Projekto lyginamasis variantas
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo NR. XI-1281
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse, pasirinkusiose
viešosios įstaigos teisinę formą, mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
įstatymo pakeitimo įstatymo NR. XI-1281 67.1 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) teikiamas, siekiant užtikrinti kokybiškesnį švietimą valstybinėse ir pelno nesiekiančiose nevalstybinėse mokyklose. Valstybės biudžeto skiriamos lėšos neturėtų tapti pelno siekiančių privačių juridinių subjektų pelno dalimi. Pažymėtina, kad priėmus teikiamą įstatymo pataisą valstybė gali sutaupyti iki 2,2 mln EUR. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme, numatyta galimybė pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims gauti valstybės finansavimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimu siūloma, kad lėšos skiriamos privatiems pelno siekiantiems juridiniams asmenims, būtų paskirstomos tarp valstybinių ir pelno nesiekiančių nevalstybinių ugdymo įstaigų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 9.
įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas leis sutaupyti iki 2,2 mln. EUR. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: nevalstybinė mokykla; viešoji įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse, pasirinkusiose viešosios įstaigos teisinę formą, mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti. Taigi, projektu siūloma nustatyti, kad vienose nevalstybinėse mokyklose vykdomoms formaliojo švietimo programoms finansuoti būtų skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal lėšų skyrimo klasei ir (arba) vienam mokiniui principą, o kitose nevalstybinėse mokyklose vykdomoms formaliojo švietimo programos valstybinis finansavimas nebūtų skiriamas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad valstybės biudžeto skiriamos lėšos neturėtų tapti pelno siekiančių privačių juridinių subjektų pelno dalimi. Vertindami tokį siūlymą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
Taigi, vertinant siūlomo reguliavimo atitikimą konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, reikia įvertinti šių dviejų juridinių asmenų kategorijų, t.y. nevalstybinių viešųjų švietimo įstaigų bei nevalstybinių švietimo įstaigų, kurių teisinė forma nėra viešoji įstaiga, teisinio statuso ypatumus ir skirtumus. Pažymėtina, kad abiejų kategorijų švietimo įstaigoms Švietimo įstatymas taikomas vienodai, t.y. abiejų kategorijų švietimo įstaigose taikomi tokie patys švietimo principai, švietimo proceso ir ugdymo turinio reikalavimai, švietimo kokybės užtikrinimo priemonės, reikalavimai švietimo procesą vykdančiam personalui, įgyto išsilavinimo pripažinimą reglamentuojančios nuostatos, švietimo įstaigų pareigos bei valstybės institucijų teisės švietimo proceso valstybinio reguliavimo srityje. Esminis šių nevalstybinių švietimo įstaigų skirtumas yra įstatyminis reguliavimas, susijęs su jų steigimo, kapitalo sudarymo, šių juridinių asmenų dalyvių teisių ir pareigų juridinio asmens atžvilgiu specifika. Kitaip sakant, šių nevalstybinių švietimo įstaigų statuso skirtumai nėra niekaip susiję su pačiu švietimo procesu, jo turiniu, švietimo kokybės užtikrinimu ar įgyjamo išsilavinimo pripažinimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas diferencijuotas reguliavimas, pagal kurį nevalstybinės viešosios švietimo įstaigos valstybinio finansavimo srityje būtų išskiriamos iš kitų nevalstybinių švietimo įstaigų tarpo, vadovaujantis tik jų steigimo bei šių juridinių asmenų dalyvių teisių ir pareigų juridinio asmens atžvilgiu skirtumais, yra objektyviai pateisinamas ir nediskriminacinis konstitucinio asmenų teisinės lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, požiūriu. 2. Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse, pasirinkusiose viešosios įstaigos teisinę formą, mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, siūloma formuluotė suponuoja, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos bus skiriamos tik toms valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, kurios yra viešosios įstaigos. Tuo tarpu, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viešosios įstaigos teisinės formos reikalavimas turėtų būti taikomas tik nevalstybinėms mokykloms. Atsižvelgiant į tai ir derinant su kitomis Švietimo įstatyme vartojamomis sąvokomis, siūlytina projektu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse, pasirinkusiose viešosios įstaigos teisinę formą, mokyklose“ įrašyti žodžius
„valstybinėse ir savivaldybių mokyklose (biudžetinėse ir viešosiose įstaigose)
ir nevalstybinėse mokyklose (viešosiose įstaigose)“. Taip pat pažymime, kad formuluotė „juridinis asmuo, pasirinkęs viešosios įstaigos teisinę formą“ teisės aktuose nėra vartojama.
Antra, kadangi vadovaujantis keičiamo įstatymo 56 straipsniu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta įstatymo įsigaliojimo data, todėl pagal bendruosius įstatymų įsigaliojimo principus jis įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre. Toks įsigaliojimas sąlygotų probleminį įstatymo taikymą dėl kelių priežasčių. Pirma, tinkamam projekto įgyvendinimui turėtų būti koreguojami ir tikslinami valstybės biudžeto asignavimai, skiriami švietimui, o teikiamo projekto įsigaliojimo metu 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau bus priimtas. Antra, projekto įsigaliojimo metu mokymosi metai švietimo įstaigose jau būtų įpusėję, todėl nebūtų aiškus tolimesnis patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų skyrimas ir mokėjimas švietimo įstaigoms tęsti 2019-2020 mokslo metų švietimo procesą. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis šio įstatymo nuostatų taikymo tvarką, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimų tvirtinimo bei švietimo proceso organizavimo švietimo įstaigose mokslo metais, prasidedančiais rugsėjo 1 d. ir pasibaigiančiais birželį, aspektus. Kadangi Vyriausybė turi konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą ir jį vykdyti, manytina, kad Vyriausybės išvada turėtų būti gauta ir šiuo požiūriu. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto pavadinime vietoj žodžių „pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281“ įrašytinas numeris „Nr. I-1489“. Be to, projekto lyginamajame variante įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus „67.1“ įrašytinas skaičius „67“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-12-11
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis ir patarėja Jelena Jarmakovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse, pasirinkusiose viešosios įstaigos teisinę formą, mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti.
Taigi, projektu siūloma nustatyti, kad vienose nevalstybinėse mokyklose vykdomoms formaliojo švietimo programoms finansuoti būtų skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal lėšų skyrimo klasei ir (arba) vienam mokiniui principą, o kitose nevalstybinėse mokyklose vykdomoms formaliojo švietimo programos valstybinis finansavimas nebūtų skiriamas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad valstybės biudžeto skiriamos lėšos neturėtų tapti pelno siekiančių privačių juridinių subjektų pelno dalimi. Vertindami tokį siūlymą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
Taigi, vertinant siūlomo reguliavimo atitikimą konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, reikia įvertinti šių dviejų juridinių asmenų kategorijų, t.y. nevalstybinių viešųjų švietimo įstaigų bei nevalstybinių švietimo įstaigų, kurių teisinė forma nėra viešoji įstaiga, teisinio statuso ypatumus ir skirtumus. Pažymėtina, kad abiejų kategorijų švietimo įstaigoms Švietimo įstatymas taikomas vienodai, t.y. abiejų kategorijų švietimo įstaigose taikomi tokie patys švietimo principai, švietimo proceso ir ugdymo turinio reikalavimai, švietimo kokybės užtikrinimo priemonės, reikalavimai švietimo procesą vykdančiam personalui, įgyto išsilavinimo pripažinimą reglamentuojančios nuostatos, švietimo įstaigų pareigos bei valstybės institucijų teisės švietimo proceso valstybinio reguliavimo srityje. Esminis šių nevalstybinių švietimo įstaigų skirtumas yra įstatyminis reguliavimas, susijęs su jų steigimo, kapitalo sudarymo, šių juridinių asmenų dalyvių teisių ir pareigų juridinio asmens atžvilgiu specifika. Kitaip sakant, šių nevalstybinių švietimo įstaigų statuso skirtumai nėra niekaip susiję su pačiu švietimo procesu, jo turiniu, švietimo kokybės užtikrinimu ar įgyjamo išsilavinimo pripažinimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas diferencijuotas reguliavimas, pagal kurį nevalstybinės viešosios švietimo įstaigos valstybinio finansavimo srityje būtų išskiriamos iš kitų nevalstybinių švietimo įstaigų tarpo, vadovaujantis tik jų steigimo bei šių juridinių asmenų dalyvių teisių ir pareigų juridinio asmens atžvilgiu skirtumais, yra objektyviai pateisinamas ir nediskriminacinis konstitucinio asmenų teisinės lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, požiūriu. Nepritarti Viešosios įstaigos yra pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Valstybės biudžeto skiriamos lėšos neturėtų tapti kitų, t. y. pelno siekiančių, privačių juridinių subjektų, pelno dalimi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-4221 nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų teisinės lygybės principui. 8. Balsavimo rezultatai (balsuota už tai, kad prieštarauja): už – 2, prieš – 0, susilaikė – 8. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10.
Širinskienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė