Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir kol nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;
3) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai; 3)4) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 4)5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais; 5)6) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai. 2.
ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“
1Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Antstoliu paskirtas asmuo paskirtam asmeniui, prisiekusiam prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.“
2Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia Teisingumo ministerijos interneto svetainėje Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, asmuo išbraukiamas iš Lietuvos antstolių sąrašo.“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.“
13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais d Drausmės byla antstoliui turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt30 dienų nuo iškėlimo dienos. Prireikus motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti
nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama tirti atitinkamoms atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra
bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų. 2.
2Priimant sprendimą,
atsižvelgiama į nusižengimo pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. 3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. 4. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo skirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
1Papildyti 27 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę
gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, registrų, valstybės informacinių sistemų, taip pat iš kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
2Buvusias 27 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6,
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Antstolio padėjėjas 1.
padėjėjas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Antstolių padėjėjų sąrašą sudaro, tvarko ir antstolių padėjėjų pažymėjimus išduoda Teisingumo ministerija. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras. Asmeniui, įrašytam į antstolių padėjėjų sąrašą, išduodamas antstolio padėjėjo pažymėjimas. 4. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia antstolių padėjėjų sąrašą. Sąraše nurodoma antstolio padėjėjo pavardė, vardas, taip pat antstolio, kurio padėjėju asmuo dirba, pavardė ir vardas. Antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 5. Atsisakymas suteikti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skiriant pavaduojantįjį antstolį, pavaduojamojo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančiojo antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos
negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis. 2.
kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. 3. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų bei pavaduojančių antstolių sąrašą. Sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo antstolio pavardė, vardas, antstolio kontoros pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, antstolio atstovo pavardė ir vardas arba atstovaujančio ar pavaduojančio antstolio pavardė, vardas, antstolio kontoros pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis antstolio atstovavimas ar pavadavimas.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Antstolio atstovavimas
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėjasu arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas be nelaikęs egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus.
Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos. 2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamasis antstolis per atstovavimąo metu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų. 3. Atstovaujamasis antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki jo veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:
1) pasibaigus atstovavimo terminui;
2) atstovaujamojo antstolio ar atstovo reikalavimu;
3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais. 5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai.
Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas. 6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Lietuvos Respublikos cCivilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis antstolis ir antstolio atstovas.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Antstolio pavadavimas
trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamojo antstolio pasiūlytas pavaduojantysis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis. 2. Jei antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio Įstatymo
antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas, iki bus atnaujinti antstolio įgaliojimaių atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas. 3. Pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų. 4. Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. 5.
kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Už žalą, padarytą pavaduojantavimo metu, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis antstolis.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
teisingumo ministras. 1.2. Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai teismas susideda iš penkių narių, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir yra sudaromas šia tvarka:
1) du nariai iš antstolių išrenkami per antstolių susirinkimą;
2) po vieną narį iš visuomenės atstovų ir iš antstolių skiria teisingumo ministras;
3) vieną narį iš visuomenės atstovų skiria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 2.3. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu renkamas ar skiriamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Antstolių garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Antstolių garbės teismo narių, išskyrus antstolius, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką. 3.5. Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. 4.6.
garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys Antstolių garbės teismo nariai ir bent vienas iš jų yra visuomenės atstovas. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
35, 36, 39 ir 49 STRAIPSNIŲ
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai; 3)4) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 4)5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama yra nesuderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais; 5)6) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai. 2.
ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologinį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.“
1Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Antstoliu paskirtas asmuo paskirtam asmeniui, prisiekusiam prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.“
2Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia Teisingumo ministerijos interneto svetainėje Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.“
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas teikti
teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba Antstolių atestavimo komisijos išvada antstolio neatestuoti.“
1Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių įsiteisėjus
Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, asmuo išbraukiamas iš Lietuvos antstolių sąrašo.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra
šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. 2.
ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo pasiūlyti antstoliui (antstolio padėjėjui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai. 3. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais d Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. 4. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama.
Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. 56. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama tirti atitinkamoms atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. 67. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas taisykles tvirtina teisingumo ministras.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra
1.
Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.;
4) teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. 3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. 4. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą apskundimą. Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, Antstolių garbės teismo sprendimas įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo dienos.“
1.
1Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 5) atleidimas iš antstolių. 2. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas. 9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje
nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų, bankų ir kitų finansų įstaigų, bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.“
1Papildyti 27 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę
gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
2Buvusias 27 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6,
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Antstolio padėjėjas
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 2.
straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Antstolių padėjėjų sąrašą sudaro, tvarko ir antstolių padėjėjų pažymėjimus išduoda Teisingumo ministerija. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras. Asmeniui, įrašytam į antstolių padėjėjų sąrašą, išduodamas antstolio padėjėjo pažymėjimas. 4. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia antstolių padėjėjų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma antstolio padėjėjo vardas ir pavardė, taip pat antstolio, kurio padėjėju asmuo dirba, vardas ir pavardė. Antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 5. Atsisakymas suteikti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas
atimama teisingumo ministro įsakymu išbraukiant antstolio padėjėją asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:
1) paskyrus įsiteisėjus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;
2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju. 2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant pavaduojantįjį antstolį, pavaduojamojo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančiojo antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos
negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis. 2. Antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. 3. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, antstolio atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis antstolio atstovavimas ar pavadavimas.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Antstolio atstovavimas 1.
atstovavimas
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, ar bakalauro, magistro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei ir habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas be nelaikęs egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos. 2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnyjeio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamasis antstolis, kol yra atstovaujamas atstovavimo metu, negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų. 3. Atstovaujamasis antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki jo šio veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą.
Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:
1) pasibaigus atstovavimo terminui;
2) atstovaujamojo antstolio ar atstovo reikalavimu;
3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais. 5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas. 6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Lietuvos Respublikos cCivilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis antstolis ir antstolio atstovas.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Antstolio pavadavimas
trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamojo antstolio pasiūlytas pavaduojantysis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis. 2.
Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantysis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas, iki bus atnaujinti antstolio įgaliojimaių atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas. 3. Pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų. 4. Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jeigu pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. 5. Pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei ir antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Už žalą, padarytą pavaduojantavimo metu, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis antstolis.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias,
rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacijosa. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
1Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina
teisingumo ministras. 1.2.
1.2. Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai teismas susideda iš septynių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas iš kurių:
1) penki nariai renkami iš antstolių;
2) du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų kandidatų į Antstolių garbės teismo narius. 2.3. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Antstolių garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 4. Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką. 3.5. Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. 4.6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys Antstolių garbės teismo nariai antstoliai ir bent vienas narys
Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Antstolių garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių garbės teismo sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Antstolių garbės teismo, kurio įsigaliojimai pasibaigė šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, narys gali būti renkamas Antstolių garbės teismo nariu, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Antstolių įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui Antstolių garbės teismo nariu būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61,
STRAIPSNIO PERNUMERAVIMO bei pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ir uždaviniai
veiksmingumo garantas. Teisinės sistemos atvirumas ir skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą. Valstybės teisinei sistemai taip pat priklauso advokatai, notarai ir antstoliai, kurių elgesį profesinėje veikloje visuomenės nariai traktuoja kaip esminį šių profesijų patikimumo aspektą. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, šioje sistemoje, įskaitant advokatų, notarų ir antstolių veiklą, turėtų dalyvauti ir nepriklausomi visuomenės atstovai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismus, nagrinėjančius advokatų, notarų ir antstolių drausmės bylas, įtraukti visuomenės atstovus. Šių asmenų įtraukimas į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismų sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr.
I-2882 3, 6, 9, 10¹, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10² straipsniu ir 10² straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Antstolių įstatymo projektas) projektai (toliau kartu – projektai) parengti atsižvelgiant į pasiteisinusį visuomenės atstovų dalyvavimą Teisėjų garbės teisme[1]. 2. Projektais taip pat siekiama suvienodinti drausmės bylų, keliamų advokatams, notarams ir antstoliams, iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatas. Galiojančiuose Advokatūros, Notariato, Antstolių įstatymuose nėra apskritai aptartos arba aptartos tik iš dalies esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos. Be to, Antstolių įstatymo projektu siūloma antstoliams nustatyti analogiškus nepriekaištingos reputacijos kriterijus kaip ir notarams[2]. Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, taip pat panaikinamos nuostatos, draudžiančios asmeniui visą likusį gyvenimą pretenduoti tapti notaru ar antstoliu, jeigu buvo teistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. 3. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ar antstolių veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl nariais gali būti nuolat renkami tie patys advokatai ar notarai. Įstatymuose nėra nurodytas subjektas, patvirtinantis garbės teismo sudėtį, todėl nėra aišku nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garbės teismų įgaliojimų terminas. Notariato įstatyme, skirtingai nei Advokatūros ir Antstolių įstatymuose, nustatyta, kad notarų garbės teismo sprendimai skundžiami administraciniam, o ne bendros kompetencijos, teismui. 2. Šiuo metu galiojančiuose Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymuose yra skirtingai dėstomos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos, nors iš esmės poįstatyminiuose teisės aktuose jos reguliuojamos analogiškai:
procedūros, kurios aptariamos Notariato ar Antstolių įstatymuose: nenurodyta per kokius terminus turi būti iškelta ir išnagrinėta drausmės byla, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti Advokatų garbės teismas priimdamas sprendimus, nenustatyti drausminės nuobaudos galiojimo terminai, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. Advokatūros įstatyme taip pat neįvardinti garbės teismo priimami sprendimai. Sprendimai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137).
1R-137). Minėtas poįstatyminis teisės aktas reguliuoja drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, tačiau teisės akto, kuris nustatytų Advokatų garbės teismo sudarymo ir veiklos organizavimo (Advokatų garbės teismui be drausmės bylų nagrinėjimo funkcijos taip pat suteikti įgaliojimai aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas) principus, nėra (Notarų ir Antstolių garbės teismų veikla reglamentuojama šių teismų veiklos nuostatuose). Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktas technine prasme nesuderintas su įstatymo 7 straipsnio 6 punktu. 2) Notariato įstatyme nėra aptarta Notarų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarka, neįvardintos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, priimdama sprendimus, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. 3) Antstolių ir Notariato įstatymuose nėra nuostatos, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nėra normos dėl garbės teismo sprendimo sustabdymo, jeigu garbės teismo sprendimas apskundžiamas. 4) Skirtingai nei Advokatūros įstatyme, kuriame nustatytas terminas, kuriam suėjus už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos[³], Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtinta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo visą likusį gyvenimą negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 3. Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolių sąrašą sudaro ir tvirtina teisingumo ministras, o šis sąrašas skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, tuo tarpu advokatų ir notarų sąrašai bei detali kontaktinė informacija skelbiami atitinkamai Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų interneto svetainėse. 4.
įstatymų nuostatos nėra suderintos su BDAR:
1) šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Antstolių įstatyme nenustatyta, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi; nereglamentuojama atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarka, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. 2) Notariato įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kokius reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas notaru ir kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nėra numatyta galimybė Teisingumo ministerijai gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Notariato įstatymo nuostatos taip pat aiškiai nereglamentuoja duomenų tvarkymo bei informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo paskelbimo tikslų, nenustato institucijų (įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, taip pat jame nėra įtvirtinta notarų pareiga teikti Teisingumo ministerijai informaciją, reikalingą skundams dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu, nagrinėti. Įstatyme neįtvirtinta Notarų rūmų teisė gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Įstatyme taip pat nereglamentuotas kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo skelbimas (kokie asmens duomenys skelbiami, skelbiamų asmens duomenų laikotarpis, tikslai). 3) Advokatūros įstatyme nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema – advokatų, notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą.
Siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukti dalyvauti 5 metų teisinio darbo stažą turinčius, nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus, kurie užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Siekiant objektyvumo, taip pat apribojama garbės teismo narių kadencija – tie patys asmenys garbės teismo nariais galės būti tik dvi kadencijas iš eilės. Siekiant nuoseklumo, projektais siūloma suvienodinti esmines drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygas. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su BDAR nuostatomis. 1. Projektais siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismų, kuriuos sudaro penki nariai, sudėtį įtraukti du visuomenės atstovus. Po vieną visuomenės atstovą į garbės teismus skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą notarų ir antstolių garbės teismo nuostatus tvirtina teisingumo ministras, ministrui projektais taip pat suteikiami įgaliojimai sudaryti notarų ir antstolių garbės teismus. Advokatų garbės teismą sudarys Lietuvos advokatūra, kuri pagal galiojantį reguliavimą nustato advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir pagal projektą tvirtins Advokatų garbės teismo nuostatus (nuostatuose bus nustatyta ir šio teismo sudarymo bei veiklos organizavimo tvarka). Nustatoma, kad visuomenės atstovai turės turėti 5 metų teisinio darbo stažą ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus notarams, antstoliams ir advokatams.
Siekiant objektyvumo, siūloma nustatyti, kad garbės teismo nariu asmuo galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (atitinkamai Advokatūros įstatyme sumažinami reikalavimai advokatams, pretenduojantiems tapti garbės teismo nariais – vietoj 10 metų teisinio darbo stažo, numatomas penkių metų teisinio darbo stažo reikalavimas). Atsižvelgiant į projektų tikslą suvienodinti teisinį reguliavimą, siūloma nustatyti vienodą garbės teismų narių įgaliojimų trukmę – ketveri metai (atitinkamai Notariato įstatyme Notarų garbės teismo narių įgaliojimai pratęsiami iki ketverių metų), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad notarinių veiksmų vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, siūlytina nustatyti, jog notarų, kaip ir advokatų ir antstolių, garbės teismo sprendimai taip pat būtų skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Siekiant skaidrumo, nustatoma, kad garbės teismo posėdis bus laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvaus trys nariai ir iš jų bent vienas yra visuomenės atstovas. 2. Projektuose suvienodinamos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos:
1) Projektuose nustatomi drausmės bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo terminai (drausmės byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Taip pat nustatoma, kad motyvuotu garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.
2) Advokatūros ir Notariato įstatymų projektuose nustatomos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą (pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pažeidimo padariniai ir kitos reikšmingas aplinkybes, galiojančios paskirtos drausminės nuobaudos). 3) Advokatūros įstatymo projekte, atsižvelgiant į galiojančias Notariato ir Antstolių įstatymų nuostatas, taip pat nustatomas drausminės nuobaudos galiojimo terminas ir jos panaikinimo nepasibaigus terminui atvejai (drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos, tačiau advokatų garbės teismas gali drausmines nuobaudas panaikinti nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo). 4) Siekiant teisinio aiškumo, projektuose taip pat įtvirtinama, kad drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdomos, jeigu medžiaga dėl pažeidimo, kuris galimai turi nusikalstamos veikos požymių, perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms. Advokatūros ir Antstolių įstatymų projektuose numatoma, kad nuobaudos apskundimas teismui nesustabdo jos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip (analogiška nuostata įtvirtinta galiojančiame Notariato įstatyme). 5) Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į profesijų panašumą, suvienodinami garbės teismų priimami sprendimai. Iš Antstolių įstatymo išbraukiama drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių, nes praktikoje šios nuobaudos taikymas pavirto mokamų atostogų antstoliui suteikimu.
straipsnio 4 punkte atliekamas techninis pakeitimas, siekiant suderinti šiame straipsnyje nurodytą stažo terminą su minėto įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įvardintu stažu. 7) Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose numatoma, kad asmuo, nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Šis reguliavimas bus artimas nustatytam šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme su ta išimtimi, kad vietoje Advokatūros įstatyme nustatyto ketverių metų termino, antstoliams ir notarams bus taikomas penkerių metų terminas. Pažymėtina, kad šiuo metu Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo niekada neturės galimybės pretenduoti tapti antstoliu ar notaru yra neproporcingos ir nepateisinamos asmens teisių apsaugos požiūriu. Išanalizavus EŽTT praktiką bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje (pvz., advokato veikla) ribojimais, matyti, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, todėl įstatymuose įtvirtintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimas teistiems asmenims neatitinka proporcingumo principo, o asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos principams gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis[⁴].
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Antstolių ir Notariato įstatymų projektų nuostatas, už sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo galėtų pretenduoti būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tik pradėjus 10 metų po bausmės atlikimo, o teistas už labai sunkų nusikaltimą – tik po 13 metų po bausmės atlikimo. Manytina, kad šis terminas yra pakankamas, kad asmuo įrodytų, jog jis pasitaisė ir jo elgesys ne tik neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir atitinka visuomenėje priimtas gero elgesio bei moralės normas ir asmuo gali pretenduoti tapti antstoliu ar notaru. 3. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių, pavaduojančių antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašų viešinimas nėra administracinė paslauga, priskirtina Teisingumo ministerijos kompetencijai, Antstolių įstatymo projektu numatoma, kad šiuos sąrašus visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbs Lietuvos antstolių rūmai, kaip kad šiuo metu Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų svetainėse skelbiami atitinkamai advokatų ir notarų sąrašai. 4.
tvarkymo standartų, siūlomi tokio pobūdžio pakeitimai:
1) Antstolių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija turi teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama nustatyti, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, taip pat reglamentuoti atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi ir kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. Antstolių įstatymo projekte Antstolių rūmams suteikiama teisė, vykdant antstolių kontrolės funkciją, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis. 2) Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Teisingumo ministerijai teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos notarų sąraše skelbiami asmens duomenys ir siekiant laikytis BDAR įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo standartų, projekte siūloma Lietuvos notarų sąrašo tvarkymą reglamentuoti įstatyme, numatant, kad šį sąrašą Lietuvos notarų rūmai sudaro, tvarko ir jį savo interneto svetainėje skelbia visuomenės informavimo tikslais. Projekte siūloma išvardinti (detalizuoti) institucijas (įstaigas), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Siekiant išvengti perteklinių duomenų naudojimo (tvarkymo), projektu siūloma detalizuoti, kokie konkretūs asmens duomenys turi būti nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte, t. y., vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ir teisėtumu, dažnai būna reikalinga papildoma informacija tam, kad skundas būtų išnagrinėtas kiek galima objektyviau ir visapusiškai. Todėl siūloma nustatyti notarams pareigą teikti Teisingumo ministerijai ir Notarų rūmams jų prašymu informaciją, reikalingą šiame straipsnyje nustatytiems skundams nagrinėti. Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Notarų rūmų teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Notariato ir Antstolių įstatymuose suvienodinama notarų ir antstolių sąrašuose skelbiamos informacijos apimtis.
3) Advokatūros įstatymo projekte siūloma detaliai reglamentuoti duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslus. Taip pat, atsižvelgiant į naujus siūlomus pakeitimus, Lietuvos advokatūrai, kilus abejonių dėl visuomenės atstovų nepriekaištingos reputacijos, suteikimai įgaliojimai gauti informaciją apie visuomenės atstovus, skiriamus ar paskirtus į Advokatų garbės teismą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau skatins visuomenės pasitikėjimą advokatų, notarų ir antstolių veikla, didins garbės teismų atvirumą ir skaidrumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai poveikio verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektų įgyvendinimui reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame turės būti nustatyti atlyginimo dydžiai visuomenės atstovams ar suteikiami įgaliojimai kompetentingai institucijai nustatyti atlyginimo dydžius visuomenės atstovams. Lietuvos advokatūra turės patvirtinti Advokatų garbės teismo nuostatus, patikslinti Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintą Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137). Reikės peržiūrėti teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“, teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti (už darbą garbės teismuose visuomenės atstovams apmokėti)gali prireikti nuo 2214 iki 8876 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (už vieną posėdyje dirbtą valandą – nuo 6, 92 iki 14,186 euro; už pasirengimą posėdyje nagrinėti bylą – nuo 12,11 iki 51,9 euro) [5]. Projektai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvada Projektai buvo pateikti derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansų ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Notarų rūmams, Antstolių rūmams ir visuomenei skelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„advokatas“, „drausminė nuobauda“, „notaras“, „asmeniniai duomenys“, „duomenų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] 2013 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 86, 113 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris nustatė, kad į Teisėjų garbės teismo narius turi būti skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. [2] Antstoliams ir notarams suvienodinami nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į tai, kad šių profesijų atstovai yra valstybės įgalioti pareigūnai.
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje antstolio ir notaro profesijos tiesiogiai įvardintos valstybės kontroliuojamomis:
“tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą
užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“. Tuo tarpu advokatai nėra valstybės įgalioti pareigūnai, tai laisvosios profesijos atstovai, kurių veikla, priešingai nei notarų ar antstolių, valstybės kontroliuojama minimaliai, todėl advokatų nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į profesinės veiklos skirtumus, nėra vienodinama su notarų ir antstolių. [3] Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. [4] Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. birželio 27 d. nutarimuose bylose Lekavičienė prieš Lietuvą (bylos Nr. 48427/09) ir Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2) (bylos Nr.
2) (bylos Nr. 50446/09) pažymėjo, kad advokatai užima ypatingą vietą teisingumo įgyvendinimo srityje ir dėl šio ypatingo vaidmens jiems yra taikytini tam tikri reikalavimai bei apribojimai, ypač kiek tai yra susiję su jų profesiniu elgesiu, kuris privalo būti diskretiškas, sąžiningas ir garbingas, o teistumo išnykimas nebūtinai reiškia, jog asmuo atgauna ir nepriekaištingą reputaciją. Kartu Teismas pastebėjo, kad nacionalinių teismų sprendimai neužkirto kelio pareiškėjams ateityje kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl galimybės užsiimti advokato praktika. Teismas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, pagal kuriuos teistumas už tyčinius nusikaltimus nebegalėjo užkirsti kelio galimybei ateityje atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. [5] Atlyginimas apskaičiuotas pagal analogiją taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14¹straipsnį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1739 redakcija). Pagal Advokatų garbės teismo 2017 m. veiklos ataskaitą, 2017 m. įvyko 11 Advokatų garbės teismo posėdžių, buvo išnagrinėta 71 drausmės byla; pagal Notarų 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 3 notarų garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 3 drausmės bylos; pagal Antstolių 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 6 antstolių garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 6 drausmės bylos.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Antstolių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministerija turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka antstoliui keliamus reikalavimus, ne tik iš teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems specialieji įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje, vis dėlto siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš valstybinių ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų praplėsti reguliavimą, aiškiai nustatant duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų principus ir (ar) tokių duomenų gavimo atlygintinumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu pildomai keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje taip pat nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti jiems reikalingą informaciją ne tik iš antstolių, teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. 2. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad šioje dalyje nurodytų duomenų apie antstolį išbraukimo iš Lietuvos antstolių sąrašo (ar jo duomenų neskelbimo šiame sąraše) sąlyga gali būti ne tik antstolio įgaliojimų pasibaigimas, tačiau ir jo įgaliojimų sustabdymas, numatytas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Priešingu atveju, nuostata pildytina, nurodant, kad Lietuvos antstolių sąraše taip pat skelbiama informacija apie antstolio įgaliojimų sustabdymą ir tokio sustabdymo pagrindus.
Pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tikslesnė formuluotė dėl antstolio padėjėjo duomenų skelbimo, numatanti, kad antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, t.y. jo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu duomenys apie antstolio padėjėją neturėtų būti skelbiami. 3. Projekto
Antstolių garbės teismo sprendimo priėmimo termino pratęsimo pagrindą, aiškiai susiejant jį su šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas, atsiradimu, t.y. siūlome aiškiai nurodyti, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. 4. Projekto
Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių priemonių. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta drausminė priemonė – atleisti antstolį iš pareigų. Taigi, sisteminė šių nuostatų analizė suponuoja, kad Antstolių garbės teismas gali priimti sprendimą atleisti antstolį iš pareigų. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas prieštarauja bendriesiems antstolių skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų pagrindams, įtvirtintiems šio Įstatymo II skyriuje.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu, t.y. antstolį atleisti iš pareigų gali tik jį į pareigas skyręs subjektas – teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai bei derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo 14 ir 15 straipsniai tikslintini numatant, kad Antstolių garbės teismas priima sprendimą ne atleisti antstolį iš pareigų, o teikti siūlymą teisingumo ministrui dėl drausminės nuobaudos – antstolio atleidimo iš pareigų – taikymo. 5. Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui. Pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Tuo tarpu į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų atsižvelgti Antstolių garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, nėra aišku. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti pagrindai, kuriems esant Antstolių garbės teismas drausmines nuobaudas galėtų panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui. 6.
6Svarstytina,
ar nereikėtų patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Teisingumo ministerija bei Lietuvos antstolių rūmai notaras turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš ,,bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansų įstaigų“, nes Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąvoka ,,finansų įstaiga“ apima ir kredito įstaigas. 7. Projekto
garbės teismą sudaro ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Antstolių garbės teismas būtų sudaromas ne ministro, o įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlome nurodyti, kad teisingumo ministras ne sudaro Antstolių garbės teismą, o tvirtina Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį. Be to, nėra pakankamai aišku, ar Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose būtų nustatyta antstolių drausmės bylų nagrinėjimo tvarka. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procese turėtų antstolis, kuriam siūloma kelti (iškelta) drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas esminių asmens teisių ir pareigų turinys, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokias konkrečiai teises drausminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu turi antstolis, taip pat įstatyme įtvirtinti pagrindines drausmės bylos nagrinėjimo taisykles. 8. Pagal projekto 13 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas Antstolių garbės teismas būtų sudaromas iš trijų narių antstolių ir dviejų visuomenės atstovų.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas visuomenės atstovais Antstolių garbės teisme galėtų būti skiriami ir buvę antstoliai. Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kai Antstolių garbės teismą sudarytų trys antstolio veiklą vykdantys antstoliai bei du buvę antstoliai. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama į Antstolių garbės teismą įtraukiant visuomenės atstovus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti papildomų reikalavimų visuomenės atstovams, skiriamiems teismo nariais. 9. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismo narių, išskyrus antstolius, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi iš projekto nuostatos darytina išvada, kad visuomenės atstovų darbas Antstolių garbės teisme būtų apmokamas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių apmokėtų visuomenės atstovų darbą. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima būtų suprasti, kad visuomenės atstovams už darbą būtų apmokama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 10.
sudaryto ir veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi galima situacija, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas Antstolių garbės teismas nevykdys savo funkcijų visą kadenciją, kuriai buvo išrinktas. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismo nariu antstolis negali būti renkamas ar skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo sudaryto Antstolių garbės teismo nariai neišbūtų pilnos kadencijos, įsigaliojus įstatymui formuojant naują Antstolių garbės teismo sudėtį, tokie Antstolių garbės teismo nariai galėtų pretenduoti būti išrinkti dviem naujoms kadencijos iš eilės. Be to, nėra aiškus projekto nuostatos, kuria ribojamas Antstolių garbės teismo narių kadencijų skaičius, taikymas, t.y. neaišku, ar, pavyzdžiui, dvi kadencijas iš eilės iki įstatymo įsigaliojimo jau buvęs Antstolių garbės teismo nariu asmuo, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti renkamas dar dvejoms kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar, siekiant antstolių veiklos viešumo ir skaidrumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostata neturėtų būti papildyta, nurodant, kad Lietuvos antstolių sąraše taip pat skelbiama informacija ir apie antstolio įgaliojimų sustabdymą, tokio sustabdymo pagrindus bei jo įgaliojimo sustabdymo laikotarpiu vietoje jo paskirto antstolio atstovo arba pavaduojamo antstolio duomenis. 2. Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes po 11 numeriu pažymėto projekto straipsnio sekantis kitas straipsnis yra pažymėtas 1 numeriu. 3. Projekto
straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nurodomas imperatyvas, kad antstolio dalyvavimas Antstolių garbės teismui nagrinėjant jo drausmės bylą yra privalomas, tačiau antro sakinio formuluotė, numatanti, kad jeigu antstolis neatvyksta į posėdį, jo drausmės byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, suponuoja, kad jo dalyvavimas, vis dėlto, nėra būtinas (jeigu Antstolių garbės teismas nenusprendžia kitaip). Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Galbūt turėta omenyje, kad antstolis privalo būti kviečiamas į jo drausmės bylos nagrinėjimą, tuo tarpu dalyvavimas bylos nagrinėjime (ar atstovo paskyrimas) yra paties antstolio apsisprendimo reikalas. 4.
teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūlome nustatyti, kad Antstolių garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti antstolį iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną, o sprendimų apskundimas nesustabdo jų galiojimo. Tuo tarpu Antstolių garbės teismo sprendimas siūlyti teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti antstolį iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu šie sprendimai nebuvo apskųsti, o apskundus šį Antstolių garbės teismo sprendimą, jis įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo teismo sprendimu Antstolių garbės teismo sprendimas paliekamas galioti. 5. Derinant projekto nuostatų terminiją tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „kadastrų, registrų“ įrašytini žodžiai „valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų“. 6. Iš projekto
reguliavimo nėra aišku, ar visuomenės atstovams – Antstolių garbės teismo nariams už dalyvavimą Antstolių garbės teismo veikloje būtų apmokama. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 59, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-4135(2) 18 straipsniu Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą visuomenės atstovams
Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikytis paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmines bylas.
Taigi pagal šią projekto nuostatą Antstolių garbės teismo nariai (buvę nariai) privalėtų laikyti paslaptyje bet kurią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami antstolio drausmės bylą, pavyzdžiui, informaciją apie kito Antstolių garbės teismo posėdžio datą, jeigu antstolio bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir panašiai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą proporcingumo principą ir projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, susiaurinant informacijos, kurią Antstolių garbės teismo nariai privalėtų laikyti paslaptyje, apimtį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kiltų Antstolių garbės teismo nariui – antstoliui viešai atskleidus informaciją, kurią jis privalėjo laikyti paslaptyje. Tuo atveju, jeigu tokią informaciją atskleistų Antstolių garbės teismo narys - visuomenės atstovas, jį pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Teisingumo ministras turėtų atšaukti iš Antstolių garbės teismo narių. Pažymėtina, kad analogiško teisinio reguliavimo Antstolių garbės teismo narių – antstolių atžvilgiu teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto Antstolių garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai po šio įstatymo įsigaliojimo, jo nauja kadencija laikoma pirmąja“. 9. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „5“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas DĖL
2019-12-04
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė - Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev, teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Božena Rus, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Antstolių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministerija turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka antstoliui keliamus reikalavimus, ne tik iš teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems specialieji įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje, vis dėlto siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš valstybinių ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų praplėsti reguliavimą, aiškiai nustatant duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų principus ir (ar) tokių duomenų gavimo atlygintinumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu pildomai keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje taip pat nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti jiems reikalingą informaciją ne tik iš antstolių, teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktą pastabą projekto 1 straipsniu keičiamo Antstolių įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje tikslinga braukti žodžius „fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių“. Atitinkamai projektu keičiamo Antstolių įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje taip pat tikslinga braukti žodžius „taip pat iš kitų juridinių ir fizinių asmenų“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-183 2.
Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad šioje dalyje nurodytų duomenų apie antstolį išbraukimo iš Lietuvos antstolių sąrašo (ar jo duomenų neskelbimo šiame sąraše) sąlyga gali būti ne tik antstolio įgaliojimų pasibaigimas, tačiau ir jo įgaliojimų sustabdymas, numatytas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Priešingu atveju, nuostata pildytina, nurodant, kad Lietuvos antstolių sąraše taip pat skelbiama informacija apie antstolio įgaliojimų sustabdymą ir tokio sustabdymo pagrindus. Pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tikslesnė formuluotė dėl antstolio padėjėjo duomenų skelbimo, numatanti, kad antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, t.y. jo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu duomenys apie antstolio padėjėją neturėtų būti skelbiami. Nepritarti Sustabdžius antstolio įgaliojimus, Antstolių įstatymo 34-36 straipsniuose nustatyta tvarka paskiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis, kurie atstovaujamo arba pavaduojamo antstolio vardu atlieka visas darbdavio ir antstolio funkcijas. Taigi, sustabdžius antstolio įgaliojimus, antstolio kontoros veikla nenutrūksta, todėl antstolio, kurio įgaliojimai sustabdyti, duomenų pašalinimas iš viešai skelbiamo Lietuvos antstolių sąrašo arba informacijos apie antstolio įgaliojimų sustabdymą nurodymas Lietuvos antstolių sąraše suponuotų išvadą, kad šio antstolio kontora neveikia ir klaidintų suinteresuotus asmenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo Antstolių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visuomenės informavimo tikslais bus viešai skelbiama informacija apie visus atstovaujamus ar pavaduojamus antstolius ir asmenis, kurie juos atstovauja arba pavaduoja. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-186 3.
Projekto
galimo Antstolių garbės teismo sprendimo priėmimo termino pratęsimo pagrindą, aiškiai susiejant jį su šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas, atsiradimu, t.y. siūlome aiškiai nurodyti, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Pritarti Atsižvelgiant į pastaboje pateiktus argumentus, projekto 4 straipsniu keičiamo Antstolių įstatymo 13 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip;
„3. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais
atvejais d Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt30 dienų nuo iškėlimo dienos. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per
išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.“
Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių priemonių. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta drausminė priemonė – atleisti antstolį iš pareigų. Taigi, sisteminė šių nuostatų analizė suponuoja, kad Antstolių garbės teismas gali priimti sprendimą atleisti antstolį iš pareigų.
Pažymėtina, kad toks reglamentavimas prieštarauja bendriesiems antstolių skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų pagrindams, įtvirtintiems šio Įstatymo II skyriuje. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu, t.y. antstolį atleisti iš pareigų gali tik jį į pareigas skyręs subjektas – teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai bei derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo 14 ir 15 straipsniai tikslintini numatant, kad Antstolių garbės teismas priima sprendimą ne atleisti antstolį iš pareigų, o teikti siūlymą teisingumo ministrui dėl drausminės nuobaudos – antstolio atleidimo iš pareigų – taikymo. Pritarti Atsižvelgiant į pastaboje pateiktus argumentus, kad antstolį gali atleisti tik skyręs subjektas – teisingumo ministras, bet ne Antstolių garbės teismas, tikslinga iš esmės keisti Antstolių įstatymo nuostatas, reguliuojančias antstolio ir antstolio padėjėjo atleidimo procesą, nustatant, kad Antstolių garbės teismas ne skirs drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių (antstolio padėjėjo atveju – atimti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą), bet teiks teisingumo ministrui siūlymą dėl šių asmenų atleidimo. Šis Antstolių garbės teismo sprendimas galės būti skundžiamas per
sprendimas įsiteisės, teisingumo ministras įsakymu atleis antstolį arba išbrauks asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo. Tokio proceso įtvirtinimui tikslinga:
1Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą,
numatantį drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių ir 2 dalies 3 punktą, numatantį drausminę nuobaudą – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimą pripažinti netekusiais galios. 2.
punktu, nustatančiu naują Antstolių garbės teismo priimamų sprendimų rūšį – teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti asmeniui teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, taip pat patikslinti Antstolių garbės teismo sprendimų apskundimo bei įsigaliojimo tvarką ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra
drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.;
4) teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti asmeniui teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. 2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. 3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. 4. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti asmeniui teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą apskundimą. Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti asmeniui teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, Antstolių garbės teismo sprendimas įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo dienos.“. 3. Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą, reguliuojantį antstolio įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, kai atitinkamą sprendimą priima Antstolių garbės teismas, išdėstyti taip:
„5) paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš
antstolių įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių;“
vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimą, išdėstyti taip: „29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas
atimama teisingumo ministro įsakymu išbraukiant antstolio padėjėją asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:
1) paskyrus įsiteisėjus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atimti asmeniui teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;
2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju. 2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio Įstatymo
nurodytu atveju yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“
2019-11-187 5.
Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui. Pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Tuo tarpu į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų atsižvelgti Antstolių garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, nėra aišku. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti pagrindai, kuriems esant Antstolių garbės teismas drausmines nuobaudas galėtų panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui. Pritarti Projektas papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad spręsdamas dėl nuobaudos panaikinimo anksčiau termino Antstolių garbės teismas turės atsižvelgti į Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Toks teisinis reguliavimas nustatys vienodus vertinimo kriterijus visiems Antstolių garbės teismo priimamiems sprendimams. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1810 6.
Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Teisingumo ministerija bei Lietuvos antstolių rūmai notaras turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš ,,bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansų įstaigų“, nes Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąvoka ,,finansų įstaiga“ apima ir kredito įstaigas. Pritarti Atsižvelgiant į pastaboje pateiktus argumentus, projektu keičiamo Antstolių įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje tikslinga braukti žodžius „kredito bei“, atsižvelgiant į pirmoje pastaboje pateiktus argumentus
2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“ Atsižvelgiant į tai, kad pastaboje paminėta formuluotė vartojama ir šiuo metu galiojančioje Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, tikslinga projektą papildyti ir 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.“
įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismą sudaro ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Antstolių garbės teismas būtų sudaromas ne ministro, o įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlome nurodyti, kad teisingumo ministras ne sudaro Antstolių garbės teismą, o tvirtina Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį. Be to, nėra pakankamai aišku, ar Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose būtų nustatyta antstolių drausmės bylų nagrinėjimo tvarka. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procese turėtų antstolis, kuriam siūloma kelti (iškelta) drausmės byla.
Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas esminių asmens teisių ir pareigų turinys, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokias konkrečiai teises drausminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu turi antstolis, taip pat įstatyme įtvirtinti pagrindines drausmės bylos nagrinėjimo taisykles. Pritarti Tikslinga projektu keičiamo Antstolių įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad teisingumo ministras ne sudaro Antstolių garbės teismą, bet tvirtina šio teismo personalinę sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios Antstolių įstatymo nuostatos numato, kad teisingumo ministras taip pat sudaro ir antstolių viešo konkurso ir antstolių atestavimo komisijas, į kurias narius deleguoja skirtingi subjektai, tikslinga projektą papildyti:
taip: „3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos Šios komisijos personalinę sudėtį, komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologinį išsilavinimą.
Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.“
39 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir
profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos Šios komisijos personalinę sudėtį, komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.“ Galiojančiose Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatose jau yra nustatyta, kad teisingumo ministras tvirtina Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles. Atsižvelgiant į pastaboje pateiktus argumentus, Antstolių įstatymo 13 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad prieš iškeliant drausmės bylą antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti pasiūloma pateikti paaiškinimą ir dokumentus. Taip pat tikslinga šį straipsnį papildyti esminėmis asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama teisėmis ir pareigomis: šie asmenys turi teisę susi pažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, reikšti nušalinimus Antstolių garbės teismo nariams, dalyvauti drausmės bylos nagrinėjime ir turėti atstovus, gauti sprendimus iškelti arba atsisakyti iškelti drausmės bylą, Antstolių garbės teismo sprendimus, taip pat – skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1813 8.
Pagal projekto 13 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas Antstolių garbės teismas būtų sudaromas iš trijų narių antstolių ir dviejų visuomenės atstovų. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas visuomenės atstovais Antstolių garbės teisme galėtų būti skiriami ir buvę antstoliai. Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kai Antstolių garbės teismą sudarytų trys antstolio veiklą vykdantys antstoliai bei du buvę antstoliai. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama į Antstolių garbės teismą įtraukiant visuomenės atstovus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti papildomų reikalavimų visuomenės atstovams, skiriamiems teismo nariais. Pritarti iš dalies Siekiant maksimalaus skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės teisine sistema, tikslinga nustatyti, kad visuomenės atstovais Antstolių garbės teisme galėtų būti ne tik teisinio darbo stažą turintys, bet ir bet kokį aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. Užtikrinant antstolių savivaldos principų įgyvendinimą taip pat tikslinga nustatyti, kad visuomenės atstovus ne skirtų ministras ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas, bet teisingumo ministras teiktų šešių visuomenės atstovų kandidatūras iš kurių antstolių susirinkimas išrinktų du Antstolių garbės teismo narius. Užtikrinant, kad visuomenės atstovai Antstolių garbės teisme turėtų ne lemiamą, bet patariamąjį balsą, tikslinga nustatyti, kad Antstolių garbės teismą sudarys septyni nariai, iš kurių penki bus renkami iš antstolių ir du bus renkami iš visuomenės atstovų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, Antstolių įstatymo 49 straipsnį tikslinga išdėstyti taip: „49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
tvirtina teisingumo ministras. 1.2. Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai teismas susideda iš septynių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas iš kurių:
1) penki nariai renkami iš antstolių;
2) du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų kandidatų. 2.3. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Antstolių garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 4. Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką. 3.5. Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. 4.6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys Antstolių garbės teismo nariai antstoliai ir bent vienas visuomenės atstovas. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas. 7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Antstolių garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka siūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.“
antstolius, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi iš projekto nuostatos darytina išvada, kad visuomenės atstovų darbas Antstolių garbės teisme būtų apmokamas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių apmokėtų visuomenės atstovų darbą. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima būtų suprasti, kad visuomenės atstovams už darbą būtų apmokama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės atstovai bus ne skiriami ministro ir Aukščiausiojo teismo pirmininko, bet juos rinks antstolių susirinkimas iš teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų, tikslinga panaikinti projekto nuostatas, numatančias valstybės institucijų pareigą apmokėti visuomenės atstovų darbą Antstolių garbės teisme. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi galima situacija, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas Antstolių garbės teismas nevykdys savo funkcijų visą kadenciją, kuriai buvo išrinktas. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismo nariu antstolis negali būti renkamas ar skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo sudaryto Antstolių garbės teismo nariai neišbūtų pilnos kadencijos, įsigaliojus įstatymui formuojant naują Antstolių garbės teismo sudėtį, tokie Antstolių garbės teismo nariai galėtų pretenduoti būti išrinkti dviem naujoms kadencijos iš eilės. Be to, nėra aiškus projekto nuostatos, kuria ribojamas Antstolių garbės teismo narių kadencijų skaičius, taikymas, t.y. neaišku, ar, pavyzdžiui, dvi kadencijas iš eilės iki įstatymo įsigaliojimo jau buvęs Antstolių garbės teismo nariu asmuo, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti renkamas dar dvejoms kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Pritarti Projekto įgyvendinamosios nuostatos papildytos nustatant, kad iki įstatymo įsigaliojimo veikusio Antstolių garbės teismo narys, gali būti renkami Antstolių garbės teismo nariu, jeigu tai neprieštaraus Antstolių įstatyme nustatytam reikalavimui Antstolių garbės teismo nariu nebūti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos teisininkų draugija 2019-11-29 Lietuvos teisininkų draugijos Taryba, 2019 lapkričio
vieningą Lietuvos teisininkų draugijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Advokatūros įstatymo Nr. IX -2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Notariato įstatymo Nr. 1-2882 3, 6, 9, 10(1), 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10(2) straipsniu ir 10(2) straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo projekto ir Antstolių įstatymo Nr. IX -876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos teisininkų draugija visiškai palaiko Lietuvos Advokatūros, Lietuvos, Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytas pozicijas dėl įstatymų pakeitimų projektų. Nors jos yra paremtos aiškiais teisiniais argumentais, mokslo atstovų nuomone (kartu buvo pateiktos autoritetingų mokslininkų (buvusio LR Konstitucinio Teismo teisėjo prof. Egidijaus Šileikio bei akademiko prof. Vytauto Nekrošiaus) išvados), minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektai visgi teikiami Lietuvos Respublikos Seimui iš esmės nepakeisti.
Lietuvos teisininkų draugijos nuomone, minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus lydinčiuose dokumentuose deklaruojami pakeitimų tikslai negali būti pasiekti tokiomis priemonėmis, kokios siūlomos teikiamais įstatymų pakeitimų projektais. Tuo tarpu žala, kurią gali sukelti ir, tikėtina, sukels minėtų įstatymų pakeitimai, gali būti didelė ir ilgalaikė. Tikime ir suprantame, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai, pagrindiniu komitetu paskirto Teisės ir teisėtvarkos komiteto (kuriame klausymai numatyti jau 2019 12 02 d.) nariai yra išsamiai susipažinę su aukščiau minėtomis mokslininkų išvadomis bei kitais teisiniais argumentais. Jų nekartojame. Lietuvos Advokatūros, Lietuvos Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytus argumentus bei mokslininkų pateiktas išvadas palaikome visa apimtimi. Lietuvos teisininkų draugija nepritaria minėtiems įstatymų pakeitimų įstatymų projektams bei mano, jog dėl minėtų įstatymų pakeitimų projektų būtina platesnė diskusija, į ją įtraukiant visas suinteresuotas puses bei mokslo atstovus. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, visuomenės atstovai būtų ne skiriami, o renkami antstolių susirinkime. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4137(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė