autorių TEISIŲ ir gretutinių teisių įstatymo NR. viII-1185
DALIES, 65 STRAIPSNIO 2 ir 3 dalies PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kabelinė retransliacija Retransliacija
organizacija, kuri atliko pirminę transliaciją, nepriklausomai nuo to, kaip retransliaciją vykdantis subjektas retransliacijos tikslu iš transliuojančiosios organizacijos priėmė perduodamos programos signalus, ir
sąlygine prieiga.“
išdėstyti taip:
„17. Kabelinės retransliacijos operatorius Retransliuotojas
išdėstyti taip: „43. Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir
(ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat retransliuotojas kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas.“
straipsnio 38–39 dalimis. 5.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms ir retransliuotojams
kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas;“. 2. Buvusius 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktus laikyti 56 straipsnio 1 dalies 2–6 punktais. 3. Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kabelinės retransliacijos operatoriai Retransliuotojai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.“
išdėstyti taip: „4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai (išskyrus atvejus, kai tai yra pačių retransliuotojų programos), nuomai ir viešam paskelbimui, išskyrus transliavimą ir padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete);“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas
nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių retransliuotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Jeigu išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Jeigu per trejų metų laikotarpį teisių subjektas nepasirenka kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri bus įgaliota administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją, tokią įgaliotą kolektyvinio administravimo organizaciją skiria Vyriausybės įgaliota institucija.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO nR. viii-1185
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vienas esminių autorių teisės tikslų yra saugoti autoriaus asmeninius neturtinius ir turtinius interesus, kurie yra susiję su jo kūrybinės veiklos rezultatu – kūriniu ar kitu saugomu objektu. Šis tikslas yra tiesiogiai nulemtas intelektinės nuosavybės teorijos, pagal kurią autoriui priklauso pirminė ir visa apimanti teisė į kūrybos rezultatą. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ) šiems asmenims suteikia turtines teises – galimybę gauti teisingą atlyginimą už kūrinių ar kitų saugomų objektų naudojimą (ATGTĮ 15 str. 1 d., 20 str. 1 ir 4 d., 53 str. 1 d., 54 str. 1 d., 55 str. 1 d., 56 str. 1 d., 57 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ekonominės autorių ir gretutinių teisių turėtojų teisės yra esminė garantija, kad, viena vertus, autorių ir gretutinių teisių turėtojai atgaus kūrinio ar kito saugomo objekto kūrimo metu patirtas išlaidas, kita vertus, kad šie asmenys bus skatinami toliau kurti ir taip didinti visuomenės kultūrinio gyvenimo pagrindą. Visgi, kūrinių naudojimą reglamentuojančios ATGTĮ nuostatos prarado savo aktualumą laiko atžvilgiu. Atitinkamai, su konkrečių technologinių priemonių taikymu susietos ATGTĮ nuostatos nebereguliuoja dinaminių procesų ir neužtikrina, kad su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimu susiję teisiniai santykiai būtų reglamentuojami atsižvelgiant į realų šių teisinių santykių turinį, o ne taikomas technologines priemones.
Dėl to būtina pakeisti kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą reglamentuojantį ATGTĮ tokiu būdu, kad įstatyme numatytas teisinių santykių reguliavimas atgautų savo aktualumą ir atspindėtų ne tik šiandienos situaciją, tačiau išliktų aktualus nepriklausomai nuo technologinių priemonių vystymosi. Kita vertus, autorių ir gretutinių teisių turėtojai susiduria su reikšmingais sunkumais siekiant gauti pagal įstatymą šiems asmenims priklausantį atlyginimą, kadangi individualus (asmeninis) suteiktų teisių įgyvendinimas kai kurių ATGTĮ
problemos sprendimui yra tikslinga išplėsti įstatyme įtvirtinto kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritį atžvilgiu tų teisių ir panaudojimo būdų, kurių atveju autorių ir gretutinių teisių turėtojai savo teisių nėra linkę ir neturi galimybių įgyvendinti individualiai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai a. Autorių ir gretutinių teisių objektų retransliavimas Įstatymas numato, kad kūrinio autorius turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinio retransliavimą (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 punktas). Retransliavimo teisė yra suteikta ir gretutinių teisių turėtojams (ATGTĮ 53 str. 1 d. 1 punktas, 55 str. 1 d., 56 str. 1 d. 1 ir 2 punktas, 57 str. 1 d. 2 punktas). Pažymėtina, kad aptariamose nuostatose įtvirtinta retransliavimo teisė yra technologiniu požiūriu neutrali. Tačiau siekiant įgyvendinti 1993 m. rugsėjo 27 d.
Europos Tarybos direktyvos 93/83/EEC dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo technologijų (toliau
Tuo pačiu, naudotojai (pvz., retransliacijos operatoriai) patirtų reikšmingas laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas siekdami gauti leidimą dėl kiekvieno kūrinio panaudojimo iš kiekvieno autorių ir gretutinių teisių turėtojo. Atsižvelgiant į tai, skirtinga retransliavimo teisės įgyvendinimo tvarka priklausomai nuo to, kokias technologines priemones naudoja retransliacijos operatorius, apsunkina teisių turėtojų interesų apsaugą ir efektyvų autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą. Kita vertus, įstatyme įtvirtinta kabelinio retransliavimo sąvoka sudaro prielaidas kitokias nei kabelines ar mikrobangines technologijas taikantiems retransliacijos operatoriams teigti, kad jie pagal galiojantį reguliavimą neatlieka retransliavimo ATGTĮ požiūriu. Todėl, įstatyme įtvirtinta technologiniu požiūriu specifinė kabelinio retransliavimo sąvoka sudaro prielaidas netinkamai interpretuoti kitas įstatymo nuostatas ir retransliavimo veiklą vykdantiems operatoriams vengti įstatymo pagrindu kylančių įsipareigojimų vykdymo. b.
Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato baigtinį sąrašą atvejų, kai autorių ir gretutinės teisės pagal įstatymą yra imperatyviai administruojamos kolektyvinio administravimo organizacijų, t. y.:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);
4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;
5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad privalomas autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas įstatymuose paprastai numatomas tada, kai teisių turėtojai neturi realių galimybių ir priemonių savo interesus užtikrinti individualiai (savarankiškai). Visgi, šiuo metu ATGTĮ numatytas privalomas autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas yra taikytinas ne visiems ATGTĮ 15 str. 1 d. numatytiems panaudojimo būdams, kurių atžvilgiu įgyvendinti savo teises individualiai teisių turėtojams yra praktiškai neįmanoma (pvz. viešo paskelbimo atveju, ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 punktas). Aptariama situacija lemia, kad už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą teisių turėtojai apskritai nesurenka arba surenka tik nereikšmingą dalį viso šiems asmenims pagal įstatymą priklausančio atlyginimą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama a. Autorių ir gretutinių teisių objektų retransliavimas Technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka užtikrintų, kad teisinių santykių turinys, o ne taikomos technologinės priemonės lemtų, kaip būtų kvalifikuojamas atitinkamo kūrinio naudojimo būdas ir kokia tvarka būtų taikoma retransliavimo teisės įgyvendinimui. Technologiniu požiūriu visiškai neutralią retransliavimo sąvoką yra įtvirtinusios Austrijos Respublika ir Jungtinė Karalystė (Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas „Application of Directive 2001/29/EC on copyright and related rights in the information society“, p. 228, 229). Švedija (Lag (1960:729) om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk, 42 (f) str.), Lenkija (Ustawaz dnia 4 lutego 1994 r. o prawie autorskim i prawach pokrewnych, 6 str. 1 d.), Airija ir Vengrija nacionaliniuose įstatymuose numatė, kad retransliavimas taip pat apima ir tapataus turinio kūrinio naudojimą internete (Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas „Survey and data gathering to support the evaluation of the Satellite and Cable Directive 93/83/EEC and assessment of its possible extension“, 2015/0075). Technologiniu požiūriu neutralios retransliavimo sąvokos įtvirtinimas leis autorių ir gretutinių teisių turėtojams įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už tuo pačiu metu vykstantį, nepakeistą ir nesutrumpintą radijo ir (ar) televizijos programų perdavimą viešam priėmimui nepriklausomai nuo taikomų technologinių priemonių. Kita vertus, technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka užtikrins, kad retransliacijos operatoriai nebegalės remtis ATGTĮ 2 str. 16 d. įtvirtinta technologiniu požiūriu specifine retransliavimo teisės sąvoka ir tokiu būdu vengti įstatymo pagrindu kylančių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka jokia apimtimi neprieštarautų Direktyvos nuostatoms.
Direktyva buvo siekiama įtvirtinti, kad tuo metu (1993 metais) paplitusio kabelinio retransliavimo atveju, kūrinių naudotojai (retransliacijos operatoriai) galėtų efektyviai naudoti autorių ir gretutinių teisių objektus, gaudami licenciją tik iš kolektyvinio administravimo organizacijų. Dėl šios priežasties, technologiniu požiūriu neutralios retransliavimo sąvokos įtvirtinimas niekaip nepaneigs Direktyvos tikslų. Priešingai, privalomas kolektyvinis administravimas būtų taikomas ne tik kabelinėmis ar mikrobanginėmis, tačiau ir visomis kitomis priemonėmis vykdomo retransliavimo atveju. b. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis Įstatymo projektu siūloma išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisių atžvilgiu. Pažymėtina, kad transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais atvejais, teisių turėtojai paprastai yra linkę ir turi praktines galimybes savo teises įgyvendinti individualiai su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojais. Dėl to, pakeitimo projektu nėra siekiama išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo apimtį plačiau, nei yra reikalinga atkurti teisių turėtojų ir naudotojų tarpusavio santykių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse autorių ir gretutinių teisių turėtojų interesai yra užtikrinami geriau nei Lietuvos Respublikoje, kadangi privalomo kolektyvinio administravimo institutas yra taikomas platesne, nei yra numatyta ATGTĮ, apimtimi. Pavyzdžiui, Estijos Respublika įtvirtino neatšaukiamą teisę gauti atitinkamą atlyginimą iš retransliuotojo ir bet kokio kito subjekto, kuris viešai skelbia audiovizualinį kūrinį.
Ši teisė yra įgyvendinama tik per kolektyvinio administravimo organizacijas (Autoriõiguse seadus, 14 str. 6 d. ir 79 str. 3 d.). Nyderlandų Karalystės teisės aktai numato neatšaukiamą teisę gauti atlyginimą už audiovizualinio kūrinio transliavimą, retransliavimą ir kitokį viešą paskelbimą, o ši teisė turi būti įgyvendinama per teisių turėtojų atstovus (Wet van 23 september 1912, houdende nieuwe regeling van het auteursrecht, 45(d) str. 2 ir 3 d.). Dėl to, siekiant užtikrinti kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojų turtinių interesų apsaugą, siūloma išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos sprendžiant kriminogeninę situaciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „autorių teisės“, „gretutinės teisės“, „audiovizualinis kūrinys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse siūloma apibrėžti sąvokų „Retransliacija“ bei „Retransliuotojas“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,retransliuotojas“ yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) 6.5 punktu, teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio nuostatas derinti su visuomenės informavimo įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,retransliavimas“, kurios turinys panašus į projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomą apibrėžti sąvokos ,,retransliacija“ turinį. Svarstytina, ar vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatyme vartojamos sąvokos ,,kabelinės televizijos tinklai“, ,,transliavimas kabelinės televizijos tinklais“, t.y. tokios nuostatos, kurių teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, bei siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, teikiamo įstatymo projekto sąvokos turėtų būti suderintos su Visuomenės informavimo įstatyme vartojamomis sąvokomis arba turėtų būti teikiami atitinkami Visuomenės informavimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimai. 2. Pastebėtina ir tai, kad projekto 1 straipsniu yra atsisakoma sąvokos „kabelinės retransliacijos operatorius“, tačiau minėta sąvoka ir naudojama keičiamo įstatymo 72¹³ straipsnio 3 dalyje. Siūlytina nuostatas derinti tarpusavyje. 3. Vadovaujantis Rekomendacijų 89.2 punktu, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto pavadinimas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis yra pildoma punktais, o ne dalimis, todėl tikslintina minėtų punktų numeracija. 5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad kituose teisės aktuose gali būti pateikiamos nuorodos į keičiamo įstatymo straipsnius, dalis ar punktus, siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalių bei projekto 3 straipsnio 2 dalies. 6. Projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 7. Projekto 4 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 8. Vadovaujantis Rekomendacijų
ar su oficialiu jo paskelbimu, todėl tikslintinas projekto 6 straipsnis.
Be to, projekto 6 straipsnio pavadinimą derinant su šio straipsnio turiniu, minėto straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinimas“ arba šį projekto straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas. Taip pat projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 9. Teikiamu įstatymo projektu, kaip yra nurodoma ir jo aiškinamajame rašte, siūloma išplėsti privalomojo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisių atžvilgiu. Keičiamo įstatymo 72²⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-03-02
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė.
Kviestieji asmenys: Mindaugas Bundza – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja, Karolis Dieninis – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Petras Butrimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės patarėjas, Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja, Laura Baškevičienė – asociacijos LATGA direktorė, Radvilė Bieliauskienė – asociacijos LATGA vyr. teisininkė, Marius Daukantas – Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius, Šarūnas Frolenko – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, Lina Bušinskaitė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas, Kęstutis Drazdauskas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas, Paulius Vertelka – Google Viešosios politikos Baltijos šalims vadovas, Virgilijus Dirma – Infobalt Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas, Vitalijus Dobrinskis – TV3 grupės Verslo departamento vadovas, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė – Delfi.lt vyr. redaktorė, Tautvydas Mikalajūnas – portalo Lrytas.lt direktorius, Donatas Večerskis – 15min group verslo partnerysčių vystymo vadovas, Laurynas Gečas – META analitikas, Andrius Iškauskas – advokatas, Edita Ivanauskienė – advokatė, Ąžuolas Čekanavičius – advokatas, Tomas Linas Šepetys
Kviestieji asmenys: Mindaugas Bundza – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja, Karolis Dieninis – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Petras Butrimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės patarėjas, Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja, Laura Baškevičienė – asociacijos LATGA direktorė, Radvilė Bieliauskienė – asociacijos LATGA vyr. teisininkė, Marius Daukantas – Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius, Šarūnas Frolenko – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, Lina Bušinskaitė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas, Kęstutis Drazdauskas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas, Paulius Vertelka – Google Viešosios politikos Baltijos šalims vadovas, Virgilijus Dirma – Infobalt Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas, Vitalijus Dobrinskis – TV3 grupės Verslo departamento vadovas, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė – Delfi.lt vyr. redaktorė, Tautvydas Mikalajūnas – portalo Lrytas.lt direktorius, Donatas Večerskis – 15min group verslo partnerysčių vystymo vadovas, Laurynas Gečas – META analitikas, Andrius Iškauskas – advokatas, Edita Ivanauskienė – advokatė, Ąžuolas Čekanavičius – advokatas, Tomas Linas Šepetys
Rugilė Smoliakaitė – Seimo nario K.
Bartoševičiaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 2.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-201
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse siūloma apibrėžti sąvokų „Retransliacija“ bei „Retransliuotojas“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,retransliuotojas“ yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) 6.5 punktu, teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio nuostatas derinti su visuomenės informavimo įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio
projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomą apibrėžti sąvokos ,,retransliacija“ turinį. Svarstytina, ar vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatyme vartojamos sąvokos ,,kabelinės televizijos tinklai“, ,,transliavimas kabelinės televizijos tinklais“, t.y. tokios nuostatos, kurių teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, bei siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, teikiamo įstatymo projekto sąvokos turėtų būti suderintos su Visuomenės informavimo įstatyme vartojamomis sąvokomis arba turėtų būti teikiami atitinkami Visuomenės informavimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimai. Pritarti iš dalies Nors Visuomenės informavimo įstatyme ir numatytos retransliavimo bei retransliuotojo sąvokos, tačiau šiame Projekte pateiktų sąvokų apibrėžčių turinys būdingas ne apskritai retransliavimo, kaip objektyvaus proceso – informacijos perdavimo būdo – reguliavimui, tačiau kaip šio proceso subjektyvioji pusė, t. y. kaip vienas iš kūrinio ar gretutinių teisių objekto viešo paskelbimo būdų, kuriam taikomos specialios naudojimo taisyklės. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, patikslinimai dėl šiame Projekte vartojamų sąvokų suvienodinimo numatyti įstatymo projekte Nr. XIVP-1253(2). 2.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-201
ir tai, kad projekto 1 straipsniu yra atsisakoma sąvokos „kabelinės retransliacijos operatorius“, tačiau minėta sąvoka ir naudojama keičiamo įstatymo 72¹³ straipsnio 3 dalyje. Siūlytina nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti
punktu, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto pavadinimas. Pritarti
Teisės departamentas 2019-11-201
4.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis yra pildoma punktais, o ne dalimis, todėl tikslintina minėtų punktų
teisės technikos taisyklėmis ir teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad kituose teisės aktuose gali būti pateikiamos nuorodos į keičiamo įstatymo straipsnius, dalis ar punktus, siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalių bei projekto 3 straipsnio 2 dalies. Pritarti
Teisės departamentas 2019-11-202
Teisės departamentas 2019-11-204
Rekomendacijų 25 punktu, teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data ar su oficialiu jo paskelbimu, todėl tikslintinas projekto 6 straipsnis. Be to, projekto 6 straipsnio pavadinimą derinant su šio straipsnio turiniu, minėto straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinimas“ arba šį projekto straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas. Taip pat projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti
įstatymo projektu, kaip yra nurodoma ir jo aiškinamajame rašte, siūloma išplėsti privalomojo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisių atžvilgiu.
Keičiamo įstatymo 72²⁸ straipsnio
veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Komitetas 2021-06-09 posėdyje nutarė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4170 svarstyti kartu su Vyriausybės parengtu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1253 ES, kuriuo perkeliamos Direktyva (ES) 2019/789 ir Direktyva (ES) 2019/790. 2.10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-291
teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2 straipsnio 16, 17 ir 43 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 56 straipsnio 1 ir 2 dalies,
projekto Nr. XIIIP-4170 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse siūloma apibrėžti sąvokų retransliacija bei retransliuotojas turinį, išbraukiant tam tikrus technologinius požymius, būdingus kabelinei retransliacijai. Šiuo siekiama, kaip yra nurodoma aiškinamajame rašte, išplėsti privalomojo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisių atžvilgiu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad minėti technologiniai požymiai įstatyme atsirado įgyvendinant 1993 m. rugsėjo 27 d.
Tarybos direktyvą 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo. Šią direktyvą iš dalies pakeičia naujoji 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB. Direktyva (ES) 2019/789 nepanaikina kabelinės retransliacijos sąvokos, įtvirtintos Direktyvoje 93/83/EEB, tačiau ją papildo retransliavimo sąvoka. Todėl įstatyme, iš esmės, turėtų būti apibrėžtos abi minėtosios sąvokos arba kitu būdu atsižvelgta į Direktyva (ES) 2019/789 atliktus pakeitimus. Šiuo požiūriu, Projekte siūlomi įstatymo pakeitimai nėra kompleksiški, kadangi Projekto rengėjai siekia apibrėžti Direktyvos (ES) 2019/789 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą retransliavimo sąvoką, tačiau siūlo atsisakyti Direktyvoje93/83/EEB nustatytos kabelinės retransliacijos sąvokos, nenurodydami būsimo teisinio reguliavimo poveikio bendrai autorių teisių administravimo sistemai, taip pat nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl kabelinės retransliacijos sąvoka įstatyme nereikalinga. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2019 metais atlikti kompleksiniai Sąjungos teisės aktų autorių teisių apsaugos srityje pakeitimai. Pavyzdžiui, yra priimta 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB. Ši direktyva papildo esamą autorių teisių apsaugos mechanizmą priemonėmis, skirtomis turinio dalijimosi internetu paslaugoms.
Taip pat numato priemones, kuriomis siekiama palengvinti kolektyvinį teisių administravimą. Taigi, įgyvendinant šią direktyvą taip pat prireiks kompleksinės įstatymo nuostatų peržiūros, įvertinant pastarojo laikotarpio technologinius pokyčius. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siūloma atsižvelgti į technologinius pokyčius autorių teisių apsaugos srityje. Tačiau technologinių pokyčių reglamentavimas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, įvertinant Sąjungos teisėje nustatytus technologinius požymius bei kolektyvinio administravimo priemones. Atsižvelgdami į tai, kad įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/789 ir Direktyvą (ES) 2019/790 prireiks kompleksinės įstatymo nuostatų peržiūros (tai turi būti atlikta iki
valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdo, o už direktyvų įgyvendinimą yra atsakinga, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, manome, kad dėl Projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti iš dalies Komitetas 2021-06-09 posėdyje nutarė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4170 svarstyti kartu su Vyriausybės parengtu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1253 ES, kuriuo perkeliamos Direktyva (ES) 2019/789 ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-
pasiūlymai:-
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4170 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIIIP-4170 sujungti su Projektu Nr.
projektą Nr. XIVP-1253(2) bei pritarti komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:- Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė