projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai 2019 m. liepos 16 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2351 ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2350, pagal kuriuos nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi principinės kariuomenės struktūros teikimo, tvirtinimo, keitimo procedūra. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriuje, įsigaliosiančiame nuo 2020 m. sausio 1 d., numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat įstatymu nustato principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius.
Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės gynimo tarybos pritarimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas; pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių nuostatas, įsigaliosiančias nuo
svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas teikia Seimui tvirtinti principinę kariuomenės struktūrą, kurioje nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus, taip pat ribiniai karių (bendri ribiniai karių skaičiai, ribiniai profesinės karo tarnybos karių skaičiai, ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius), ribiniai karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičiai, ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičiai, ribiniai kariūnų skaičiai, ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius) ir ribiniai kariuomenės darbuotojų skaičiai. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) struktūrą nuo 2020 m. sausio 1 d., kuri būtų atnaujinama tik pasikeitus saugumo aplinkai, nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, krašto apsaugos sistemos finansavimui ar LK personalo komplektavimo poreikiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Tiesioginis rengėjas – Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius – Žilvinas Tomkus, tel. 273 5570, el. p. [email protected]) Personalo analizės ir planavimo skyriaus viršininkas mjr. Renatas Danauskas, tel. (8 5) 263 5906, el. p. [email protected]. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, ribinį karių ir kariuomenės darbuotojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymas. Šis įstatymas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio III dalies 15 skyriaus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 ir 10¹ straipsnių nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama patvirtinti principinę LK struktūrą ir sukomplektuoti reikiamus ribinius (minimalius ir maksimalius) krašto apsaugos sistemos karinio personalo skaičius. Principinė kariuomenės struktūra parengta atsižvelgiant į siekį užtikrinti LK iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Siūloma patvirtinti principinė kariuomenės struktūra atitinka Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymu nustatytą principinę kariuomenės struktūrą 2024 metams, kurioje numatyta 2024 metais papildomai steigti Logistikos batalioną LK Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūroje. Ribiniai personalo skaičiai nustatyti vadovaujantis pagal NATO šalių modelius parengtomis organizacinės struktūros ir įrangos lentelėmis (toliau – OSĮL) bei personalo ir aprūpinimo lentelėmis (toliau – PAL). Pažymėtina, kad OSĮL paskirtis – apibrėžti kovinių, kovinės paramos, kovinio aprūpinimo, vadovavimo ir vadovavimo paramos karinių vienetų organizacinius, personalo ir aprūpinimo reikalavimus, PAL – nustatyti kariuomenės karinių vienetų taikos metu vykdomoms nekovinėms užduotims atlikti ar administracinėms funkcijoms vykdyti reikalingą personalą, ginkluotę ir įrangą. Siekiama, kad LK vienetuose taikos metu profesinės karo tarnybos karių būtų ne mažiau kaip 70 proc. nuo OSĮL ir PAL nustatyto reikiamo pareigybių skaičiaus. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus vienetų personalo komplektavimo standartus ir užtikrintų optimalų LK skirtų uždavinių vykdymą taikos metu.
Minimalus LK principinės struktūros pildymas profesinės karo tarnybos kariais taikos metu turėtų būti ne žemesnis kaip 50 proc. nuo OSĮL ir PAL nustatyto reikiamo pareigybių skaičiaus. Įvertinus personalo poreikį ir komplektavimo ir personalo išlaikymo galimybes, siūloma nustatyti šiuos ribinius skaičius:
630 (2019 m. nustatytas nuo 390 iki 630);
Į bendrą ribinį karių skaičių neįtraukiami į pratybas ir mokymus pašaukiami parengtojo rezervo kariai, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui. Įstatymo projekte nurodomi minimalūs ir maksimalūs karių skaičiai, o siekiant įgyvendinti patvirtintą principinę kariuomenės struktūrą bus vykdomas nuoseklus krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus didinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio
d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 536 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos 2019–2028 m. personalo plėtros plano patvirtinimo“ patvirtintu Krašto apsaugos sistemos 2019–2028 m. personalo plėtros planu. Priimant reikiamą personalo skaičių bus atsižvelgiama į resursais grindžiamus skaičiavimus, kad personalui išlaikyti būtų skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų asignavimų. LK vienetų komplektavimas iš profesinės karo tarnybos karių ir toliau bus tęsiamas atsižvelgiant į karių skaičiaus didėjimo tendencijas ir šiuo metu tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių išlaikymo galimybes ateityje. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nurodytus minimalius karių skaičius planuojama pasiekti 2020 m., išskyrus į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičių.
Įvertinus poreikį ir atsižvelgiant į tai, kad į parengtojo rezervo karių mokymus atnaujinti kario įgūdžių bus šaukiami po 2015 m. atnaujinto šaukimo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę kariai, nurodytą minimalų ribinį kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičių (1 500) planuojama pasiekti 2021 m. Vyresniųjų karininkų pareigybių skaičiai nustatyti atsižvelgiant į siūlomą LK principinę struktūrą bei vadovaujantis parengtomis OSĮL ir PAL. Siūlomi vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai atitinka poreikį, kuris kyla siekiant užtikrinti reikiamą karininkų, gebančių vykdyti atitinkamo krašto apsaugos sistemos valdymo lygmens (taktinio, operacinio ir strateginio) užduotis, vadovaujantis NATO standartais ir principais, atlikti tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse, gynybos institucijose, tarptautinėse misijose, operacijose, mokymuose ir kituose renginiuose, skaičių. Vyresniųjų karininkų skaičius bus didinamas nuosekliai atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos institucijų struktūrose nustatytą vyresniųjų karininkų skaičių. Generolų ir admirolų skaičius nustatomas iki 14 (2019 m. nustatyta iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66 (2019 m. nustatyta iki 42), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262 (2019 m. nustatyta iki 220), majorų ir komandorų leitenantų – iki 963 (2019 m. nustatyta iki 780). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ne visiems karininkams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir užimantiems aukštesnio laipsnio pareigybes, dėl įstatymu nustatyto ribojimo yra galimybė suteikti aukštesnį kario laipsnį.
Teikiamas Įstatymo projektas sudarys sąlygas nuosekliai įgyvendinti karininkų karjerą, kai karininkui, atitinkančiam formalius reikalavimus aukštesniam laipsniui suteikti, jį skiriant į aukštesnio kario laipsnio pareigybę, būtų suteikiamas atitinkamas kario laipsnis. Tai leis už vienodų pareigų vykdymą (vienodą atsakomybę) taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas, skatins karininkus siekti karjeros ir didins jų motyvaciją tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės ir nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsteigus Logistikos batalioną LK Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūroje turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretas Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietos“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo projekte nurodyti ribiniai personalo skaičiai ir kariuomenės struktūros pokyčiai bus finansuojami iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų ir 2020–2022 metų laikotarpiu reikšmingo poveikio valstybės finansams neturės.
Vėlesnių laikotarpių lėšų poreikį lems faktinis personalo skaičiaus augimas, priklausantis nuo kariuomenės struktūrinių pokyčių įgyvendinimo eigos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra ,,Lietuvos kariuomenė“, „principinė kariuomenės struktūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
2019-11-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2351 ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-2350 nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi principinės kariuomenės struktūros teikimo, tvirtinimo, keitimo procedūra (nebus tvirtinama kiekvienų metų principinė kariuomenės struktūra, karių ir kariuomenės darbuotojų, ribiniai skaičiai, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, karių ir kariuomenės darbuotojų, ribiniai skaičiai), siūlytina Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos sąjungos struktūrinės, kitos Europos sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-1210 pripažinti netekusiu galios, nustatant atitinkamą įsigaliojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
2019-12-13
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
netekusiu galios Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 metais ir 2023 metais patvirtinimo įstatymas Nr. XIII-623. 2. Tikslintinas įstatymo projekto
pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymas Nr. XIII-1210.
XIII-1210. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a
KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius
Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas, Gabrielius Landsbergis, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėjas Martynas Bandza, KAM atstovas Gintas Gumbrys, Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Grėsmių analizės, tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus pirmasis sekretorius Arvydas Paldavičius, Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Vyriausybės kanceliarijos patarėjas Valdas Kiveris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2019-11-11 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos 2019-2028 m. personalo plėtros plano patvirtinimo bei įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2351 ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2350 nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi principinės kariuomenės struktūros teikimo, tvirtinimo, keitimo procedūra (nebus tvirtinama kiekvienų metų principinė kariuomenės struktūra, karių ir kariuomenės darbuotojų, ribiniai skaičiai, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, karių ir kariuomenės darbuotojų, ribiniai skaičiai), siūlytina Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros
nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos sąjungos struktūrinės, kitos Europos sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-1210 pripažinti netekusiu galios, nustatant atitinkamą įsigaliojimo terminą. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti projektui ir Komiteto pasiūlymui. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. NSGK 2019-12-04 Argumentai: Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų birželio 5 d. nutarimą Nr.536 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos 2019-2028 m. personalo plėtros plano patvirtinimo“, kuriame patvirtinti ribiniai karių skaičiai bei Seime registruotą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6¹, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41¹ straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-3037) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-3038), kuriais sąvoka „parengtojo rezervo karys“ keičiama į sąvoką „aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys“, o sąvoka „kitas aktyviojo rezervo karys“ – į sąvoką „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys“ ir numatomą jų įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., Projekte vartojamos sąvokos nuo 2020 m. liepos 1 d. turi būti suderintos su anksčiau minėtuose įstatymuose vartojamomis sąvokomis, bei atsižvelgiant į LRV nutarimą suvienodinti karių ribinius skaičius.
Pasiūlymas: Pakeisti projektą ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
Vilnius
Šis įstatymas nustato:
1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra kariuomenės pajėgų rūšis, nuolatinius kariuomenės junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus (toliau – principinė kariuomenės struktūra);
2) bendrą ribinį karių skaičių;
3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;
4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;
5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;
6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius;
7) ribinius kariūnų skaičius;
8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;
9) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), skaičių. 2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir kariuomenės darbuotojų skaičiai 1.
Principinė kariuomenės struktūra:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;
9) Karo policija. 2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų
2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki
630;
3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius
4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320. 3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000. 4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 1
įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo redakcija:
Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato:
1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra kariuomenės pajėgų rūšis, nuolatinius kariuomenės junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus (toliau – principinė kariuomenės struktūra);
2) bendrą ribinį karių skaičių;
3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;
4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;
5) ribinius karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius;
6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius;
7) ribinius kariūnų skaičius;
8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;
9) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), skaičių. 2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir kariuomenės darbuotojų skaičiai 1.
Principinė kariuomenės struktūra:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;
9) Karo policija. 2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų
2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki
630;
3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;
4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320. 3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000. 4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 1 800.“ 3. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija: „1.
Principinė kariuomenės struktūra:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;
9) Karo policija.“
Įstatymų pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-997 (su visais pakeitimais ir papildymais);
2) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais ir 2021 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-1837 (su visais pakeitimais ir papildymais);
3) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-2425;
4) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2018 metais ir 2023 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-623;
5) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2019 metais ir 2024 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-1210. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
pirmininkas Dainius Gaižauskas Patarėjas Mantas Lapinskas