Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų,
tų viešųjų įstaigų , kurių steigėjai nėra valstybės institucijos , biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas) ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių juridinių asmenų , daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų , Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas." Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valius Ąžuolas Andrius Palionis
Projekto Nr. XIIIP-4184(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų,
tų viešųjų įstaigų , kurių steigėjai nėra valstybės institucijos , biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas) ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių juridinių asmenų , daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas." Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisės aktus, reikalingus struktūrinei kredito unijų sektoriaus reformai įgyvendinti ir sudarančius sąlygas Lietuvoje veikti labiau integruotoms centrinių kredito unijų ir jų narių kredito unijų finansinėms grupėms. Į gyvendinus kredito unijų reformą ir atlikus įstatyminius pakeitimus LR centrinių kredito unijų įstatyme (toliau – Įstatymas), praktikoje išryškėja papildomas poreikis tobulinti dabartinį reguliavimą. Teikiamu projektu dėl Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 4 straipsnio pakeitimo projektu (toliau
parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Centrinių kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis apibrėžia grupę subjektų, kuriems centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas, t.y. savo nariams, kredito unijų, centrinės kredito unijos narių nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms bei kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms.
Taip pat minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 5 straipsnį, centrinei kredito unijai atliekant savo funkcijas ir siekiant optimalios kredito unijų centrinės kredito unijos narių veiklos yra būtina turėti galimybę teikti finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo paslaugos ir indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas, platesniam ratui asmenų nei nurodyta Centrinių kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Daugiausia šis poreikis kyla dėl galimybės centrinei kredito unijai atidaryti sąskaitas valstybės biudžetinėms įstaigoms, pvz. Sodrai, siekiant užtikrinti, kad visos sistemos, kurią sudaro centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos, mastu centrinė kredito unija galėtų užtikrinti efektyvų gaunamų lėšų iš Sodros paskirstymo kredito unijų nariams procesą.
Taip pat būtų galima turėti efektyvesnį procesą ir dėl kitų įstaigų ar bendrovių lėšų skirstymo sistemos mastu, turint galimybę toms įstaigoms atidaryti sąskaitas centrinėje kredito unijoje ir pervesti lėšas tolimesniam paskirstymui tais atvejais, kai centrinė kredito unija teikia centralizuotas paslaugas savo narėms kredito unijoms. Tokių paslaugų pavyzdžiu galėtų būti įmokų už viešąsias (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas), elektroninių ryšių bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų paslaugas surinkimo paslauga. Siekiant nepažeisti SEPA reglamento nuostatų, šiuo metu įmokos, surinktos už viešąsias, elektroninių ryšių bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų paslaugas, kredito unijose yra pervedamos į viešųjų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų sąskaitas kitose kredito įstaigose, o tai sąlygoja papildomus kaštus tiek kredito unijoms, tiek nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms, sudėtingą nurodytų įmokų surinkimo procesą ir prastesnes konkurencines sąlygas kredito unijoms teikti tokias paslaugas. Pakeitus įstatymo nuostatą ir paslaugų teikėjui turint galimybę atsidaryti sąskaitą centrinėje kredito unijoje, minimų problemų būtų išvengta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą Įstatymo pakeitimo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas galėtų teigiamai paveikti kredito unijų sektorių ir Lietuvos finansų sistemą, nes įgyvendinus atitinkamus Įstatymo pakeitimus būtų sudarytos sąlygos efektyvesnei centrinių kredito unijų finansinių grupių veiklai. Be to, Lietuvoje kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos sudarytų svaresnę alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams renkantis tarp kredito unijų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo pakeitimo projektą, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo pakeitimų projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įstatymo pakeitimo įgyvendinimui nereikia jokių įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
pakeitimo projektu teikiamo įstatymo pakeitimo įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžeto išlaidoms. 13. Įstatymo pakeitimų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo pakeitimų projektu siūlomam pakeitimui specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo pakeitimo projekto žodžiai: „centrinė kredito unija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kredito unijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija gali priimti iš ,,biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas) ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių juridinių asmenų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų“. Be to, projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos, kad centrinė kredito unija indėlius ir kitas grąžintinas lėšas negali priimti iš viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra valstybės institucijos. Visiems aukščiau išvardintiems subjektams centrinė kredito unija galėtų teikti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama ,,patobulinti atitinkamas esamo reguliavimo nuostatas, sudarant sąlygas efektyvesnei bei pelningesnei visos kredito unijų sektoriaus veiklai bei išplėsti šiuo metu esančių subjektų, kuriems centrinė kredito unija gali teikti finansines paslaugas, ratą“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į kredito unijų ir centrinių kredito unijų paskirtį, projekto tikslus. Pažymėtina, kad kredito unijos, tiek centrinė kredito unija yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė. Kredito unijų paskirtis, visų pirma, yra tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius .
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,šiuo metu įmokos, surinktos už viešąsias, elektroninių ryšių bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų paslaugas, kredito unijose yra pervedamos į viešųjų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų sąskaitas kitose kredito įstaigose, o tai sąlygoja papildomus kaštus tiek kredito unijoms, tiek nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms, sudėtingą nurodytų įmokų surinkimo procesą ir prastesnes konkurencines sąlygas kredito unijoms teikti tokias paslaugas. Pakeitus įstatymo nuostatą ir paslaugų teikėjui turint galimybę atsidaryti sąskaitą centrinėje kredito unijoje, minimų problemų būtų išvengta“. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, projekte nurodyti viešąsias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys neturėtų pareigos bent vieną savo sąskaitą atidaryti visose Lietuvoje veikiančiose centrinėse kredito unijose. Paprastai asmenys savo sąskaitas atidaro tose kredito įstaigose, kuriose finansinių paslaugų teikimo kaštai yra mažiausi. Akivaizdu, kad ir šiuo metu viešąsias paslaugas teikiantys asmenys savo sąskaitas turi ne visose Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, o jų klientai (paslaugų gavėjai) sąskaitas nebūtinai turi toje pačioje kredito įstaigoje kaip ir viešųjų paslaugų teikėjas. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka centrinių kredito unijų paskirtį, teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos indėlius ir kitas grąžintinas lėšas galėtų priimti būtent tik iš projekte išvardintas viešąsias paslaugas teikiančių juridinių asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamų viešųjų paslaugų spektras yra pakankamai platus (viešojo transporto, sveikatos apsaugos paslaugos ir kt.).
Todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis buvo atrinktos būtent projekte nurodytos paslaugos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad asmenims nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ne tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojas, bet, kiti subjektai, pavyzdžiui, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, sodininkų bendrijos ir panašiai, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis atrinkti ir į įstatymą siūlomi įrašyti tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad poreikis įtraukti valstybės biudžetines įstaigas į subjektų, iš kuriems centrinės kredito unijos priimtų indėlius ir kitas grąžintinas lėšas bei teiktų atitinkamas mokėjimo paslaugas ratą, kyla ,,dėl galimybės centrinei kredito unijai atidaryti sąskaitas valstybės biudžetinėms įstaigoms, pvz. Sodrai, siekiant užtikrinti, kad visos sistemos, kurią sudaro centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos, mastu centrinė kredito unija galėtų užtikrinti efektyvų gaunamų lėšų iš Sodros paskirstymo kredito unijų nariams procesą”. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, kaip ir atitinkami projekte nurodyti viešąsias paslaugas teikiantys subjektai, valstybinio socialinio draudimo įstaigos neturės pareigos atidaryti sąskaitą kurioje nors iš centrinių kredito unijų arba visose centrinėse kredito unijose. Be to, socialinio draudimo išmokų gavėjai paprastai sąskaitas turi įvairiose kredito įstaigose, tame tarpe ir tose, kuriose socialinio draudimo įstaigos neturi savo sąskaitų. Be to, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, centrinėse kredito unijose sąskaitas galėtų atidaryti visos biudžetinės įstaigos, nepriklausomai nuo to, kokių funkcijų vykdymui jos yra įsteigtos.
Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kuo remiantis viešosios įstaigos, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė, turėtų būti subjektu, kurio indėlius ir kitas grąžintinas lėšas gali priimti ir mokėjimo paslaugas teikti centrinės kredito unijos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentaciją, o projekto nuostatos savo turiniu atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. 2. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybė yra viešųjų įstaigų, kuriose ji yra vienintelė dalyvė, savininkė. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio dalyje nustatyta, kad Valstybės turto savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas ir Vyriausybės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme ir Lietuvos banko įstatyme nustatytas Lietuvos banko funkcijas, susijusias su centrinių kredito unijų veiklos ir finansų rinkos priežiūra, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, naujų pastabų projektui neturime, tačiau palaikome Teisės departamento 2019-11-18 išvados Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682
argumentus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-181 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija gali priimti iš ,,biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas) ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių juridinių asmenų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų“. Be to, projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos, kad centrinė kredito unija indėlius ir kitas grąžintinas lėšas negali priimti iš viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra valstybės institucijos. Visiems aukščiau išvardintiems subjektams centrinė kredito unija galėtų teikti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama ,,patobulinti atitinkamas esamo reguliavimo nuostatas, sudarant sąlygas efektyvesnei bei pelningesnei visos kredito unijų sektoriaus veiklai bei išplėsti šiuo metu esančių subjektų, kuriems centrinė kredito unija gali teikti finansines paslaugas, ratą“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į kredito unijų ir centrinių kredito unijų paskirtį, projekto tikslus. Pažymėtina, kad kredito unijos, tiek centrinė kredito unija yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė. Kredito unijų paskirtis, visų pirma, yra tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,šiuo metu įmokos, surinktos už viešąsias, elektroninių ryšių bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų paslaugas, kredito unijose yra pervedamos į viešųjų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų sąskaitas kitose kredito įstaigose, o tai sąlygoja papildomus kaštus tiek kredito unijoms, tiek nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms, sudėtingą nurodytų įmokų surinkimo procesą ir prastesnes konkurencines sąlygas kredito unijoms teikti tokias paslaugas. Pakeitus įstatymo nuostatą ir paslaugų teikėjui turint galimybę atsidaryti sąskaitą centrinėje kredito unijoje, minimų problemų būtų išvengta“. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, projekte nurodyti viešąsias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys neturėtų pareigos bent vieną savo sąskaitą atidaryti visose Lietuvoje veikiančiose centrinėse kredito unijose. Paprastai asmenys savo sąskaitas atidaro tose kredito įstaigose, kuriose finansinių paslaugų teikimo kaštai yra mažiausi.
Akivaizdu, kad ir šiuo metu viešąsias paslaugas teikiantys asmenys savo sąskaitas turi ne visose Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, o jų klientai (paslaugų gavėjai) sąskaitas nebūtinai turi toje pačioje kredito įstaigoje kaip ir viešųjų paslaugų teikėjas. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka centrinių kredito unijų paskirtį, teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos indėlius ir kitas grąžintinas lėšas galėtų priimti būtent tik iš projekte išvardintas viešąsias paslaugas teikiančių juridinių asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamų viešųjų paslaugų spektras yra pakankamai platus (viešojo transporto, sveikatos apsaugos paslaugos ir kt.). Todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis buvo atrinktos būtent projekte nurodytos paslaugos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad asmenims nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ne tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojas, bet, kiti subjektai, pavyzdžiui, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, sodininkų bendrijos ir panašiai, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis atrinkti ir į įstatymą siūlomi įrašyti tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad poreikis įtraukti valstybės biudžetines įstaigas į subjektų, iš kuriems centrinės kredito unijos priimtų indėlius ir kitas grąžintinas lėšas bei teiktų atitinkamas mokėjimo paslaugas ratą, kyla ,,dėl galimybės centrinei kredito unijai atidaryti sąskaitas valstybės biudžetinėms įstaigoms, pvz.
Sodrai, siekiant užtikrinti, kad visos sistemos, kurią sudaro centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos, mastu centrinė kredito unija galėtų užtikrinti efektyvų gaunamų lėšų iš Sodros paskirstymo kredito unijų nariams procesą”. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, kaip ir atitinkami projekte nurodyti viešąsias paslaugas teikiantys subjektai, valstybinio socialinio draudimo įstaigos neturės pareigos atidaryti sąskaitą kurioje nors iš centrinių kredito unijų arba visose centrinėse kredito unijose. Be to, socialinio draudimo išmokų gavėjai paprastai sąskaitas turi įvairiose kredito įstaigose, tame tarpe ir tose, kuriose socialinio draudimo įstaigos neturi savo sąskaitų. Be to, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, centrinėse kredito unijose sąskaitas galėtų atidaryti visos biudžetinės įstaigos, nepriklausomai nuo to, kokių funkcijų vykdymui jos yra įsteigtos. Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kuo remiantis viešosios įstaigos, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė, turėtų būti subjektu, kurio indėlius ir kitas grąžintinas lėšas gali priimti ir mokėjimo paslaugas teikti centrinės kredito unijos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentaciją, o projekto nuostatos savo turiniu atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus įstatymą, tiek projekte nurodyti viešąsias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, tiek kiti nurodyti asmenys neturėtų pareigos, tačiau turėtų teisę savo sąskaitą atidaryti centrinėse kredito unijose. Šiuo metu nurodyti juridiniai asmenys tokia teise negali pasinaudoti, kadangi ji nenumatyta keičiamame įstatyme. Pažymėtina, kad kredito unijų kaip kooperatinių bendrovių paskirtis, visų pirma, yra tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, ko būtent ir yra siekiama projekte siūlomu teisiniu reguliavimu. Kadangi įmokos, surinktos už viešąsias, elektroninių ryšių bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų paslaugas kredito unijose yra pervedamos į viešųjų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų sąskaitas kitose kredito įstaigose, tai sąlygoja papildomus kaštus ne tik kredito unijoms, nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms, bet ir kredito unijų klientams /nariams, kurie naudojasi šiomis paslaugomis. Pažymėtina, kad „mokesčių našta“ yra iš dalies perkeliama klientams /nariams, kuri galimai būtų mažesnė tiek pastariesiems, tiek nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms, jei įmokos, surinktos už projekte nurodytas paslaugas, būtų pervedamos tiesiai į paslaugos teikėjo sąskaitą, atidarytą centrinėje kredito unijoje. Esant tokiai galimybei, nurodytas paslaugas teikiančios įmonės išvengtų būtinybės atsidaryti sąskaitas keliose kredito unijose.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiama įstatymo nuostata turėtų pagerinti tiek kredito unijų galimybes aptarnauti daugiau klientų, tiek ir regionuose gyvenantiems asmenims sudarytų galimybę atsiskaityti už atitinkamas paslaugas atitinkamame regione, kuriame yra įsikūrusi kredito unija, kadangi centrinė kredito unija, kaip vienijanti jai priklausančias kredito unijas, galėtų organizuoti centralizuotą ir efektyvesnį procesą kredito unijų sistemoje šiais nurodytais tikslais. Kredito unijos realiai praktikoje grąžintinas lėšas priima būtent už projekte išvardintų viešųjų paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, todėl atsižvelgus į realų poreikį, projektu siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos indėlius ir kitas grąžintinas lėšas galėtų priimti būtent iš projekte išvardintų viešąsias paslaugas teikiančių juridinių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis buvo atrinkti konkrečias viešąsias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, elektroninių ryšių paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, įtrauktos biudžetinės įstaigos bei viešosios įstaigos, yra tas, kad buvo stebimas kredito unijų klientų poreikis su šiais juridiniais asmenimis susijusių paslaugų gavimui. Todėl siekiant patenkinti matomą esamų ir potencialių kredito unijų klientų /narių poreikį, būtent ir buvo inicijuotas atitinkamas įstatymo keitimas.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenims nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ne tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojas, bet ir kiti subjektai, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, atitinkamai numatant, kad indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojų.. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, viešųjų įstaigų, biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas (vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimą, komunalines paslaugas) ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių juridinių asmenų, daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-18
dalyje nustatyta, kad Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė.
Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybė yra viešųjų įstaigų, kuriose ji yra vienintelė dalyvė, savininkė. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio dalyje nustatyta, kad Valstybės turto savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas ir Vyriausybės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Įstatymo projektas buvo derinamas su Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, be to, projekto nuostatų įgyvendinimui nebus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl manytina, kad atskira Vyriausybės išvada nėra būtina. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-18 Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme ir Lietuvos banko įstatyme nustatytas Lietuvos banko funkcijas, susijusias su centrinių kredito unijų veiklos ir finansų rinkos priežiūra, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko išvada. Pritarti Gauta Lietuvos banko išvada. 4. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-11-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4184 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2019-12-06
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4184 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą antikorupciniu požiūriu ydingų nuostatų nenustatėme, tačiau siekdami aiškaus teisinio reglamentavimo ir skaidraus indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimo Centrinėse kredito unijose proceso pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvados [1] 1 pastabos antru, trečiu ir ketvirtu aspektais pateiktoms pastaboms, - dėl Projekte numatytos galimybės priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš visas viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, dėl galimybės sudarymo priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš visų bendrijų bei dėl galimybės biudžetinėms įstaigoms atidaryti sąskaitas centrinėse kredito unijose. Manome, kad Projekto nuostatas patobulinus pagal šias pastabas, indėlių ir kitų gražintinų lėšų priėmimo procesas iš viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, bendrijų bei biudžetinių įstaigų taptų skaidresnis, nes nebūtų sudaroma išskirtinių sąlygų atskiroms asmenų grupėms, o paslaugų prieinamumas visiems asmenims pagerėtų. Siekdami skaidraus indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo Centrinėse kredito unijose proceso, lygių veiklos sąlygų subjektams sudarymo bei paslaugų asmenims prieinamumo didėjimo siūlome tobulinti Projekto nuostatas atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Atsižvelgti
2Lietuvos bankas,
2019-12-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
informuojame, kad pateiktam projektui pagal savo kompetenciją pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4184, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė
J. Varžgalys, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/546434b00ad011eaa727fba41f42a7e9?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=92d91a99-5980-4bba-9671-d11b0c56d96c