Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Miškų gaisrų gesinimui vadovauja miškų urėdijos valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovo paskirti atsakingi asmenys Kuršių nerijos miškų gaisrų gesinimui vadovauja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovo paskirti atsakingi asmenys iki atvyksta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paskirtas statutinis valstybės tarnautojas, atsakingas už vadovavimą gaisro gesinimui.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti sudarytos teisinės prielaidos, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava ir suteikiant didžiausią socialinę ir ekonominę naudą šaliai. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, taip pat numatytas siekis didinti valstybės įmonių miškų urėdijų (toliau – miškų urėdijos) veiklos efektyvumą ir užtikrinti stabilų valstybinių miškų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningumą. Poreikį tobulinti valstybinių miškų valdymo sistemą pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO), kurioje narystės šiuo metu siekia Lietuva. EBPO, atlikusi Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgą, pateikė konkrečias rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo. Lietuvai nurodyta imtis priemonių užtikrinti, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis funkcijomis veiksmingai paskirstytų išteklius ir joms būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai. Vienas iš sektorių, kuriame yra daug valstybės valdomų įmonių, vykdančių tas pačias funkcijas – 42 miškų urėdijos. Dėl šio sektoriaus pertvarkos pateikta rekomendacija - „ <...> sektorius organizuoti taip, kad būtų pasiekta veiksmingo išteklių paskirstymo ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai.
Tai galėtų būti pasiekta per įmonių jungimą kiekviename iš šių sektorių.“ Siekiant laiku ir tinkamai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, Ūkio ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis parengė EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, kuriam 2016 m. balandžio 4 d. pasitarime pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priemonių plane numatyta sujungti panašią veiklą vykdančias, teritoriniu pagrindu veikiančias valstybės valdomas įmones. Įgyvendinant šią priemonę, Aplinkos ministerija įpareigota iki 2017 m. I ketv. pabaigos parengti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų numatyta konsoliduoti miškų urėdijas, ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pateiktą įstatymo projektą, miškų urėdijų veikla ir valdymas turi būti optimizuoti iki 2018 m. I ketv. Struktūrinės reformos poreikis valstybinių miškų valdymo sistemoje yra akivaizdus ir dėl daugelio kitų objektyvių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad dėl skirtingų ūkininkavimo sąlygų atskirų miškų urėdijų ekonominis potencialas yra labai skirtingas. O tai stipriai apriboja kai kurių miškų urėdijų galimybes tinkamai vykdyti privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas, investuoti į miško ekologinių ir socialinių paslaugų stiprinimą, investuoti į miškų ūkio technikos atnaujinimą, diegti inovacijas, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, didinti atlyginimus ir pan. Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas).
Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga. Manytina, kad būtent dėl skirtingo miškų urėdijų ekonominio potencialo, ribotų mažų ūkio subjektų pajėgumų miškų urėdijose susiklostė itin socialiai neteisinga darbuotojų darbo užmokesčio sistema, kai skirtingose miškų urėdijose tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų mėnesinis atlyginimas skiriasi iki 2 kartų. Esama valstybinių miškų valdymo sistema nesudaro galimybių įgyvendinti vieningos investicijų politikos. Dėl ribotų atskirų miškų urėdijų ekonominių pajėgumų suvaržytos galimybės diegti inovacijas miškų ūkyje. Neefektyviai naudojama turima miškų ūkio technika. Atkreipiame dėmesį, kad bendras valstybinių miškų ūkio sektorius kol kas dirba pelningai. Tačiau bendras sektoriaus pelningumas pasiekiamas daugiausia mažinamų privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų apimčių dėka, diferencijuotų pelno normų miškų urėdijoms nustatymu, taip pat darbuotojų skaičiaus mažinimo sąskaita (per 10 metų, nevykdant jokių struktūrinių reformų, specialistų skaičius miškų urėdijose sumažėjo ~ 30 proc. (2004 m. – 2865, 2014 m. - 2011). Visi šie paminėti sprendimai yra trumpalaikiai ir neužtikrina miškų urėdijų gyvybingumo ir ekonominio efektyvumo ateityje. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas priežastis, taip pat į pastaraisiais metais mokslininkų, nagrinėjusių valstybinio miškų ūkio valdymo tobulinimo klausimus, pateiktus pasiūlymus ir remiantis daugumos Europos Sąjungos valstybių (Švedija, Suomija, Austrija, Čekija, Latvija ir kt.) gerąja patirtimi, kai veiklą valstybiniuose miškuose vykdo vienas juridinis asmuo, siūloma ir Lietuvoje įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį.
Įstatymo projekto tikslas – reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Siekiant šio tikslo, Miškų įstatyme siūloma įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką, numatant, kad tai valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Šiai įmonei siūloma pavesti vykdyti ir kitas šiuo metu 42 miškų urėdijų vykdomas valstybines funkcijas – t. y. bendros valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos ir bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2016 m. atlikdama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos valstybinį auditą, atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį į galiojančiame Miškų įstatyme esantį neaiškumą. Miškų įstatymo 11 straipsnio
piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Tačiau Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoka neapima miškų įveisimo, ši funkcija neįvardinta ir Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodytos visos miškų urėdijų įgyvendinamos valstybinės funkcijos. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, siūloma papildyti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką nurodant miškų įveisimo veiklą kaip vieną iš kompleksinės miškų ūkio veiklos sudėtinių dalių. Įstatymo projektu taip pat siūloma sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Generalinė miškų urėdija), svarbiausias jos funkcijas perduodant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija). Siūloma numatyti, kad Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas ir nustato šiai įmonei privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas. Siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai sudarytų teisines prielaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus dėl 42 miškų urėdijų ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ sujungimo į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę, taip pat dėl Generalinės miškų urėdijos likvidavimo, bei įgyvendinti reorganizavimo ir likvidavimo procedūras. Tokiu būdu būtų reikšmingai padidintas valstybinių miškų veiklos ir valdymo efektyvumas, įgyvendinami aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. Siekiant užtikrinti sklandų reorganizavimo procedūrų įgyvendinimą ir sprendimų nuoseklumą, siūloma miškų urėdijų savininko teises ir pareigas pavesti įgyvendinti Aplinkos ministerijai.
Generalinei miškų urėdijai siūloma iki 2017 m. gruodžio 31 d. pavesti įgyvendinti kitas Miškų įstatyme numatytas miškų urėdijų veiklos koordinavimo funkcijas, taip sudarant galimybę šiai įstaigai dalyvauti reorganizavimo procese, teikiant tarnybinę pagalbą Aplinkos ministerijai. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos miško valdytojo ir valstybinių miškų pareigūnų sąvokos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą miško valdytojo sąvoką siūloma tikslinti atsisakant perteklinio valstybės įmonės įvardinimo atsižvelgiant į tai, kad šioje sąvokoje nurodytų galimų valstybinės miško žemės valdytojų sąrašas nėra baigtinis. Valstybinių miškų pareigūnų sąvoka tikslinama atsisakant galimybės miškų ūkio valstybinio valdymo įstaigų valstybės tarnautojams suteikti valstybinių miškų pareigūnų statusą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijai, kaip miškų ūkio valstybinio valdymo įstaigai, nebūdingos miškų kontrolės funkcijos, todėl šios įstaigos valstybės tarnautojams suteikti valstybinių miškų pareigūnų statusą yra netikslinga. Miškų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, atitinkantys numatytus kriterijus, perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms, o kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose.
Tačiau Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1 ha masyvus. Šiais atvejais miškai nurodytų žemės sklypų savininkams parduodami be aukciono. Todėl siekiant tarpusavyje suderinti Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, siūloma papildyti Miškų įstatymo
nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir į apskaitą įtraukiama ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). Pažymėtina, kad ši nuostata praktiškai netaikoma nuo 2003 metų, kai buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Įsteigus šį kadastrą buvo aiškiai įvardinta, kad jis apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Kitos paskirties žemė, nepaisant nuosavybės formos, nėra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas.
Atsižvelgiant į tai, atliekant valstybinę miškų inventorizaciją nuo 2003 m. į apskaitą įtraukiama tik miško žemė. Įstatymo projektu taip pat siūloma keisti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagamintą miško produkciją parduoda Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu būdu nuo 2018 m. sausio
mediena taisykles. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviai ir koordinuotai įgyvendinti gamtotvarkos priemones miškuose, Įstatymo projektu siūloma apibrėžti gamtotvarkos priemonių sąvoką, papildyti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo veikla ir numatyti galimybę šių priemonių įgyvendinimą finansuoti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Tokiu būdu įgyvendinant Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomas programas gamtotvarkos srityje būtų užtikrinamas sisteminis šių priemonių vykdymas. Siekiant užtikrinti operatyvų stichinių nelaimių padarinių miškuose likvidavimą, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau 500 tūkst. kubinių metrų. Manytina, kad toks pažeistas medienos tūris, gali turėti reikšmingos įtakos medienos rinkos stabilumui šalies mastu. Siūlomas pažeistos medienos tūris atitinka ekstremaliojo įvykio kriterijus, kurie nustatyti Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241.
užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, kartu teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti. Pažymėtina, kad preliminariais skaičiavimais, šiuo metu Kuršių nerijoje esančiuose valstybiniuose miškuose iškertamos medienos išvežimas iš Kuršių nerijos (t. y. perkėlimas keltais) kainuoja apie 80 tūkst. eurų kasmet. Manytina, kad valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, ši suma nebūtų reikšminga finansinė našta. Taip pat siūlomu pakeitimu būtų taupomos valstybės biudžeto (t. y. Kelių priežiūros ir plėtros programos) lėšos;
Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tikslinti profesionalios medžioklės plotų sąvoką, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą naująją valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką;
Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr.
IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovui suteikti teisę paskirti atsakingus asmenis, kurie vadovautų miškų gaisrų gesinimui iki kol atvyksta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paskirtas statutinis valstybės tarnautojas, atsakingas už vadovavimą gaisro gesinimui. Šiuo pakeitimu, galiojanti tvarka iš esmės nekeičiama, o tik patikslinama keičiamoje įstatymo dalyje paminėta miškų urėdijos sąvoka, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą naująją valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad Kuršių nerijoje esantys valstybinės reikšmės miškai 2015 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 110 perduoti patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, siūloma atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovui paskirti atsakingus asmenis vadovauti Kuršių nerijos miškų gaisrų gesinimui;
Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo šio įstatymo 27 straipsnis (redakcija įsigaliosianti
projektu apibrėžiamą valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką;
Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo tikslinama šiame įstatyme naudojama miškų urėdijos sąvoka, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą naująją valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką;
Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo tikslinama įstatyme naudojama miškų urėdijos sąvoka, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą naująją valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką;
Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad parengtas ir viešai apsvarstytas žemės paėmimo projektas, kai visuomenės poreikiams paimamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, turės būti derinamas su valstybės įmone „Lietuvos valstybiniai miškai“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento (direktorius – Donatas Dudutis, tel. 8 5 272 8424, el. p. [email protected]) Miškų ūkio plėtros skyriaus (vedėjas
Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, miškų urėdija yra valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.
Miškų įstatymo 7 straipsnio
urėdijos, kurios veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje miškų urėdijoms be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo pavestos ir kitos valstybinės funkcijos – bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas. Generalinės miškų urėdijos sąvoka apibrėžta Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje – „Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos yra valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą“. Generalinės miškų urėdijos vykdomos funkcijos nurodytos Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai gali būti parduodami tik aukciono būdu.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, miškų urėdijos parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Remiantis šia Miškų įstatymo nuostata, Prekybos mediena taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Vadovaujantis Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, miško valdytojų sumokami privalomieji
ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti. Vadovaujantis Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Miškų įstatyme siūloma įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį. Tokiu būdu bus sudarytos palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Įsteigus ilgalaikėje perspektyvoje gyvybingą, stambų ūkio subjektą, bus užtikrintas ilgalaikis šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominis stabilumas ir gyvybingumas. Siūlomais pakeitimais neabejotinai bus užtikrinama maksimali finansinė grąža valstybei už valstybinio turto (valstybinių miškų) naudojimą, tuo pačiu padidinant finansinį valstybinio miškų ūkio sektoriaus indėlį į ekologinių ir aplinkosauginių miškų funkcijų/paslaugų stiprinimą.
Pažymėtina, kad vienos valstybinių miškų valdymo įmonės įsteigimas prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas, o siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins efektyvesnį prekybos mediena sistemos funkcionavimą. Prekybos mediena centralizavimas užtikrins ilgalaikį ir sklandų žaliavinės medienos tiekimą, ir tokiu būdu pagerins sąlygas šalies medienos pramonės veiklai (įskaitant ir regiono lygmens smulkesnes įmones). Siūlomas teisinis reguliavimas skatins investicijas į medienos pramonę, žaliavinės medienos apdirbimą ar perdirbimą Lietuvoje, tokiu būdu sukuriant didžiausią pridėtinę vertę, sudarys palankias sąlygas medienos pramonės plėtrai. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas iki minimumo sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms). Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas. Sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai, centralizuojant bendrąsias (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) funkcijas.
urėdijose atsisakius besidubliuojančias administracines funkcijas vykdančių darbuotojų (apie 400 darbuotojų) kasmet būtų sutaupoma apie ~10 mln. Eur. Likvidavus Generalinę miškų urėdiją kasmet būtų sutaupoma apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (t. y. Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos sukurti ilgalaikėje perspektyvoje konkurencingą ir efektyviai veikiantį ūkio subjektą, kuris užtikrins valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą, maksimalią finansinę grąžą valstybei už valstybinio turto (valstybinių miškų) naudojimą. Medienos pramonei bus sudarytos sąlygos apsirūpinti žaliavine mediena, o tai turės teigiamos įtakos medienos pramonės plėtrai. Sklandus žaliavinės medienos tiekimas pagerins sąlygas šalies medienos pramonės veiklai (įskaitant ir regiono lygmens smulkesnes įmones). Siūlomas teisinis reguliavimas skatins investicijas į medienos pramonę, žaliavinės medienos apdirbimą ar perdirbimą Lietuvoje, tokiu būdu sukuriant didžiausią pridėtinę vertę, sudarys palankias sąlygas medienos pramonės plėtrai. Taip pat turės teigiamą įtaką gyventojų užimtumo didinimui, bus išlaikomos esamos ir sukuriamos naujos darbo vietos. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie korupcijos prevencijos užtikrinimo.
Centralizavus prekybą medieną ir viešųjų pirkimų procedūras, bus užtikrinamas veiklos skaidrumas ir efektyvumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos palankesnės sąlygos medienos pramonei apsirūpinti žaliava. Tai skatins medienos pramonės plėtrą, pritrauks naujas investicijas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu turi būti keičiami šie įstatymai:
Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas Nr. VIII-2032. 3. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas Nr. IX-966. 4. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas Nr. IX-1225. 5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301. 6. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas Nr. VIII-546. 7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446. 8. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas Nr. XI-1307. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvokos kompleksinė miškų ūkio veikla, miško valdytojas, valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ ir valstybiniai miškų pareigūnai suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projekto sąvoka gamtotvarkos priemonės ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto sąvoka profesionalios medžioklės plotai derinama su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“, taip pat nutarimą „Dėl sutikimo likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
1Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos patvirtinimo“. 2.
2Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250. 3. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799. 4. Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. 5. Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500. 6. Administracinių nusižengimų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278. 7. Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių patvirtinimo“. 8. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“. 9. 2010 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“. 10. Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“. 11. Valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 813 „Dėl valstybės turto informacinės paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“. 12. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.
1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. 14. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“. 15. 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 794 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas), ir atvejų, kai gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkas (valdytojas) sudaro sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“. 2. Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219. 3. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577. 4. Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823. 5.
kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055. 6. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204. 7. Lankymosi miške taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849. 8. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinis planas 2017–2021 metams, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-822 „Dėl Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinio plano 2017–2021 metams patvirtinimo“. 9. Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo”. 10. Metinės pagrindinių miško kirtimų normos tikslinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 353 „Dėl Metinės pagrindinių miško kirtimų normos tikslinimo tvarkos patvirtinimo“. 11. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 ,,Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“. 12. Miško dauginamosios medžiagos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“. 13. Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-349. 14. Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641. 15.
sėklinių medynų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. D1-561 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 166 ,,Dėl pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“. 17. 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-446
„Dėl Kvalifikacinių girininkų klasių suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“. 18. 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-363 „Dėl Miško gaisrų metinės ataskaitos formos MŪ-12 patvirtinimo“. 19. 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-747 „Dėl specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo“. 20. 2002 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 28 „Dėl Nenukirsto valstybinio miško pardavimo asmenims, kurių pastatai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių, tvarkos patvirtinimo“. 21. 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 22. 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 633 „Dėl Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo“. 23. 2004 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 124 „Dėl Medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“. 24. 2002 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 515 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarkos patvirtinimo“. 25. 2002 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr.
Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos patvirtinimo“. 26. 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-81 „Dėl Medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“. 27. 2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, aptarimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 28. 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-208
„Dėl valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo bei valstybinių
miškų pareigūnų įgalinimų suteikimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir likvidavus Generalinę miškų urėdiją kasmet bus sutaupoma apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto (t. y. Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos) lėšų. Generalinės miškų urėdijos likvidavimo procedūros kaštai bus dengiami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir sujungus 43 valstybės įmones į vieną juridinį asmenį preliminariai planuojama kasmet sutaupyti apie 10 mln. eurų. Visi reorganizavimo procedūros kaštai (valstybės įmonių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perregistravimo valstybės registruose išlaidos, informacinių technologijų atnaujinimas ir pritaikymas vienai valstybinių miškų valdymo įmonei, išlaidos atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms, taip pat kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėti ir kt.) bus dengiami reorganizavime dalyvausiančių valstybės įmonių lėšomis. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
APSAUGOS komitetas
O S
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Algimantas Salamakinas, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Navickas, viceministras Martynas Norbutas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyrius: vedėjas Nerijus Kupstaitis, vyr. specialistė Giedrė Ričkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-15) Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-424 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už- 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė