Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme. 24. Alternatyvieji degalai – suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos su biometanu (suskystintos gamtinės dujos, suslėgtos gamtinės dujos, sintetinis dyzelinas), elektros energija, biodegalai (skysti), vandenilis.“
24 dalį atitinkamai laikyti nauja 25 dalimi: „24.25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos
straipsnio 10 ir 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą ir nuolat teikti informaciją visuomenei bei uosto naudotojams apie tai, kokios taršos prevencijos priemonės buvo įgyvendintos;
ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones, diegti poveikio aplinkai (aplinkos oro užterštumo, nuotekų ir pan.) stebėsenos priemones, atsižvelgiant į planuojamą ūkio subjektų veiklą, ūkio subjektų aplinkos monitoringo ir kompleksinio vertinimo rezultatus, diegti neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones, nustatyti aplinkosauginius reikalavimus nuomininkams ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą.“ 2.
Papildyti 11 straipsnį naujomis 17, 18, 19 dalimis ir jas išdėstyti taip: „17. organizuoti ir vykdyti uosto, kaip ūkio subjekto, monitoringą;
visuomenę apie uosto veiklą, jo poveikį aplinkai, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus ir taikomas neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones;
metus pagal ūkio subjekto aplinkos monitoringo, mokslinių tyrimų rezultatus, uoste veikiančių ūkio subjektų apibendrintus aplinkos apsaugos rodiklius atlikti kompleksinį uosto vykdomos veiklos vertinimą (toliau – kompleksinis vertinimas) ir viešai skelbti apie jo rezultatus ir aplinkos būklės pokyčius.“3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas. Papildyti 25 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6. nuomininko įsipareigojimas įgyvendinti nuomotojo nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnyje jam įtvirtintą prievolę nustatyti ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo ir kompleksinio vertinimo rezultatus.“
Papildyti 26 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.Skatinamųjų priemonių, skirtų uosto infrastruktūros, teikiančios alternatyviuosius degalus, sukūrimui ir /ar plėtrai visame uoste, įgyvendinimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.“5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį naujomis 16, 17 dalimis ir jas išdėstyti taip: „16. prevencinėms uosto taršos (aplinkos oro, vandenų ir kt.) valdymo priemonėms įgyvendinti;
veiklą ir poveikį aplinkai didinti.“6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.Uosto rinkliavų taikymo taisyklėse numatyti uosto rinkliavų dydžiai turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į laivų naudojamus degalus. Alternatyviuosius degalus naudojantiems laivams nustatomi rinkliavų dydžiai turi būti mažinami ne mažiau kaip 50 procentų.”
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika
ĮSTATYMAS PROJEKTO NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuolatiniai Klaipėdos miesto gyventojų skundai dėl juntamų neigiamų kvapų ir taršių krovos darbų iš Klaipėdos jūrų uosto pusės, skatina imtis iniciatyvos stiprinant aplinkos apsaugą dėl žmonių gyvenimo kokybės bei gamtos tausojimo. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas užtikrinti, kad Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje būtų nuolatinai stebimas taršos lygmuo ir būtų imamasi visų reikiamų priemonių taršos mažinimui bei prevencijai. Taip pat įstatymo projektu numatomos ir papildomos priemonės taršos mažinimui. Projektu siekiama skatinti alternatyviųjų degalų varomų laivų veiklą. Įtvirtinama nuostata, kad būtų ne tik mažinama tarša ir kuriamos tam prevencinės priemonės, tačiau numatomas ir privalomas visuomenės informavimas. Taip pat numatoma ir nuomininko įsipareigojimas įgyvendinti nuomotojo nustatomus aplinkos apsaugos reikalavimus. Įstatymo projektu numatoma ir ilgalaikė priemonė: kas trejus metus pagal ūkio subjekto aplinkos monitoringo rezultatus atlikti kompleksinį uosto vykdomos veiklos vertinimą ir apie jo rezultatus ir aplinkos būklės pokyčius informuoti visuomenę. Įgyvendinus šio įstatymo projekto nuostatas sumažės ne tik aplinkos tarša, tačiau kartu pagerės aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra nustatytų jokių privalomų monitoringo reikalavimų, kurie padėtų nustatyti aplinkos taršos lygį bei reikalautų imtis uosto taršos prevencijos priemonių ar informuotų visuomenę apie taršos situaciją uoste.
Taip pat nėra numatyta alternatyviaisiais degalais varomų laivų lengvatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu nustatomos papildomos Uosto direkcijos funkcijos, kurios užtikrins nuoseklų poveikio aplinkai vertinimą, prevencinių bei taršą mažinančių priemonių įgyvendinimą bei informacijos visuomenei šiuo klausimu užtikrinimą:
1) nustatyti ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones, diegti poveikio aplinkai (aplinkos oro užterštumo, nuotekų ir pan.) stebėsenos priemones, atsižvelgiant į planuojamą ūkio subjektų veiklą, ūkio subjektų aplinkos monitoringo ir kompleksinio vertinimo rezultatus, diegti neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones, nustatyti aplinkosauginius reikalavimus nuomininkams ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
2) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos (poveikio aplinkos orui ir vandeniui ir kt.) monitoringą;
3) informuoti visuomenę apie uosto veiklą, jo poveikį aplinkai ir taikomas neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones;
4) kas trejus metus pagal ūkio subjekto aplinkos monitoringo, mokslinių tyrimų rezultatus, uoste veikiančių ūkio subjektų apibendrintus aplinkos apsaugos rodiklius atlikti kompleksinį uosto vykdomos veiklos vertinimą ir viešai skelbti apie jo rezultatus ir aplinkos būklės pokyčius. Norint įgyvendinti numatytas naujas aplinkosaugos funkcijas, praplečiamos ir uosto lėšų naudojimo galimybės.
Papildomas finansavimas būtų numatomas:
1) prevencinėms uosto taršos (aplinkos oro, vandenų ir kt.) valdymo priemonėms įgyvendinti;
2) visuomenės informuotumui apie uosto veiklą ir poveikį aplinkai didinti; Įstatymo projektu siekiama kurti skatinamųjų priemonių, skirtų uosto infrastruktūros, teikiančios alternatyviuosius degalus, sukūrimui ir /ar plėtrai visame uoste, kurių įgyvendinimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras Siekiant didesnio nuomininkų įsitraukimo į aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą numatomas: nuomininko įsipareigojimas įgyvendinti nuomotojo nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnyje jam įtvirtintą prievolę nustatyti ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo ir kompleksinio vertinimo rezultatus. Įstatymu numatoma diferencijuoti, atsižvelgiant į laivų naudojamus degalus, uosto rinkliavų dydžius, alternatyviuosius degalus naudojantiems laivams nustatomi rinkliavų dydžiai turi būti mažinami ne mažiau kaip 50 procentų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Papildžius VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos funkcijas ir praplėtus aplinkosauginius įpareigojimus, įmonė privalės peržiūrėti uosto naudotojų apmokestinimo metodiką ir dalį papildomų išlaidų susigrąžinti per padidintus tarifus.
Tačiau ilgainiui pagerėjusi uosto įmonių aplikosauginė veikla, mažesnės emisijos iš laivų ir krovos darbų, lems palankesnį požiūrį į uosto veiklą ir paspartins Uosto plėtrai reikalingų projektų svarstymą valstybė ir savivaldos lygmeniu
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą galima bus LR susisiekimo ministro įsakymais ir LR vyriausybės nutarimais taikyti uosto rinkliavų nuolaidas alternatyviais degalais varomiems laivams. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Iki įstatymo įsigaliojimo reikės susisiekimo ministro skatinamųjų priemonių, skirtų uosto infrastruktūros, teikiančios alternatyviuosius degalus, sukūrimui ir /ar plėtrai visame uoste, įgyvendinimo taisyklių. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
nereikės
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu gautos Aplinkos apsaugos agentūros, VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija išvados. Papildomi susitikimai organizuoti ir pastabos gautos iš Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos įmonės nariais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
uostas, Laivų aprūpinimas, Alternatyvieji degalai, aplinkos apsauga
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
24 dalimi ir joje pateikti „alternatyviųjų degalų“ sąvokos apibrėžtį, nustatant, jog tai yra: „suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos su biometanu (suskystintos gamtinės dujos, suslėgtos gamtinės dujos, sintetinis dyzelinas), elektros energija, biodegalai (skysti), vandenilis“. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant apibrėžti alternatyviuosius degalus, pirmiausia reikėtų pateikti degalų sąvoką, jog būtų aišku tiek tai, kas keičiamo įstatymo prasme laikoma degalais, tiek ir tai, kokiems degalams yra alternatyvūs alternatyvieji degalai. Be to, pastebėtina, jog nei iš įstatymo projekto turinio, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokias kriterijais remiantis pasirinktos degalų rūšys yra priskiriamos alternatyviesiems degalams. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą biodegalais laikomi iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai, todėl nėra aišku, kodėl įstatymu siekiama riboti dujinių biodegalų naudojimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nustatant uosto rinkliavų lengvatas alternatyviaisiais degalais varomiems laivams yra ignoruojami laivai varomi hibridiniu būdu, nors, manytina, kad tai neatitinka įstatymo projektui keliamų tikslų. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 10 punktą ir uosto direkcijai nustatyti įpareigojimą „nuolat“ teikti informaciją visuomenei.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostatos formuluotė stokoja aiškumo ir praktikoje gali būti taikoma labai įvairiai, nes tik nuo uosto direkcijos nuomonės priklausys tai, ką laikyti nuolatinumu. Pavyzdžiui, tokią įstatymo sąlygą atitiktų tiek informacijos teikimas kas penkerius metus, tiek ir kas savaitę. Teigtina, jog toks neaiškumas turėtų būti pašalintas. Kartu pažymėtina, kad nėra aiškus ir visuomenės informavimo būdas ir koks būdas būtų laikomas tinkamu įstatymų leidėjo požiūriu. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomos įstatymo 11 straipsnio 18 punkto. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 13 punktą ir uosto direkcijai nustatyti įgalinimą „nustatyti ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones, diegti poveikio aplinkai (aplinkos oro užterštumo, nuotekų ir pan.) stebėsenos priemones, atsižvelgiant į planuojamą ūkio subjektų veiklą, ūkio subjektų aplinkos monitoringo ir kompleksinio vertinimo rezultatus, <...> bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą.“ Šių nuostatų turinys nėra aiškus:
Pirma, nėra aiškus nuostatos „uosto taršos prevencijos priemonės“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu siūlomame keisti įstatymo 11 straipsnio 10 punkte yra vartojama formuluotė „uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemonės“, o projekto 5 straipsniu siūlomame papildyti įstatymo 33 straipsnio 16 punkte -
„prevencinės uosto taršos (aplinkos oro, vandenų ir kt.) valdymo priemonės“. Taigi,
iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šiose projekto nuostatose turimos tos pačios taršos prevencijos priemonės, ar skirtingos; koks šių taršos prevencinių priemonių turinys (kokį objektą – uostą ar ką kitą, - jos skirtos apsaugoti ir pan.).
Jei šios taršos prevencijos priemonės suprantamos vienodai, tai projekto
atsisakyti formuluočių „nustatyti ir įgyvendinti uosto taršos prevencijos priemones“ ir „organizuoti taršos padarinių likvidavimą“ kaip perteklinių, nes analogiškos nuostatos jau yra nustatytos įstatymo 11 straipsnio 10 punkte. Antra, nėra aišku, kodėl uosto direkcija turėtų diegti poveikio aplinkai stebėsenos priemones atsižvelgdama į planuojamą, o ne į esamą (vykdomą) ūkio subjektų veiklą. Trečia, nėra aiškus nuostatos „kompleksinis vertinimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad termino
„kompleksinis uosto vykdomos veiklos vertinimas“ trumpinys „kompleksinis
vertinimas“ įvedamas tik projekto 2 straipsniu siūlomame papildyti įstatymo 11 straipsnio 19 punkte. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 13 punktą ir uosto direkcijai nustatyti įgalinimą „nustatyti aplinkosauginius reikalavimus nuomininkams ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą“. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkosaugos reikalavimai visiems asmenims yra nustatomi valstybės institucijų norminiais teisės aktais ir visiems asmenims tokių teisės aktų reikalavimų yra privaloma laikytis. Todėl nėra aišku, apie kokio pobūdžio aplinkosauginius reikalavimus siūlomoje nuostatoje yra kalbama. Tuo atveju, jei nuostata siūloma uosto direkcijai nustatyti papildomus, norminiuose teisės aktuose nenustatytus aplinkosauginius reikalavimus, keltina abejonė dėl nuostatos taikymo apimties ir turinio.
Pažymėtina, jog įstatyme, ar poįstatyminiame teisės akte neįtvirtinus jokių papildomų ir iki šiol neegzistuojančių aplinkosauginių reikalavimų, tokių reikalavimų pobūdis išimtinai priklausytų nuo uosto direkcijos subjektyvios nuomonės apie reikalavimų pobūdį ir turinį, be to, skirtingiems nuomininkams galėtų būti nustatomi skirtingo pobūdžio reikalavimai, o kai kuriems nenustato iš viso. Todėl teigtina, jog pagal savo esmę valstybinės funkcijos vykdymo pavedimas valstybės įmonei, kai teisės aktuose nenustatomi jokie tokios funkcijos vykdymo kriterijai ir ribos, turi būti svarstomas dėl derėjimo su konstituciniu teisinės valstybės principu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomo reguliavimo turinys ir normiškumo nebuvimas kelia abejonių dėl to, ar nekils korupcijos rizika. 5. Projekto 2 straipsniu siūlomo įstatymo 11 straipsnio 17 punkto turinys nėra suprantamas. Pastebėtina, kad nėra aišku apie kokios apimties ir kokio pobūdžio uosto, kaip ūkio subjekto, monitoringą šioje nuostatoje kalbama. Tuo atveju, jei nuostata siejama su Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatomis, nuostatą derėtų patikslinti, kad jos turinys taptų aiškus. Be to, nuostatos turinį tuomet derėtų suderinti su Aplinkos monitoringo įstatymo 9 ir kitų šio įstatymo straipsnių nuostatomis. Priešingu atveju, derėtų atskleisti apie kokį monitoringą nuostatoje kalbama. 6. Projekto 2 straipsniu siūlomo įstatymo 11 straipsnio 19 punkto pradžioje nurodytina apie kokį ūkio subjektą kalbama. 7. Dėl projekto 3 straipsniu siūlomo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies
straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 13 punkto.
Be to, šioje nuostatoje pateikta nuoroda turėtų būti tikslinama nurodant konkrečius įstatymo 11 straipsnio punktus, kuriose nustatytos minimos prievolės. 8. Projekto 4 straipsniu siūloma įstatymo 26 straipsnį papildyti 4 dalimi ir nustatyti, kad „Skatinamųjų priemonių <...> įgyvendinimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, koks bus skatinamųjų priemonių, skirtų uosto infrastruktūros, teikiančios alternatyviuosius degalus, sukūrimui ir plėtrai, turinys. Taip pat neaišku, koks subjektas bei kokia tvarka tokias priemones ir jų turinį nustatys. Todėl teigtina, kad nesant galimybių žinoti skatinamųjų priemonių turinį, jų įgyvendinimo taisyklės yra beprasmės. Kartu pažymėtina, kad skatinamosios priemonės bus tiesiogiai susijusios su asmenų teise vykdyti tam tikrą veiklą, todėl nei subjektas, nustatantis skatinamąsias priemones, nei skatinamosios priemonės ir jų turinys, negali būti nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. 9. Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymo 34 straipsnį papildyti 4 dalimi ir joje nustatyti, kad „Uosto rinkliavų taikymo taisyklėse numatyti uosto rinkliavų dydžiai turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į laivų naudojamus degalus. Alternatyviuosius degalus naudojantiems laivams nustatomi rinkliavų dydžiai turi būti mažinami ne mažiau kaip 50 procentų.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos sakinys dėl diferencijavimo stokoja teisinio aiškumo. Vyriausybei nustatant įstatyminį įpareigojimą diferencijuoti uosto rinkliavas, atsižvelgiant į laivų naudojamus degalus, kartu turi būti nustatomas ir tokio diferencijavimo pobūdis ar principai.
Priešingu atveju, Vyriausybė pati aiškintų įstatymo turinį ir įtvirtintų diferencijavimą galimai neatitinkantį įstatymų leidėjo valios. Taip pat pažymėtina, kad siekiant įtvirtinti ne mažesnį nei 50 procentų uosto rinkliavų mažinimą alternatyviuosius degalus naudojantiems laivams, įstatyme turi būti nurodytas tokio mažinimo atkaitos taškas, t. y. lyginant su kuo, uosto rinkliavos turi būti mažesnės 50 procentų. Kitu atveju, nesant aiškumo dėl diferencijavimo principų ir mažinimo atskaitos taško, siūlomas reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo turinio. 10. Atkreipiame dėmesį, kad projektas parengtas nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnyje numatytų reikalavimų teisės aktų projektui bei Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Todėl atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas: 10.1. tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija; 10.2. projekto
straipsnį nauja 24 dalimi:“. Šioje dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalies redakcija dėstoma kabutėse; 10.3. projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „nauja“.
Šioje dalyje nėra dėstoma pernumeruota keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies redakcija; 10.4. projekto
struktūrinėse dalyse: 1 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 punkto naująją redakciją; 2 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 11 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:“ ir šioje dalyje dėstyti tik keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 punkto naująją redakciją;
siūlomame keisti įstatymo 11 straipsnio 13 punkte dalis nuostatos dėstoma skliaustuose. Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos turinys turi būti aiškus iš nuostatos teksto, kuris neturi būti dėstomas skliaustuose, todėl skliaustų atsisakytina. Analogiška pastaba išsakytina dėl projekto 5 straipsniu siūlomo įstatymo 33 straipsnio 16 punkto. 10.6. projekto
struktūrinėse dalyse (3, 4 ir 5 dalys), kuriose išdėstomas konkretus punktas, kuriuo pildomas 11 straipsnis. Pavyzdžiui, 3 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Papildyti 11 straipsnį 17 punktu:“ ir šioje dalyje dėstyti tik
dalys. Be to, punktų redakcijose po numeravimo skaičiaus turėtų būti dedamas skliaustelis, o ne taškas; Ši pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio išdėstymui. 10.7. projekto
taip“.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcijoje po skaičiaus „6“ dedamas skliaustelis, o ne taškas; 10.8. projekto
taip“. 11. Projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Kadangi teikiamu projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 12. Pažymėtina, jog projekte nėra straipsnio, kuriame būtų aptariamas projekto nuostatų galiojimas ir taikymas galiojančių nuomos sutarčių atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei pagal galiojančias nuomos sutarčių sąlygas, šiose sutartyse nėra numatyta Uosto direkcijos teisė nustatyti teisės aktuose neapibrėžto pobūdžio aplinkosauginių reikalavimų nuomininkams ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą, siūlomas įstatymo pakeitimas lemtų įsiterpimą į galiojančius sutartinius santykius su privačiais asmenimis. Iš esmės, priėmus įstatymą, valstybė įgalintų Uosto direkciją asmenims kelti reikalavimus, dėl kurių egzistavimo Uosto direkcija ir privatūs nuomininkai sudarant nuomos sutartis nesitarė. Todėl manytina, jog projekte turėtų būtų įtvirtintas aiškus reguliavimas, susijęs su galiojančiomis nuomos sutartimis.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Siūlytina papildyti įstatymo projektą jo galiojimo ir taikymo nuostatomis galiojančių nuomos sutarčių atžvilgiu. 13. Projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktuose nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio pavadinimas ir turinys pildytini įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose nurodoma kurie subjektai iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kartu pažymėtina, jog projektu siūloma įtvirtinti reguliavimą, kurio pagrindu tam tikri veiksmai turės būti atlikti pirmą kartą, pavyzdžiui, siūlomas įstatymo 11 straipsnio 19 punktas, todėl projekto 7 straipsnyje nurodytina iki kokios datos, šis ir kiti nauji veiksmai turi būti atlikti pirmą kartą. 14. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Susisiekimo bei Finansų ministerijų kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]