RESPUBLIKOS standartizacijos
įstatymo PROJEKTO
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant patikslinti ir papildyti standartizacijos teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (toliau
keisti tik atskiri straipsniai, tačiau sisteminė jo peržiūra nebuvo atlikta. Įstatymo projekto tikslas – Standartizacijos įstatymą suderinti su kitų įstatymų ir Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatomis. Įstatymo projekto uždaviniai – patobulinti esamą standartizacijos teisinį reguliavimą, kuris atitiktų nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, atsisakyti įstatymui nebūdingų, perteklinių nuostatų, patikslinti nuostatas reguliuojančias nacionalinės standartizacijos tikslus, principus, standartizacijoje dalyvaujančias institucijas ir nacionalinės standartizacijos institucijos finansavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos standartizacijos departamentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Pramonė 4.0 politikos skyriaus (vedėja Ilona Golovačiova, tel.
8 706 64 651, el. p. [email protected]) patarėja Gerda Krukonienė (tel. 8 706 64 613, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Standartizacijos įstatymu nustatyti pagrindiniai nacionalinės standartizacijos tikslai ir principai, standartų ir standartizacijos leidinių rengimo, taikymo, kaupimo ir platinimo nuostatos, techninių reglamentų nuostatos, nacionalinės standartizacijos institucijos veiklos pagrindinės nuostatos. Standartais gerinama produktų ir paslaugų kokybė, teikiama informacija, užtikrinama vartotojų sauga. Standartizacija apibrėžia savanoriškai taikomas technines specifikacijas, kurias gali atitikti produktai ir paslaugos, siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą, sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, gerinti produktų ir paslaugų kokybę. Šie siekiai Standartizacijos įstatyme apibrėžti kaip pagrindiniai standartizacijos tikslai. Standartizacijos įstatymu reguliuojamos standartų rengimo, taikymo, kaupimo ir platinimo nuostatos. Standartizacijos įstatyme numatytos originaliųjų Lietuvos standartų rengimo nuostatos (reikalavimai rengimui, rengimo etapai: standarto rengimas darbo grupėse, viešoji apklausa, priėmimui ir išleidimui) šiuo metu reguliuojamos Standartizacijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Originaliųjų Lietuvos standartų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 559 „Dėl Originaliųjų Lietuvos standartų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėtina, kad Standartizacijos įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių standartais, yra kitų teisės aktų reguliavimo sritis. Standartizacijos įstatymas reguliuoja techninių reglamentų taikymą, nuorodų į standartus techniniuose reglamentuose pateikimą.
Techniniais reglamentais siekiama sudaryti sąlygas, kad gaminiai ir paslaugos būtų saugūs, nekenksmingi žmonių bei gyvūnų sveikatai ir gyvybei, vartotojams. Standartizacijos įstatyme numatyta, atvejai, kada laikoma, kad šios sąlygos sudarytos, tai yra gamintojui deklaravus apie gaminio atitikimą techninio reglamento reikalavimams arba standartui. Techninių reglamentų taikymo reguliavimas turi būti kitų teisės aktų reguliavimo sritis. Standartizacijos įstatyme nacionalinės standartizacijos institucijos, atstovavimo nacionaliniams interesams tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose, nacionalinių standartizacijos darbų organizavimo ir vykdymo nuostatos šiuo metu reguliuojamos Standartizacijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte
patvirtintame Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Nacionalinės standartizacijos veiklos organizavimo ir vykdymo aprašo patvirtinimo“. Nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijos (tobulina standartizacijos vadybos ir informacijos sistemą, teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos techninius reglamentus, organizuoja ir vykdo standartizacijos specialistų kvalifikacijos kėlimą) turėtų būti nurodomos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Standartizacijos įstatyme numatyta, kad standartizacijos tarybą sudaro ne mažiau 15 narių ir nustatytas standartizacijos tarybos narių pasiskirstymas dalimis, atsižvelgiant į skirtingas suinteresuotąsias šalis, kurioms atstovauja standartizacijos tarybos nariai. Standartizacijos įstatymas numato, kad standartizacijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Standartizacijos įstatyme Technikos komitetų veiklos nuostatos (tikslai, funkcijos, komitetų sudarymas ir sudėtis, veiklos organizavimas) šiuo metu reguliuojamos Standartizacijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-85 „Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto nuostatų patvirtinimo“. Standartizacijos įstatyme numatyta galimybė nacionalinei standartizacijos institucijai sudaryti sektorių komitetus (Standartizacijos įstatymo 15 straipsnis) atskiriems sektoriams (statybos, žemės ūkio, elektronikos ir kitų sričių). Iki šiol Lietuvos standartizacijos departamentas nebuvo sudaręs sektorių komitetų, neatsiradus poreikiui jiems sudaryti. Standartizacijos įstatymo nuostatos susijusios su nacionalinės standartizacijos institucijomis sudaromomis Vartotojų ir Technikos komisijomis (Standartizacijos įstatymo 16 straipsnis) šiuo metu reguliuojamos įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Standartizacijos įstatyme nėra numatyta, kad nacionalinė standartizacijos institucija gali nustatyti standartų ir standartizacijos leidinių kainas. Lietuvos standartizacijos departamentas standartus ir standartizacijos leidinius platina už nustatytą kainą. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, nacionalinė standartizacijos institucija interneto svetainėje gali skelbti nemokomai standartų santraukas, taip pat nemokama prieiga gali būti suteikiama prie standartų projektų. Tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų politika yra, kad standartai ir standartizacijos leidiniai turi būti platinami mokamai. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama supaprastinti ir nustatyti aiškesnį, atitinkantį Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatas, tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų rekomendacijas, standartizacijos srities reguliavimą. Standartizacijos įstatyme numatytas esamas teisinis reguliavimas Įstatymo projektu suderinamas su ES teise, didelė dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 yra tiesioginio taikymo, atsisakoma pasikartojančių ir analogiškų nuostatų. Įstatymo projektu siekiama aiškesnio ir nedubliuojančio Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatų reguliavimo. Įstatymu projektu atsisakoma sąvokų, kurios yra apibrėžtos Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, (gaminys, nacionalinė standartizacijos institucija, paslauga, standartas, standartų programa, techninė specifikacija). Įstatymo projektu atsisakoma sąvokų, kurios šiuo metu nėra naudojamos, t. y. įmonės standartas, praktikos nuostatai. Atsižvelgiant į tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų (Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC), Europos standartizacijos komiteto (CEN) vartojamų sąvokų pokyčius, atsisakoma šių sąvokų: „teikiamoji nuoroda į standartą“, „išskirtinė nuoroda į standartą“. Įstatymo projektu atsisakoma sąvokos
„techninis reglamentas“ ir nuostatų susijusių su techniniais reglamentais,
kadangi tai nėra šio Įstatymo projekto reguliavimo sritis. Standartizacijos įstatyme vartojama sąvoka „kiti leidiniai“ Įstatymo projekte keičiama patikslinta sąvoka „nacionalinis standartizacijos leidinys“. Siekiant aiškaus standartizacijos srities suvokimo, Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis „perimtasis standartas“, „perimtasis standartizacijos leidinys“ ir „suinteresuotieji subjektai“.
Įstatymo projektu tikslinami nacionalinės standartizacijos tikslai, kurie turėtų būti logiški ir aiškiai suprantami (Įstatymo projekto 3 straipsnis). Taip pat Įstatymo projektas papildomas nauju tikslu (Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktas), kadangi standartizacija siekiama skatinti naujų technologijų taikymą ir inovacijų plėtrą, tuo sudarant sąlygas įmonių konkurencingumui užtikrinti. Atsisakyta dabar galiojančiame Standartizacijos įstatyme numatyto tikslo dėl nacionalinės ekonomikos interesų tarptautinėje ir Europos standartizacijoje atstovavimo, kadangi tai yra nacionalinės standartizacijos institucijos tikslas. Standartizacijos veikla grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos standartizacijos srities pripažintais principais: standartizacijos darnos, skaidrumo ir atvirumo, sutarimo, savanoriško taikymo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų ir veiksmingumo. Atsižvelgiant į paminėtus pagrindinius Pasaulio prekybos organizacijos standartizacijos principus, teikiamu Įstatymo projektu siekiama patikslinti nacionalinės standartizacijos principus (Įstatymo projekto 4 straipsnis). Įstatymo projektu siekiama nustatyti logiškus nacionalinės standartizacijos principus, todėl siūloma atsisakyti principo dėl nuoseklaus nacionalinių standartų fondo sudarymo, kuris savo esme nėra principas. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti įstatymui nebūdingo, perteklinio reguliavimo, kuriuo šiuo metu reguliuojami standartizacijos procesai, numatyti Standartizacijos įstatymo 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse.
Tokio pobūdžio standartizacijos procesų reguliavimą siūlome perkelti į įgyvendinamuosius teisės aktus – nacionalinės standartizacijos institucijos tvirtinamus tvarkos aprašus, tokių tvarkų rengimą numatant Įstatymo projektu (Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projektu atsisakoma galiojančio Standartizacijos įstatymo nuostatų, susijusių su įmonės standartu, kadangi įmonės standartai nėra šio įstatymo objektas. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnyje standartas yra apibrėžtas, kaip pripažintos standartizacijos institucijos priimta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta savanoriško taikymo techninė specifikacija, kuri yra viena iš toliau nurodytų standartų: tarptautinis standartas, Europos standartas, darnusis ir nacionalinis standartas. Šiuo metu galiojančiame Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įmonės standartas apibrėžiamas kaip „juridinio asmens parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens gaminiai, procesai ar paslaugos“. Pažymėtina, kad juridinio asmens parengtas dokumentas neturėtų būti reguliuojamas įstatymu, nes tai yra juridinio asmens vidaus kokybės įrankis. Be to, remiantis Lietuvos standartizacijos departamento 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-117
„Dėl įmonės standartų registravimo nutraukimo“, nuo 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos
standartizacijos departamentas neberegistruoja įmonės standartų.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti kai kurių teisinio reguliavimo nuostatų dėl valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimo rengiant standartus:
Lietuvos Respublikos biudžeto sandoros įstatymą, nustatantį valstybės biudžeto asignavimų planavimą. Be to, asignavimų valdytojams atskirų leidimų skirti valstybės biudžeto lėšas standartų rengimui kituose teisės aktuose nereikia;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo perkelta 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, valstybės institucijos teikia Lietuvos standartizacijos departamentui informaciją apie rengiamus techninių reglamentų projektus.
pasiūlymus dėl rengiamų standartų programos ir dėl standartizaciją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo (Standartizacijos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 punktai), kuri yra perteklinė ir neturėtų būti įstatymo lygmens teisės akte, kadangi visos institucijos ir įstaigos gali teikti siūlymus dėl Lietuvos standartų programos ir standartų projektų, dėl standartizaciją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo.
Įstatymo projekto 13 straipsnyje 1 punkte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teiks pasiūlymus nacionalinei standartizacijos institucijai dėl standartų, kuriuos numatoma skelbti privalomais, redakcijų lietuvių kalba parengimo. Šiuo metu yra poreikis, kad kartą per metus valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos nacionalinei standartizacijos institucijai pateiktų pasiūlymus dėl standartų lietuvių kalba parengimo, kadangi yra atvejų, kai valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos parengia teisės aktą, kuriame teikiama nuoroda į standartą, tačiau nėra standarto redakcijos lietuvių kalba. Tam, kad nacionalinė standartizacijos institucija iš anksto žinotų apie poreikį standartų, kurių redakcijos turi būti parengtos lietuvių kalba, Įstatymo projektas papildytas 13 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgiant į esamą teisėkūros praktiką, pagal kurią siūloma įstatymuose neminėti konkrečių įstaigų pavadinimų, Įstatymo projekte neįvardijama konkreti įstaiga, vartojama bendra formuluotė - nacionalinė standartizacijos institucija. Vyriausybė, tvarkydama krašto reikalus, yra kompetentinga savo nuožiūra paskirti valstybės instituciją nacionaline standartizacijos institucija.
Numatoma, kad tai bus tas pats Lietuvos standartizacijos departamentas, kuris ir dabar atlieka nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas. Įstatymo projekte ministerija, atsakinga už standartizacijos politikos formavimą, apibūdinama sąvoka „Vyriausybės įgaliota institucija“. Tokiu būdu atskiriamos dvi paminėtos institucijos: nacionalinė standartizacijos institucija ir Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo projektu nenurodomos nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijos, siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 3 punkte įtvirtintų Vyriausybės įgaliojimų koordinuoti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 9 punktų įgyvendinimą. Pagal minėtus Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme numatytus įgaliojimus, paprastai įstatymuose neturėtų būti dėstomos Vyriausybės įstaigų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų veiklos funkcijos, Vyriausybė yra kompetentinga nustatyti ministerijų, įstaigų prie ministerijų veiklos sritis ir funkcijas, spręsti su Vyriausybės ir jai atskaitingų įstaigų veiklos organizavimu susijusius klausimus. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo dėl Standartizacijos tarybos narių darbo apmokėjimo. Standartizacijos tarybos nariams atlyginimas nebus mokamas, atsižvelgiant į tai, kad Standartizacijos tarybos posėdžiai vyksta tik kartą per metus ir jos narių darbas trunka porą valandų, be to, dauguma Standartizacijos tarybos narių yra valstybės tarnautojai, kuriems darbas komisijose negali būti apmokamas. Paminėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą darbas Standartizacijos taryboje nebuvo apmokamas. Kadangi praktikoje kilo problemų sudarant Standartizacijos tarybą iš ne mažiau kaip 15 narių, Įstatymo projektu siūloma, kad Standartizacijos tarybą sudarytų ne mažiau kaip 9 nariai.
Vieną trečdalį narių sudaro valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, trečdalį narių sudaro gamintojų ir paslaugų teikėjų institucijų ir asociacijų atstovai, likusios vietos skiriamos vartotojų bei mokslo ir studijų institucijoms Įstatymo projektu nustatomas Standartizacijos tarybos narių pasiskirstymas pagal suinteresuotąsias šalis analogiškas dabar galiojančiam Standartizacijos įstatymui. Įstatymo projektu tikslinamos Standartizacijos įstatymo nuostatos susijusios su Technikos komitetais, numatoma, kad Technikos komitetuose lygiomis teisėmis gali dalyvauti visi juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys Technikos komitetų veikloje gali dalyvauti tik stebėtojo teisėmis. Įstatymo projektu nustatomi Technikos komiteto atstovų, atrenkamų dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje pagrindiniai atrankos kriterijai, t. y. turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B1 lygis ir išmanyti standartizaciją reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Technikos komiteto atstovas dalyvaus rengiant tarptautinius ir Europos standartus, jis turi turėti atitinkamą išsilavinimą, turėti žinių standartizacijos srityje ir mokėti anglų kalbą. Įstatymo projektas papildomas nauja finansavimo nuostata (Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 punktas) dėl Technikos komitetų atstovų, kurie bus atrenkami nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka, rėmimo dalyvavimui tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje, tuo siekiant suteikti galimybę Technikos komitetų nariams dalyvauti standartizacijos organizacijų Technikos komitetų veikloje ir atstovauti nacionalinės standartizacijos interesus.
Įstatymo projektu patikslinamos Standartizacijos įstatymo nuostatos dėl nacionalinės standartizacijos institucijos finansavimo nurodant valstybės biudžeto lešų ir kitų gautų pajamų, atliekant funkcijas, panaudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, siūloma nustatyti, kad pakeistas Standartizacijos įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, teisinis reguliavimas suderinamas su ES teise numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priimti kitų įstatymų projektų, pakeisti galiojančius įstatymus ar juos pripažinti netekusiais galios, priėmus Įstatymo projektą nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nustatomos šios sąvokos: „perimtasis standartas“, „nacionalinis standartizacijos leidinys“, „perimtasis standartizacijos leidinys“, „standartizacija“, „standartizacijos leidinys“ ir „suinteresuotieji subjektai“. Šios sąvokos bus teikiamos patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą iki pakeisto Standartizacijos įstatymo įsigaliojimo:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus paskirta nacionalinė standartizacijos institucija, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 559 „Dėl Originaliųjų Lietuvos standartų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės:
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „standartizacija“, „standartas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos standartizacijos įstatymo naujos redakcijos (toliau – naujos redakcijos) 4 straipsnyje išdėstyti nacionalinės standartizacijos principai – pagrindiniai, pradiniai teiginiai, kuriais remiantis vykdoma nacionalinė standartizacija valstybėje. Naujos redakcijos 4 straipsnio 8 punkte išdėstyto principo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio, kadangi tai yra bendras teisės viršenybės principas, pagal kurį visi ūkio subjektai savo veiklą turi vykdyti įstatymų nustatytose ribose, todėl negali būti sukurtas nacionalinis standartas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, jeigu jis bus kuriamas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o jeigu toks būtų sukurtas, jis būtų negaliojantis. Nepritarus šiai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad naujos redakcijos
principų yra nacionalinių standartų neprieštaravimas teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad nacionaliniai standartai negali prieštarauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo siūlytina naujos redakcijos 4 straipsnio 8 dalyje žodžius „teisės aktų“ pakeisti žodžiais „Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų“. 2.
redakcijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinant bendrą nuostatą, kad „Suinteresuotųjų subjektų atstovai, dalyvaujantys rengiant nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, autorių turtines teises neatlygintinai perduoda nacionalinei standartizacijos institucijai“, todėl, kad ją įgyvendinant būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“. Tokiu atveju, jeigu suinteresuotų subjektų atstovai, sudarydami darbo sutartį neperduos visam laikui turtinių autorių teisių nacionalinei standartizacijos institucijai, po 5 metų jos grįš suinteresuotųjų subjektų atstovams, sukūrusiems standartą. 3. Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje yra nustatomi du nacionalinės standartizacijos institucijos tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 6 straipsnis reglamentuoja nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių rengimą bei informacijos apie juos skelbimą, taip pat naujos redakcijos 8 straipsnio nuostatos reglamentuoja standartų ir standartizacijos leidinių kaupimą bei platinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios, minėtuose straipsniuose, reglamentuojamos nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijos galėtų sietis ir su nacionalinės standartizacijos institucijos keliamais tikslais, siūlytina atitinkamai papildyti naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalį. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas jau yra minimas naujos redakcijos 9 straipsnio 1 dalyje, siūlytina naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalyje, prieš žodžius „įgaliota institucija“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl naujos redakcijos 14 straipsnio 1 dalies. 5. Naujos Redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Nacionalinė standartizacijos institucija iš suinteresuotų subjektų (juridinių asmenų) atstovų sudaro nacionalinės standartizacijos institucijos technikos komitetus. Pažymėtina, kad naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suinteresuotais subjektais laikomi asmenys, kuriems standartizacija turi arba gali turėti poveikį tam tikroje srityje arba asmenys, kurie dalyvauja rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad technikos komitetai būtų sudaromi tik iš suinteresuotų subjektų, kurie yra juridiniai asmenys, atstovų, taip užkertant kelią suinteresuotiems subjektams, kurie yra fiziniai asmenys, būti paskirtiems į Technikos komitetus.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek juridiniams asmenims, tiek fiziniams asmenims, kaip suinteresuotiems subjektams, standartizacija gali turėti poveikį tam tikroje srityje, taip pat šie suinteresuoti subjektai gali dalyvauti rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius, bei atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kokiais motyvais remiantis yra numatomas toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas, svarstytina ar toks siūlomas reguliavimas šių suinteresuotų subjektų atžvilgiu, yra objektyviai pateisinamas ir nediskriminacinis. 6. Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „Suinteresuotieji subjektų (fiziniai asmenys) atstovai raštu pareiškę norą dalyvauja Technikos komitetuose stebėtojo teisėmis“. Iš teikiamos nuostatos yra suprantama, kad stebėtojo teisėmis Technikos komitetuose galės dalyvauti tik fizinių asmenų atstovai, bet ne patys fiziniai asmenys, taip pat iš teikiamos nuostatos nėra aišku kas yra laikomi fizinių asmenų atstovais (įgalioti asmenys, atstovai pagal įstatymą, atstovai pagal pavedimą). Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalį tikslinti. 7. Svarstytina, ar pakankamai aiškus naujos redakcijos
norą dalyvauja Technikos komitetuose stebėtojo teisėmis“. Manytina, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, stebėtojų teisės turėtų būti aiškiai reglamentuotos. 8.
komitetai yra atsakingi už savo veiklos srities rengiamų ir išleistų nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių turinį. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus teiginio „atsakingi“ turinys, t. y. ar projekto nuostatomis siekiama tik nustatyti, kad Technikos komitetai rengia ir išleidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, ar siūloma nustatyti, kad Technikos komitetams taip pat kyla ir atsakomybė už kilusią žalą susijusią su išleistais nacionaliniais standartais ir nacionaliniais standartizacijos leidiniais. Taip pat nėra aiškus naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalies, nustatančio, kad Technikos komitetai leidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, ir naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalies, numatančio, kad nacionalinės standartizacijos institucija turi išimtinę teisę leisti Lietuvos standartus ir standartizacijos leidinius, kurie apima ir nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, tarpusavio santykis. Kitaip sakant, nėra aišku kodėl Technikos komitetai leidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, kai tokia teisė išimtinai yra suteikta nacionalinei standartizacijos institucijai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalį tikslinti. 9. Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje yra numatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti atstovai, kuriuos Technikos komitetai siūlo nacionalinei standartizacijos institucijai dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose turi būti nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, manytina, jog naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai turėtų būti dėstomi poįstatyminiame teisės akte.
Nepritarus šiai pastabai, turėtų būti koreguotinas naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalies tekstas, kadangi iš dabartinės teksto redakcijos galima suprasti, kad „technikos komitetai siūlo savo atstovus pagal šiuos kriterijus“, tačiau tekste nustatyti ne kriterijai, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti technikos komiteto atstovas, siunčiamas dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje. Taip pat šioje dalyje nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti technikos komiteto siūlomi atstovai, dėstytini atskirais punktais. 10. Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos 11 straipsnio 5 dalyje bei naujos redakcijos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra vartojami skirtingi terminai t. y. „Lietuvos Respublikos biudžetų lėšų ir kitų pajamų, gautų šiai institucijai atliekant funkcijas“, „Lietuvos Respublikos biudžetų lėšų ir kitų atliekant nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas gautų pajamų“, „Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų lėšos ir kitos pajamos, gautos atliekant funkcijas“, siūlytina šiuos vartojamus terminus suvienodinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Kęstutis Šetkus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 skyriaus vedėja Ilona Golovačiova, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė
direktorius Rimantas Sanajevas, Lietuvos standartizacijos departamento vyriausiasis patarėjas Sigitas Šiupšinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo naujos redakcijos (toliau – naujos redakcijos) 4 straipsnyje išdėstyti nacionalinės standartizacijos principai – pagrindiniai, pradiniai teiginiai, kuriais remiantis vykdoma nacionalinė standartizacija valstybėje.
Naujos redakcijos 4 straipsnio 8 punkte išdėstyto principo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio, kadangi tai yra bendras teisės viršenybės principas, pagal kurį visi ūkio subjektai savo veiklą turi vykdyti įstatymų nustatytose ribose, todėl negali būti sukurtas nacionalinis standartas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, jeigu jis bus kuriamas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o jeigu toks būtų sukurtas, jis būtų negaliojantis. Nepritarus šiai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad naujos redakcijos 4 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad vienas iš nacionalinės standartizacijos principų yra nacionalinių standartų neprieštaravimas teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad nacionaliniai standartai negali prieštarauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo siūlytina naujos redakcijos 4 straipsnio 8 dalyje žodžius „teisės aktų“ pakeisti žodžiais „Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą kaip perteklinį:
„8) nacionalinių standartų neprieštaravimas teisės aktų
reikalavimams.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.
Svarstytina, ar pakankamas reglamentavimas naujos redakcijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinant bendrą nuostatą, kad „Suinteresuotųjų subjektų atstovai, dalyvaujantys rengiant nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, autorių turtines teises neatlygintinai perduoda nacionalinei standartizacijos institucijai“, todėl, kad ją įgyvendinant būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“. Tokiu atveju, jeigu suinteresuotų subjektų atstovai, sudarydami darbo sutartį neperduos visam laikui turtinių autorių teisių nacionalinei standartizacijos institucijai, po 5 metų jos grįš suinteresuotųjų subjektų atstovams, sukūrusiems standartą. Nepritarti Suinteresuotųjų subjektų atstovų, dalyvavimą rengiant nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius bei autorių turtinių teisių perdavimą reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai. Remiantis Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto nuostatų, patvirtintų Lietuvos standartizacijos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus
sekretorius pateikia Technikos komiteto narių įgaliotiesiems atstovams bei susirinkime dalyvaujantiems kviestiniams atstovams pasirašyti Autorių turtinių teisių perdavimo pareiškimą“. Nacionaliniai standartai ir nacionaliniai standartizacijos leidiniai rengiami pagal autorines sutartis, kurios sudaromos su autoriais, atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Pažymime, kad autorių turtinių teisių perdavimas Departamente įgyvendinamas per Autorių turtinių teisių perdavimo pareiškimo pasirašymą ir autorines sutartis.
Nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių rengėjai nėra su Departamentu susiję darbo santykiais, todėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“ netaikoma. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje yra nustatomi du nacionalinės standartizacijos institucijos tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 6 straipsnis reglamentuoja nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių rengimą bei informacijos apie juos skelbimą, taip pat naujos redakcijos 8 straipsnio nuostatos reglamentuoja standartų ir standartizacijos leidinių kaupimą bei platinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios, minėtuose straipsniuose, reglamentuojamos nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijos galėtų sietis ir su nacionalinės standartizacijos institucijos keliamais tikslais, siūlytina atitinkamai papildyti naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nacionalinės standartizacijos institucijos tikslai yra šie:
1) dalyvauti formuojant valstybės politiką standartizacijos srityje ir ją įgyvendinti;
2) atstovauti nacionaliniams interesams tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje;
3) rengti nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, skelbti informaciją apie juos, kaupti ir platinti nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1431
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas jau yra minimas naujos redakcijos 9 straipsnio 1 dalyje, siūlytina naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalyje, prieš žodžius „įgaliota institucija“, išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl naujos redakcijos
Komiteto pasiūlymas:
projekto 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Standartizacijos tarybos sudėtį tvirtina ir jos darbo organizavimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, nagrinėjančiose standartizacijos politikos klausimus vyriausybių lygiu.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5.
Naujos Redakcijos 11 straipsnio
suinteresuotų subjektų (juridinių asmenų) atstovų sudaro nacionalinės standartizacijos institucijos technikos komitetus. Pažymėtina, kad naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suinteresuotais subjektais laikomi asmenys, kuriems standartizacija turi arba gali turėti poveikį tam tikroje srityje arba asmenys, kurie dalyvauja rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad technikos komitetai būtų sudaromi tik iš suinteresuotų subjektų, kurie yra juridiniai asmenys, atstovų, taip užkertant kelią suinteresuotiems subjektams, kurie yra fiziniai asmenys, būti paskirtiems į Technikos komitetus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek juridiniams asmenims, tiek fiziniams asmenims, kaip suinteresuotiems subjektams, standartizacija gali turėti poveikį tam tikroje srityje, taip pat šie suinteresuoti subjektai gali dalyvauti rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius, bei atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kokiais motyvais remiantis yra numatomas toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas, svarstytina ar toks siūlomas reguliavimas šių suinteresuotų subjektų atžvilgiu, yra objektyviai pateisinamas ir nediskriminacinis. Pritarti
apie vykdomą originaliųjų Lietuvos standartų ir kitų leidinių peržiūrą viešai skelbiama Lietuvos standartizacijos departamento periodiniame leidinyje. Nacionalinės standartizacijos veiklos organizavimo ir vykdymo apraše, patvirtinto Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.
V-52, nustatytomis sąlygomis fiziniai asmenys gali inicijuoti standartų rengimą, teikti pastabas dėl turinio ar dalyvauti peržiūrų procese bei savo interesus atstovauti Technikos komitetuose per vartotojų ir kitas nevyriausybines organizacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje nėra praktikos, kad šių komitetų veikloje dalyvautų fiziniai asmenys. Technikos komitetai veikia visuomeniniais pagrindais. 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus Nr. 1. Ir Nr.3. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
raštu pareiškę norą dalyvauja Technikos komitetuose stebėtojo teisėmis“. Iš teikiamos nuostatos yra suprantama, kad stebėtojo teisėmis Technikos komitetuose galės dalyvauti tik fizinių asmenų atstovai, bet ne patys fiziniai asmenys, taip pat iš teikiamos nuostatos nėra aišku kas yra laikomi fizinių asmenų atstovais (įgalioti asmenys, atstovai pagal įstatymą, atstovai pagal pavedimą). Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalį tikslinti. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
aiškus naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytas normos turinys, kad „atstovai, raštu pareiškę norą dalyvauja Technikos komitetuose stebėtojo teisėmis“. Manytina, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, stebėtojų teisės turėtų būti aiškiai reglamentuotos. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 8.
Naujos redakcijos 11 straipsnio
srities rengiamų ir išleistų nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių turinį. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus teiginio
„atsakingi“ turinys, t. y. ar projekto nuostatomis siekiama tik nustatyti,
kad Technikos komitetai rengia ir išleidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, ar siūloma nustatyti, kad Technikos komitetams taip pat kyla ir atsakomybė už kilusią žalą susijusią su išleistais nacionaliniais standartais ir nacionaliniais standartizacijos leidiniais. Taip pat nėra aiškus naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalies, nustatančio, kad Technikos komitetai leidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, ir naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalies, numatančio, kad nacionalinės standartizacijos institucija turi išimtinę teisę leisti Lietuvos standartus ir standartizacijos leidinius, kurie apima ir nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, tarpusavio santykis. Kitaip sakant, nėra aišku kodėl Technikos komitetai leidžia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, kai tokia teisė išimtinai yra suteikta nacionalinei standartizacijos institucijai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalį tikslinti. Pritarti Pažymime, kad atsakomybė dėl standartų taikymo tenka jį taikančiajam subjektui. Technikos komiteto atsakomybė yra susijusi su parengto standarto tekstu, struktūra, jo kokybe, taip pat jie gali konsultuoti dėl standartų ir standartizacijos leidinių taikymo. Pasiūlymas:
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 9.
Naujos redakcijos 11 straipsnio
Technikos komitetai siūlo nacionalinei standartizacijos institucijai dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose turi būti nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, manytina, jog naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai turėtų būti dėstomi poįstatyminiame teisės akte. Nepritarus šiai pastabai, turėtų būti koreguotinas naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalies tekstas, kadangi iš dabartinės teksto redakcijos galima suprasti, kad „technikos komitetai siūlo savo atstovus pagal šiuos kriterijus“, tačiau tekste nustatyti ne kriterijai, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti technikos komiteto atstovas, siunčiamas dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje. Taip pat šioje dalyje nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti technikos komiteto siūlomi atstovai, dėstytini atskirais punktais. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
redakcijos 11 straipsnio 5 dalyje bei naujos redakcijos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra vartojami skirtingi terminai t. y. „Lietuvos Respublikos biudžetų lėšų ir kitų pajamų, gautų šiai institucijai atliekant funkcijas“, „Lietuvos Respublikos biudžetų lėšų ir kitų atliekant nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas gautų pajamų“, „Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų lėšos ir kitos pajamos, gautos atliekant funkcijas“, siūlytina šiuos vartojamus terminus suvienodinti. Pritarti
1Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 2. Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis.
standartizacijos institucijos finansavimas
yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir kitų pajamų, gautų atliekant šios institucijos funkcijas. 2. Valstybės biudžeto lėšos ir kitos pajamos, gautos atliekant nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas, skiriamos šio įstatymo
institucijos tikslų įgyvendinimui finansuoti.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4247(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-05-272 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlomas sąvokas ir teisės departamento
straipsnį. Pasiūlymas: Siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Europos standartizacijos organizacijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus Europos standartus. 1. 2. Nacionalinis standartizacijos leidinys – bet kuri kita nacionalinės standartizacijos institucijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus nacionalinius standartus. 2. 3.
institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą. 3. 4. Perimtasis standartizacijos leidinys – tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartizacijos leidinys, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartizacijos leidinį. 4. 5. Standartizacija – veikla, kurios tikslas – apibrėžti nustatyti savanoriškai taikomas technines ir kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. 5. Standartizacijos leidinys – tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus standartus. 6. Suinteresuotieji subjektai Suinteresuotasis subjektas – asmenys, kuriems asmuo, kuriam standartizacija turi arba gali turėti poveikį tam tikroje srityje arba kurie kuris dalyvauja rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius. 7. Tarptautinis standartizacijos leidinys – tarptautinės standartizacijos institucijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus tarptautinius standartus. 7. 8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1025/2012.“
komitetas,
1 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad klausimų, susijusių su nacionalinės standartizacijos institucijos veiklos tikslais ir standartizacijos srities teisės aktų rengimu, svarstymas priskirtinas institucijos steigėjo ir/arba Nacionalinės standartizacijos organizacijos kompetencijai, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Siūlome Įstatymo projekto10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Klausimams, susijusiems su nacionalinės standartizacijos institucijos veiklos tikslais, standartizacijos srities teisės aktų projektų rengimu, svarstyti sudaroma Standartizacijos taryba. Strateginiams standartizacijos klausimams svarstyti sudaroma Standartizacijos taryba. Jos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.“
komitetas, 2020-05-2711 Argumentai:
į Teisės departamento 5-10 pastabas siūlome patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnį. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Technikos komitetas yra suinteresuotųjų subjektų atstovų savanoriškais pagrindais sudaryta nuolatinė grupė standartizacijos darbams nustatytoje veiklos srityje vykdyti, jų veikla susijusi su tam tikros konkrečios srities standartų ir kitų leidinių rengimu. Technikos komiteto nariais turėtų būti aukštos kompetencijos ir kvalifikacijos tam tikroje srityje veiklą vykdantys asmenys, kurie dalyvaudami Technikos komitete gali teikti kompetentingus ir argumentuotus pasiūlymus priimti sprendimus dėl rengiamų standartų. Todėl technikos komitetų veikloje turėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, veikiantys tam tikroje srityje.
Atsižvelgiant į tai siūlome patikslinti 11 straipsnio 1 dalį ir vietoje suinteresuotųjų asmenų (juridinių asmenų) nurodyti, kad Technikos komitetus gali sudaryti viešojo sektoriaus subjektai, ūkio subjektai, vartotojų ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip užtikrinant, kad suinteresuotieji subjektai, kuriems standartizacija turi poveikį tam tikroje srityje galėtų dalyvauti Technikos komitetų veikloje. 3. Technikos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo tvarka nustatoma Nacionalinės standartizacijos institucijos poįstatyminiais teisės aktais. Pasiūlymas:
projekto 11 straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Technikos komitetai
standartizacijos institucija iš suinteresuotųjų subjektų (juridinių asmenų viešojo sektoriaus subjektų, ūkio subjektų, vartotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovų sudaro nacionalinės standartizacijos institucijos technikos komitetus (toliau – Technikos komitetai). Technikos komitetai nėra juridiniai asmenys. Technikos komitetai sudaromi, jeigu tam tikroje standartizacijos srityje ne mažiau kaip 4 suinteresuotieji subjektai raštu nacionalinei standartizacijos institucijai pareiškia norą sudaryti Technikos komitetą. Suinteresuotieji subjektų (fiziniai asmenys) atstovai raštu pareiškę norą dalyvauja Technikos komitetuose stebėtojo teisėmis.“
funkcijos – rengti nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, konsultuoti dėl jų taikymo, dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje rengiant tarptautinius standartus ar Europos standartus ir tarptautinius standartizacijos leidinius ar Europos standartizacijos leidinius. 3.
ir Nacionalinės standartizacijos institucijos išleistų nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių turinį. 4. Technikos komitetai siūlo nacionalinei standartizacijos institucijai savo atstovus dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje pagal šiuos kriterijus: turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą, mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu ir išmanyti standartizaciją reguliuojančių teisės aktų nuostatas. 5. 4. Technikos komitetų atstovų dalyvavimo tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje išlaidos finansuojamos iš nacionalinei standartizacijos institucijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų pajamų, gautų šiai institucijai atliekant šios institucijos funkcijas. 6. 5. Nacionalinė standartizacijos institucija nustato Technikos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo, suinteresuotųjų subjektų (fizinių asmenų) dalyvavimo Technikos komitetuose ir Technikos komitetų atstovų atrankos ir dalyvavimo tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje tvarką.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rūta Miliūtė
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4247(2). Komiteto
pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė