Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
centro taryba
savivaldybės kultūros centre turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti kultūros centro taryba. Kultūros centro tarybai negali vadovauti kultūros centro direktorius. 2. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro tarybos narių skaičius, jos sudarymo ir atšaukimo tvarka bei kompetencija nustatoma šios įstaigos nuostatuose. Juos tvirtina steigėjas. 3. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas, jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausias meno programas ir teikia siūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus kultūros centro steigimo dokumentuose ir nuostatuose. 4. Kitų kultūros centrų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka gali būti sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti kultūros centro taryba, jos uždaviniai ir funkcijos nustatomi konkretaus kultūros centro steigimo dokumentuose. 2. Buvusį 8 straipsnį laikyti atitinkamai 7 straipsniu. 8 7 straipsnis. Kultūros centrų valstybės finansavimas ir kitos lėšos. 2 straipsnis. 8 straipsnio papildymas
1Papildyti 8 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybė ir savivaldybės iš savo biudžetų lėšų gali finansuoti
kultūros centrų veiklą, dalyvaujant vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose.“
dalimi. 5. 6. Kultūros centrų lėšų šaltiniai gali būti ir kitos kultūros centrų steigėjų nustatyta tvarka įgytos ir naudojamos nebiudžetinės lėšos. 3. Buvusį 8 straipsnį laikyti atitinkamai 7 straipsniu, buvusius 9–17 straipsnius laikyti atitinkamai 8–16 straipsniais.
valstybės finansavimas ir kitos lėšos. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Tumėnas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir papildymo 8⁵straipsniu įstatymo projektas (toliau
Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395) (toliau
Respublikos darbo kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo
reglamentuoja LR Darbo kodekso 169–176 straipsniai. Lietuvos kultūros centrų asociacija inicijavo Įstatymo 7 straipsnio pripažinimą netekusiu galios ir pateikė įtikinamus argumentus: „2016 m. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus naująjį Darbo kodeksą, vadovaujantis Kodekso antrojo skirsnio nuostatomis organizacijose veikia darbo tarybos. Vadovaujantis šiomis Kodekso nuostatomis Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 7 straipsnyje numatytos kultūros centrų tarybos netenka prasmės ir dubliuoja darbo tarybų funkcijas.
Kultūros centrai labai mažos organizacijos, todėl tarybų gausa įneša painiavos, bet niekaip negerina darbo kokybės, todėl 7 straipsnis iš Kultūros centrų įstatymo turėtų būti išimtas“ (Lietuvos kultūros centrų asociacijos raštas „Dėl rengiamo įstatymo projekto“, 2019-10-07 Nr. 19-15, 2 p.). Šis didžiausios šalies kultūros bendruomenės atstovų – praktikų ir ekspertų – pasiūlymas yra racionalus, jis grindžiamas pamatiniais teisėkūros principais: proporcingumo, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo ir sistemiškumo, įtvirtintais Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-22200). Be to, teisėkūrai apskritai – ir šiam įstatymo projektui konkrečiai – itin reikšminga LR Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ (2018 m. kovo 16 d. Nr. VA-2018-P-40-6-2) konstatuota problema: „Teisėkūros procesas nėra pakankamai atviras ir skaidrus, jame per mažai dalyvauja visuomenė.“ (Prieiga per internetą: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24464). Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395) 8 straipsnis Kultūros centrų valstybės finansavimas ir kitos lėšos reglamentuoja, jog valstybės ir savivaldybių kultūros centrai finansuojami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Minėto straipsnio 3 ir 4 dalys nustato sąlygas, kurioms esant kultūros centrai gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų: „3. Kultūros centrai gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaudami Kultūros ministerijos, savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms kultūrinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti. 4.
savivaldybės iš savo biudžeto lėšų gali papildomai finansuoti kultūros centrų veiklą organizuojant valstybines šventes.“ (Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.238644/asr). Be to, kultūros centrų lėšų šaltiniai, kaip nustato 8 straipsnio 5 dalis, gali būti ir kitos kultūros centrų steigėjų nustatyta tvarka įgytos ir naudojamos nebiudžetinės lėšos. Taigi Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395) numato teisinę galimybę kultūros centrams gauti valstybės ar savivaldybių finansavimą:
a) dalyvaujant kultūrinės veiklos programų konkursuose, kuriuos rengia Kultūros ministerija ar savivaldybių tarybos; b) gauti papildomą finansavimą, kai organizuojamos valstybinės šventės. Įstatymas reglamentuoja du konkrečius galimus kultūros centrų finansavimo atvejus, tačiau pastarųjų, kaip rodo empirinė realybė ir susiklosčiusi praktika, esama daugiau. Lietuvos kultūros centrų asociacija apibendrino realią ilgametę padėtį ir esminę problemą:
„Kultūros centrų meno kolektyvai, vykdydami veiklą, rengdami meno, edukacines
programas, dalyvaudami svarbiuose renginiuose Lietuvoje ar atstovaudami Lietuvai užsienyje vykstančiuose reikšminguose festivaliuose, reprezentaciniuose konkursuose iš esmės savo veiklą grindžia asmeninėmis lėšomis arba steigėjų skirtomis lėšomis. [...] Tačiau tiek steigėjų (savivaldybių), tiek pačių uždirbtų ar fondų skiriamų lėšų neužtenka meno kolektyvų veiklai užtikrinti, todėl galima teigti, kad iš esmės šalies mėgėjų meno kolektyvai išvykoms skiria savo asmenines ar labai menkas rėmėjų lėšas.“ (Lietuvos kultūros centrų asociacijos raštas „Dėl rengiamo įstatymo projekto“, 2019-10-07 Nr. 19-15, 1 p.). Kultūros centrų kolektyvams trūksta finansavimo, kai dalyvaujama vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, kurie nesusiję su minėtomis kultūros programomis ar su valstybinėmis šventėmis. Trūksta lėšų vykimui į renginius, maitinimui, nakvynei.
Tokios veiklos finansavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų nenumato galiojantis Įstatymas. Šios konkrečios problemos – teisinio reguliavimo perteklius ir stoka – inicijavo įstatymo projekto parengimą. Teikiamo Įstatymo projekto tikslai – optimizuoti kultūros centrų teisinį reguliavimą, papildyti kultūros centrų finansavimo teisinį įstatyminį reguliavimą. Projektu siūloma: 1) Panaikinti perteklinį kultūros centrų teisinį reguliavimą (panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395) 7 straipsnį Kultūros centro taryba; 2) Papildyti Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395) 8 straipsnį Kultūros centrų valstybės finansavimas ir kitos lėšos, numatant teisinę galimybę iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuoti kultūros centrų veiklą, dalyvaujant vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, kai ši veikla nesusijusi su kultūrinės veiklos programomis, konkursais, kuriuos rengia Kultūros ministerija ar savivaldybių tarybos, ir – su valstybinių švenčių organizavimu. Siekiant šio tikslo, iškelti trys uždaviniai: 1) Suderinti teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su kultūros centro tarybos ir darbo tarybos institutais;
2) Įvesti naują teisinę nuostatą, reglamentuojančią valstybės ir savivaldybių kultūros centrų finansavimą; 3) Sudaryti sąlygas valstybės ir savivaldybių kultūros centrams įgyvendinti Įstatyme numatytas veiklas, funkcijas, valstybės kultūros politiką. Kultūros centrai, jų filialai, skyriai, padaliniai yra itin svarbi Lietuvos kultūros lauko dalis. 2018 metų kultūros centrų ir jų filialų, skyrių, padalinių veiklos statistika atskleidžia, kad 2018 metais juridinio asmens statusą turėjo 158 kultūros centrai, o jų filialų, skyrių, padalinių skaičius – 496.
Kolektyvų skaičius – 3 798 (iš jų miestuose – 267, rajonuose – 3 274, savivaldybėse – 257), kolektyvų dalyvių skaičius – 52 819 (iš jų miestuose – 8 023, rajonuose – 40 989, savivaldybėse – 3 807). 2018 m. kultūros centrai surengė 56 140 renginių, o kultūros centruose apsilankė 12 349 058 lankytojai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Stasys Tumėnas, o rengiant projektą konsultuotasi su Lietuvos kultūros centrų asociacija, vienijančia 94 procentus visos Lietuvos kultūros centrų. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Projekte aptarti klausimai šiuo metu teisiškai reguliuojami Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395), Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603), Lietuvos Respublikos darbo kodekse (patvirtintame Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo
nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos patvirtinimo“ (2019 m. birželio 26 d. Nr. 665), Europos Komisijos 2018 m. gegužės 22 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM (2018) 267 galutinis), LR Seimo nutarimas „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (2012 m. gegužės 15 d. Nr. XI-2015), LR Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-977), Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas (2007 m. lapkričio 20 d. Nr. X-1334).
X-1334). LR Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 28 d. Nr. IX-907), Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889). Pažymėtina, kad „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030“ (pritarta Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje 2017 m. gruodžio 15 d.) konstatavo, kad „Lietuvos regioninės politikos tikslas – sudaryti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo ir darbo prielaidas visoje Lietuvoje.“ (Prieiga per internetą: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naujienos/Regionines_politikos_baltoji_knyga_20171215.pdf). Šio tikslo neįmanoma pasiekti be aktyvaus, kūrybingo ir vertę kuriančio asmens, be įtraukaus bendruomenių dalyvavimo kultūroje, be viešųjų visuomenės kultūrinių poreikių bei interesų tenkinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad „Naujoje Europos kultūros darbotvarkėje“ siekiama trijų socialinio, ekonominio ir išorinio aspekto strateginių tikslų. Komunikate konstatuota aktuali problema: „Tačiau socialinės ir finansinės kliūtys, trukdančios dalyvauti kultūriniame gyvenime, išlieka, nepaisant kultūros organizacijų dedamų pastangų prisitaikyti prie kintančių kultūrinio vartojimo modelių ir gyventojų sudėties. Tad kaip pagrindinis principas yra siūlomas naujas metodas, kuriam būdingas kultūrinis pajėgumas. Tai reiškia, kad suteikiama galimybė dalyvauti labai įvairiose kokybiškose kultūrinėse veiklose, skatinamos visų žmonių galimybės dalyvauti ir kurti bei stiprinamos kultūros ir švietimo, socialinių reikalų, miesto politikos, tyrimų ir inovacijų sąsajos.“ (Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-267-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma: 1) Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr.
Nr. IX-2395) 7 straipsnį Kultūros centro taryba, sisteminant galiojantį teisinį reguliavimą; 2) Numatyti teisinę galimybę iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuoti kultūros centrų veiklą, dalyvaujant vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, t.y. veiklą, kurios nereglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos
lėšos. Teigiami rezultatai. Priėmus Įstatymo projektą, bus panaikintas perteklinis teisinis reguliavimas, bus sudaryta teisinė galimybė valstybės ir savivaldybių kultūros centrams gauti finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, dalyvaujant vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Kultūros centrų kolektyvai galės gauti lėšų vykimui į renginius, maitinimui, nakvynei etc. Pažymėtina, kad finansavimo forma nėra šio Įstatymo projekto objektas, bet manytina, kad priėmus įstatymą, galėtų būti sukurta ir įgyvendinta konkursinė priemonė kultūros centrų kolektyvų išvykų finansavimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektu panaikinamos ir papildomos šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos („Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas“ (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395), todėl papildomai šio Įstatymo projekto inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu gautas Lietuvos kultūros centrų asociacijos raštas „Dėl rengiamo įstatymo projekto“, 2019-10-07 Nr. 19-15. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno, Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra: „kultūros centras“, „finansavimas“, „valstybė“, „savivaldybė“, ‚kultūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Stasys Tumėnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 7 straipsnį, reglamentuojantį kultūros centro tarybą. Toks siūlymas aiškinamajame rašte argumentuojamas tuo, kad įsigaliojus Darbo kodeksui, kultūros centruose sudaromos darbo tarybos, o kultūros centrų tarybos tapo nebereikalingos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės kultūros centro taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas, jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausias meno programas ir teikia siūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus kultūros centro steigimo dokumentuose ir nuostatuose. Tai reiškia, kad kultūros centro taryba nustato tam tikras kultūros centro veiklos gaires, vertina kultūros centro veiklą. Tuo tarpu darbo tarybos paskirtis yra visiškai kita.
Darbo kodekso 174 straipsnyje nustatytos darbo tarybos teisės ir pareigos yra susijusios ne su įstaigos veikla, o su darbuotojų teisių įstaigoje užtikrinimu (pvz., dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą ir kt.). Taigi, įstatymuose numatytos kultūros centro tarybos ir darbo tarybos funkcijos yra iš esmės skirtingos. Atsižvelgiant į tai, būtina atidžiai įvertinti, ar tikrai kultūros centrams nebebus reikalingos kolegialios patariamojo balso teisę turinčios kultūros centro tarybos, dalyvaujančios kultūros centro veiklos planavime ir jos priežiūroje. Be to, kadangi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės politiką kultūros centrų veiklos reglamentavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja Kultūros ministerija, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnį nauja 5 dalimi, nustatant joje, kad valstybė ir savivaldybės iš savo biudžetų lėšų gali finansuoti kultūros centrų veiklą, dalyvaujant vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Ši nuostata vertintina keliais aspektais.
Pirma, kadangi ši nuostata yra susijusi su papildomu finansavimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (nors aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad papildomų biudžeto lėšų projekto įgyvendinimui nereikės), o įstatymo įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d., turi būti atitinkamai patikslintas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė turi konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, Vyriausybės išvada turi būti gauta ir šiuo požiūriu. Antra, ši nuostata labai nekonkreti, jos nuostatos yra labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio. Iš nuostatos nėra aišku, nei iš kokių valstybės biudžeto asignavimų galės būti skirtas finansavimas, nei subjektas (ar subjektai), įgaliotas priimti sprendimą dėl kultūros centrų finansavimo ar nustatyti tokio finansavimo tvarką. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumą, siūlytina šias nuostatas dėstyti ne naujoje 8 straipsnio 5 dalyje, o papildant 8 straipsnio 4 dalį (galbūt, išskaidant šią dalį į punktus). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
pavadinimas dėstytinas taip: „Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 8 straipsnio pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas“;
įstatymo straipsnį netekusiu galios, po jo einančių straipsnių pernumeruoti nereikia. Todėl projekto 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 3 dalies nuostatos brauktinos kaip perteklinės.
Be to, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
„papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, o šio straipsnio 1 dalies pakeitimo
esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnio 2 dalyje brauktinas perteklinis žodis „atitinkamai“, taip pat lyginamajame variante 2 straipsnio 2 dalies numeris tikslintinas;
straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki 2020 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]