pastaba dėl termino skaičiavimo)
2020-09-291
išvadai IAGNTĮ projekto 4 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo LAGK nariu atveju – numatyta, kad egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina LAGK nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių. Siūlomos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad asmuo, išlaikęs pretendentų į LAGK narius egzaminą ir paskirtas LAGK nariu, eidamas joje pareigas vieną ar daugiau kadencijų ne įgyja aukštesnę kvalifikaciją ir kompetencijas, bet jas praranda. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą pasibaigus LAGK nario kadencijai: kadencijos pasibaigimas nereiškia asmens, ėjusio LAGK nario pareigas vieną ar daugiau kadencijų iš eilės, kompetencijos (kurią reikėtų įrodyti laikant pretendentų į LAGK narius egzaminą pretenduojant tapti LAGK nariu dar kitą kadenciją) pabaigos; asmens kandidatūra galėtų būti teikiama, pavyzdžiui, likusiam LAGK nario, atleidus jį nepasibaigus įgaliojimų laikui ar nutrūkus jo įgaliojimams, kadencijos laikotarpiui. Analogiška nuostata dėl egzamino rezultatų galiojimo asmens paskyrimo MGK nariu atveju papildytas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4255(2) (toliau – MAĮ projektas), teikiamo Įstatymų projektų pakete, 3 straipsnis (MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalis). Todėl siūlytina MAĮ 148ˡ straipsnio 5 dalį papildyti nuostatomis dėl egzamino rezultatų galiojimo termino pasibaigus ir MGK nario kadencijai. Nepritarti Nesutiktina su aiškinimu, kad IAGNTĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos sudaro prielaidas manyti, jog asmuo, eidamas LAGK nario pareigas, praranda kvalifikaciją ir kompetencijas. Atvirkščiai, jei išlaikęs egzaminą asmuo eina nurodytas pareigas ir siekia būti paskirtas kitai kadencijai, jam nereikia dar kartą laikyti egzamino tam, kad galėtų dalyvauti atrankoje. 3. Teisėjų Taryba 2020-09-291
projekto 4 straipsnio 6 dalies dispozicijoje siūloma nustatyti, kad pretendentų į LAGK narius sąrašą tvarko ir asmenų įrašymo į šį sąrašą tvirtina teisingumo ministras. Šią nuostatą siūlytina suderinti su MAĮ projekto 3 straipsniu teikiama MAĮ 148ˡ straipsnio 6 dalimi, pagal kurią pretendentų į MGK narius sąrašą tvarko Teisingumo ministerija, asmenų įrašymo į šį sąrašą tvarką tvirtina teisingumo ministras. Pritarti
2020-09-291
patikslinti IAGNTĮ projekto 24 straipsnyje nustatomą terminą LAGK sprendimui apskųsti: nėra visiškai aiški siūlomo vieno mėnesio termino trukmė, jo skaičiavimas gali kelti diskusijų (interpretacijų), todėl siūlytina nustatyti aiškiai apibrėžtą, konkrečios trukmės – 30 kalendorinių dienų terminą (taikyti ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintas 30 kalendorinių dienų terminas apygardų administracinių teismų sprendimams, priimtiems nagrinėjant bylas pirma instancija, apskųsti, analogiją). Nepritarti LAGK sprendimo apskundimo terminas (1 mėn.) atitinka ABTĮ 28 str.
nuostatą, kad „administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
2020-09-291 (18),
neteikia pastabų dėl Įstatymų projektų atitikties juridinės technikos reikalavimams, tačiau pažymi, kad Įstatymų projektai taisytini, pašalinant ir kitus redakcinio pobūdžio netikslumus (pavyzdžiui, IAGNTĮ projekto 18 straipsnio 10 dalyje „pasakius kalbas“ keistinas į „po bylos šalių pasisakymo“; 19 straipsnio 6 dalyje koreguotina nuoroda į 14 (ne 4) straipsnį, nustatantį skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą ir pan.). Pritarti Projekto 18 str. 10 d. formuluotė patikslinta, atsižvelgiant į pastabą:
„10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas nuo
administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimo apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimo. Paskui išklausomi pareiškėjas (pareiškėjai), jo
(jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėjimą, jeigu nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovas pasakius kalbas Po bylos šalių ir jų atstovų pasisakymo administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Tada bylos šalys gali trumpai pakomentuoti viena kitos argumentus, susijusius su ginču, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai.“ 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-15
Atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau - Komisija) teikia pastabas ir pasiūlymus Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4252(2) (toliau - Projektas):
ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metų kadencijai. Manome, kad šį kadencijos laikotarpį reikėtų sistemiškai suderinti su kitų panašių institucijų kadencijų laikotarpiais. Vyraujantis panašių institucijų kadencijų laikotarpis yra 5 metai (pavyzdžiui, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir t. t.). Nepritarti LAGK kadencija IAGNTĮ projektu yra suvienodinta su galiojančiame reglamentavime nustatyta Mokestinių ginčų komisijos (MGK) kadencija. Atkreiptinas dėmesys, kad MGK kadencija anksčiau buvo 6 metai, tačiau 2019-01-01 įsigaliojusiais teisinio reguliavimo pakeitimais kadencija sutrumpinta iki 4 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje kaip pavyzdžiai yra pateiktos institucijos, kurių veikla iš esmės skiriasi nuo LAGK ir MGK t. y. nurodytos institucijos nėra ginčus nagrinėjančios institucijos. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
Projekto 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas pretendentui į Komisijos narius būti išlaikius atitinkamą egzaminą, tačiau Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu siūloma neterminuotai netaikyti šio reikalavimo visiems teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims. Manome, kad, siekiant sudaryti Komisiją, kandidatų profesinės kvalifikacijos patikrinimas iš esmės turėtų būti privalomas visiems kandidatams į Komisijos narius. Dėl mokslinių tiriamųjų darbų įvairovės, asmens turimas teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis, ypač jeigu jo, kaip mokslininko, daktaro disertacijos tema nesusijusi su administracine teisena, savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu egzamino būdu netikrinti pretenduojančio į Komisijos nario pareigas asmens profesinės kvalifikacijos. Lietuvoje yra daugiau kaip 250 teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų, taigi įstatymu numačius tokią išimtį, egzamino nelaikiusieji mokslininkai realiai gali sudaryti didesnę kandidatų į Komisijos narius dalį. Pavyzdžiui, į 7 Komisijos narių pareigas šių metų kovo 6 dieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (toliau - Teisingumo ministerija) vykusioje atrankoje dalyvavo 4 mokslininkai ir tik vienas jų, lyginant su mokslų daktaro laipsnio neturinčiais atrankos dalyviais, surinko pretenduoti į Komisijos nario pareigas reikiamą balų skaičių. Kartu pažymėtina, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos leistų be egzaminų į Komisijos nario pareigas kandidatuoti ir užsienyje teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijusiems mokslininkams, nustatyta tvarka pripažinus įgytą kvalifikaciją lygiaverte įgytai Lietuvoje.
Tokiu būdu, sąlygos kandidatuoti į Komisijos narius neterminuotai būtų sudarytos ne tik su administracine teisena nesusijusiems teisės krypties mokslininkams, tačiau ir tiems, kurių mokslo tiriamieji darbai apskritai nėra susiję su Lietuvos teisine sistema. Nepritarti Būtų klaidinga teigti, kad išimčių dėl egzamino taikymas asmenims, turintiems teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, sudarytų kliūtis atrinkti LAGK nariais administracinės teisės specialistus. Vadovaujantis IAGNTĮ projekto nuostatomis (4 straipsnio 7 dalis), atrankos metu būtų vertinamos būtent pretendento žinios ir įgūdžiai, kurių reikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nario funkcijoms atlikti, galimybės panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška išimtis dėl egzamino laikymo taikoma ir pagal Teismų įstatymo 51 str. 1 d. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Siūlytina šį dydį suderinti su atitinkamais kitų valstybės pareigūnų išeitinės išmokos dydžiais, nustatant atleidžiamiems iš pareigų Komisijos nariams 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Pritarti Analogiška ir Seimo Teisės departamento 2020-06-08 išvados 2 pastaba. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
netaikoma Projekto 3 straipsnio 3 dalimi numatyta išimtis, duomenis įtraukti į pretendentų sąrašą po egzamino išlaikymo.
Manome, kad ši nuostata nepagrįstai sukuria nevienodas sąlygas asmenims tapti pretendentais į Komisijos narius, lyginant su tais asmenimis, kuriems reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikomas. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma egzaminą pretendentams rengti ne rečiau kaip kartą per vienerius metus, o atsiradus daugiau nei 15 kandidatų, per ne vėliau kaip mėnesį po paskutinio pretendento dokumentų gavimo dienos. Taigi, egzaminus siekiančiam išlaikyti asmeniui sukuriami papildomi apribojimai (1 metai arba 15 kandidatų) tapti pretendentu į Komisijos narius, lyginant su Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytomis asmenų grupėmis. Projekto 4 straipsnio 4 dalimi siūloma sudaryti nuolatinę egzamino komisiją 3 metų kadencijai. Kaip minėta, poreikis skirti naujus Komisijos narius iš esmės yra siejamas su Komisijos narių 4 metų kadencijos pabaiga. Per visą laikotarpį nuo Komisijos įsteigimo (1997 metais), poreikis nepasibaigus kadencijos laikotarpiui skirti naują Komisijos (centrinės institucijos) narį buvo kilęs du kartus. Praėjusią kadenciją iš Komisijos teritorinių padalinių atsistatydino du Komisijos nariai. Taigi, paprastai Komisijos nariai eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Atižvelgdami į tai, manome, jog Projekto siūlymas sudaryti nuolatinę egzamino komisiją, kuri ne pagal faktinį poreikį, o ne rečiau kaip kartą per vienerius metus rengtų egzaminus (Projekto 4 straipsnio 3 dalis), yra neracionalus. Apskritai neaišku, ar asmenys išlaikę tokius egzaminus turės realią galimybę būti paskirti Komisijos nariais.
Atsižvelgiant į kadencijos nebaigusių Komisijos narių skaičių, daugelio tokius egzaminus išlaikiusių asmenų rezultatai po 5 metų netektų galios (Projekto 4 straipsnio 5 dalis), todėl Projekto siūlymas, kuriuo sukuriamas egzaminavimo poreikis dėl egzaminavimo, vertintinas kritiškai, kaip neturintis teisinio ir loginio pagrindimo. Apibendrindami tai, kas nurodyta šiame punkte, siūlome sieti egzaminų komisijos sudarymą su tokio egzaminavimo poreikiu, atsižvelgiant į Komisijos narių kadencijos pabaigą. Nustatyti visiems pretendentams į Komisijos narius vienodas egzaminų laikymo ir atitinkamai kandidatavimo sąlygas bei detalią Komisijos narių dokumentų patikrinimo, egzaminavimo ir atrankos tvarką nustatyti atskiru poįstatyminiu aktu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-02-20 įsakymu Nr. 1R-51 yra patvirtintas Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašas (toliau - Atrankos aprašas), kuriame detaliai reglamentuota atrankos procedūra. Pritarti iš dalies Nepritartina pasiūlymui organizuoti egzaminą tik baigiantis LAGK kadencijai. Egzistuoja poreikis nuolat turėti sąraše pretendentų, išlaikiusių egzaminą – tiems atvejams, kai nepasibaigus kadencijai LAGK narys atleidžiamas ar atsistatydina ir reikia operatyviai paskirti naują LAGK narį. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti įvairių atvejų, kai LAGK narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, t. y. 1) jis atsistatydina savo noru; 2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių; 4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 5) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas; 6) jam sukanka 65 metai (IAGNTĮ projekto 3 straipsnio 6 dalis).
Be to, LAGK nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas; 2) jis miršta (IAGNTĮ projekto 3 straipsnio 7 dalis). Taip pat pažymėtina, kad esant asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į LAGK narius egzaminą ir padavusių prašymus, būtų nepagrįsta versti juos laukti egzamino organizavimo net keletą metų, t. y. iki visų LAGK narių kadencijos pabaigos. Tai neatitiktų jų teisėtų lūkesčių. Kita vertus, jei faktiškai vienerių metų eigoje nebūtų gauta prašymų laikyti egzaminą, tais metais egzaminas ir nebūtų organizuojamas. Asmenys, siekiantys tapti LAGK nariais, paskiriamais naujai kadencijai, gali tikslingai paduoti prašymą laikyti egzaminą būtent kai artėja LAGK kadencijos pabaiga. Dėl IAGNTĮ projekte (4 str. 5 d.) numatyto egzamino rezultatų galiojimo termino (5 m.) pažymėtina, kad jis pasirinktas neatsitiktinai t. y. jis ilgesnis nei LAGK kadencija, dėl to sudaro galimybes dalyvauti atrankoje į LAGK narius antrą kartą. Pažymėtina, kad siūlomas egzamino ir atrankos organizavimo modelis, pagrindinių nuostatų, susijusių su jų organizavimu, įtvirtinimas įstatyminiu lygmeniu, siūlomas, siekiant užtikrinti LAGK ir jos narių nepriklausomumą, šios komisijos narių nešališkumą, kartu užtikrinti, kad administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų tik aukštos kvalifikacijos asmenys.
Pažymėtina, kad, priėmus IAGNTĮ projektą ir susijusius įstatymų projektus, LAGK ir MGK taptų privalomomis tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, kurių sprendimai, neapskundus jų per įstatymuose nustatytą terminą teismui, privalomai vykdomi; pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimai dėl LAGK ir MGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus privaloma ikiteismine tvarka, galėtų būti skundžiami apeliacine tvarka tik išimtiniais ABTĮ nustatytais atvejais (ribota apeliacija). Atsižvelgiant į įstatymų projektais numatytą reglamentavimą, svarbu, kad ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų nepriklausoma institucija, kurioje dirbtų nešališki, aukštos kvalifikacijos asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą teikiant IAGNTĮ projektą ir susijusius įstatymų projektus Seimui, Seimo Teisės departamentas (2019-12-09 išvada Nr. XIIIP-4252)[1] suabejojo dėl apsiribojimo pokalbiu kaip vieninteliu pretendentų į administracinių ginčų komisijas narius vertinimo būdu ir pasiūlė svarstyti dėl egzamino įtvirtinimo, siekiant, kad kandidatų į administracinių ginčų komisijas atrankos pobūdis priartėtų prie atrankos į teisėjus pobūdžio. O viena iš priežasčių, dėl kurių buvo suabejota Įstatymų projektų konstitucingumu – tai, kad įstatymuose LAGK ir MGK nariams nekeliami tokio pobūdžio kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimai kaip asmenims pretenduojantiems tapti teisėjais (Seimo Teisės departamento 2019-12-09 išvada Nr.
Pažymėtina, kad detali Komisijos narių dokumentų patikrinimo, egzaminavimo ir atrankos tvarka ir bus nustatyta, kaip siūloma pastaboje, teisingumo ministro įsakymais, nes IAGNTĮ projektas tai įpareigoja: pagal IAGNTĮ projekto 4 str. 4 d. teisingumo ministras tvirtintų egzamino komisijos nuostatus ir egzamino programą; pagal IAGNTĮ projekto 4 str. 6 d., teisingumo ministras tvirtintų asmenų įrašymo į Pretendentų sąrašą tvarką; pagal IAGNTĮ projekto 4 str. 7 d. pretendentus į LAGK narius komisija atrinktų teisingumo ministro nustatyta tvarka. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1–3 dalimis bei atitinkamai Projekto 6 straipsnio 1–3 dalimis apibrėžta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija lemia labai netolygų darbo krūvio pasiskirstymą. 2019 metais Komisija išnagrinėjo 902 bylas, o visi keturi jos teritoriniai skyriai – 503 bylas (Kauno apygardos skyrius – 197; Klaipėdos apygardos skyrius – 159; Panevėžio apygardos skyrius – 70; Šiaulių apygardos skyrius – 77). Projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Komisijos ar jos teritorinio padalinio nariams, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ar teritorinių padalinių kompetencijai.
Manome, kad, siekiant išlyginti Komisijai ir jos teritoriniams padaliniams tenkantį darbo krūvį ir racionaliai išnaudoti jos veiklai skiriamas lėšas, Projektu būtina nustatyti Komisijos pirmininkui teisę pagal tam tikrus kriterijus (pavyzdžiui, pareiškėjo gyvenamoji vieta, buveinė ar pageidavimas) ar (ir) esant tam tikroms sąlygoms (pavyzdžiui, jeigu visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu Komisijai ar jos padaliniui reikia karantinuotis) perduoti dalį bylų nagrinėti teritoriniam padaliniui. Nepritarti IAGNTĮ projekte jau yra nuostatos, padėsiančios išlyginti darbo krūvį tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių. Visų pirma, panaikinama galiojanti nuostata, kad skundai paduodami pagal atsakovo (viešojo administravimo subjekto) buveinę; sudaroma galimybė pareiškėjui paduoti skundą pagal savo gyvenamąją (buveinės) vietą (IAGNTĮ projekto 8 str. 6 d.). Be to, dauguma IAGNTĮ projektu priskiriamų LAGK nagrinėti naujų bylų bus dėl įkalinimo įstaigose padarytos žalos atlyginimo. Numatoma, kad tokios bylos būtų nagrinėjamos naudojant vaizdo konferencijas ir galėtų būti paskirtos bet kuriam LAGK padaliniui. Todėl IAGNTĮ projekto 8 str. 8 d. nustatyta „Kai pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduota nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui.“. Bylų skirstymo klausimas neturėtų būti paliktas tik LAGK pirmininko diskrecijai.
Toks siūlomas teisinis reglamentavimas gali sukelti abejonių dėl bylų paskirstymo, o tuo pačiu ir nagrinėjimo, skaidrumo ir nešališkumo, tai gali būti neigiamai vertinama korupcijos prevencijos požiūriu. 6. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
numatant privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti tris naujas bylų kategorijas nuo 2021-01-01. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalgoje[3] ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalgoje[4] pateiktais duomenimis prognozuotina, kad įsigaliojus šioms Projekto nuostatoms Komisijai tenkančių bylų krūvis padvigubėtų (Komisijai papildomai – 1 100 bylų, o jos teritoriniams padaliniams – daugiau kaip 800 bylų). Tokiu atveju Komisijai tektų nagrinėti apie 8–10 bylų per darbo dieną žodinio proceso tvarka, vienoje jos turimoje posėdžių salėje. Atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo nuostatas, Komisijai 2021 m. pirmąjį ketvirtį svarstoma perduoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atlaisvintas patalpas su posėdžių sale. Kol tai nėra įgyvendina, nėra aišku nuo kada Komisijos materialinis ir techninis aprūpinimas sudarys tinkamas sąlygas įgyvendinti numatomo teisinio reguliavimo nuostatas. Atsižvelgdami į tai, bei įvertinę biudžeto asignavimų planavimo ir skyrimo Komisijai galimybes, siūlome Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimą numatyti 2022-01-01. Pritarti iš dalies Dabar projekte nustatyta įsigaliojimo data 2021-01-01, užsitęsus projektų svarstymams komitetuose, jau suteikia per mažai laiko įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. Todėl patobulintame projekte yra pavėlinta įsigaliojimo data ir nustatyta – 2022 m. sausio 1 d. 7. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
7.
Pritarus šio rašto 5 punkte pateiktam siūlymui, atitinkamai keistinas Projekto 11 straipsnio 8 punktas, nustatant, jog priėmus skundą Komisijoje, pranešėju byloje skiriamas Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, Komisijos pirmininko nustatyta tvarka. Nepritarti Siūlome palikti galiojantį reguliavimą, nes įstatyme įtvirtintas objektyvus, aiškus bylų paskirstymo kriterijus, kuris IAGNTĮ projektu nekeičiamas: IAGNTĮ projekto 11 str. 8 d. nustatyta, kad
„Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės
tvarka skiriamas pranešėju byloje.“ Bylų skirstymo klausimas neturėtų būti paliktas tik LAGK pirmininko diskrecijai. Toks siūlomas teisinis reglamentavimas gali sukelti abejonių dėl bylų paskirstymo, o tuo pačiu ir nagrinėjimo, skaidrumo ir nešališkumo. Tai gali būti neigiamai vertinama korupcijos prevencijos požiūriu. 8. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
8Siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį naujais punktais,
numatančiais galimybę Komisijai tam tikrais atvejais organizuoti ir uždarą posėdį (neteikti ypatingų asmens duomenų), taip pat užtikrinti liudytojų dalyvavimą byloje bei atitinkamai nustatyti jų atsakomybę dėl melagingų parodymų ar neatvykimo duoti parodymų byloje. Nagrinėjant tarnybinius ginčus, taip pat bylas dėl žalos, kyla klausimų dėl asmens sveikatos ar kitų ypatingų duomenų apsaugos. Kartu gali iškilti būtinybė ginčus nagrinėti uždarame Komisijos posėdyje. Nagrinėjant iš tarnybinių santykių kylančius ginčus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose būtina apklausti tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusius asmenis (ypač jeigu ginčijamas tyrimo komisijos šališkumas). Tam tikros aplinkybės liudytojų parodymais gali būti įrodinėtinos ir Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytose bylose dėl užsieniečių teisinės padėties.
Manome, kad Projekto nuostatomis Komisijai įtvirtinant galimybę kviesti liudytojus galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 ir 59 straipsnių analogija. Nepritarti Siūlomos nuostatos dėl uždaro teismo posėdžio perteklinės. Šiuo metu IAGNT įstatymas nenumato konkrečių įpareigojimų ne tik dėl uždaro, bet ir dėl viešo posėdžio rengimo, todėl LAGK, vadovaudamasi kitų įstatymų materialiosiomis nuostatomis, įpareigojančiomis saugoti valstybės, tarnybos, profesines ar komercines paslaptis, galėtų organizuoti uždarą teismo posėdį ar dėl tų pačių priežasčių neteikti bylos medžiagos susipažinimui. Dėl liudytojų dalyvavimo užtikrinimo. Tai galėtų būti reglamentuota, pateikiant nuorodas į ABTĮ 58, 59 str., tačiau ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis negalėtų būti taikoma, nes BK 235 str. 1 d. Nenustato baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje:
„1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie
nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 9. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
siūlome nustatyti galimybę pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą ne 10, o 20 darbo dienų.
Vertinant Projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatytų, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtinų ginčų specifiškumą ir tokių bylų apimtis, būtina nustatyti Komisijai ilgesnį skundo nagrinėjimo pratęsimo terminą, kad būtų parengtas išsamus ir objektyvus sprendimas. Paaiškėjus liudytojų apklausos poreikiui, esant būtinybei išsireikalauti naujus duomenis byloje, siekiant tokiose situacijose išvengti ginčų nagrinėjimo skubotumo ar aplinkybių neištyrimo, taip pat suteikiant bylos šalims pakankamai laiko užtikrinti tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą, o ir pačiai Komisijai, esant objektyviam poreikiui, atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgus į tai, kyla objektyvi būtinybė pratęsti skundo terminą tokiam laikui, per kurį ji paprastai išnagrinėja gautą skundą (prašymą), Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (20 darbo dienų). Nepritarti Pažymėtina, kad ikiteisminio ginčų nagrinėjimo esmė yra operatyvumas. Šio proceso terminų ilginimas prieštarautų svarstomų įstatymų projektų tikslams, kad administracinės bylos, perduodamos LAGK nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, būtų išnagrinėjamos greičiau ir paprasčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo nagrinėjimo terminas buvo pailgintas 2016-07-01 įsigaliojus naujai IAGNTĮ redakcijai: vietoje 14 dienų termino bylos nagrinėjimui nustatyta 20 darbo dienų. 10. Lietuvos administracinių ginčų komisija
Seime (toliau - Seimas) 2020-05-28 registruoto Projekto 15 straipsnis nesuderintas su po jo registravimo Seimo 2020-06-11 priimto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3050 (toliau - Galiojantis įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis.
Manome, kad Galiojančio įstatymo nuostatos 13 straipsnio nuostatos išsamiau ir tinkamiau reglamentuoja klausimus, susijusius su byla, ginčo šalimis ir jų atstovais. Pritarti Svarstomas IAGNTĮ projektas buvo registruotas Seime 2020-05-28, todėl dar nebuvo įtraukti reglamentavimo pakeitimai, priimti Seime vėliau – 2020-06-11 Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3050. Projektas pildytinas ir derintinas su minėto įstatymo nuostatomis, atitinkamai jas suderinant. 11. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151 (19N,
reglamentuotos 15 ir 16 straipsniuose, todėl siūlome atitinkami papildyti Projektą. Pritarti Svarstomas IAGNTĮ projektas buvo registruotas Seime 2020-05-28, todėl dar nebuvo įtraukti reglamentavimo pakeitimai, priimti Seime vėliau – 2020-06-11 Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3050. Projektas pildytinas ir derintinas su minėto įstatymo nuostatomis, atitinkamai jas suderinant. 12. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
bylos šalims pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tiek prieš, tiek po Komisijos posėdžio. Siekiant išvengti rizikų dėl piktnaudžiavimo bylinėjimosi išlaidų dydžiu, taip pat siekiant operatyvaus ginčo nagrinėjimo, siūlome suderinti Projekto 17 straipsnio 2 dalį su ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, t. y. nustatyti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota bylos šalis iki jos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Komisijai pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pritarti Pagal ABTĮ 97 str, nuostatas, per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos galima iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (97 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Atsižvelgiant į tai ikiteisminėje stadijoje turėtų būti suteikta galimybė pateikti prašymus LAGK dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 d. nuo LAGK sprendimo byloje priėmimo. 17 str. 2 d. dėstytina taip:
„Suinteresuota bylos šalis iki administracinių ginčų
komisijos posėdžio pabaigos administracinių ginčų komisijai raštu pateikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir patirtų išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinių ginčų komisija išsprendžia priimdama sprendimą dėl bylos. Jei suinteresuota bylos šalis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po administracinių ginčų komisijos posėdžio, administracinių ginčų komisija, jį išnagrinėjusi, priima atskirą sprendimą. Šiuo atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjamas, jei jis pateiktas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje priėmimo.“
2020-09-151
pirmininkauti Komisijos posėdžiams ne tik Komisijos pirmininkui ar pavaduotojui, tačiau ir Komisijos pirmininko paskirtam Komisijos nariui. Dėl šio rašto 6 punkte įvardintų priežasčių, Komisijos posėdžiai ateityje planuojami keliose posėdžių salėse.
Taigi, Komisijos pirmininkui ar pavaduotojui negalint, nesant atitinkamų nuostatų įstatyme, jog tai gali daryti kitas Komisijos pirmininko paskirtas narys, Komisijoje būtų neužtikrintas nepertraukiamas bylų nagrinėjimas. Pritarti Siūlomas reglamentavimas buvo įtvirtintas 2020-06-11 Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3050 (14 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, arba komisijos pirmininko paskirtas kitas komisijos narys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys.). Projektas derintinas su priimto įstatymo nuostatomis. 14. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-151
suderinant jį su ABTĮ 103 straipsnio 9 punktu, nustatant Komisijai galimybę nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjo praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti Komisijos nario buvo atnaujintas be pagrindo. Pritarti
dėstytinas taip: „7) paaiškėja, kad pareiškėjo praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.“
2020-09-151
15.
Siūlome Projekto 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos sustabdymo pagrindus papildyti atitinkamais ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 8 ir 13 punktuose nurodytais pagrindais:
(dokumentus) iš užsienio valstybės (bylos susiję su užsieniečių teisine padėtimi arba mokesčių administratoriaus sprendimais dėl asmenų, turinčių nuosavybės ar darbo santykių užsienio valstybėse).
yra būtina (dabar ypač aktualu visuomenės sveikatos užtikrinimo interesais, taip pat visais kitais atvejais, dėl kurių nėra galimybių išnagrinėti bylą ir kurių nėra galimybės iš anksto numatyti). Pritarti
dėstytina taip:
„1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos
nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1,2, 3, 8, 13 punktuose nurodytais atvejais ir atitinkamai Administracinių bylų teisenos įstatymo
pat administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai paskiria ekspertizę, – iki ji bus atlikta.“
nuotoliniu būdu. Nepritarti Projekto 18 str. 3 dalyje yra numatyta galimybė užtikrinti posėdžio dalyvių dalyvavimą nuotoliniu būdu: „Bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas administracinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrinamas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo tapatybės nustatymas ir objektyvumas pateikiant paaiškinimus, parodymus, klausimus bei prašymus.“ Remiantis šia nuostata, LAGK pirmininkas galėtų patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis, užtikrinamas toks posėdžio dalyvių dalyvavimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokių technologijų naudojimo teisme tvarką reglamentuoja teisingumo ministro įsakymas. 17. Lietuvos administracinių ginčų komisija
nario institutą pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies analogiją. Tokiu būdu būtų išspręsta Komisijos narių pavadavimo, jiems ilgą laiką negalint eiti pareigų (pavyzdžiui, tėvystės ar motinystės atostogos), problema. Tokia atranka galėtų būti detaliai reglamentuota poįstatyminiame akte, šiuo atveju papildant Teisingumo ministro patvirtintą Atrankos aprašą. Nepritarti Klausimas yra keliamas naujai, apie tai nebuvo diskutuota nei darbo grupėje, nei LRV teikiant projektą, todėl siūlomas reglamentavimas paliekamas ateities diskusijoms. Diskutuotinas klausimas, ar gali Teismų įstatyme esantis institutas būti įtvirtintas institucijoms, skiriamoms Vyriausybės incorpore ir turinčioms ribotą kadenciją. Taip pat diskutuotina, ar tokiu atveju pakaitiniu LAGK nariu turėtų būti skiriamas atrankoje dalyvavęs, daugiausiai balų (po laimėtojų) surinkęs asmuo, ar organizuojama nauja atranka. Teismų įstatymo 57 str.
Teismų įstatymo 57 str. 2d. nustatytas reglamentavimas: „Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio Įstatymo 55(1) straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas.“ Diskutuotina, ar MGK taip pat reiktų įtvirtinti tokį reglamentavimą. 18. Mokestinių ginčų komisija 2020-09-10
tik dėl projekto XIIIP-4251(2). Atsižvelgti
Vidaus reikalų ministerijos 2020-09-04 Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), susipažinęs su įstatymų projektais NR. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2), iš esmės pritaria šiems projektams, o dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teikia alternatyvų pasiūlymą:
Įstatymų projektuose nustatoma, jog tarnybinius ginčus, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.
Siūlymas nustatyti ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, manytume, turėtų būti grindžiamas bendruoju lygiateisiškumo principu, susijusiu su darbo ginčų nagrinėjimo raida. Kaip žinia, šiuo metu visi tarnybiniai ginčai yra sprendžiami administraciniuose teismuose. Tuo metu individualūs darbo ginčai, kilę dėl nesutarimų tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka egzistuoja nuo 2013 metų. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Statistiniai duomenys rodo, kad tik 5 proc. darbo ginčų komisijų sprendimų buvo apskųsti teismams. Be to, 11 proc. bylų, kurias sprendė darbo ginčų komisijos, sudaromos taikos sutartys. Darbo ginčų komisijos išskirtinumas ir, matomai, efektyvumas, nulemtas proceso paprastumu bei komisijos sudėties. Pažymėtina, kad į darbo ginčų komisijos sudėtį įeina kompetentingas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, darbdavių atstovas bei darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovas. Tokiu būdu ginčas sprendžiamas asmenų, turinčių specialių žinių, per socialinį dialogą.
Kaip matyti iš darbo ginčų nagrinėjimo praktikos, šiomis aplinkybėmis ikiteisminės tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatymas galėtų tiesiogiai prisidėti prie veiksmingesnės valstybės tarnautojų pažeistų teisių gynybos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Taryba aktyviai skatina ir rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti alternatyvius ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų nagrinėjimo būdus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių (2001 m. rugsėjo 5 d. rekomendacija Nr. Rec (2001) 9) pažymima, kad neteisminio ginčų nagrinėjimo mechanizmo privalumai lemia paprastesnes ir lankstesnes ginčo nagrinėjimo procedūras, leidžiančias greičiau ir pigiau išspręsti kilusį ginčą, sąlygoja didesnes galimybes ginčą baigti taikos sutartimi, leidžia ginčą spręsti asmenims, kurie turi specialių žinių, neįpareigoja asmenų, nagrinėjančių ginčą, laikytis griežtų ir formalių procedūrinių taisyklių, o leidžia naudotis didesne diskrecijos teise priimant sprendimą. Galimybių ginčą išnagrinėti neteisminėmis priemonėmis nauda gerinant teisinės gynybos funkcionavimą ir didinant asmenų teisių apsaugos efektyvumą deklaruojama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. gruodžio 15 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2004) 20 dėl teisminės administracinių aktų kontrolės. Įstatymų projektuose siekiama nustatyti, jog tarnybinius ginčus nagrinėtų, kaip privaloma pirma instancija - Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos patirtimi, sprendžiant darbo ginčus, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių, siūlome svarstyti alternatyvą nustatyti tarnybinių ginčų komisiją analogišką darbo ginčų komisijai, t. y. nustatant kuo paprastesnį procesą bei sudarant socialiniu dialogu bei kompetencija grįstą komisijos sudėtį. Tokio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto įtvirtinimas sprendžiant tarnybinius ginčus sudarytų galimybes spartinti tarnybinių ginčų sprendimą, skatintų šalis ginčą išspręsti taikiai bei prisidėtų prie efektyvesnio teismų darbo (sumažintų teisme nagrinėjamų ginčų skaičių). Tokiu būdu būtų užtikrintas veiksmingesnis ir mažiau formalizuotas asmenų teisių gynimo mechanizmas bei garantuojamas visuomenės interesas, kad valstybės tarnyba veiktų stabiliai ir funkcionaliai. Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijų bei juose dirbančių valstybės tarnautojų esminė pareiga yra tarnauti visuomenei ir siekti, jog piliečiai gautų tinkamas paslaugas bei užtikrinti jų teises bei laisves. Stebint tokį didelį tarnybinių ginčų skaičių, susidaro įspūdis, jog tarnaujama ne visuomenei, tačiau sau patiems, t. y. užkemšant teismų darbą savo vidiniais nesutarimais, tokiu būdu mažinant teismų prieinamumą paprastam piliečiui bei iššaukiant visuomenės nepasitenkinimą. Nepritarti Manytina, kad netikslinga ir neefektyvu kurti naują atskirą sistemą tarnybinių ginčų nagrinėjimui. LAGK turi pakankamą kompetenciją administracinių, įskaitant ir tarnybinių, ginčų nagrinėjimui, o teisės aktuose nustatyti instrumentai jiems nagrinėti, sudaro sąlygas tai atlikti kuo paprasčiau, taikant socialinį dialogą ir pan.
LRS VVSK taip pat nepritarė aptariamoms Valstybės tarnybos departamento prie VRM pastaboms/ pasiūlymams. 20. Migracijos departamentas prie LR VRM 2020-09-11 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Pagal projektus, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui turės būti skundžiami teismui, o dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui – galės būti skundžiami ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Siekiant užtikrinti vieningą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad bylų dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui ir bylų dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui pobūdis yra panašus, svarstytina, ar šių sprendimų apskundimo tvarka neturėtų būti analogiška. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienais metais skundų dėl Migracijos departamento priimamų sprendimų skaičius išlieka stabiliai didelis: 2017 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 346 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 158 bylos; 2018 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta 418 bylų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 211 bylų; 2019 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 249 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 144 bylos. Didžioji dalis šių bylų buvo pradėta būtent dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi /pakeisti /panaikinti leidimą laikinai gyventi:
279, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 108; 2018 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 260, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 126; 2019 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 98, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 69.
Visas susirašinėjimas su administraciniais teismais, nagrinėjant skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, vyksta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, per kurį galima ne tik siųsti/gauti procesinius dokumentus, bet ir sekti bylos eigą, operatyviai reaguoti į visus bylos dalyvių teikiamus dokumentus, užtikrinti operatyvų teismo įpareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad elektroninė sistema (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas) sudaro galimybes ne tik institucijai, bet ir pareiškėjui operatyviai susipažinti su visa bylos medžiaga elektroniniu būdu. Taigi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą ir efektyvumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nėra prisijungusi (tai nenumatyta ir įstatymų projektuose), skundus siunčia paštu, o atsiliepimams pateikti nustato labai trumpus terminus (3 darbo dienos). Atsižvelgiant į numatomą skundų, kurie galės būti teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai, skaičių, siūlytina apsvarstyti galimybę Lietuvos administracinių ginčų komisijai naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir (ar) savarankiška elektronine sistema ir numatyti teisinį pagrindą atitinkamuose teisės aktuose.
Nepritarti Pažymėtina, kad bylos dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi) turėtų būti nagrinėjami teisme. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto
dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt nėra pritaikytas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo procesams. Naujos sistemos ar posistemės kūrimas (skirtos elektroninėms administracinėms byloms ikiteisminėje stadijoje formuoti) šiame etape būtų netikslingas. Dauguma Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai siūlomais įstatymų projektais perduodamų bylų yra bylos dėl įkalinimo sąlygų (apie 3000), t. y. dauguma pareiškėjų nesinaudoja elektroninių ryšių priemonėmis dokumentams teikti. Ateityje galėtų būti svarstoma dėl sistemų, skirtų elektroninėms byloms formuoti, kūrimo, įvertinus galimus kaštus ir tikėtiną naudą, galimus tokių sistemų naudojimo mastus.
Pažymėtina, kad šiuo metu ne tik pareiškėjai turi galimybę siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos administracinių ginčų komisijai, bet ir institucijos, įstaigos. IAGNTĮ projekte, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai bus skelbiami šios komisijos interneto svetainėje. 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-08-12 Susipažinę su Jūsų 2020 m. liepos 30 d. raštu siunčiamais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo (XIIIP-4251(2)), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo (XIIIP-4252(2)), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo (XIIIP-4253(2)), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo (XIIIP-4254(2)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIIP-4257(2)) projektais pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų neturime. Atsižvelgti
2020-09-09 Generalinėje prokuratūroje išnagrinėti šie teisės aktų projektai:
43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4251(2);
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4252(2);
įstatymo projektas Nr.
skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4254(2);
kad pastabų ir pasiūlymų dėl nurodytų projektų neturime. Atsižvelgti
2020-09-09 Atsakydami į Jūsų 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties, Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame, Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2020-10-14 * iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr XIIIP-4252(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas ne tik į Teisės departamento, bet ir kitas, gautas pastabas, kurioms pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-11-091
Pakeisti 13 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo įpareigoja per šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir bei su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);“
„2) prašyti reikalauti kitų viešojo administravimo subjektų
dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;“
2020-11-092 Argumentai: Dabar projekte nustatyta įsigaliojimo data 2021-01-01, užsitęsus projektų svarstymams komitetuose, jau suteikia per mažai laiko įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, eina pareigas iki kadencijos pabaigos. 3. Asmenų, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas ir įsigaliojus šiam įstatymui jas einančių, darbo šioje komisijoje laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2021 m. gruodžio
8Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9.
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6fc91cc0219b11eab86ff95170e24944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=99c2c618-3b90-4a22-96c9-ec74defd7fa0 [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/523e8d20219b11eab86ff95170e24944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=6f89483d-ce25-4614-87bf-469923a146f4 [3] Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalga, 13 psl. (lentelėje 5, 17-19 bylų kategorijos). Nuoroda - https://vaat.teismas.lt/data/public/uploads/2020/03/vaat-2019-m.-teismo-veiklos-apzvalga.pdf [4] Regionų apygardos administracinio teismo 2019 metų veiklos apžvalga, 5 psl. (lentelėje 5, 17-19 bylų kategorijos). Nuoroda - https://regionu.teismai.lt/doclib/waeumaomeiocngtqpv3se2qpcnucwcca