Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal
atsakovo gyvenamąją vietą Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę, o kai įstatymuose numatytais atvejais atsakovas yra kitas subjektas – pagal jo veiklos vietą.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti
bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais), taip pat kitiems subjektams įstatymuose numatytais atvejais.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba
atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys arba kiti subjektai įstatymuose numatytais atvejais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
RESPUBLIKOS pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ĮSTATYMO NR. xiii-2377 1, 4 ir 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir
Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengti atsižvelgiant į šias priežastis:
1) pagal
sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2377 (toliau – pakeitimo įstatymas) teisės į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), atlyginimą naudojantis įstatyme nustatyta ikiteismine žalos atlyginimo sistema neturi darbingi mirusio paciento tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nors pagal nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką jie tokią teisę turi nepaisant darbingumo ir išlaikymo ar teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs;
2) Pakeitimo įstatyme nėra numatyta, kas bus atsakovu teisme nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo teisme, todėl atsakovais, tikėtina, bus traukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – įstaiga), kuriose padaryta žala pacientui.
Tačiau tai nėra tikslinga ir efektyvu, nes jos nebus suinteresuotos bylos baigtimi, be to, tai neatitinka 2020 m. sausio 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo tikslo išspręsti žalos atlyginimo klausimą be įstaigos tiesioginio dalyvavimo ir taip mažinti jų, žalą padariusių specialistų ir pacientų susipriešinimo. Taip pat nėra numatyta paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, teisė kreiptis į teismą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo atsisakyti nagrinėti prašymą dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas) pagrįstumo, todėl pažeidžiama paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, teisė į teisminę gynybą;
3) pagal Pakeitimo įstatymą tais atvejais, kai pacientas ar kitas asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, dalyvauja Komisijos posėdyje, kuriame priimamas sprendimas dėl žalos atlyginimo, šis sprendimas jam pateikiamas tame Komisijos posėdyje.
Tačiau tai praktiškai daugeliu atvejų bus neįmanoma, nes Komisijos posėdyje priėmus ir paskelbus sprendimą dėl žalos atlyginimo jo surašyti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus tame pačiame posėdyje objektyviai nebus laiko ir sąlygų;
4) minėtu įstatymu numatyta atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimo tvarka sudaro nevienodas sąlygas asmenims, gaunantiems įvairių rūšių pensijas ir kompensacijas, t. y. nustatyta žalos atlyginimo suma bus mažinama, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo ligos išmokas ir įvairias šalpos pensijas (našlių, našlaičių, neįgalumo), bet nebus mažinama gaunantiems socialinio draudimo pensijas (našlių, našlaičių, netekto darbingumo), socialinio draudimo netekto darbingumo vienkartines kompensacijas bei valstybines našlių ir našlaičių pensijas – tai reiškia, kad tomis pačiomis aplinkybėmis sudaromos nevienodos sąlygos į žalos atlyginimą;
5) Pakeitimo įstatymu neišvengiama žala (aplinkybė, kai žala neatlyginama) apibūdinta pernelyg abstrakčiai („atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio“), todėl jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju gali tapti nevienodas ir tai sudarys prielaidas kreiptis į teismą keliant klausimą, ar pagrįstai tam tikra žala pripažinta kaip neišvengiama;
6) Pakeitimo įstatyme nustatyta, kad visais atvejais, kai Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama.
Tačiau tai praktiškai daugeliu atvejų bus neįmanoma, nes Komisijos posėdyje priėmus ir paskelbus sprendimą dėl žalos atlyginimo jo surašyti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus tame pačiame posėdyje objektyviai nebus laiko ir sąlygų;
4) minėtu įstatymu numatyta atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimo tvarka sudaro nevienodas sąlygas asmenims, gaunantiems įvairių rūšių pensijas ir kompensacijas, t. y. nustatyta žalos atlyginimo suma bus mažinama, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo ligos išmokas ir įvairias šalpos pensijas (našlių, našlaičių, neįgalumo), bet nebus mažinama gaunantiems socialinio draudimo pensijas (našlių, našlaičių, netekto darbingumo), socialinio draudimo netekto darbingumo vienkartines kompensacijas bei valstybines našlių ir našlaičių pensijas – tai reiškia, kad tomis pačiomis aplinkybėmis sudaromos nevienodos sąlygos į žalos atlyginimą;
5) Pakeitimo įstatymu neišvengiama žala (aplinkybė, kai žala neatlyginama) apibūdinta pernelyg abstrakčiai („atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio“), todėl jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju gali tapti nevienodas ir tai sudarys prielaidas kreiptis į teismą keliant klausimą, ar pagrįstai tam tikra žala pripažinta kaip neišvengiama;
6) Pakeitimo įstatyme nustatyta, kad visais atvejais, kai Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Tokia nuostata pablogina pacientų ir kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, padėtį lyginant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas;
7) Civilinio kodekso 6.283 straipsnio
nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
Pakeitimo įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kad žala atlyginama vienkartine pinigų suma. Todėl pacientai gali turėti lūkestį, kad šiuo atveju po Komisijos sprendimo priėmimo pablogėjus jo sveikatos būklei turi teisę kreiptis į Komisiją pakartotinai, kad žalos atlyginimas jam būtų padidintas;
8) Pakeitimo įstatymo nuostata, kad įstaigos pirmąją metų įmoką į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos įstaigų įmokos žalai atlyginti, (toliau – sąskaita) sumoka iki sausio 10 d. yra neįgyvendinama, nes įstaigos tuo metu dar nėra gavusios viso apmokėjimo už praėjusiais metais suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF), todėl negali suskaičiuoti visų praėjusių metų pajamų ir pagal jas apskaičiuoti įmokos į sąskaitą dydžio.
Plačiau apie įstatymų projektų rengimo priežastis:
1) Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeistu įstatymo 13 straipsniu nustatyta, kad teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą). Nors ši nuostata yra tokia pat kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos teismai savo sprendimuose CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą išplėtė ir kitų asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento tėvai ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo ar teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.
3K-3-86/2005, Nr. 3K-3-351/2007, Nr. 3K-3-59/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 išaiškino, kad:
a) „Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK
skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. <...> neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. <...> Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies“;
b) „sisteminė visų CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą) atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. <...> neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. <...> Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies“;
b) „sisteminė visų CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą) atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostata „Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą“ viso teisinio reguliavimo, įtvirtinto aptariamame CK šeštosios knygos straipsnyje, kontekste aiškintina taip, kad asmenys, kuriems pagal šį straipsnį pripažįstama teisė į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą atlyginimą, kartu turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą.
Kitaip tariant, CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys atskleistas šios nutarties 33–37 punktuose, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo“;
c) „kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr. pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
3K-3-351/2007). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). <...>“ Minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika remiasi teismai priimdami sprendimus dėl neturtinės žalos atlygimo, pvz., Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-976-372/2017 nurodė: „Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2013-05-06 [mirusi pacientė] kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai rūpybą, o rūpintoju paskirti kartu gyvenantį sūnų [...]. Jai neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, pripažinta negalia su dideliu specialiųjų poreikių lygiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas ir velionė motina buvo artimi, jų santykiai buvo itin glaudūs, atsakovas net nedirbo, nuolat prižiūrėjo motiną. Būdamas pagyvenęs asmuo, atsakovas nesugebėjo detaliau išdėstyti, kaip jam trūksta motinos, tačiau pats faktas, kad jis dažnai lankė motiną ligoninėje, ja rūpinosi, dėl sveikatos būklės nuolat klausinėjo gydytojų, rodo, kad motina jam buvo labai svarbi. Byloje apklausta liudytoja [...] taip pat patvirtino, kad atsakovą reguliariai matė ligoninės slaugos skyriuje. Teismas taip pat sprendžia, kad artimo žmogaus netekties skausmas neabejotinai sukėlė [sūnui] dvasinius išgyvenimus.“ Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeisto įstatymo 13 straipsnio formuluotė, kuri neapima darbingų mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių), užkirs kelią šiems asmenims naudotis pakeitimo įstatymu numatyta žalos atlyginimo tvarka, todėl jie norėdami gauti žalos atlyginimą turės kreiptis į teismą.
Be to, teismas tokį kreipimąsi nagrinės netaikydamas pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pakeisto įstatymo 24 straipsnio 6 dalies (t. y. nuostatos, kad nevertinama žalą padariusio asmens kaltė ir neteisėti veiksmai). Vadinasi, darbingi mirusio paciento tėvai ir pilnamečiai vaikai, net jei jų ryšys su mirusiu pacientu buvo labai artimas ir dėl paciento mirties jie patyrė realią neturtinę žalą, negalės naudotis pakeitimo įstatymu sukurta paprastesne ir greitesne žalos atlyginimo sistema, todėl bus pažeidžiama jų konstitucinė teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir jie bus diskriminuojami kitų žalą patyrusių asmenų atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad minėtiems asmenims netaikant pakeitimo įstatymu nustatytos žalos atlyginimo sistemos teismo jiems priteistas žalos atlyginimas nebus išmokamas iš sąskaitos lėšų, todėl įstaigoms išliks poreikis šiems atvejams draustis civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to įstaigos patirs dvejopas išlaidas – tiek įmokoms į sąskaitą (0,2 arba 0,1 procento praėjusių kalendorinių metų įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą), tiek civilinės atsakomybės draudimui (dydis nežinomas, nes šiuo metu tokios apimties civilinės atsakomybės draudimu nėra draudžiamasi). Toks dvigubas modelis nėra pagrįstas, yra neefektyvus ir neproporcingas siekiamam tikslui, kad žalos atlyginimas asmenis, kuriems jis priklauso, pasiektų greičiau ir paprasčiau. Beje, Komisija taip pat yra priėmusi sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo darbingiems mirusio paciento tėvams bei pilnamečiams vaikams.
Atsižvelgiant į tai, pakeitimo įstatyme turėtų būti nustatyta, kad jame numatyta neturtinės žalos atlyginimo sistema taikoma ir darbingiems mirusio paciento tėvams bei pilnamečiams vaikams. 2) Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento ir kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, teisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės ir nurodyta, kad tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, vadovaujasi įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Civilinio kodekso 6.283 straipsnis numato, kad žalą dėl asmens suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Vadovaujantis šia nuostata atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo šiuo metu yra ir įsigaliojus pakeitimo įstatymui bus traukiamos įstaigose, kuriose padaryta žala. Tačiau tai nėra tikslinga ir efektyvu, nes įstaigos nebus suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi žala pacientams pagal teismo sprendimą bus atlyginama iš sąskaitos, lėšų. Be to, įstaigų tiesioginis dalyvavimas sprendžiant dėl žalos atlyginimo neatitinka pakeitimo įstatymo tikslo išspręsti žalos atlyginimo klausimą be įstaigos tiesioginio dalyvavimo ir taip mažinti jų, žalą padariusių specialistų ir pacientų susipriešinimą. Pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo turėtų būti Komisija, kurios sprendimu nepatenkinti pacientai ir kreipsis į teismą. Komisija teisme turėtų įrodyti, kad priėmė pagrįstą sprendimą dėl žalos atlyginimo ar jo dydžio.
Civilinio proceso kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti, kad atsakovas yra Komisija, kuri neturi juridinio asmens statuso, Civilinio proceso kodekse turėtų būti numatyta išimtis, leidžianti kituose įstatymuose nustatyti, jog tam tikrose bylose atsakovais gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, pastebėtina, kad pakeitimo įstatymu pakeistas žalos atlyginimo modelis ir sprendžiant dėl jos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso), todėl pakeitimo įstatymo nuostata, kad pacientas ir kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės, yra neteisinga, nes ginčo tarp jo ir įstaigos šiuo atveju nėra – yra tik sprendžiamas klausimas, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kuomet ji yra atlyginama. 3) Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai pateikti Komisijos sprendimą pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, ar jie dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas, ar ne. Nustatyta, kad kai pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, dalyvauja Komisijos posėdyje, kuriame priimamas sprendimas, sprendimą jam reikia pateikti tame pačiame posėdyje ir nuo šios datos (sužinojimo apie Komisijos sprendimą) pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės.
Tam, kad pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, galėtų nuspręsti, ar kreiptis į teismą, jam būtina žinoti, dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais remdamasi Komisija nusprendė, kad žala nepadaryta arba kad ji padaryta ne teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba kad tai yra neišvengiama žala, arba kodėl nustatytas tam tikro dydžio žalos atlyginimas. Vadinasi, Komisijos posėdyje pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, Komisijos sprendimas turi būti pateiktas ne žodžiu, o raštu, kuriame, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turi būti nurodytos Komisijos nustatytos aplinkybės (faktai), motyvai, pagrindžiantys Komisijos sprendimą, sprendimo apskundimo tvarka. Šiuo metu per mėnesį paprastai vyksta 2 Komisijos posėdžiai. Viename posėdyje išnagrinėjama nuo 20 iki 28 prašymų atlyginti žalą, o vienam prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti skiriama apie 20-30 minučių. Net ir tokiu intensyvumu svarstant, Komisijos posėdis trunka visą darbo dieną (nuo 8 iki 17 val.), o kartais ir ilgiau (iki 18 val.). Vienas Komisijos sprendimas būna nuo
pakeitimo įstatymui ir pradėjus veikti juo nustatytai žalos atlyginimo sistemai prašymų atlyginti žalą skaičius turėtų būti didesnis, taigi Komisijos darbo krūvis (posėdžių skaičius ir per vieną posėdį nagrinėjamų prašymų skaičius) turėtų taip pat didėti.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti efektyvų Komisijos darbą bei vienodas visų pacientų ir kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, (tiek nusprendusių pasinaudoti teise dalyvauti Komisijos posėdyje, tiek nusprendusių ja nepasinaudoti) galimybes įgyvendinti savo teisę priimti pagrįstą sprendimą kreiptis į teismą, pakeitimo įstatyme turėtų būti nustatyta, kad Komisijos sprendimas pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, visais atvejais pateikiamas raštu per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Pastebėtina, kad jei pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, dalyvaus Komisijos posėdyje, kuriame priimamas sprendimas, jis sprendimą galės papildomai išklausyti ir žodžiu. 4) Pagal pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos, paskirtų dėl pakenkimo paciento sveikatai, jo sužalojimo ar mirties, dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tačiau našliams ir našlaičiams gali būti mokama net tik šalpos, bet ir socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija, o asmenims netekusiems darbingumo – ne tik šalpos neįgalumo pensija, bet ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensija bei netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Taip pat gali būti ir kitokių išmokų iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, mokamų pacientams ir kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, dėl pacientų sveikatos sužalojimo ar jų mirties.
Įstatyme nenumačius, kad nustatytas atlygintinos žalos dydis mažinamas ir kitomis išmokomis iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pacientai ir kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir gaunantys šiuo metu pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas išmokas, atsidurs nepagrįstai blogesnėje padėtyje, t. y. gaus mažesnes (sumažintas) žalos atlyginimo sumas nei gaunantieji kitokias išmokas iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Atsižvelgiant į tai bei siekiant racionalaus valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų bei sąskaitos lėšų naudojimo, įstatyme turėtų būti numatyta, kad nustatyta žalos atlyginimo suma mažinama ne tik gaunantiems valstybinio socialinio draudimo ligos išmokas ir įvairias šalpos pensijas (našlių, našlaičių, neįgalumo), bet ir gaunantiems kitokias išmokas iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, mokamas pakenkimo paciento sveikatai, jo sužalojimo ar mirties atvejais. 5) Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi įstatymo 2 straipsnis papildytas 9¹ dalimi, kurioje neišvengiama žala (aplinkybė, kai žala neatlyginama) apibūdinta kaip paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pakeisto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala.
Vadinasi, žalos atlyginimo sąlygos yra šios: nustatyta, kad žala padaryta, kad ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tai nėra neišvengiama žala. Atsižvelgiant į tai, neišvengiamos žalos sąvokos apibrėžtyje negali būti nurodyta sąlyga „žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis“, nes tai nėra neišvengiama žala – tai yra tiesiog žala (ji iš esmės taip pat gali būti tiek išvengiama, tiek ne), kuri nėra atlyginama. Neišvengiamos žalos apibrėžtyje nustatytas žalos požymis „atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio“ yra abstraktus, pagal jį kiekvienu konkrečiu atveju turės būti individualiai vertinama, ar buvo galima numatyti ir
(ar) kontroliuoti, ir (ar) užkirsti kelią aplinkybėms, sąlygojusioms žalos atsiradimą. Toks vertinimas kiekvienu atveju gali labai skirtis, todėl nebus užtikrintas vienodas šios nuostatos taikymas ir vienodas pacientų ir kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimas. Todėl tikslinga nustatyti kriterijus, detalizuojančius ir sukonkretinančius aplinkybes, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir
(ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Atsižvelgiant į tai, neišvengiamos žalos apibrėžtis turėtų būti tikslinama, kad būtų aiški, tiksli ir suprantama bei taikoma vienodai. 6) Pakeitimo įstatyme nustatyta, kad visais atvejais, kai Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama.
Tokia nuostata pablogina pacientų ir kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, padėtį lyginant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vis dėlto paciento prisidėjimo prie žalos atsiradimo mastas ir jo kaltė gali būti įvairi ir turėtų būti vertinama individualiai, o ne tiesiog neatlyginama, taip pažeidžiant paciento teisę į žalos atlyginimą. Paciento tyčia apibūdintina kaip sąmoningas paciento veikimams priešingas gydymo eigai, rekomendacijoms ir pan., kai pacientas pagal jam suteiktą informaciją galėjo numatyti galimą pavojų ir viršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartus. Paciento didelis neatsargumas konstatuotinas, kai pacientas tikėjosi išvengti pasekmių, tačiau dėl didelio neatsargumo jų neišvengė, t. y. paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai paciento veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, Komisijai turi būti sudaryta galimybė individualiai, atsižvelgiant į paciento prisidėjimo prie žalos atsiradimo mastą ir jo kaltės formą, spręsti dėl žalos mažinimo ar jos neatlyginimo. 7) Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
Pakeitimo įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kad žala atlyginama vienkartine pinigų suma. Todėl pacientai gali turėti lūkestį, kad šiuo atveju, po Komisijos sprendimo priėmimo pablogėjus jo sveikatos būklei, jie turi teisę kreiptis į Komisiją pakartotinai, kad žalos atlyginimas jam būtų padidintas. Tačiau tokios galimybės įtvirtinimas ištęstų žalos atlyginimo procesą (tikėtina, kad pacientai, ypač tie, kuriems nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas arba neįgalumas, po kelis kartus kreiptųsi į Komisiją su prašymu išmokėti papildomą žalos atlyginimą už sveikatos pablogėjimą), ir nebūtų pasiekti pakeitimo įstatymo projekto tikslai greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą. 8) Pakeitimo įstatymo nuostata, kad įstaigos pirmąją metų įmoką į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos įstaigų įmokos žalai atlyginti, (toliau – sąskaita) sumoka iki sausio 10 d. yra neįgyvendinama. Pažymėtina, kad įstaigos viso apmokėjimą už praėjusiais metais suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto, gauna iki kitų metų kovo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, sausio 10 d. įstaigos neturi duomenų apie visas praėjusių metų įstaigos pajamas ir negali pagal jas apskaičiuoti įmokos į sąskaitą dydžio. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti vienodas ir aiškias sąlygas visiems neturtinę žalą dėl paciento mirties patyrusiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą ir nustatyti aiškias prašymų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo Komisijoje ir teisme sąlygas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir darbingi mirusio paciento tėvai, pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys;
2) nustatyti, kad atsakovu civiliniame procese dėl žalos atlyginimo yra Komisija;
3) nustatyti, kad Komisijos sprendimai visiems pacientams, tiek dalyvavusiems Komisijos posėdyje, tiek ne, pateikiami vienodais sprendimų įteikimo terminais;
4) nustatyti vienodas atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimo taisykles visiems asmenims, dėl žalos paciento sveikatai padarymo ar paciento mirties gaunantiems įvairias išmokas iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų;
5) aiškiai apibrėžti, kada žala laikoma neišvengiama;
6) sudaryti sąlygas Komisijai atsižvelgti į paciento, kuris prisidėjo prie žalos atsiradimo, kaltės dydį ir atsižvelgiant į tai individualizuoti žalos atlyginimo sumą;
7) įtvirtinti vienkartinio žalos atlyginimo pagal Komisijos sprendimą principą;
8) sudaryti sąlygas įstaigoms tinkamai apskaičiuoti įmokos į sąskaitą dydį, įvertinus praėjusiais metais gautas pajamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeisto įstatymo 13 straipsniu nustatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą.
Analogiška nuostata yra ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje („Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.“). Kas yra atsakovas nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo teisme, pakeitimo įstatyme nenustatyta. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jeigu pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, posėdyje nedalyvauja, Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jeigu prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašyme nurodytu adresu Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jeigu jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas tik valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos, paskirtų dėl pakenkimo paciento sveikatai, jo sužalojimo ar mirties, dydžiu.
Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi įstatymo 2 straipsnis papildytas 9¹ dalimi, kurioje neišvengiama žala (aplinkybė, kai žala neatlyginama) apibūdinta kaip paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos iš sąskaitos lėšų Apraše nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. Pakeitimo įstatyme nėra nustatyta, kad Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas vienkartine išmoka. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus moka dalimis po 1/4 įmokos iki einamųjų kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio 10 dienos, išskyrus pakeitimo įstatyme nustatytus atvejus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma atsižvelgiant į teismų praktiką išplėsti kitų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir galinčių kreiptis dėl jos atlyginimo į Komisiją – į jį patektų ne tik asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, bet ir darbingi mirusio paciento tėvai, pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ryšys. Ypač artimo ryšio buvimą vertintų Komisija atsižvelgdama į paciento ir jo tėvų, pilnamečių vaikų, bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį. Įstatymo projektu siūloma aiškiai nurodyti, kad pacientui ar kitam asmeniui kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo atsakovu civiliniame procese yra Komisija. Atitinkamai siūloma nustatyti, kas atstovauja Komisiją (kaip bylos šalį) – vienas iš Komisijos narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą, arba viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis atstovavimo teismo procese paslaugas (tačiau tik jei Vyriausybės įgaliota institucija patvirtintų, jog tam pakanka lėšų, numatytų Komisijos išlaikymui). Jei Komisiją teisme atstovautų Komisijos narys, jam būtų mokamas įstatymo projekte numatytas atlygis (toks kaip nustatytas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario
darbo reglamento patvirtinimo“). Sprendimą dėl atstovo teisme priimtų Komisija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad kituose įstatymuose gali būti nustatytas kitoks atsakovas nei Civilinio proceso kodekso 41 straipsnyje šiuo metu nurodytieji (fiziniai ir juridiniai asmenys).
Projektu siekiama patikslinti, kad pacientas turi teisę kreiptis į teismą ne dėl ginčo, o dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat siūloma nustatyti paciento ir kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, teisę kreiptis į teismą ne tik dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, bet ir dėl Komisijos sprendimo atsisakyti nagrinėti prašymą pagrįstumo. Siūloma atsisakyti ir perteklinės nuostatos, kad “Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo”, bei patikslinti pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį nurodant, kad pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas gauti žalos atlyginimą, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į Komisiją. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projektu siūloma patikslinti pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pakeisto įstatymo 27 straipsnio 9 dalį aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad vienas procentas metinių sąskaitos pajamų riba taikoma tik sąskaitos administravimo išlaidoms (o ne sąskaitos administravimo išlaidoms ir išlaidoms, skirtoms Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti). Įstatymo projektu siūloma suvienodinti atlygintinos žalos dydžio nustatymo reguliavimą visų asmenų, gaunančių įvairių rūšių pensijas, kompensacijas ir kitokias išmokas iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, atžvilgiu.
Siūloma atsisakyti detalaus nurodymo, kokiomis išmokomis mažinamas nustatytas atlygintinos žalos dydis ir nurodyti, kad jis mažinamas visų išmokų iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, mokamų pakenkimo paciento sveikatai, jo sužalojimo ar mirties atvejais, dydžiu. Įstatymo projektu siūloma tikslinti neišvengiamos žalos apibrėžtį numatant, kad tai yra paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, taip pat numatant, kad neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokie kriterijai galėtų būti pvz., kad žala yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kuriai išvengti ar užkirsti kelio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu nebuvo būdų; liga ar sveikatos sutrikimas atsirado dėl paciento individualių savybių arba vaistų, naudotų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, farmakologinių savybių ar pašalinio poveikio; liga ar sveikatos sutrikimas atsirado teikiant būtinąją medicinos pagalbą, kurios nesuteikus kiltų pavojus paciento gyvybei ar grėsmė kilti sunkiam sveikatos sutrikimui. Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę Komisijai individualiai, atsižvelgiant į paciento prisidėjimo prie žalos atsiradimo mastą ir jo kaltės formą, spręsti dėl žalos mažinimo ar jos neatlyginimo.
Siūloma, kad Komisija tai darytų vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytais pagrindais ir tvarka – Apraše būtų detalizuotas paciento kaltės vertinimas sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo. Informaciją, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo pacientas (kad jis buvo visapusiškai informuotas apie diagnozę, gydymą, galimą grėsmę jo sveikatai, jei nesilaikys gydytojo rekomendacijų) turėtų pateikti įstaiga teikdama paaiškinimą dėl žalos atvejo Komisijai. Įstatymo projektu siūloma įstatyme aiškiai nurodyti, kad Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas vienkartine išmoka. Atsižvelgiant į tai pacientai turės įvertinti savo sveikatos būklę ir patirtą žalą ir kreiptis į Komisiją tada, kai sveikatos būklė bus stabili (nebeblogės) ir bus aiškus patirtos žalos dydis. Siūloma patikslinti pirmosios metų įmokos į sąskaitą mokėjimo terminą – nustatyti, kad pirmoji (iš keturių) kalendoriniais metais įmoka sumokama iki einamųjų kalendorinių metų kovo 30 dienos, o antroji–ketvirtoji – iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 10 dienos. Atitinkamai tikslinamas ir įstaigos, kuri veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios, įmokos mokėjimo terminas už praėjusius metus ir pirmąjį einamųjų metų ketvirtį.
Priėmus įstatymo projektą, numatoma nauda:
1) teisę kreiptis į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo turės ne tik mirusio paciento išlaikyti ar teisę į išlaikymą turėję asmenys, bet ir kiti asmenys, patyrę realią neturtinę žalą dėl paciento mirties, t. y. patys artimiausi paciento žmonės – darbingi tėvai, pilnamečiai vaikai (bus užtikrinta jų teisė į žalos atlyginimą);
2) minėti asmenys (paciento tėvai, pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys) nebus diskriminuojami ir nepatirs nepagrįstos naštos, nes galės kaip ir kiti šiuo metu pakeitimo įstatyme nurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo kreiptis į Komisiją;
3) bus užtikrintas asmenų teisių tęstinumas: teisę į žalos atlyginimą naudojantis ikiteismine tvarka turės tie patys asmenys, kurie tokią teisę turi ir šiuo metu pagal Civilinį kodeksą bei teismų praktiką;
4) bus užtikrintas vienodas visų asmenų patirtos žalos vertinimas (ar ji yra neišvengiama, kiek pacientas kaltas dėl žalos atsiradimo) ir sprendimų dėl žalos atlyginimo priėmimas jų atžvilgiu;
5) bus užtikrintas teisingas ir vienodas visų asmenų atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimas (į jį neįtraukiant visų iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų mokamų pensijų ir išmokų) ir išmokėjimas (vienkartine išmoka);
6) bus sudarytos vienodos sąlygos visiems asmenims, nepatenkintiems Komisijos sprendimu, kreiptis į teismą, t. y. vienodos galimybės gauti, susipažinti su Komisijos sprendimu ir priimti informuotą sprendimą dėl kreipimosi į teismą;
7) bus užtikrintas tinkamas atstovavimas teisme, t. y. atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo bus suinteresuotas bylos baigtimi subjektas – Komisija, nagrinėjusi paciento prašymą ir ikiteismine tvarka;
8) bus užtikrintas įmokų į sąskaitą apskaičiavimo teisingumas (suskaičiavus visas įstaigos gautas pajamas praėjusiais metais) ir sumokėjimas.
Priėmus įstatymo projektą, numatoma nauda:
1) teisę kreiptis į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo turės ne tik mirusio paciento išlaikyti ar teisę į išlaikymą turėję asmenys, bet ir kiti asmenys, patyrę realią neturtinę žalą dėl paciento mirties, t. y. patys artimiausi paciento žmonės – darbingi tėvai, pilnamečiai vaikai (bus užtikrinta jų teisė į žalos atlyginimą);
2) minėti asmenys (paciento tėvai, pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys) nebus diskriminuojami ir nepatirs nepagrįstos naštos, nes galės kaip ir kiti šiuo metu pakeitimo įstatyme nurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo kreiptis į Komisiją;
3) bus užtikrintas asmenų teisių tęstinumas: teisę į žalos atlyginimą naudojantis ikiteismine tvarka turės tie patys asmenys, kurie tokią teisę turi ir šiuo metu pagal Civilinį kodeksą bei teismų praktiką;
4) bus užtikrintas vienodas visų asmenų patirtos žalos vertinimas (ar ji yra neišvengiama, kiek pacientas kaltas dėl žalos atsiradimo) ir sprendimų dėl žalos atlyginimo priėmimas jų atžvilgiu;
5) bus užtikrintas teisingas ir vienodas visų asmenų atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimas (į jį neįtraukiant visų iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų mokamų pensijų ir išmokų) ir išmokėjimas (vienkartine išmoka);
6) bus sudarytos vienodos sąlygos visiems asmenims, nepatenkintiems Komisijos sprendimu, kreiptis į teismą, t. y. vienodos galimybės gauti, susipažinti su Komisijos sprendimu ir priimti informuotą sprendimą dėl kreipimosi į teismą;
7) bus užtikrintas tinkamas atstovavimas teisme, t. y. atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo bus suinteresuotas bylos baigtimi subjektas – Komisija, nagrinėjusi paciento prašymą ir ikiteismine tvarka;
8) bus užtikrintas įmokų į sąskaitą apskaičiavimo teisingumas (suskaičiavus visas įstaigos gautas pajamas praėjusiais metais) ir sumokėjimas. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų priimti ir keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektais sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinant pakeitimo įstatymą rengiamuose teisės aktų projektuose, nurodytuose pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, turės būti įtrauktos įstatymų projektuose nurodytos nuostatos. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Rengiant pakeitimo įstatymą skaičiavimai, kiek sąskaitos lėšų reikės išmokoms už žalą, buvo atlikti įvertinus tai, kad išmokos bus mokamos ir mirusio paciento tėvams, pilnamečiams vaikams, kuriuos su pacientu siejo ypač artimi santykiai (t. y. atsižvelgiant į esamą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo). Todėl priėmus įstatymų projektus papildomų (nei nurodyta pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte) sąskaitos lėšų išmokoms už žalą nereikės. Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijos nariams mokamas 0,14 pareiginės algos bazinio dydžio (24,64 eur) atlygis už pasiruošimą atstovauti viename teismo posėdyje ir 0,082 pareiginės algos bazinio dydžio (14,432 eur) atlygis už vieną atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant vieną civilinę bylą valandą. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projekte (Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje reg. Nr. 19-9156(2) numatyta, kad bazinis dydis 2020 metais bus 176 eurai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. buvo išnagrinėta 39, 2018 m. - 36,
bylų dėl žalos atlyginimo (bylos kategorija – 2.6.10.5.2.15. Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui) Vidutiniškai – 31 byla per metus. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patirtimi dalyvaujant tokių bylų nagrinėjime (trečiuoju asmeniu), vienos bylos nagrinėjimui teisme reikia 3,5 posėdžių, kurie vidutiniškai trunka apie 2 valandas.
Atsižvelgiant į tai, Komisijos nariams už pasiruošimą atstovauti teisme nagrinėjant civilines bylas per metus reikėtų 2 673,44 eur (24,64 eur X 31 byla X 3,5 posėdžiai), o už dalyvavimą nagrinėjant teisme 3 131,74 eur (14,432 eur X 31 byla X 3,5 posėdžio X 2 valandos). Iš viso – 5 805,18 eur (2 673,44 eur + 3 131,74 eur). Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patirtimi, viešųjų pirkimų būdu parinkus atstovavimo teisme paslaugas teikiantį fizinį ar juridinį asmenį, vidutiniškai jo paslaugos kainuoja 100 eur už valandą. Taigi jei būtų perkamos atstovavimo teisme paslaugos, už dalyvavimą nagrinėjant teisme civilines bylas reikėtų apie 21 700 eur (100 eur X 31 byla X 3,5 posėdžio X 2 valandos), o už pasiruošimą jas nagrinėti, laikant, kad pasiruošimui vienai bylai reikia vidutiniškai 13 valandų (kadangi tas asmuo, priešingai nei Komisijos narys, nebus susipažinęs su bylos medžiaga), 40 300 eur (100 eur X 31 byla X 13 valandų). Iš viso 62 000 eur (21 700 eur + 40 300 eur). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Žalos atlyginimas, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
2019-11-25 Nr. XIIP-4203 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) pakeitimo įstatymo projektas yra lydimasis, teikiamas kartu su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4202). Šiame kontekste pastebėtina, kad atsižvelgus į Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, siūlomi CPK pakeitimai netektų prasmės ir aktualumo. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad civilinio proceso šalimi – ieškovu arba atsakovu - be juridinių ir fizinių asmenų galėtų būti „kiti subjektai įstatymuose nustatytais atvejais“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pasiūlymas spręstų ne tik tariamą įstatymo projekto, reg. Nr.XIIIP-4202, aiškinamajame rašte keliamą problemą, tačiau ir sukurtų naują itin neapibrėžto pobūdžio teisinį reguliavimą, pagal kurį atskiruose įstatymuose galima būtų nustatyti kitus nei fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujančius byloje asmenis. Toks teisinio reguliavimo pobūdis neatitiktų teisėkūros principo, jog išimtis iš sisteminio, specialaus įstatymo reguliuojamo teisinio reguliavimo, reikia nustatyti specialiame įstatyme, šiuo atveju CPK, o ne kituose įstatymuose, kurie reguliuoja kitus teisinius santykius nei specialusis įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos civilinio proceso teisėje nėra būdinga reguliuoti teisinius santykius, susijusius su kitais subjektais nei juridiniai ir fiziniai asmenys.
Įmonių įstaigų ar organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektais siejamas tik su juridinio asmens teisiniu statusu. Pažymėtina, kad net subjektai turintys tam tikros apimties civilinį veiksnumą ir teisnumą pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, pavyzdžiui, juridinio asmens filialai, neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ir negali būti nei ieškovu, nei atsakovu civilinėse bylose. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su galiojančia civilinio proceso teisine sistema ir CK normomis. Siekiant tokį reguliavimą į civilinio proceso teisę įtraukti, jis turėtų būti iš esmės apsvarstytas, įvertinant kokias teisines pasekmes jis sukeltų civilinio proceso teisei, kaip toks reguliavimas derėtų su kitomis CPK nuostatomis, ar toks reguliavimas atitiktų CK, galimai pasitelkiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudaryto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetą ir gaunant jo nuomonę dėl siūlomų pakeitimų. Taip pat pastebėtina, kad iš esmės naujo pobūdžio teisinis reguliavimas, sistemiškai keičiantis civilinio proceso normas, turėtų būti inicijuojamas sprendžiant objektyviai egzistuojančias civilinio proceso problemas, o ne ad hoc būdu bandant civilinį procesą modifikuoti, kad būtų įmanoma taikyti, kitų įstatymų nuostatas, kurios neturi ir negali lemti civilinio proceso taikymo, nes, kaip nurodoma Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, egzistuoja galiojančios CPK ir CK normos įgalinančios spręsti įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, aiškinamajame rašte nurodomas hipotetines problemas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina atsisakyti teikiamų CPK pakeitimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-12-11
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) pakeitimo įstatymo projektas yra lydimasis, teikiamas kartu su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4202). Šiame kontekste pastebėtina, kad atsižvelgus į Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, siūlomi CPK pakeitimai netektų prasmės ir aktualumo. Pritarti Projektą XIII-4202 patobulinus pagal Teisės departamento pastabą, atsakovu teisme būtų ne komisija, o valstybė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25 2.
Projektu siūloma nustatyti, kad civilinio proceso šalimi – ieškovu arba atsakovu - be juridinių ir fizinių asmenų galėtų būti „kiti subjektai įstatymuose nustatytais atvejais“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pasiūlymas spręstų ne tik tariamą įstatymo projekto, reg. Nr.XIIIP-4202, aiškinamajame rašte keliamą problemą, tačiau ir sukurtų naują itin neapibrėžto pobūdžio teisinį reguliavimą, pagal kurį atskiruose įstatymuose galima būtų nustatyti kitus nei fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujančius byloje asmenis. Toks teisinio reguliavimo pobūdis neatitiktų teisėkūros principo, jog išimtis iš sisteminio, specialaus įstatymo reguliuojamo teisinio reguliavimo, reikia nustatyti specialiame įstatyme, šiuo atveju CPK, o ne kituose įstatymuose, kurie reguliuoja kitus teisinius santykius nei specialusis įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos civilinio proceso teisėje nėra būdinga reguliuoti teisinius santykius, susijusius su kitais subjektais nei juridiniai ir fiziniai asmenys. Įmonių įstaigų ar organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektais siejamas tik su juridinio asmens teisiniu statusu. Pažymėtina, kad net subjektai turintys tam tikros apimties civilinį veiksnumą ir teisnumą pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, pavyzdžiui, juridinio asmens filialai, neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ir negali būti nei ieškovu, nei atsakovu civilinėse bylose. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su galiojančia civilinio proceso teisine sistema ir CK normomis.
Siekiant tokį reguliavimą į civilinio proceso teisę įtraukti, jis turėtų būti iš esmės apsvarstytas, įvertinant kokias teisines pasekmes jis sukeltų civilinio proceso teisei, kaip toks reguliavimas derėtų su kitomis CPK nuostatomis, ar toks reguliavimas atitiktų CK, galimai pasitelkiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudaryto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetą ir gaunant jo nuomonę dėl siūlomų pakeitimų. Taip pat pastebėtina, kad iš esmės naujo pobūdžio teisinis reguliavimas, sistemiškai keičiantis civilinio proceso normas, turėtų būti inicijuojamas sprendžiant objektyviai egzistuojančias civilinio proceso problemas, o ne ad hoc būdu bandant civilinį procesą modifikuoti, kad būtų įmanoma taikyti, kitų įstatymų nuostatas, kurios neturi ir negali lemti civilinio proceso taikymo, nes, kaip nurodoma Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, egzistuoja galiojančios CPK ir CK normos įgalinančios spręsti įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-4202, aiškinamajame rašte nurodomas hipotetines problemas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina atsisakyti teikiamų CPK pakeitimų. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: projektą atmesti. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabas dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4202 ir atsakovu numačius ne komisiją, o valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos, siūlomi CPK pakeitimai netenka aktualumo. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, S. Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė