ANK pakeitimas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti
veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 79 straipsnio 5 dalyje, 108 straipsnyje, 112 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio
ir 2 dalyse, 258 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio
dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 79 straipsnio 5 dalyje, 108 straipsnyje, 112 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio
ir 2 dalyse, 258 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio
dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas
turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, arba turtas, kurio civilinė apyvarta yra apribota, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą šio turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, taip pat kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kurį pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį privaloma konfiskuoti (išskyrus šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį), asmeniui nustatyta tvarka įvykdžius administracinį nurodymą, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, ar kitas šios institucijos įgaliotas pareigūnas per dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos priima nutarimą konfiskuoti turtą.
Surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal šio kodekso specialiąją dalį gali būti skiriamas turto konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma;“. 3 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdama (siekdamas) veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.“4 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos procedūrų ir sąlygų pažeidimas
1Reglamente (ES) Nr.
Reglamente (ES) Nr. 211/2011 2019/788 nustatytų pritarimo pareiškimų rinkimo procedūrų ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas renkant pritarimo pareiškimus, taip pat melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai arba melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 211/20112019/788 užtraukia baudą Europos Komisijos registruotiems Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatoriams nuo penkių šimtų keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“5 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „110 straipsnis. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, ir naudojimas ir vengimas juos grąžinti
telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“6 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„112 straipsnis. Riboženklių sunaikinimas arba
sugadinimas Žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų nesiėmimas priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti 1.
Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų nesiėmimas priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti užtraukia įspėjimą baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“7 straipsnis. 573 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 573 straipsnio 3 dalį. 3. Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims. 8 straipsnis. 607 straipsnio pakeitimas Pakeisti 607 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„607 straipsnis. Administracinių nusižengimų
teisenos užtikrinimo prievartos priemonių apskundimas
teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui), ar apylinkės teismui, kai taikomos šios priemonės, ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. Šiuo atveju skundas paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą. Ši institucija (pareigūnas) ar teismas Apylinkės teismas skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo rašytinio proceso tvarka. Institucija (pareigūnas) ar apylinkės Apylinkės teismas priima vieną iš šių nutarimų:
užtikrinimo prievartos priemonę. 2.
sprendimą panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę:
nėra baigtas;
kurių apyvarta yra uždrausta, grąžinami asmeniui, iš kurio buvo paimti;
įrodymai, jais administracinio nusižengimo byloje negalima remtis. 3. Apylinkės teismo nutarimas, kuriuo išspręstas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, neskundžiamas, tačiau nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.“9 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti 608 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas
protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą.“
Pakeisti 609 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio
teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka;“. 11 straipsnis. 610 straipsnio pakeitimas Pakeisti 610 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo
protokolas šio kodekso nustatyta tvarka perduodamas teismui ar administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui).“12 straipsnis. 613 straipsnio pakeitimas Pakeisti 613 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„613 straipsnis. Administracinio nusižengimo
protokolo ir tyrimo medžiagos pateikimas siuntimas bylai nagrinėti
nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nesiunčiamas teismui ar kitai nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą. 2.
administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų siunčiamas nagrinėti teismui arba pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui). 3. Šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.“
Pakeisti 614 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas nagrinėja:
straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas;
2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose,
traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą;
3) šio kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas;
traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.“
netekusiu galios 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 2.
Pakeisti 627 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui; šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymų, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;“. 3. Pakeisti 627 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą. Asmeniui laiku neįvykdžius šio administracinio nurodymo, byla nagrinėjama teisme šiame kodekse nustatyta tvarka.“15 straipsnis. 631 straipsnio pakeitimas Pakeisti 631 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas administracinių nusižengimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio kodekso 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareiškimų arba administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai pasirašytinai įspėjami dėl vertimo ar išvados, žinant, kad jie melagingi, davimo, liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas trumpu teisėjo pranešimu, už kokį administracinį nusižengimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir išsiaiškinama, ar šis asmuo pripažįsta kaltę. Po to suteikiamas žodis dalyvaujantiems teismo posėdyje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam. Paaiškinimus žodžiu duodantys asmenys neturi nukrypti nuo nagrinėjamos bylos esmės. Teisėjas turi teisę nutraukti kalbantįjį, jeigu jis kartojasi ar nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusiems asmenims klausimus pirmiausia užduoda teisėjas, paskui – priešinga šalis ir šios atstovai. Pasisakius šalims, apklausiami liudytojai, išklausomi specialistai, ekspertai, paskelbiami byloje surinkti duomenys, su kuriais iki teismo posėdžio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nebuvo susipažinę. Nagrinėdamas bylą iš esmės teismas turi teisę atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą, eksperimentą.
Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Prieš baigiant bylą nagrinėti išsprendžiami nauji prašymai.“17 straipsnis. 635 straipsnio pakeitimas Pakeisti 635 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„635 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo sprendimai
nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
administracinę nuobaudą;
esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais teismas priima nutarimą, 3 punkte nurodytu atveju – nutartį. 3. Jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. 4. Pirmosios instancijos teismo priimti nutarimai ir nutartys įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo dienos, jeigu nebuvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui skųsti nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.“
1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato ne mažesnį nei dešimt darbo dienų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas;“. 2. Pakeisti 640 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti jų pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui;“. 19 straipsnis. 642 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes;
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva.
Tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Jeigu administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė apylinkės teismas, šio teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apygardos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį skundą nagrinėja šio kodekso 662 straipsnyje nustatyta tvarka.“21 straipsnis. 673 straipsnio pakeitimas Pakeisti 673 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, –institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.“22 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
netekusiu galios Kodekso priedo 66 punktą. 66. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL 2011 L 65, p. 1). 2. Papildyti Kodekso priedą 104 punktu: „104. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL 2019 L 130, p. 55).“
55).“23 straipsnis. Įstatymo taikymas Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus iki šio įstatymo įsigaliojimo apylinkių teismuose gautos administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos šiuose teismuose. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ANK pakeitimas Projekto XIIIP-4195(2) lyginamasis variantas
608, 609, 610, 611, 613,
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti
veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje , 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse,
dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 402, 404 straipsniuose,
straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje,
dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas
turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, arba turtas, kurio civilinė apyvarta yra apribota, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą šio turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, taip pat kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kurį pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį privaloma konfiskuoti (išskyrus šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį), asmeniui nustatyta tvarka įvykdžius administracinį nurodymą, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, ar kitas šios institucijos įgaliotas pareigūnas per dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos priima nutarimą konfiskuoti turtą. Surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal šio kodekso specialiąją dalį gali būti skiriamas turto konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma;“. 4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdami veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso
paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.“5 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos procedūrų ir sąlygų pažeidimas
pritarimo pareiškimų rinkimo procedūrų ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas renkant pritarimo pareiškimus, taip pat melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai arba melagingų duomenų ar kitokios melagingos informacijos pateikimas Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 211/20112019/788 užtraukia baudą Europos Komisijos registruotiems Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatoriams nuo penkių šimtų keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“6 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „110 straipsnis. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, ir naudojimas ir vengimas juos grąžinti 1.
Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“7 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„112 straipsnis. Riboženklių sunaikinimas arba
sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“8 straipsnis. 573 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 573 straipsnio 3 dalį. 3. Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims. 9 straipsnis. 607 straipsnio pakeitimas Pakeisti 607 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„607 straipsnis. Administracinių nusižengimų
teisenos užtikrinimo prievartos priemonių apskundimas 1.
Asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas šias priemones apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui), ar apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. Šiais atvejais skundas paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą. Ši institucija (pareigūnas) ar teismas Apylinkės teismas skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo rašytinio proceso tvarka. Institucija (pareigūnas) ar apylinkės Apylinkės teismas priima vieną iš šių nutarimų:
užtikrinimo prievartos priemonę. 2. Institucijai (pareigūnui) ar apylinkės Apylinkės teismui priėmus sprendimą panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę:
nėra baigtas;
kurių apyvarta yra uždrausta, grąžinami asmeniui, iš kurio buvo paimti;
įrodymai, jais administracinio nusižengimo byloje negalima remtis. 3. Apylinkės teismo nutarimas, kuriuo išspręstas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, neskundžiamas, tačiau nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.“10 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti
ir ją išdėstyti taip: „4.
Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą.“11 straipsnis. 609 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“ 2.
Pakeisti 609 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio
teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka;“. 12 straipsnis. 610 straipsnio pakeitimas Pakeisti 610 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo
protokolas šio kodekso nustatyta tvarka perduodamas teismui ar administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui).“
Pakeisti 611 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius
nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre.
Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“14 straipsnis. 613 straipsnio pakeitimas Pakeisti 613 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„613 straipsnis. Administracinio nusižengimo
protokolo ir tyrimo medžiagos pateikimas siuntimas bylai nagrinėti 1.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nesiunčiamas teismui ar kitai nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą. 2. Asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų siunčiamas nagrinėti teismui arba pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui). 3. Šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo įteikimo dienos išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.“
Pakeisti 614 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas nagrinėja:
straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas;
2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose,
traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą;
3) šio kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas;
traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.“
netekusiu galios 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 2.
Pakeisti 627 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui; šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymų, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;“. 3. Pakeisti 627 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą. Asmeniui laiku neįvykdžius šio administracinio nurodymo, byla nagrinėjama teisme šiame kodekse nustatyta tvarka.“17 straipsnis. 631 straipsnio pakeitimas Pakeisti 631 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas administracinių nusižengimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio kodekso 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareiškimų arba administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai pasirašytinai įspėjami dėl vertimo ar išvados, žinant, kad jie melagingi, davimo, liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas trumpu teisėjo pranešimu, už kokį administracinį nusižengimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir išsiaiškinama, ar šis asmuo pripažįsta kaltę. Po to suteikiamas žodis dalyvaujantiems teismo posėdyje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam. Paaiškinimus žodžiu duodantys asmenys neturi nukrypti nuo nagrinėjamos bylos esmės. Teisėjas turi teisę nutraukti kalbantįjį, jeigu jis kartojasi ar nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusiems asmenims klausimus pirmiausia užduoda teisėjas, paskui – priešinga šalis ir šios atstovai. Pasisakius šalims, apklausiami liudytojai, išklausomi specialistai, ekspertai, paskelbiami byloje surinkti duomenys, su kuriais iki teismo posėdžio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nebuvo susipažinę. Nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą.
Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Prieš baigiant bylą nagrinėti išsprendžiami nauji prašymai.“19 straipsnis. 635 straipsnio pakeitimas Pakeisti 635 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„635 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo sprendimai
nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
administracinę nuobaudą;
grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais teismas priima nutarimą, 3 punkte nurodytu atveju – nutartį. 3. Jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. 4. Pirmosios instancijos teismo priimti nutarimai ir nutartys įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo dienos, jeigu nebuvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui skųsti nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.“
1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato dešimties darbo dienų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) gali pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas;“. 2. Pakeisti 640 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui;“. 21 straipsnis. 642 straipsnio pakeitimas Pakeisti 642 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Jeigu administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė apylinkės teismas, šio teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apygardos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį skundą nagrinėja šio kodekso 662 straipsnyje nustatyta tvarka.“23 straipsnis. 673 straipsnio pakeitimas Pakeisti 673 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, –institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.“24 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
netekusiu galios Kodekso priedo 66 punktą. 66. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL 2011 L 65, p. 1). 2. Papildyti Kodekso priedą nauju 104 punktu: „104. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL 2019 L 130, p. 55).“
3Buvusį Kodekso priedo 104 punktą laikyti 105 punktu. 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2.
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos šiuose teismuose. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK, Kodeksas) 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – VMVPĮ) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VMVPĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atlikus teisinio reguliavimo stebėseną ir įvertinus pastebėjimus bei pasiūlymus, gautus iš Teisėjų tarybos, įvertinus apylinkių teismų darbo krūvį; atsižvelgus į Ministro Pirmininko pavedimą, prijungus iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos gautą ANK pakeitimo projektą; ANK projekte siūlomais ANK pakeitimais taip pat siekiama pašalinti galiojančiame ANK esančius teisinio reguliavimo neaiškumus ar spragas. ANK projektu siekiama perduoti administracinių nusižengimų bylas (išskyrus ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas) iš apylinkių teismų nagrinėti ne teismo tvarka ANK 589 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Toks pakeitimas leistų 14 000 bylų sumažinti apylinkių teismų pirma stadija nagrinėjamų bylų skaičių. 2018 m. duomenimis apylinkių teismai priėmė 14282 nutarimus pagal ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatytą priskirtinumą, iš jų pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą priskirtinumą buvo priimti tik 181 nutarimai. Tikėtina, kad priėmus šį ANK projektą, artimas pastarajam skaičiui bylų kiekis per metus ir toliau būtų nagrinėjamas pirma stadija apylinkių teismuose.
Administracinių nusižengimų nagrinėjimo perdavimas institucijoms būtų tolesnis nuoseklus žingsnis išgryninant administracinės atsakomybės institutą Lietuvos teisės sistemoje ir atribojant administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juridinių asmenų administracinę atsakomybę (ekonomines sankcijas) pagal specialiuosius įstatymus, išskyrus tam tikras išimtis, taiko viešojo administravimo institucijos (o ne teismai), nors sankcijų dydžiai kartais siekia šimtus tūkstančius eurų ir daugiau. ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie paprastai turi mažesnius finansinius išteklius, nei juridiniai asmenys. Todėl ir ANK nustatyta žymiai mažesnė baudos viršutinė riba – 6000 eurų (ANK 25 straipsnio 2 dalis), kas užtikrintų tai, kad fiziniams asmenims pernelyg griežtos sankcijos nebūtų skiriamos ne teismo tvarka, o sankcijų konstravimo ir baudos nustatymo taisyklės garantuotų, kad maksimali ar jai artima bauda būtų skiriama itin retai, tik išimtiniais atvejais. Lietuvos teisės institutas, dar 2014 m., atlikęs mokslinį tyrimą
„Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“¹,
konstatavo, kad dabar galiojantis 1500 eurų maksimalios baudos bylų priskirtinumo apylinkių teismams kriterijus (ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra ganėtinai subjektyvus, o „administracinės nuobaudos dydis nėra svarbus ir bet kokia sankcija gali būti paskiriama viešojo administravimo subjekto, jeigu asmeniui sutiekiama teisė tokį sprendimą apskųsti teisme“. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens teisė gintis teisme pripažįstama tinkamai užtikrinama ir tais atvejais, kai tam tikros sankcijos skiriamos ne teismo tvarka, jei sankcijas taikančių institucijų sprendimai gali būti peržiūrėti teisme (byla Öztürk v.
Germany, 1984). Kitas ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas ir praktikoje dažnai pasitaikantis bylų priskirtinumo teismams kriterijus – turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskacijos įtvirtinimas ANK specialiosios dalies straipsnyje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad paprastai administracinių nusižengimų bylose konfiskuojamas privalomai registruojamas turtas (pavyzdžiui, automobilis arba šaunamasis ginklas) dažnai nėra didelės vertės, nutarimą galėtų priimti ir institucija ne teismo tvarka, kaip tai daroma turto, kuriam neprivaloma teisinė registracija, atžvilgiu. Siūlytina atsisakyti taisyklės, pagal kurią apylinkių teismai nagrinėja visas bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis (ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši taisyklė lėmė tai, kad į teismus pradėjo plūsti nemažai tikrai smulkių nusižengimų bylų, – dėl važiavimo visuomeniniu transportu be bilieto (2018 m. – 138 atvejai), tabako vartojimo (2018 m. – 559 atvejai), alkoholio turėjimo ir (ar) vartojimo (2018 m. – 1293 atvejai) ir t.t. Minėta taisyklė Kodekse buvo įtvirtinta su intencija užtikrinti nepilnamečių teises procese, tačiau, tai tam tikra prasme turi atvirkštinį efektą – nepilnamečiai vengia informuoti apie padarytą administracinį nusižengimą ir galimą teismo posėdį savo įstatyminius atstovus (tėvus, globėjus), neįvykdo administracinio nurodymo (jei toks buvo surašytas), vengdami susidūrimo su teismine institucija, į posėdžius teisme neatvyksta, ignoruoja gautus nutarimus administracinio nusižengimo byloje, t. y. nesumoka paskirtų baudų ir galiausiai nutarimai atsiranda pas antstolius.
Manytina, kad būtų tikslingiau vietoj minėtos taisyklės užtikrinti nepilnamečių įstatyminių atstovų informavimą apie nepilnamečio padarytą administracinį nusižengimą ir apie protokolo surašymą (ANK 608 straipsnio 3 dalis). Neteisminės institucijos nagrinėja bylas rašytinio proceso tvarka, jei kito nepareikalauja atsakomybėn traukiamas asmuo. Nepilnametis pažeidėjas ir jo įstatyminis atstovas galės apsvarstyti galimybę prašyti žodinio nagrinėjimo institucijoje ir pasiruošti posėdžiui. Pastebėtina, kad ir dalyvavimas posėdyje neteisminėje institucijoje turėtų turėti mažiau neigiamą psichologinį poveikį nepilnamečiui, ne tik pažeidėjui, bet ir aukai. Atsižvelgus į tai, kad ANK projekte siūloma atsisakyti administracinių nusižengimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, priskirtinumo teismui, keistinas ir VMVPĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įtvirtinant, kad į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis taip pat ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija.
Siūlytina perduoti institucijoms spręsti ir ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas bylas, t. y. bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Minėtos bylos savyje dažnai turi tam tikro konflikto tarp asmens ir pareigūno elementų, todėl, siekiant kuo objektyvesnio bylos išnagrinėjimo, galiojančioje ANK 614 straipsnio redakcijoje šios bylos pirma stadija nagrinėjamos apylinkių teismų. Visgi manytina, jog būtų tikslinga, kad byla ir joje glūdintis konfliktas būtų pirmiausia išnagrinėtas pačioje institucijoje, – tai atitiktų Kodekso tikslą – skatinti valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Teisinio principo Nemo iudex in causa sua (“niekas negali būti teisėju savo byloje”) taikymą šiose bylose užtikrina ANK
administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos).
Minėtame Lietuvos teisės instituto tyrime teigiama, kad „svarbiausi kriterijai svarstant galimybę perduoti bylų nagrinėjimą neteisminėms institucijoms su galimybe jų priimtus sprendimus apskųsti teismui yra šie: (1) teisminių procedūrų nelankstumas ir ilga trukmė – svarstytina, ar tai yra efektyvu sprendžiant mažiau pavojingų veikų bylas; (2) neteisminės institucijos gali greičiau išnagrinėti atvejus, kuriuose nekyla ginčo (pavyzdžiui, asmuo pripažįsta padaręs visuomenei nepavojingą pažeidimą ir sutinka susimokėti baudą); (3) nesudėtingų bylų nagrinėjimas neteisminėse institucijose yra pigesnis nei teisme; (4) neteisminės institucijos gali turėti daugiau specializuotų žinių nei teismas, dėl to joms gali būti pavesta nagrinėti tas bylas, su kurių specifika siejama pagrindinė institucijų veikla“. Svarbu paminėti dar vieną aspektą – administraciniais nusižengimais paprastai kėsinamasi ne tiesiogiai į valstybės ginamas socialines vertybes (gyvybę, sveikatą, asmens ir visuomenės saugumą, asmenų lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir t. t.), kaip tai yra nusikalstamų veikų padarymo atveju, o pažeidžiamos įvairios tas vertybes apsaugančios teisės normos, kurios sudaro administracinės teisės šaltinių visumą, – taisyklės, tvarkos, procedūros, draudimai, reikalavimai ir t. t. Būtent viešojo administravimo institucijos prižiūri šių teisės normų vykdymą. Todėl būtų logiška, kad sankcijas už jų nesilaikymą taip pat taikytų šios institucijos, kaip tai yra taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims (žr.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą), o teismai tik spręstų ginčą dėl sankcijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pripažįstant netekusiais galios ANK 614 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktus tuo pačiu turėtų būti pripažinta netekusia galios ANK 573 straipsnio 3 dalis ir pakeista 627 straipsnio 3 dalis. Taip pat, siekiant teisės technikos aspektu suderinti ANK nuostatas, ANK projekte siūlomi ANK 609, 610, 613, 631, 635 ir 673 straipsnių pakeitimai. Tačiau, dėl ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų administracinių nusižengimų specifikos, jų nagrinėjimą siūloma palikti apylinkių teismams, – tai yra specifiniai administraciniai nusižengimai, dėl kurių padarymo neatliekamas tyrimas ir nesurašomi protokolai, o bylos keliamos jau teismuose, gavus akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kt. pareiškimą. Kai kurie ANK projektu teikiami pakeitimai daromi siekiant išvengti teisės normų aiškinimo dviprasmiškumo ir užpildant tam tikras teisės spragas: 1) Kodekso 610 straipsnio 2 dalyje neprivalomas turto konfiskavimas („gali būti skiriamas konfiskavimas“), numatytas straipsnyje už asmens padarytą administracinį nusižengimą, neįvardijamas kaip kliūtis administraciniam nurodymui surašyti. Tačiau ANK 33 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą surašant administracinį nurodymą, administracinio nurodymo surašymo atvejis, kai už padarytą nusižengimą asmeniui gali būti paskirtas turto konfiskavimas, nepaminėtas. Todėl siūloma ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti, kad surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal Kodekso specialiąją dalį gali būti skiriamas turto konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma.
teisėjas išaiškina į posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas. 3) Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teisėjas nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, tačiau Kodekso 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte šis terminas niekaip neapibrėžiamas, paliekant tai subjektyviam teisėjo sprendimui. Nekvestionuojant teismo diskrecijos šiuo klausimu, siūlytina nustatyti, kad šis terminas neturi būti mažesnis, nei 10 darbo dienų. 4) ANK 661 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti, kad institucijos savo iniciatyva pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių atliekamas laikantis Kodekso taisyklių. ANK 661 straipsnio 6 dalyje būtina nustatyti, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priėmę sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tuo pačiu panaikina seną nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Analogiška nuostata įtvirtinta BPK 449 straipsnio 1 dalies 1 punkte. ANK projekte siūloma patikslinti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarką (ANK 607 straipsnis): numatyti, kad paskirtos teisenos užtikrinimo priemonės gali būti skundžiamos tik apylinkės teismui, o ne pasirinktinai – aukštesniajai institucijai arba apylinkės teismui.
Teisenos užtikrinimo priemonės skundžiamos siekiant patikrinti jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, ką geriausiai galėtų atlikti nešališkas teismas, o ne tos pačios sistemos pareigūnai. Siekiant bylos dėl skundo dėl teisenos užtikrinimo priemonės ir pagrindinės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo sinchronizavimo, siūloma nustatyti, kad skundas dėl teisenos užtikrinimo priemonės paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą. Galiojančio ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia apylinkės teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nežiūrint į tai, jog nustatyta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, visgi toks reguliavimas galimai kertasi su vienu esminiu administracinių nusižengimų teisenos principu – operatyvumo. ANK teisinis reguliavimas turi dvi pagrindines savybes, – materialiosios teisės prasme – administraciniai nusižengimai laikomi daug mažiau pavojingais, nei baudžiamieji nusižengimai ar, tuo labiau, nusikaltimai; proceso teisės prasme – administracinių nusižengimų teisena turi būti paprastesnė, operatyvesnė, pigesnė, nei baudžiamasis procesas. Minėtos savybės yra tarpusavyje susijusios
Bylos grąžinimas iš skundą nagrinėjančio teismo institucijai naujam tyrimui akivaizdžiai padarys procesą per daug ištęstą. Jei apylinkės teismas mano, kad byloje nepakanka įrodymų nusižengimo faktui nustatyti ir/ar asmens kaltei įrodyti, jis, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir teisenos operatyvumo principais, turėtų priimti sprendimą nutraukti teiseną ir nutarimą panaikinti. Be to, teikiamu ANK projektu siūloma teismui suteikti galimybę atlikti procesinius veiksmus teisminio nagrinėjimo metu – daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą, eksperimentą, kas leistų teismui būti aktyvesniam nagrinėjant bylą, tikrinant ar vertinant įrodymus ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (akistatą, parodymą atpažinti, eksperimentą, objektų tyrimą ir apžiūrą ir kt.). Taip pat patikslinama ir suderinama su ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu Kodekso 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leisianti teismui įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pateikti teismui papildomus įrodymus, jei jų trūksta byloje. ANK projekte siūloma tikslinti nuorodas į naują 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeis šiuo metu taikomą 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos.
Poreikis tikslinti ANK 12, 110 ir 112 straipsnių nuostatas atsirado Žemės ūkio ministerijai įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktą informaciją apie šių nuostatų taikymą praktikoje, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patraukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už nustatytus žemės naudojimo pažeidimus. ANK 110 straipsnio pakeitimu siekiama panaikinti formalias kliūtis taikyti administracinę atsakomybę asmenims už savavališką žemės ir miško naudojimą. Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją negali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 444-2789-09). Atvejų, kai savavališkai naudojama valstybinė žemė (pvz., sodinant medelius, įrengiant daržą, trinkeles, sukraunant malkas ir pan.), teismai nelaiko kaip pažeidimo sudėties požymių, kadangi savavališkas naudojimas yra siejamas tik su vandens telkiniais, todėl asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 444-2997-09; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. AN2-667-245/2017). Nesant įtvirtintos atsakomybės už savavališką žemės ir miško naudojimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių pareigūnai, nustatę tokius pažeidimus, negali imtis atitinkamų priemonių ir veiksmų, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. ANK 110 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti administracinę atsakomybę asmenims ne tik už savavališką vandens telkinių naudojimą, tačiau ir už savavališką žemės ar miško naudojimą.
Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. duomenimis, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius 729 valstybinės ar privačios žemės užėmimo atvejus, 368 atvejais asmenys, padarę pažeidimus, juos pašalino paraginti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių raštais arba geranoriškai (savo iniciatyva). Todėl, atsižvelgus į tai, kad viena iš ANK paskirčių yra teisės priemonėmis skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis) ir į tai, kad žemės naudojimo valstybine kontrole siekiama užtikrinti tinkamą valstybės teisėtų interesų įgyvendinimą, o ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti kuo daugiau baudų, ANK 110 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama pirmą kartą nustačius savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą ar jų naudojimą, pažeidėjams taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. ANK 110 straipsnio 2 dalies formuluotėmis „šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“ ir „po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą“ iš esmės nusakoma ta pati situacija. Asmenį nubaudus pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir vėliau nustačius, kad asmuo ir toliau yra savavališkai užėmęs žemę, jo veika laikytina pakartotiniu ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymu. Be to, formuluotė „po rašytinio įspėjimo“ nėra būdinga ANK įtvirtintoms normoms.
Atsižvelgus į tai, ANK projekte siekiama ANK 110 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 2 dalyje atsisakyti perteklinių žodžių „ir vengimas juos grąžinti“ ir
„arba po rašytinio įspėjimo vengimo grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar
vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą“. ANK 112 straipsnio tikslas – panaikinti formalias kliūtis taikyti administracinę atsakomybę asmenims, nesiimantiems priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti. Pagal ANK 112 straipsnį administracinė atsakomybė kyla asmenims, kurie sunaikino ar sugadino nuolatinius žemėnaudos riboženklius. Pažymėtina, kad atsakomybė asmenims už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta ANK 115 straipsnyje ir šio nusižengimo tyrimus atlikti priskirta policijos pareigūnų kompetencijai. ANK 115 straipsnio dispozicijoje nurodytas objektas (turtas) apima ir riboženklius, kaip asmens nuosavybę (turtą). Tiek pagal ANK 112 straipsnį, tiek pagal ANK 115 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už turto sunaikinimą. Taigi, asmenys dėl turto (taip pat ir riboženklių) sugadinimo arba sunaikinimo turi teisę kreiptis į policijos įstaigas. Žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką reglamentuoja Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.
1P-209 ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“, kurių 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir šių Taisyklių nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypų savininkams ir naudotojams yra nustatyta prievolė atstatyti jų žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius, ANK 112 straipsnyje siekiama įtvirtinti administracinę atsakomybę už priemonių nesiėmimą sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti. Kadangi ANK 112 straipsnyje siūloma įtvirtinti veika „žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų priemonių nesiėmimas sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti“ galėtų būti laikoma mažai pavojinga veika, šią veiką siūloma įtraukti į ANK 12 straipsnio 1 dalį, taip pat už šią veiką siūloma numatyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, o už pakartotinį minėtos veikos padarymą – baudą. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai, atlikdami žemės naudojimo patikrinimus, dažnu atveju nustato, kad padaromi tokio pobūdžio žemės naudojimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, kurie iš esmės yra nepavojingi, žala labai nežymi, pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, pažeidimas, padarytas netyčiniais veiksmais, nėra visuomenės pasipiktinimo, nėra nukentėjusių asmenų skundų.
Pavyzdžiui, asmuo netyčiniais veiksmais sutrukdė kitam asmeniui pasinaudoti bendro naudojimo (ar servitutiniu) keliu, arba apleido nežymią dalį savo žemės sklypo, tačiau skubiai imasi priemonių tai ištaisyti (nedelsiant pašalina kliūtis, trukdančias naudotis bendro naudojimo (ar servitutiniu) keliu, imasi tvarkyti žemės sklypą (šienauja, šalina šiukšles ir pan.).
Atsižvelgus į tai, ANK 12 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti, kad asmeniui padaro mažai pavojingą administracinio nusižengimo, numatyto ANK patikslinto ANK 112 straipsnio 1 dalyje „Žemės savininkų, kitų žemės naudotojų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti nesiėmimas“, ANK 258 straipsnio 1 dalyje „Privalomų dirvožemio apsaugos nuo vėjo ar vandens sukeliamos erozijos ir kitų dirvožemio būklę bloginančių procesų priemonių nevykdymas“, 261 straipsnio 1 dalyje „Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą“ ar 333 straipsnio 1 dalyje „Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį“ požymių turinčią veiką, kai ANK 22 straipsnio 2 dalies
netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Atsižvelgus į tai, ANK 12 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti, kad asmeniui padaro mažai pavojingą administracinio nusižengimo, numatyto ANK patikslinto ANK 112 straipsnio 1 dalyje „Žemės savininkų, kitų žemės naudotojų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti nesiėmimas“, ANK 258 straipsnio 1 dalyje „Privalomų dirvožemio apsaugos nuo vėjo ar vandens sukeliamos erozijos ir kitų dirvožemio būklę bloginančių procesų priemonių nevykdymas“, 261 straipsnio 1 dalyje „Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą“ ar 333 straipsnio 1 dalyje „Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį“ požymių turinčią veiką, kai ANK 22 straipsnio 2 dalies
netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Nacionalinės žemės tarnybos siūlymu, mažai pavojingomis veikomis minėtuose straipsniuose įtvirtintos administracinių nusižengimų požymius turinčios veikos galėtų būti laikomos, kai nusižengimai padaromi pirmą kartą per metus ir šiais nusižengimais nėra padarytos turtinė žalos arba ją padaręs kaltininkas iš karto po nusižengimo savo noru atlygino nuostolius ar pašalino žalą, taip pat kai pažeidėjas administracinį nusižengimą nutraukia nedelsdamas, nusižengimas padarytas netyčiniais veiksmais ir asmuo ėmėsi priemonių žalai atlyginti, nėra gauta nukentėjusio asmens skundo dėl administraciniu nusižengimu pažeistų jo teisių ir pan. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė – Simona Mesonienė, tel. 266 2873, el. paštas [email protected]) vyresnysis patarėjas Germanas Politika (tel. 266 2907, el. paštas [email protected]) ir patarėja Sonata Gendvilaitė (tel. 266 2950, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas
1ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylų priskirtinumo taisyklės nustato,
kad apylinkės teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal Kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas; administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal Kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas; Kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507,
bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą; Kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas; taip pat administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. 2.
traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Tačiau ANK nėra teisės normos, įpareigojančios apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą informuoti nepilnamečio atstovus pagal įstatymą. 3. ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kai administracinis nurodymas negali būti surašomas. Neprivalomas turto konfiskavimas („gali būti konfiskuotas“) straipsnio sankcijoje nėra kliūtis administraciniam nurodymui surašyti, tačiau ANK 33 straipsnyje („Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas surašant administracinį nurodymą“) santykis tarp neprivalomo turto konfiskavimo teisės sankcijoje ir administracinio nurodymo surašymo nėra aptartas. 4. ANK 632 straipsnyje nustatyta teismo posėdžio tvarka, tačiau nėra aiškiai numatyta, kad teisėjas privalo išaiškinti į posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas. 5. ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisėjas nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tačiau nepateikta objektyvių kriterijų tokiam terminui nustatyti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti. 6.
iniciatyva pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau nenurodyta, kokia tvarka šis tyrimas atliekamas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. 7. ANK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui. 8. Pagal 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. 9. Už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą ar savavališką vandens telkinių naudojimą, skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. 10. Pagal ANK 112 straipsnį administracinė atsakomybė kyla asmenims, kurie sunaikino ar sugadino nuolatinius žemėnaudos riboženklius. 11. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta galimybė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 112 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnio 1 dalyje ir 333 straipsnio 1 dalyje, laikyti mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis. 12.
nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nėra suteikta teisė kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
1Siūloma pripažinti netekusiais galios ANK 614 straipsnio 1 dalies 1,
teismų pirma stadija nagrinėjamų bylų skaičių. 2. ANK 608 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. Ši nuostata leistų geriau apsaugoti nepilnamečio teises administracinių nusižengimų bylų procese. 3. ANK 607 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės gali būti skundžiamos tik apylinkės teismui šios priemonės taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo šios priemonės taikymo pabaigos. Skundas paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas tokį skundą nagrinės rašytinio proceso tvarka. Šie pakeitimai užtikrintų objektyvų ir operatyvų skundo nagrinėjimą. 4. Siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir atsisakyti sprendimo dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo rūšies – galimybės panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. ANK 632 straipsnio 5 dalyje siekiama numatyti teismui galimybę teismo posėdžio metu atlikti tam tikrus procesinius veiksmus – daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatas, eksperimentą. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.
Šie pakeitimai užkirstų kelią pernelyg ilgam konkrečios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ir leistų teismui būti labiau aktyviam proceso metu. Kiti galimi teismo procesiniai veiksmai reguliuojami kituose ANK straipsniuose (pvz., ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktuose). ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma pakeisti, suteikiant teismui teisę įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pateikti teismui trūkstamus įrodymus. 5. Siekiant išvengti neaiškumo ar teisinio reguliavimo dviprasmiškumo, ANK projekte siūloma: 1) ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti, kad surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal Kodekso specialiąją dalį gali būti skiriamas turto konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma; 2) ANK 632 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad teisėjas turi išaiškinti į posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas; 3) ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti, kad teisėjas gali nustatyti ne mažesnį nei keturiolikos kalendorinių dienų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą; 4) ANK 661 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad institucijos iniciatyva pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių atliekamas laikantis Kodekso taisyklių;
5) ANK 661 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. 6.
įtvirtinti administracinę atsakomybę asmenims ne tik už savavališką vandens telkinių naudojimą, tačiau ir už savavališką žemės ar miško naudojimą. Priėmus minėtus pakeitimus, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių pareigūnai, nustatę savavališko žemės ar miško naudojimo požymius, turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei imtis veiksmų ir atitinkamų priemonių, kad minėti pažeidimai būtų pašalinti. Už pirmą kartą nustatytą savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ar jų naudojimą būtų taikoma administracinė nuobauda – įspėjimas. Įspėjimo, kaip administracinės nuobaudos, taikymo tikslas – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti (įspėti) administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad ateityje laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai turi pareigą, nustatę žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, nedelsdami imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, todėl ANK projekto ANK 112 straipsnyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų priemonių nesiėmimas sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti laikytinas administraciniu nusižengimu. Nustačius administracinę atsakomybę asmenims, nesiimantiems priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, būtų išvengta daugumos ginčų tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl jų sklypų naudojimo, taip pat sklypų ribų. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
ANK projektu patikslinus ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, bus numatyta galimybė netraukti asmens administracinėn atsakomybėn už padarytas mažai pavojingas ANK 112 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnio
požymių turinčias veikas ir Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai galės administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą (suteikiant galimybę pažeidėjui savo noru atlyginti nuostolius, nedelsiant nutraukti pažeidimą ar pan.). 7. Siekiant suderinti ANK projekte siūlomas nuostatas su VMVPĮ nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad ANK projekte siūloma atsisakyti administracinių nusižengimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, priskirtinumo teismui, keistinas ir VMVPĮ 12 straipsnio 1 dalies
administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis taip pat ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir verslo plėtrai įtakos neturės.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo pakeitimą parengs Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“.
Šio nutarimo pakeitimą parengs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, turės būti nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojingais. Šių taisyklių keitimą parengs Nacionalinė žemės tarnyba. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „administracinis kodeksas“, „administracinė atsakomybė“,
„turto konfiskavimas“, „administracinis nusižengimas“, „administracinis
nurodymas“, „protokolo surašymas“, „nepilnamečio atstovas pagal įstatymą“,
„apylinkės teismas“, „žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pavadinime vartojamas jungtukas „ir“, o ANK 110 straipsnio 1 dalyje – „arba“. Kadangi pagal keičiamo ANK 110 straipsnio
savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą, arba už savavališką žemės, miško ar vandens naudojimą, tai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome ANK 110 straipsnio pavadinime vietoje jungtuko „ir“ naudoti jungtuką
„arba“. 2. Projekto 6 straipsniu siekiama keisti ANK 112 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtinti
atsakomybę už žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų nesiėmimą priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą kaip vienintelė sankcija projekte numatyta pati švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, projekto 1 straipsniu siekiama papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, į mažai pavojingų veikų sąrašą įtraukiant ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atkreipiame dėmesį, kad tokių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą ANK specialiojoje dalyje būtų numatytas įspėjimas kaip vienintelė sankcija, viso labo yra tik trys[1]. Taip pat pastebėtina, kad jokio kito administracinio nusižengimo, už kurio padarymą ir kaip vienintelė sankcija būtų numatytas įspėjimas, ir kuris būtų įtrauktas į ANK 12 straipsnio 1 dalį į mažai pavojingų veikų sąrašą, daugiau nėra.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektu teikiamus ANK 12 straipsnio 1 dalies ir ANK 112 straipsnio pakeitimus ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pagal gresiančius teisinius padarinius faktiškai taptų mažiausiai pavojingu administraciniu nusižengimu iš visų ANK specialiojoje dalyje numatytų veikų, siūlome apsvarstyti, ar tikrai žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų priemonių nesiėmimo sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti pavojingumo pobūdis yra toks, kad už šią veiką būtų pagrįsta numatyti administracinę atsakomybę. 3. Projekto 13 straipsniu siekiama pakeisti ANK 614 straipsnio 1 dalį iš jos pašalinant bylų priskirtinumą reguliuojantį 1 punktą, pagal kurį teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Teisės departamento nuomone, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, būtų logiška bylas, kuriose administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui gresianti sankcija viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, perduoti nagrinėti atitinkamoms institucijoms, tačiau manome, kad iš ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkto nereikėtų pašalinti bylų priskirtinumo teismams taisyklės, susijusios su galimu ar privalomu turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimu.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „atsižvelgus į tai, kad paprastai administracinių nusižengimų bylose konfiskuojamas privalomai registruojamas turtas (pavyzdžiui, automobilis arba šaunamasis ginklas) dažnai nėra didelės vertės, nutarimą galėtų priimti ir institucija ne teismo tvarka, kaip tai daroma turto, kuriam neprivaloma teisinė registracija, atžvilgiu“. Sutiktina, kad tikrai neretai konfiskuojamo turto, kuriam privaloma teisinė registracija, vertė nebūna didelė, tačiau neabejotinai gali pasitaikyti atvejų, kai tokio turto vertė būtų itin didelė ir gerokai viršytų ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį – pavyzdžiui, taip gali būti pritaikius privalomą turto konfiskavimą už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nedidelė turto vertė, ypač kalbant apie transporto priemones, yra itin subjektyvus dalykas, nes ji gali atrodyti itin didele asmeniui, kurio turtą siekiama konfiskuoti.
Kadangi didelės vertės turto konfiskavimas gali itin „intensyviai“ riboti nuosavybės teises, kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, tai manytina, kad tik pačios aukščiausios teisinės kvalifikacijos reikalaujančios profesijos atstovai – teisėjai[2] – turėtų spręsti turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimo klausimus, taip apsaugant administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis nuo galimai nepagrįsto šios administracinio poveikio priemonės taikymo. Kartu pažymėtina, jog analizuojant teismų praktiką taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą matyti aiški tendencija, jog teismų sprendimai tokiose bylose yra dažnai skundžiami aukštesnės instancijos teismams (ypač, jei turto vertė yra bent šiek tiek didesnė arba jei siekiama konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o tretiesiems asmenims). Be to, teismų praktika taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą yra nevienoda, o pirmosios instancijos teismų sprendimai neretai yra naikinami dėl įvairių priežasčių. Todėl esant tokiai situacijai, kai nėra susiformavusi sisteminga ir nuosekli teismų praktika, abejotina, ar ikiteisminio nagrinėjimo metu būtų įmanoma teisingai ir pagrįstai taikyti turto konfiskavimą. Perdavus tokias bylas nagrinėti ikiteismine tvarka, turto savininkams, nesutinkantiems su ikiteisminės institucijos sprendimu, būtų sukurta papildoma administracinė našta praeiti dar vieną, papildomą, administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadiją, tačiau galiausiai tokio pobūdžio bylos vis vien, tikėtina, būtų nagrinėjamos teismuose.
Manytina, jog tokia situacija neatitiktų projektui keliamų tikslų ir sąlygotų neefektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, be to, sukurtų papildomą administracinę naštą tiek valstybės institucijoms, tiek ir suinteresuotiems asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio nuostatos prieštarauja galiojančios redakcijos ANK 29 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, jog „turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas“. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pašalinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuomet atitinkamai turėtų būti pakeista ir minėta ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. 4. Projekto 13 straipsniu siekiama panaikinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė, jog „Teismas nagrinėja šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą“.
Manome, kad ši ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė garantuoja tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo nešališkumą bei objektyvumą, o ypač tokiose vietovėse, kur administracinių nusižengimų bylų tyrimą atliekančiose institucijose tarnybą atlieka nedidelis skaičius pareigūnų. Panaikinus minimą ANK nuostatą galėtų susiklostyti situacijos, kai proceso šalis – nukentėjusysis – būtų tyrimą atliekančio ir sprendimą dėl bylos baigties priimančio pareigūno kolega, todėl yra pagrindas manyti, kad tokiu atveju nukentėjusysis faktiškai turėtų daug didesnes galimybes daryti įtaką procesinių sprendimų priėmimui negu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Arba priešingai – tyrimą atliekantis ir sprendimą dėl bylos baigties priimantis pareigūnas dėl konfliktiškų santykių su kolega nukentėjusiuoju galimai būtų suinteresuotas priimti jam nepalankų sprendimą. Dėl šių priežasčių rekomenduojame nenaikinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 5. Projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 632 straipsnio 5 dalyje siekiama įtvirtinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui teisę atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ir eksperimentą.
Šio pakeitimo poreikis projekto aiškinamajame rašte grindžiamas tuo, kad teismui suteikus teisę atlikti minėtus proceso veiksmus būtų užkirstas kelias pernelyg ilgam konkrečios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Pažymime, jog analogišką teisę atlikti atitinkamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnį turi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad teismo teisės atlikti atitinkamus procesinius veiksmus apimtis nagrinėjant baudžiamąsias bylas, lyginant su projekto 16 straipsnio 2 dalyje išvardintais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teismo procesiniais veiksmais (daiktų ir dokumentų apžiūra, parodymu atpažinti, akistata ir eksperimentu), yra platesnė, kadangi minėtuose BPK XIV skyriaus skirsniuose yra numatyta galimybė atlikti ne tik objektų (daiktų ir dokumentų) apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ar eksperimentą, bet, pavyzdžiui, ir parodymų patikrinimą vietoje. Dėl to svarstytina, ar, siekiant sudaryti sąlygas ne tik operatyviam, bet ir visapusiškam bei išsamiam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ANK 632 straipsnio 5 dalyje nevertėtų įtvirtinti analogiškos taisyklės kaip ir ta, kuri įtvirtinta BPK 287 straipsnyje, t. y. ne išvardinti projekto 16 straipsnio 2 dalyje minimus konkrečius procesinius veiksmus, bet pateikti nuorodą į atitinkamus BPK XIV skyriaus skirsnius, reglamentuojančius duomenų rinkimo ir parodymų patikrinimo veiksmus. 6.
punktą, pagal kurį administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys teismai išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, turi teisę panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą procesas taptų operatyvesnis ir pigesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas padeda užtikrinti visapusišką ir išsamų bylos išnagrinėjimą, kadangi administracinių nusižengimų tyrimą atliekančios institucijos specializuojasi tiriant atitinkamus ANK numatytus administracinius nusižengimus ir todėl būtent jos, o ne teismai, turi geriausias galimybes imtis konkrečių procesinių bei organizacinių veiksmų tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba kai apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes. Dėl to yra pagrindas teigti, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtų sunkiau pasiekti įrodinėjimo administracinio nusižengimo teisenoje tikslą – byloje nustatyti materialią tiesą. Be to, atkreiptinas dėmesys į šį projekto aiškinamajame rašte esantį teiginį, kuris apibūdina, kaip, projekto rengėjų nuomone, turėtų elgtis teismai tuo atveju, jeigu ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas būtų panaikintas: „Jei apylinkės teismas mano, kad byloje nepakanka įrodymų nusižengimo faktui nustatyti ir/ar asmens kaltei įrodyti, jis, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir teisenos operatyvumo principais, turėtų priimti sprendimą nutraukti teiseną ir nutarimą panaikinti“.
Pažymime, kad nekaltumo prezumpcijos principo viena iš sudėtinių dalių yra principas in dubio pro reo, kuris reiškia, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti[3]. Manytina, kad panaikinus ANK 642 straipsnio
bylos remiantis nekaltumo prezumpcijos principu būtų nutraukiamos veikiau ne dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų objektyviai nėra ar jų neįmanoma surinkti, bet dėl teismų organizacinių galimybių ribotumo patiems atliekant didelės apimties papildomą tyrimą ar nustatinėjant papildomas bylai reikšmingas aplinkybes. Nors ir sutiktina su projekto aiškinamajame rašte esančiu teiginiu, kad proceso operatyvumas tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra siekiamybė, tačiau ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek pagal įstatymo tekstą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką[4] ir taip jau gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, todėl apskritai abejotina, ar jo panaikinimas turėtų reikšmingą įtaką administracinių nusižengimų bylų trukmei. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta ne visiškai panaikinti, bet tik apriboti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teismo teisę, tuomet rekomenduotume apsvarstyti, ar tokio apribojimo nevertėtų sieti tik su tomis bylomis, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gresianti sankcija yra sąlyginai švelni.
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas įstatyminiu lygmeniu sudarytų prielaidas sumažinti skaičių bylų, kai administracinė teisena dėl iš esmės nedidelio pavojingumo nusižengimų tęsiasi pernelyg ilgai, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukuriami procesiniai nepatogumai bei administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių institucijų ir teismo veiklos sąnaudos yra akivaizdžiai neproporcingi lyginant su gresiančia sankcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 73 straipsnio 1 dalyje, 74 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime pažymėjo, kad
„teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai ir teisinei
praktikai šalyje, todėl asmenims, norintiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams)“. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018. [4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-9/2013.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimų kodekso 632 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus ketvirtasis skirsnis reglamentuoja proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ir liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumus. Atsižvelgiant į tai, jog administracinių nusižengimų teisenoje anoniminių liudytojų ir anoniminių nukentėjusiųjų institutas nėra numatytas[1], siūlytina nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus ketvirtąjį skirsnį atsisakyti. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 413¹, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-106), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 480¹ straipsniu ir 589 straipsnio bei priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr XIVP-389) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 209¹, 212, 234¹, 234² straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-393), kuriuose numatomi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso priedo pakeitimai tarpusavyje nedera su priedo pakeitimais, numatomais šiame įstatymo projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 6 dalyje ir 581 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kuomet apklausiami asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka užtikrinamas konfidencialumas.
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase,
Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. L.e.p. Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vedėjas Virgis Valentukevičius, Teisingumo ministerijos atstovai Germanas Politika, Sonata Gendvilaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-256 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pavadinime vartojamas jungtukas „ir“, o ANK 110 straipsnio 1 dalyje – „arba“.
Kadangi pagal keičiamo ANK 110 straipsnio 1 dalį atsakomybė kiltų arba (past.
straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtinti atsakomybę už žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų nesiėmimą priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą kaip vienintelė sankcija projekte numatyta pati švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, projekto 1 straipsniu siekiama papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, į mažai pavojingų veikų sąrašą įtraukiant ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atkreipiame dėmesį, kad tokių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą ANK specialiojoje dalyje būtų numatytas įspėjimas kaip vienintelė sankcija, viso labo yra tik trys[¹]. Taip pat pastebėtina, kad jokio kito administracinio nusižengimo, už kurio padarymą ir kaip vienintelė sankcija būtų numatytas įspėjimas, ir kuris būtų įtrauktas į ANK 12 straipsnio 1 dalį į mažai pavojingų veikų sąrašą, daugiau nėra.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektu teikiamus ANK 12 straipsnio 1 dalies ir ANK 112 straipsnio pakeitimus ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pagal gresiančius teisinius padarinius faktiškai taptų mažiausiai pavojingu administraciniu nusižengimu iš visų ANK specialiojoje dalyje numatytų veikų, siūlome apsvarstyti, ar tikrai žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų priemonių nesiėmimo sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti pavojingumo pobūdis yra toks, kad už šią veiką būtų pagrįsta numatyti administracinę atsakomybę. Pritarti iš dalies Žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti (tokia pareiga nustatyta Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 9 punkte). Tam, kad būtų užtikrintas šios pareigos laikymasis, būtina įtvirtini administracinę atsakomybę už priemonių nesiėmimą sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti. Siūlomas teisinis reguliavimas parodo, kad valstybei svarbu, kad visi asmenys laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Atsižvelgiant į pastabą atsisakyta nuorodos ANK 12 straipsnyje į 112 str. 1 d., taip pat įspėjimo 112 str. sankcijoje, tačiau atitinkamai koreguojama dispozicija: „112 straipsnis.
Riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
straipsnio 1 dalį iš jos pašalinant bylų priskirtinumą reguliuojantį 1 punktą, pagal kurį teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Teisės departamento nuomone, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, būtų logiška bylas, kuriose administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui gresianti sankcija viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, perduoti nagrinėti atitinkamoms institucijoms, tačiau manome, kad iš ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkto nereikėtų pašalinti bylų priskirtinumo teismams taisyklės, susijusios su galimu ar privalomu turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimu.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „atsižvelgus į tai, kad paprastai administracinių nusižengimų bylose konfiskuojamas privalomai registruojamas turtas (pavyzdžiui, automobilis arba šaunamasis ginklas) dažnai nėra didelės vertės, nutarimą galėtų priimti ir institucija ne teismo tvarka, kaip tai daroma turto, kuriam neprivaloma teisinė registracija, atžvilgiu“. Sutiktina, kad tikrai neretai konfiskuojamo turto, kuriam privaloma teisinė registracija, vertė nebūna didelė, tačiau neabejotinai gali pasitaikyti atvejų, kai tokio turto vertė būtų itin didelė ir gerokai viršytų ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį – pavyzdžiui, taip gali būti pritaikius privalomą turto konfiskavimą už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nedidelė turto vertė, ypač kalbant apie transporto priemones, yra itin subjektyvus dalykas, nes ji gali atrodyti itin didele asmeniui, kurio turtą siekiama konfiskuoti.
Kadangi didelės vertės turto konfiskavimas gali itin „intensyviai“ riboti nuosavybės teises, kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, tai manytina, kad tik pačios aukščiausios teisinės kvalifikacijos reikalaujančios profesijos atstovai – teisėjai[²] – turėtų spręsti turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimo klausimus, taip apsaugant administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis nuo galimai nepagrįsto šios administracinio poveikio priemonės taikymo. Kartu pažymėtina, jog analizuojant teismų praktiką taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą matyti aiški tendencija, jog teismų sprendimai tokiose bylose yra dažnai skundžiami aukštesnės instancijos teismams (ypač, jei turto vertė yra bent šiek tiek didesnė arba jei siekiama konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o tretiesiems asmenims). Be to, teismų praktika taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą yra nevienoda, o pirmosios instancijos teismų sprendimai neretai yra naikinami dėl įvairių priežasčių. Todėl esant tokiai situacijai, kai nėra susiformavusi sisteminga ir nuosekli teismų praktika, abejotina, ar ikiteisminio nagrinėjimo metu būtų įmanoma teisingai ir pagrįstai taikyti turto konfiskavimą. Perdavus tokias bylas nagrinėti ikiteismine tvarka, turto savininkams, nesutinkantiems su ikiteisminės institucijos sprendimu, būtų sukurta papildoma administracinė našta praeiti dar vieną, papildomą, administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadiją, tačiau galiausiai tokio pobūdžio bylos vis vien, tikėtina, būtų nagrinėjamos teismuose.
Manytina, jog tokia situacija neatitiktų projektui keliamų tikslų ir sąlygotų neefektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, be to, sukurtų papildomą administracinę naštą tiek valstybės institucijoms, tiek ir suinteresuotiems asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio nuostatos prieštarauja galiojančios redakcijos ANK 29 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, jog „turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas“. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pašalinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuomet atitinkamai turėtų būti pakeista ir minėta ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Nepritarti Pritarti Įstatymo projekto tikslas - išgryninti ir atriboti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir proceso prasme. Administracinė atsakomybė kyla iš viešojo administravimo (įstatymų priežiūros), todėl, logiška ir pateisinama tai, kad iš administracinių teisinių santykių kilusias bylas formuoja, nagrinėja atitinkamų įstatymų priežiūrą vykdanti institucija. Teismas, savo ruožtu, neturi būti perkrautas įvairių procesinių veiksmų atlikimu, įrodymų rinkimų ir vertinimu veikla, o tik patikrina jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose. Tai taikytina ir turto, kuriam privaloma teisinė registracija (dažniausia transporto priemonių) konfiskavimo atveju. Pažymėtina, kad ANK nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo teisinis reguliavimas didele dalimi suponuoja, kad nutarimus priima institucija, o ne teismas.
Todėl, pagal ANK nutarimus priimantis subjektas turi žymiai mažiau diskrecijos, nei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Pvz., dvejopas turto konfiskavimo mechanizmas - privalomo konfiskavimo atveju institucija iš principo neturi pasirinkimo netaikyti konfiskavimo, o neprivalomas konfiskavimas pirmą kartą padariusiam nusižengimą asmeniui netaikomas. Tuo atveju, kai asmuo ginčys nutarimą būtent dėl konfiskavimo, būtų logiška ir pateisinama, kad konfiskavimo taikymą (kai jis neprivalomas, įvykus nagrinėjimui) pagrįstų institucija, o teismas patikrintų sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą. Kiti argumentai – aiškinamajame rašte. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė, jog „Teismas nagrinėja šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą“. Manome, kad ši ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė garantuoja tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo nešališkumą bei objektyvumą, o ypač tokiose vietovėse, kur administracinių nusižengimų bylų tyrimą atliekančiose institucijose tarnybą atlieka nedidelis skaičius pareigūnų.
Panaikinus minimą ANK nuostatą galėtų susiklostyti situacijos, kai proceso šalis – nukentėjusysis – būtų tyrimą atliekančio ir sprendimą dėl bylos baigties priimančio pareigūno kolega, todėl yra pagrindas manyti, kad tokiu atveju nukentėjusysis faktiškai turėtų daug didesnes galimybes daryti įtaką procesinių sprendimų priėmimui negu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Arba priešingai – tyrimą atliekantis ir sprendimą dėl bylos baigties priimantis pareigūnas dėl konfliktiškų santykių su kolega nukentėjusiuoju galimai būtų suinteresuotas priimti jam nepalankų sprendimą. Dėl šių priežasčių rekomenduojame nenaikinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas - išgryninti ir atriboti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir proceso prasme. Administracinė atsakomybė kyla iš viešojo administravimo (įstatymų priežiūros), todėl, logiška ir pateisinama tai, kad iš administracinių teisinių santykių kilusias bylas formuoja, nagrinėja atitinkamų įstatymų priežiūrą vykdanti institucija. Teismas, savo ruožtu, neturi būti perkrautas įvairių procesinių veiksmų atlikimu, įrodymų rinkimų ir vertinimu veikla, o tik patikrina jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose. Kiti argumentai – aiškinamajame rašte. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25182
straipsnio 5 dalyje siekiama įtvirtinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui teisę atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ir eksperimentą.
Šio pakeitimo poreikis projekto aiškinamajame rašte grindžiamas tuo, kad teismui suteikus teisę atlikti minėtus proceso veiksmus būtų užkirstas kelias pernelyg ilgam konkrečios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Pažymime, jog analogišką teisę atlikti atitinkamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnį turi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad teismo teisės atlikti atitinkamus procesinius veiksmus apimtis nagrinėjant baudžiamąsias bylas, lyginant su projekto 16 straipsnio 2 dalyje išvardintais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teismo procesiniais veiksmais (daiktų ir dokumentų apžiūra, parodymu atpažinti, akistata ir eksperimentu), yra platesnė, kadangi minėtuose BPK XIV skyriaus skirsniuose yra numatyta galimybė atlikti ne tik objektų (daiktų ir dokumentų) apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ar eksperimentą, bet, pavyzdžiui, ir parodymų patikrinimą vietoje. Dėl to svarstytina, ar, siekiant sudaryti sąlygas ne tik operatyviam, bet ir visapusiškam bei išsamiam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ANK 632 straipsnio 5 dalyje nevertėtų įtvirtinti analogiškos taisyklės kaip ir ta, kuri įtvirtinta BPK 287 straipsnyje, t. y. ne išvardinti projekto 16 straipsnio 2 dalyje minimus konkrečius procesinius veiksmus, bet pateikti nuorodą į atitinkamus BPK XIV skyriaus skirsnius, reglamentuojančius duomenų rinkimo ir parodymų patikrinimo veiksmus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą nuostatos dėstomos taip:
„Nagrinėdamas bylą iš esmės teismas turi teisę
atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą.
Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.“
straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys teismai išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, turi teisę panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą procesas taptų operatyvesnis ir pigesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas padeda užtikrinti visapusišką ir išsamų bylos išnagrinėjimą, kadangi administracinių nusižengimų tyrimą atliekančios institucijos specializuojasi tiriant atitinkamus ANK numatytus administracinius nusižengimus ir todėl būtent jos, o ne teismai, turi geriausias galimybes imtis konkrečių procesinių bei organizacinių veiksmų tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba kai apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes. Dėl to yra pagrindas teigti, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtų sunkiau pasiekti įrodinėjimo administracinio nusižengimo teisenoje tikslą – byloje nustatyti materialią tiesą.
Be to, atkreiptinas dėmesys į šį projekto aiškinamajame rašte esantį teiginį, kuris apibūdina, kaip, projekto rengėjų nuomone, turėtų elgtis teismai tuo atveju, jeigu ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas būtų panaikintas: „Jei apylinkės teismas mano, kad byloje nepakanka įrodymų nusižengimo faktui nustatyti ir/ar asmens kaltei įrodyti, jis, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir teisenos operatyvumo principais, turėtų priimti sprendimą nutraukti teiseną ir nutarimą panaikinti“. Pažymime, kad nekaltumo prezumpcijos principo viena iš sudėtinių dalių yra principas in dubio pro reo, kuris reiškia, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti[³]. Manytina, kad panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą galimai susiklostytų situacijos, kai administracinių nusižengimų bylos remiantis nekaltumo prezumpcijos principu būtų nutraukiamos veikiau ne dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų objektyviai nėra ar jų neįmanoma surinkti, bet dėl teismų organizacinių galimybių ribotumo patiems atliekant didelės apimties papildomą tyrimą ar nustatinėjant papildomas bylai reikšmingas aplinkybes. Nors ir sutiktina su projekto aiškinamajame rašte esančiu teiginiu, kad proceso operatyvumas tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra siekiamybė, tačiau ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek pagal įstatymo tekstą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką[⁴] ir taip jau gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, todėl apskritai abejotina, ar jo panaikinimas turėtų reikšmingą įtaką administracinių nusižengimų bylų trukmei.
Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta ne visiškai panaikinti, bet tik apriboti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teismo teisę, tuomet rekomenduotume apsvarstyti, ar tokio apribojimo nevertėtų sieti tik su tomis bylomis, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gresianti sankcija yra sąlyginai švelni. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas įstatyminiu lygmeniu sudarytų prielaidas sumažinti skaičių bylų, kai administracinė teisena dėl iš esmės nedidelio pavojingumo nusižengimų tęsiasi pernelyg ilgai, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukuriami procesiniai nepatogumai bei administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių institucijų ir teismo veiklos sąnaudos yra akivaizdžiai neproporcingi lyginant su gresiančia sankcija. Pritarti Patobulintame projekte atsisakoma pripažinti netekusiu galios ANK 642 str. 1 dalies
patarėja L.Zdanavičienė1 Projekto 1 straipsniu keičiamas ANK 12 straipsnis neatitinka galiojančios redakcijos. Neatsispindi pakeitimai, padaryti priėmus įstatymą Nr. XIV-182. ANK 12 straipsnyje vietoj skaičiaus ir žodžių „258 straipsnio 1 dalyje“ turėtų būti „258 straipsnyje“, nes straipsnis turi tik vieną dalį, kuri nenumeruotina, todėl ir nuoroda turėtų būti į straipsnį, o ne į jo dalį. Pritarti 8.
patarėja L.Zdanavičienė 9, 14,20 Projekto 9 straipsniu keičiama ANK 608 straipsnio 3 dalis jau galiojančioje ANK redakcijoje yra pažymėta 4 numeriu ir ji neatitinka galiojančios redakcijos. Neatsispindi pakeitimai, padaryti priėmus įstatymą Nr. XIII-2665. Pastaba dėl neaktualios redakcijos taikytina ir projekto 12 straipsniu keičiamai ANK 513 straipsnio 3 daliai. Vietoj žodžių „surašymo momento“ turėtų būti žodžiai „įteikimo dienos“. Pastaba dėl neaktualios redakcijos taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamam ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Pirmajame punkto sakinyje vietoj žodžio „privalo“ turėtų būti žodis „gali“. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė242 Projekto 22 straipsnio 2 dalimi Kodekso priedas pildomas 104 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje redakcijoje nuo 2020-01-28 priėmus įstatymą Nr. XIII-2804, jau toks punktas yra. Todėl siūlytina projekto 22 str. 2 d. papildyti Kodekso priedą nauju 104 punktu, o buvusį 104 punktą laikyti atitinkamai 105. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė25 Siūlytina projekto 23 ir 24 straipsnius apjungti ir išdėstyti viename straipsnyje. : Taip pat svarstytina įstatymo įsigaliojimo data, nes įstatymo projekte pateiktoji yra jau praėjusi. Atitinkamai koreguotina ir įgyvendinimui skirta data.
“23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“
įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
galiojusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus iki šio įstatymo įsigaliojimo apylinkių teismuose gautos administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos šiuose teismuose.“ Pritarti Patobulintame projekte nustatyta įsigaliojimo data – 2021 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2020-09-1420 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4195 (toliau – Įstatymo projektas) (kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VMVP įstatymas)). Siūlomi ANK pakeitimai buvo svarstyti teismų bendruomenėje, nuomones dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo pakeitimo pateikė apylinkių ir apygardų teismai. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymo projekte teikiamus siūlymus ir įvertinusi teismų bendruomenės pateiktas nuomones, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo priemonių bei pasekmių. 1.
projekto 18 straipsniu siūloma keisti ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame numatant, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsprendžia šiuos būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje klausimus, be kita ko, siunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato ne mažesnį nei dešimt darbo dienų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ANK 631 straipsnio 1 dalį teisėjas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, privalo ją pradėti nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Jeigu atsiliepimo pateikimui bus numatytas ne mažesnis nei dešimties darbo dienų terminas, praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai ANK 631 straipsnyje įtvirtintas terminas bus pažeistas. Todėl siūlytina nustatyti konkretų terminą, pavyzdžiui 10 darbo dienų, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Pritarti
2020-09-1421 2.
Įstatymo projekto 19 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 642 straipsnio
teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas, be kita ko, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teisėjų tarybos vertinimu, nurodytos ANK nuostatos panaikinimas yra netikslingas. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas priimamas tik išskirtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad nusižengimas padarytas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl jo nėra kaltas – kaip, pavyzdžiui, tais atvejais, kai nustatyta, jog tam tikru automobiliu viršytas greitis, tačiau automobilio vairuotojas nėra tinkamai nustatytas (posėdyje asmuo pateikia pirkimo–pardavimo sutartį, kad automobilis parduotas; nurodo, kad automobilį buvo paskolinęs kitam asmeniui ir pateikia duomenis, kad tuo metu pats buvo užsienyje ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr.
2AT-7-689/2020 pažymėjo, kad „apylinkės teismas, nustatęs, kad automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairuotojas nebuvo nustatinėjamas, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, nes, siekiant nustatyti automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tai padaryti apylinkės teismui yra sunku“. Teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, įpareigoja instituciją tinkamai ištirti administracinį nusižengimą ir nustatyti asmenį, kuris dėl jo kaltas. Teismas gali tik nustatyti, ar kaltas asmuo, kuris yra kaltinamas nusižengimo padarymu. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šios normos panaikinimu siekiama proceso operatyvumo, tačiau kyla klausimas, ar panaikinus teismui galimybę grąžinti institucijai bylą iš naujo tirti, nesusidarys situacijos, kai dėl institucijos klaidų kaltas asmuo apskritai nebus patrauktas atsakomybėn (kai kuriais atvejais tai gali sukelti pasekmes ir nukentėjusiesiems – pavyzdžiui, eismo įvykių bylose). Pritarti
ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar jos neskirti, tačiau nėra numatyta teisė panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, ją pakeisti ar jos neskirti, todėl siūlytina ANK 642 straipsnio 1 dalį papildyti ir nuostatomis dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo, pakeitimo ar jos neskyrimo. Pritarti
2020-09-14 4.
nepilnamečių administracinio nusižengimo bylas nagrinėja ne tik teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kuri (kuris) gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – NMVPĮ) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo
atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant siūlomų ANK 43 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamumo, VMVPĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte tikslinga nustatyti (įtvirtinti) administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo. Pritarti Toks įstatymo projektas (XIIIP-4196) yra. Jį kaip pagrindinis svarsto ŠMK. 5. Teisėjų taryba 2020-09-14 5.
į tai, kad aktuali ANK redakcija orientuota į teismų veiklą, bei įvertinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siekiama administracinių nusižengimų bylas (išskyrus ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas) iš apylinkių teismų perduoti nagrinėti ne teismo tvarka ANK 589 straipsnyje nurodytoms institucijoms, kurių priimtus sprendimus pagal pateiktus proceso dalyvių skundus revizuos teismai, Teisėjų tarybos nuomone, tikslinga nustatyti (orientuoti) proceso taisykles administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms (pareigūnams), apibrėžiant, pavyzdžiui, nutarimų turinį, bei įtvirtinant reikalavimą motyvuoti priimamus sprendimus bei kt. Nepritarti Kadangi vis tiek, nors nežymi, bylų dalis lieka nagrinėti teismams procesiniame teisminiame reguliavime turėtų likti pirmenybę taisyklėms, nustatytoms bylų nagrinėjimui teisme. Tuo labiau, kad pagal nutylėjimą bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Bylų žodiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Be to, šis skyrius taikomas ir apeliaciniam procesui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-011 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr.
(toliau – Įstatymo projektas), teikia savo nuomonę (pasiūlymus) dėl ANK pakeitimų:
ir ją išdėstyti taip: jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Taip pat Įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ANK 79 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinių nusižengimų požymių turinčias veiką, t. y. už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir
(ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose. Pažymėtina, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos ir kiti asmenys užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 16 str. 1 d.).
skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančią jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (VTAPĮ 16 str. 2 d.). Kadangi viešoji informacija, teikiama per radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose ar per kitas ryšio priemones labiausiai veikia nepilnamečius asmenis, kurie visuomenės informavimo sferoje yra labiausiai psichologiškai paveikiami ir pažeidžiami, todėl atitinkamai viešosios informacijos rengėjai taip pat privalo atsakingai rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamoje informacijoje nesukelti vaikams siaubo ar baimės, nepakenkti jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Todėl manytina, kad žodinė pastaba nurodomo ANK 79 straipsnio 5 dalyje administracinio nusižengimo atveju negalėtų būti pakankama ir efektyvi siekiant sumažinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimus bei dažniau sąlygotų galimus viešosios informacijos skleidėjų piktnaudžiavimo atvejus. Pritarti Pastaba yra nebeaktuali, nes Seimas priėmė įstatymą Nr. XIV-182, kuriame jau siūlomos pataisos yra įtvirtintos ir nuostatos galioja nuo 2021-02-01. Projekte yra neaktuali ANK 12 straipsnio redakcija. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-014 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma pakeisti ANK 43 straipsnio 3 dalį ir ją papildyti, kad ne tik teismas, bet ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdama (siekdamas) veiksmingiau įgyvendinti ANK 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo. Manytina, kad ši papildyta ANK 43 straipsnio 3 dalis iš esmės atitinka numatytą ANK 42 straipsnyje nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį bei geriausių vaiko interesų prioriteto principą, t. y. kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, privalo vadovautis geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų prioriteto principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius (VTAPĮ 4 str. 1 d.). Pagalbos viršenybė (vaikui ir jo šeimai užtikrinant pagalbos priemonių viršenybę prieš valstybės prievartos priemones) – vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų (VTAPĮ 4 str.
vadovautis privalo tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarnybos nuomone, valstybės siekis turi būti orientuotas ne į vaiko baudimą, o į visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. Todėl Tarnyba pritaria ANK 43 straipsnio 3 dalies siūlomam pakeitimui, kuriame siūloma atsisakyti administracinių nusižengimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, priskirtinumo tik teismui, bei papildymui, kad į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis taip pat ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Pritarti
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
pakeitimai, išskyrus šio straipsnio antrą dalį įsigalioja nuo 2020 m. liepos
dar įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinti ir dėl jų vis dar iki 2020 m. rugsėjo 1 d. yra teikiamos pastabos ir pasiūlymai, Tarnybos nuomone jų įsigaliojimo data turi būti nukelta vėlesniam laikui, kai jau bus galutinai suderinti ir patvirtinti numatomi ANK pakeitimai.
Dėl kitų Įstatymo projekte keičiamų straipsnių Tarnyba, atsižvelgdama į savo pagrindinį veiklos tikslą - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Tarnybos nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, 9 p.), pastabų ar pasiūlymų neturi. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pritarti Patobulintame projekte nustatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2021 m. liepos 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Julius Sabatauskas 2021-03-0811 1(N) Argumentai: ANK
turinys, kai jį surašo tam įgaliotas pareigūnas, o ANK 611 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kokie duomenys turi būti automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotame administracinio nusižengimo protokole. Tiek vienu, tiek kitu būdu surašytame protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta. ANK 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado ANK specialiojoje dalyje numatyti padariniai. Konkrečiau, ar administracinio nusižengimo padarymo vietai yra būtinas vietos adresas (gatvės pavadinimas, pastato numeris ir pan.), ar pakanka vietos koordinačių ANK nereglamentuoja.
Dėl aiškaus reglamentavimo nebuvimo nusižengimo padarymo vieta suprantama nevienodai ir praktikoje kyla teisiniai ginčai (paprastai ginčai kyla, kai nurodomos vietos koordinatės, o ne adresas). Vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti tikslią įvykio vietą. Pažymėtina, kad dauguma šiuolaikinių teisės pažeidimų fiksavimo priemonių pagal GPS automatiškai nustato ir tikslias pažeidimo vietos koordinates. Siekiant teisės normos aiškumo, siūloma aiškiai reglamentuoti, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra ir vietos koordinatės. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 609 straipsnio 1 dalies pakeitimu:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 609 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“
Julius Sabatauskas 2021-03-0813 N
pakeitimas Pakeisti 611 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio
nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso
administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė