Projekto lyginamasis variantas
38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54,
ĮSTATYMas
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti
ne mažesnis kaip 40 tūkstančių 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.“
2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas
turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nereikalaujama paskelbti prospekto, Akcijų akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, ir kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.“
1.
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) steigėjai (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta) duomenys apie steigėjus;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 2¹dalimi: „2¹.
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti duomenys yra:
korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai;
nurodytų duomenų apie fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu steigėjas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
pavadinimas, kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip steigėjos ir akcininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė;
fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas, jei jis buvo suteiktas, ir šios dalies 1–2 punktuose nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę;
šioje dalyje nurodytų duomenų apie kiekvieną asmenį, papildomai nurodoma, kuris iš jų yra šių steigėjų įgaliotas asmuo.“
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti duomenys yra:
korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai;
nurodytų duomenų apie fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu steigėjas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
pavadinimas, kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip steigėjos ir akcininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė;
fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas, jei jis buvo suteiktas, ir šios dalies 1–2 punktuose nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę;
šioje dalyje nurodytų duomenų apie kiekvieną asmenį, papildomai nurodoma, kuris iš jų yra šių steigėjų įgaliotas asmuo.“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nurodytas asmuo duomenys apie asmenį, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), nurodyti šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 4 straipsnis.
12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) duomenys apie bendrovės akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, ir visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo data datos (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data), kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–3 ir 7 punktuose nurodyti duomenys apie fizinius asmenis yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, o duomenys apie juridinius asmenis – juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė. Apie užsienio valstybės fizinius asmenis papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o apie užsienio valstybės juridinius asmenis papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data.“
straipsnio 3 dalį:
akcininkas – fizinis asmuo bendrovei yra nurodęs adresą korespondencijai, vietoj gyvenamosios vietos juridinių asmenų registre kaip duomuo nurodomas adresas korespondencijai. 4. Buvusią 12 straipsnio 4 dalį laikyti
12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai keičiami juridinių asmenų registro duomenys ar bendrovės įstatai arba turi būti teikiami kiti įstatymų numatyti dokumentai, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės organo sprendimą patvirtinantį dokumentą, jeigu toks sprendimas būtinas pagal įstatymus, bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, išskyrus šios straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.“
6Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, teikia Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šio Įstatymo 41¹straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šiuos duomenis, kartu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka pateikiamas prašymas šiuos duomenis įregistruoti juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas šiuos duomenis perduoda juridinių asmenų registro tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmuo, įsigijęs įgijęs visas akcinės bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, taip pat asmuo, įgijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, apie akcijų įsigijimą įgijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo akcijų įgijimo turi raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei.
Pranešime turi būti nurodytas įsigytų įgytų ar perleistų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, akcijos jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai. Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nemokamai neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį ir šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatytu atveju;“. 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Akcinės bendrovės Bendrovės akcininkams pateikiamame akcinės bendrovės akcininkų sąraše apskaitos dokumente turi būti nurodyti akcinės bendrovės turimi kiekvieno akcininko, o jei akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams pateikiamas šio Įstatymo 41¹straipsnyje nurodytas sąrašas.“8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu: „8) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;“. 2. Buvusius
20 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;“. 4. Buvusius 20 straipsnio 1 dalies 20–24 punktus laikyti atitinkamai 21–25 punktais. 9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
28 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;“. 2. Buvusius
28 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu: „12) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles;“. 4. Buvusius 28 straipsnio 1 dalies 12–15 punktus laikyti atitinkamai 13–16 punktais. 10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui
atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Akcijų suteikimo taisyklių projekto;“ . 2.
32 straipsnio 1 dalies 5–6 punktus laikyti atitinkamai 6–7 punktais. 11 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su
atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.“
37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir
turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9¹, 11,
37 straipsnio 12 dalį nauju 4 punktu: „4) Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą:
37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.“
37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Kai visas akcinės bendrovės akcijas įsigyja įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
38 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „6) rezervas akcijoms suteikti;“. 2. Buvusius 38 straipsnio 1 dalies 6–7 punktus laikyti atitinkamai 7–8 punktais. 14 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio Įstatymo
įsigyti ir šio Įstatymo 47¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto dydžio bendrovės rezervas akcijoms suteikti sudaromas sudaromi iš paskirstytinojo pelno.“
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) duomenys apie akcijos savininką, tapatūs duomenims nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje.“
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) akcijų sertifikato savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) duomenys apie akcijų sertifikato savininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje.“
Papildyti Įstatymą 40¹straipsniu: „40¹straipsnis. Bešeimininkės akcijos
akcinė bendrovė, kuri neturi duomenų apie bendrovės akcijų savininką, tapačių duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti.
Akcijų savininko nustatymo tikslu bendrovė turi teisę kreiptis į duomenis apie bendrovės akcijų savininką įgaliotą tvarkyti registro tvarkytoją ar kitą subjektą, įgaliotą tvarkyti šiuos duomenis ir turintį teisę juos teikti tretiesiems asmenims. 2. Nepavykus nustatyti bent vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrovės akcijų savininko duomenų, taikomos Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatos dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimti teisės aktai.“
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui juridiniam asmeniui, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.“
41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sąskaitų tvarkytojas Juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą.
Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas.“
41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų juridinių asmenų, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41¹ straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas ir duomenų apie akcininkus pateikimas
akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo. 2.
akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodoma:
1) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė;
2) kiekvieno akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);
3) kai akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė) ir kuris iš savininkų yra atstovas;
4) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė;
5) akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;
6) akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;
7) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo data. 3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys uždarajai akcinei bendrovei yra nurodę adresą korespondencijai, uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodomas tik adresas korespondencijai. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti juridiniai asmenys įsteigti ir pagal taikomą teisę įregistruoti užsienio valstybėse, papildomai nurodomas registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo registravimo numeris tame registre. 5. Kai uždaroji akcinė bendrovė yra išleidusi tik paprastąsias vardines akcijas, reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodyti akcijų klases, nustatyti šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, netaikomi. 6. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą pasirašo jos vadovas. 7. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Jeigu pasikeičia šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti duomenys, sudaromas naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas.
Naujas sąrašas sudaromas nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. Įrašai akcininkų sąraše turi atitikti įrašus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale. 8. Šio straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodyti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per
bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. 1.
asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus:
1) duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;
2) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė;
3) akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
4) akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
5) akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
6) akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą;
7) akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per
bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. 9. 3. Už uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas. 10. Neteko galios nuo 2014-01-01. 11. 4. Ginčus dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas. 12. 5. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie juos, kartą per kalendorinius metus;
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. 13. 6.
dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Darbuotojų akcijų statusą turinčioms akcijoms taikomus perleidimo apribojimus patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per
akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją priėmimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pasirašančiojo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens − pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir jo atstovo vardas, pavardė duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Šio Įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais. Šio Įstatymo 47¹ straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteiktų akcijų, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, apmokėjimo ypatumus nustato šio Įstatymo 47² straipsnis.“
45¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) akcijų, apmokėtų nepiniginiu įnašu, skaičius, nominali vertė, kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas ir duomenys apie asmuo asmenį, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.“
46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, yra atidarę ir tvarko jų asmenines vertybinių popierių sąskaitas, turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:
1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;
2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;
3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas);
ir ją išdėstyti taip: „4. Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai juridiniai asmenys, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, neturi teisės pagal ją daryti įrašų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Akcinė bendrovė neturi teisės varžyti akcininkų teisės šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visiškai apmokėtas akcijas kito asmens nuosavybėn, išskyrus atvejį, kai nepasibaigęs darbuotojų akcijų perleidimo apribojimo terminas, taip pat kai disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai) ir jų taikymo terminai buvo nustatyti Akcijų suteikimo taisyklėse.“
Pakeisti 47 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas, tačiau bet kuriuo akcijų perleidimo atveju akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti didesnis nei nustatyta šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.“
papildymas 47¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 47¹ straipsniu: „47¹ straipsnis. Akcijų suteikimas
gali būti suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, kurie šias akcijas įgyja neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Akcijos gali būti suteikiamos tik fiziniams asmenims. Akcijos negali būti suteikiamos asmeniui, kuris yra bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcininkas ir kuriam nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/20 ar daugiau visų balsų. Kai akcijas suteikia bankas ar finansų maklerio įmonė, nustatant galimybę akcininkui šio straipsnio nustatyta tvarka suteikti akcijų ir tuo tikslu skaičiuojant akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų dydį, neįtraukiamos tos jam nuosavybės teise priklausančios akcijos, kurios skirtos kaip išmoka už veiklos rezultatus jam kaip darbuotojui, kurio profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai. 2. Akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų (paprastųjų akcijų, privilegijuotųjų akcijų ar darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų) emisiją arba perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas. 3. Suteikti akcijas bendrovė gali šiais atvejais:
1) bendrovėje yra sudarytas rezervas akcijoms suteikti, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją.
Rezervo akcijoms suteikti dydis turi būti ne mažesnis už suteikiamų akcijų emisijos kainų sumą, kai akcijos suteikiamos neatlygintinai, ir (arba) suteikiamų akcijų emisijos kainų sumos ir sumų, kurias už akcijas moka jas įgyjantys asmenys, skirtumą, kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai;
2) bendrovė turi įsigijusi savų akcijų šio Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka, kai akcijos suteikiamos perleidžiant bendrovės savas akcijas. 4. Akcijos suteikiamos vadovaujantis Akcijų suteikimo taisyklėmis. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatyvos teisę turi bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, bendrovės darbuotojų grupė, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų bendrovės darbuotojų, taip pat – bendrovės vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatoriai, išskyrus bendrovės vadovą, bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti pagrindžiamas akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams tikslingumas ir pateikiami pasiūlymai dėl Akcijų suteikimo taisyklių turinio. Bendrovės vadovas Akcijų suteikimo taisyklių projektą parengia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos ir pateikia jį svarstyti valdybos, jei valdyba nesudaryta, – stebėtojų tarybos posėdyje, o jei nesudaryta ir stebėtojų taryba – inicijuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos arba nuo Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimo dienos, kai Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatorius yra bendrovės vadovas. 5.
suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta:
1) suteikiamų akcijų klasė, nominali vertė;
2) asmenų grupės, kurioms suteikiamos akcijos;
3) būdas, kuriuo suteikiamos akcijos (neatlygintinai, iš dalies atlygintinai, neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai) (toliau šiame straipsnyje – akcijų suteikimo būdas);
4) bendrovės organas (organai), kuris (kurie) priima sprendimą dėl akcijų suteikimo;
5) tvarka, kuria privalo vadovautis bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl akcijų suteikimo;
6) informacijos apie šių taisyklių taikymą pateikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarka;
interneto svetainėje. 6. Akcijų suteikimo taisyklėse gali būti nustatyta maksimali įstatinio kapitalo dalis, kurią gali sudaryti suteikiamos akcijos, akcijų suteikimo šaltinis (nauja akcijų emisija ir (ar) savų akcijų perleidimas), taip pat – šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose nustatytų turtinių teisių apribojimai ir disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai) bei šių apribojimų ir sąlygų (suvaržymų) taikymo terminai. 7. Akcijų suteikimo taisyklės gali būti nuolatinio pobūdžio arba jų taikymas gali būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu ar įvykiu, kuris nurodomas Akcijų suteikimo taisyklėse. 8. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse papildomai nurodoma apmokėjimo už akcijas tvarka, nurodant, kokią akcijos nominalios vertės dalį (sumą) turi apmokėti ją įgyjantis asmuo arba nustatoma šios dalies (sumos) apskaičiavimo tvarka. 9. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta akcijų suteikimo būdo pasirinkimo tvarka. 10.
grupės, kurioms suteikiamos akcijos ir, atitinkamai, keli bendrovės organai, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo, šiose taisyklėse turi būti aiškiai atskirta šių organų kompetencija. 11. Sprendimo dėl akcijų suteikimo negali priimti organas, kurio nariams akcijos suteikiamos. 12. Akcijų suteikimo taisyklės skelbiamos bendrovės interneto svetainėje arba sudaroma galimybė bendrovės akcininkams, darbuotojams ir (ar) organų nariams, ir, jei taip nustatyta taisyklėse, kitiems asmenims su jomis susipažinti bendrovės buveinėje. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nustatomos disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai), šių sąlygų (suvaržymų) faktą patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per 10 darbo dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo dienos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 47² straipsniu: „47² straipsnis. Suteiktų akcijų, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, apmokėjimas
Įstatymo 47¹ straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas neatlygintinai, už akcijas apmokama bendrovės lėšomis iš bendrovės rezervo akcijoms suteikti. 2. Šio Įstatymo 47¹straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas iš dalies atlygintinai, už akcijas apmokama Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, taip pat bendrovės lėšomis iš bendrovės rezervo akcijoms suteikti. 3. Kai akcijos suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, terminas akcijoms apmokėti bendrovės lėšomis negali būti ilgesnis kaip 5 darbo dienos nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. 4.
įvykdžius savo įsipareigojimus dėl neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikiamų bendrovės akcijų apmokėjimo, atitinkama suma sumažinamas bendrovės rezervas akcijoms suteikti. 5. Akcijas suteikiant neatlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 4–5 dalyse ir 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl pasirašytų akcijų apmokėjimo, taip pat šio Įstatymo 45 straipsnio 4, 8, 10–12 dalys netaikomos. 6. Akcijas suteikiant iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje,
įsipareigojimai bendrovei, susiję su apmokėjimu už pasirašytas akcijas, taikomi akcijų emisijos kainos daliai (sumai), kurią turi apmokėti akcijas įgyjantis asmuo. 7. Kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl pradinio įnašo pinigais dydžio netaikomas, o akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visos jo už pasirašytas akcijas mokamos emisijos kainos dalies (sumos).“
ir ją išdėstyti taip: „1. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, t. y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai neatlygintinai išduodamos akcininkams, arba šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, akcininkai, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, turi teisę nemokamai neatlygintinai gauti naujų paprastųjų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.“
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įregistruojami juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ir turi šią teisę ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Akcininkui išmokėtą išmoką bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad išmoka yra paskirta ir (arba) išmokėta neteisėtai.“
papildymas 53¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 53¹ straipsniu:
„53¹ straipsnis. Akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio
kapitalo dydžio 1.
Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė keičiami, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas gali būti priimamas, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, taip pat kai bendrovėje yra daugiau negu vienas akcininkas, jei visų kiekvienam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma išlieka tokia pati, kokia buvo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje). 2. Keisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). 3. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, negali turėti įtakos akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurias jiems suteikė iki sprendimo pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, priėmimo nuosavybės teise priklausiusių akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė. 4.
akcininkų susirinkimo sprendime pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė;
2) bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo taisyklės, atitinkančios šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus principus;
3) naujai nustatomas bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė. 5. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, laikomi pakeistais tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. 6. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimui, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 1, 4, 8 dalys.“
54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrovė savas akcijas gali įsigyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, išskyrus šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytą atvejį. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) akcijų įsigijimo tikslas;
2) maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius;
3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas.
Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių;
4) maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina;
5) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai akcijos įsigyjamos siekiant suteikti bendrovės akcijų bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka, skirti bendrovės akcijų kaip išmoką už veiklos rezultatus darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai, taip pat, kai akcijos įsigyjamos siekiant bendrovės išleistas konvertuojamąsias obligacijas pakeisti į šios bendrovės akcijas. Savų akcijų Pardavimo pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų.“
54 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Bendrovė savas akcijas gali įgyti bendrovės valdybos (jei ji nesudaroma –
bendrovės vadovo) sprendimu, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas suteikti bendrovės akcijų bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovės valdybos (jei ji nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyti reikalavimai.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Bendrovės akcijos, įgytos šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyto bendrovės valdymo organo sprendimu, turi būti perleistos (suteiktos) bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojų nuosavybėn šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo.
Bendrovės akcijos, įgytos pažeidžiant šio straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas, turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo. Jei akcijos neperleidžiamos per šį šioje dalyje nustatytą laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis.“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Šio straipsnio nustatyti reikalavimai netaikomi, kai akcijos įsigyjamos siekiant įvykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą. Šiuo atveju šio Įstatymo 52 straipsnio 6–7 dalys taikomos mutatis mutandis.“
Pakeisti 57 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti tokį sprendimą tik jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų dėl ketinimo suteikti akcijas šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;
2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), jei šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas;
3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas).“32 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
59 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu: „9) pelno dalis, paskirta į rezervą akcijoms suteikti;“. 2. Buvusius
59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bendrovė šio straipsnio 2 dalies 11 12 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti.“
Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai skaidant bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, akcininkai, kurių akcijų nominali vertė mažesnė kaip 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo turi teisę pareikalauti, kad jų akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma bendrovė. Tokiam akcijų išpirkimui netaikomos šio Įstatymo 54 straipsnio nuostatos. Išpirktoms akcijoms taikoma šio straipsnio 45 dalis. Išperkamų akcijų apmokėjimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę paskutinių 6 mėnesių iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo šių akcijų rinkos kainą. Ginčus dėl atlyginimo už akcijas dydžio sprendžia teismas. Jei reikalaujamų išpirkti akcijų nominali vertė viršija 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, toliau pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas bendrovė negali būti reorganizuojama.“
įstatymo 4 straipsnio 5–6 dalys įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 8–11 straipsniai, 12 straipsnio 5–7 dalys, 13, 14, 16, 17 straipsnio 1 dalis, 19,
Vyriausybė ir teisingumo ministras su šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų straipsnių įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. kovo 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54,
ĮSTATYMas
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti
ne mažesnis kaip 40 tūkstančių 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.“
2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas
turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nereikalaujama paskelbti prospekto, Akcijų akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, ir kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.“
1.
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) steigėjai (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta) duomenys apie steigėjus;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 2¹dalimi: „2¹.
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti duomenys yra:
korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai;
nurodytų duomenų apie fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu steigėjas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
pavadinimas, kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip steigėjos ir akcininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė;
fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas, jei jis buvo suteiktas, ir šios dalies 1–2 punktuose nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę;
šioje dalyje nurodytų duomenų apie kiekvieną asmenį, papildomai nurodoma, kuris iš jų yra šių steigėjų įgaliotas asmuo.“
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti duomenys yra:
korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai;
nurodytų duomenų apie fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu steigėjas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
pavadinimas, kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip steigėjos ir akcininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė;
fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas, jei jis buvo suteiktas, ir šios dalies 1–2 punktuose nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę;
šioje dalyje nurodytų duomenų apie kiekvieną asmenį, papildomai nurodoma, kuris iš jų yra šių steigėjų įgaliotas asmuo.“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nurodytas asmuo duomenys apie asmenį, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), nurodyti šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 4 straipsnis.
12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) duomenys apie bendrovės akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, ir visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo data datos (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data), kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–3 ir 7 punktuose nurodyti duomenys apie fizinius asmenis yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, o duomenys apie juridinius asmenis – juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė. Apie užsienio valstybės fizinius asmenis papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o apie užsienio valstybės juridinius asmenis papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data.“
straipsnio 3 dalį:
akcininkas – fizinis asmuo bendrovei yra nurodęs adresą korespondencijai, vietoj gyvenamosios vietos juridinių asmenų registre kaip duomuo nurodomas adresas korespondencijai. 4. Buvusią 12 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. 45. Pakeisti 12 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai keičiami juridinių asmenų registro duomenys ar bendrovės įstatai arba turi būti teikiami kiti įstatymų numatyti dokumentai, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės organo sprendimą patvirtinantį dokumentą, jeigu toks sprendimas būtinas pagal įstatymus, bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, išskyrus šios straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį.“
56Papildyti 12 straipsnį 54 dalimi:
„5. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, teikia Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šio Įstatymo 41¹straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šiuos duomenis, kartu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka pateikiamas prašymas šiuos duomenis įregistruoti juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas šiuos duomenis perduoda juridinių asmenų registro tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui dienos.“
dalis laikyti 6-10 dalimis. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmuo, įsigijęs įgijęs visas akcinės bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, taip pat asmuo, įgijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, apie akcijų įsigijimą įgijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo akcijų įgijimo turi raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų įgytų ar perleistų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, akcijos jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai. Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nemokamai neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį ir šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatytu atveju;“. 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Akcinės bendrovės Bendrovės akcininkams pateikiamame akcinės bendrovės akcininkų sąraše apskaitos dokumente turi būti nurodyti akcinės bendrovės turimi kiekvieno akcininko, o jei akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams pateikiamas šio Įstatymo 41¹straipsnyje nurodytas sąrašas.“8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu: „8) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;“. 2. Buvusius
20 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;“. 4. Buvusius 20 straipsnio 1 dalies 20–24 punktus laikyti atitinkamai 21–25 punktais. 9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
28 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;“. 2. Buvusius
28 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu: „12) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles;“. 4. Buvusius 28 straipsnio 1 dalies 12–15 punktus laikyti atitinkamai 13–16 punktais. 10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui
atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Akcijų suteikimo taisyklių projekto;“ . 2.
32 straipsnio 1 dalies 5–6 punktus laikyti atitinkamai 6–7 punktais. 11 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su
atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.“
37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir
turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9¹, 11,
37 straipsnio 12 dalį nauju 4 punktu: „4) Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą:
37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.“
37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Kai visas akcinės bendrovės akcijas įsigyja įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
38 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „6) rezervas akcijoms suteikti;“. 2. Buvusius 38 straipsnio 1 dalies 6–7 punktus laikyti atitinkamai 7–8 punktais. 3. Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose
nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio Įstatymo
įsigyti ir šio Įstatymo 47¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto dydžio bendrovės rezervas akcijoms suteikti sudaromas sudaromi iš paskirstytinojo pelno.“
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) duomenys apie akcijos savininką, tapatūs duomenims nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje.“
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) akcijų sertifikato savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) duomenys apie akcijų sertifikato savininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje.“
Papildyti Įstatymą 40¹straipsniu: „40¹straipsnis. Bešeimininkės akcijos 1.
akcinė bendrovė, kuri neturi duomenų apie bendrovės akcijų savininką, tapačių duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti. Akcijų savininko nustatymo tikslu bendrovė turi teisę kreiptis į duomenis apie bendrovės akcijų savininką įgaliotą tvarkyti registro tvarkytoją ar kitą subjektą, įgaliotą tvarkyti šiuos duomenis ir turintį teisę juos teikti tretiesiems asmenims. 2. Nepavykus nustatyti bent vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrovės akcijų savininko duomenų, taikomos Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatos dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimti teisės aktai.“ 1617 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui juridiniam asmeniui, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.“
41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sąskaitų tvarkytojas Juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos.
Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas.“
41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų juridinių asmenų, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41¹ straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas ir duomenų apie akcininkus pateikimas
akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo. 2.
akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodoma:
1) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė;
2) kiekvieno akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);
3) kai akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė) ir kuris iš savininkų yra atstovas;
4) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė;
5) akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;
6) akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;
7) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo data. 3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys uždarajai akcinei bendrovei yra nurodę adresą korespondencijai, uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodomas tik adresas korespondencijai. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti juridiniai asmenys įsteigti ir pagal taikomą teisę įregistruoti užsienio valstybėse, papildomai nurodomas registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo registravimo numeris tame registre. 5. Kai uždaroji akcinė bendrovė yra išleidusi tik paprastąsias vardines akcijas, reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodyti akcijų klases, nustatyti šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, netaikomi. 6. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą pasirašo jos vadovas. 7. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Jeigu pasikeičia šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti duomenys, sudaromas naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas.
Naujas sąrašas sudaromas nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. Įrašai akcininkų sąraše turi atitikti įrašus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale. 8. Šio straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodyti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per
bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. 1.
asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus:
1) duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;
2) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė;
3) akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
4) akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
5) akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;
6) akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą;
7) akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų
materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. 9. 3. Už uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas. 10. Neteko galios nuo 2014-01-01. 11. 4. Ginčus dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir jų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas. 12. 5. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie juos, kartą per kalendorinius metus;
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. 13. 6.
dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.“ 1819 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Darbuotojų akcijų statusą turinčioms akcijoms taikomus perleidimo apribojimus patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per
akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją priėmimo.“ 1920 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pasirašančiojo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens − pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir jo atstovo vardas, pavardė duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 2021 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Šio Įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais. Šio Įstatymo 47¹ straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteiktų akcijų, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, apmokėjimo ypatumus nustato šio Įstatymo 47² straipsnis.“ 2122 straipsnis.
45¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) akcijų, apmokėtų nepiniginiu įnašu, skaičius, nominali vertė, kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas ir duomenys apie asmuo asmenį, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje;“. 2223 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.“
46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, yra atidarę ir tvarko jų asmenines vertybinių popierių sąskaitas, turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:
1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;
2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;
3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas);
ir ją išdėstyti taip: „4. Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai juridiniai asmenys, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, neturi teisės pagal ją daryti įrašų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Akcinė bendrovė neturi teisės varžyti akcininkų teisės šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visiškai apmokėtas akcijas kito asmens nuosavybėn, išskyrus atvejį, kai nepasibaigęs darbuotojų akcijų perleidimo apribojimo terminas, taip pat kai disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai) ir jų taikymo terminai buvo nustatyti Akcijų suteikimo taisyklėse.“ 2324 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas, tačiau bet kuriuo akcijų perleidimo atveju akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti didesnis nei nustatyta šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.“ 2425 straipsnis. Įstatymo papildymas 47¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 47¹ straipsniu: „47¹ straipsnis. Akcijų suteikimas
gali būti suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, kurie šias akcijas įgyja neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Akcijos gali būti suteikiamos tik fiziniams asmenims. Akcijos negali būti suteikiamos asmeniui, kuris yra bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcininkas ir kuriam nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/20 ar daugiau visų balsų. Kai akcijas suteikia bankas ar finansų maklerio įmonė, nustatant galimybę akcininkui šio straipsnio nustatyta tvarka suteikti akcijų ir tuo tikslu skaičiuojant akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų dydį, neįtraukiamos tos jam nuosavybės teise priklausančios akcijos, kurios skirtos kaip išmoka už veiklos rezultatus jam kaip darbuotojui, kurio profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai. 2. Akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų (paprastųjų akcijų, privilegijuotųjų akcijų ar darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų) emisiją arba perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas. 3. Suteikti akcijas bendrovė gali šiais atvejais:
1) bendrovėje yra sudarytas rezervas akcijoms suteikti, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją.
Rezervo akcijoms suteikti dydis turi būti ne mažesnis už suteikiamų akcijų emisijos kainų sumą, kai akcijos suteikiamos neatlygintinai, ir (arba) suteikiamų akcijų emisijos kainų sumos ir sumų, kurias už akcijas moka jas įgyjantys asmenys, skirtumą, kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai;
2) bendrovė turi įsigijusi savų akcijų šio Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka, kai akcijos suteikiamos perleidžiant bendrovės savas akcijas. 4. Akcijos suteikiamos vadovaujantis Akcijų suteikimo taisyklėmis. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatyvos teisę turi bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, bendrovės darbuotojų grupė, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų bendrovės darbuotojų, taip pat – bendrovės vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatoriai, išskyrus bendrovės vadovą, bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti pagrindžiamas akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams tikslingumas ir pateikiami pasiūlymai dėl Akcijų suteikimo taisyklių turinio. Bendrovės vadovas Akcijų suteikimo taisyklių projektą parengia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos ir pateikia jį svarstyti valdybos, jei valdyba nesudaryta, – stebėtojų tarybos posėdyje, o jei nesudaryta ir stebėtojų taryba – inicijuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos arba nuo Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimo dienos, kai Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatorius yra bendrovės vadovas. 5.
suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta:
1) suteikiamų akcijų klasė, nominali vertė;
2) asmenų grupės, kurioms suteikiamos akcijos;
3) būdas, kuriuo suteikiamos akcijos (neatlygintinai, iš dalies atlygintinai, neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai) (toliau šiame straipsnyje – akcijų suteikimo būdas);
4) bendrovės organas (organai), kuris (kurie) priima sprendimą dėl akcijų suteikimo;
5) tvarka, kuria privalo vadovautis bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl akcijų suteikimo;
6) informacijos apie šių taisyklių taikymą pateikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarka;
interneto svetainėje. 6. Akcijų suteikimo taisyklėse gali būti nustatyta maksimali įstatinio kapitalo dalis, kurią gali sudaryti suteikiamos akcijos, akcijų suteikimo šaltinis (nauja akcijų emisija ir (ar) savų akcijų perleidimas), taip pat – šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose nustatytų turtinių teisių apribojimai ir disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai) bei šių apribojimų ir sąlygų (suvaržymų) taikymo terminai. 7. Akcijų suteikimo taisyklės gali būti nuolatinio pobūdžio arba jų taikymas gali būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu ar įvykiu, kuris nurodomas Akcijų suteikimo taisyklėse. 8. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse papildomai nurodoma apmokėjimo už akcijas tvarka, nurodant, kokią akcijos nominalios vertės dalį (sumą) turi apmokėti ją įgyjantis asmuo arba nustatoma šios dalies (sumos) apskaičiavimo tvarka. 9. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta akcijų suteikimo būdo pasirinkimo tvarka. 10.
grupės, kurioms suteikiamos akcijos ir, atitinkamai, keli bendrovės organai, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo, šiose taisyklėse turi būti aiškiai atskirta šių organų kompetencija. 11. Sprendimo dėl akcijų suteikimo negali priimti organas, kurio nariams akcijos suteikiamos. 12. Akcijų suteikimo taisyklės skelbiamos bendrovės interneto svetainėje arba sudaroma galimybė bendrovės akcininkams, darbuotojams ir (ar) organų nariams, ir, jei taip nustatyta taisyklėse, kitiems asmenims su jomis susipažinti bendrovės buveinėje. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nustatomos disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai), šių sąlygų (suvaržymų) faktą patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per 10 darbo dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo dienos.“
papildymas 47² straipsniu Papildyti Įstatymą 47² straipsniu: „47² straipsnis. Suteiktų akcijų, kai akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, apmokėjimas
Įstatymo 47¹ straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas neatlygintinai, už akcijas apmokama bendrovės lėšomis iš bendrovės rezervo akcijoms suteikti. 2. Šio Įstatymo 47¹straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas iš dalies atlygintinai, už akcijas apmokama Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, taip pat bendrovės lėšomis iš bendrovės rezervo akcijoms suteikti. 3. Kai akcijos suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, terminas akcijoms apmokėti bendrovės lėšomis negali būti ilgesnis kaip 5 darbo dienos nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. 4.
įvykdžius savo įsipareigojimus dėl neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikiamų bendrovės akcijų apmokėjimo, atitinkama suma sumažinamas bendrovės rezervas akcijoms suteikti. 5. Akcijas suteikiant neatlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 4–5 dalyse ir 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl pasirašytų akcijų apmokėjimo, taip pat šio Įstatymo 45 straipsnio 4, 8, 10–12 dalys netaikomos. 6. Akcijas suteikiant iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje,
įsipareigojimai bendrovei, susiję su apmokėjimu už pasirašytas akcijas, taikomi akcijų emisijos kainos daliai (sumai), kurią turi apmokėti akcijas įgyjantis asmuo. 7. Kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl pradinio įnašo pinigais dydžio netaikomas, o akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visos jo už pasirašytas akcijas mokamos emisijos kainos dalies (sumos).“ 2627 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, t. y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai neatlygintinai išduodamos akcininkams, arba šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, akcininkai, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, turi teisę nemokamai neatlygintinai gauti naujų paprastųjų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.“ 2728 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įregistruojami juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ir turi šią teisę ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Akcininkui išmokėtą išmoką bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad išmoka yra paskirta ir (arba) išmokėta neteisėtai.“ 2829 straipsnis. Įstatymo papildymas 53¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 53¹ straipsniu:
„53¹ straipsnis. Akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio
kapitalo dydžio 1.
Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė keičiami, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas gali būti priimamas, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, taip pat kai bendrovėje yra daugiau negu vienas akcininkas, jei visų kiekvienam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma išlieka tokia pati, kokia buvo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje). 2. Keisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). 3. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, negali turėti įtakos akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurias jiems suteikė iki sprendimo pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, priėmimo nuosavybės teise priklausiusių akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė. 4.
akcininkų susirinkimo sprendime pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė;
2) bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo taisyklės, atitinkančios šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus principus;
3) naujai nustatomas bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė. 5. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, laikomi pakeistais tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. 6. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimui, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 1, 4, 8 dalys.“ 2930 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrovė savas akcijas gali įsigyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, išskyrus šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytą atvejį. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) akcijų įsigijimo tikslas;
2) maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius;
3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas.
Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių;
4) maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina;
5) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai akcijos įsigyjamos siekiant suteikti bendrovės akcijų bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka, skirti bendrovės akcijų kaip išmoką už veiklos rezultatus darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai, taip pat, kai akcijos įsigyjamos siekiant bendrovės išleistas konvertuojamąsias obligacijas pakeisti į šios bendrovės akcijas. Savų akcijų Pardavimo pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų.“
54 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Bendrovė savas akcijas gali įgyti bendrovės valdybos (jei ji nesudaroma –
bendrovės vadovo) sprendimu, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas suteikti bendrovės akcijų bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovės valdybos (jei ji nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyti reikalavimai.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Bendrovės akcijos, įgytos šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyto bendrovės valdymo organo sprendimu, turi būti perleistos (suteiktos) bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojų nuosavybėn šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo.
Bendrovės akcijos, įgytos pažeidžiant šio straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas, turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo. Jei akcijos neperleidžiamos per šį šioje dalyje nustatytą laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis.“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Šio straipsnio nustatyti reikalavimai netaikomi, kai akcijos įsigyjamos siekiant įvykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą. Šiuo atveju šio Įstatymo 52 straipsnio 6–7 dalys taikomos mutatis mutandis.“ 3031 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti tokį sprendimą tik jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų dėl ketinimo suteikti akcijas šio Įstatymo 47¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;
2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), jei šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas;
3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas).“ 3132 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
59 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu: „9) pelno dalis, paskirta į rezervą akcijoms suteikti;“. 2. Buvusius
59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bendrovė šio straipsnio 2 dalies 11 12 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti.“ 3233 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai skaidant bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, akcininkai, kurių akcijų nominali vertė mažesnė kaip 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo turi teisę pareikalauti, kad jų akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma bendrovė. Tokiam akcijų išpirkimui netaikomos šio Įstatymo 54 straipsnio nuostatos. Išpirktoms akcijoms taikoma šio straipsnio 45 dalis. Išperkamų akcijų apmokėjimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę paskutinių 6 mėnesių iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo šių akcijų rinkos kainą. Ginčus dėl atlyginimo už akcijas dydžio sprendžia teismas. Jei reikalaujamų išpirkti akcijų nominali vertė viršija 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, toliau pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas bendrovė negali būti reorganizuojama.“ 3334 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnis, 8–11 straipsniai, 12 straipsnio 5–7 dalys, 13, 14, 16, 17 straipsnio 1 dalis, 189, 201 straipsniai, 223 straipsnio 4 dalis, 245–312 straipsniai įsigalioja 20187 m. sausio liepos 1 d. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras su šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų straipsnių įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. gruodžio kovo 31 d.“
straipsnio nuostatos netaikomos grupei, kaip ši sąvoka apibrėžta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnyje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54,
RESPUBLIKOS civilinio kodekso 1.74, 1.102 IR 4.58 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹, 47¹, 47² ir 53¹straipsniais įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.102 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – įstatymų projektai ir atitinkamai – Akcinių bendrovių įstatymo projektas, Civilinio kodekso projektas ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektas) parengti siekiant išplėsti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – bendrovės) finansavimo priemonių ir šaltinių spektrą, palengvinti verslo sąlygas, užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (toliau – JADIS) teikiamų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) akcininkus teisėtumą, tikrumą ir kaupimą vienoje vietoje.
Įstatymų projektų tikslai:
1) sukurti teisines prielaidas bendrovėms suteikti akcijų bendrovės, patronuojančios ir
(ar) dukterinės bendrovės darbuotojams, valdymo organo ar priežiūros organo nariams;
vertybinių popierių siūlymu, ir atsisakyti UAB akcininkų maksimalaus skaičiaus apribojimo;
4) palengvinti verslo sąlygas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti, kad išimtis dėl notarinės sandorių formos taikoma UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti teisines prielaidas bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio,
5) užtikrinti JADIS teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą; įtvirtinti teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS.
Įstatymų projektų tikslai:
1) sukurti teisines prielaidas bendrovėms suteikti akcijų bendrovės, patronuojančios ir
(ar) dukterinės bendrovės darbuotojams, valdymo organo ar priežiūros organo nariams;
vertybinių popierių siūlymu, ir atsisakyti UAB akcininkų maksimalaus skaičiaus apribojimo;
4) palengvinti verslo sąlygas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti, kad išimtis dėl notarinės sandorių formos taikoma UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti teisines prielaidas bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio,
5) užtikrinti JADIS teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą; įtvirtinti teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Įstatymų projektų uždaviniai – reglamentuoti akcijų suteikimo bendrovės, patronuojančios ir (ar) dukterinės bendrovės darbuotojams, valdymo organo ar priežiūros organo nariams procedūras ir taikomus reikalavimus; nustatyti, kokiais atvejais ir kokiems asmenims UAB galėtų siūlyti įgyti jos akcijų ir tai nebūtų laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu, ir atsisakyti reikalavimo, kad UAB akcininkų skaičius turi būti mažesnis kaip 250; įvertinus Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės reikalavimus, sumažinti reikalaujamą akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimalų dydį iki 25 tūkstančių eurų; Civiliniame kodekse patikslinti išimtį iš notarinės sandorių formos taikymo UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims taisyklės; Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti procedūras, kurių laikydamosi bendrovės galėtų pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; nustatyti pareigą asmeniui kartu su bendrovei teikiamu pranešimu apie akcijų įgijimą pateikti ir akcijų įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą, patikslinti atvejus, kada toks pranešimas turi būti pateiktas bendrovei; įtvirtinti pareigą taikyti Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatas dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimtus teisės aktus tais atvejais, kai bendrovės akcijų savininkas yra nežinomas ir bendrovei nepavyksta šio akcininko nustatyti; nustatyti, kad duomenys apie UAB vienintelį akcininką kaupiami JADIS.
Įstatymų projektų uždaviniai – reglamentuoti akcijų suteikimo bendrovės, patronuojančios ir (ar) dukterinės bendrovės darbuotojams, valdymo organo ar priežiūros organo nariams procedūras ir taikomus reikalavimus; nustatyti, kokiais atvejais ir kokiems asmenims UAB galėtų siūlyti įgyti jos akcijų ir tai nebūtų laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu, ir atsisakyti reikalavimo, kad UAB akcininkų skaičius turi būti mažesnis kaip 250; įvertinus Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės reikalavimus, sumažinti reikalaujamą akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimalų dydį iki 25 tūkstančių eurų; Civiliniame kodekse patikslinti išimtį iš notarinės sandorių formos taikymo UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims taisyklės; Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti procedūras, kurių laikydamosi bendrovės galėtų pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; nustatyti pareigą asmeniui kartu su bendrovei teikiamu pranešimu apie akcijų įgijimą pateikti ir akcijų įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą, patikslinti atvejus, kada toks pranešimas turi būti pateiktas bendrovei; įtvirtinti pareigą taikyti Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatas dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimtus teisės aktus tais atvejais, kai bendrovės akcijų savininkas yra nežinomas ir bendrovei nepavyksta šio akcininko nustatyti; nustatyti, kad duomenys apie UAB vienintelį akcininką kaupiami JADIS. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatų, susijusių su bendrovėms skirtų finansavimo priemonių ir šaltinių spektro išplėtimu bei UAB akcininkų maksimalaus skaičiaus ribojimo atsisakymu, iniciatoriai – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Civilinio kodekso projekto parengimą inicijavo Geresnio reguliavimo priežiūros komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.
sudarymo“. Kitų Akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatų ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) nustato bendrovės įstatinio kapitalo didinimo (ABĮ 15, 20, 28, 39, 42, 44, 45, 45¹, 49–52, 56–57 straipsniai) ir savų akcijų įsigijimo (ABĮ 20, 44, 54 straipsniai) procedūras ir taikomus reikalavimus. ABĮ įtvirtinta bendrovės akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, kuri gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti, jeigu yra žinomas asmuo (asmenys), kuris (kurie) šias akcijas įgis, išskyrus atvejus, kai ši teisė atšaukiama dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka (ABĮ 57 straipsnis). Akcijas pasirašę asmenys turi apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą ABĮ ir akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (ABĮ 14, 44–45 straipsniai). Vadovaujantis ABĮ, bendrovė turi teisę įsigyti savų akcijų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina. Savų akcijų pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų (ABĮ 54 straipsnis).
Esamas teisinis reguliavimas pateikia viešo vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.) siūlymo apibrėžimą ir kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kada vertybiniai popieriai siūlomi viešai, o kada ne. Minėtina, kad VPĮ pateiktas vertybinių popierių viešo siūlymo apibrėžimas iš esmės apima visus galimus vertybinių popierių siūlymo investuotojams būdus. VPĮ nustato, kad vertybinių popierių viešas siūlymas – tai bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius. Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra pirmiau nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Vertybinių popierių įtraukimas į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje pagrindu, taip pat nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu (VPĮ 2 straipsnis). Savo ruožtu ABĮ nustato, kad UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip, ir įtvirtina asmenų sąrašą, kuriems UAB akcijų siūlymas nėra laikomas vertybinių popierių viešų siūlymu. Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, UAB akcijų siūlymas tos UAB akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu (ABĮ 2 straipsnio 4 dalis). ABĮ taip pat nustato reikalavimus dėl bendrovių įstatinio kapitalo minimalaus dydžio ir UAB maksimalaus akcininkų skaičiaus.
Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkstančių eurų (ABĮ 2 straipsnio 3 dalis). UAB turi būti mažiau kaip 250 akcininkų (ABĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notarine forma turi būti sudaromos UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. ABĮ 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad UAB akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo UAB taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis šia ABĮ nuostata, priimtos Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės).
ABĮ nustato, kad UAB akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi UAB, taip pat kad sutartimi UAB gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui (ABĮ 41 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ABĮ reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir UAB, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, tad šis įstatymas nėra vertybinių popierių rinką reglamentuojantis teisės aktas. Atsižvelgus į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta išimtis, kai UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neprivalo būti notarinės formos, būtų taikoma, kai vertybinių popierių sąskaitos būtų tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, vadovaujantis šiuo įstatymu priimtų Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-161 „Dėl Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklės), ir Uždarųjų akcinių bendrovių išleistų finansinių priemonių apskaitos tvarka, patvirtinta AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ valdybos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.
14-29 (toliau – Uždarųjų akcinių bendrovių išleistų finansinių priemonių apskaitos tvarka), kurios įtvirtina vertybinių popierių tvarkymą dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemoje, – nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABĮ, bendrovės išleistų akcijų nominali vertė keičiama, t. y. didinama arba mažinama, atitinkamai didinant arba mažinant bendrovės įstatinį kapitalą laikantis ABĮ nustatytos įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo tvarkos (ABĮ 49, 51–53 straipsniai). Teisinio reguliavimo, įgalinančio pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nėra. ABĮ nustatyta, kad asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei (ABĮ 14 straipsnis). Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai. Be to, ABĮ įtvirtinta, kad kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovės vadovas apie tai turi pranešti juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnis).
ABĮ įtvirtintas reguliavimas, įpareigojantis UAB sudaryti jos akcininkų sąrašą ir duomenis, esančius šiame sąraše, pateikti JADIS tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai UAB akcininkas yra vienas asmuo (ABĮ 41¹ straipsnis). Šiuo metu duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką kaupiami JAR (ABĮ 12 straipsnis). ABĮ nustatyta, kad, be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, JAR nurodomi duomenys apie bendrovės akcininką ir visų akcijų įgijimo data, kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo (ABĮ 12 straipsnis). ABĮ išvardinti duomenys apie steigėjus, kurie nurodomi steigimo sutartyje ar steigimo akte (ABĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką, kurie pateikiami JAR tvarkytojui (ABĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2–3 dalys), duomenys apie akcininką, kurie nurodomi materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate (ABĮ 40 straipsnio 11 dalies 6 punktas, 13 dalies 8 punktas), duomenys apie akcininkus, kurie teikiami JADIS tvarkytojui (ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalies 2–6 punktai), duomenys apie akcijas pasirašantį asmenį, kurie nurodomi akcijų pasirašymo sutartyje (ABĮ 44 straipsnio 3 dalies 10 punktas), duomenys apie akcijas ar akcijų sertifikatą įgijusį asmenį, kurie nurodomi indosamente (ABĮ 46 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas įtvirtina pagrindines centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka funkciją, susijusią tik su jam patikėjimo teise perduotų valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu.
Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 634) nustato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą ir akcijas (2 punktas, 3.2 papunktis, 4, 10⁵punktai). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pakeitimai, susiję su akcijų suteikimu Darbuotojų finansinio dalyvavimo bendrovėje, kaip darbuotojų skatinimo priemonės, atsiradimą ir raidą paskatino įvairios priežastys. Dažniausiai nurodomos tokios priežastys kaip didesnis darbuotojų įtraukimas ir jų lojalumo didinimas, ekonominės gerovės kūrimas, darbuotojų skatinimas ir kitos. Paprastai skiriamos dvi darbuotojų finansinio dalyvavimo kryptys (priemonės): bendrovės akcijų įgijimas ir bendrovės pelno dalies gavimas. ABĮ numatytos abi darbuotojų finansinio dalyvavimo priemonės: galimybė išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčias paprastąsias akcijas, jeigu tokia galimybė numatyta bendrovės įstatuose (ABĮ 43 straipsnis), ir galimybė skirti bendrovės pelno bendrovės darbuotojų premijoms (ABĮ 59 straipsnis). Darbuotojų akcijų teisinis reguliavimas numato tam tikrų ypatumų.
Darbuotojų akcijų negali įgyti darbuotojai, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas. Darbuotojų akcijoms taikomi disponavimo jomis apribojimai (akcijų pasirašymo sutartyje numatytą laikotarpį (ne ilgesnį kaip 3 metai) darbuotojas darbuotojų akcijas gali perleisti tik kito bendrovės darbuotojo nuosavybėn). Darbuotojas turi apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą, tad esama priemonė tik sąlygiškai galėtų būti laikoma darbuotojų skatinimo priemone. Darbuotojų skatinimo priemonių sritis nėra vienodai reglamentuota ES teisės aktais, todėl ES valstybėse narėse šiuo požiūriu vyrauja įvairi praktika, paprastai priklausanti nuo valstybės tradicijų, esamos politikos. Vis dėlto daugelio valstybių, pavyzdžiui, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, teisės aktuose numatyta aiški galimybė darbuotojams suteikti akcijų. Tokiais atvejais įstatymai nustato tam tikrus papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, tokia galimybė turi būti nustatyta bendrovės įstatuose, visa akcijos kaina (kai akcijos suteikiamos neatlygintinai) arba jos dalis (kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai) turi būti apmokamos bendrovės lėšomis (iš jos pelno), numatomi apribojimai, kokią įstatinio kapitalo dalį gali sudaryti tokios akcijos, taip pat disponavimo tokiomis akcijomis sąlygos (apribojimai). Siekiant skatinti darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą bei motyvaciją, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę bendrovėms neatlygintinai (kai bendrovė iš savo lėšų apmoka visą akcijos emisijos kainą arba jos vertę) arba iš dalies atlygintinai (kai bendrovė iš savo lėšų apmoka dalį akcijos emisijos kainos arba jos vertės) suteikti bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovą, valdybos nariams, stebėtojų tarybos nariams bendrovės akcijų.
Atsižvelgiant į nurodytus akcijų suteikimo instituto tikslus, siūloma nustatyti, kad akcijos, naudojantis šiuo institutu, būtų suteikiamos tik fiziniams asmenims, kadangi darbuotoju gali būti tik fizinis asmuo. Be darbuotojų, atskirai minimi bendrovės organų nariai, nes su bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariais, kurie yra fiziniai asmenys, gali būti sudaromos ne tik darbo, bet ir civilinės sutartys. Vadovaujantis ABĮ, bendrovės valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo ir tik stebėtojų tarybos nariu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, tačiau akcijų suteikimo stebėtojų tarybos nariams – juridiniams asmenims galimybė nenumatoma, kadangi, kaip minėta, šio instituto tikslas – bendrovės personalo skatinimas. Tai yra įprasta pasaulio praktikoje personalo skatinimo priemonė. Siekiant išvengti interesų konfliktų ir galimo piktnaudžiavimo, kad akcininkai, kartu būdami ir bendrovės darbuotojai ir (ar) organų nariai, nesąžiningai nesinaudotų akcijų suteikimo institutu, taip pat siekiant sudaryti galimybę akcijų jau įsigijusiems darbuotojams ir (ar) organų nariams toliau juos skatinti akcijomis, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad akcijos negali būti suteikiamos asmeniui, kuris yra bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcininkas, kai jam priklausančios akcijos suteikia 1/20 ar daugiau visų balsų.
Atsižvelgiant į tai, kad ES lygmeniu yra priimti ir galioja finansų įstaigoms skirti teisės aktai, nustatantys tam tikrą atlygio mokėjimo darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai, specifiką šiose įstaigose, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti taisyklės, nustatančios apribojimus gauti suteikiamų akcijų, taikymo išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai akcijas suteikia bankas ar finansų maklerio įmonė, nustatant galimybę akcininkui ABĮ nustatyta tvarka suteikti akcijų ir tuo tikslu skaičiuojant akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų dydį, neįtraukiamos tos jam nuosavybės teise priklausančios akcijos, kurios buvo skirtos kaip išmoka už veiklos rezultatus minėtajai darbuotojų grupei. Bendrovės personalo skatinimo tikslu bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma turėtų priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo. Šis sprendimas galėtų būti priimtas tiek eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tiek neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Akcijų suteikimo taisyklių projekto rengimo iniciatyvos teisę siūloma suteikti penkioms asmenų grupėms: bendrovės akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, bendrovės darbuotojų grupei, sudarančiai ne mažiau kaip 1/3 visų bendrovės darbuotojų, bendrovės vadovui, valdybai ir stebėtojų tarybai. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatoriai, išskyrus bendrovės vadovą, bendrovės vadovui pateiktų paraišką, kurioje turėtų būti pagrindžiamas akcijų suteikimo darbuotojams ir
(ar) organų nariams tikslingumas ir pateikti pasiūlymai dėl akcijų suteikimo taisyklių turinio. Už akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą būtų atsakingas bendrovės vadovas, kuris akcijų suteikimo taisyklių projektą turėtų parengti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos. Šių taisyklių projektą vadovas teiktų bendrovės valdybai, stebėtojų tarybai (jei jos sudaromos), kurios teiktų visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir siūlymus dėl akcijų suteikimo taisyklių projekto. Akcijų suteikimo taisykles visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti teiktų bendrovės valdyba (jei ji nesudaroma – bendrovės vadovas). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo turėtų būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos arba nuo akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimo dienos, kai akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatorius yra bendrovės vadovas. Šiose taisyklėse turėtų būti nurodyta:
1) suteikiamų akcijų klasė: paprastosios akcijos, privilegijuotosios akcijos, darbuotojų akcijų statusą turinčios paprastosios akcijos; taip pat suteikiamų akcijų nominali vertė;
2) asmenų grupės, kurioms suteikiamos akcijos.
Akcijų suteikimo taisyklėse galėtų būti numatyta, kad akcijos suteikiamos kuriai nors vienai asmenų grupei (pvz., bendrovės darbuotojams) ar kelioms grupėms (pvz., bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovą, valdybos nariams ir pan.);
3) būdas, kuriuo suteikiamos akcijos: neatlygintinai, iš dalies atlygintinai, neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai. Akcijų suteikimo taisyklėse galėtų būti numatytas tiek vienas akcijų suteikimo būdas (neatlygintinai, iš dalies atlygintinai), tiek alternatyvos (neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai);
4) bendrovės organas (organai), kuris (kurie) priima sprendimą dėl akcijų suteikimo. Pažymėtina, kad sprendimo dėl akcijų suteikimo negalėtų priimti tas organas, kurio nariams, priėmus šį sprendimą, akcijos būtų suteikiamos, t. y., valdyba negalėtų priimti sprendimo dėl akcijų suteikimo valdybos nariams. Tuo atveju, jei akcijų suteikimo taisyklėse būtų nustatyti keli bendrovės organai, kurie priimtų sprendimą dėl akcijų suteikimo (pvz., atsižvelgus į tai, kad akcijų suteikimo taisyklėse nurodytos kelios asmenų, kuriems būtų suteikiamos akcijos, grupės), tokiu atveju turėtų būti aiškiai atskirta šių organų kompetencija. Manytina, kad sprendimą dėl akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams, išskyrus bendrovės vadovą ir tuos darbuotojus, kurie yra valdybos nariai ar stebėtojų tarybos nariai, galėtų priimti bendrovės vadovas; sprendimą dėl akcijų suteikimo bendrovės vadovui, valdybos nariams ir stebėtojų tarybos nariams – juos renkantis organas;
5) tvarka, kuria privalo vadovautis bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl akcijų suteikimo.
Ši tvarka apimtų tokius klausimus kaip: kada (kokiais atvejais, kokiu pagrindu), kokių taisyklių laikantis akcijos gali būti suteikiamos. Minėtina, kad tuo atveju, jei akcijų suteikimo taisyklėse būtų numatyta, kad akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai, jose kartu turėtų būti aptarta, kokią akcijos nominalios vertės dalį (sumą) turi apmokėti ją įgyjantis asmuo (pvz., ½ ar 1/3), arba nustatyta šios dalies (sumos) apskaičiavimo tvarka (pvz., priklausomai nuo darbuotojo turimo darbo stažo bendrovėje ir (ar) pasiektų darbo rezultatų). Tuo atveju, jei akcijų suteikimo taisyklėse numatoma alternatyvi galimybė suteikti akcijas tiek neatlygintinai, tiek iš dalies atlygintinai, turėtų būti detalizuota, kokiu būdu pasirenkamas konkretus būdas, kuriuo suteikiamos akcijos (pvz., neatlygintinai akcijos suteikiamos darbuotojams, kurie bendrovėje dirba daugiau nei 10 metų, iš dalies atlygintinai akcijos suteikiamos bendrovės valdybos nariams ir pan.);
6) informacijos apie šių taisyklių taikymą pateikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarka. Šiuo atveju galėtų būti nurodyta, kad ši informacija pateikiama eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
7) susipažinimo su akcijų suteikimo taisyklėmis tvarka, jei šios taisyklės nebus skelbiamos bendrovės interneto svetainėje. Galimybė susipažinti su šiomis taisyklėmis turėtų būti suteikta visiems konkrečios bendrovės akcininkams, darbuotojams ir organų nariams.
Su akcijų suteikimo taisyklėmis galėtų susipažinti ir kiti asmenys (pvz., asmenys, kandidatuojantys į tam tikras pareigas bendrovėje), jei tokia galimybė būtų numatyta šiose taisyklėse. Be to, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad akcijų suteikimo taisyklėse, be pirmiau nurodytos informacijos, galėtų būti nustatyta maksimali įstatinio kapitalo dalis, kurią gali sudaryti suteikiamos akcijos, pvz., 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, taip pat akcijų suteikimo šaltinis (nauja akcijų emisija ir (ar) savų akcijų perleidimas). Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju akcijos būtų suteikiamos pasinaudojus privilegija: apmokėjus tik dalį akcijų emisijos kainos arba jų vertės (t. y. iš dalies atlygintinai) arba gavus jas nemokamai (t. y. neatlygintinai), akcijų suteikimo taisyklėse galėtų būti numatyti tam tikri akcijų suteikiamų teisių apribojimai ir disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos. Įvertinus siūlomo įteisinti akcijų suteikimo instituto tikslus, siūloma, kad akcijų suteikimo taisyklėse galėtų būti numatyti ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte (gauti bendrovės lėšų įstatinio kapitalo mažinimo atveju), 3 punkte (nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų) ir (ar) 6 punkte (gauti likviduojamos bendrovės turto) nustatytų turtinių teisių apribojimai, kurių taikymo terminas turėtų būti apibrėžtas akcijų suteikimo taisyklėse. Be to, akcijų suteikimo taisyklėse galėtų būti numatyti ir disponavimo akcijomis apribojimai, apibrėžti konkrečiu terminu. Taigi akcijų suteikimo taisyklėse privalomai turėtų būtų nustatomi pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis akcijos būtų suteikiamos.
Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad bendrovių teisė yra civilinės teisės dalis, bei vadovaujantis nusistovėjusia gerąja bendrovių valdysenos praktika, bei siekiant suteikti bendrovėms tam tikro lankstumo, tikslingai siekiama sudaryti galimybę dėl tam tikrų klausimų nuspręsti pačioms bendrovėms rengiant ir tvirtinant akcijų suteikimo taisykles (pvz., konkretaus organo, priimančio sprendimą konkrečiu atveju suteikti akcijų, poreikio nustatyti suteikiamų akcijų disponavimo suvaržymus ar turtinių teisių apribojimus ir jų taikymo terminus ir pan.). Kaip minėta, akcijų suteikimo taisyklėse būtų apibrėžiami pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis galėtų būti suteikiamos akcijos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju norint suteikti akcijų bendrovės darbuotojui ir (ar) organo nariui ir šiuo tikslu akcijų suteikimo taisyklėse nurodytam bendrovės organui priėmus sprendimą dėl akcijų suteikimo turės būti pasirašoma sutartis tarp šio asmens ir bendrovės: akcijų pasirašymo sutartis (kai akcijos būtų suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją) arba akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (kai akcijos būtų suteikiamos perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas). Taigi bendrovės darbuotojas ir (ar) organo narys, norėdamas įsigyti akcijų ir nusprendęs pasirašyti sutartį, savo valia sutiks su sutarties sąlygomis, tarp kurių vadovaujantis akcijų suteikimo taisyklėmis galės būti numatyti ir tam tikri suteikiamų akcijų turtinių teisių apribojimai ar disponavimo suvaržymai bei jų taikymo terminai. Pažymėtina, kad, įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (toliau – II Bendrovių teisės direktyva) 3 straipsnio d punktą, tuo atveju, jei akcijų suteikimo taisyklėse būtų numatyti disponavimo akcijomis apribojimai, numatoma, kad šiuos apribojimus patvirtinantis dokumentas (pvz., akcijų suteikimo taisyklės ar jų išrašas) turėtų būti pateiktas JAR tvarkytojui. Atitinkama pareiga JAR tvarkytojui pateikti dokumentą, patvirtinantį darbuotojų akcijų statusą turinčioms paprastosioms akcijoms taikomus perleidimo apribojimus (pvz., visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją, protokolą ar jo išrašą), nustatoma ir šiuo metu ABĮ įtvirtintam institutui, pagal kurį darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisija gali būti išleidžiama, jei tokia galimybė nustatyta bendrovės įstatuose (ABĮ 43 straipsnis). Akcijų suteikimo taisyklės galėtų būti nuolatinio pobūdžio (kai jose nėra apibrėžtas jų taikymo terminas) arba jų taikymas galėtų būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu (pvz., 5 metai) arba įvykiu (nauja akcijų emisija), kuris turi būti nurodytas akcijų suteikimo taisyklėse. Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma, kad akcijos galėtų būti suteikiamos išleidus naują akcijų emisiją (paprastųjų akcijų emisiją, privilegijuotųjų akcijų emisiją, darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją) arba perleidus bendrovės įsigytas savas akcijas, taip pat tik tuo atveju, jei bendrovėje būtų suformuotas rezervas, reikalingas akcijoms suteikti.
Kai akcijos būtų suteikiamos išleidžiant naują akcijų emisiją, turėtų būti sudarytas rezervas akcijoms suteikti, o kai akcijos būtų suteikiamos perleidžiant bendrovės savas akcijas, bendrovė turėtų būti įsigijusi savų akcijų ABĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turėtų būti suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kuris sudaromas prieš įgyjant savas akcijas. Rezervas akcijoms suteikti, kaip ir rezervas savoms akcijoms įsigyti, būtų formuojamas iš paskirstytinojo pelno, o šio rezervo dydis turėtų būti ne mažesnis už planuojamų suteikti akcijų emisijos kainų sumą, kai akcijos suteikiamos neatlygintinai, ir (arba) planuojamų suteikti akcijų emisijos kainų dalies (sumos) ir sumų, kurias už akcijas moka jas įgyjantys asmenys, skirtumą, kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai. Sudarant rezervą savoms akcijoms įsigyti būtų taikomas ABĮ 54 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas. Siekiant akcijas suteikti išleidus akcijų emisiją, visuotinis akcininkų susirinkimas kartu su sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo turėtų priimti sprendimą dėl bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės akcijų atšaukimo. Atsižvelgus į tai, kad tokio sprendimo priėmimo metu nebus žinomi konkretūs asmenys, kuriems bus suteikta teisė įgyti akcijų, siūloma netaikyti ABĮ nustatyto reikalavimo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo nurodyti asmenis, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų.
Siekiant akcijas suteikti perleidus bendrovės įsigytas savas akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma leisti sprendimą dėl savų akcijų įsigijimo, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas suteikti bendrovės akcijų bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, priimti bendrovės valdybai (jeigu ji nesudaroma – bendrovės vadovui). Šiam sprendimui būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl savų akcijų įsigijimo, išskyrus reikalavimą sprendime nurodyti savų akcijų pardavimo tvarką, kuri turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų, ir minimalią pardavimo kainą. Minėtina, kad šių akcijų įgijimo tvarka ir būdas (iš dalies atlygintinai ir (ar) neatlygintinai) bus nurodyti akcijų suteikimo taisyklėse, patvirtintose visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Be to, siūloma nustatyti, kad taip įsigytos bendrovės savos akcijos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams turi būti perleistos (suteiktos) per 12 mėnesių nuo jų įsigijimo dienos. Minėtina, kad siūlomi pakeitimai įgyvendintų II Bendrovių teisės direktyvos 21 straipsnio 3 dalį, kuri nustato galimas išimtis dėl organo, turinčio teisę priimti sprendimą bendrovei įgyti savų akcijų, kai akcijos įgyjamos siekiant jas paskirstyti tos bendrovės ar asocijuotosios bendrovės darbuotojams, ir nustato terminą (12 mėnesių nuo akcijų įgijimo), per kurį taip įgytos akcijos turi būti paskirstytos.
Pažymėtina, kad valdyba galėtų priimti sprendimą dėl bendrovės savų akcijų įsigijimo tik tuo atveju, jei įsigytos savos akcijos būtų suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams. Tuo atveju, jei būtų norima savas akcijas suteikti bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, kurie nėra darbuotojai, sprendimą dėl savų akcijų įsigijimo turėtų priimti visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio sprendimui taip pat siūloma netaikyti reikalavimo nurodyti savų akcijų pardavimo tvarką, turinčią užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų, ir minimalią pardavimo kainą. Priėmus šiuos sprendimus (dėl naujos akcijų emisijos arba dėl savų akcijų įsigijimo), akcijos būtų suteikiamos vadovaujantis ABĮ ir akcijų suteikimo taisyklių nuostatomis dėl sprendimo priėmimo, akcijų pasirašymo ar perleidimo sutarčių pasirašymo, akcijų apmokėjimo ir kt. Atsižvelgus į tai, kad akcijos galėtų būti suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai ir galimi šių akcijų suteikiamų turtinių teisių ir disponavimo jomis suvaržymai, kurių terminas ir apimtis, laikantis ABĮ nuostatų, būtų apibrėžiami akcijų suteikimo taisyklėse, siūlomi atitinkami ABĮ pakeitimai dėl akcininkų teisių ir pareigų, akcijų pasirašymo, akcijų (įskaitant darbuotojų akcijas) apmokėjimo, akcijų perleidimo. Pažymėtina, kad darbuotojai, įskaitant bendrovės vadovą, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai turėtų teisę, o ne pareigą įgyti suteikiamų bendrovės akcijų.
Taip pat ir bendrovė turėtų teisę taikyti akcijų suteikimo priemonę, laikydamasi ABĮ nuostatų, tačiau galėtų šia galimybe ir nepasinaudoti. Kartu pažymėtina, kad akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. Kadangi akcijos bendrovės darbuotojams gali būti suteiktos dviem būdais: 1) bendrovei įsigijus savas akcijas iš esamų akcininkų ir jas perleidus darbuotojams arba 2) bendrovei iš savo lėšų didinant įstatinį kapitalą ir išleidžiant naujas akcijas, kurios suteikiamos darbuotojams. Pirmuoju atveju valstybė ar savivaldybė, kaip akcininkė, negalės perleisti savo akcijų bendrovei, nes kartu su teikiamais įstatymų projektais nėra siūloma keisti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustatančių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar kitų šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymų, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų. Antruoju atveju (kai bendrovė iš savo lėšų didina įstatinį kapitalą ir išleidžia naujas akcijas) turi būti vadovaujamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, nustatančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tikslu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 665), kuriuo patvirtintas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 52 punkte, be kita ko, pasakyta, kad „Jeigu valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą, susijusį su įstatinio kapitalo didinimu papildomais įnašais, ir, padidinus valstybės valdomos bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, įstatinį kapitalą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų taip, kad valstybė neišlaikytų iki įstatinio kapitalo padidinimo turėtą balsų skaičių suteikiančio proporcingo akcijų kiekio, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, akcijų valdytojas duodamame įgaliojime nurodo balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą. Reikalavimas duoti įgaliojimą balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą netaikomas, kai valstybės valdomos bendrovės akcijos privatizuojamos valstybės kontrolės perdavimo būdu.“. Siekiant užtikrinti šių teisinių normų aiškumą, priėmus Akcinių bendrovių įstatymo projektą, siūloma papildyti Nutarimą Nr. 665 arba Aprašą nuostata, nustatančią, kad vadovaudamasis Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios valstybės valdomos bendrovės, akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams. Taip pat vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, būtų galima papildyti Nutarimą Nr. 665 atitinkamą rekomendaciją ir savivaldybių valdomoms bendrovėms.
Draudimas valstybės ar savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms suteikti akcijų darbuotojams nebūtų pagrįstas, nes šių bendrovių akcininkas yra ne valstybė ar savivaldybė, o jų valdoma bendrovė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 5 punktas nustato, jog akcijų valdytojai, įgyvendindami akcijų suteikiamas teises, privalo siekti, kad Aprašo 16, 19 punktų ir XIX skyriaus nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos valstybės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, taip pat visoms kitoms su valstybės valdomomis bendrovėmis per paskesnių eilių dukterines bendroves susijusioms dukterinėms bendrovėms. Priėmus Akcinių bendrovių įstatymo projektą šią Aprašo nuostatą galima būtų dar labiau detalizuoti nustatant, kad šis siekis taikomas ir dėl akcijų suteikimo darbuotojams. Pakeitimai, susiję su UAB akcijų neviešu siūlymu Neviešo finansinių priemonių siūlymo režimas paprastai suprantamas kaip teisinio reguliavimo priemonė, suteikianti galimybę rinkos dalyviams tarpusavyje sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių (akcijų, obligacijų ir kt.), netaikant detalių ir griežtų finansinių priemonių savininkų interesų apsaugai numatytų mechanizmų (pvz., privalomas informacijos atskleidimas, prospekto parengimas ir patvirtinimas ir kt.), kurie paprastai taikomi, kai tokios finansinės priemonės siūlomos viešai neprofesionaliesiems investuotojams. Užsienio šalių praktikoje paprastai neviešo siūlymo režimas taikomas kvalifikuotiems rinkos dalyviams (instituciniams, informuotiesiems, profesionaliesiems investuotojams).
Pavyzdžiui, Vokietijoje neviešas siūlymas suprantamas kaip siūlymas tik profesionaliesiems investuotojams, taip pat kai kiekvienas investuotojas įsigyja ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų vertės vertybinius popierius, arba siūlymas, skirtas mažiau kaip 150 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje. Be šių pagrindų, kai kurios ES valstybės narės, EEE valstybės numato papildomą pagrindą – siūlomų vertybinių popierių maksimalią sumą, skaičiuojamą per 12 mėnesių laikotarpį:
Norvegijoje ši suma yra ne daugiau kaip 1 milijonas eurų, Švedijoje – ne daugiau kaip 2,5 milijono eurų, Ispanijoje – ne daugiau kaip 5 milijonai eurų. Europos Komisija 2008 m. atliko išsamų galiojančio nacionalinio neviešo siūlymo reglamentavimo valstybėse narėse vertinimą, kuris atskleidė itin skirtingą ES valstybių narių požiūrį ir taisykles. Pavyzdžiui, Prancūzija neviešą siūlymą supranta kaip siūlymą, kuris nepatenka į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 2001/34/EB, (toliau – Prospektų direktyva) apibrėžtą viešo siūlymo sąvoką, Italijoje neviešas siūlymas suprantamas kaip siūlymas profesionaliesiems investuotojams, tačiau nacionalinio reguliavimo dokumentuose išskiriama ir trečioji kategorija, kurią sudaro Prospektų direktyvoje įtvirtintos išimtys, kai neprivaloma rengti prospektą. Švedijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse neviešas siūlymas siejamas su tam tikro dydžio vertybinių popierių paketų siūlymu kvalifikuotiesiems rinkos dalyviams, taip pat ribotu asmenų, kuriems vertybiniai popieriai platinami, skaičiumi ir naudojamomis informacijos skleidimo priemonėmis.
Atsižvelgiant į UAB finansavimo priemonių skatinimą, ypač aktualus UAB akcijų neviešo siūlymo kriterijų peržiūrėjimas, įvertinus esamą ES ir EEE valstybių praktiką. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB sąlyginai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties bei žinių vykdant planuojamą įmonės veiklą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešu siūlymu būtų galima nelaikyti tik tokį UAB akcijų siūlymą, kai siūlomos akcijos ar siūlymas atitinka bent vieną iš VPĮ nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nereikalaujama paskelbti prospekto. Minėtosios sąlygos nustatytos VPĮ
visų jos siūlomų akcijų bendra pardavimo vertė valstybėse narėse nesiekia
tik profesionaliesiems investuotojams ar mažiau kaip 150 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų; kiekvienas iš investuotojų įsigyja akcijų ne mažiau kaip už 100 tūkstančių eurų; siūlomos akcijos, kai vienos akcijos nominali vertė yra ne mažesnė kaip 100 tūkstančių eurų.
Taip pat siūloma išplėsti esamą asmenų, kuriems gali būti siūloma įgyti UAB akcijų ir tai nebus laikoma vertybinių popierių viešu siūlymu, sąrašą (šiuo metu į jį įeina akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai) ir jį papildyti profesionaliaisiais investuotojais, kurie atitinka Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotaisiais investuotojais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad profesionalusis klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus; jais laikomi, pavyzdžiui, licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės; didelės įmonės, atitinkančios bent du iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip
priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 31 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
Informuotaisiais investuotojais laikomi, pavyzdžiui, profesionalieji investuotojai; profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie yra raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: į pagal šį įstatymą veikiantį informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta; profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys juridiniai asmenys, kurie yra valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta (Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Kartu minėtina, kad tik tuo atveju, jei UAB akcijų siūlymas atitiktų abu siūlomus nustatyti kriterijus (siūlymo pobūdį (nereikia rengti prospekto) ir akcijas įgyjančius asmenis), šis siūlymas nebus laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Pakeitimai, susiję su UAB akcininkų skaičiumi Pirmiau paminėti Akcinių bendrovių įstatymo projekte teikiami siūlymai plėsti UAB veiklos finansavimo spektrą – galimybė neatlygintinai ar iš dalies atlygintinai suteikti bendrovės akcijų darbuotojams ir (ar) organų nariams, taip pat UAB akcijų neviešo siūlymo sampratos patikslinimas – sudarys teisines prielaidas išplėsti esamą UAB akcininkų ratą ir padidinti jų skaičių, todėl Akcinių bendrovių įstatymo projekte kartu siūloma atsisakyti UAB akcininkų maksimalaus skaičiaus ribojimo.
Pakeitimai, susiję su akcinių bendrovių minimaliu įstatinio kapitalo dydžiu Kaip nustato II Bendrovių teisės direktyva, ES valstybių narių įstatymais turi būti reikalaujama, jog tam, kad bendrovė galėtų būti įsteigta arba gautų leidimą pradėti verslą, minimalaus pasirašytojo kapitalo dydis turi būti ne mažesnis kaip 25 000 eurų. Siekiant didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir galimybę panaudoti ją vidutiniam verslui vykdyti ir įvertinus tai, kad akcinės bendrovės akcijos gali būti siūlomos viešai (t. y. esamos didesnės galimybės pritraukti išorės finansavimą), siūloma akcinėms bendrovėms taikomo minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimą sumažinti nuo 40 tūkstančių eurų – iki 25 tūkstančių eurų. Minėtina, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje minimalus tokio tipo bendrovių įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas taip pat yra 25 tūkstančiai eurų. Pakeitimai, susiję su verslo sąlygų palengvinimu Siekiant palengvinti verslo sąlygas, Civilinio kodekso projektu siūloma tikslinti Civiliniame kodekse įtvirtintą ir nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reguliavimą dėl notarinės sandorių formos reikalavimo taikymo UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims.
Kaip minėta, norint taikyti Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą išimtį – sudaryti UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartį paprasta rašytine forma – UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos turėtų būti tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemoje. Šios sistemos pirmąjį lygį sudaro AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ atidaromos ir tvarkomos finansinių priemonių emisijos registracijos sąskaitos, bendrosios finansinių priemonių sąskaitos. Antrąjį finansinių priemonių apskaitos lygį sudaro juridinių asmenų, turinčių teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, nurodytų Finansinių priemonių rinkų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje, atidaromos ir tvarkomos finansinių priemonių asmeninės sąskaitos. Pažymėtina, kad reikalavimas UAB akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarkyti vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka yra nesuderinamas su UAB teisinės formos paskirtimi ir tikslais. Pagrindiniai vertybinių popierių rinką reglamentuojantys teisės aktai yra VPĮ ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Šių įstatymų nuostatos, susijusios su finansinių priemonių apskaita, įgyvendina 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr.
2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius, kuri skirta užtikrinti esamų ir potencialių investuotojų į įmones, viešai platinančias ar ketinančias viešai platinti savo vertybinius popierius, interesų gynimą. UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABĮ 2 straipsnio 4 dalis). Taigi reikalavimas UAB akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarkyti vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sukuria pareigą UAB nematerialių akcijų apskaitą tvarkyti vadovaujantis tokiais pačiais reikalavimais ir principais, kokie taikytini akcinių bendrovių akcijoms. Be to, kad nematerialių akcijų apskaita dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemoje yra nesuderinama su UAB teisine forma, ji lemia ir papildomus finansinius kaštus UAB ir sandorio šalims, kadangi reikia mokėti stojimo, registravimo, ketvirtinius, metinius mokesčius nematerialių akcijų apskaitą dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemoje užtikrinantiems subjektams. UAB akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo klausimai yra reguliuojami Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų
Be to, siekiant apriboti galimybes fiktyviai sudaryti UAB nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, minėtų taisyklių pakeitimais bus nustatytas terminas, per kurį UAB nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudariusios šalys apie akcijų perleidimą arba įgijimą turės informuoti sąskaitų tvarkytoją, taip pat pareiga sąskaitų tvarkytojui, vykdant bet kokią operaciją su asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose esančiomis akcijomis, įsitikinti tokios operacijos teisėtumu, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, taip pat į sąskaitų tvarkytojams, kaip profesionaliems finansinių priemonių rinkos dalyviams, keliamus aukštus skaidrumo reikalavimus, jų veiklos licencijavimą ir priežiūrą, manytina, kad Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos tikslai – apriboti galimybes fiktyviai sudaryti UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir sukurti mechanizmą, galintį užtikrinti teisėsaugos institucijoms reikalingos patikimos informacijos apie UAB akcininkus kaupimą, – gali būti tinkamai pasiekti ir informacijos patikimumas užtikrintas nustatant reikalavimą UAB akcininkų asmenines vertybinių popierių sąskaitas perduoti tvarkyti sąskaitų tvarkytojams, o reikalavimas UAB akcininkų asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarkyti naudojantis dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistema, kai sąskaitos atidaromos AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ ir sąskaitų tvarkytojų, yra pernelyg griežtas.
Atsižvelgus į tai, Civilinio kodekso projekte siūloma nustatyti, kad UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Atitinkamas pasiūlymas teikiamas ir Akcinių bendrovių įstatymo projekte (15 straipsnis), kuriame siūloma patikslinti, kad UAB akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas vienam iš juridinių asmenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turinčių teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.
Minėtina, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti šie juridiniai asmenys, turintys teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas: finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Kartu pažymėtina, kad dėl teisės aktuose detaliai sureguliuotų valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo procedūrų galimybės piktnaudžiauti, t. y. fiktyviai sudaryti sukčiavimo pobūdžio sandorius, objektyviai nėra ir tuo atveju, kai parduodamos valstybei ar savivaldybei priklausančios UAB akcijos sudarant privatizavimo sandorį. Atsižvelgus į tai, Civilinio kodekso projekte siūloma galiojančią Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą papildyti išimtimi, kad notarinės formos reikalavimas netaikomas, kai UAB akcijos parduodamos sudarant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma įtvirtinti procedūras, kurių laikydamosi bendrovės galėtų paprastesne tvarka pakeisti jau išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę esamose įstatinio kapitalo dydžio ribose. Galimybė paprastesne tvarka pakeisti bendrovės išleistų akcijų nominalias vertes tapo itin aktuali pastaruoju metu, t. y. 2015 m. sausio 1 d.
eurą ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymui, įtvirtinusiam pareigą bendrovėms pakeisti įstatus, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę juose išreiškiant eurais. Vadovaujantis šio įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis, akcijos nominalios vertės išraišką perskaičiavus iš litų į eurus, gaunami tokie skaičiai, kaip 0,29 Eur (kai akcijos nominali vertė iki euro įvedimo buvo 1 Lt), 2,90 Eur (kai akcijos nominali vertė iki euro įvedimo buvo 10 Lt) ir pan. Atsižvelgdamos į tai, bendrovės, siekdamos paprastesnės, aiškesnės akcijų apskaitos ar dėl kitų priežasčių, nuolat teiraujasi, ar galima suapvalinti išleistų akcijų nominalių verčių išraišką eurais iki sveikųjų skaičių ir jei galima, kokia tvarka vadovaujantis. Vadovaujantis galiojančiomis ABĮ nuostatomis, bendrovės, norėdamos suapvalinti išleistų akcijų nominalių verčių išraišką eurais iki sveikųjų skaičių, turėtų didinti arba mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, atitinkamai padidindamos arba sumažindamos akcijų nominalią vertę, o bendrovės, norėdamos pereiti prie sveikaisiais skaičiais išreikštų akcijų nominalių verčių, bet išlaikyti įstatinio kapitalo dydį nepakitusį, turėtų taikyti abi minėtas ABĮ įtvirtintas procedūras (pavyzdžiui, pirma, sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą siekdamos anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas (ABĮ 52–53 straipsniai), antra, iki prieš įstatinio kapitalo sumažinimą buvusio dydžio padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų padidindamos anksčiau išleistų visų akcijų nominalias vertes (ABĮ 49, 51 straipsniai) arba, jei bendrovė turi pakankamai lėšų, taikyti atvirkštinę seką).
Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais bendrovės gali pasinaudoti ABĮ detaliai sureguliuotomis ir aiškiai apibrėžtomis įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo procedūromis, kadangi, pavyzdžiui: didinant įstatinį kapitalą, kai siekiama padidinti anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes, bendrovė turi turėti tam tikrą sumą įstatinio kapitalo didinimui reikalingų lėšų; mažinant įstatinį kapitalą, taip pat turi būti tenkinamos tam tikros įstatyme nustatytos sąlygos. Be to, ABĮ įtvirtintos įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo procedūros bendrovėms, siekiančioms suapvalinti išleistų akcijų nominalių verčių išraišką, yra nepatrauklios laiko atžvilgiu. Taigi siekiant sudaryti galimybę bendrovėms paprastesne tvarka pakeisti išleistų akcijų nominalias vertes, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, suteikiant išimtinę teisę visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
Turint omenyje balsų daugumą, kurios reikia priimant kitus ABĮ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus, siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis akcininko turimų turtinių ir neturtinių teisių priklauso nuo jam nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės, siekiant užtikrinti šių teisių apsaugą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma apibrėžti, kada gali būti priimamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio. Siūloma nustatyti, kad minėtas sprendimas gali būti priimamas, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, taip pat kai bendrovėje yra daugiau negu vienas akcininkas, jei visų kiekvienam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma išlieka tokia pati, kokia buvo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje).
Akcinių bendrovių įstatymo projekte taip pat įtvirtinama sąlyga, kad bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, galimas tik tuomet, kai visiškai apmokėtas bendrovės įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Turint omenyje, kad bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai, o aptariamu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu būtų keičiamas bendrovės įstatinio kapitalo dydį sudarančių akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės santykis, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma įtvirtinti principus, kurių turi būti paisoma keičiant bendrovės išleistų akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, t. y. siūloma nustatyti, kad bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, negali turėti įtakos akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurias jiems suteikė iki sprendimo priėmimo nuosavybės teise priklausiusių akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė.
Taip siekiama užtikrinti, kad tuo atveju, kai bendrovėje yra daugiau negu vienas akcininkas, pasirinktos bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo taisyklės nepažeistų akcininkų turimų teisių dalyvauti valdant bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį dividendais ir dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitų įstatymų nustatytų teisių visumos, kurią jiems suteikė iki sprendimo priėmimo nuosavybės teise priklausiusių akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad akcijos nominali vertė, jei UAB yra išleidusi materialias akcijas, ar akcijos nominali vertė ir jų skaičius, jei UAB yra išleidusi akcijų sertifikatus, nurodomi šiuose dokumentuose; jei bendrovė yra išleidusi nematerialias akcijas – informacija apie akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę fiksuojama įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Be to, informacija apie bendrovės išleistų akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę įrašoma ir tvarkoma JAR.
Tam, kad akcijų apskaitos tvarkytojas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu galėtų pakeisti akcijų apskaitos dokumentuose esančius įrašus, o JAR tvarkytojas atitinkamai įregistruoti JAR pasikeitusią informaciją apie bendrovę, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, be kita ko, turi būti nurodyta bendrovės išleistų ir naujai nustatomų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, taip pat bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo taisyklės, užtikrinančios akcininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pakeitus bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, atitinkamai turės būti keičiami ir bendrovės įstatai, kurių turinyje ši informacija atsispindi. Tad analogiškai, kaip ir kitais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, kurių pagrindu keičiamas bendrovės įstatų turinys, atvejais, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, laikomi pakeistais tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus JAR.
Siekiant užtikrinti akcininkų teises ir atskleidimo principo taikymą bei nekartoti keletą kartų analogiškų nuostatų atskiruose ABĮ straipsniuose ir taip užtikrinti minėtame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo glaustumą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tam tikriems su aptariamu institutu susijusiems klausimams reguliuoti mutatis mutandis būtų taikomos atitinkamos ABĮ nuostatos, reguliuojančios įstatinio kapitalo didinimą, t. y. numatoma, kad tuo atveju, kai bendrovė yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susijęs akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas (sprendimui dėl bendrovės išleistų tos pačios klasės privilegijuotųjų akcijų skaičiaus ir privilegijuotosios akcijos nominalios vertės keitimo priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų klasių savininkų pritarimas); numatoma, kad dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas JAR tvarkytojui; įtvirtinama pareiga UAB vadovui, pakeistus įstatus įregistravus JAR, įstatuose nustatyta tvarka pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką, o jei akcijos nematerialios − pareiga akcijų apskaitos tvarkytojui akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose atlikti įrašų pakeitimus, susijusius su bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės pakeitimu.
Siekiant užtikrinti akcininkų teises ir atskleidimo principo taikymą bei nekartoti keletą kartų analogiškų nuostatų atskiruose ABĮ straipsniuose ir taip užtikrinti minėtame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo glaustumą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tam tikriems su aptariamu institutu susijusiems klausimams reguliuoti mutatis mutandis būtų taikomos atitinkamos ABĮ nuostatos, reguliuojančios įstatinio kapitalo didinimą, t. y. numatoma, kad tuo atveju, kai bendrovė yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susijęs akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas (sprendimui dėl bendrovės išleistų tos pačios klasės privilegijuotųjų akcijų skaičiaus ir privilegijuotosios akcijos nominalios vertės keitimo priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų klasių savininkų pritarimas); numatoma, kad dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas JAR tvarkytojui; įtvirtinama pareiga UAB vadovui, pakeistus įstatus įregistravus JAR, įstatuose nustatyta tvarka pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką, o jei akcijos nematerialios − pareiga akcijų apskaitos tvarkytojui akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose atlikti įrašų pakeitimus, susijusius su bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės pakeitimu. Pakeitimai, susiję su duomenų apie UAB akcininkus kaupimu JADIS Vadovaujantis ABĮ, šiuo metu duomenys apie UAB akcininkus yra teikiami JADIS šios informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai UAB akcininkas yra vienas asmuo, o duomenys apie vienintelį UAB akcininką teikiami JAR.
Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma atsisakyti įtvirtintos išimties UAB akcininko, kai jis yra vienas asmuo, atžvilgiu ir įtvirtinti duomenų apie UAB akcininkus kaupimą vienoje vietoje – JADIS; taip pat, atsižvelgus į tai, kad duomenys apie vienintelį UAB akcininką yra JAR duomenys, nustatyti, kad JADIS tvarkytojas šiuos duomenis perduoda JAR tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų apie vienintelį akcininką ir su tuo susijusių dokumentų pateikimo JADIS tvarkytojui dienos. Siekiant užtikrinti JADIS kaupiamų duomenų apie UAB akcininkus ir jiems nuosavybės teise priklausančias akcijas teisingumą ir išsamumą bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr.I-16-520/2016, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma įstatymo lygiu UAB įtvirtinti pareigą JADIS tvarkytojui teikti detalesnę informaciją apie akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų įgijimą, nurodant akcijų įgijimo būdą (įsteigus UAB, padidinus jos įstatinį kapitalą ar akcijų įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, taip pat JADIS tvarkytojui teikti informaciją ne tik apie akcijų perleidimo, bet ir apie akcijų anuliavimo datas, akcijų klasės konvertavimo bei akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, datas. Duomenų apie akcijų įgijimą ir perleidimą, akcijų klasės, skaičiaus ir nominalios vertės pasikeitimus tvarkymas JADIS yra būtinas siekiant užtikrinti teisingą akcijų skaičių sutikrinant jį su JAR įregistruotos konkrečios UAB įstatuose nurodytu bendru akcijų skaičiumi.
Siekdamas, kad būtų skirtas pakankamas laikas pakeisti veikiančios Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos funkcionalumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė 2016 m. spalio 5 d. sprendimą skelbti Teisės aktų registre 2017 m. balandžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas Teisės aktų registre bus paskelbtas 2017 m. balandžio 5 d., svarbu, kad iki šio termino pabaigos įsigaliotų pakeistos Akcinių bendrovių Įstatymo normos dėl duomenų apie akcijų gavimo ir netekimo būdus teikimo į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą. Neužtikrinus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo laiku, būtų stabdomas Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos veikimas, nes kitu būdu įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą – pakeisti esminius technologinius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos veikimo principus, atsisakant įdiegtų loginių kontrolių, kurios naudojamos pateiktų duomenų teisingumo ir išsamumo užtikrinimui, t. y. praktiškai sukurti naują informacinę sistemą – neužtektų laiko, be to šiam tikslui pasiekti nėra skirtas finansavimas. Siekiant užtikrinti JADIS teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir tikrumą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, įgijęs UAB akcijų, apie jų įgijimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcijų įgijimo turi raštu pranešti UAB, o kartu su pranešimu pateikti akcijų įgijimą liudijantį dokumentą arba jo išrašą. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodomos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kad UAB vadovas gauna neišsamią, netikslią informaciją apie akcininkus, įgijusius (perleidusius) UAB akcijas, tad siūlomas reguliavimas, nustatantis pareigą pateikti akcijų įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą, leis užtikrinti, kad UAB gaus tikslius, teisingus duomenis apie UAB akcijų įgijusius asmenis. Praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai UAB vadovas negali pateikti duomenų apie UAB akcininkus JADIS tvarkytojui, nes duomenys apie kai kuriuos UAB akcininkus nėra žinomi. JADIS tvarkytojo duomenimis, šiuo metu tokių UAB yra apie 60. Tokie atvejai galimi, kai, pavyzdžiui, pirminio akcijų privatizavimo laikotarpiu akcijų privatizavimo sutartyje buvo nurodomi itin riboti duomenys apie akcijas įgyjantį asmenį (pavyzdžiui, tik akcininko pirmoji vardo raidė ir jo pavardė). UAB, siekdamos tinkamai atlikti joms tenkančią pareigą pateikti duomenis JADIS tvarkytojui, paprastai kreipiasi į Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoją, tačiau ir šiuo atveju ne visada pavyksta identifikuoti akcininką, o nepavykus – nurodoma, kad tokio asmens Gyventojų registre nėra. Tokiu atveju kyla dvejopo pobūdžio neigiamų pasekmių. Visų pirma UAB vadovas negali atlikti savo pareigos pateikti duomenis apie UAB akcininkus, nors neidentifikuotų akcininkų yra, pavyzdžiui, 2 iš 200. Už šios pareigos neatlikimą UAB vadovui nustatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²straipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnis). Antra, valstybės institucijos, kurių funkcijoms atlikti reikalingi UAB akcininkų duomenys, negali disponuoti likusių (t. y. žinomų) UAB akcininkų duomenimis.
„Nežinomi“ akcininkai sukelia sunkumų ne tik siekiant pateikti duomenis apie UAB akcininkus JADIS tvarkytojui, bet taip pat ir siekiant įvykdyti kitas įstatymų UAB nustatytas pareigas, pavyzdžiui, informuoti apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Siekiant spręsti susidariusią situaciją, tikslinga taikyti šiuo metu esamą Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnyje nustatytą mechanizmą, kuris detalizuojamas Nutarime Nr. 634. Šio mechanizmo taikymas užtikrins tinkamą akcininkų teisių ir teisėtų interesų gynimą, kadangi Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visų pirma bendrovė turi imtis veiksmų duomenims apie akcijų savininką nustatyti (akcijų savininko nustatymo tikslu bendrovė turi teisę kreiptis į duomenis apie bendrovės akcijų savininką įgaliotą tvarkyti registro tvarkytoją ar kitą subjektą, įgaliotą tvarkyti šiuos duomenis ir turintį teisę juos teikti tretiesiems asmenims), o tik po to, jei šių duomenų nustatyti nepavyksta, atlikti veiksmus, taikytinus galimai bešeimininkiams daiktams, be to, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas skelbia informaciją apie bendroves, kurios kreipėsi dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis, savo interneto svetainėje. Be to, sprendimą dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis priims teismas, kuriam ieškinys bus pateiktas, jei akcijų savininkas netaps žinomas per vienerius metus nuo atitinkamų procedūrų taikymo pradžios (t. y. nuo valstybei perduotino turto (galimų bešeimininkių akcijų) įtraukimo į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo apskaitą).
Kita vertus, tai leis UAB vadovams pateikti duomenis apie žinomus UAB akcininkus, tad bus sudarytos teisinės prielaidos tiek UAB vadovams atlikti savo pareigas, tiek patenkinti kompetentingų institucijų, kurių funkcijoms atlikti reikalingi šie duomenys, interesus. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte siekiama papildyti pagrindines centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas – nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą ir akcinių bendrovių bei UAB akcijas. Taip įstatymo lygiu nustatoma pirmiau minėta ir Nutarimu Nr. 634 pavesta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcija.
Taip pat siekiama detalizuoti šią centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkciją – nustatyti, kokius veiksmus jis turi atlikti (perima, įvertina ir apskaito konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, bendrovių akcijas; kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto ir bendrovių akcijų, kurios neturi savininko ar savininkas nežinomas, pripažinimo bešeimininkiais; perima, įvertina ir apskaito pripažintą bešeimininkiais ir valstybės nuosavybėn perduotą nekilnojamąjį turtą, bendrovių akcijas; organizuoja pripažinto bešeimininkiu ir valstybės nuosavybėn perduoto, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto nekilnojamojo turto realizavimą; organizuoja pripažintų bešeimininkėmis ir valstybės nuosavybėn perduotų akcinių bendrovių akcijų realizavimą privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; organizuoja pripažintų bešeimininkėmis ir valstybės nuosavybėn perduotų UAB akcijų realizavimą ABĮ 47 straipsnio nustatyta tvarka, o nepavykus šiuo būdu realizuoti akcijų – privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; skelbia informaciją apie nekilnojamąjį turtą, kuris neturi savininko ar savininkas nežinomas, ir bendroves, kurios kreipėsi dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis, įmonės interneto svetainėje; atlieka kitas įstatymuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto nekilnojamojo turto ir bendrovių akcijų administravimu). Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai leis išspręsti akcijų, kurių savininkai bendrovėms yra nežinomi, nuosavybės klausimą. Be to, nuostatos, nurodančios, kad UAB atveju visų pirma turėtų būti taikoma ABĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka, įteisins spartesnį bešeimininkių akcijų pardavimą kitiems UAB akcininkams ir prisidės prie greitesnio ir mažiau sąnaudų reikalaujančio akcijų nuosavybės klausimo sprendimo.
Dėl Civiliniame kodekse įtvirtinto bešeimininkių daiktų instituto taikymo bendrovių išleistoms akcijoms pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013, kurioje nurodoma, kad Civiliniame kodekse nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu, taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą. Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Nutarimą Nr. 634. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalis).
Nors Civilinio kodekso 4.57–4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šių Civilinio kodekso straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas. Vadovaujantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, atitinkamai siūloma papildyti CK 1.102 straipsnį, reguliuojantį akcijas, kaip civilinių teisių objektą – numatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais akcijoms mutatis mutandis taikomos CK 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatos dėl bešeimininkių daiktų. Taip pat turint omenyje tai, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas nėra nei finansų, nei kontrolės institucija, siūloma patikslinti CK 4.58 straipsnio 1 dalį numatant, kad pareiškimą teismui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn turi teisę pateikti atitinkamos valstybės institucijos. Kiti Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūlomi pakeitimai Siekiant plėsti bendrovės savų akcijų įsigijimo instituto panaudojimo galimybes, kurios minimos ir ES teisėje (pvz., vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr.
596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB, 5 straipsnio, reguliuojančio atpirkimo programoms ir stabilizavimo veiksmams taikomas išimtis, nuostatomis, matyti, kad savų akcijų atpirkimo programos tikslai gali būti susiję ne tik su darbuotojų skatinimu, bet ir su įstatinio kapitalo mažinimu, įsipareigojimų, susijusių su konvertuojamosiomis obligacijomis, vykdymu), Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę bendrovėms įsigyti savų akcijų siekiant bendrovės išleistas konvertuojamąsias obligacijas pakeisti į šios bendrovės akcijas ir taip įvykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus konvertuojamųjų obligacijų savininkams. Teisė bendrovėms įsigyti savų akcijų suteikiama ir tuo atveju, kai akcijos įsigyjamos tam, kad būtų paskirtos kaip išmoka už veiklos rezultatus darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai. Siekiant sudaryti sąlygas šių galimybių įgyvendinimui, numatoma, kad įsigyjant bendrovės savas akcijas šiais tikslais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui netaikomas reikalavimas nurodyti savų akcijų pardavimo tvarką, kuri turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų, ir minimalią pardavimo kainą. Be to, siekiant lankstesnės įstatinio kapitalo mažinimo, kai tai daroma siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, procedūros, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę bendrovėms savas akcijas įsigyti siekiant įvykdyti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą. Nurodytu atveju, įgyvendinant II Bendrovių teisės direktyvos 22 straipsnio 1 dalies a punktą, nebūtų taikomi ABĮ 54 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai bendrovės savų akcijų įsigijimui.
Siekiant užtikrinti, kad JAR ir JADIS esantys duomenys apie akcininkus būtų vienodi, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma numatyti, kad JAR atskleidžiama ne tik bendrovės akcininko, kai jis yra vienas asmuo, visų akcijų įgijimo data, bet ir akcijų perleidimo data. Atsižvelgiant į tai, kad JAR duomenimis laikomi ne tik duomenys apie vienintelį UAB akcininką, kuriuos JAR perduotų JADIS tvarkytojas, bet taip pat ir duomenys apie vienintelį akcinės bendrovės akcininką, kuriuos JAR tvarkytojui turi pateikti akcinės bendrovės vadovas, siekiant užtikrinti šių duomenų teisėtumą ir tikrumą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma pareigą apie akcijų įgijimą raštu pranešti akcinei bendrovei, pateikiant tai liudijantį dokumentą arba jo išrašą, taip pat įtvirtinti ir asmeniui, įgijusiam visas akcinės bendrovės akcijas arba įgijusiam dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko. Atsižvelgiant į tai, kad akcinių bendrovių atžvilgiu taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai akcijų savininkas bus nežinomas (pavyzdžiui, akcijų savininkui mirus ir įpėdiniui apie save nepranešus akcinei bendrovei), siūloma Akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatas, susijusias su pareiga imtis veiksmų siekiant nustatyti akcijų savininko duomenis, kai jie nėra žinomi, formuluoti taip, kad jos galėtų būti taikomos ne tik UAB, bet ir akcinėms bendrovėms.
Vadovaujantis ABĮ 41 straipsnio 3 dalimi ir Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 3, 10 punktais, tuo atveju, kai UAB yra išleidusi materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, akcijos apskaitomos registruojant UAB akcininkus akcininkų registravimo žurnale, o tuo atveju, kai UAB yra išleidusi nematerialias akcijas, kiekvienam akcininkui, įgijusiam nematerialių akcijų, yra atidaromos asmeninės vertybinių popierių sąskaitos ir nematerialios akcijos yra apskaitomos šiose vertybinių popierių sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, kad UAB išleistų akcijų savininkai ir jiems nuosavybės teise priklausančios akcijos yra nurodomos akcininkų registravimo žurnale ar nematerialių akcijų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kuriose pateikiama informacija dubliuojasi su informacija, nurodoma UAB akcininkų sąraše, taip pat turint omenyje, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga vykdyti juridinių asmenų dalyvių apskaitą yra taikoma visų teisinių formų juridinių asmenų valdymo organams, neišskiriant UAB, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų, įtvirtinančių pareigą UAB sudaryti jos akcininkų sąrašą, ir taip sumažinti vidaus dokumentų, kuriuos turi sudaryti UAB, skaičių toms UAB, kurios yra išleidusios materialias akcijas ar akcijų sertifikatus arba pačios tvarko išleistų nematerialių akcijų apskaitą.
Atitinkamai tikslinamas straipsnis, nustatantis pareigą bendrovėms pateikti akcininkams informaciją apie visus tos bendrovės akcininkus ir jiems priklausančias akcijas, numatant, kad nurodytu atveju būtų teikiamas ne akcininkų sąrašas, o akcininkų apskaitos dokumentas. UAB atveju tai galėtų būti akcininkų registravimo žurnalas ar jo išrašas, kai UAB yra išleidusi materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, ar operacijų akcijomis registravimo žurnalas ar jo išrašas, kai UAB yra išleidusi ir pati tvarko nematerialių akcijų apskaitą bei sudaro operacijų nematerialiomis akcijomis žurnalą.
Siekiant ABĮ aiškiai įtvirtinti duomenų apie akcininkus apimtį, kurią turi teisę rinkti ir kaupti bendrovė, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti bendrovės akcininkų teises ir bendrovė galėtų tinkamai įvykdyti ABĮ įtvirtintas pareigas, susijusias su akcininkų duomenų teikimu JAR ar JADIS tvarkytojui, taip pat siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma susisteminti ir vienoje vietoje, t. y. reguliuojant steigimo akto ir steigimo sutarties turinį, nurodyti duomenų apie steigėjus sąrašą, o kitose ABĮ nuostatose, reguliuojančiose pranešimo apie akcijų įgijimą turinį, materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate, akcijų pasirašymo sutartyje, turto vertinimo ataskaitoje ar pažymoje, kai akcijos apmokamos nepiniginiu įnašu, pateikiamus duomenis apie akcininkus, pateikti nuorodas į pirmą kartą šiuos duomenis vardijantį straipsnį. Pažymėtina, kad kai investiciniai fondai investuoja į bendroves, įsigydami akcijų, laikoma, jog tokias akcijas nuosavybės teise įgyja ne pats fondas, kuris negali būti akcijų savininkas, nes neturi juridinio asmens statuso, o fondo dalyviai, kuriems fondo turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 39 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai bei siekiant spręsti duomenų apie investicinių fondų dalyvius, kurių gali būti tūkstančiai ir kuriems būdinga kaita, ir jiems nuosavybės teise priklausančias akcijas kaupimo ir pateikimo suinteresuotoms institucijoms klausimus, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais yra kaupiami ir teikiami duomenys ne apie fondo dalyvius, bet apie patį fondą ir jį patikėjimo teise valdančią įmonę. Dėl įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinimo Akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu JAR ir JADIS (4 straipsnio 1–2 dalys, 18 straipsnis), įsigaliojimo nesiūloma nukelti, nes nurodyti duomenys jau dabar yra registruojami JAR ir JADIS (JAR nuostatų 29,
įstatymo projekto 4 straipsnio 5–6 dalyse esančių nuostatų, susijusių su duomenų apie vienintelį UAB akcininką teikimu JAR per JADIS, įsigaliojimo data, t. y. 2017 m. spalio 1 d., pasirinkta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip JAR ir JADIS valdytojos, prašymą suteikti pakankamai laiko JADIS ir JAR programinių priemonių pakeitimo darbams atlikti.
Pažymėtina, kad iki 2017 m. spalio 1 d. duomenys apie vienintelį UAB akcininką bus teikiami tiesiogiai JAR tvarkytojui, kuris dabar juos perduoda JADIS tvarkytojui vadovaujantis JADIS nuostatų 12.2, 13.6.3¹punktais, o nuo 2017 m. spalio 1 d. – šie duomenys bus teikiami JADIS tvarkytojui, kuris juos perduos JAR tvarkytojui. Siūloma didžiosios dalies Akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatų, Civilinio kodekso projekto nuostatų ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo data – 2017 m. liepos 1 d. pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad šiems pakeitimams įgyvendinti reiks keisti tam tikrus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (žr. aiškinamojo rašto 11 punktą), taip pat atlikti nežymius JAR programinių priemonių pakeitimo darbus (pavyzdžiui, sudaryti galimybę JAR įregistruoti dokumentą, patvirtinantį disponavimo suteiktomis akcijomis apribojimus), taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią terminas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjekto veiklos reguliavimu, turėtų būti 3 mėnesiais ankstesnis nei įstatymo įsigaliojimo data.
Kiti Akcinių bendrovių įstatymo projekto straipsniai įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, ir būtų taikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šių straipsnių įsigaliojimo: pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo projekto 2, 3, 22 straipsniai, numatantys papildomų duomenų apie steigėjus, akcininkus nurodymą JAR tvarkytojui teikiamame steigimo sandoryje, taip pat turto vertinimo ataskaitoje ar pažymoje, sudaromuose apmokant akcijas nepiniginiu įnašu, būtų taikomi steigimo sandoriams, turto vertinimo ataskaitoms ir pažymoms, sudaromiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad galimybės bendrovėms suteikti akcijų šių bendrovių, patronuojančių ar dukterinių bendrovių darbuotojams, jų valdymo ar priežiūros organo nariams patraukliomis sąlygomis (neatlygintinai arba apmokant dalį akcijų kainos) sudarymas sukurs aiškias teisines galimybes verslui kurti ir naudoti pasaulio praktikoje įprastas personalo skatinimo priemones. Be to, didins asmenų, kuriems akcijos buvo suteiktos, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir motyvaciją, prisidės prie šių asmenų ekonominės gerovės sukūrimo. Kartu minėtina, kad priėmus siūlomus ABĮ pakeitimus, bus įtvirtintas reikalavimas dokumentą, patvirtinantį disponavimo akcijomis apribojimus, teikti JAR tvarkytojui tais atvejais, kai akcijų suteikimo taisyklėse bus nustatomi disponavimo suteiktomis akcijomis apribojimai, o tai sukurs administracinę naštą bendrovėms. Paskaičiavus administracinę naštą pinigine išraiška, numatoma, kad toks įpareigojimas bendrovėms kainuotų apie 4193,75 eurų tuo atveju, jei minėta priemone pasinaudotų
nustatyti galimybę, o ne prievolę akcijų suteikimo taisyklėse nurodyti ir taikyti disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygas (suvaržymus). Tad tuo atveju, jei tokios sąlygos (suvaržymai) nebus taikomos, administracinės naštos bendrovės, besinaudodamos akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams institutu, nepatirs. Siūlomas reguliavimas dėl UAB akcijų neviešo siūlymo sukurs aiškias teisines sąlygas UAB sąlygiškai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma. Kartu ši priemonė skatins dalytis verslo rizika ir gauti papildomos patirties bei žinių vykdant planuojamą UAB veiklą.
UAB maksimalaus akcininkų skaičiaus atsisakymas sudarys teisines prielaidas praktikoje panaudoti kitas Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūlomas priemones, kadangi jas įgyvendinus tikėtinas akcininkų skaičiaus augimas. Kiek susiję su siūlymu sumažinti akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimalų dydį iki 25 tūkstančių eurų, siūlomi pakeitimai leis didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir galimybę panaudoti ją vidutiniam verslui vykdyti. Siūlymas netaikyti notarinės formos UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, leis sumažinti UAB patiriamas finansines išlaidas, susijusias su nematerialių akcijų apskaita dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemoje, taip pat sudarys sąlygas rinkos dalyviams paprastesne tvarka, t. y. mažesnėmis laiko sąnaudomis ir finansinėmis išlaidomis, sudaryti UAB akcijų perleidimo sutartis, kartu bus išlaikyti reikiami svertai kovai su fiktyvių UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu. Galimybės bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, įtvirtinimas leis bendrovėms paprastesne tvarka pakeisti išleistų akcijų nominalias vertes. Bus sudarytos sąlygos UAB, kurių akcininkai nėra žinomi, efektyviai ir tinkamai atlikti įstatymuose nustatytas pareigas (UAB akcininkų duomenų teikimas JADIS, akcininkų informavimas apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pan.), siekiant išvengti dėl to patiriamų laiko sąnaudų, finansinių išlaidų ir nustatytos administracinės atsakomybės taikymo.
Siūlomas reguliavimas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS dėl šiuolaikinių technologijų naudojimo (kadangi duomenis JADIS reikės teikti elektronine forma) leis sumažinti UAB tenkančią administracinę naštą. Atsižvelgiant į tai, apskaičiavus administracinę naštą pinigine išraiška, nustatyta, kad dėl siūlomų pakeitimų patiriama bendra administracinė našta sumažėtų apie 62 480 eurų. Siūlymas nustatyti pareigą UAB akcininkams, įgijusiems akcijų, raštu informuoti apie tai UAB, pateikiant akcijų įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą, taip pat siūlymas UAB teikti papildomus duomenis apie akcininkus ir jiems priklausančias akcijas JADIS, leis užtikrinti patikimos, teisingos ir tikslios informacijos apie UAB akcininkus kaupimą ir teikimą suinteresuotoms institucijoms. Siūloma nustatyti pareiga UAB pateikti JADIS papildomą informaciją apie akcininkus ir jiems priklausančias akcijas nesukurs UAB papildomos administracinės naštos, nes vadovaujantis JADIS nuostatų 13.6 papunkčiu, ši informacija jau dabar yra teikiama JADIS. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimti įstatymai neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kaip tai nurodyta šio aiškinamojo rašto 5 punkte. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus ABĮ pakeitimus reikės keisti:
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (už pakeitimus atsakinga Teisingumo ministerija);
Nr. 665 (už pakeitimus atsakinga Ūkio ministerija);
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymą Nr.
1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (už pakeitimus atsakinga Teisingumo ministerija). Priėmus ABĮ ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimus reikės keisti:
Nr. 634 (už pakeitimus atsakinga Finansų ministerija);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (už pakeitimus atsakinga Ūkio ministerija). Priėmus Civilinio kodekso pakeitimus reikės keisti Uždarųjų akcinių bendrovių išleistų finansinių priemonių apskaitos tvarką – joje atsisakyti reikalavimo UAB taikyti dviejų lygių finansinių priemonių apskaitos sistemą (už pakeitimus atsakingas AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus ABĮ pakeitimus, susijusius su duomenų apie vienintelį UAB akcininką teikimu JAR per JADIS, reikės atlikti papildomus JADIS ir JAR programavimo darbus. Valstybės įmonės Registrų centro skaičiavimais minėtiems darbams atlikti reiktų apie 150 tūkst. eurų. Ši suma būtų finansuojama iš valstybės įmonės Registrų centro lėšų. Finansų ministerija Ministerijų atstovų 2016 m. gruodžio 13 d. pasitarime pabrėžė, kad Teisingumo ministerijai, kaip JADIS ir JAR valdytojai, šiam tikslui nebus skirta papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikšminiai žodžiai Civilinio kodekso projekto reikšminiai žodžiai: „uždarosios akcinės bendrovės akcijos“,
„akcijų pirkimo–pardavimo sutartis“. Akcinių
bendrovių įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „bendrovė“, „įstatinis kapitalas“, „akcininkas“, „darbuotojas“, „akcija“, „akcijų suteikimas“,
„rezervas“, „akcijų įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas“, „juridinių
asmenų dalyvių informacinė sistema“, „valdyba“, „įstatinis kapitalas“, „akcijos nominali vertė“, „tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio“, „bešeimininkės akcijos“. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
„akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos“, „akcijų pripažinimas
bešeimininkėmis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹,
47¹, 47²IR
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pirmoje dalyje nustatyti, jog tais atvejais, kai bendrovės neturi duomenų, nurodytų įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, jos turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti. Antroje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, jog nepavykus nustatyti bent vieno iš duomenų, šių akcininkų akcijoms taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius, susijusius su bešeimininkiu turtu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama išspręsti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau - JADIS) technines problemas, kai, pavyzdžiui, bendrovei turint 200 akcininkų ir nežinant 2 akcininkų duomenų, JADIS neįmanoma užregistruoti likusių
disponuoti žinomų akcininkų duomenimis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Bešeimininkio daikto požymius ir nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo taisykles nustato Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsniai, o bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimo ypatumus nustato Civilinio proceso kodekso 534 – 537 straipsniai. Teismų praktikoje nurodytos kodeksų nuostatos taikomos ne tik daiktams, bet ir kitam turtui, įskaitant pinigus ir vertybinius popierius.
Akcinės bendrovės ir be įstatymo pakeitimo turi teisę rinkti akcininkų savininkų duomenis, nurodytus įstatyme, o turėdamos pagrindą manyti, kad akcijų savininkas nežinomas, gali pranešti atitinkamai valstybės institucijai apie galimai bešeimininkį turtą. Be to, pagal galiojančius įstatymus akcijos gali būti pripažintos bešeimininkėmis ir kitais nei projekte nurodytais atvejais, pvz., kai visi įstatyme nurodyti akcijų savininko duomenys yra perduoti JADIS, bet po akcijų savininko mirties nė vienas jo įpėdinis nepareiškė teisių į akcijas arba akcijų savininkas atsisakė akcijų. Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos gali būti sprendžiamos pagal galiojančius įstatymus, esant reikalui pakeičiant poįstatyminius teisės aktus (bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką, JADIS nuostatus). Akcinių bendrovių įstatyme siūlomos nustatyti akcijų pripažinimo bešeimininkiu turtu taisyklės laikytinos perteklinėmis, nederančiomis su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, todėl siūlytume jų atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios projekto nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl nuosavybės teisių apsaugos. Projektu siūloma laikyti, kad akcijų savininkas nežinomas ir taikyti joms bešeimininkio turto institutą vien tik todėl, kad bendrovė nežino įstatyme nurodytų akcininkų duomenų, pavyzdžiui, asmens vardo, asmens kodo ar gyvenamosios vietos adreso, ir negavo atitinkamų duomenų iš valstybės registro. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, o įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises.
Ne kartą konstatuota ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos, nes sudarytų prielaidas panaikinti nuosavybės teises formaliu pagrindu – vien tik todėl, kad nežinomi įstatyme nurodyti savininko duomenys. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20, 2011-01-31 nutarimai). Šiame kontekste keltinas klausimas, ar projekto aiškinamajame rašte deklaruojami tikslai - išspręsti šešiasdešimties bendrovių akcininkų duomenų pateikimą JADIS, kai nežinomi keleto jų akcininkų duomenys, ir su tuo susijusias šios informacinės sistemos tvarkymo problemas, gali būti laikomi tokiais būtinais demokratinėje visuomenėje, kad siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus, jų pagrindu būtų galima paneigti asmenų teises, įtvirtintas Konstitucijoje. Svarstytina, ar šių tikslų negalima pasiekti kitais būdais. 2.
straipsnio 3 dalį, o šio straipsnio 4 dalimi - buvusią keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 82 punkte nustatyta, jog pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Todėl siūlytina galiojančio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nepernumeruoti. 3. Projekto
straipsnis, 3 dalyje siūloma nustatyti, jog už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodomi duomenys iki šiol turėjo būti teikiami, į numatomą vadovo atsakomybę bei į tai, kad projekto
būti nustatyta vėlesnė straipsnio įsigaliojimo data, arba nuostatos taikymo pereinamasis laikotarpis, kad būtų sudaryta galimybė pasirengti nuostatos įgyvendinimui. 4. Projekto 18 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 41¹ straipsnis, 4 dalyje (galiojančio straipsnio 11 dalis) siūloma nustatyti, jog ginčus dėl akcininkų duomenų pateikimo JADIS sprendžia teismas. Pastebėtina, jog siūlomu būdu pakeitus analizuojamą nuostatą, įstatyme neliks jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tai, kaip turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl akcininkų duomenų esmės. 5.
pažymėtina, kad akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. <...> valstybė ar savivaldybė, kaip akcininkė, negalės perleisti savo akcijų bendrovei, nes kartu su teikiamais įstatymų projektais nėra siūloma keisti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustatančių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar kitų šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymų, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų“ (past. - pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimą už pinigus. Taigi nurodytas įstatymas taikomas valstybei ar savivaldybei parduodant jai priklausančias akcijas, tačiau negalėtų būti taikomas suteikiant valstybei ar savivaldybei priklausančias akcijas bendrovės darbuotojams neatlygintinai. Pastaruoju atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymą bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatant, kad „vadovaudamasis Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios valstybės valdomos bendrovės, akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams.“ Be to, jame teigiama, kad „ <...> vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
ir savivaldybių valdomoms bendrovėms.“ Tokia pozicija diskutuotina. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, taip pat į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytume, kad valstybės ar savivaldybės akcijų suteikimas bendrovės darbuotojams arba tokio suteikimo draudimas turėtų būti reguliuojamas įstatymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas kitų subjektų nuosavybėn nurodyto įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais, taigi ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu būdu, suteikiant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams akcijas neatlygintinai.
Todėl aiškinamajame rašte siūlomas būdas uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse perduoti dalį bendrovės akcijų privatiems asmenims (bendrovės darbuotojams, įskaitant valdymo ir priežiūros organų narius) pakeičiant Vyriausybės nutarimą taip, kad bendrovės darbuotojų teisė įsigyti valstybės ar savivaldybės valdomos akcinės bendrovės akcijų būtų suvaržyta poįstatyminio akto pagrindu akcijų valdytojo išduotu įgaliojimu balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kuriuo siekiama suteikti akcijų darbuotojams, abejotinas, nes įstatymo suteiktų teisių negalima paneigti poįstatyminiu teisės aktu. 6. Pastebėtina, jog įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkančią šią nuostatą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 12 straipsnio nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus: 12 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 37 straipsnio
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 4-11 punktus (laikyti juos atitinkamai 5-12 punktais), o 4 dalyje pripažinti netekusiu galios 37 straipsnio 12 dalies 11 punktą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Audito komitetas
12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45,
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grigaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-1716 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įstatymą papildyti 40¹ straipsniu ir jo pirmoje dalyje nustatyti, jog tais atvejais, kai bendrovės neturi duomenų, nurodytų įstatymo
nustatyti. Antroje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, jog nepavykus nustatyti bent vieno iš duomenų, šių akcininkų akcijoms taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius, susijusius su bešeimininkiu turtu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama išspręsti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau - JADIS) technines problemas, kai, pavyzdžiui, bendrovei turint 200 akcininkų ir nežinant 2 akcininkų duomenų, JADIS neįmanoma užregistruoti likusių 198 akcininkų duomenų ir dėl to tam tikros valstybės institucijos negali disponuoti žinomų akcininkų duomenimis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Bešeimininkio daikto požymius ir nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo taisykles nustato Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsniai, o bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimo ypatumus nustato Civilinio proceso kodekso 534 – 537 straipsniai. Teismų praktikoje nurodytos kodeksų nuostatos taikomos ne tik daiktams, bet ir kitam turtui, įskaitant pinigus ir vertybinius popierius. Akcinės bendrovės ir be įstatymo pakeitimo turi teisę rinkti akcininkų savininkų duomenis, nurodytus įstatyme, o turėdamos pagrindą manyti, kad akcijų savininkas nežinomas, gali pranešti atitinkamai valstybės institucijai apie galimai bešeimininkį turtą. Be to, pagal galiojančius įstatymus akcijos gali būti pripažintos bešeimininkėmis ir kitais nei projekte nurodytais atvejais, pvz., kai visi įstatyme nurodyti akcijų savininko duomenys yra perduoti JADIS, bet po akcijų savininko mirties nė vienas jo įpėdinis nepareiškė teisių į akcijas arba akcijų savininkas atsisakė akcijų. Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos gali būti sprendžiamos pagal galiojančius įstatymus, esant reikalui pakeičiant poįstatyminius teisės aktus (bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką, JADIS nuostatus).
Akcinių bendrovių įstatyme siūlomos nustatyti akcijų pripažinimo bešeimininkiu turtu taisyklės laikytinos perteklinėmis, nederančiomis su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, todėl siūlytume jų atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios projekto nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl nuosavybės teisių apsaugos. Projektu siūloma laikyti, kad akcijų savininkas nežinomas ir taikyti joms bešeimininkio turto institutą vien tik todėl, kad bendrovė nežino įstatyme nurodytų akcininkų duomenų, pavyzdžiui, asmens vardo, asmens kodo ar gyvenamosios vietos adreso, ir negavo atitinkamų duomenų iš valstybės registro. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, o įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Ne kartą konstatuota ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos, nes sudarytų prielaidas panaikinti nuosavybės teises formaliu pagrindu – vien tik todėl, kad nežinomi įstatyme nurodyti savininko duomenys.
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20, 2011-01-31 nutarimai).
Šiame kontekste keltinas klausimas, ar projekto aiškinamajame rašte deklaruojami tikslai - išspręsti šešiasdešimties bendrovių akcininkų duomenų pateikimą JADIS, kai nežinomi keleto jų akcininkų duomenys, ir su tuo susijusias šios informacinės sistemos tvarkymo problemas, gali būti laikomi tokiais būtinais demokratinėje visuomenėje, kad siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus, jų pagrindu būtų galima paneigti asmenų teises, įtvirtintas Konstitucijoje. Svarstytina, ar šių tikslų negalima pasiekti kitais būdais. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ ir išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 16 straipsnį, o buvusius 17–34 straipsnius atitinkamai laikyti 16–33 straipsniais. Pasiūlymas:
papildymas 40¹straipsniu Papildyti Įstatymą 40¹straipsniu: „40¹ straipsnis. Bešeimininkės akcijos
bendrovė, kuri neturi duomenų apie bendrovės akcijų savininką, tapačių duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti.
Akcijų savininko nustatymo tikslu bendrovė turi teisę kreiptis į duomenis apie bendrovės akcijų savininką įgaliotą tvarkyti registro tvarkytoją ar kitą subjektą, įgaliotą tvarkyti šiuos duomenis ir turintį teisę juos teikti tretiesiems asmenims. 2. Nepavykus nustatyti bent vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrovės akcijų savininko duomenų, taikomos Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatos dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimti teisės aktai.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, o šio straipsnio 4 dalimi - buvusią keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 82 punkte nustatyta, jog pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Todėl siūlytina galiojančio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nepernumeruoti. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Projekto 18 straipsnio,
kuriuo keičiamas įstatymo 41¹ straipsnis, 3 dalyje siūloma nustatyti, jog už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodomi duomenys iki šiol turėjo būti teikiami, į numatomą vadovo atsakomybę bei į tai, kad projekto 18 straipsnis įsigalios įstatymo projektą priėmus ir jį paskelbus, neturėtų būti nustatyta vėlesnė straipsnio įsigaliojimo data, arba nuostatos taikymo pereinamasis laikotarpis, kad būtų sudaryta galimybė pasirengti nuostatos įgyvendinimui. Pritarti iš dalies Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 41¹ straipsnis, 4 dalyje (galiojančio straipsnio 11 dalis) siūloma nustatyti, jog ginčus dėl akcininkų duomenų pateikimo JADIS sprendžia teismas. Pastebėtina, jog siūlomu būdu pakeitus analizuojamą nuostatą, įstatyme neliks jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tai, kaip turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl akcininkų duomenų esmės. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, tikslintina įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 18 straipsniu keičiančiu Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: „4. Ginčus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir jų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas.“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-17 5.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Kartu pažymėtina, kad akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. <...> valstybė ar savivaldybė, kaip akcininkė, negalės perleisti savo akcijų bendrovei, nes kartu su teikiamais įstatymų projektais nėra siūloma keisti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustatančių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar kitų šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymų, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų“ (past. - pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimą už pinigus. Taigi nurodytas įstatymas taikomas valstybei ar savivaldybei parduodant jai priklausančias akcijas, tačiau negalėtų būti taikomas suteikiant valstybei ar savivaldybei priklausančias akcijas bendrovės darbuotojams neatlygintinai. Pastaruoju atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymą bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatant, kad „vadovaudamasis Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios valstybės valdomos bendrovės, akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams.“ Be to, jame teigiama, kad „ <...> vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, būtų galima papildyti Nutarimą Nr. 665 atitinkama rekomendacija ir savivaldybių valdomoms bendrovėms.“ Tokia pozicija diskutuotina. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, taip pat į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytume, kad valstybės ar savivaldybės akcijų suteikimas bendrovės darbuotojams arba tokio suteikimo draudimas turėtų būti reguliuojamas įstatymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas kitų subjektų nuosavybėn nurodyto įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais, taigi ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu būdu, suteikiant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams akcijas neatlygintinai.
Todėl aiškinamajame rašte siūlomas būdas uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse perduoti dalį bendrovės akcijų privatiems asmenims (bendrovės darbuotojams, įskaitant valdymo ir priežiūros organų narius) pakeičiant Vyriausybės nutarimą taip, kad bendrovės darbuotojų teisė įsigyti valstybės ar savivaldybės valdomos akcinės bendrovės akcijų būtų suvaržyta poįstatyminio akto pagrindu akcijų valdytojo išduotu įgaliojimu balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kuriuo siekiama suteikti akcijų darbuotojams, abejotinas, nes įstatymo suteiktų teisių negalima paneigti poįstatyminiu teisės aktu. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkančią šią nuostatą. Pritarti iš dalies Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Ūkio ministerija,
2017-03-3116 Atsižvelgdami į 2017 m. kovo
dėl Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹, 47¹, 47² ir 53¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 (toliau – Išvada Nr. XIIIP-417) ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XIII-791 (toliau – CVVTVĮ) 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-419 (toliau – Išvada Nr. XIIIP-419), pateikiame savo argumentus dėl pritarimo/nepritarimo pateiktoms pastaboms. Dėl bešeimininkių akcijų Išvadoje Nr. XIIIP-417 nurodoma, kad siūlymas nustatyti akcijas bešeimininkiu turtu yra perteklinis, taip pat teigiama, kad siūlomas reguliavimas neužtikrintų nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos, nes sudarytų prielaidas panaikinti nuosavybės teises formaliu pagrindu – vien tik todėl, kad nežinomi įstatyme nurodyti savininko duomenys. Išvadoje Nr. XIIIP-419 nurodoma, kad nėra aišku, kodėl iš visų vertybinių popierių išskiriamos akcijos, todėl siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruotų ir kitus vertybinius popierius, pripažintus bešeimininkiais. Nesutinkame su šiomis pastabomis. Siūlomais pakeitimais siekiama išspręsti akcijų, kurių savininkai bendrovėms nėra žinomi, nuosavybės klausimą. Bešeimininkių akcijų institutas nereiškia, kad juo remiantis bus galima nepagrįstai ir vien formaliai pripažinti akcijas bešeimininkėmis, priešingai, siūloma taikyti esamą teisinį reguliavimą, kuris papildomas pareigomis pačiai bendrovei, siekiančiai nustatyti akcijų savininką, ir išplečiant centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas.
Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad įgyvendindamas savo teises, įskaitant ir teisę į nuosavybę, asmuo turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 2 dalis). ABĮ projekte siūloma nustatyti, kad visų pirma bendrovė turi imtis veiksmų duomenims apie akcijų savininką nustatyti, o tik po to, jei šių duomenų nustatyti nepavyksta, atlikti veiksmus, taikytinus galimai bešeimininkiams daiktams, be to, CVVTVĮ projekte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas skelbtų informaciją apie bendroves, kurios kreipėsi dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis, savo interneto svetainėje. Sprendimą dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis priims teismas, kuriam ieškinys bus pateiktas, jei akcijų savininkas netaps žinomas per vienerius metus nuo atitinkamų procedūrų taikymo pradžios (t. y. nuo valstybei perduotino turto (galimų bešeimininkių akcijų) įtraukimo į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo apskaitą). Nemanome, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, ir tikimės, kad siūlomi pakeitimai leis išspręsti akcijų, kurių savininkai bendrovėms yra nežinomi, nuosavybės klausimą. Be to, nuostatos, nurodančios, kad uždarosios akcinės bendrovės atveju visų pirma turėtų būti taikoma ABĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka, įteisins spartesnį bešeimininkių akcijų pardavimą kitiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ir prisidės prie greitesnio bei mažiau sąnaudų reikalaujančio akcijų nuosavybės klausimo sprendimo.
Taip pat, norime pažymėti, kad siūlomais ABĮ, CK ir CVVTVĮ pakeitimais iš kitų vertybinių popierių yra išskiriamos akcijos dėl to, kad praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas negali pateikti duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) tvarkytojui, nes duomenys nebūdavo žinomi arba žinomi itin riboti duomenys, pavyzdžiui, tik akcininko pirmoji vardo raidė ir jo pavardė. Tokia padėtis trukdo uždarosios akcinės bendrovės vadovui įvykdyti savo pareigą pateikti duomenis JADIS tvarkytojui, o šios už šios pareigos nevykdymą vadovui nustatyta administracinė atsakomybė, be to, valstybės institucijos, kurių funkcijoms atlikti reikalingi uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų duomenys, negali disponuoti likusių (t. y. žinomų) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų duomenimis. Tuo tarpu skundų dėl problemų nustatant kitų vertybinių popierių, ne akcijų, savininkus Ūkio ministerija, rengdama aptariamus ABĮ, CK ir CVVTVĮ projektus, nebuvo gavusi. Nepritarti Žr. Audito komiteto argumentaciją prie 1-os Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 2. Ūkio ministerija, 2017-03-314 Dėl pernumeravimo Išvada Nr. XIIIP-417 siūlytina ABĮ 12 straipsnio 4 dalies nepernumeruoti. Su šia pastaba sutinkame. Pritarti
3Ūkio ministerija,
2017-03-3118 Dėl vėlesnės ABĮ projekto
Išvadoje Nr.
nurodoma, kad ABĮ projekto 18 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui būtų atsakingas vadovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ne visi nurodyti duomenys turėjo būti teikiami, siūlytina numatyti vėlesnę straipsnio įsigaliojimo datą arba pereinamąjį laikotarpį. Atsakydami į šią pastabą, norime pažymėti, kad ABĮ projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) ir JADIS (4 straipsnio 1–2 dalys, 18 straipsnis), įsigaliojimo siūlome nenukelti, nes nurodyti duomenys jau dabar yra registruojami JAR ir JADIS (JAR nuostatų 29, 31.1 punktai; JADIS nuostatų
iš dalies Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Ūkio ministerija, 2017-03-3118 Dėl ABĮ projekto 18 straipsnio 4 dalies Išvadoje Nr. XIIIP-417 teigiama, kad esamą reguliavimą pakeitus pagal siūlomą ABĮ projekto 18 str. 4 dalį, neliks jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tai, kaip turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl akcininkų duomenų esmės. Nesutinkame su šia pastaba. ABĮ projekto 18 str. 4 dalis yra susijusi su siūlymu atsisakyti perteklinių nuostatų, įtvirtinančių pareigą uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti jos akcininkų sąrašą, ir taip sumažinti vidaus dokumentų, kuriuos turi sudaryti uždaroji akcinė bendrovė, skaičių toms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios yra išleidusios materialias akcijas ar akcijų sertifikatus arba pačios tvarko išleistų nematerialių akcijų apskaitą. Tačiau minėta straipsnio dalimi, priešingai nei nurodoma pastaboje, kaip tik yra išplečiama duomenų apimtis, dėl kurių pateikimo JADIS tvarkytojui spręs teismas. Pagal ABĮ projekto 18 str.
Pagal ABĮ projekto 18 str. 1 dalį, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, į teismą bus galima kreiptis dėl duomenų apie akcininką, tapačių duomenims, nurodytiems ABĮ projekto 7 straipsnio 2¹ dalyje; duomenų apie akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių bei jų nominalias vertes; duomenų apie akcijų įgijimo būdą ir datą; duomenų apie akcijų perleidimo datą; duomenų apie akcijų anuliavimą; duomenų apie akcijų klasės konvertavimą; duomenų apie akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimą, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, pateikimo JADIS. Nepritarti Žr. Audito komiteto argumentaciją prie 4-os Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 5. Ūkio ministerija, 2017-03-31 Dėl valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių akcijų suteikimo darbuotojams Išvadoje Nr. XIIIP-417 nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės akcijų suteikimas bendrovės darbuotojams arba tokio suteikimo draudimas turėtų būti reguliuojamas įstatymu, be to, teigiama, kad siūlomi pakeitimai, susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 665), paneigtų įstatymo suteiktas teises. Nesutinkame su šiomis pastabomis. Pirma, tuo atveju, jei darbuotojams akcijos būtų suteikiamos perleidžiant jiems bendrovės įsigytas savas akcijas, valstybė/savivaldybė, kaip akcininkė, negalėtų perleisti savo akcijų bendrovei. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas.
Šių įstatymų normos nenumato galimybės valstybei ar savivaldybei, kaip akcininkei, akcijas perleisti privatiems asmenims akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto pagalba. Todėl pastaba, kad draudimas valstybės ar savivaldybės valdomoms bendrovėms suteikti akcijų bendrovėms darbuotojams perleidžiant jiems bendrovės įsigytas savas akcijas nėra reguliuojamas įstatymo, yra nepagrįsta. Antra, tuo atveju, jei darbuotojams akcijos būtų suteikiamos bendrovei iš savo lėšų padidinus įstatinį kapitalą ir išleidus naujas darbuotojo statusą turinčias akcijas, reikėtų vadovautis minėto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, kuris numato, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tikslu priimtas Nutarimas Nr. 665, kuriuo patvirtintas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Aprašo 52 punkte yra numatyta, kad „Jeigu valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą, susijusį su įstatinio kapitalo didinimu papildomais įnašais, ir, padidinus valstybės valdomos bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, įstatinį kapitalą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų taip, kad valstybė neišlaikytų iki įstatinio kapitalo padidinimo turėtą balsų skaičių suteikiančio proporcingo akcijų kiekio, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, akcijų valdytojas duodamame įgaliojime nurodo balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą“. Taigi, atsižvelgiant į jau esamą teisinį reguliavimą (tiek įstatyminį, tiek poįstatyminį), ABĮ projektu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma papildyti Nutarimą Nr. 665 ar Aprašą ir pagal analogiją nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisės normos, reguliuojančios akcijų suteikimą darbuotojams valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose – Nutarime Nr. 665 ir Apraše, todėl teiginys, kad ABĮ projektu siekiama paneigti įstatymais suteikiamas teises, yra nepagrįstas.
Taip pat, norime pažymėti, kad kartu su teikiamais ABĮ, CK ir CVVTVĮ įstatymų projektais nėra siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų, kadangi akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. Nepritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Ūkio ministerija, 2017-03-3134 Dėl ABĮ projekto įsigaliojimo datos Išvadoje Nr. XIIIP-417 teigiama, kad ABĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 dalies nuostatą, todėl svarstytina galimybė nustatyti įsigaliojimo data gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Dėl įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinimo aiškinamajame rašte nurodėme, kad, kaip jau minėta, ABĮ projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) ir JADIS (4 straipsnio 1–2 dalys,
dabar yra registruojami JAR ir JADIS (JAR nuostatų 29, 31.1 punktai; JADIS nuostatų 13.6 punktas). Dėl ABĮ projekto 4 straipsnio 5–6 dalyse esančių nuostatų, susijusių su duomenų apie vienintelį UAB akcininką teikimu JAR per JADIS, siūloma įsigaliojimo data, t. y. 2017 m. spalio 1 d., pasirinkta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip JAR ir JADIS valdytojos, prašymą suteikti pakankamai laiko JADIS ir JAR programinių priemonių pakeitimo darbams atlikti.
Pažymėtina, kad iki 2017 m. spalio 1 d. duomenys apie vienintelį UAB akcininką bus teikiami tiesiogiai JAR tvarkytojui, kuris dabar juos perduoda JADIS tvarkytojui vadovaujantis JADIS nuostatų 12.2, 13.6.31 punktais, o nuo 2017 m. spalio 1 d. – šie duomenys bus teikiami JADIS tvarkytojui, kuris juos perduos JAR tvarkytojui. Dėl kitos siūlomos didžiosios dalies ABĮ projekto nuostatų, CK projekto nuostatų ir CVVTVĮ projekto nuostatų įsigaliojimo datos – 2017 m. liepos 1 d., buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią terminas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjekto veiklos reguliavimu, turėtų būti 3 mėnesiais ankstesnis nei įstatymo įsigaliojimo data. Kiti ABĮ projekto straipsniai taip pat įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, ir būtų taikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šių straipsnių įsigaliojimo: pavyzdžiui, ABĮ projekto 2, 3, 22 straipsniai, numatantys papildomų duomenų apie steigėjus, akcininkus nurodymą JAR tvarkytojui teikiamame steigimo sandoryje, taip pat turto vertinimo ataskaitoje ar pažymoje, sudaromuose apmokant akcijas nepiniginiu įnašu, būtų taikomi steigimo sandoriams, turto vertinimo ataskaitoms ir pažymoms, sudaromiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo narys Viktoras Rinkevičius,
2017-03-305 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai. Kadangi Įstatymo nuostatose dėl ne vėlesnio kaip 5 dienų pranešimo bendrovei apie akcijų įsigijimą termino nėra nurodyta kalendorių ar darbo dienų, tad darytina išvada, jog Įstatyme yra numatytas ne vėlesnis kaip 5 kalendorinių dienų terminas. Ši nuostata praktikoje tam tikrais atvejais yra sunkiai įgyvendinama. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kaip pvz. ilgasis šventinis Kalėdų savaitgalis, kuris priklausomai nuo kalendorinės metų datos gali prasidėti trečiadienį, o nedarbo dienos gali tęstis net iki pat savaitgalio ar net įmonei nutarus – iki pirmadienio. Taip pat dauguma verslo įmonių turi ir taip vadinamas „kalėdines atostogas“, kurios trunka net visą sausio mėn. pirmąją savaitę, tad realios galimybės pranešti bendrovei apie akcijų įsigijimą ne vėliau kaip per 5 dienas nėra. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmuo, įgijęs visas akcinės bendrovės akcijas arba įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, taip pat asmuo, įgijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, apie akcijų įgijimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo turi raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje. Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹, 47¹, 47² ir 53¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-417ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2017-04-0534 T Argumentai: Valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos yra valstybės ar savivaldybės turtas, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai turi būti reguliuojami įstatyminiame lygmenyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr.
teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų patikslinimas, kaip kad siūlo įstatymų projektų Nr. XIIIP-417 – Nr. XIIIP-419 iniciatoriai, gali būti nepakankamas būdas uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse perduoti dalį bendrovės akcijų privatiems asmenims. Įvertinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo suteiktų teisių negalima paneigti poįstatyminiu teisės aktu bei atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 34 straipsnio pavadinimą, jį papildyti nauja 3 dalimi bei atitinkamai pastarąjį pernumeruoti. Pasiūlymas:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas
ir taikymas
įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 8–11 straipsniai, 12 straipsnio 5–7 dalys, 13, 14, 16, 17 straipsnio 1 dalis, 19, 21 straipsniai, 23 straipsnio 4 dalis, 25–32 straipsniai įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47¹ straipsnio nuostatos netaikomos akcinėms bendrovėms arba uždaroms akcinėms bendrovėms, kuriose daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei (toliau – valstybės arba savivaldybių valdomos bendrovės), ir valstybės arba savivaldybių valdomų bendrovių kontroliuojamoms bendrovėms. 4.Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras su šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų straipsnių įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. kovo 31 d.“. Pritarti
2Audito komitetas,
2017-04-05 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-417 yra tiesiogiai susijęs Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.102 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas:
Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-417
3Audito komitetas,
2017-04-05 * Argumentai: Daikto pripažinimo bešeimininkiu turtu nagrinėjimo ypatumus reguliuoja Civilinio proceso kodekso 534-537 straipsniai, o areštuoto turto ir perduodamo valstybei turto realizavimo ypatumus reguliuoja Civilinio proceso kodekso 691-692 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-419 yra praplečiamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos, numatant, kad jis administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, bei siekiant užtikrinti sklandų tokio turto administravimo procesą, bei siekiant užtikrinti sklandų tokio turto administravimo procesą, būtina parengti atitinkamų Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo projektą. Pasiūlymas:
Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad atitinkamai turėtų būti suderintos ir Civilinio proceso kodekso 534, 691 ir
ypatumais bešeimininkio turto pripažinimo, o taip pat areštuoto bei konfiskuoto turto atvejais, parengiant atitinkamų Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo projektą. Pritarti
sutarimu. 8.
Šimonytė Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 IR
2017-04-19 Nr. 108-P-15, 2017-06-07 Nr. 108-P-25, 2017-06-21
1Komiteto posėdyje 2017-04-19 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto
pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė.
Komiteto posėdyje 2017-06-07 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grigaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyresnioji juriskonsultė Vaida Sinušaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Kvedytė, VĮ
„Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento viršininkė Ieva
Tarailienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. Komiteto posėdyje 2017-06-21 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grigaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Putrimas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Lisauskienė, VĮ „Registrų centras“ atstovė Rasa Kunigėlytė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-2016 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 16 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 40¹ straipsniu ir jo pirmoje dalyje nustatyti, jog tais atvejais, kai bendrovės neturi duomenų, nurodytų įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, jos turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti. Antroje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, jog nepavykus nustatyti bent vieno iš duomenų, šių akcininkų akcijoms taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius, susijusius su bešeimininkiu turtu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama išspręsti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau - JADIS) technines problemas, kai, pavyzdžiui, bendrovei turint 200 akcininkų ir nežinant 2 akcininkų duomenų, JADIS neįmanoma užregistruoti likusių 198 akcininkų duomenų ir dėl to tam tikros valstybės institucijos negali disponuoti žinomų akcininkų duomenimis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Bešeimininkio daikto požymius ir nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo taisykles nustato Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsniai, o bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimo ypatumus nustato Civilinio proceso kodekso 534 – 537 straipsniai. Teismų praktikoje nurodytos kodeksų nuostatos taikomos ne tik daiktams, bet ir kitam turtui, įskaitant pinigus ir vertybinius popierius. Akcinės bendrovės ir be įstatymo pakeitimo turi teisę rinkti akcininkų savininkų duomenis, nurodytus įstatyme, o turėdamos pagrindą manyti, kad akcijų savininkas nežinomas, gali pranešti atitinkamai valstybės institucijai apie galimai bešeimininkį turtą.
Be to, pagal galiojančius įstatymus akcijos gali būti pripažintos bešeimininkėmis ir kitais nei projekte nurodytais atvejais, pvz., kai visi įstatyme nurodyti akcijų savininko duomenys yra perduoti JADIS, bet po akcijų savininko mirties nė vienas jo įpėdinis nepareiškė teisių į akcijas arba akcijų savininkas atsisakė akcijų. Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos gali būti sprendžiamos pagal galiojančius įstatymus, esant reikalui pakeičiant poįstatyminius teisės aktus (bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką, JADIS nuostatus). Akcinių bendrovių įstatyme siūlomos nustatyti akcijų pripažinimo bešeimininkiu turtu taisyklės laikytinos perteklinėmis, nederančiomis su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, todėl siūlytume jų atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios projekto nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl nuosavybės teisių apsaugos. Projektu siūloma laikyti, kad akcijų savininkas nežinomas ir taikyti joms bešeimininkio turto institutą vien tik todėl, kad bendrovė nežino įstatyme nurodytų akcininkų duomenų, pavyzdžiui, asmens vardo, asmens kodo ar gyvenamosios vietos adreso, ir negavo atitinkamų duomenų iš valstybės registro. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, o įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises.
Ne kartą konstatuota ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos, nes sudarytų prielaidas panaikinti nuosavybės teises formaliu pagrindu – vien tik todėl, kad nežinomi įstatyme nurodyti savininko duomenys. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir
(arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20, 2011-01-31 nutarimai). Šiame kontekste keltinas klausimas, ar projekto aiškinamajame rašte deklaruojami tikslai - išspręsti šešiasdešimties bendrovių akcininkų duomenų pateikimą JADIS, kai nežinomi keleto jų akcininkų duomenys, ir su tuo susijusias šios informacinės sistemos tvarkymo problemas, gali būti laikomi tokiais būtinais demokratinėje visuomenėje, kad siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus, jų pagrindu būtų galima paneigti asmenų teises, įtvirtintas Konstitucijoje. Svarstytina, ar šių tikslų negalima pasiekti kitais būdais.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: I. Įstatymo projekto
papildyti 40¹ straipsniu, išbraukti: „16 straipsnis. Įstatymo papildymas 40¹straipsniu Papildyti Įstatymą 40¹straipsniu: „40¹straipsnis. Bešeimininkės akcijos
bendrovės akcijų savininką, tapačių duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, turi imtis veiksmų šiems duomenims nustatyti. Akcijų savininko nustatymo tikslu bendrovė turi teisę kreiptis į duomenis apie bendrovės akcijų savininką įgaliotą tvarkyti registro tvarkytoją ar kitą subjektą, įgaliotą tvarkyti šiuos duomenis ir turintį teisę juos teikti tretiesiems asmenims. 2. Nepavykus nustatyti bent vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrovės akcijų savininko duomenų, taikomos Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatos dėl bešeimininkių daiktų ir jomis vadovaujantis priimti teisės aktai.“ II. Įstatymo projekto 17-34 straipsnius laikyti 16-33 straipsniais. III. Pritariant 1 TD pastabai, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, bei esant praktiniam poreikiui ir kitus poįstatyminius teisės aktus (pvz., JADIS nuostatus ir kt.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-204 4, 5, 6 Projekto 4 straipsnio 3 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, o šio straipsnio 4 dalimi - buvusią keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį laikyti
rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 82 punkte nustatyta, jog pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Todėl siūlytina galiojančio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nepernumeruoti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
I. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį išbraukti:
„4. Buvusią 12 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi.“
II. Įstatymo projekto
4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„54. Pakeisti 12 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai keičiami juridinių asmenų registro duomenys ar bendrovės įstatai arba turi būti teikiami kiti įstatymų numatyti dokumentai, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės organo sprendimą patvirtinantį dokumentą, jeigu toks sprendimas būtinas pagal įstatymus, bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, išskyrus šio straipsnio 4 5 dalyje nustatytą atvejį.“ III. Įstatymo projekto
5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 56. Papildyti 12 straipsnį 5 4 dalimi:
„5. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodytus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, teikia Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šio Įstatymo 41¹straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui šiuos duomenis, kartu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka pateikiamas prašymas šiuos duomenis įregistruoti juridinių asmenų registre.
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas šiuos duomenis perduoda juridinių asmenų registro tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui dienos.“ IV. Įstatymo projekto
6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Buvusiais 12 straipsnio 5-9 dalis laikyti 6-10 dalimis“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 18 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 41¹ straipsnis, 3 dalyje siūloma nustatyti, jog už šio straipsnio
sistemos tvarkytojui atsakingas vadovas. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog ne visi šio straipsnio
atsakomybę bei į tai, kad projekto
būti nustatyta vėlesnė straipsnio įsigaliojimo data, arba nuostatos taikymo pereinamasis laikotarpis, kad būtų sudaryta galimybė pasirengti nuostatos įgyvendinimui. Nepritarti Vadovaujantis Ūkio ministerijos pozicija, įstatymo projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) ir JADIS (4 straipsnio 1–2 dalys, 17 straipsnis), įsigaliojimo siūlytina nenukelti, nes nurodyti duomenys jau dabar yra registruojami JAR ir JADIS (JAR nuostatų 29, 31.1 punktai; JADIS nuostatų 13.6 punktas). 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 18 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 41¹ straipsnis, 4 dalyje (galiojančio straipsnio 11 dalis) siūloma nustatyti, jog ginčus dėl akcininkų duomenų pateikimo JADIS sprendžia teismas. Pastebėtina, jog siūlomu būdu pakeitus analizuojamą nuostatą, įstatyme neliks jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tai, kaip turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl akcininkų duomenų esmės. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto
straipsnis, 4 dalį (galiojančio straipsnio 11 dalis) pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„11 4. Ginčus dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo ir šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus ir jų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-2033 Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Kartu pažymėtina, kad akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. <...> valstybė ar savivaldybė, kaip akcininkė, negalės perleisti savo akcijų bendrovei, nes kartu su teikiamais įstatymų projektais nėra siūloma keisti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustatančių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar kitų šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymų, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų“ (past. - pabraukta mūsų).
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimą už pinigus. Taigi nurodytas įstatymas taikomas valstybei ar savivaldybei parduodant jai priklausančias akcijas, tačiau negalėtų būti taikomas suteikiant valstybei ar savivaldybei priklausančias akcijas bendrovės darbuotojams neatlygintinai. Pastaruoju atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymą bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatant, kad
„vadovaudamasis Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios valstybės
valdomos bendrovės, akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams.“ Be to, jame teigiama, kad „ <...> vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, būtų galima papildyti Nutarimą Nr. 665 atitinkama rekomendacija ir savivaldybių valdomoms bendrovėms.“ Tokia pozicija diskutuotina. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, taip pat į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytume, kad valstybės ar savivaldybės akcijų suteikimas bendrovės darbuotojams arba tokio suteikimo draudimas turėtų būti reguliuojamas įstatymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas kitų subjektų nuosavybėn nurodyto įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais, taigi ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu būdu, suteikiant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams akcijas neatlygintinai.
Todėl aiškinamajame rašte siūlomas būdas uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse perduoti dalį bendrovės akcijų privatiems asmenims (bendrovės darbuotojams, įskaitant valdymo ir priežiūros organų narius) pakeičiant Vyriausybės nutarimą taip, kad bendrovės darbuotojų teisė įsigyti valstybės ar savivaldybės valdomos akcinės bendrovės akcijų būtų suvaržyta poįstatyminio akto pagrindu akcijų valdytojo išduotu įgaliojimu balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kuriuo siekiama suteikti akcijų darbuotojams, abejotinas, nes įstatymo suteiktų teisių negalima paneigti poįstatyminiu teisės aktu. Pritarti Žr. argumentus prie 1 Audito komiteto pasiūlymo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-2033 Pastebėtina, jog įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkančią šią nuostatą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 4 straipsnio 5–6 dalys, įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2.
įstatymo 6 straipsnis, 8–11 straipsniai, 12 straipsnio 5–7 dalys, 13, 14, 16,
straipsnio 4 dalis, 245–312 straipsniai įsigalioja 20187 m. sausio liepos 1 d. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras su šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų straipsnių įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. gruodžio kovo 31 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra gauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116) Atsižvelgdami į 2017 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41¹, 43, 44, 45, 45¹, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹, 47¹, 47² ir 53¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 (toliau – Išvada Nr. XIIIP-417) ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XIII-791 (toliau – CVVTVĮ) 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-419 (toliau – Išvada Nr. XIIIP-419), pateikiame savo argumentus dėl pritarimo/nepritarimo pateiktoms pastaboms. Dėl bešeimininkių akcijų Išvadoje Nr. XIIIP-417 nurodoma, kad siūlymas nustatyti akcijas bešeimininkiu turtu yra perteklinis, taip pat teigiama, kad siūlomas reguliavimas neužtikrintų nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos, nes sudarytų prielaidas panaikinti nuosavybės teises formaliu pagrindu – vien tik todėl, kad nežinomi įstatyme nurodyti savininko duomenys. Išvadoje Nr.
Išvadoje Nr. XIIIP-419 nurodoma, kad nėra aišku, kodėl iš visų vertybinių popierių išskiriamos akcijos, todėl siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruotų ir kitus vertybinius popierius, pripažintus bešeimininkiais. Nesutinkame su šiomis pastabomis. Siūlomais pakeitimais siekiama išspręsti akcijų, kurių savininkai bendrovėms nėra žinomi, nuosavybės klausimą. Bešeimininkių akcijų institutas nereiškia, kad juo remiantis bus galima nepagrįstai ir vien formaliai pripažinti akcijas bešeimininkėmis, priešingai, siūloma taikyti esamą teisinį reguliavimą, kuris papildomas pareigomis pačiai bendrovei, siekiančiai nustatyti akcijų savininką, ir išplečiant centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad įgyvendindamas savo teises, įskaitant ir teisę į nuosavybę, asmuo turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 2 dalis). ABĮ projekte siūloma nustatyti, kad visų pirma bendrovė turi imtis veiksmų duomenims apie akcijų savininką nustatyti, o tik po to, jei šių duomenų nustatyti nepavyksta, atlikti veiksmus, taikytinus galimai bešeimininkiams daiktams, be to, CVVTVĮ projekte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas skelbtų informaciją apie bendroves, kurios kreipėsi dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis, savo interneto svetainėje. Sprendimą dėl akcijų pripažinimo bešeimininkėmis priims teismas, kuriam ieškinys bus pateiktas, jei akcijų savininkas netaps žinomas per vienerius metus nuo atitinkamų procedūrų taikymo pradžios (t. y. nuo valstybei perduotino turto (galimų bešeimininkių akcijų) įtraukimo į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo apskaitą).
Nemanome, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, ir tikimės, kad siūlomi pakeitimai leis išspręsti akcijų, kurių savininkai bendrovėms yra nežinomi, nuosavybės klausimą. Be to, nuostatos, nurodančios, kad uždarosios akcinės bendrovės atveju visų pirma turėtų būti taikoma ABĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka, įteisins spartesnį bešeimininkių akcijų pardavimą kitiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ir prisidės prie greitesnio bei mažiau sąnaudų reikalaujančio akcijų nuosavybės klausimo sprendimo. Taip pat, norime pažymėti, kad siūlomais ABĮ, CK ir CVVTVĮ pakeitimais iš kitų vertybinių popierių yra išskiriamos akcijos dėl to, kad praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas negali pateikti duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) tvarkytojui, nes duomenys nebūdavo žinomi arba žinomi itin riboti duomenys, pavyzdžiui, tik akcininko pirmoji vardo raidė ir jo pavardė. Tokia padėtis trukdo uždarosios akcinės bendrovės vadovui įvykdyti savo pareigą pateikti duomenis JADIS tvarkytojui, o šios už šios pareigos nevykdymą vadovui nustatyta administracinė atsakomybė, be to, valstybės institucijos, kurių funkcijoms atlikti reikalingi uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų duomenys, negali disponuoti likusių (t. y. žinomų) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų duomenimis. Tuo tarpu skundų dėl problemų nustatant kitų vertybinių popierių, ne akcijų, savininkus Ūkio ministerija, rengdama aptariamus ABĮ, CK ir CVVTVĮ projektus, nebuvo gavusi. Nepritarti Žr. argumentus prie 1 TD pastabos. 2.
Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116)4 Dėl pernumeravimo Išvada Nr. XIIIP-417 siūlytina ABĮ 12 straipsnio 4 dalies nepernumeruoti. Su šia pastaba sutinkame. Pritarti Žr. argumentus prie 2 TD pastabos. 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116)173 Dėl vėlesnės ABĮ projekto 18 straipsnio įsigaliojimo datos ar pereinamojo laikotarpio Išvadoje Nr. XIIIP-417 nurodoma, kad ABĮ projekto 18 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui būtų atsakingas vadovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ne visi nurodyti duomenys turėjo būti teikiami, siūlytina numatyti vėlesnę straipsnio įsigaliojimo datą arba pereinamąjį laikotarpį. Atsakydami į šią pastabą, norime pažymėti, kad ABĮ projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) ir JADIS (4 straipsnio 1–2 dalys, 18 straipsnis), įsigaliojimo siūlome nenukelti, nes nurodyti duomenys jau dabar yra registruojami JAR ir JADIS (JAR nuostatų 29, 31.1 punktai; JADIS nuostatų 13.6 punktas). Pritarti Žr. argumentus prie 3 TD pastabos. 4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116)174 Dėl ABĮ projekto 18 straipsnio 4 dalies Išvadoje Nr. XIIIP-417 teigiama, kad esamą reguliavimą pakeitus pagal siūlomą ABĮ projekto 18 str. 4 dalį, neliks jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tai, kaip turėtų būti nagrinėjami ginčai dėl akcininkų duomenų esmės. Nesutinkame su šia pastaba. ABĮ projekto 18 str.
ABĮ projekto 18 str. 4 dalis yra susijusi su siūlymu atsisakyti perteklinių nuostatų, įtvirtinančių pareigą uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti jos akcininkų sąrašą, ir taip sumažinti vidaus dokumentų, kuriuos turi sudaryti uždaroji akcinė bendrovė, skaičių toms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios yra išleidusios materialias akcijas ar akcijų sertifikatus arba pačios tvarko išleistų nematerialių akcijų apskaitą. Tačiau minėta straipsnio dalimi, priešingai nei nurodoma pastaboje, kaip tik yra išplečiama duomenų apimtis, dėl kurių pateikimo JADIS tvarkytojui spręs teismas. Pagal ABĮ projekto 18 str. 1 dalį, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, į teismą bus galima kreiptis dėl duomenų apie akcininką, tapačių duomenims, nurodytiems ABĮ projekto 7 straipsnio 2¹ dalyje; duomenų apie akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių bei jų nominalias vertes; duomenų apie akcijų įgijimo būdą ir datą; duomenų apie akcijų perleidimo datą; duomenų apie akcijų anuliavimą; duomenų apie akcijų klasės konvertavimą; duomenų apie akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimą, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, pateikimo JADIS. Nepritarti Komitetas įstatymo projekto 17 straipsnio, kuriuo keičiamas Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnis,
pastabos). 5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116)33 Dėl valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių akcijų suteikimo darbuotojams Išvadoje Nr. XIIIP-417 nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės akcijų suteikimas bendrovės darbuotojams arba tokio suteikimo draudimas turėtų būti reguliuojamas įstatymu, be to, teigiama, kad siūlomi pakeitimai, susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 665), paneigtų įstatymo suteiktas teises.
Nesutinkame su šiomis pastabomis. Pirma, tuo atveju, jei darbuotojams akcijos būtų suteikiamos perleidžiant jiems bendrovės įsigytas savas akcijas, valstybė/savivaldybė, kaip akcininkė, negalėtų perleisti savo akcijų bendrovei. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas. Šių įstatymų normos nenumato galimybės valstybei ar savivaldybei, kaip akcininkei, akcijas perleisti privatiems asmenims akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto pagalba. Todėl pastaba, kad draudimas valstybės ar savivaldybės valdomoms bendrovėms suteikti akcijų bendrovėms darbuotojams perleidžiant jiems bendrovės įsigytas savas akcijas nėra reguliuojamas įstatymo, yra nepagrįsta. Antra, tuo atveju, jei darbuotojams akcijos būtų suteikiamos bendrovei iš savo lėšų padidinus įstatinį kapitalą ir išleidus naujas darbuotojo statusą turinčias akcijas, reikėtų vadovautis minėto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, kuris numato, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tikslu priimtas Nutarimas Nr. 665, kuriuo patvirtintas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Aprašo 52 punkte yra numatyta, kad „Jeigu valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą, susijusį su įstatinio kapitalo didinimu papildomais įnašais, ir, padidinus valstybės valdomos bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, įstatinį kapitalą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų taip, kad valstybė neišlaikytų iki įstatinio kapitalo padidinimo turėtą balsų skaičių suteikiančio proporcingo akcijų kiekio, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, akcijų valdytojas duodamame įgaliojime nurodo balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą“. Taigi, atsižvelgiant į jau esamą teisinį reguliavimą (tiek įstatyminį, tiek poįstatyminį), ABĮ projektu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma papildyti Nutarimą Nr. 665 ar Aprašą ir pagal analogiją nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą, kai šis didinamas iš bendrovės lėšų siekiant suteikti akcijų darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisės normos, reguliuojančios akcijų suteikimą darbuotojams valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose – Nutarime Nr. 665 ir Apraše, todėl teiginys, kad ABĮ projektu siekiama paneigti įstatymais suteikiamas teises, yra nepagrįstas.
Taip pat, norime pažymėti, kad kartu su teikiamais ABĮ, CK ir CVVTVĮ įstatymų projektais nėra siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ar Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo, nuostatų, kadangi akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir (ar) organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims. Nepritarti Komitetas, pritardamas 5 TD pastabai, įstatymo projektą patobulino 33 straipsnio
straipsnio nuostatos netaikomos grupei, kaip ši sąvoka apibrėžta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnyje.“
Respublikos ūkio ministerija (2017-03-31 Nr. G-2017-4116)33 Dėl ABĮ projekto įsigaliojimo datos Išvadoje Nr. XIIIP-417 teigiama, kad ABĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 dalies nuostatą, todėl svarstytina galimybė nustatyti įsigaliojimo data gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Dėl įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinimo aiškinamajame rašte nurodėme, kad, kaip jau minėta, ABĮ projekto nuostatų, susijusių su papildomų duomenų apie akcininkus, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, vadovą, asmenis, veikiančius bendrovės vardu, bendrovės likvidatorių, kaupimu ir teikimu juridinių asmenų registrui (toliau
Dėl ABĮ projekto 4 straipsnio 5–6 dalyse esančių nuostatų, susijusių su duomenų apie vienintelį UAB akcininką teikimu JAR per JADIS, siūloma įsigaliojimo data, t. y. 2017 m. spalio 1 d., pasirinkta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip JAR ir JADIS valdytojos, prašymą suteikti pakankamai laiko JADIS ir JAR programinių priemonių pakeitimo darbams atlikti. Pažymėtina, kad iki 2017 m. spalio 1 d. duomenys apie vienintelį UAB akcininką bus teikiami tiesiogiai JAR tvarkytojui, kuris dabar juos perduoda JADIS tvarkytojui vadovaujantis JADIS nuostatų 12.2,
tvarkytojui, kuris juos perduos JAR tvarkytojui. Dėl kitos siūlomos didžiosios dalies ABĮ projekto nuostatų, CK projekto nuostatų ir CVVTVĮ projekto nuostatų įsigaliojimo datos – 2017 m. liepos 1 d., buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią terminas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjekto veiklos reguliavimu, turėtų būti 3 mėnesiais ankstesnis nei įstatymo įsigaliojimo data.
Kiti ABĮ projekto straipsniai taip pat įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, ir būtų taikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šių straipsnių įsigaliojimo: pavyzdžiui, ABĮ projekto 2, 3, 22 straipsniai, numatantys papildomų duomenų apie steigėjus, akcininkus nurodymą JAR tvarkytojui teikiamame steigimo sandoryje, taip pat turto vertinimo ataskaitoje ar pažymoje, sudaromuose apmokant akcijas nepiniginiu įnašu, būtų taikomi steigimo sandoriams, turto vertinimo ataskaitoms ir pažymoms, sudaromiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į įstatymo projekto svarstymo Seime laiką, pasiūlė atitinkamai vėlesnes įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas (Žr. argumentus prie 6 TD pastabos). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Viktoras Rinkevičius 2017-03-305 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei.
Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai. Kadangi Įstatymo nuostatose dėl ne vėlesnio kaip 5 dienų pranešimo bendrovei apie akcijų įsigijimą termino nėra nurodyta kalendorių ar darbo dienų, tad darytina išvada, jog Įstatyme yra numatytas ne vėlesnis kaip 5 kalendorinių dienų terminas. Ši nuostata praktikoje tam tikrais atvejais yra sunkiai įgyvendinama. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kaip pvz. ilgasis šventinis Kalėdų savaitgalis, kuris priklausomai nuo kalendorinės metų datos gali prasidėti trečiadienį, o nedarbo dienos gali tęstis net iki pat savaitgalio ar net įmonei nutarus – iki pirmadienio. Taip pat dauguma verslo įmonių turi ir taip vadinamas „kalėdines atostogas“, kurios trunka net visą sausio mėn. pirmąją savaitę, tad realios galimybės pranešti bendrovei apie akcijų įsigijimą ne vėliau kaip per 5 dienas nėra. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį:
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmuo, įgijęs visas akcinės bendrovės akcijas arba įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, taip pat asmuo, įgijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, apie akcijų įgijimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo turi raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje. Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.“
Andrius Palionis 2017-06-1313 2, 3 N Argumentai: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje netiesiogiai įtvirtintas reikalavimas, kad bendrovės – tiek akcinės bendrovės, tiek uždarosios akcinės bendrovės - nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis nei pusė šios bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2012 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (toliau – Direktyva) 19 straipsnis nustato, kad aukščiau minimas reikalavimas gali būti taikomas akcinėms bendrovėms, bet ne uždarosioms akcinėms bendrovėms. Taigi šio reikalavimo taikymas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms yra perteklinis dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1.
Dažniausiai uždarosios akcinės bendrovės bent pirmus dvejus – trejus metus veiklia nuostolingai, o kai veiklos sektorius reikalauja didelių investicijų (pavyzdžiui, veikiant finansų/Fintech sektoriuje), uždarosioms akcinėms bendrovės nuostolinga veikla gali siekti ir penkerius metus. Tai yra natūralus uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis. Taikant nurodytą Įstatymo reikalavimą, visos veiklą pradėjusios įmonės, kurios veiklos pradžioje yra nuostolingos, automatiškai pažeidžia formalius Įstatymo reikalavimus. Tai labai apsunkina bet kurios bendrovės veiklos pradžią, bet to, tampa realia kliūtimi siekiant įsteigti naują uždarąją akcinę bendrovę. Fintech sektoriuje tai yra reali kliūtis pradėti veiklą Lietuvoje. 2. Minimas reikalavimas sukuria situaciją, kai uždaroji akcinė bendrovė, siekdama ištaisyti susidariusią situaciją, kai jos nuosavas kapitalas nesiekia pusės įstatinio kapitalo dydžio, didina įstatinį kapitalą. Tokiu atveju padidėja ir pusės įstatinio kapitalo dydis, ir dažnu atveju uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas vėl tampa nepakankamas. Tai sukelia situaciją, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi nuolatos didinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą ne dėl to, kad yra realus finansavimo poreikis, o tik dėl formalaus Įstatymo reikalavimo išpildymo. 3. Teisės aktai nustato pareigą visoms uždarosios akcinės bendrovėms pateikti savo finansines ataskaitas, taigi įmonės kreditoriai (ar potencialūs kreditoriai), ketinantys sudaryti stambų sandorį su uždarosios akcinės bendrove, veikdami sąžiningai ir tenkindami savo interesus, ir taip turėtų patikrinti uždarosios akcinės bendrovės finansinę būklę, kuri atsispindi viešai skelbiamose finansinėse ataskaitose. 4. Nepaisant to, kad Įstatymo įtvirtintas nagrinėjamas reikalavimas, nėra vieningos priežiūros institucijos, kuri užtikrintų šio reikalavimo laikymąsi.
Tačiau, veiklą vykdant atitinkamuose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų/Fintech sektoriuje), šių sektorių dalyvių priežiūros institucijos pasirinktinai gali tikrinti, ar atitinkamos bendrovės laikosi nagrinėjamo Įstatymo reikalavimo. Taip valstybės mastu sukuriama teisiškai nepriimtina ir diskriminacinė situacija, kai Įstatymo reikalavimo, privalomo visoms bendrovėms, faktiškai laikosi tik bendrovės, veikiančios specifiniuose veiklos sektoriuose dėl priežiūros institucijų aktyvumo. 5. Prekiauti savo vertybiniais popieriais viešai, t. y. prisitraukti neprofesionalių investuotojų/kreditorių, gali tik akcinės bendrovėms. Siūloma palikti numatyto reikalavimo galiojimą būtent akcinėms bendrovėms, siekiant kreditorių apsaugos bei įgyvendinti Direktyvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad viešąjį interesą ir uždarosios akcinės bendrovės kreditorių interesus visiškai patenkintų Įstatymo įtvirtintas reikalavimas, kad uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas privalo būti teigiamas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 13 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti Įstatymo 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, arba uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: I. Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.“ II. Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-04-0633 Argumentai: Valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos yra valstybės ar savivaldybės turtas, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai turi būti reguliuojami įstatyminiame lygmenyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų patikslinimas, kaip kad siūlo įstatymų projektų Nr. XIIIP-417 – Nr. XIIIP-419 iniciatoriai, gali būti nepakankamas būdas uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomose bendrovėse perduoti dalį bendrovės akcijų privatiems asmenims.
Įvertinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo suteiktų teisių negalima paneigti poįstatyminiu teisės aktu bei atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 34 straipsnio pavadinimą, jį papildyti nauja 3 dalimi bei atitinkamai pastarąjį pernumeruoti. Pasiūlymas: „34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 4 straipsnio 5–6 dalys įsigalioja 2017 m.
spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 8–11 straipsniai, 12 straipsnio 5–7 dalys, 13, 14, 16, 17 straipsnio 1 dalis, 19, 21 straipsniai, 23 straipsnio 4 dalis, 25–32 straipsniai įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47¹ straipsnio nuostatos netaikomos akcinėms bendrovėms arba uždaroms akcinėms bendrovėms, kuriose daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei (toliau – valstybės arba savivaldybių valdomos bendrovės), ir valstybės arba savivaldybių valdomų bendrovių kontroliuojamoms bendrovėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras su šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų straipsnių įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. kovo 31 d.“.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siekiant nustatyti, kad akcijomis skatinti nebūtų galima bendrovėse, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, ir tokių bendrovių dukterinėse bendrovėse ir paskesnių eilių dukterinėse bendrovėse, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia patronuojančios bendrovės statusą (t.y. turima daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo
pakeisti, kaip siūlo Audito komitetas, o paminėtą straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, ją patikslinti ir išdėstyti taip: „33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ „3. Šio įstatymo
straipsnio nuostatos netaikomos grupei, kaip ši sąvoka apibrėžta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnyje.“
2017-04-06 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-417 yra tiesiogiai susijęs Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.102 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas:
Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-417 - Nr. XIIIP-419 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 34 straipsnio 1–2 ir 4 dalyse numatytus terminus.
Pritarti Komitetas įsigaliojimo datas patikslino (Žr. argumentus prie 6 TD pastabos). 3. Audito komitetas 2017-04-06 * Argumentai: Daikto pripažinimo bešeimininkiu turtu nagrinėjimo ypatumus reguliuoja Civilinio proceso kodekso 534-537 straipsniai, o areštuoto turto ir perduodamo valstybei turto realizavimo ypatumus reguliuoja Civilinio proceso kodekso 691-692 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-419 yra praplečiamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos, numatant, kad jis administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, bei siekiant užtikrinti sklandų tokio turto administravimo procesą, būtina parengti atitinkamų Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo projektą. Pasiūlymas:
Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad atitinkamai turėtų būti suderintos ir Civilinio proceso kodekso 534, 691 ir
ypatumais bešeimininkio turto pripažinimo, o taip pat areštuoto bei konfiskuoto turto atvejais, parengiant atitinkamų Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo projektą. Pritarti Vadovaujantis Ūkio ministerijos pozicija, Seime jau yra registruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-4646, taigi papildomai registruoti Civilinio proceso kodekso 691-692 straipsnių pakeitimų nėra tikslinga. Dėl Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris yra pagrindinis komitetas lydinčiajam įstatymo projektui Nr. XIIIP-418 (Civilinio kodekso 1.74, 1.102 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas), numato užregistruoti įstatymo projektą ir suderinti procesinę su materialiąja norma (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6,7 punktai). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė –
Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė