Projekto lyginamasis variantas
39, 41, 48, 49, 51, 69, 71 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
įstatymas
dalimi: „1. Balansavimo energija – elektros energija, kuri yra suvartojama (nesuvartojama) ar pagaminama (nepagaminama) nesilaikant balansavimo energijos tiekėjų grafikuose, sudarytuose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, nurodytų elektros energijos kiekių Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti.“
dalimi. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustato vartotojų tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atlieka viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų lėšų administravimo atitinkančias paslaugas teikiančių ir lėšas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą gaunančių asmenų priežiūrą ir kontrolę;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6.
Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus tokia tvarka:
1) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių 6 mėnesių laikotarpiui, neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui;
2) vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
16 straipsnio 12 dalį 4 punktu: „4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys licencijas ir (ar) leidimus atitinkamai energetikos veiklai, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiama teritorija, nurodyta leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime gaminti elektros energiją.“
2Papildyti 17 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹.
Teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško, kai numatoma pakeisti leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytą teritoriją, arba nekeičiant esamo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško, kai numatoma pakeisti leidime gaminti elektros energiją nurodytą teritoriją. Tuo atveju, kai asmuo siekia pakeisti galiojančiame leidime gaminti elektros energiją nurodytą teritoriją, iki pakeitimų atlikimo privaloma užtikrinti, kad veikla atitiks šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas:
1) neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
2) atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;
3) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus.“
straipsnį 5² dalimi: „5². Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą bei dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime gaminti elektros energiją, leidimo turėtojas privalo prieš pakeitimų atlikimą pateikti Tarybai prašymą įvertinti numatomų pakeitimų atitiktį šio straipsnio 5¹ dalies 1–3 punktuose nustatytoms sąlygoms.
Taryba atlieka šį vertinimą per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą. Gavęs Tarybos pranešimą, kad teritorijos pakeitimas yra galimas, asmuo gali atlikti pakeitimus ir kartu su prašymu išduoti pakeistą leidimą gaminti elektros energiją privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems reikalavimams.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Gamintojai, išskyrus gamintojus, elektros energiją gaminančius iš atsinaujinančių išteklių, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje. Gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, parduodantiems elektros energiją galutiniam vartotojui, taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus nustatytus šio straipsnio 4¹ dalyje ir šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje.“
dalimi: „4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono arba atsisako jame dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „8. Gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Ši nuostata netaikoma gaminantiems vartotojams, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji naudoti galia, ir kai šie gamintojai neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ir gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, neketinančioms dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione.“ 2.
Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinei energetikos inspekcijai Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderinto suderintą techninio techninį projekto projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;“. 4.
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kai planuojama statyti vėjo elektrines, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „2.
Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į perdavimo sistemos darbo saugumo reikalavimus, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą perdavimo tinklais, pagamintos iš:
1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kuriems taikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta skatinimo priemonė;
2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
23) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;
4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
35) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
46) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų paskirstymo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į skirstymo sistemos darbo saugumo reikalavimus, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą skirstomaisiais tinklais, pagamintos iš:
1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;
2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
23) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;
4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
35) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
46) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. ir Vartotojams užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų ir (arba) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ar nepriklausomas tiekėjas, gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar kitas nepriklausomas tiekėjas, kuris turi ir leidimą gaminti elektros energiją, kai jų pagamintos elektros energijos kiekis nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo, elektros energiją perkančio iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, faktinio suvartoto elektros energijos kiekio.“
Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais.“
Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tiekėjai savo, tiekėjų asociacijos, kuriai
priklauso atitinkamas tiekėjas, ir (arba) elektros energijos biržos interneto svetainėje sąskaitose privalo skelbti skelbia ir vartotojams vartotojo prašymu pateikia pateikti:
1) suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, jeigu tokia informacija yra prieinama;
2) nuorodas į informacijos šaltinius, kuriuose pateikiama suprantama informacija apie poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir radioaktyviųjų atliekų kiekius, susidariusius dėl elektros energijos gamybos per praėjusius metus;
informaciją, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriais galima rasti informacijos apie galimas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamuosius galutinių vartotojų apibūdinimus ir (ar) objektyvias energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas.“
Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, plėtoti elektros energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą paslaugas, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekiant elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos, reagavimo į paklausą priemonių diegimo, gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
Pakeisti 71 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros energijos tinklų tinklų naudotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant tinklų naudotojų kaltės“. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 71¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 71¹ straipsniu: „71¹ straipsnis. Laikino pagamintos elektros energijos persiuntimo į elektros energijos tinklus nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant gamintojo kaltės
elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas nesant gamintojo kaltės tik dėl šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. 2.
gali iš dalies arba visiškai atjungti gamintojo įrenginius šio straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas apie tai pranešęs gamintojui. Iš dalies arba visiškai atjungti gamintojo įrenginius be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Šiais atvejais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui turi būti nedelsiant pranešama apie pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą. 3. Atliekant naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, pagamintos elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne ilgesniam kaip 336 valandų per dvejus kalendorinius metus laikotarpiui. 4. Tinklų operatorius ir gamintojas gali susitarti dėl objektyviai pagrįsto ir reikalingo ilgesnio nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikino pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpio. 5.
(nepatiektą) pagamintą elektros energijos kiekį, esant ilgesniam nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, arba ilgesniam nei pagal šio straipsnio 4 dalį sutartą laikotarpį, su tuo tiesiogiai susiję pagrįsti nuostoliai apskaičiuojami ir atlyginami gamintojui energetikos ministro nustatyta tvarka įvertinant:
1) gamintojo prarastas pajamas ir sutaupytas išlaidas;
2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laiką;
3) nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekį ir priežastis (nustatoma pagal operatoriaus bei gamintojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis). 6. Tinklų operatorius gamintojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai pagamintos elektros energijos persiuntimas nutraukiamas ar apribojamas:
1) operatoriui nustačius tokius gamintojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui;
2) kai neužtikrinami elektros kokybės standarto bei operatorių išduotų techninių sąlygų ir kitų atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimai;
3) kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui;
4) susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tada kai dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo nuostoliai atsiranda dėl aplinkybių, kurių prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir kurios negalėjo būti numatytos, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti ir pašalinti. 7.
nustatęs, kad pagamintos elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau nei pagal šio straipsnio 4 dalį sutartą laikotarpį, kreipiasi į tinklų operatorių, o tinklų operatorius gamintojo pateiktą prašymą išnagrinėja šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. 8. Tinklų operatorius nustatęs, kad gamintojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, gamintojui nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu gamintojas ir operatorius nesusitaria kitaip. Tinklų operatoriai gamintojų prašymus nagrinėja vadovaudamiesi energetikos ministro nustatyta tvarka. 9. Taryba nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas, įvertina tinklų operatoriaus sąnaudas, patirtas gamintojui atlyginant pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo atliekant elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, jeigu šie nuostoliai atsirado ne dėl operatoriaus kaltės.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnius, šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 2, 16 ir 17 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2, 16 ir 17 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 2, 16 ir 17 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminą nagrinėjami taikant šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46¹ ir 71¹ STRAIPSNIais įstatymas
dalimi: „1. Balansavimo energija – elektros energija, kuri yra suvartojama (nesuvartojama) ar pagaminama (nepagaminama) nesilaikant balansavimo energijos tiekėjų grafikuose, sudarytuose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, nurodytų elektros energijos kiekių Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti.“
dalimi. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustato vartotojų tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atlieka viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų lėšų administravimo atitinkančias paslaugas teikiančių ir lėšas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą gaunančių asmenų priežiūrą ir kontrolę;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu ir ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi pavestas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6.
Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus tokia tvarka:
1) vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių 6 mėnesių laikotarpiui, neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
2) vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“
straipsnio 12 dalį 4 punktu: „4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“
dalį 9 punktu: „9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4.
Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys licencijas ir (ar) leidimus atitinkamai energetikos veiklai, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiama teritorija, nurodyta leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“
2Papildyti 17 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas:
1) neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
2) atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;
3) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;
4) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
straipsnį 5² dalimi: „5².
Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Gamintojai, išskyrus gamintojus, elektros energiją gaminančius iš atsinaujinančių išteklių, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje. Gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, elektros energiją parduodantiems tiesiogiai vartotojui, taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 46 straipsnyje.“
dalimi: „4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių ir norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba gamintojas dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono arba atsisako jame dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „8. Gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Ši nuostata netaikoma gaminantiems vartotojams, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji naudoti galia ir kai šie gamintojai neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ir gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, neketinančioms dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione.“ 2.
Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinei energetikos inspekcijai Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderinto suderintą techninio techninį projekto projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;“. 4.
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kai planuojama statyti vėjo elektrines, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „2.
Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į perdavimo sistemos darbo saugumo reikalavimus, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą perdavimo tinklais, pagamintos iš:
1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kuriems taikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta skatinimo priemonė;
2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
23) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;
4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
35) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
46) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų paskirstymo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į skirstymo sistemos darbo saugumo reikalavimus, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą skirstomaisiais tinklais, pagamintos iš:
1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;
2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
23) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;
4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
35) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
46) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. ir Vartotojams užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo
papildymas 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį
1Gamintojas,
elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, vartotojams elektros energiją tiekia pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vartotojo prašymu gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos parengia ir pateikia atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties projektą, arba informuoja vartotoją, kad tokios sutarties sudaryti negali. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas tarpusavio sutarimu suderina gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti Energetikos ministerijos patvirtintas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas.
Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, nurodytomis elektros energijos tiekimo sąlygomis. 3. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 4. Vartotojas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su gamintoju, elektros energiją gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, taip pat visuomeniniam tiekėjui, kurio licencijoje nurodytoje teritorijoje yra buitinio vartotojo įrenginiai. 5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.
Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių. 6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ar nepriklausomas tiekėjas. Ši nuostata netaikoma gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, ar kitiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar nepriklausomas tiekėjas, kuris taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją, privalo nusipirkti tokį elektros energijos kiekį, kuris nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo faktinio suvartoto elektros energijos kiekio.“
Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais.“
Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Tiekėjai savo, tiekėjų asociacijos, kuriai priklauso atitinkamas tiekėjas, ir (arba) elektros energijos biržos interneto svetainėje sąskaitose privalo skelbti skelbia ir vartotojams vartotojo prašymu pateikia pateikti:
1) suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, jeigu tokia informacija yra prieinama;
2) nuorodas į informacijos šaltinius, kuriuose pateikiama suprantama informacija apie poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir radioaktyviųjų atliekų kiekius, susidariusius dėl elektros energijos gamybos per praėjusius metus;
informaciją, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriais galima rasti informacijos apie galimas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamuosius galutinių vartotojų apibūdinimus ir (ar) objektyvias energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas.“
Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, plėtoti elektros energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą paslaugas, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.
Siekiant elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos, reagavimo į paklausą priemonių diegimo, gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo ir optimalaus tinklo eksploatavimo.“
Pakeisti 71 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros energijos tinklų naudotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant tinklų naudotojų kaltės“. 18 straipsnis. Įstatymo papildymas 71¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 71¹ straipsniu: „71¹ straipsnis. Laikino pagamintos elektros energijos persiuntimo į elektros energijos tinklus nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant gamintojo kaltės
elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas jeigu nėra gamintojo kaltės tik dėl šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. 2.
gali iš dalies arba visiškai atjungti gamintojo įrenginius šio straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas apie tai pranešęs gamintojui. Iš dalies arba visiškai atjungti gamintojo įrenginius be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Šiais atvejais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui turi būti nedelsiant pranešama apie pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą. 3. Atliekant naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, pagamintos elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne ilgesniam kaip 336 valandų per 2 kalendorinius metus laikotarpiui. 4. Tinklų operatorius ir gamintojas gali susitarti dėl objektyviai pagrįsto ir reikalingo ilgesnio negu šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikino pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpio. 5.
(nepatiektą) pagamintą elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 4 dalį sutartą laikotarpį, su tuo tiesiogiai susiję pagrįsti nuostoliai apskaičiuojami ir atlyginami gamintojui energetikos ministro nustatyta tvarka įvertinant:
1) gamintojo prarastas pajamas ir sutaupytas išlaidas;
2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laiką;
3) nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekį ir priežastis (nustatoma pagal operatoriaus bei gamintojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis). 6. Tinklų operatorius gamintojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai pagamintos elektros energijos persiuntimas nutraukiamas ar apribojamas:
1) operatoriui nustačius tokius gamintojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui;
2) kai neužtikrinami elektros kokybės standarto bei operatorių išduotų techninių sąlygų ir kitų atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimai;
3) kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui;
4) susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tada kai dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo nuostoliai atsiranda dėl aplinkybių, kurių prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir kurios negalėjo būti numatytos, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti ir pašalinti. 7.
nustatęs, kad pagamintos elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau negu pagal šio straipsnio 4 dalį sutartą laikotarpį, per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo, kreipiasi į tinklų operatorių, o tinklų operatorius gamintojo pateiktą prašymą išnagrinėja šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. 8. Tinklų operatorius nustatęs, kad gamintojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, gamintojui nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu gamintojas ir operatorius nesusitaria kitaip. Tinklų operatoriai gamintojų prašymus nagrinėja vadovaudamiesi energetikos ministro nustatyta tvarka. 9. Taryba nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas, įvertina tinklų operatoriaus sąnaudas, patirtas gamintojui atlyginant pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo, elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo atliekant elektros tinklų priežiūros darbus ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, jeigu šie nuostoliai atsirado ne dėl operatoriaus kaltės.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 74 straipsnio 5 dalį 5 punktu: „5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 2.
Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2, 17, 18 ir 19 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja
m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminą nagrinėjami taikant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
2,
RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹,
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 13¹, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1) Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – NENS), 1.4 papunktyje numatyta strateginė kryptis – suteikti galimybę ir paskatas verslo subjektams dalyvauti siekiant energetikos pažangos ir vykdant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – NENS įgyvendinimo planas), uždavinį, t. y. šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos, taikant 11.1.3.3 papunktyje įtvirtintą priemonę;
2) tinkamai įgyvendinti dalį 2018 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų, bei dalį Europos Komisijos 2019 m. birželio 7 d. rekomendacijos (ES)2019/1019 nuostatų, kuriomis pakeistos ribos, kada pastatuose turi būti atliekamas šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1) tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatas, kuriomis įtvirtinama galimybė elektros energijos iš AEI gamintojams parduoti elektros energiją galutiniams vartotojams pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis bei užtikrinanti atnaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklą;
2) nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau –Įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, atsisakant Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtos funkcijos tvirtinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių fiksuotų tarifų (toliau – fiksuotas tarifas) didžiausius galimus dydžius, nustatyti jų diferencijuojamus dydžius, kontroliuoti, kaip jie taikomi;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalimis, konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, Konstitucinio teismo nutarimu pripažino, kad Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
4) praktikoje pasitaiko atvejų, kada elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai siekia pakeisti elektrinės teritoriją, nurodytą leidimuose veiklai elektros energetikos sektoriuje; Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų keitimo tvarka pasikeitus elektrinės teritorijai;
5) nėra aišku, ar gamintojai, kurių įrengtoji galia iki
poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione (toliau – aukcionas), privalo pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas);
6) nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta „suderinto techninio projekto pateikimo diena“ ir kuris subjektas turi pateikti suderintą techninį projektą;
7) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
8) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priėmimą ir persiuntimą tinklais, prioriteto tvarka nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
9) tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatas, kuriomis įtvirtinama galimybė elektros energijos iš AEI gamintojams parduoti elektros energiją galutiniams vartotojams pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis bei užtikrinanti atnaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklą;
2) nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau –Įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, atsisakant Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtos funkcijos tvirtinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių fiksuotų tarifų (toliau – fiksuotas tarifas) didžiausius galimus dydžius, nustatyti jų diferencijuojamus dydžius, kontroliuoti, kaip jie taikomi;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalimis, konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, Konstitucinio teismo nutarimu pripažino, kad Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio
alstybės principui;
4) praktikoje pasitaiko atvejų, kada elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai siekia pakeisti elektrinės teritoriją, nurodytą leidimuose veiklai elektros energetikos sektoriuje; Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų keitimo tvarka pasikeitus elektrinės teritorijai;
5) nėra aišku, ar gamintojai, kurių įrengtoji galia iki
poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione (toliau – aukcionas), privalo pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas);
6) nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta „suderinto techninio projekto pateikimo diena“ ir kuris subjektas turi pateikti suderintą techninį projektą;
7) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
8) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priėmimą ir persiuntimą tinklais, prioriteto tvarka nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
9) tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, kuriomis užtikrinamas informacijos apie teikiamą energiją pateikimas galutiniams vartotojams;
10) šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje keitimo tvarka pasikeitus teritorijai;
11) šiuo metu gamintojams laikinas jų pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimas ir apribojimas vykdomas Elektros energetikos įstatymo 71 punkte nustatytu reglamentavimu, ku
ris apima tik laikino elektros energijos nutraukimo ir apribojimo sąlygas tinklų naudotojams, gaunantiems elektros energiją iš tinklų taip pat pritaikant vartotojams nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir apribojimo toleruotiną laiką.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, kuriomis užtikrinamas informacijos apie teikiamą energiją pateikimas galutiniams vartotojams;
10) šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje keitimo tvarka pasikeitus teritorijai;
11) šiuo metu gamintojams laikinas jų pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimas ir apribojimas vykdomas Elektros energetikos įstatymo 71 punkte nustatytu reglamentavimu, kuris apima tik laikino elektros energijos nutraukimo ir apribojimo sąlygas tinklų naudotojams, gaunantiems elektros energiją iš tinklų taip pat pritaikant vartotojams nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir apribojimo toleruotiną laiką. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹, 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
2018/2001 nuostatų, susijusių su pasikeitusiais terminais ir apibrėžimais; sąlygomis dėl informacijos apie paramos įsisavinimą viešinimo; sąlygomis, taikomomis susitarimui su kita valstybe nare, siekiančia dalyvauti aukcione; paramos skyrimo ilgalaikiu grafiku; statistinių perdavimų tarp valstybių narių tvarka; sąlygomis dėl valstybių narių bendrų projektų ir jų rezultatų; sąlygomis dėl valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendrų projektų ir jų rezultatų; bendra paramos schema; informavimo ir mokymo įpareigojimais; kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir naudojimo tvarka; atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis; biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau
Tinkamai įgyvendinti 2019 m. kovo 13 d. priimtą Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo. 3) Mažinti priimamų teisės aktų skaičių.
Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas reikalavimas kitoms valstybėms narėms dalyvaujant aukcione aukciono metu paskirstomą elektros energijos kiekį nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, sukuriant naują teisės aktą. 4) Aiškiai reglamentuoti elektrinės galios padidinimo sąlygas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai skatinimo laikotarpiu asmuo, už pagamintą elektros energiją gaunantis fiksuotą tarifą ir turintis leidimą gaminti elektros energiją, ketina padidinti eksploatuojamos elektrinės įrengtąją galią. 5) Aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse ir suderinti įstatymo nuostatas, susijusias su jūrinės teritorijos planavimu su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. 6) Nustatyti bandomiesiems vėjo elektrinių projektams taikomų skatinimo priemonių laikotarpį. 7) Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų padengimą, suderinti su Elektros energetikos įstatymu. 8) Palengvinti nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūras gaminantiems vartotojams. 9) Vietoj Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įrašyti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 2019 m. liepos 1 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos buvo reorganizuota prijungiant ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir pavadinimą pakeičiant į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 10) Nustatyti kompensavimo mechanizmą laikinai nutraukus ar apribojus pagamintos elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus.
nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ir iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką gali galioti ne mažiau kaip vienus metus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės (grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 1, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, tel. (8 5) 203 4667, papild. 6, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Vilija Tomkė, tel. (8
5) 203 4667, papild. 5, el. p. [email protected], patarėja Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected], vyriausiasis specialistas Linas Bagdonavičius, tel. (8 5) 203 4667, papild. 8, el. p. [email protected], Inovacijų ir tarptautiškumo skatinimo grupės vadovas Daumantas Kerežis, tel. (8
5) 203 4677, papild. 1, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Energetikos įstatymas Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuota galimybė sukurti bandomąją energetikos inovacijų aplinką. Strateginės kryptys dėl inovacinės aplinkos sukūrimo yra nustatytos NENS ir NENS įgyvendinimo plane. Energetikos įstatymo 27 straipsnio nuostatos reglamentuoja pastatuose įrengtų šildymo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei
yra didesnė nei 12 kW, tikrinimo reikalavimus bei dažnumą.
Elektros energetikos įstatymas Šiuo metu norint parduoti elektros energiją tiesiogiai galutiniam vartotojui, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, būtina turėti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją. Šiuo metu Elektros energetikos įstatyme Tarybai priskirta funkcija atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administravimo priežiūrą. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad leidimai plėtrai gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš neatsinaujinančių energijos išteklių, esant valstybės, trečiųjų asmenų ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, pratęsiami vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš AEI – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Leidimų plėtrai pratęsimo tvarką šiuo metu reglamentuoja Elektros energetikos įstatymas ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės).
Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad nereikia pasirašyti ketinimų protokolo ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji naudoti galia, nepatikslinant, ar šie gamintojai gali dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti aukcione, privalo pasirašyti ketinimų protokolą ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintas tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo su tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą. Nesuderintos Elektros energetikos įstatymo ir Įstatymo nuostatos. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 10 punkte nurodoma, kad ketinimų protokole privalo būti Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, o Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis ir kad vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Nesuderintos Elektros energetikos įstatymo ir Įstatymo nuostatos.
Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad elektros energijos priėmimo ir persiuntimo pirmumo teisė prioriteto tvarka užtikrinama gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI didelio naudingumo kogeneracijos būdu, gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI, ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu ir gamintojams, gaminantiems ne iš AEI, o Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 2¹ dalyje nurodoma, kad energijos iš AEI persiuntimas pirmumo teise yra viena iš skatinimo priemonių, kuri suteikiama tik įgijus teisę į elektros energijos iš AEI kainos priedą (toliau – kainos priedas). Šiuo metu Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad energijos tiekėjai savo, tiekėjų asociacijos, kuriai priklauso atitinkamas tiekėjas, ir (arba) elektros energijos biržos interneto svetainėje skelbia ir vartotojo prašymu pateikia suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir AEI, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, jeigu tokia informacija yra prieinama. Šiuo metu Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išduoti leidimai gali būti keičiami asmens, turinčio leidimą, iniciatyva, kai pasikeičia leidime nurodyta asmens teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, ir pasikeitus leidime nurodytai teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo, o Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimai yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
Leidimų išdavimo taisyklių 27² punkte nurodoma, kad Leidimo gaminti pakeitimai atliekami pasikeitus Leidime gaminti nurodytai teritorijai, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, dėl pavadinimų suteikimo administraciniams vienetams ir gyvenamosioms vietovėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis. Įstatymo 16 straipsnio
būti plėtojami ar nauji pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti. Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnyje pateikiamos laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros tinklų, tinklų naudotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant tinklų naudotojo kaltės. Esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina minimalių nuostolių elektros energijos gamintojams, patiriamų dėl laikino pagaminto elektros energijos persiuntimo į elektros tinklus nutraukimo ar apribojimo. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, kurį gali būti laikinai nutrauktas elektros energijos persiuntimas ar apribojimas gamintojams, į elektros tinklus tiekiantiems elektros energiją.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Šiuo metu atsinaujinančių išteklių kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir naudojimas reglamentuojamas Įstatymo 28 ir 29 straipsniuose, Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1-298 „Dėl Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, ir Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“.
Įstatymo 28 straipsnis nustato, kad siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija. Energijos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustato, kad kilmės garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios. Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“,
skelbiamus ir organizuojamus aukcionus, tačiau nuostatos dėl įpareigojimų skelbti informaciją apie buvusias aukciono procedūras ir aukcionų laimėtojų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius įstatyminiu lygiu ar kituose teisės aktuose šiuo metu nėra įtvirtintos.
Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodomos sąlygos, kurių laikantis sudaromi susitarimai su kita valstybe nare dėl dalyvavimo aukcionuose. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodomos sąlygos, kurios turi būti įtvirtintos susitarime. Visgi, teisės aktai nenustato įpareigojimo susitarime nustatyti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priskaičiavimo principo. Įstatymo
atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio terminas, nurodant, kad tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas trejų metų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tvarkaraštis, kuriuo vadovaujantis organizuojami aukcionai. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra reglamentuojama Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos vystymo platforma (toliau – Platforma), palengvinanti valstybių narių susitarimus dėl statistinių perdavimų. Direktyvoje 2018/2001 nurodoma, kad šią Platformą sukurs Europos Komisija. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 9 dalimi, pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Finansų ministerija.
Finansų ministerija. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad susitarimai dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ir iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką gali galioti gali galioti vienus ar daugiau metų. Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. NENS viena iš strateginių krypčių yra plėtoti AEI aktyviai ir nuosekliai didinant vartotojų, taikančių aplinkai palankias technologijas, skaičių ir į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą įtraukiant vietos energetikos bendruomenes. Šiuo metu tvarumo kriterijai ir atitikties tvarumo kriterijams patikros sistema yra numatyta Įstatymo
kriterijams sertifikuojama pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas schemas. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad kitoms valstybėms narėms aukcione paskirstomas kiekis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas elektrinių, kurių generuojamai elektros energijai taikomas fiksuotas tarifas, galios didinimas ir nėra aišku, kaip turėtų būti apskaitomi pagamintos elektros energijos kiekiai, padidinus elektrinės įrengtąją galią. Įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nėra reglamentuotas išlaidų ir atsakomybės paskirstymas už tinklo plėtros, rekonstrukcijos darbus, reikalingus atlikti siekiant prijungti elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.
Įstatyme nustatyta, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atlieka tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, parengia specialųjį planą, atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Tačiau vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu šiuos veiksmus gali atlikti tik Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, kad elektros energijos gamintojai, vykdantys bandomuosius vėjo elektrinių, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra ne didesnė kaip 3 MW, projektus arba bandomuosius vėjo elektrinių, kai elektrinę sudaro ne daugiau kaip 3 elektros gamybos įrenginiai, projektus, atleidžiami nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą, tačiau nėra numatytas šios skatinimo priemonės taikymo laikotarpis. Nesuderintos Įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos.
Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo padengia rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, sąnaudas už atliktus darbus. Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 dalies 5 punkte nurodoma, kad gamintojas padengia visas sąnaudas, susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros tinklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 punktu, statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR), VI skyriaus antro skirsnio 3 lentelėje pateikiama, kad saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas siekia iki arba yra lygus 30 kW, yra priskiriami II grupės nesudėtingųjų statinių (inžinerinių statinių) kategorijai. Tuo atveju, jeigu saulės šviesos energijos elektrinės galingumas siektų iki 5 MW galios, tokia elektrinė, vadovaujantis STR būtų laikoma neypatinguoju statiniu. Jeigu saulės elektrinės galingumas būtų 5 MW ir (ar) didesnės galios, tokia elektrinė būtų laikoma ypatinguoju statiniu (STR V skyriaus antro skirsnio 1 lentelė). Vadovaujantis nurodytomis STR ir Statybos įstatymo 2 straipsnio
laikoma nekilnojamuoju daiktu.
Tai reiškia, kad saulės elektrinės dalies pirkimo pardavimo sutarčiai būtų taikoma notarinė sandorio forma (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Nesuderinti įstatyme vartojami energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojančios ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atliekančios institucijos pavadinimai. Įstatyme vartojami 3 skirtingi pavadinimai – Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl EĮ projekto:
EĮ projektu papildomose Energetikos įstatymo 2 straipsnio 1¹ ir 12¹ dalyse, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 11 dalies 32, 33 ir 34 punktuose, 19 straipsnio 2 dalyje, nauju 18¹ straipsniu įtvirtinus sąvokas ir nuostatas dėl bandomosios energetikos inovacijų aplinkos ir energetikos inovacijų, bus reglamentuota galimybė įgyti teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, nustatyti šios teisės suteikimo kriterijai, taip pat Tarybai bus suteikta teisė atlikti asmenų, veikiančių bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, priežiūrą. Vykdant veiklą bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje galės išryškėti energetikos veiklos reguliavimo trūkumai, kuriuos bus siekiama pašalinti arba sumažinti. Taip pat bus skatinamos reguliuojamų energetikos įmonių inovacijos, apibrėžiant inovacijų finansavimo šaltinius tokioje veikloje.
EĮ projektu keičiamo Energetikos įstatymo 27 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtinus, kad periodiškai tikrinamos tik šildymo sistemos ir kombinuotosios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW, būtų sumažinta administracinė našta tikrinimus atliekančiai valstybės institucijai ir pastatų savininkams. Dėl EEĮ projekto:
Siekiant palengvinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams elektros energijos pardavimą rinkoje, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 20, 34, 40, 41, 46, 48, 51 straipsniuose, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI, nereikėtų gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, užtektų su galutiniu vartotoju sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Šios nuostatos įtvirtinimas leistų sumažinti administracinę naštą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei užsitikrinti finansinį stabilumą. Visgi, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą vartotojams, siūloma nustatyti, kad nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams taikomos nuostatos būtų taikomos ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams, elektros energiją galutiniam vartotojui parduodantiems pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustačius atliekamos VIAP priežiūros ir kontrolės sritis, būtų užtikrintas tinkamas VIAP teikimas ir tikslingas VIAP lėšų surinkimas ir panaudojimas, taip užtikrinant, kad Taryba pagal savo kompetenciją įvertins energetikos įrenginių techninę būklę, valstybės reguliuojamus tarifus ir kainas ir turės teisę imtis reikiamų veiksmų, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnyje suvienodinus leidimo plėtrai iš atsinaujinančių ir iš neatsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo tvarką, esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmams ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, ir nustačius, kad esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, leidimo plėtrai galiojimo terminas pratęsiamas neribotą kartų skaičių tol, kol baigiasi valstybės, trečiųjų asmenų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, būtų užtikrinta, kad pratęsiant leidimą plėtrai būtų atsižvelgiama į tai, kiek trunka nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, trukdančios jam įgyvendinti įgytą teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
EEĮ projektu papildomoje Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 5¹ dalyje nustačius, kad teritorija, nurodyta leidime plėtrai ir leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama tik nekeičiant elektrinės prijungimo taško ir veikla atitinka EEĮ projekte nurodytus reikalavimus, t. y. elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams; veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus; atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, būtų suteikta galimybė gamintojui, planuojant įrengti ar jau įrengus elektrinę, keisti jos vietą. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta, kad, pasikeitus aplinkybėms (pvz., planavimo), gamintojas ir toliau galėtų gaminti elektros energiją, taip pat būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo.
EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustačius, kad gamintojai, kurių įrengtoji galia iki 500 kW ir kurie parduoda elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti aukcione, privalo pasirašyti ketinimų protokolą, būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems aukciono dalyviams. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte aiškiai nustačius suderinto techninio projekto pateikimo datą nekils interpretacijų rinkos dalyviams ir bus išvengta ginčų. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 10 punkte, 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentavus vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, elektros energijos iš AEI priėmimo ir persiuntimo tinklais prioriteto tvarką būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, taip pat būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo. EEĮ projektu papildomame Elektros energetikos įstatymo 71¹ straipsnyje nustačius, kad elektros energijos gamintojams laikinai nutraukus ar apribojus elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus, jų patirti nuostoliai dėl nepagaminto elektros energijos kiekio būtų padengiami kitų metų elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laiku, o esant ilgesniam laikotarpiui šių nuostolių atlyginimas būtų kompensuojamas pinigine išraiška, būtų užtikrintas optimalus ir visiems priimtinas elektrinių atjungimo laikotarpis.
EEĮ projekte įtvirtintas toleruotinas 336 valandų per dvejus kalendorinius metus laikino elektros energijos nutraukimo ar apribojimo laikas, nustatytas atsižvelgiant į praktikoje vykusius atjungimus, Elektros tinklų pateiktą informaciją, apie planuojamus atjungimus ir remiantis Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. A2019/32, kuriame nurodoma, kad vidutiniškai vėjo parkai per metus būna atjungiami 168 valandų. EEĮ projekte įtvirtintas atjungimo laikas buvo suderintas su gamintojais ir tinklų operatoriais. Taip įstatyminiu lygmeniu būtų reglamentuotos nuostatos dėl elektros energijos persiuntimo laikino nutraukimo ar apribojimo gamintojams. Taip pat, atsižvelgiant į kitų valstybių narių taikomas praktikas ir siekiant nesudaryti finansinių kliūčių vartotojams prisijungti prie elektros tinklų, nustatyta, kad nuostoliai, atsiradę dėl kompensavimo, įskaičiuojami į elektros energijos kainą. Teisės aktų rengimo metu buvo vertintas mechanizmas, kuomet nuostolius padengtų gamintojai ar vartotojai, dėl kurių atsirado laikinas elektros energijos tiekimo nutraukimas ar apribojimas. Pastebėta, kad nustačius sąlygas, kad vartotojas, įskaitant ir buitinius vartotojus, kompensuoja dėl jo prijungimo atsiradusias sąnaudas, vartotojo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų pabrangtų, kadangi dėl jo prijungimo gali būti atjungti keli gamintojai, kuriems reikėtų kompensuoti patirtus nuostolius.
Nuostolių, atsiradusių dėl kompensavimo, paskirstymas visiems vartotojams užtikrintų tinklų prieinamumą visiems vartotojams. EEĮ projektu keičiamą Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnį energijos tiekėjams nustačius pareigą informuoti vartotojus apie patiektos energijos rūšį, būtų užtikrintas vartotojų informuotumas ir atskleista energijos tiekėjo turima informacija dėl jo tiekiamos energijos rūšies. EEĮ projektu keičiamą Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį įtraukiama su energetikos inovacijomis susijusi nuostata, paskatinsianti jų diegimą energetikos sektoriuje. AIEĮ projekto:
Siekiant skaidrumo AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 20 straipsnio 22¹dalies nuostatomis siekiama įtvirtinti įpareigojimą Tarybai viešinti informaciją apie buvusias aukciono procedūras, prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklį. Ši informacija padės identifikuoti problemas dėl aukcionų laimėtojų prisiimtų įsipareigojimų bei valstybinėms institucijomis priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros. AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 63¹ nuostatomis patikslinama, kad, atveriant paramos schemas kitoms valstybėms narėms ir sudarant susitarimus dėl dalyvavimo Lietuvoje organizuojamuose aukcionuose, sudaromu susitarimu, be kita ko, susitariama dėl elektros energijos iš AEI priskaičiavimo principo. Šios nuostatos įtvirtinimas leis apsisaugoti nuo ginčų, galimai kilsiančių dėl elektros energijos iš AEI priskaičiavimo.
AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 2 straipsnio 19² dalyje, 20 straipsnio 13 ir 15 dalyse įtvirtinus sąlygą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas penkerių metų elektros energijos iš AEI tvarkaraštis, kuriuo vadovaujantis organizuojami aukcionai, būtų užtikrinta atitiktis Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. Šios nuostatos įtvirtinimas leis užtikrinti stabilumą ir užtikrintumą investuotojams. Taip pat AIEĮ projektu įtvirtinama, kad tvarkaraštis kasmet atnaujinamas. Tai leis greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją ir užtikrinti nuoseklią AEI plėtrą bei tikslų pasiekimą. Atitinkamai, šiuo metu patvirtintas 3 metų tvarkaraštis, įsigaliojus šioms įstatymo nuostatoms, turės būti pakeistas, persvarstant aukcionuose paskirstomus elektros energijos gamybos kiekius. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje įtvirtinus nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali teikti Platformai metinius duomenis apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įskaitant numatomus trūkumus ar dalies viršijimą, stebėti, taip pat nurodyti kainą, už kurią sutiktų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perteklių perduoti iš kitos valstybės narės ar kitai valstybei narei, leis užtikrinti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai teikti Platformai metinius duomenis apie AEI energijos dalį ir palengvins susitarimo sudarymo procedūrą dėl statistinio energijos perdavimo. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje įtvirtinus nuostatą, kad 58 straipsnyje nurodyti susitarimai gali galioti ne mažiau kaip vienus metus, bus užtikrintas aiškumas, kad tokie susitarimai neturėtų būti sudaromi trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 12 dalyje įtvirtinus, kad Lietuvos Respublikoje pripažįstamos trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos, bus galimybė importuoti elektros energiją turinčią kilmės garantiją iš trečiųjų valstybių. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustačius, kad kilmės garantijos išduodamos taikant minimalią 10 kW galios ribą, mažose iki 10 kW elektrinėse pagamintai elektros energijai nebus išduodamos kilmės garantijos. Tai sumažins administracinę naštą paskirtajai įmonei, išduodančiai elektros kilmės garantijas. Įstatyminiu lygmeniu panaikinus nuostatą, kad paramos schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, atsiras galimybė kilmės garantijas gauti gamintojams, kurie laimėjo aukcione. Aukciono dalyviai prieš dalyvaudami aukcione galės įsivertinti pajamas, kurias gaus už kilmės garantijas, ir taip pasiūlyti mažesnį kainos priedą. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnyje nustačius, kad energijos tiekėjas sąskaitose arba kartu su sąskaitomis ir reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija, bus įgyvendintos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatos. Taip pat Taryba paskiriama ta institucija, kuri prižiūrės ir kontroliuos anksčiau minėtos informacijos atskleidimą. Įgyvendinant Direktyvos nuostatas, atitinkamos nuostatos perkeliamos ir į Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 7 dalį.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinamus nuostatą, kad kilmės garantijos gali būti išduodamos ir vandenilio dujoms, atsirastų galimybė padidinti AEI dalį transporto sektoriuje. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3¹ dalyje, 3 straipsnio 2¹ dalyje, 17 straipsnyje, 20² straipsnyje, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 4 punkte, įtvirtinus nuostatas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos būtų sukurta teisinė aplinka veikti šioms bendrijoms ir naudotis teikiama parama. Atsižvelgiant į 2019 m. kovo 13 d. surengtos viešosios konsultacijos[1] (toliau – viešoji konsultacija) rezultatus, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau fizinių asmenų gautų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kuriamą naudą, siūloma įtvirtinti minimalius atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų dalyvių struktūros reikalavimus. Taip būtų užtikrinta, kad mažiausiai 5 nariai būtų fiziniai asmenys, kad ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalyvių susirinkime turinčių dalyvių būtų fiziniai asmenys, kad kiekvienas dalyvis neturėtų daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės balsų. Nustačius reikalavimą neturėti daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų viešosios konsultacijos metu išsakytą nuogąstavimą dėl galimo intereso konflikto, kai atsinaujinančių išteklių energetikos projektą rengia ir įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviui priklausanti įmonė. AIEĮ projekte nustačius sąlygą, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviu gali būti tik fizinis asmuo, neturintis daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų, būtų užtikrinta, kad bus išvengta interesų konflikto, o naudą gaus kuo daugiau fizinių asmenų.
Taip pat, atsižvelgiant į viešosios konsultacijos rezultatus, apibrėžiant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, siūloma užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti kooperatinė bendrija, asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, veikiančios pagal tą veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus. Šios įstaigos pasirinktos atsižvelgiant į jų pirminį tikslą – teikti naudą savo nariams. Kooperatinės bendrijos vienas iš tikslų yra ekonominio pelno teikimas savo nariams, tačiau tai neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms, o leidžia užtikrinti lankstesnį bendrijų kūrimosi mechanizmą, suteikiantį naudą bendrijos nariams. Visos nurodytos juridinės formos yra orientuotos į jų dalyvių gerovę ir naudą, kas leidžia įgyvendinti direktyvos reikalavimą, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams. Siekiant, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų teikiama nauda būtų orientuota į vietos gyventojus, apibrėžta jų veiklos teritorija, numatant, kad bendrijos dalyviais turi būti ne mažiau kaip 51 proc. fizinių asmenų, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginius, ar seniūnijos, besiribojančiose su šia savivaldybe.
Taip apibrėžus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veikimo teritoriją būtų užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoje pagaminta energija bus suvartota savivaldybėje, kurioje pastatytas energijos gamybos įrenginys, ar seniūnijose, besiribojančiose su šia savivaldybe, o teikiamą naudą gaus kuo daugiau vietos gyventojų. AIEĮ projekte numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti organizuojamuose aukcionuose ir gauti jų pasiūlytą kainos priedą bei atleidimą nuo balansavimo atsakomybės, kai elektrinės įrengtoji galia ne didesnė nei 500 kW, taip pat elektros energiją pardavinėti pagal atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (arba) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Taip pat, atsižvelgiant į kitose valstybėse narėse vykdomus bendrijų projektus, jų dydžius ir galimas kliūtis konkuruojant aukcionuose, siekiant palengvinti bendrijų konkurenciją aukcionuose bei bendrijos tikslų įgyvendinimą nustatyta, kad bendrijai, laimėjusiai aukcioną, netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Šių nuostatų įtvirtinimas leis lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą.
Taip pat, papildant EEĮ projektą, bus užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija elektros energiją galės pardavinėti tiesiogiai vartotojams, nereikalaujant turėti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, tačiau atitinkant visus reikalavimus, keliamus nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. Tai sumažins administracinę naštą, kai elektros energijos gamintojas, šiuo atveju atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, siekdamas parduoti elektros energiją galutiniam vartotojui, privalo gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją. Tuo atveju, kai atsinaujinančių išteklių energijos bendrija savo energijos gamybos įrenginyje gamina šilumą ir ją tiekia vartotojams, siūloma nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme šilumos tiekėjams nustatytus įpareigojimus ir reikalavimus. AIEĮ projekte numatoma, kad atitiktį atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai keliamiems reikalavimams užtikrins Taryba. Taip pat, atsižvelgiant į viešosios konsultacijos rezultatus, kuriais konstatuojamas silpnas savivaldybių susidomėjimas prisidėti prie atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos, ir siekiant palengvinti šių bendrijų steigimosi procesą, AIEĮ projekte siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms nustatyti vietas, tinkamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų projektams vykdyti, ir jas skelbti viešai. Taip pat, siekiant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir elektros energiją gaminančių vartotojų atskiriamumo, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija negali tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju, tačiau atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nariai ir akcininkai tokios galimybės nepraranda.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija suteikia galimybę energijos vartotojams jungtis į grupes, kartu investuoti ir plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius, taip pat gauti šių projektų kuriamą naudą, kuri apima ne tik asmeninę naudą. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiuose pagaminta energija jos dalyviams gali būti parduodama ar perduodama neatlygintinai, tuo atveju, jei elektros energija yra suvartojama bendrijos dalyvių savo ar ūkio poreikiams, taip užtikrinant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pasirinkimo laisvę, kaip dalytis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiuose pagaminta energija. Taip pat vertinama, kad šios nuostatos įteisinimas galėtų paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimąsi. Pažymime, kad AIEĮ projektu taip pat įtvirtinamos nuostatos, kad privaloma padengti visas su energijos perdavimu susijusias išlaidas, siekiant, kad vartotojų, priklausančių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, nefinansuotų likę vartotojai. Taip pat siekiant paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimąsi AIEĮ projekto 3 straipsnio 1 dalimi bei 13straipsniu, ir EEĮ projekto 9 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsniu atsinaujinančių išteklių bendrijoms nustatoma jų pagamintos elektros energijos persiuntimas pirmumo teise. Taip bus užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pagaminta elektros energija bus realizuota.
Siekiant atitikties Direktyvos 2018/2001 nuostatoms, susijusiomis su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 37 ir 38 straipsniuose patikslinami ir papildomi biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijai. Taip pat atsisakoma Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos Vyriausybės funkcijos nustatyti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką, kadangi šiuo metu Lietuvoje praktikoje taikomas tik sertifikavimas pagal savanoriškas schemas ir įgyvendinant Direktyvą 2009/28/EB buvo pasirinkta nekurti nacionalinės sertifikavimo sistemos. Į AIEĮ projektą nėra perkeliamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro atitiktimi tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams, nes iki Direktyvos 2018/2001 įsigaliojimo nebuvo reikalavimo sertifikuoti biomasės kuro atitiktį tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams, ir, manytina, jog nėra galimybės taikyti tik Europos Komisijos patvirtintas savanoriškas schemas, kadangi biomasės kuras yra importuojamas ir iš trečiųjų šalių, kurioms Direktyvos 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, netaikomos. Atitinkamai, manytina, kad yra poreikis nustatyti nacionalinę sertifikavimo schemą, ir tai būtina išsamiai aptarti prieš rengiant atitinkamus teisės aktų projektus. AIEĮ projekte patikslinamos galiojančio Įstatymo nuostatos, siekiant aiškiai reglamentuoti praktikoje taikomą atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams sertifikavimo procesą.
Akredituotos sertifikavimo įmonės gali sudaryti susitarimus su Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis (savanoriškų schemų sąrašas ir sertifikavimą pagal jas teikiančių sertifikavimo įmonių sąrašas skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje). Į tokias sertifikavimo įmones kreipiasi ir su jomis sudaro sutartis asmenys, tiekiantys ir (ar) gaminantys biodegalus, skystuosius bioproduktus ir jų gamybai naudojamas žaliavas ir siekiantys gauti atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams sertifikatą. Sertifikavimo įmonės atlieka auditus, perduoda asmens, siekiančio gauti sertifikatą, pateiktus dokumentus savanoriškai schemai ir, esant atitikčiai pagal savanorišką schemą taikomiems reikalavimams, išduodamas atitinkamas sertifikatas. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba iš žemės ūkio žaliavų neturi skatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės ar turėti neigiamą poveikį gamtai, retoms, galinčioms išnykti arba nykstančioms ekosistemoms ar rūšims. Įstatyme nustatyti tvarumo kriterijai, skirti labai didelės biologinės įvairovės žemės ir žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, apsaugai, tačiau neįvertintas netiesioginio žemės naudojimo keitimo aspektas. Biodegalai išskiria mažesnį ŠESD, o būtent anglies dvideginio, kiekį, nei degalai, pagaminti iš iškastinių išteklių, kadangi anglies dvideginio kiekis, išmetamas deginant biodegalus, yra subalansuojamas žaliavų biodegalams augimo metu (žaliava biodegalams – augalai – absorbuoja anglies dvideginį augimo metu).
Tai atitinka tikrovę tuo atveju, kai nėra išskiriamas didesnis ŠESD kiekis dėl žemės paskirties pakeitimo, kuris gali būti tiesioginis (pvz., miškas paverčiamas žemės ūkiui tinkamais plotais ir prarandamos anglies sankaupos) ir netiesioginis (maistinės paskirties augalai skiriami biodegalų gamybai, didesni žemės plotai turi būti dirbami, siekiant patenkinti maisto poreikius). Tai reiškia, kad naujų žemės plotų maistinėms kultūroms užėmimas ir įdirbimas lemia papildomą ŠESD kiekio išskyrimą. Konkurencijos su maisto pramone nėra tik tada, kai biodegalai gaminami iš atliekų, liekanų ar maistui netinkamos biomasės. Į AIEĮ projektą perkeltos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, reglamentuojančios netiesioginį žemės naudojimo paskirties pakeitimą, kuris įvyksta, kai vietoj tradicinio maistinių ir pašarinių augalų auginimo imama auginti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai skirtus augalus. Dėl to padidėja žemės poreikis ir žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus, taip sukuriant papildomą išmetamą ŠESD kiekį. Dėl didelio ŠESD kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, gali būti prarasta nauda, susijusi su tuo, kad naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus išmetama mažiau ŠESD. Žemės naudojimo paskirtis neturėtų būti keičiama siekiant auginti žemės ūkio žaliavas, naudojamas biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, jei anglies sankaupų praradimo dėl paskirties pakeitimo negalima per pagrįstą laikotarpį kompensuoti ŠESD sumažėjimu dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybos ir vartojimo.
Žemės ūkio pradinės žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai, turi būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga, todėl poveikis dirvožemio kokybei ir dirvožemio anglies kiekiui stebimas ūkio subjektų arba nacionalinių institucijų ir atitinkama informacija pateikiama audito ataskaitose, kurios teikiamos sertifikavimo įmonėms. Kadangi biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio kriterijams sertifikavimui pagal Europos Komisijos pripažintą schemą tenka vis svarbesnis vaidmuo teikiant įrodymus, kad biodegalai, skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus, būtina vykdyti sertifikavimo įstaigų priežiūrą ir laiku nustatyti trūkumus. Atsižvelgiant į tai bei Direktyvos 2018/2001 nuostatas (30 str. 9 d. antroji pastraipa), AIEĮ projekte nustatoma, kad, vykdant sertifikavimą pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas schemas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtos įstaigos (numatoma, kad tai bus viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra) prašymu jai būtų pateikiama informacija, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas atitikties tvarumo ir ŠESD kiekio sumažinimo kriterijams sertifikatas. Įvertinus pateiktą informaciją, ji būtų apibendrinama ir pateikiama Vyriausybės įgaliotai institucijai (numatoma, kad tai bus Energetikos ministerija), kuri ją teiktų Europos Komisijai, taip pat Vyriausybės įgaliota institucija (Energetikos ministerija) galėtų informuoti savanoriškas schemas apie nustatytus trūkumus, jeigu tokių būtų.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijai informaciją gali teikti tik valstybinės institucijos, AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliota institucija teiktų informaciją apie nustatytus trūkumus, jeigu tokių būtų. AIEĮ projekte siūlomu reguliavimu būtų pagerinta vykdoma priežiūra ir tobulinamas sertifikavimas. Siekiant vartotojus informuoti apie į Lietuvą tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas, AIEĮ projekte nustatoma, kad ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbtų ir nuolat atnaujintų šią informaciją. AIEĮ projekte terminas „žaliavų siunta“ keičiamas į terminą „žaliavų partiją“, kadangi prekyboje paprastai vartojama sąvoką „žaliavų /produkcijos partija“, o sąvoka „siunta“ siejama su pašto siuntomis, korespondencija. AIEĮ projekto 25 straipsniu keičiamoje AIEĮ
organizacijos“ – institucijos, daugiašaliai forumai, platformos, kuriomis naudodamosi valstybės dalijasi patirtimi, plėtoja ekonominės ir socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktiką (pvz., viena iš tokių organizacijų yra ir Europos Sąjunga, pagal Mastrichto sutartį siekianti didesnės ekonominės ir socialinės integracijos, kt., pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 20¹ straipsnio
vartotojams priklausantys energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai) yra kilnojamieji daiktai, bus palengvintos bei pagreitės nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūros gaminantiems vartotojams, nes nereikės saulės elektrinės dalies įsigijimo notarinio patvirtinimo. AEI projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje įtvirtinus nuostatą, kad kitoms valstybėms narėms aukcione paskirstomas kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos, nebūtų sukuriamas perteklinis teisės aktas. Šią tvarką siūloma įtvirtinti Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, kuriame nustatyti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių taikymo bendrieji kriterijai, reikalavimai, tvarka ir sąlygos.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 3¹ dalyje nustačius, kad elektrinių, kurių generuojama elektros energija superkama fiksuotu tarifu, įrengtoji galia negali būti didinama skatinimo laikotarpiu, jeigu nėra galimybės įrengti atskirų apskaitos prietaisų apskaityti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, arba su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas ataskaitų teikimo būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo. Tokiu būdu siekiama aiškiai reglamentuoti fiksuotu tarifu skatinamų ir neskatinamų elektros energijos gamybos kiekių atskyrimą, išvengti VIAP lėšų permokų bei galimų interpretacijų ir ginčų. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad priėmus Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, perdavimo sistemos operatorius imtųsi veiksmų, reikalingų pasiruošti šiame nutarime numatytos galios elektrinių prijungimui, t. y. atliktų tinklų modernizavimo, išplėtimo ir (ar) rekonstravimo darbus, suprojektuotų ir įrengtų elektros tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir pastotę Baltijos jūroje.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šių darbų sąnaudos būtų priskiriamos prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidų, t. y. būtų dengiamos VIAP lėšomis, ir tinklų operatorius turėtų teisę susimažinti šias išlaidas ir atitinkamai VIAP lėšų poreikį, esant galimybei, pasinaudodamas kitais finansavimo šaltiniais. AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, parengia specialųjį planą, atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Taip siekiama užtikrinti įstatymo suderinamumą su Teritorijų planavimo įstatymu.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje reglamentavus bandomiesiems vėjo elektrinių projektams taikomos skatinimo priemonės taikymo laikotarpį, būtų užtikrinta, kad parama nebus skirta neribotą laiką, taip užtikrinant mažiausią finansinę naštą vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad bandomiesiems vėjo elektrinių projektams nedraudžiama pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kuria pasinaudojus vienas iš reikalavimų vykdyti veiklą mažiausiai 5 metus, nustatytas 5 metų laikotarpis atleidimui nuo balansavimo atsakomybės. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 21 straipsnyje reglamentavus visų sąnaudų, kurios patiriamos elektrinę prijungiant prie elektros tinklų, padengimą, būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, taip pat būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo. AIEĮ projektu, siekiant nuoseklumo Įstatyme, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai, pakeičiant pavadinimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Atsižvelgiant į šių pakeitimų turinį, Įstatymas nauja redakcija nedėstomas, siekiant sumažinti derinti teikiamo AIEĮ projekto apimtį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų plėtrai pratęsimu, bus taikomas ūkio subjektams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims), kurie ketina vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. EEĮ projekto nuostatomis bus suvienodinti leidimų plėtrai iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių galiojimo pratęsimo terminai, o esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmams ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, trukdančioms atlikti suplanuotus darbus, nagrinėjant prašymą pratęsti leidimą plėtrai galiojimo terminą, bus atsižvelgiama į tai, kiek trunka šios aplinkybės. Tokiu būdu bus užtikrinti ūkio subjektų teisėti lūkesčiai, kad jų įgytos teisės užsiimti leidime plėtrai nurodyta ūkine veikla bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veikla, sukurs dar vieną modelį, kuriame galės dalyvauti smulkus ir vidutinis verslas. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams, bus taikomas ūkio subjektams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims), kurie prekiauja biodegalais ir skystaisiais bioproduktais ir žaliavomis jiems gaminti, gamina ir tiekia biodegalus ir skystuosius bioproduktus ir žaliavas jiems gaminti. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su kilmės garantijų išdavimu, sukurs galimybę asmenims, laimėjusiems aukcioną, gauti papildomų pajamų parduodant kilmės garantijas. Numatomas teisinis reguliavimas palengvins energetikos inovacijų diegimą energetikos sektoriuje, leis supaprastinti ir (ar) detalizuoti teisinį reguliavimą.
projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių, kurių generuojama elektros energija superkama fiksuotu tarifu, įrengtoji galia negali būti didinama skatinimo laikotarpiu, jeigu nėra galimybės įrengti atskirų apskaitos prietaisų apskaityti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, arba su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas ataskaitų teikimo būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo. Priėmus pakeitimus būtų aiškus reglamentavimas dėl elektrinių įrengtosios galios didinimo tais atvejais, kai dalis elektrinės generuojamos elektros energijos superkama fiksuotu tarifu, o dalis ne. AIEĮ projekte siūlomos nuostatos dėl saulės šviesos energijos elektrinėje gaminantiems vartotojams priklausančių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) pripažinimo kilnojamaisiais daiktais, sąlygos greitesnes nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūros, kurios planuojama priklausomai nuo aplinkybių sutrumpės 1–3 savaitėmis. Šie pakeitimai taip pat leistų gaminantiems vartotojams sutaupyti lėšas, kurios būtų patirtos notarinio sandorio sudarymui. Įvertinus šiuo metu galiojančius įkainius ir būtinas atlikti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūras, atsisakius notarinio sandorio sudarymo, vienas gaminantis vartotojas vidutiniškai sutaupytų apie 100 Eur.
EĮ projekte siūloma nustatyti, kad teritorija, nurodyta leidime plėtrai ir leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama tik nekeičiant elektrinės prijungimo taško ir jei veikla atitiks EEĮ projekte nurodytus reikalavimus, t. y. elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams; veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus; atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus. Šie pakeitimai suteiks galimybę planuojant įrengti ar jau įrengus elektrinę keisti jos vietą. AIEĮ projekte siūlomas teisinis reguliavimas suteiks perdavimo sistemos operatoriui teisę atlikti reikalingus perdavimo tinklų ir elektros tinklams eksploatuoti reikalingų elektros įrenginių, objektų ir pastotės Baltijos jūroje projektavimo, plėtros, modernizavimo darbus, o asmenims, kurie sieks plėtoti elektrines Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse, užtikrintumą, kad perdavimo tinklai bus parengti elektrinių prijungimui, kai to reikės ir už tai nereikės papildomai mokėti. EĮ projekte yra nuostata dėl sumažintos apimties pastatų, kuriuose privalomas šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimas (buvo atitinkamai privalomas tikrinimas visoms sistemoms nuo mažesnės galios). Tokiu būdu sumažinta administracinė našta tikrinimus atliekančiai valstybės institucijai.
EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad laikinai nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus galima tik 336 valandų laikotarpiui, viršijus šį laikotarpį, gamintojui atlyginami jo patirti nuostoliai, įvertinus negautas pajamas ir sutaupytas išlaidas. Šie pakeitimai leistų užtikrinti, kad elektros energijos gamintojai nepatirs nuostolių, kurie turės įtakos jų veiklai, taip užtikrinant AEI plėtrą bei sukuriant palankias investicines sąlygas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimą Nr.
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;
2) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybė pakeisti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio
išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
4) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1-298 „Dėl Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“;
5) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
6) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 1-43 „Dėl Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“;
7) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr.
1-121 „Dėl Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. D1-2
„Dėl Gaminant ir naudojanti biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį
iškastinį kurą išmetamų ŠESD poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
9) Taryba turės pakeisti Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
energetikos inovacijų aplinkoje suteikimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada dėl EEĮ projekto nuostatų, susijusių su leidimų plėtrai pratęsimu (detaliai aprašyta šio aiškinamojo rašto 15 punkte). Vykdyta viešoji konsultacija dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų[2], į kurios rezultatus atsižvelgta rengiant Įstatymų projektus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „biodegalai“, „skystieji bioproduktai“, „tvarumo kriterijai“, „šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“, „leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimas“,
„atsinaujinančių išteklių energijos bendrija“, „atsinaujinančių išteklių
elektros energijos pirkimo sutartis“, „bandomoji energetikos inovacijų aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. KT-24-N14/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 7 dalies, 24 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (skelbiamas viešai). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimai buvo pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms (TAIS Nr. 19-3997). Teisingumo ministerija pasiūlė įvertinti alternatyvų teisinį reguliavimą – Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio
įtvirtinta nuostata, jog į 6 mėnesių pratęsimo terminą nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kuriais buvo valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos aplinkybės (toliau – Ypatingos aplinkybės), kartu nustatant, pirma, pareigą leidimo turėtojui informuoti atsakingą instituciją apie atsiradusias /išnykusias Ypatingas aplinkybes, pateikiant atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus, antra, atsakingos institucijos pareigą fiksuoti Ypatingų aplinkybių pradžios ir pabaigos laikotarpį, t. y. siūloma atsisakyti nuostatų dėl daugkartinio pratęsimo 6 mėnesiams.
Įtvirtinus nuostatą, kad į 6 mėnesių pratęsimo terminą nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kuriais buvo Ypatingos aplinkybės, leidimus išduodanti institucija, gavusi informaciją apie atsiradusias Ypatingas aplinkybes, turės užfiksuoti jų atsiradimo momentą ir sustabdyti leidimo plėtrai galiojimą neapibrėžtam terminui, t. y. iki tol, kol leidimo turėtojas praneš apie šių aplinkybių pabaigą. Leidimo plėtrai galiojimas bus atnaujintas tik pasibaigus Ypatingoms aplinkybėms ir bus pratęstas tik tam laikotarpiui, kurį egzistavo Ypatingos aplinkybės. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų galimybę leidimo plėtrai turėtojui piktnaudžiauti teise grįsti leidime plėtrai nurodytos elektrinės projekto nevykdymą Ypatingomis aplinkybėmis. Galimi atvejai, kad leidimo turėtojas, informavęs apie Ypatingų aplinkybių atsiradimą, laiku neinformuos apie jų pabaigą ir atitinkamai, pats žinodamas apie tai, kad Ypatingos aplinkybės pasibaigė, vykdys veiklą, neturėdamas tam galiojančio leidimo. Tai yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.
Manytina, kad Energetikos ministerijos siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų plėtrai pratęsimu, yra palankus leidimų plėtrai turėtojams tuo požiūriu, kad leidimo turėtojui bus aišku, kad leidimas plėtrai gali būti pratęsiamas neribotą kartų skaičių Ypatingų aplinkybių egzistavimo laikotarpiui. Leidimo plėtrai turėtojas privalės teikti tai įrodančius dokumentus EEĮ projekte nustatyta tvarka. Taip pat Teisingumo ministerija, siekdama teisinio reguliavimo stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, siūlė nekeisti esamo teisinio reguliavimo dėl Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio
energijos gamybos pajėgumu iš atsinaujinančių energijos išteklių, atvejais, t. y. palikti esamą diferencijuotą teisinį reguliavimą – 12 ir 6 mėnesius (esamo 12 mėnesių termino netrumpinti iki 6 mėnesių). Energetikos ministerijos siūlomas pakeitimas dėl leidimų plėtrai pratęsimo terminų grindžiamas Direktyvos 2018/2001 16 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriose numatyta, kad leidimo galiojimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieniems metams, ir Direktyvos 2018/2001 16 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse numatytomis išlygomis, kad leidimai gali būti pratęsiami ilgesniam laikui tik tinkamai pagrįstais atvejais dėl Ypatingų aplinkybių arba tiek, kiek trunka teismo procesas. Atsižvelgiant į tai, EEĮ projekte siūloma taikyti neribotą skaičių pratęsimų esant Ypatingoms aplinkybėms leidimams plėtrai tiek iš atsinaujinančių, tiek iš neatsinaujinančių (iškastinių) energijos išteklių.
Tokiu būdu bus suvienodintos pratęsimo galimybės plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių. [1] https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/consultations/docs/8757_5eb557f757f01ea04cbec4303042b0c9.pdf. [2] https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/consultations/docs/8757_5eb557f757f01ea04cbec4303042b0c9.pdf.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – Taryba) vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas funkcijas. Svarstytina, kaip ši nuostata dera su Energetikos įstatymo 8 straipsnyje nustatytu Tarybos, kaip nepriklausomo reguliuotojo, statusu (Taryba atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Taryba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Tarybos patvirtintą darbo reglamentą) ir keičiamo įstatymo galiojančia 9 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Tarybos funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei Tarybos nuostatai. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamame įstatymo 16 straipsnio
energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku apie kokio pobūdžio valstybės ir trečiųjų asmenų veiksmus nuostatoje kalbama. Pastebėtina, kad nenurodžius veiksmų pobūdžio nuostata įgalintų asmenis piktnaudžiauti įstatyminiu reguliavimu, ir prašyti pratęsti leidimus dėl bet kokių valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, net jei tokie veiksmai būtų nesusiję su būtinybe pratęsti leidimą.
neatitiktų proporcingumo ir teisinio aiškumo principų
3Projekto 5 straipsnyje, siekiant aiškumo, svarstytina galimybė teritorijos,
nurodytos leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją, pakeitimo sąlygas ir pakeitimo tvarką dėstyti atskirose keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalyse. 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomose keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4¹ dalyse vartojamos dvi skirtingos formuluotės: gamintojai, parduodantys (norintys parduoti) elektros energiją tiesiogiai vartotojui ir gamintojai, parduodantys elektros energiją galutiniam vartotojui. Neaišku, ar šios formuluotės turi tą pačią ar skirtingą reikšmę. Taip pat neaišku, kodėl 20 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, kuriame dėstomi reikalavimai gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, parduodantiems elektros energiją galutiniam vartotojui, siūloma nustatyti, jog šiems gamintojams taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus nustatytus šio straipsnio 4¹ dalyje ir šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje. Manytina, jog keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4¹ dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti papildomi reikalavimai gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, norintiems parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui. 5.
įstatymo 20 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti: „Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“ Neaišku, kokia tvarka sudaromos nurodytos sutartys, ar jas sudarant taikomos galiojančio įstatymo 46 straipsnio nuostatos, taip pat neaišku, kokia tvarka ir per kokį terminą turi būti informuojama Taryba apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 6. Projekto 12 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata diskutuotina. Neaišku, kodėl nurodytos dalies nuostata „kai jų pagamintos elektros energijos kiekis nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo, elektros energiją perkančio iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, faktinio suvartoto elektros energijos kiekio“, turėtų būti taikoma visiems aptariamoje dalyje išvardintiems subjektams, o ne tik gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių. 7. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71¹ straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nustatant, per kokį terminą gamintojas turi kreiptis į tinklų operatorių ir paduoti šioje dalyje nurodytą prašymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5)
39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46¹ ir 71¹ STRAIPSNIais
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija. Ši įstatymo nuostata turėtų įsigalioti 2020 m. birželio 1 d., kaip tai nustatyta projekto 20 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4385(2), kurio 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu (kito turinio nei vertinamame projekte), o buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą siūloma laikyti 22 punktu. Ši įstatymo nuostata taip pat įsigaliotų 2020 m. birželio 1 d. Taigi tą pačią 2020 m. birželio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto redakcijos. Nurodytų projektų nuostatų įsigaliojimo nuostatos taisytinos taip, kad būtų išvengta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies straipsnio nuostatų kolizijos. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių reikėtų atitinkamai taisyti nurodytų projektų nuostatas dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatų įsigaliojimo, nes projektuose pateikiama skirtinga keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatų redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
49, 51, 69, 71 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71¹
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Inovacijų ir tarptautiškumo skatinimo grupės patarėjas Daumantas Kerežis, VERT narys Donatas Jasas, LVEA prezidentas Aistis Radavičius, Prezidento patarėja Agnė Jakstienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-133 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą ir nustatyti, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas funkcijas.
Svarstytina, kaip ši nuostata dera su Energetikos įstatymo 8 straipsnyje nustatytu Tarybos, kaip nepriklausomo reguliuotojo, statusu (Taryba atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Taryba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Tarybos patvirtintą darbo reglamentą) ir keičiamo įstatymo galiojančia 9 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Tarybos funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei Tarybos nuostatai. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „21) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas funkcijas.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-134
1
straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku apie kokio pobūdžio valstybės ir trečiųjų asmenų veiksmus nuostatoje kalbama. Pastebėtina, kad nenurodžius veiksmų pobūdžio nuostata įgalintų asmenis piktnaudžiauti įstatyminiu reguliavimu, ir prašyti pratęsti leidimus dėl bet kokių valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, net jei tokie veiksmai būtų nesusiję su būtinybe pratęsti leidimą. Teigtina, jog toks reguliavimo pobūdis neatitiktų proporcingumo ir teisinio aiškumo principų.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma išdėstyti taip: „6. Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus tokia tvarka:
1) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių 6 mėnesių laikotarpiui, neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Projekto 5 straipsnyje, siekiant aiškumo,
svarstytina galimybė teritorijos, nurodytos leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją, pakeitimo sąlygas ir pakeitimo tvarką dėstyti atskirose keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalyse. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atsisakyta teritorijos keitimo reglamentavimo esant išduotam leidimui gaminti elektros energiją. Atitinkamai patikslintas projekto 5 straipsnis. „1. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys licencijas ir (ar) leidimus atitinkamai energetikos veiklai, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiama teritorija, nurodyta leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“
2Papildyti 17 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. , kai numatoma pakeisti leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytą teritoriją, arba nekeičiant esamo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško, kai numatoma pakeisti leidime gaminti elektros energiją nurodytą teritoriją. Tuo atveju, kai asmuo siekia pakeisti galiojančiame leidime gaminti elektros energiją nurodytą teritoriją, iki pakeitimų atlikimo privaloma užtikrinti, kad veikla atitiks šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas:
1) neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
2) atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;
3) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus.“
dalimi: „5².
Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą bei dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime gaminti elektros energiją, leidimo turėtojas privalo prieš pakeitimų atlikimą pateikti Tarybai prašymą įvertinti numatomų pakeitimų atitiktį šio straipsnio 5¹ dalies 1–3 punktuose nustatytoms sąlygoms. Taryba atlieka šį vertinimą per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą. Gavęs Tarybos pranešimą, kad teritorijos pakeitimas yra galimas, asmuo gali atlikti pakeitimus ir kartu su prašymu išduoti pakeistą leidimą gaminti elektros energiją privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems reikalavimams.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4¹ dalyse vartojamos dvi skirtingos formuluotės: gamintojai, parduodantys (norintys parduoti) elektros energiją tiesiogiai vartotojui ir gamintojai, parduodantys elektros energiją galutiniam vartotojui. Neaišku, ar šios formuluotės turi tą pačią ar skirtingą reikšmę. Taip pat neaišku, kodėl 20 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, kuriame dėstomi reikalavimai gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, parduodantiems elektros energiją galutiniam vartotojui, siūloma nustatyti, jog šiems gamintojams taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus nustatytus šio straipsnio 4¹ dalyje ir šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje.
Manytina, jog keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4¹ dalyje ir
gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, norintiems parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai, išskyrus gamintojus, elektros energiją gaminančius iš atsinaujinančių išteklių, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje. Gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, elektros energiją parduodantiems tiesiogiai vartotojui, taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo
2Papildyti 20 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš
atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-136 1, 2, 11 5.
Projekto 6 straipsnyje dėstomose keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti: „Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“ Neaišku, kokia tvarka sudaromos nurodytos sutartys, ar jas sudarant taikomos galiojančio įstatymo 46 straipsnio nuostatos, taip pat neaišku, kokia tvarka ir per kokį terminą turi būti informuojama Taryba apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti EEĮ projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai, išskyrus gamintojus, elektros energiją gaminančius
iš atsinaujinančių išteklių, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio
atsinaujinančių išteklių, elektros energiją parduodantiems tiesiogiai vartotojui, taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo
2Papildyti 20 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš
atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“ Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu:
Įstatymo papildymas 46¹ straipsniu „46¹ straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį
atsinaujinančių išteklių, vartotojams elektros energiją tiekia pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vartotojo prašymu gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos parengia ir pateikia atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties projektą, arba informuoja vartotoją, kad tokios sutarties sudaryti negali. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas tarpusavio sutarimu suderina gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti Energetikos ministerijos patvirtintas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, nurodytomis elektros energijos tiekimo sąlygomis. Gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, atsisakymas sudaryti sutartį gali būti skundžiamas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka. 3.
atsinaujinančių išteklių, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 5. Vartotojas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su gamintoju, elektros energiją gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, taip pat visuomeniniam tiekėjui, kurio licencijoje nurodytoje teritorijoje yra buitinio vartotojo įrenginiai. 6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą bei būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių. 7.
perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą bei būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata diskutuotina. Neaišku, kodėl nurodytos dalies nuostata „kai jų pagamintos elektros energijos kiekis nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo, elektros energiją perkančio iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, faktinio suvartoto elektros energijos kiekio“, turėtų būti taikoma visiems aptariamoje dalyje išvardintiems subjektams, o ne tik gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti AIEĮ projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ar nepriklausomas tiekėjas. Ši nuostata netaikoma gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, ar kitiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar nepriklausomas tiekėjas, kuris taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją, privalo nusipirkti tokį elektros energijos kiekį, kuris nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo faktinio suvartoto elektros energijos kiekio.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įstatymo 71¹ straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nustatant, per kokį terminą gamintojas turi kreiptis į tinklų operatorių ir paduoti šioje dalyje nurodytą prašymą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti EEĮ projekto 18 straipsniu papildomą Elektros energetikos įstatymo 71¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Gamintojas nustatęs, kad pagamintos elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau nei pagal šio straipsnio 4 dalį sutartą laikotarpį, per 5 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių nustatymo, kreipiasi į tinklų operatorių, o tinklų operatorius gamintojo pateiktą prašymą išnagrinėja šio įstatymo 71 straipsnio
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Ekonomikos komitetas
39, 41, 48, 49, 51, 69, 71 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71¹
2019-12-18 Nr. 108-P-41
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė, viceministras Rytis Kevalaitis, grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė, vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, patarėjas Daumantas Kerežis, Karolis Švaikauskas, Lietuvos Respublikos Seimo patarėjas Adolfas Macaitis, Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Krašto apsaugos ministerija Tomas Vainius, Lietuvos Resbublikos Seimo teisės departamento vedėja Daina Petrauskaitė, UAB
„Ignitis grupė“ Haroldas Nausėda, Laura Bėšinaitė, Vilija Laginauskaitė,
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba narys Donatas Jasas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija Aistis Radavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacija Vidmantas Janulevičius, Komiteto posėdyje dalyvavo (2020-01-22): Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: UAB „Ignitis grupė“ Dominykas Tučkus, Laura Bėšinaitė, Vilija Laginauskaitė, Povilas Kazlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacija Pijus Ralys, Virgilijus Dirma, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba narys Donatas Jasas, narys Renatas Pocius, Krašto apsaugos ministerija Tomas Vainius, Energetikos ministerijos viceministras Rytis Kevalaitis, grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė, vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Elektros skirstymo operatorius Giedrius Kvedaravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 21 punktą ir nustatyti, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas funkcijas. Svarstytina, kaip ši nuostata dera su Energetikos įstatymo 8 straipsnyje nustatytu Tarybos, kaip nepriklausomo reguliuotojo, statusu (Taryba atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Taryba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Tarybos patvirtintą darbo reglamentą) ir keičiamo įstatymo galiojančia 9 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Tarybos funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei Tarybos nuostatai. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatytas, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu ir ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi pavestas funkcijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku apie kokio pobūdžio valstybės ir trečiųjų asmenų veiksmus nuostatoje kalbama. Pastebėtina, kad nenurodžius veiksmų pobūdžio nuostata įgalintų asmenis piktnaudžiauti įstatyminiu reguliavimu, ir prašyti pratęsti leidimus dėl bet kokių valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, net jei tokie veiksmai būtų nesusiję su būtinybe pratęsti leidimą. Teigtina, jog toks reguliavimo pobūdis neatitiktų proporcingumo ir teisinio aiškumo principų. Pritarti Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus tokia tvarka:
1) vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių 6 mėnesių laikotarpiui, neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
3Projekto 5 straipsnyje, siekiant aiškumo, svarstytina galimybė teritorijos,
nurodytos leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją, pakeitimo sąlygas ir pakeitimo tvarką dėstyti atskirose keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalyse. Pritarti
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos
sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys licencijas ir (ar) leidimus atitinkamai energetikos veiklai, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiama teritorija, nurodyta leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-136 1, 2 4.
Projekto 6 straipsnyje dėstomose keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4¹ dalyse vartojamos dvi skirtingos formuluotės: gamintojai, parduodantys (norintys parduoti) elektros energiją tiesiogiai vartotojui ir gamintojai, parduodantys elektros energiją galutiniam vartotojui. Neaišku, ar šios formuluotės turi tą pačią ar skirtingą reikšmę. Taip pat neaišku, kodėl
gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, parduodantiems elektros energiją galutiniam vartotojui, siūloma nustatyti, jog šiems gamintojams taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus nustatytus šio straipsnio 4¹ dalyje ir šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje. Manytina, jog keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4¹ dalyje ir
gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, norintiems parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Pritarti Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai, išskyrus gamintojus, elektros energiją gaminančius iš atsinaujinančių išteklių, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje. Gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, elektros energiją parduodantiems tiesiogiai vartotojui, taikomos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytos sąlygos ir reikalavimai, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo
2Papildyti 20 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹.
Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių ir norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti: „Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui, su vartotoju privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“ Neaišku, kokia tvarka sudaromos nurodytos sutartys, ar jas sudarant taikomos galiojančio įstatymo 46 straipsnio nuostatos, taip pat neaišku, kokia tvarka ir per kokį terminą turi būti informuojama Taryba apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo papildymas 46¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 46¹ straipsniu:
„46¹ straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal
atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį
1Gamintojas,
elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, vartotojams elektros energiją tiekia pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vartotojo prašymu gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos parengia ir pateikia atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties projektą, arba informuoja vartotoją, kad tokios sutarties sudaryti negali.
sąlygas tarpusavio sutarimu suderina gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti Energetikos ministerijos patvirtintas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, nurodytomis elektros energijos tiekimo sąlygomis. 3. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 4. Vartotojas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su gamintoju, elektros energiją gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių, privalo prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, taip pat visuomeniniam tiekėjui, kurio licencijoje nurodytoje teritorijoje yra buitinio vartotojo įrenginiai. 5.
5Vartotojai,
kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą bei būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių. 6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą bei būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“ 2.
Atitinkamai pakeisti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies nuostata diskutuotina. Neaišku, kodėl nurodytos dalies nuostata „kai jų pagamintos elektros energijos kiekis nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo, elektros energiją perkančio iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, faktinio suvartoto elektros energijos kiekio“, turėtų būti taikoma visiems aptariamoje dalyje išvardintiems subjektams, o ne tik gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ar nepriklausomas tiekėjas. Ši nuostata netaikoma gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, ar kitiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją.
Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar nepriklausomas tiekėjas, kuris taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją, privalo nusipirkti tokį elektros energijos kiekį, kuris nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo faktinio suvartoto elektros energijos kiekio.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nustatant, per kokį terminą gamintojas turi kreiptis į tinklų operatorių ir paduoti šioje dalyje nurodytą prašymą. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gamintojas nustatęs, kad pagamintos elektros energijos
persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio
dalį sutartą laikotarpį, per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo, kreipiasi į tinklų operatorių, o tinklų operatorius gamintojo pateiktą prašymą išnagrinėja šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apsaugos komitetas, 2019-12-11 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-01-22 Argumentai: Įstatymo projektu taip pat yra keičiamas įstatymo 74 straipsnis ir pildoma 46¹ straipsniu. Atsižvelgiant į tai Komitetas siūlo keisti Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsniŲ pakeitimo
STRAIPSNIAIS įstatymas“
komitetas
2 Argumentai: Siekiant suderinti Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas siūlome:
išdėstyti taip: „2. Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“
komitetas
4 Argumentai: Siekiant suderinti keičiamo Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą vėjo elektrinių statybos vietas suderinti su kariuomene ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, t. y. kad būtų aiški pareiga visais atvejais, keičiant leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją nurodytą teritoriją, įvertinti šiose teritorijose galimus apribojimus nacionalinio saugumo aspektu (vėjo elektrinių keliami trukdžiai gali riboti oro erdvės stebėjimą ir taip kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui).
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 16 straipsnio 15 dalį 9 punktu:
„9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
komitetas
2 Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnio 5¹dalį 4 punktu:
„4) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad
keičiamoje teritorijoje, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“ Pritarti 5.
Ekonomikos komitetas
3 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Papildyti 17 straipsnį 5² dalimi:
„5². Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą
išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. “
komitetas 2020-01-2219 Argumentai: Siekiant suderinti keičiamo Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 19 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Papildyti 74 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas
atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams.“ Pritarti 7.
Ekonomikos komitetas 2020-01-2220 1, 2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome pakeisti Elektros energetikos įstatymo projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatant vėlesnius įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminus, ir jas išdėstyti taip:
ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. balandžio 30 gegužės 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2, 17, 18 ir 19 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminą nagrinėjami taikant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. Pritarti
paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius