Projekto lyginamasis variantas
44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 STRAIPSNIŲ
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi pagal šio Įstatymo 9 straipsnį pateikti ir visi kiti su advokato veikla susiję dokumentai.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio
vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, kai sprendimas pripažinti asmenį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį septynerių nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;“. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą.
Lietuvos advokatūra visuomenės informavimo tikslais skelbia jį savo interneto svetainėje. Advokatų darbo vietų Ssąraše įrašomas nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas bei adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio bei fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas.“
pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš tTeikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vieta vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Asmenys laikomi įrašytais į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tol, kol bus išbraukti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.“6 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.
Asmenys laikomi įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą tol, kol bus išbraukti šio Įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priimtas pritarė Advokatų garbės teismo sprendimas siūlymui, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;“. 8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“. 9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus (toliau –
pažeidimas) gali būti keliama drausmės byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. 3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas.
Jis, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti advokatui vieną iš šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų;
4) siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 4. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. 5. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. 6. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. 7. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo iškėlimo dienos. Prireikus motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu drausmės bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. 48. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams.
Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali būti skirti šias drausmines nuobaudas skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastabą pastaba;
2) papeikimą papeikimas;
3) viešai paskelbiamą papeikimą skelbiamas papeikimas (šis papeikimas vienus metus skelbiamas Lietuvos advokatūros interneto svetainėje);
4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos. Advokatų garbės teismas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.“
pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies
1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui Advokatų garbės teismo siūlymu gali būti taikoma drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis.
Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas
funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, visuomenės atstovų, skiriamų ar paskirtų Advokatų garbės teismo nariais, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
dalimi: „8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklos vykdymą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
dalimi:
„5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse
nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklos vykdymą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių ir sudaromas šia tvarka:
1) trys nariai iš advokatų išrenkami per visuotinį advokatų susirinkimą;
2) po vieną narį iš visuomenės atstovų skiria teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 2. Advokatų garbės teismo nariu renkamas gali būti advokatas, turintis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties penkerių metų advokato veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Advokatų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Advokatų garbės teismo narių, išskyrus advokatus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras. 3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai. Advokatų garbės teismą sudaro ir Advokatų garbės teismo nuostatus, suderinusi su teisingumo ministru, tvirtina Lietuvos advokatūra. 4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai ir bent vienas iš jų yra visuomenės atstovas. Advokatų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Advokatų garbės teismo pirmininkas. 5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. Advokatų garbės teismo pirmininkas renkamas iš Advokatų garbės teismo narių advokatų. 6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.“
Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos
Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šį Visuomenės informavimo tikslais Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savoLietuvos advokatūros interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. Asmenys laikomi įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą tol, kol bus išregistruoti iš jo šio straipsnio 6 dalyje ir šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų nuobaudų, Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo.
Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Advokatų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos advokatūra iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4135(2) lyginamasis variantas
53, 54, 55, 56, 59, 60, 61, 64 ir 67 STRAIPSNIŲ
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą,
o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, ir kai sprendimas dėl kurio pripažinimo pripažinti jį advokatu sprendimas buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais nurodytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi pagal šio Įstatymo 9 straipsnį pateikti ir visi kiti su advokato veikla susiję dokumentai.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pritaikius drausminę nuobaudą
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio
vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį septynerių nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;“. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Lietuvos advokatūra visuomenės informavimo tikslais šį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Advokatų darbo vietų Šiame sąraše įrašomas nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio bei ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas.“
pakeitimas
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį dėl kurio gali būti skiriama priimamas šio Įstatymo 53 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda nurodytas sprendimas, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš tTeikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje.
Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vieta vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Advokato padėjėjo duomenys Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priimtas įsiteisėja Advokatų garbės teismo sprendimas siūlyti, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš valstybės registrų, valstybės ir informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“. 11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus (toliau –
pažeidimas) gali būti keliama drausmės byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Subjektas, turintis teisę iškelti advokatui drausmės bylą, prieš ją keldamas, pasiūlo advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, posėdyje turi teisę dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir advokatas, dėl kurio keliama drausmės byla, ir jų atstovai. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti iškelta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu subjekto, turinčio teisę iškelti advokatui drausmės bylą, sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai. 3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Išnagrinėjęs drausmės bylą, Advokatų garbės teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą, nes pažeidimo nenustatyta arba kai paaiškėja, kad praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti advokatui vieną iš šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų;
4) siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 4. Dalyvauti Advokatų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą kviečiamas advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, privalo šiame posėdyje dalyvauti.
Jeigu advokatas neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą taip pat gali dalyvauti advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. 5. Šio straipsnio
sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti kelti advokatui drausmės bylą, Advokatų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimus. 6. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. 7. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. 8. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šių aplinkybių išnykimo dienos. 49.
nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru.Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) viešai paskelbiamą papeikimą (šis papeikimas vienus metus skelbiamas Lietuvos advokatūros interneto svetainėje);
4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo skirti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
mutandis taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 5352 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytąją. 2.
straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui sprendimų, Advokatų garbės teismas gali būti taikoma drausminė nuobauda– priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išbraukimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimas ir apskundimas
sprendimai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, įsiteisėja jų priėmimo dieną. 2. Advokatų garbės teismo sprendimas skirti drausminę nuobaudą ‒ viešai skelbiamą papeikimą ir sprendimas siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu šie sprendimai nebuvo apskųsti. Apskundus šioje dalyje nurodytus Advokatų garbės teismo sprendimus, jie įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo teismo sprendimu Advokatų garbės teismo sprendimai paliekami galioti. 3. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.“
straipsnio pakeitimas
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, visuomenės atstovų, skiriamų ar paskirtų Advokatų garbės teismo nariais, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
2Papildyti 56 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
straipsnio pakeitimas
2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją,
tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;“. 17 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio
institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
2Papildyti 60 straipsnį 5 dalimi:
„5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių septynių visuotiniame advokatų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
1) penki nariai renkami iš advokatų;
2) du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. 2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame Įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Asmuo Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Veikdami kaip Advokatų garbės teismo nariai visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir advokatai. Visuomenės atstovams – Advokatų garbės teismo nariams už dalyvavimą Advokatų garbės teismo veikloje apmokama kaip ir Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras. 3. Advokatų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos advokatūra. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai. 4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai jeigu yra paskirti bent Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai ‒ advokatai ir vienas narys ‒ visuomenės atstovas. Advokatų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Advokatų garbės teismo pirmininkas, o kai jis nedalyvauja, ‒ Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas. 5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. Advokatų garbės teismo pirmininkas renkamas iš Advokatų garbės teismo narių advokatų. 6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami. 7. Advokatų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas.
Išrinktas Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmojo Advokatų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Advokatų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka siūlo naujas tris visuomenės atstovų kandidatūras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šį Visuomenės informavimo tikslais Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savoLietuvos advokatūros interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. Asmenys laikomi įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą tol, kol bus iš jo išregistruoti šio straipsnio 6 dalyje ir šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje1–3 punktuose numatytų nurodytų nuobaudų, Advokatų garbės teismas gali priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininką taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminėsnuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkųui, turinčiųam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, drausminės atsakomybės turi būti motyvuoti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės
teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio Advokatų garbės teismo įgaliojimų pabaigos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Advokatų garbės teismas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka papildomas dviem nariais – visuomenės atstovais. Šių Advokatų garbės teismo narių kadencija tęsiasi iki Advokatų garbės teismo kadencijos pabaigos. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Advokatų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, jo kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo išrinkimo Advokatų garbės teismo nariu šio įstatymo nustatyta tvarka. 4.
baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. 5. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo, suderinusi su teisingumo ministru, nustato naują advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. Iki naujos advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nustatymo, advokatų drausmės bylų, pradėtų po šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61,
STRAIPSNIO PERNUMERAVIMO bei pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ir uždaviniai
veiksmingumo garantas. Teisinės sistemos atvirumas ir skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą. Valstybės teisinei sistemai taip pat priklauso advokatai, notarai ir antstoliai, kurių elgesį profesinėje veikloje visuomenės nariai traktuoja kaip esminį šių profesijų patikimumo aspektą. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, šioje sistemoje, įskaitant advokatų, notarų ir antstolių veiklą, turėtų dalyvauti ir nepriklausomi visuomenės atstovai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismus, nagrinėjančius advokatų, notarų ir antstolių drausmės bylas, įtraukti visuomenės atstovus. Šių asmenų įtraukimas į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismų sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr.
I-2882 3, 6, 9, 10¹, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10² straipsniu ir 10² straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Antstolių įstatymo projektas) projektai (toliau kartu – projektai) parengti atsižvelgiant į pasiteisinusį visuomenės atstovų dalyvavimą Teisėjų garbės teisme[1]. 2. Projektais taip pat siekiama suvienodinti drausmės bylų, keliamų advokatams, notarams ir antstoliams, iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatas. Galiojančiuose Advokatūros, Notariato, Antstolių įstatymuose nėra apskritai aptartos arba aptartos tik iš dalies esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos. Be to, Antstolių įstatymo projektu siūloma antstoliams nustatyti analogiškus nepriekaištingos reputacijos kriterijus kaip ir notarams[2]. Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, taip pat panaikinamos nuostatos, draudžiančios asmeniui visą likusį gyvenimą pretenduoti tapti notaru ar antstoliu, jeigu buvo teistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. 3. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ar antstolių veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl nariais gali būti nuolat renkami tie patys advokatai ar notarai. Įstatymuose nėra nurodytas subjektas, patvirtinantis garbės teismo sudėtį, todėl nėra aišku nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garbės teismų įgaliojimų terminas. Notariato įstatyme, skirtingai nei Advokatūros ir Antstolių įstatymuose, nustatyta, kad notarų garbės teismo sprendimai skundžiami administraciniam, o ne bendros kompetencijos, teismui. 2. Šiuo metu galiojančiuose Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymuose yra skirtingai dėstomos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos, nors iš esmės poįstatyminiuose teisės aktuose jos reguliuojamos analogiškai:
procedūros, kurios aptariamos Notariato ar Antstolių įstatymuose: nenurodyta per kokius terminus turi būti iškelta ir išnagrinėta drausmės byla, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti Advokatų garbės teismas priimdamas sprendimus, nenustatyti drausminės nuobaudos galiojimo terminai, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. Advokatūros įstatyme taip pat neįvardinti garbės teismo priimami sprendimai. Sprendimai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137).
1R-137). Minėtas poįstatyminis teisės aktas reguliuoja drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, tačiau teisės akto, kuris nustatytų Advokatų garbės teismo sudarymo ir veiklos organizavimo (Advokatų garbės teismui be drausmės bylų nagrinėjimo funkcijos taip pat suteikti įgaliojimai aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas) principus, nėra (Notarų ir Antstolių garbės teismų veikla reglamentuojama šių teismų veiklos nuostatuose). Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktas technine prasme nesuderintas su įstatymo 7 straipsnio 6 punktu. 2) Notariato įstatyme nėra aptarta Notarų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarka, neįvardintos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, priimdama sprendimus, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. 3) Antstolių ir Notariato įstatymuose nėra nuostatos, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nėra normos dėl garbės teismo sprendimo sustabdymo, jeigu garbės teismo sprendimas apskundžiamas. 4) Skirtingai nei Advokatūros įstatyme, kuriame nustatytas terminas, kuriam suėjus už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos[³], Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtinta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo visą likusį gyvenimą negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 3. Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolių sąrašą sudaro ir tvirtina teisingumo ministras, o šis sąrašas skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, tuo tarpu advokatų ir notarų sąrašai bei detali kontaktinė informacija skelbiami atitinkamai Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų interneto svetainėse. 4.
įstatymų nuostatos nėra suderintos su BDAR:
1) šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Antstolių įstatyme nenustatyta, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi; nereglamentuojama atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarka, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. 2) Notariato įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kokius reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas notaru ir kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nėra numatyta galimybė Teisingumo ministerijai gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Notariato įstatymo nuostatos taip pat aiškiai nereglamentuoja duomenų tvarkymo bei informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo paskelbimo tikslų, nenustato institucijų (įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, taip pat jame nėra įtvirtinta notarų pareiga teikti Teisingumo ministerijai informaciją, reikalingą skundams dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu, nagrinėti. Įstatyme neįtvirtinta Notarų rūmų teisė gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Įstatyme taip pat nereglamentuotas kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo skelbimas (kokie asmens duomenys skelbiami, skelbiamų asmens duomenų laikotarpis, tikslai). 3) Advokatūros įstatyme nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema – advokatų, notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą.
Siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukti dalyvauti 5 metų teisinio darbo stažą turinčius, nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus, kurie užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Siekiant objektyvumo, taip pat apribojama garbės teismo narių kadencija – tie patys asmenys garbės teismo nariais galės būti tik dvi kadencijas iš eilės. Siekiant nuoseklumo, projektais siūloma suvienodinti esmines drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygas. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su BDAR nuostatomis. 1. Projektais siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismų, kuriuos sudaro penki nariai, sudėtį įtraukti du visuomenės atstovus. Po vieną visuomenės atstovą į garbės teismus skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą notarų ir antstolių garbės teismo nuostatus tvirtina teisingumo ministras, ministrui projektais taip pat suteikiami įgaliojimai sudaryti notarų ir antstolių garbės teismus. Advokatų garbės teismą sudarys Lietuvos advokatūra, kuri pagal galiojantį reguliavimą nustato advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir pagal projektą tvirtins Advokatų garbės teismo nuostatus (nuostatuose bus nustatyta ir šio teismo sudarymo bei veiklos organizavimo tvarka). Nustatoma, kad visuomenės atstovai turės turėti 5 metų teisinio darbo stažą ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus notarams, antstoliams ir advokatams.
Siekiant objektyvumo, siūloma nustatyti, kad garbės teismo nariu asmuo galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (atitinkamai Advokatūros įstatyme sumažinami reikalavimai advokatams, pretenduojantiems tapti garbės teismo nariais – vietoj 10 metų teisinio darbo stažo, numatomas penkių metų teisinio darbo stažo reikalavimas). Atsižvelgiant į projektų tikslą suvienodinti teisinį reguliavimą, siūloma nustatyti vienodą garbės teismų narių įgaliojimų trukmę – ketveri metai (atitinkamai Notariato įstatyme Notarų garbės teismo narių įgaliojimai pratęsiami iki ketverių metų), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad notarinių veiksmų vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, siūlytina nustatyti, jog notarų, kaip ir advokatų ir antstolių, garbės teismo sprendimai taip pat būtų skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Siekiant skaidrumo, nustatoma, kad garbės teismo posėdis bus laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvaus trys nariai ir iš jų bent vienas yra visuomenės atstovas. 2. Projektuose suvienodinamos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos:
1) Projektuose nustatomi drausmės bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo terminai (drausmės byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Taip pat nustatoma, kad motyvuotu garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.
2) Advokatūros ir Notariato įstatymų projektuose nustatomos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą (pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pažeidimo padariniai ir kitos reikšmingas aplinkybes, galiojančios paskirtos drausminės nuobaudos). 3) Advokatūros įstatymo projekte, atsižvelgiant į galiojančias Notariato ir Antstolių įstatymų nuostatas, taip pat nustatomas drausminės nuobaudos galiojimo terminas ir jos panaikinimo nepasibaigus terminui atvejai (drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos, tačiau advokatų garbės teismas gali drausmines nuobaudas panaikinti nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo). 4) Siekiant teisinio aiškumo, projektuose taip pat įtvirtinama, kad drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdomos, jeigu medžiaga dėl pažeidimo, kuris galimai turi nusikalstamos veikos požymių, perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms. Advokatūros ir Antstolių įstatymų projektuose numatoma, kad nuobaudos apskundimas teismui nesustabdo jos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip (analogiška nuostata įtvirtinta galiojančiame Notariato įstatyme). 5) Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į profesijų panašumą, suvienodinami garbės teismų priimami sprendimai. Iš Antstolių įstatymo išbraukiama drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių, nes praktikoje šios nuobaudos taikymas pavirto mokamų atostogų antstoliui suteikimu.
straipsnio 4 punkte atliekamas techninis pakeitimas, siekiant suderinti šiame straipsnyje nurodytą stažo terminą su minėto įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įvardintu stažu. 7) Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose numatoma, kad asmuo, nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Šis reguliavimas bus artimas nustatytam šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme su ta išimtimi, kad vietoje Advokatūros įstatyme nustatyto ketverių metų termino, antstoliams ir notarams bus taikomas penkerių metų terminas. Pažymėtina, kad šiuo metu Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo niekada neturės galimybės pretenduoti tapti antstoliu ar notaru yra neproporcingos ir nepateisinamos asmens teisių apsaugos požiūriu. Išanalizavus EŽTT praktiką bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje (pvz., advokato veikla) ribojimais, matyti, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, todėl įstatymuose įtvirtintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimas teistiems asmenims neatitinka proporcingumo principo, o asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos principams gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis[⁴].
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Antstolių ir Notariato įstatymų projektų nuostatas, už sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo galėtų pretenduoti būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tik pradėjus 10 metų po bausmės atlikimo, o teistas už labai sunkų nusikaltimą – tik po 13 metų po bausmės atlikimo. Manytina, kad šis terminas yra pakankamas, kad asmuo įrodytų, jog jis pasitaisė ir jo elgesys ne tik neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir atitinka visuomenėje priimtas gero elgesio bei moralės normas ir asmuo gali pretenduoti tapti antstoliu ar notaru. 3. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių, pavaduojančių antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašų viešinimas nėra administracinė paslauga, priskirtina Teisingumo ministerijos kompetencijai, Antstolių įstatymo projektu numatoma, kad šiuos sąrašus visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbs Lietuvos antstolių rūmai, kaip kad šiuo metu Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų svetainėse skelbiami atitinkamai advokatų ir notarų sąrašai. 4.
tvarkymo standartų, siūlomi tokio pobūdžio pakeitimai:
1) Antstolių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija turi teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama nustatyti, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, taip pat reglamentuoti atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi ir kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. Antstolių įstatymo projekte Antstolių rūmams suteikiama teisė, vykdant antstolių kontrolės funkciją, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis. 2) Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Teisingumo ministerijai teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos notarų sąraše skelbiami asmens duomenys ir siekiant laikytis BDAR įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo standartų, projekte siūloma Lietuvos notarų sąrašo tvarkymą reglamentuoti įstatyme, numatant, kad šį sąrašą Lietuvos notarų rūmai sudaro, tvarko ir jį savo interneto svetainėje skelbia visuomenės informavimo tikslais. Projekte siūloma išvardinti (detalizuoti) institucijas (įstaigas), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Siekiant išvengti perteklinių duomenų naudojimo (tvarkymo), projektu siūloma detalizuoti, kokie konkretūs asmens duomenys turi būti nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte, t. y., vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ir teisėtumu, dažnai būna reikalinga papildoma informacija tam, kad skundas būtų išnagrinėtas kiek galima objektyviau ir visapusiškai. Todėl siūloma nustatyti notarams pareigą teikti Teisingumo ministerijai ir Notarų rūmams jų prašymu informaciją, reikalingą šiame straipsnyje nustatytiems skundams nagrinėti. Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Notarų rūmų teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Notariato ir Antstolių įstatymuose suvienodinama notarų ir antstolių sąrašuose skelbiamos informacijos apimtis.
3) Advokatūros įstatymo projekte siūloma detaliai reglamentuoti duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslus. Taip pat, atsižvelgiant į naujus siūlomus pakeitimus, Lietuvos advokatūrai, kilus abejonių dėl visuomenės atstovų nepriekaištingos reputacijos, suteikimai įgaliojimai gauti informaciją apie visuomenės atstovus, skiriamus ar paskirtus į Advokatų garbės teismą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau skatins visuomenės pasitikėjimą advokatų, notarų ir antstolių veikla, didins garbės teismų atvirumą ir skaidrumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai poveikio verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektų įgyvendinimui reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame turės būti nustatyti atlyginimo dydžiai visuomenės atstovams ar suteikiami įgaliojimai kompetentingai institucijai nustatyti atlyginimo dydžius visuomenės atstovams. Lietuvos advokatūra turės patvirtinti Advokatų garbės teismo nuostatus, patikslinti Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintą Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137). Reikės peržiūrėti teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“, teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti (už darbą garbės teismuose visuomenės atstovams apmokėti)gali prireikti nuo 2214 iki 8876 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (už vieną posėdyje dirbtą valandą – nuo 6, 92 iki 14,186 euro; už pasirengimą posėdyje nagrinėti bylą – nuo 12,11 iki 51,9 euro) [5]. Projektai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvada Projektai buvo pateikti derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansų ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Notarų rūmams, Antstolių rūmams ir visuomenei skelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„advokatas“, „drausminė nuobauda“, „notaras“, „asmeniniai duomenys“, „duomenų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] 2013 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 86, 113 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris nustatė, kad į Teisėjų garbės teismo narius turi būti skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. [2] Antstoliams ir notarams suvienodinami nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į tai, kad šių profesijų atstovai yra valstybės įgalioti pareigūnai.
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje antstolio ir notaro profesijos tiesiogiai įvardintos valstybės kontroliuojamomis:
“tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą
užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“. Tuo tarpu advokatai nėra valstybės įgalioti pareigūnai, tai laisvosios profesijos atstovai, kurių veikla, priešingai nei notarų ar antstolių, valstybės kontroliuojama minimaliai, todėl advokatų nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į profesinės veiklos skirtumus, nėra vienodinama su notarų ir antstolių. [3] Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. [4] Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. birželio 27 d. nutarimuose bylose Lekavičienė prieš Lietuvą (bylos Nr. 48427/09) ir Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2) (bylos Nr.
2) (bylos Nr. 50446/09) pažymėjo, kad advokatai užima ypatingą vietą teisingumo įgyvendinimo srityje ir dėl šio ypatingo vaidmens jiems yra taikytini tam tikri reikalavimai bei apribojimai, ypač kiek tai yra susiję su jų profesiniu elgesiu, kuris privalo būti diskretiškas, sąžiningas ir garbingas, o teistumo išnykimas nebūtinai reiškia, jog asmuo atgauna ir nepriekaištingą reputaciją. Kartu Teismas pastebėjo, kad nacionalinių teismų sprendimai neužkirto kelio pareiškėjams ateityje kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl galimybės užsiimti advokato praktika. Teismas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, pagal kuriuos teistumas už tyčinius nusikaltimus nebegalėjo užkirsti kelio galimybei ateityje atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. [5] Atlyginimas apskaičiuotas pagal analogiją taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14¹straipsnį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1739 redakcija). Pagal Advokatų garbės teismo 2017 m. veiklos ataskaitą, 2017 m. įvyko 11 Advokatų garbės teismo posėdžių, buvo išnagrinėta 71 drausmės byla; pagal Notarų 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 3 notarų garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 3 drausmės bylos; pagal Antstolių 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 6 antstolių garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 6 drausmės bylos.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
12,
2019-12-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Viliją Aleknaitę Abramikienę pavaduojanti Seimo narė Aistė Gedvilienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų apsaugos grupės vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, Teisingumo ministerijos vyr. patarėjas Igor Golubajev, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-18 4,
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 4 punkte po žodžių „penkerių metų advokato veiklos stažą“ įrašytini žodžiai „įgytą iki sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo“. Pritarti Patikslinti keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau – įstatymas) 7 str. 6 p. ir 16 str. 4 p.:
Pasiūlymas:
7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi
nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo, ir kai sprendimas dėl kurio pripažinimo pripažinti asmenį advokatu sprendimas buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais nurodytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;“. 4 straipsnis.
straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį
egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti asmenį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį septynerių nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatūra advokatų darbo vietų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Sąraše nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas bei adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio bei fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokia pati informacija apie advokatų darbo vietas Lietuvos advokatūros internetinėje svetainėje būtų nurodyta paskelbtame praktikuojančių advokatų sąraše.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti informacijos apie advokatų darbo vietas skelbimas Lietuvos advokatūros internetinėje svetainėje nėra perteklinis. Nepritarti Sudaromi du skirtingi sąrašai: advokato darbo vietų sąrašas ir praktikuojančių advokatų sąrašas, kurie visuomenės informavimo tikslais skelbiami Lietuvos advokatūros interneto puslapyje. Darbo vietų sąraše nurodomos advokatų kontoros, neidentifikuojant jose dirbančių advokatų (šis sąrašas reikalingas Lietuvos advokatūrai atsižvelgiant į tai, kad ji nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus ir registruoja pačias advokatų kontoras), tuo tarpu praktikuojančių advokatų sąraše įvardijamas praktikuojantis advokatas ir nurodoma jo darbo vieta (advokatų kontora). Abejuose sąrašuose turi būti nurodyta darbo vieta, kuris yra būtinas duomuo. Vadovaujantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ‒ BDAR), įstatyme turi būti įvardinti duomenys, kurie yra skelbimai viešai ir jų viešo skelbimo tikslas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu, kai yra Advokatų garbės teismo siūlymas, gali būti laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje.
Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus Advokatų garbės teismo sprendimo advokato drausmės byloje dėl jo įvykdyto pažeidimo bei šio teismo siūlymo laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo dėl jo padaryto pažeidimo santykis. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti galimi Advokatų garbės teismo sprendimai, priimami išnagrinėjus drausmės bylą. Siūlymo laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo tarp galimų teismo sprendimų nėra numatyta, todėl lieka neaiškus galimo Advokatų garbės teismo siūlymo laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindas. Galbūt turima omenyje, kad Advokatų garbės teismo siūlymu advokatas gali būti laikinai išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ne išnagrinėjus drausmės bylą (ką suponuoja keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies formuluotė), o drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kai už galimai įvykdytą pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda - sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies formuluotei. Pritarti Patiklsinti keičiamo įstatymo 23 str. 3 d. ir 4 d. Pasiūlymas: 6 straipsnis. Pakeisti 23 straipsnio 3ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą ir nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį dėl kurio gali būti skiriama priimamas šio Įstatymo 53 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda nurodytas sprendimas, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš tTeikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“ „4. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-18 7,8
5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio trečiojo sakinio, numatančio, kad asmenys laikomi įrašytais į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tol, kol iš jo nėra išbraukiami, tikslas ir reguliavimo turinys. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias valstybės reguliuojamų profesijos atstovų sąrašų sudarymo taisykles, asmuo, įrašytas į sąrašą laikomas įrašytu tol, kol nustatyta tvarka iš jo nėra išbraukiamas. Analogiškas principas taikomas ir visoms kitoms dokumentų ar duomenų kaupimo platformoms (sąrašams, registrams, informacinėms sistemoms), kada tam tikras duomuo yra kažkokios sistemos dalis tol, kol iš jos nepašalinamas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūloma nuostata yra perteklinė bei nenustatanti jokios reguliacinio pobūdžio išimties iš bendros, visuotinai taikomos taisyklės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 24 str. ir 35 str. 5 d. Pasiūlymas: 7 straipsnis. Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vieta vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija.
Advokato duomenys skelbiami Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
taip: „5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Advokato padėjėjo duomenys skelbiami Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, numatančia, kad Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Nepritarti Keičiamo įstatymo 13 str. 2 d. nėra skirta įvardinti visus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo. Minėtoje dalyje apibrėžiama teisingumo ministro diskrecija kreiptis į Advokatūrą dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo. Sistemiškai vertinant projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 13 str. 1 d. 5 p. ir projekto 11 straipsniu keičiamas 52 str.
3 d. ir 4 d., kuriose apibrėžiama Advokatų garbės teismo teisė siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, 13 str. 2 d. dar kartą kartoti projekto 52 str. 3 d., 4 d. nuostatas, būtų netikslinga, nuostata būtų perteklinė. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 52 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo“. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procese turėtų advokatas, kuriam siūloma kelti (iškelta) drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas esminių asmens teisių ir pareigų turinys, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokias konkrečiai teises drausminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu turi advokatas, taip pat įtvirtinti pagrindines drausmės bylos nagrinėjimo taisykles. Pritarti 2019-12-06 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - Komitetas) klausymuose Lietuvos advokatūra pasiūlė įtvirtinti galimybę pratęsti sprendimo iškelti drausmės bylos priėmimo terminą, patikslinti nuostatą dėl advokato privalomo dalyvavimo garbės teismo posėdyje bei patikslinti
„turi“. Komiteto klausymuose buvo pritarta numatyti galimybę pratęsti
sprendimo iškelti drausmės bylą terminą 1 mėn., patikslinti kitas nuostatas pagal minėtus Lietuvos advokatūros pasiūlymus. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos advokatūros siūlymus bei Komiteto klausymuose priimtus sprendimus, tikslintini įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamas Advokatūros įstatymo 52 str. 2, 4, 5, 7 d. Pasiūlymas:
Pasiūlymas: 11 straipsnis. Pakeisti 52 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos
advokatūra arba teisingumo ministras. Subjektas, turintis teisę iškelti advokatui drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, pasiūlo advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, posėdyje turi teisę dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir advokatas, dėl kurio keliama drausmės byla, ir jų atstovai. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Atsiradus aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti iškelta per nurodytą terminą, motyvuotu subjekto, turinčio teisę iškelti advokatui drausmės bylą, sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai.“
„4. Dalyvauti advokatų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, kviečiamas advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, privalo
dalyvauti drausmės bylos posėdyje. Jei advokatas neatvyksta į drausmės bylos nagrinėjimą, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą taip pat gali dalyvauti advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, bei jo atstovas. 5.
medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti advokatui drausmės bylą bei Advokatų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimus.“
„7. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių,
su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.“
keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 dalyje siūlome atskleisti galimo Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo termino pratęsimo pagrindą, aiškiai susiejant jį su šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas, atsiradimu, t. y. siūlome aiškiai nurodyti, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Pritarti Pasiūlymas: 11 straipsnis. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu
atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo šių aplinkybių išnykimo dienos.“
2019-11-18 11,214 8.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką tvirtina Lietuvos advokatūra. Taigi, Lietuvos advokatūra, priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo turėtų priimti naują advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, ją suderinusi su teisingumo ministru. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai tvarka turėtų būti nagrinėjamos advokatų drausmės bylos, pradėtos nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, bet nebaigtos nagrinėti įstatymui jau įsigaliojus. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti 2019-12-06 Komitete vykusiuose klausymuose Lietuvos advokatūra pasiūlė patikslinti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 52 str. 9 d., atsisakant Advokatų garbės teismo nuostatų kaip perteklinio dokumento, nes pakanka Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos advokatūros siūlymus bei Komiteto 2019-12-06 ir 2019-12-11 klausymuose priimtus sprendimus, tikslintini projektu keičiamo įstatymo 52 str. 9 d. ir 20 str. 4 d. Pasiūlymas: 11 straipsnis. Pakeisti 52 str. 9 d.: „49.Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru“.“ Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas papildyti šia dalimi:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos advokatų
drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią drausmės bylų nagrinėjimo tvarką.“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks paskelbimas apie advokatui paskirtą drausminę nuobaudą turimas omenyje. Projekte Advokatų garbės teismo sprendimų paskelbimo nėra siūloma reglamentuoti. Tik projektu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas būtų skelbiamas vienus metus Lietuvos advokatūros interneto svetainėje. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad drausminė nuobauda galioja vienus metus būtent nuo skelbimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo, bet ne nuo sprendimo, kuriuo advokatui skiriami konkreti nuobauda, įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 55 straipsnio nuostatas, apskundus teismui sprendimą advokatui skirti drausminę nuobaudą, teismas gali sustabdyti drausminės nuobaudos galiojimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Advokatų garbės teismas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas nuobaudas. Tuo tarpu į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų atsižvelgti Advokatų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, nėra aišku. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti pagrindai, kuriems esant Advokatų garbės teismas projektu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte nurodytas nuobaudas galėtų panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui. Pritarti Patikslinti įstatymo projektu keičiamus 13 str. 1 d. 2 p., 36 str. 1 d. 2 p., 53 str. 1 ir 2 d., 54 ir 55 str., 67 str. 1 d., susijusius su Advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimu. Siekiant nuoseklumo ir taikant analogiją su Teismų įstatymu, Advokatų garbės teismo sprendimas siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą įtvirtinamas kaip poveikio priemonė, o ne kaip drausminė nuobauda. Pasiūlymai:
jį išdėstyti taip:
„5) pritaikius drausminę nuobaudą – įsiteisėjus Advokatų garbės teismo sprendimui siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį
advokatu;“ 9 straipsnis. Pakeisti 36 str. 1 d.
jį išdėstyti taip:
„2) priimtas įsiteisėja Advokatų garbės teismo
sprendimas siūlyti, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;“. 12 straipsnis. Pakeisti 53 str. ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) viešai paskelbiamą papeikimą (šis papeikimas vienus metus skelbiamas Lietuvos advokatūros interneto svetainėje);
4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo skirti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 52 straipsnio
nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.“ 13 straipsnis. Pakeisti 54 str. ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 5352 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytąją. 2.
3 dalies 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui sprendimų, Advokatų garbės teismas gali būti taikoma drausminė nuobauda – priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išbraukimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
str. ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimas
ir apskundimas
straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. 2. Advokatų garbės teismo sprendimas skirti drausminę nuobaudą ‒ viešai skelbiamą papeikimą ir sprendimas siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu sprendimai nebuvo apskųsti. Apskundus šiame punkte nurodytus Advokatų garbės teismo sprendimus, jie įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo sprendimu Advokatų garbės teismo sprendimai paliekami galioti. 3. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.“ 16 straipsnis. Patikslinti 59 str. 2 d. 2p: „2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;“. 20 straipsnis. Patikslinti 67 str. 7 d.:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti
nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka.
Be šio Įstatymo
garbės teismas gali priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininką taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos atsakomybės taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.“
nustatyti, kad ,,Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ir advokato padėjėjui dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatui Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda (viešai skelbiamas papeikimas) būtų skelbiama Advokatūros interneto svetainėje.
Galimi atvejai, kai apskundus teismui sprendimą skirti minėtą nuobaudą, toks sprendimas galėtų būti panaikintas kaip neteisėtas, tačiau informacija apie drausminės nuobaudos (viešai skelbiamo papeikimo) konkrečiam advokatui skyrimą būtų skelbiama interneto svetainėje visą laiką iki tol, kol teismas priims sprendimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Pažymėtina, kad viešas paskelbimas apie drausminę nuobaudą gali sukelti neigimas pasekmes advokato, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, profesinei veiklai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą apskundimas sustabdo drausminės nuobaudos galiojimą. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 53 str. 2 d. ir 55 str.
Advokatų garbės teismas būtų sudaromas iš trijų narių advokatų ir dviejų visuomenės atstovų. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Advokatų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas visuomenės atstovais Advokatų garbės teisme galėtų būti skiriami ir buvę advokatai. Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kai Advokatų garbės teismą sudarytų trys advokato veiklą vykdantys advokatai bei du buvę advokatai.
Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama į Advokatų garbės teismą įtraukiant visuomenės atstovus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti papildomų reikalavimų asmenims, skiriamiems visuomenės atstovais. Nepritarti Ribojimo būti paskirtiems visuomenės atstovais įtvirtinimas vien dėl to, kad asmuo buvo advokatu vertintinas kaip neproporcingas ir diskriminuojantis. Kartu pažymėtina, kad advokato patirtis visuomenės atstovui (dėl šios profesinės veiklos praktinio išmanymo) gali sudaryti ir prielaidas gilesnėms įžvalgoms nagrinėjant advokatų drausmės bylas. Pažymėtina, kad visuomenės atstovui bus taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, todėl buvęs advokatas visuomenės atstovu Advokatų garbės teisme galėtų būti tik tokiu atveju, jeigu advokato įgaliojimų neteko ne dėl konstatuotų advokato veiklos pažeidimų, bet kitais pagrindais, pavyzdžiui, savo noru paprašė būti išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Advokatų garbės teismo narių, išskyrus advokatus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi iš projekto nuostatos darytina išvada, kad visuomenės atstovų darbas Advokatų garbės teisme būtų apmokamas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių apmokėtų visuomenės atstovų darbą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti 2019-12-06 Komiteto klausymuose Lietuvos advokatūra pasiūlė patikslinti keičiamą įstatymo 61 str. 2 d., papildant, kad visuomenės atstovai turi tokias pačias teises kaip ir advokatai, kurie yra Advokatų garbės teismo nariai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos advokatūra apmoka Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams už jų darbą Advokatų garbės teisme ir atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymą, siūloma keičiamo įstatymo
visuomenės atstovams už jų dalyvavimą Advokatų garbės teismo veikloje bus apmokama kaip ir Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos advokatūros siūlymus bei Komiteto klausymuose priimtus sprendimus, tikslintina įstatymo 62 str. 2 d. Pasiūlymas:
61 str. 2 d.:
„2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų
advokato veiklos stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame Įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Asmuo Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Veikdami kaip Advokatų garbės teismo nariai visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir advokatai. Visuomenės atstovams – Advokatų garbės teismo nariams už dalyvavimą Advokatų garbės teismo veikloje apmokama kaip ir Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams.“
siūloma nustatyti, kad Advokatų garbės teismą sudaro Lietuvos advokatūra. Atkreiptinas dėmesys, kad Advokatų garbės teismas būtų sudaromas ne Lietuvos advokatūros, o keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, siūlome nurodyti, kad Lietuvos advokatūra ne sudaro Advokatų garbės teismą, o tvirtina Advokatų garbės teismo personalinę sudėtį. Pritarti Patikslintos keičiamo įstatymo 61 str. 3 d. ir 52 str. 8 d. nuostatos. Pasiūlymas:18 straipsnis. Pakeisti 61 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Advokatų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos advokatūra. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai.“ 11 straipsnis. Pakeisti 52 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „įregistruojamas į sąrašą“ neturėtų būti vartojama tikslesnė formuluotė „įrašomas į sąrašą“, nes objektai ar kiti duomenys registruojami atitinkamuose nustatyta tvarka įsteigtuose registruose, o ne sąrašuose. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalies bei 67 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nepritarti Formuluotės suderintos su 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d.
Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje. Tokia sąvoka priimtina tarp valstybių narių. Atkreiptinas dėmesys, kad sudaromi du sąrašai: Praktikuojančių advokatų sąrašas, į kurį įrašomi asmenys Lietuvoje pripažinti advokatais, ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašas, kuriame registruojami ES valstybėse narėse pripažinti advokatai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Advokatų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi galima situacija, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas Advokatų garbės teismas nevykdys savo funkcijų visą kadenciją, kuriai buvo išrinktas. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio
būti renkamas ar skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo sudaryto Advokatų garbės teismo nariams neišbuvus pilnos kadencijos, įsigaliojus įstatymui formuojant naujas Advokatų garbės teismo sudėtis, tokie Advokatų garbės teismo nariai galėtų pretenduoti būti išrinkti dviem naujoms kadencijos iš eilės. Be to, nėra aiškus, ar projekto nuostatos, kuria ribojamas Advokato garbės teismo narių kadencijų skaičius, taikymas, t.y. neaišku, ar, pavyzdžiui, dvi kadencijas iš eilės iki įstatymo įsigaliojimo jau buvęs Advokatų garbės teismo nariu asmuo, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti renkamas dar dvejoms kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Seimo narės pasiūlymą ir 2019-12-02, 2019-12-06 ir 2019-12-11 Komitete vykusių klausymų metu išsakytus argumentus, pritarta šioms įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatoms „21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio Advokatų garbės teismo įgaliojimų pabaigos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Advokatų garbės teismas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka papildomas dviem nariais – visuomenės atstovais. Šių Advokatų garbės teismo narių kadencija tęsiasi iki Advokatų garbės teismo kadencijos pabaigos. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Advokatų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, jo kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo išrinkimo Advokatų garbės teismo nariu šio įstatymo nustatyta tvarka.
<...>“
3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-25 Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) yra susipažinusi su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX – 2066 16, 23, 36, 52, 53, 54, 55, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), kurio pirmoji redakcija buvo pateikta derinimui 2019 m. birželio 27 d. Advokatūra 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. 609 (Priedas Nr. 1) pateikė pirmines savo įžvalgas Teisingumo ministerijai, kartu informuodama, kad išsamią poziciją pateiks vėliau. Atlikusi detalesnę analizę, Advokatūra
išsiuntė plačiau pagrįstą poziciją dėl Įstatymo projekto. Teisingumo ministerija 2019 m. rugsėjo 6 d. Vyriausybei pateikė patikslintą Įstatymo projektą. Tačiau iš Įstatymo projekto lydimosios medžiagos matyti, kad į Advokatūros pateiktas pastabas Įstatymo projekto iniciatorius neatsižvelgė, o vienas iš Advokatūros teiktų raštų (Priedas Nr. 2) pagal viešai prieinamą informaciją, svarstant Įstatymo projektą Vyriausybėje Teisingumo ministerijos nebuvo nei paminėtas, nei įvertintas[1]. Dėl to kyla pagrįstos abejonės, ar toks Teisingumo ministerijos teikimas galėtų būtu laikytinas atitinkančiu Vyriausybės darbo reglamento 19.6. ir 34 punktus. Jau po Įstatymo projekto pateikimo Vyriausybei, Advokatų tarybos ir Advokatų garbės nariai susitiko su Teisingumo ministru ir 2019 m. rugsėjo 18 d. Advokatų tarybos posėdžio metu aptarė Teisingumo ministro siūlomus reglamentavimo pokyčius.
Diskusijos metu Teisingumo ministras paprašė pateikti papildomos informacijos bei pažadėjo, kad kol nebus gautas CCBE (Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba) atsakymas, šis Įstatymo projektas Vyriausybėje nebus svarstomas, žr. pridedamą Advokatų tarybos 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr.18 4 klausimą (Priedas Nr. 3). Atsižvelgiant į šį sutarimą, Advokatūra, atlikusi teisės akto projekto vertimą į anglų kalbą, 2019 m. rugsėjo 24 d. parengė kreipimąsi į CCBE su prašymų įvertinti tokį siūlomą reglamentavimą. Advokatūra prasidėjusias diskusijas su Teisingumo ministerija vertino kaip konstruktyvias; tai pagrindė ir paties ministro veiksmai, pavyzdžiui, 2019 m. spalio 9 d. atidedant Įstatymo projekto svarstymą Vyriausybės pasitarime, argumentuojant, kad gauta „labai argumentuotų pastebėjimų“.[2] Advokatūros kreipimasis į CCBE buvo svarstomas šios organizacijos
d. Vyriausybės posėdyje buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo Įstatymo projektui bei šio projekto pateikimui Seimui buvo pritarta. Advokatūra prašytų Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nesvarstyti Įstatymo projekto, kol nebus gauta oficiali CCBE nuomonė. Advokatūra buvo informuota, kad minėta oficiali CCBE nuomonė bus pateikta gruodžio mėnesį. Pritarti iš dalies Advokatų garbės teismo sudėties nustatymas priskirtinas nacionaliniam reguliavimui. CCBE (Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba) yra tarptautinė organizacija, vienijanti advokatų asociacijas ir jos priimami dokumentai „position paper“, kuriuose išreiškiama nuomonė tam tikrais klausimais, nėra privalomi valstybės valdžios institucijoms.
2019-12-02 ir 2019-12-06 Komiteto klausymuose, Lietuvos advokatūra pasiūlė patikslinti 61 str., padidinat Advokatų garbės teismo narių skaičių 2 advokatais, numatant, kad visuomenės atstovus siūlo teisingumo ministras, o renka visuotinis advokatų susirinkimas, įtvirtinant papildomus reikalavimus visuomenės atstovams – aukštąjį universitetinį išsilavinimą - bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą, konfidencialumo pasižadėjimą, papildant, kad visuomenės atstovai turi tokias pačias teises kaip ir advokatai, taip pat numatant, kad kai garbės teismo pirmininkas nedalyvauja garbės teismo posėdyje, lemiamą balsą turi posėdžio pirmininkas. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros siūlymus bei Komiteto klausymuose priimtus sprendimus, patikslintinos keičiamo įstatymo 61 straipsnio nusotatos. 2. Lietuvos advokatų padėjėjų asociacija 2019-11-28 Lietuvos advokatų padėjėjų asociacijos (toliau – Asociacija) vienas iš keliamų tikslų yra ginti advokatų padėjėjų pažeidžiamas teises bei aktyviai dalyvauti advokatų padėjėjų veiklos teisinio reguliavimo priėmime, todėl Asociacija 2019-11-28 visuotiniame narių susirinkime išnagrinėjo (valdyboje) Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-4135) (toliau – Įstatymo projektas) 15 straipsnio redakciją, kur siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 61 straipsnį inter alia ir 61 str. 1 d.
teisės norma, kad po vieną narį iš visuomenės atstovų skiria teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei suteiktą teisę asmenims laivai vienytis į asociacijas ir valdžios atstovų pareigą visus asmenis laikyti lygiais, atsižvelgdama į VIII Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese dėl nusikaltimų užkardymo ir elgesio su įtariamaisiais, vykusio 1990 metais 27 rugpjūčio – 7 rugsėjo Havanoje, Kuba, priimtos konvencijos Dėl teisininkų (advokatų) veiklos pagrindinių principų, atsižvelgdama į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2000 m. spalio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 21 „Dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją“, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytą juridinių asmenų teisnumo turinį, norėdama skatinti laisvę praktikuoti teisininko profesiją bei siekiant sustiprinti teisinę valstybę, kurioje dalyvauja teisininkai, ypač, asmens laisvių gynimo vaidmenyje, žinodama apie būtinybę užtikrinti teisingą teisingumo administravimo sistemą, kuri užtikrina teisininkų nepriklausomumą vykdant savo profesines pareigas be nereikalingų apribojimų, įtakos, skatinimo, spaudimo, grasinimų ar kišimosi, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, iš bet kurios šalies pusės ar dėl bet kurios priežasties, atsižvelgdama į tai, kad drausmines advokatų padėjėjų bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas, ir manydama, kad Advokatų garbės teismas yra vienas iš advokatų savivaldos organų P a r e i š k i a:
1kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16,
22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-4135) 15 straipsnio redakciją siekianti pakeisti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kur Advokatų garbės teismo sudarymo tvarkoje įtvirtinama teisės norma, kad po vieną narį iš visuomenės atstovų skiria teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galimai prieštarauja: 1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Lietuvos aidas, 1992-11-10, Nr. 220-0) įtvirtintam teisinės valstybės principui, bei. 5 str. 3 d., 29 str. 1 d. 35 str. 1 d.;
(advokatų) veiklos pagrindinių principų skyriaus Prasižengimų nagrinėjimas
alia ir taikytina advokatų padėjėjų atžvilgiu nagrinėjamos nešališkoje drausminių bylų nagrinėjimo institucijoje, savarankiškai sudaryta advokatų, kaip nepriklausomame organe numatytame įstatyme (A/CONF.144/28/Rev.1, 118 (1990)); 1.3. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2000 m. spalio 25 d. rekomendacijos Nr. 21 „Dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją“ (Rec(2000)21) skyriaus - V principas – Asociacijos 2 punktui, kur nustatyta, kad advokatūroje ir kitose teisininkų asociacijose turėtų būti savivaldos organai, nepriklausomi nuo valdžios institucijų ir visuomenės;
nustatyta, kad apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu ir 2.76 str., kur nustatyta, kad draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. 2. kad Advokatų garbės teismas privalo būti sudaromas tik iš pačių advokatų ir tik advokatų bendruomenės bei privalo būti nepriklausomas nuo valdžios institucijų ir visuomenės.
Atsižvelgiant į aukščiau pareikštus teiginius Asociacija p r a š o: Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovų instituciją netvirtinti pateikiamą Įstatymo projekto 15 straipsnį arba grąžinti Įstatymo projekto iniciatoriui tobulinti siūlomą Advokatų garbės teismo sudarymo teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo ir turinčio teisę inicijuoti įstatymų pataisas, atkreipti ypatingą dėmesį į planuojamą advokatų veiklos nepriklausomumo pažeidimą, o Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Įstatymą nepašalinus teisinio reguliavimo prieštaraujančio advokatų nepriklausomumui, jį vetuoti, nepasirašyti ir grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui ištaisyti teisinius prieštaravimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip iniciatoriaus Įstatymo projekto atsiimti minimo Įstatymo projektą ir teisinį reguliavimą dėl Advokatų garbės narių parinkimo tvarkos aptarti su advokatų bendruomene iš naujo. Nepritarti Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, siūloma nustatyti, kad advokatų garbės teisme dalyvautų ir nepriklausomi visuomenės atstovai. Tai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, ir kuri grindžiama teisinės sistemos, kuriai priklauso ir advokatai, atvirumo ir skaidrumo principu bei visuomenės iniciatyva, įsitraukimu ir aktyviu dalyvavimu užtikrinant teisinės sistemos efektyvų veikimą. Visuomenės atstovui nesuteikiami įgaliojimai kištis į advokato tiesiogiai vykdomą veiklą, todėl advokatų nepriklausomumas nepažeidžiamas. Visuomenės atstovui suteikiami įgaliojimai dalyvauti advokato veiklos vertinime, kai jau yra signalas, kad jis galimai veikia netinkamai.
Advokatai taip pat tarnauja visuomenei, todėl jos atstovai turi teisę žinoti, kaip šie asmenys atlieka savo pareigas. Projektu nesikėsinama į teisinių profesijų savivaldą, bet siekiama šioje sistemoje vykstančius procesus, kurie yra aktualūs ir visuomenei, išviešinti ir skaidrinti. Pastebėtina, kad visuomenės atstovų dalyvavimas institucijų veikloje nėra naujiena ‒ visuomenės atstovai jau seniai yra Teisėjų garbės teismo ir Prokurorų etikos komisijos nariai. Todėl ir advokatų bendruomenių atstovams reikėtų taip pat būti atviresniems visuomenei. Tokia praktika įprasta ir užsienio šalyse ‒ Švedijoje advokatų drausmės komitetą, kuris nagrinėja advokatų drausmės klausimus, sudaro 11 narių, iš kurių 3 (visuomenės atstovus) skiria Vyriausybė. Danijoje advokatų drausmės tarybą sudaro 21 narys, 2 narius sudaro teisėjai iš teismų, kuriuos skiria Aukščiausiojo Teismo prezidentas, 9 nariai yra visuomenės atstovai, kuriuos skiria Teisingumo ministras, 9 nariai yra teisininkai, kuriuos skiria Advokatūra ir Teisininkų draugija. Estijoje advokatų garbės teismą sudaro 7 nariai: iš kurių 2 teisėjus renka teisėjų visuotinis susirinkimas, teisės srities mokslininkas, kurį skiria universiteto Teisės fakulteto taryba. 3. Lietuvos teisininkų draugija 2019-11-29 Lietuvos teisininkų draugijos Taryba, 2019 lapkričio
vieningą Lietuvos teisininkų draugijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Advokatūros įstatymo Nr. IX -2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Notariato įstatymo Nr. 1-2882 3, 6, 9, 10(1), 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10(2) straipsniu ir 10(2) straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo projekto ir Antstolių įstatymo Nr.
IX -876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos teisininkų draugija visiškai palaiko Lietuvos Advokatūros, Lietuvos, Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytas pozicijas dėl įstatymų pakeitimų projektų. Nors jos yra paremtos aiškiais teisiniais argumentais, mokslo atstovų nuomone (kartu buvo pateiktos autoritetingų mokslininkų (buvusio LR Konstitucinio Teismo teisėjo prof. Egidijaus Šileikio bei akademiko prof. Vytauto Nekrošiaus) išvados), minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektai visgi teikiami Lietuvos Respublikos Seimui iš esmės nepakeisti. Lietuvos teisininkų draugijos nuomone, minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus lydinčiuose dokumentuose deklaruojami pakeitimų tikslai negali būti pasiekti tokiomis priemonėmis, kokios siūlomos teikiamais įstatymų pakeitimų projektais. Tuo tarpu žala, kurią gali sukelti ir, tikėtina, sukels minėtų įstatymų pakeitimai, gali būti didelė ir ilgalaikė. Tikime ir suprantame, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai, pagrindiniu komitetu paskirto Teisės ir teisėtvarkos komiteto (kuriame klausymai numatyti jau 2019 12 02 d.) nariai yra išsamiai susipažinę su aukščiau minėtomis mokslininkų išvadomis bei kitais teisiniais argumentais. Jų nekartojame. Lietuvos Advokatūros, Lietuvos Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytus argumentus bei mokslininkų pateiktas išvadas palaikome visa apimtimi.
Lietuvos teisininkų draugija nepritaria minėtiems įstatymų pakeitimų įstatymų projektams bei mano, jog dėl minėtų įstatymų pakeitimų projektų būtina platesnė diskusija, į ją įtraukiant visas suinteresuotas puses bei mokslo atstovus Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie išvadų lentelės Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai 1 ir 2 pastabų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-06 Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu svarstomi šie įstatymų projektai
Įstatymų projektų svarstymus. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 6, 9, 101, 103, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo (toliau – Notariato įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr.
IX-876 5, 8, 13, 14, 15, 27, 28, 34 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Antstolių įstatymo pakeitimo projektas) projektuose numatoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų <...> informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo (taip, kaip jis suprantamas Notariato ir Antstolių įstatymuose) atitinka nustatytos nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Sistemiškai vertinant minėtus projektus kartu su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Advokatūros įstatymo pakeitimo projektas), šiame įstatymo projekte pasirinktas kitoks teisinis reguliavimas, tai yra visiškai skirtingas nei Notariato ir Antstolių įstatymo pakeitimo projektuose. Įstatymo pakeitimo projekte suteikiama teisė Lietuvos advokatūrai (kitas subjektas – ne Teisingumo ministerija) vykdant Advokatūros įstatyme nustatytas funkcijas kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, <...> gauti funkcijoms reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus, taip pat ir informaciją apie asmenis, siekiančius būti pripažintais advokatais, siekiančius būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą <...>, visuomenės atstovus, skiriamus ar paskirtus Advokatų garbės teismo nariais, kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokios informacijos gavimas nesiejamas su advokatų nepriekaištinga reputacija.
Atsižvelgdami į Notariato, Antstolių ir Advokatūros įstatymų pakeitimo projektuose siūlomus pakeitimus bei į tai, kad galiojančiuose įstatymuose antstoliai, notarai ir advokatai prieš pradėdami pareigas prisiekia teisingumo ministrui, siūlome kompleksiškai Notariato, Advokatūros ir Antstolių įstatymuose įtvirtinti surenkamos informacijos apie asmenį, siekiantį eiti minėtas pareigas, mechanizmą ir nustatyti, kad Teisingumo ministras, gavęs asmens prašymą priimti advokato, notaro ar antstolio priesaiką, siekdamas nustatyti, ar minėtas asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kreiptųsi į STT, kuri Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais surinktų ir pateiktų Teisingumo ministrui informaciją apie asmenį, pateikusį prašymą priimti advokato, notaro ar antstolio priesaiką. Įstatymuose taip pat siūlome įtvirtinti normą, kad, Teisingumo ministras galėtų atsisakyti priimti advokato, notaro ar antstolio priesaiką, jei iš STT pateiktos informacijos padaro išvadą, kad asmuo, pateikęs prašymą priimti advokato, notaro ar antstolio priesaiką, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Svarstomuose Įstatymų projektuose nenumatyta, kas ir kokia tvarka turi patikrinti asmens, pateikusio prašymą priimti advokato, notaro ar antstolio priesaiką, atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atitinkamai turėtų būti papildytas ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas. STT nuomone, šiuo siūlymu siekiama didinti advokatų, antstolių ir notarų atsparumą korupcijai, nustatant asmens, pateikusio prašymą priimti priesaiką, nepriekaištingos reputacijos atitikties reikalavimams patikrinimo tvarką ir taip didinti visuomenės pasitikėjimą
pareigūnai ir jų veiklą valstybė kontroliuoja minimaliai, paliekant kontrolės teisę advokatų savivaldai – Lietuvos advokatūrai, todėl Advokatūros įstatymo projekto įgaliojimai kreiptis dėl informacijos į atitinkamas institucijas, kai sprendžiamas klausimas dėl asmens, siekiančio tapti advokatu, suteikiami Lietuvos advokatūrai, kuri organizuoja advokato egzaminus ir pripažįsta asmenį advokatu bei priima sprendimą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą. Dėl šių priežasčių funkcija tikrinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, negalėtų būti perduota teisingumo ministrui, kuris nepriima sprendimo dėl asmens pripažinimo advokatu. 2. Advokatūros teisę gauti informaciją, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, ir tvarkyti asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą bei teistumą reguliuoja Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 6 dalis ir 57 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Papildomas sukūrimas normos, kuri pabrėžtų išskirtinai Advokatūros teisę gauti informaciją, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, būtų perteklinis ir „dirbtinis“. 3. Siūlytina neatsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) siūlymą dėl notarų, antstolių ir advokatų tikrinimo pagal Korupcijos prevencijos įstatymą:
1) Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą korupcijos prevencijos priemonėmis, be kita ko, laikytinos korupcijos rizikos analizė ir informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika. STT nepateikė duomenų, kad notarų, antstolių ar advokatų sritys pripažintinos sritimis, kurioje egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė ir dėl to yra būtina ir proporcinga (ypač asmens teisės į darbą ir privatų gyvenimą aspektais) imtis tokių priemonių, kaip informacijos apie asmenis, siekiančius tapti notaru, antstoliu ar advokatu rinkimas, siekiant užtikrinti korupciją šiose srityse. 2) STT siūlo surinkti informaciją apie asmenis, kurių veikla neapima tiesioginio ir konkretaus dalyvavimo vykdant viešosios valdžios funkcijas, jie nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai, kai pagal Korupcijos prevencijos įstatymą privalomai tikrinami tik valstybės ar savivaldybės institucijose ir įstaigose pareigas eisiantys asmenys, t. y. vadovaujančias pareigas einantys asmenys, turintys galimybę priimti sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų administravimu, taip pat asmenys, einantys vadovaujančias pareigas su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusiose įmonėse.
Skirtingai, nei paminėti asmenys, antstoliai, notarai ir advokatai yra savarankišką profesinę veiklą vykdantys asmenys, neadministruojantys valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, jų veikla taip pat nesusijusi ir su nacionalinio saugumo užtikrinimu, todėl nėra pagrindo teikti, kad šiose srityse yra didesnė korupcijos rizika, nei pvz., mokesčių administravimo, muitinės ar teisėsaugos institucijose, kuriose ne vadovaujančias pareigas einantiems asmenims Korupcijos prevencijos įstatyme numatytas privalomas tikrinimas taip pat neatliekamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, STT siūlymas būtų ne tik neproporcingas, bet ir diskriminacinis, nes asmenims, veiklą vykdantiems srityse, kuriose yra nedidelė korupcijos tikimybė, būtų taikomi griežtesni reikalavimai nei korupcijos aspektu rizikingesnės kontrolės, priežiūros ar teisėsaugos institucijose dirbantiems asmenims. 3) Galiojantis teisinis reguliavimas jau ir šiuo metu užtikrina, kad antstolio, notaro ar advokato veiklą vykdytų nepriekaištingos reputacijos asmenys, nes atitinkamuose įstatymuose numatyta, kad antstolio, notaro ar advokato įgaliojimai gali būti stabdomi, jeigu asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo konstatuota asmens nusikalstama veika, antstolis, notaras ar advokatas apskritai šalinami iš pareigų. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aleknaitė-Abramikienė, Irena Haase, Stasys Šedbaras Seimo nariai
2 Argumentai: Advokatūros įstatymas bei Lietuvos advokatų etikos kodeksas advokatams, skirtingai nei visuomenės atstovams, kelia aukštus profesionalumo bei etikos standartus. Todėl Advokatų garbės teismo nariai – advokatai, skirtingai nei visuomenės atstovai, išmano ir profesionaliu lygmeniu gali vertinti advokato veiklos ir etikos pažeidimus ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu, dėl to, kad jie patys vykdo advokato veiklą ir patys privalo laikytis aukštų profesinės etikos standartų profesinėje veikloje bei kasdieniniame gyvenime. Atsižvelgiant į tai, tik advokatai gali tinkamai įvertinti advokatų veiklos specifikos nulemtas advokato teises ir pareigas. Priėmus Įstatymo projekto 61 str. 2 d. advokatų profesinės veiklos ir etikos pažeidimų klausimus spręstų asmenys, kuriems nėra taikomi tokie aukšti profesionalumo bei etikos reikalavimai, kaip advokatams, taip pat, jie neturi jokios patirties, kuri būtina tinkamai įvertinti advokato profesinės veiklos bei etikos pažeidimus ir jų specifiką. Aukštąjį išsilavinimą turinčio, tačiau teisinės srities specifikos neišmanančio asmens įtraukimas į Advokatų garbės teismo narių sudėtį, gali iškreipti advokatų profesinės veiklos ir etikos pažeidimų vertinimą, lemti neteisingus Advokatų garbės teismo sprendimus. Todėl yra reikalinga, kad visuomenės atstovai, kuriuos Įstatymo projektu ketinama įtraukti į Advokatų garbės teismo narių sudėtį, turėtų ne bet kokį, bet būtent teisinį aukštąjį išsilavinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas turintis ne
mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų.
Advokatų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą
Advokatų garbės teismo nariams – advokatams. Nepritarti Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslus, kad naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema – advokatų, notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, taip pat Komitete vykusių klausymų ir posėdžio metu išsakytus argumentus, buvo nuspręsta atsisakyti reikalavimo visuomenės atstovui turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. 2.
Širinskienė Seimo narė 2019-12-1221 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui XIIIP-4135 pateiktas pastabas, Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų metu išsakytus argumentus, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai tvarka turėtų būti nagrinėjamos advokatų drausmės bylos pradėtos nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, bet nebaigtos nagrinėti įstatymui jau įsigaliojus, taip pat kokia tvarka turėtų būti nagrinėjamos advokatų drausmės bylos pradėtos nagrinėti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau dar nepatvirtinus naujos advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos, taip pat dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimų tęstinumo įsigaliojus įstatymo nuostatoms, siūlytina įstatymo projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo straipsnį papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Advokatų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos advokatūra iki
aktus. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio Advokatų garbės teismo įgaliojimų pabaigos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Advokatų garbės teismas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka papildomas dviem nariais – visuomenės atstovais.
Šių Advokatų garbės teismo narių kadencija tęsiasi iki Advokatų garbės teismo kadencijos pabaigos. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Advokatų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, jo kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo išrinkimo Advokatų garbės teismo nariu šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos advokatų drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. 5. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo, suderinusi su teisingumo ministru, nustato naują drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. Iki naujos drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nustatymo, advokatų drausmės bylų, pradėtų po šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.“
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4135(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 5. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/00a01fc0d09111e9a4c8c3d3af57ad27?jfwid=pffih3soq (žr. derinimo lentelę). [2] http://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-pasitarimas-71 (žr. posėdžio protokolą ir pasitarimo garso įrašą nuo 07 iki 17 sek.)