DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pirmosios registracijos mokestį, kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Toks teisinio reguliavimo pobūdis turi būti svarstomas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą. Pažymėtina, jog nepaisant to, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte naujo mokesčio įvedimas siejamas su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį ir to, jog pagal įstatymo nuostatas mokesčio dydį tiesiogiai lems transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekis, turi būti atsižvelgiama į jau minėtą mokesčio taikymo būdą, t. y. į tai, jog prekyba naudotais automobiliais, kurie jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nepatirs jokių mokestinių pakeitimų, tačiau visi į Lietuvos Respubliką įvežami naudoti automobiliai su siekiu juos įregistruoti, bus apmokestinami mokesčiu. Taigi vidinė Lietuvos Respublikoje vykstanti prekyba naudotais automobiliais nebus papildomai apmokestinama, o importuojami naudoti automobiliai, tarp jų ir iš Europos Sąjungos valstybių, bus papildomai apmokestinti. Teigtina, jog toks mokesčio taikymo būdas galimai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo, todėl projekto nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“
įstatymo tekste nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekte ne pirmą kartą minint Kelių transporto priemonių registro pavadinimą ar Vidaus reikalų ministerijos pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. 3. Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad mokestis sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje. 4. Projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamos formuluotės „motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ bei „kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ turi būti suderinti tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme reikėtų vengti nukreipiančiųjų normų į kitas nukreipiančiąsias normas, projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį pagal šio Įstatymo 2 priede patvirtintas formules“. 6.
nurodyti ne tik instituciją, įgaliotą nustatyti ir skelbti mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficientą, tačiau ir šio koeficiento taikymo tvarką, t.y. iki kada turėtų būti nustatomas ir paskelbiamas tais mokestiniais metais taikytinas vartotojų kainų indeksas bei nuo kada ir iki kada šis koeficientas turi būti taikomas. 7. Pažymime, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, todėl projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „vidaus reikalų ministro įgaliota“, o antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „ministerija ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ministras ar jo įgaliota“. 8. Manome, kad projekto 7 straipsnio 3 dalis, nustatanti mokesčio nesumokėjimo teisines pasekmes, turėtų būti dėstoma ne projekto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčio administravimo klausimus, o atskirame straipsnyje. 9. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius
„skundžiamas“ įrašytini žodžiai „gali būti“. 10. Projekto 8 straipsnio 2 dalis
brauktina kaip perteklinė, nes ji tik pakartoja bendrąjį įstatymų galiojimo laike - lex retro non agit – principą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad pirmos registracijos mokestis nemokamas už tas motorines transporto priemones, kurių registravimo procedūra buvo pradėta, t.y. registracijai būtini dokumentai buvo pateikti, iki 2020 m. sausio 1 d., tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. 11. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o vietoj datos „2020 m. sausio 1 d.“ – data „2019 m. gruodžio 31 d.“. 12. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „2020 m. liepos 1 d.
Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu Miškų sodinimo programa yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Antra, pažymėtina, kad įstatyme aiškiai nenurodoma, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą. Tokia nuostata nurodoma tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai įtvirtinta ir kituose atskirus mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Trečia, pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė jokiais atvejais neturi būti įgaliota skirstyti valstybės biudžeto lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. 13.
taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisės aktuose, reglamentuojančiuose Kelių transporto priemonių registro veiklą, vartojama terminija, projekto 2 straipsnio 3 dalyje:
įregistruotos M₁klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytojo keitimas“ įrašytini žodžiai „duomenų apie pasikeitusį Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M₁klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į registrą“;
valdytojo“ įrašytini žodžiai „keičiami šie transporto priemonės valdytojo duomenys:“;
valdytoju gali būti ne tik juridinis asmuo, tačiau ir Lietuvos Respublikos ir užsienio juridinio asmens bei kitos organizacijos, taip pat užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas bei atstovybė. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto
motorinės transporto priemonės faktinis išmetamo CO₂ kiekis, o išmetamo CO₂ dydis, kuris yra nurodytas motorinės transporto priemonės duomenų šaltiniuose. 3. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad mokestis sumokamas į valstybės įmonės Regitra (toliau – VĮ Regitra) sąskaitą. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ji nedera su Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintais bendraisiais mokesčių administravimo principais.
Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o 3 dalyje numatyta, kad jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame Įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. Mokesčio administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, o 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestis ir su juo susijusios sumos laikomos sumokėtais, kai kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčių mokėtojo inicijuotą mokėjimo operacijos sumą Mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad VĮ Regitra negali būti laikoma motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio administratoriumi, į kurios sąskaitą būtų pervedamos mokesčiu surenkamos valstybės biudžeto lėšos. Manytume, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis kaip ir kiti Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos turėtų būti mokamasi į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. 4.
4Projekto 6 straipsnio 2 dalies:
ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje;
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, yra perteklinė, nes norma dėl sumokėto mokesčio galimo grąžinimo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka yra numatyta šio straipsnio 3 dalyje;
sumokėtas iki transporto priemonės registravimo Kelių transporto priemonių registre, grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
žodžio „registravimo“ įrašytinas žodis „registracijos“. 5. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokestis gali būti grąžinamas, pateikus dokumentus įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo registravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, vietoj žodžių „pirmojo registravimo“ įrašytinas žodis „įregistravimo“ (pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamą terminiją). Antra, žodžiai „gali būti“ brauktini, nes įstatyme turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos mokesčio mokėtojų teisės bei mokesčio administratorių prievolės, susijusios su mokesčiu, jų atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo pagrindai. Tuo tarpu siūloma formuluotė suponuoja, kad mokesčio grąžinimą galėtų lemti ir kažkokie kiti, įstatyme nenumatyti, subjektyvaus (vertinamojo) pobūdžio vidaus reikalų ministro nustatyti ar mokesčio administratoriaus pasirinkti kriterijai.
Trečia, pažymėtina, jog nėra aišku kokiu tikslu įstatyme siekiama nustatyti mokesčio grąžinimo galimybę ir kodėl mokestis būtų grąžinamas tik tuo atveju, kai motorinė transporto priemonė per 90 dienų išgabenama iš Lietuvos Respublikos teritorijos, po pirmojo registravimo Kelių transporto priemonių registre. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp asmens, kuris per 90 dienų išgabeno transporto priemonę iš Lietuvos Respublikos po pirmojo įregistravimo ir tarp asmens, kuris per 90 dienų po registracijos (registro duomenų keitimo) išgabeno įsigytą transporto priemonę, iš esmės nėra jokio skirtumo, nes ir vienu ir kitu atveju asmuo transporto priemonę išgabentų iš Lietuvos Respublikos teritorijos per įstatyme nurodytą terminą ir ja nesinaudotų ilgiau nei 90 dienų. Tokiu būdu keltinas klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo principo, kai įstatymai turi būti taikomi vienodai visiems asmenims, jei tarp jų teisinės padėties nėra tokios apimties skirtumų, kurie pateisintų skirtingą įstatymo taikymo praktiką. 6. Siekiant teisės akto normų nuoseklumo, projekto 4,
mokesčio dydžio apskaičiavimą, siūlome dėstyti nuosekliai iš eilės. 7. Projekto 6 straipsnio 7 dalyje trečiąjį sakinį reikėtų tikslinti, nes jame turi būti reglamentuojamas ne Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto ir paskelbto mokestinių metų vartotojų kainų indekso taikymo, o būtent indeksavimo koeficiento taikymo tvarka, t.y. siūlome nurodyti instituciją, įgaliotą nustatyti ir skelbti indeksavimo koeficientą, taikomą atitinkamais metais, ir šio indeksavimo koeficiento taikymo tvarką - nuo kada ir iki kada šis indeksavimo koeficientas bus taikomas. 8.
sakinyje vietoj žodžių „vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota“. 9. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybės įmonės Regitra sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas valstybės įmonės Regitra generaliniam direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. <...> Valstybės įmonės Regitra generalinio direktoriaus sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamoje nuostatoje nenurodoma, jog išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiant VĮ Regitra sprendimą dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo VĮ Regitra generaliniam direktoriui yra privaloma, todėl darytina išvada, jog VĮ Regitra sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui ir ginčas tokiu atveju turėtų būti nagrinėjamas iš esmės. Jei analizuojamoje nuostatoje siekiama būtent tokių tikslų, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostata pildytina, nurodant, jog VĮ Regitra sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo, pareiškėjo pasirinkimu, gali būti skundžiamas VĮ Regitra generaliniam direktoriui arba teismui. Tuo atveju, jei įstatyme būtų siekiama nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, teigtina, kad siūloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kai VĮ Regitra sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo būtų skundžiamas VĮ Regitra generaliniam direktoriui, prieštarautų teisinės valstybės principams, nes privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija visuomet turi būti nepriklausoma ir neatstovaujanti vienos iš ginčo šalių. VĮ Regitra generalinis direktorius tokių kriterijų neatitinka.
Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, mokestinių ginčų nagrinėjimą reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos ir šiame įstatyme nustatytos institucijos nagrinėjančios mokestinius ginčus. Todėl teigtina, kad tuo atveju, jei būtų siekiama įtvirtinti privalomą ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, siūlomo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti derinamos su Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, be to, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir Mokesčių administravimo įstatymas, į šį įstatymą įtraukiant ginčų dėl transporto priemonių registracijos nagrinėjimo tvarką
dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. 11. Projekto 9 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu miškų įveisimas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei naujas mokestis nustatomas su konkrečiu tikslu, kad lėšos iš šio mokesčio būtų naudojamos miškų įveisimui, tai turėtų būti nurodoma įstatymo 1 straipsnyje, nustatančiame įstatymo paskirtį, o ne įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatose. Kartu pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.
Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė jokiais atvejais neturi būti įgaliota skirstyti valstybės biudžeto lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. 12. Projekto 9 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė, nes projekto 6 straipsnio 7 dalyje jau nustatyta, kad mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 ,etų gruodžio mėnesio kainomis. 13. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMo Projekto XIIIP-4132 2019-12-09
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Bronius Bradauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, pavaduojantis Valentinas Bukauskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius; lobistas Šarūnas Frolenko, lobistė Gabrielė Andrašiūnienė, Mokestinių ginčų komisija Edita Golumbakienė, Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Aidas Juozapas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Rasa Vizvilienė, Alina Gaudutytė, Jolanta Pažus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priemonių pirmosios registracijos mokestį, kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Toks teisinio reguliavimo pobūdis turi būti svarstomas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą.
Pažymėtina, jog nepaisant to, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte naujo mokesčio įvedimas siejamas su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį ir to, jog pagal įstatymo nuostatas mokesčio dydį tiesiogiai lems transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis, turi būti atsižvelgiama į jau minėtą mokesčio taikymo būdą, t. y. į tai, jog prekyba naudotais automobiliais, kurie jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nepatirs jokių mokestinių pakeitimų, tačiau visi į Lietuvos Respubliką įvežami naudoti automobiliai su siekiu juos įregistruoti, bus apmokestinami mokesčiu. Taigi vidinė Lietuvos Respublikoje vykstanti prekyba naudotais automobiliais nebus papildomai apmokestinama, o importuojami naudoti automobiliai, tarp jų ir iš Europos Sąjungos valstybių, bus papildomai apmokestinti. Teigtina, jog toks mokesčio taikymo būdas galimai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo, todėl projekto nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Pritarti Projektu apmokestinami visi automobiliai registruojami pirmą kartą KTPR, t. y. ir į Lietuvą įvežti iš kitų šalių automobiliai ir Lietuvoje pagaminti automobiliai. Tas faktas, kuris gali keistis, kad Lietuvoje nevykdoma automobilių gamyba, nesuteikia pagrindo teigti, kad tik iš kitų šalių įvežamiems automobiliams bus taikomos sukuriamos teisinės normos.
Apmokestinimo objektas nėra įvežamos transporto priemonės, o tik tie automobiliai, kurie bus registruojami Lietuvoje už juos pirmos registracijos metu ir bus sumokamas mokestis, jei šis automobilis atitiks apmokestinamų automobilių kriterijus (bus taršus). Pirmosios registracijos metu, o ne kiekvienos registracijos metu mokamas mokestis eliminuoja tą faktą, kad už tą patį automobilį nebus mokama du kartus (išvengiama to paties automobilio dvigubo apmokestinamas). Kitos šalys taip pat taiko mokestį už taršą, kuris sumokamas pirmos registracijos toje šalyje metu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tekste nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekte ne pirmą kartą minint Kelių transporto priemonių registro pavadinimą ar Vidaus reikalų ministerijos pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
3Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata,
numatanti, kad mokestis sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos formuluotės „motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ bei „kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme reikėtų vengti nukreipiančiųjų normų į kitas nukreipiančiąsias normas, projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO2 kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį pagal šio Įstatymo 2 priede patvirtintas formules“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
siūlome aiškiai nurodyti ne tik instituciją, įgaliotą nustatyti ir skelbti mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficientą, tačiau ir šio koeficiento taikymo tvarką, t.y. iki kada turėtų būti nustatomas ir paskelbiamas tais mokestiniais metais taikytinas vartotojų kainų indeksas bei nuo kada ir iki kada šis koeficientas turi būti taikomas. Pritarti Statistikos departamentas kainų indeksą skelbia savo nustatyta tvarka. Projektu tvirtinamas teisinis indeksavimo reglamentavimas yra identiškas kituose mokestiniuose įstatymuose patvirtintiems teisiniams reglamentavimams Projekte galima būtų detaliau nurodyt nuo kada iki kada koeficientas taikomas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, todėl projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „vidaus reikalų ministro įgaliota“, o antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „ministerija ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ministras ar jo įgaliota“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 8.
Manome, kad projekto 7 straipsnio 3 dalis, nustatanti mokesčio nesumokėjimo teisines pasekmes, turėtų būti dėstoma ne projekto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčio administravimo klausimus, o atskirame straipsnyje. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžius „skundžiamas“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kaip perteklinė, nes ji tik pakartoja bendrąjį įstatymų galiojimo laike - lex retro non agit – principą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad pirmos registracijos mokestis nemokamas už tas motorines transporto priemones, kurių registravimo procedūra buvo pradėta, t.y. registracijai būtini dokumentai buvo pateikti, iki 2020 m. sausio 1 d., tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodį „Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o vietoj datos
„2020 m. sausio 1 d.“ – data „2019 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nustatyti, kad „2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu Miškų sodinimo programa yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Antra, pažymėtina, kad įstatyme aiškiai nenurodoma, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą.
Tokia nuostata nurodoma tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai įtvirtinta ir kituose atskirus mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Trečia, pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė jokiais atvejais neturi būti įgaliota skirstyti valstybės biudžeto lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
Vilniaus universitetas Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas 2019-12-05 Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4133 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada Ar motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis padeda įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/842 Lietuvai nustatytus įsipareigojimus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityje? Pastaraisiais keliais metais Lietuvoje pastebimas emisijų suintensyvėjimas yra gerėjančios šalies ekonominės būklės, o ne teršimo, vardan taršos požymis. Žvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dinamiką, galima pastebėti, kad tais laikotarpiais kai Lietuvos ekonomika augdavo, išaugdavo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o tais laikotarpiais kai ekonomika smukdavo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėdavo. Ženkliausi nuosmukiai buvo fiksuojami Rusijos krizės (1999 – 2000 m.) ir finansinės krizės (2009 – 2013 m.) laikotarpiais. Kodėl taip yra, paaiškinimas labai paprastas – didžioji dalis ekonominių veiklų yra neatsiejamos nuo transportavimo, nes augant ekonomikai, didėja sandorių skaičius, auga prekių transportavimo intensyvumas bei darbinių vizitų skaičius, dėl ko auga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – tiesiog gyventojai turi daug daugiau veiklos ir atlikdami savo darbines pareigas daug intensyviau naudoja automobilius ir kitas transporto priemones. Todėl ženkliausi emisijų prieaugiai buvo fiksuojami ekonomikos atsigavimo laikotarpyje prieš Rusijos krizę (1995 – 1998 m.), itin sparčiu ekonomikos augimo laikotarpiu prieš finansinę krizę (2004 – 2008 m.) ir dabar (2014 –
automobilių sukeliama tarša, būtina, kad šis mokestis paskatintų gyventojus ir įmones taršesnius automobilius keisti mažiau taršiais. Asmuo įsigis mažiau taršų automobilį ne tada, kai jam teks sumokėti didesnį registracijos mokestį už labiau taršų automobilį, o tada kai jis turės tam pajamų.
Dėl šios paprastos priežasties, šalyse, kuriose pajamų lygis yra aukštesnis, automobilių parkas yra naujesnis, o šalyse, kur pajamos yra žemesnės, automobilių parkas yra senesnis. Naujas parkas Vakarų Europos šalyse nėra taršos mokesčių rezultatas, tai rezultatas pajamų, kurias tenykščių kraštų gyventojai uždirba. Kodėl visgi taršos mokestis neturės didelio poveikio emisijoms? Priežastis glūdi tame, kad aukštesni mokesčiai, kuriuos vidutines ir žemas pajamas uždirbantis asmuo (o tai ir yra pagrindinė taršesnių transporto priemonių vairuotojų kategorija) turės sumokėti už įsigyjamą automobilį ir taršos mokesčiui prilygstanti nuolaida, kurią turės pritaikyti parduodamas savo dabar turimą automobilį sustabdys gyventoją nuo sprendimo keisti transporto priemonę ir jeigu tam nėra didelės būtinybės, toks asmuo ir toliau važinės su dabar turimu automobiliu. Automobilio keitimas jam siesis su dviem finansiniais praradimais, pernelyg didele kainos nuolaida parduodant dabar turimą transporto priemonę ir papildomu mokesčiu, kurį jis privalės sumokėti. To-dėl tokia vienkartinio mokesčio versija nėra tinkama užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tam, kad šis mokestis padėtų bent jau rinkti kompensacijas už emisiją, jis turėtų būti reguliarus ir mažesnis, t.y. mokamas kartą per metus arba kitu nustatytu dažnumu. Pirminiuose mokesčio variantuose egzistavusi nuostata, jo mokėjimą sieti su techninės apžiūros praėjimu buvo daug tinkamesnė kompensacinio taršos mokesčio sampratai nei dabar esanti. Tokia mokesčio versija taršesnius automobilius apmokestintų tol kol jie būtų eksploatuojami ir rinktų mokesčius, duodama signalą transporto priemonės savininkui keisti ją į mažiau taršią.
Toks mokestis nemažintų ir paskatų transporto priemonės pakeitimui, nes nereikalautų pritaikyti labai didelės nuolaidos parduodant dabar naudojamą transporto priemonę, o su naujos transporto priemonės įsigijimu, kad ir teršiančios, tačiau mažiau teršiančios, nesisietų papildomas taršos-registracijos mokestis, kaip yra dabar numatytame įstatymo variante. Kokias ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes mokestis turės taršių automobilių rinkai ir vartotojų įpročiams? Planuojamas įvesti transporto priemonių mokestis turi dar ir kitų trūkumų, kurie atsilieps ir automobilių rinkai, ir gyventojams. Automobilių pardavėjai, kurie nėra profesionalūs rinkos dalyviai, parduodami savo transporto priemonę parduos ją su nuolaida, kuri bus ne mažesnė nei taršos mokestis, tenkantis transporto priemonei. Pirkdami gi transporto priemonę iš profesionalaus automobilių pardavė-jo, jie negaus nuolaidos dėl automobilio taršos, nes nuolaida, kurią gali daryti pardavėjas sudarys ženklią dalį automobilių prekeivio uždarbio. Standartinis (ne vidutinis) automobilių prekeivio uždarbis yra 10 proc. nuo parduodamos transporto priemonės kainos. Keturiolikos – dešimties metų senumo Audi Q7 su automatine šešių greičių pavarų dėže, priklausomai nuo automobilio būklės ar tam tikrų konkretaus automobilio ypatumų dažniausiai kainuoja nuo
priemonę geriausiu atveju užsidirbs nuo 600 iki 1000 eurų. Šiam automobiliui priklausantis taršos mokestis, priklausomai nuo komplektacijos ir versijos gali sudaryti 330 arba 450 eurų, o tai sudaro pusę ar net daugiau nei pusę automobilių prekeivio uždarbio, todėl daryti nuolaidos jis nebus linkęs.
Dėl šios priežasties, asmenys, kurie nėra profesionalūs automobilių prekeiviai, šį mokestį su-mokėtų du kartus, vieną kartą parduodami automobilį (taikydami nuolaidą), o kitą kartą jį pirkdami (negaudami nuolaidos). Čia gali kilti pagrįstas klausimas, ar neišsiderės mūsų auto-mobilių prekeiviai didesnių nuolaidų įvežamam transportui Vokietijoje ir kitose pagrindinėse į Lietuvą atvežamų automobilių rinkose. Iš tiesų jokių nuolaidų perkamiems automobiliams jie neišsiderės, nes Lietuva yra maža šalis su mažu potencialių pirkėjų skaičiumi ir jeigu Lietuvos automobilių prekeiviui Vokietijoje ar Belgijoje siūlomas automobilis atrodo per brangus, dėl papildomai už jį reiksiančio sumokėti taršos mokesčio, tai pirkėjams iš kitų šalių, kur tokių mokesčių nėra, jis tokiu neatrodys ir Vokietijos ar Belgijos naudotų automobilių prekeivis jokios nuolaidos Lietuvos prekeiviui nepadarys. Tai, kad mokesčiai dyzeliniams varikliams yra aukštesni nei benzininiams, yra signalas vartotojams perkant naują automobilį labiau orientuotis į benzininį, o ne dyzelinį transportą. Todėl įvedus taršos mokestį šiek tiek sumažės taršių dyzelinių automobilių pasiūla, tačiau automobiliai bus keičiami rečiau, dėl ko automobilių parkas atsinaujins šiek tiek lėtesniu tempu, nei buvo iki šiol, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir toliau priklausys nuo ciklinių ekonomikos svyravimų. Kadangi automobilių parkas keisis lėčiau, tai automobilių prekeiviai uždirbs mažesnes pajamas. Senų dyzelinių automobilių pardavimas pareikalaus didesnių nuolaidų iš dabartinių jų savininkų, tuo tarpu pasiūloje jų turėtų atsirasti vis mažiau, nebent tai aukštesnės vertės automobiliai, kurie perkami dėl statuso ir kuriuos įsigyjant taršos mokestis vaidina antraeilį vaidmenį.
Brangesniems ir kartu taršiems automobiliams apyvartos mokestis nebus kliūtis, nes santykinė taršos mokesčio dalis yra mažesnė nei pigiam automobiliui, o ir automobilių prekeivių uždarbis nuo parduodamo brangaus automobilio yra didesnis, todėl jis (pardavėjas) gali būti daug sukalbamesnis dėl kainas mažinimo prabangiai ir taršiai transporto priemonei. Gyventojus pakeisti taršesnes ir dažniausiai senesnes transporto priemones į mažiau taršias ir naujesnes paskatinti gali tik augančios pajamos. Jeigu norima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją tai būtina sudaryti kaip įmanoma palankesnes sąlygas gyventojų pajamų didėjimui, o ne didinti mokesčius. Dėl taršos mokesčio įvedimo pajamos pas gyventojus neišaugs. Augančios pajamos suteikia galimybes senesnes transporto priemones keisti naujesnė-mis, o įvedami vienkartiniai registracinio pobūdžio taršos mokesčiai stabdo sprendimą keisti automobilį. Geriausia priemonė, kuri padeda suvaldyti automobilių taršą mieste yra tinkami urbanistiniai sprendimai, parkavimosi vietų miesto centre ribojimas, jų branginimas darbo dienomis ir miesto centro kaip pėsčiųjų oazės koncepcija. Šios priemonės įgyvendinimas nors ir efektyvus, nėra greitas, tam reikėtų atlikti daug parengiamųjų darbų, įrengti dar daugiau naujų parkavimosi vietų apie miesto centru skelbtiną zoną, suplanuoti judėjimo maršrutus, atgaivinti troleibusų maršrutus ir t.t. Transportą miesto centre, darbo dienomis, turėtų naudoti tik tie žmonės, kuriems jis būtinas darbinėms funkcijoms atlikti, kitiems gi priimtinesnė kelionė į miesto centrą turėtų būti viešuoju transportu.
Pastebimas ir ilgalaikis emisijos sumažinimas nėra greitas, nes būtinos tam sąlygos yra a) fundamentalus pajamų augimas ir
b) urbanistiniai sprendimai, mažinant asmeninio transporto naudojimą. Abiem tikslams pasiekti reikia daugybės gerai apgalvotų priemonių įdiegimo, kurie tiesiogiai su automobilių taršos mokesčiu nesisieja. Spręsti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas 2019-11-18 Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau išvardintų priežasčių: ● Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką. ● Aplinkos taršą mažinti kitais būdais. Pavyzdžiui, mažinant reguliavimus taksi ir pavežėjimo paslaugoms, gerinant miestų transporto infrastruktūrą ir eismo valdymą ar įgyvendinant Nacionaliniame oro taršos mažinimo priemonių plane numatytas nemokestines priemones (tokias, kaip ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų ir skatinimas, augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose ir pan.). Nemokestinėmis priemonėmis taršos problemą spręsti turėtų nuo jos labiausiai kenčiančios savivaldybės – didieji miestai. ● Automobilių parko atsinaujinimą siūlome skatinti, visų pirma, priimant gyventojų pajamoms augti padedančius sprendimus bei naikinant draudimą atskaityti pridėtinės vertės mokestį už lengvuosius automobilius, diskriminuojantį tam tikras įmones ir turtą, dirbtinai sendinantį Lietuvos automobilių parką Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos
4 Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės įmonės Regitra sprendimai dėl transporto priemonių pirmos
registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka gali būti skundžiami Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Pritarti <...> Pažymėtina, kad ginčus dėl apskaičiuoto mokesčio (kurio sumos nebūtų didelės) tikslinga išspręsti dar ikiteisminėje stadijoje. Siekiant visiems suprantamo ir aiškaus teisinio reguliavimo, vis tik būtų tikslinga pakeisti įstatymo projektą nustatant, kad mokestiniai ginčai privaloma ikiteismine tvarka būtų nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, o Mokestinių ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui. 2. Valstybės įmonė „REGITRA“
3 Argumentai: Parengto projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje ir aiškiai nustatyti elgesio taisykles:
pasiūlytą „registracijos“ sąvoką;
mokesčio objektą, mokėtojus bei sumokėjimo terminą;
CO₂ kiekio apskaičiavimo nuostatas, įvardinant konkrečius duomenų šaltinius. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip:
„3. Duomenų šaltiniai – motorinės transporto priemonės kilmės dokumentai,
motorinės transporto priemonės patvirtinimo dokumentai, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų išrašai.“ Pritarti 3.
Valstybės įmonė „REGITRA“ 2019-12-043 Argumentai: Pagal dabartinę projekto versiją, mokesčio objektu laikomas KTPR registruotos transporto priemonės CO₂ kiekis, tuo tarpu, pagal projektui pasiūlytą papildomą sąvoką, prievolė sumokėti mokestį atsiranda dviem atvejais, t.y. kai transporto priemonė dar nėra įregistruota, t.y. nėra KTPR objektas ir kitu atveju, kai keičiamas įregistruotos KTPR transporto priemonės valdytojas. Siūlytina išdėstyti mokesčio objektą taip, kad jis atitiktų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą sąvoką. Tai pat, pagal pateiktą siūlymą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą registracijos sąvoką prie įregistravimo būtų priskiriama ir laikina transporto priemonių registracija, kai asmenys laikinai (iki vieno mėnesio laikui) registruoja transporto priemones, kurios yra iš Lietuvos Respublikos išvežamos transporto priemonės. Šioms transporto priemonėms išduodami išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių numerių ženklai. Siūlytina atsisakyti išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių CO₂ kiekio apmokestinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kuriai valdytojas atlieka registraciją, CO₂ kiekis. Transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
objektas.“
įmonė „REGITRA“ 2019-12-044 Argumentai: Žr. auksčiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Mokesčio mokėtojai Mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“
įmonė „REGITRA“
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.”
įmonė „REGITRA“
3 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai mMotorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamąas CO₂kiekįis ir degalų rūšis, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu nustatomi pagal šiuose duomenų šaltiniuose pateiktą informaciją:
1) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre neesančios motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją;
2) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios motorinės transporto priemonės Kelių transporto priemonių registro išraše pateiktą informaciją.”
įmonė „REGITRA“
4 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose duomenų šaltiniuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią prioriteto tvarka:
1) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai CO₂ kiekį. 2) apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. Tuo atveju, kai duomenų šaltiniuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės pavarų dėžės tipą, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, taikomas transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže. Pritarti
įmonė „REGITRA“
5 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią bei kuro rūšį. Pritarti
įmonė „REGITRA“
6 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Laikyti projekto 6 straipsnio 5 dalį 6 dalimi:
„56. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams,
taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.”
įmonė „REGITRA“ 2019-12-048 1,2,3 Argumentai: Žr aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.” Spręsti pagrindiniame komitete 11.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-293 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokestis (toliau – mokestis) būtų mokamas motorinę transporto priemonę pirmą kartą registruojant Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre[¹]. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežant transporto priemones (taip pat ir naudotas) ir siekiant jas registruoti visais atvejais kiltų pareiga mokėti mokestį, tuo tarpu jau kartą registruotų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (naudotų) transporto priemonių perpardavimo šalies viduje atveju mokestis nebūtų taikomas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 110 straipsnio požiūriu[²]. SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą valstybėse narėse įprastomis konkurencijos sąlygomis.
Juo siekiama panaikinti bet kokios formos apsaugą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus vidaus mokesčiais, ypač jeigu jie yra diskriminuojamojo pobūdžio.[³] Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ( toliau – Teisingumo Teismas) jau ne kartą nagrinėjo kitų valstybių narių reguliavimą, susijusį su transporto priemonių apmokestinimu, ir nurodė, jog importuotų naudotų automobilių apmokestinimo srityje SESV 110 straipsniu siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje gaminių ir importuotų gaminių atžvilgiu.[⁴] Kaip nurodoma Teisingumo Teismo sprendimuose, „<...> valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės vietos gaminiai, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį. Kai šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų transporto priemonių rinkoje, jie turi būti laikomi analogiškais gaminiais, palyginti su tokio paties tipo ir tiek pat naudotomis transporto priemonėmis, turinčiomis vienodas charakteristikas. Iš tiesų šios valstybės narės rinkoje pirktos naudotos transporto priemonės ir tos, kurios pirktos kitose valstybėse narėse ketinant importuoti ir eksploatuoti pirmojoje valstybėje narėje, yra konkuruojantys gaminiai“[⁵].
Taigi, SESV 110 straipsniu kiekviena valstybė narė įpareigojama pasirinkti ir nustatyti mokesčius už transporto priemones taip, kad jais nebūtų sudaromos palankesnės vidaus naudotų transporto priemonių pardavimo sąlygos ir nebūtų atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo.[⁶] Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, kad siekiant atitikties Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad apmokestinant vidaus rinkoje perleidžiamas ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių importuojamas naudotas transporto priemones būtų laikomasi mokesčių neutralumo principo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2019-11-126 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir
sumokėjimas ir grąžinimas 1.... 5..... 6. Mokestis grąžinamas jo mokėtojui, jeigu motorinė transporto priemonė per tris mėnesius išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Spręsti pagrindiniame komitete Netikslinga apmokestinti automobilį taršos mokesčiu, jei jis greitai parduodamas užsieniečiui ir Lietuvoje nėra eksploatuojamas. Pakeitimas siūlomas, kad būtų aišku, jog mokestis grąžinamas tuomet, kai automobilis parduodamas užsienio šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui. Išlieka rizika, kad vienas valdytojas išregistravęs automobilį atsiima sumokėtą mokestį, o kitas valdytojas, įsigijęs automobilį, jau neturės mokėti mokesčio. 2.
narys Antanas Baura 2019-11-196 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą, papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir sumokėjimas ir grąžinimas
mokesčio mokėtojo pirmą kartą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio Įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento. 2. Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 3. Mokestis, sumokėtas šio Įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmosios jos registracijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 34. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. 45. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią. 56.
kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su
Spręsti pagrindiniame komitete Siūlomas projektas numato mokestį už pirmąjį transporto priemonės (toliau – TP) registravimą nepriklausomai nuo to ar TP buvo eksploatuota eisme. Tai reiškia, kad asmenys, vykdantys naujų TP importo/eksporto veiklą, privalėtų mokėti mokestį už TP, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) ir netrukus eksportuotos į kitas valstybes. Tokios TP nėra eksploatuojamos Lietuvos Respublikoje, todėl šių transporto priemonių apmokestinimas nėra teisingas bei pagrįstas. Naujų automobilių reeksporto veikla Lietuvoje prisideda prie aukštos pridėtinės veiklos kūrimo, įskaitant, bet neapsiribojant gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, bei reikšmingomis valstybei mokamų mokesčių sumomis. Automobilių reeksporto rinka per metus valstybės biudžetui sumoka per 6 mln. eurų įvairių mokesčių (darbo, pridėtinės vertės, TP registracijos, pelno ir kt. mokesčiai). Siekiant išvengti apmokestinimo TP registracijos mokesčiu tų transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme, siūlome numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių registracijos mokestį, jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš KTPR per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos bei išgabenta iš Lietuvos. Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik naujų automobilių importo/eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie neeksploatavo TP Lietuvoje, nes siūloma numatyti, kad mokestis grąžinamas nuo pirmos registracijos apskritai, o ne tik Lietuvoje.
Tokia tvarka neleistų piktnaudžiauti mokesčio susigrąžinimu, bet kartu užtikrintų, kad mokestis būtų mokamas už faktiškai eksploatuojamas TP. Galimybė susigrąžinti TP registracijos mokestį už neeksploatuotas TP yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Olandijoje. 3. Seimo narys Jurgis Razma 2019-11-128 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2020 m. liepos sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. liepos sausio 1 d. Spręsti pagrindiniame komitete Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad anksčiau negu po pusės metų gali įsigalioti tik mokestinių įstatymų pakeitimai, teikiami su biudžetu. Tokiu būdu, naujiems mokesčių įstatymams ši išlyga negali būti taikoma. 4. Seimo narys Arvydas Nekrošius
4 Argumentai: Medžių skaičiaus padidėjimas 27 ES šalyse nuo 1990 m. Iki 2005 m. absorbavo papildomai 126 mln. tonų anglies. Siekiant toliau didinti absorbuojamo anglies dvideginio kiekį būtina sodinti naujus medžius. Tyrimai rodo, jog naujai pasodinti medžiai anglies dvideginį absorbuoja efektyviau. Remiantis Aplinkos apsaugos pateikiamais duomenimis, nuo 2014 metų naujai įvedamų miškų Lietuvoje plotas kasmet pastebimai mažėja. Pernai iš viso įvesta 1018 ha naujo miško, iš jų – tik 527 ha valstybinėse žemėse. Tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 17 metų. Pasiūlymas: 8 straipsnio 4 dalį papildyti taip: “ 8 straipsnis. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d.
Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1000 ha ploto naujų miškų įveisimas valstybinėje žemėje. Spręsti pagrindiniame komitete Nuostatos dėl miškų sodinimo turi būti rašomos kituose teisės aktuose. 5. Seimo narys Arvydas Nekrošius
4 Argumentai: Siekdama didinti šalies miškingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 pavedė tuometinei Žemės ir miškų ministerijai parengti miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje programos projektą. Lietuvos miškingumo didinimo programa buvo patvirtinta bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471. Joje iki 2022 m. buvo numatyta Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc., t.y. mišku apželdinti 196 tūkst. ha žemės ūkio veiklai netinkamų ir nenaudojamų žemių. Nors šiam tikslui nuo 2004 m. ir buvo skiriamos nemažai lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto, tačiau, nepaisant ambicingų uždavinių, šalies miškingumą nuo 2002 m. pavyko padidinti tik apie 43 tūkst. ha. Pagrindinė priežastis, stabdanti naujų miškų įveisimą valstybinėje žemėje, – VĮ Valstybinių miškų urėdijai iki šiol nepakankamai perduodama laisvos valstybinės žemės, tinkamos miškams įveisti. Nepaisant minėtos programos, įvairių priemonių ir iniciatyvų, VĮ Valstybinių miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojama labai mažai plotų, skirtų miškui įveisti – apie 200–250 ha kasmet, bet ir jie apaugę krūmynais, yra pelkės arba saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo imtasi visų tarpinstitucinių priemonių, siekiant padidinti miškingumą valstybinėje žemėje klimato kaitos švelninimo tikslais.
VĮ Valstybinių miškų urėdijai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė preliminarų sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, sąrašą, bendras plotas – 1500 ha. Tačiau tinkamų miškui veisti žemės plotų iš to kiekio buvo tik 255 ha, kiti – saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama, užliejamos pievos, šlapynės, melioruotos žemės, pažeistos žemės (nerekultivuoti karjerai) arba juose jau augo miškas ir pan. Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar šalyje vykdoma ar rengiama pakankamai programinių dokumentų, kuriuose miškingumo didinimas – vienas iš pagrindinių strateginių tikslų: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus 2012–2020 m. plėtros programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir dabar rengiamas jo projektas, Nacionalinė pažangos programa, Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities plano (NECP) projektas ir kt. teisės aktai, todėl dar vienos Miškų sodinimo programos parengimas miškingumo didinimo problemos neišspręs. Įvertinusi daugiau kaip 20 metų miškingumo didinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas, nustatydama konkrečias užduotis už šių problemų sprendimą atsakingoms institucijoms, nurodytoms šiame teikiamame pasiūlyme.
Kadangi klausimas susijęs su dviejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimis, tai pagal pateiktą pasiūlymą Vyriausybė pavestų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai kasmet žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti, apmatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 1000 ha, tinkamus miškui įveisti ir juos perduoti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, o pastaroji šiuose plotuose per artimiausius 2 metus (daugelyje šių apleistų plotų teks iškirsti krūmus ir paruošti želdavietes) pasodintų naujus miškus. Įvertinus tai, kad priklausomai nuo medžių rūšies vidutiniškai į 1 ha sodinama 3-4 tūkst. vnt. miško sodmenų, tai minėto ploto apsodinimui reikėtų apie 3-4 mln. vnt. miško sodmenų. Tai sudarytų apie 10 proc. šiuo metų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kasmet išauginamų miško sodmenų kiekio, o tai reiškia, jog Valstybinių miškų urėdija tokias papildomas miško sodinimo apimtis galėtų realizuoti be papildomų pasiruošimų. Kadangi naujų miškų įveisimas labai veiksmingai prisideda prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos, tai papildomas naujų miškų įveisimas iš dalies galėtų būti finansuojamas ir siūlomo motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokesčio, kuris tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, jog įveisiant mišką vidutiniškai į 1 ha pasodinama apie 3500 vnt. medelių, o pasodinimas (dirvos paruošimas, miško sodmenys, jų sodinimas, transportavimas ir pan.) 1 ha priklausomai nuo medžių rūšies (populiariausioms medžių rūšims – pušiai, eglei, beržui, juodalksniui ir pan.) kainuoja 1500-2000 eurų/ha arba vidutiniškai apie 1750 eurų/ha, galima teigti, jog vieno naujo medelio pasodinimas vidutiniškai kainuoja apie 0,5 euro. Taigi, pagal mokesčio dydį galima būtų nesunkiai paskaičiuoti, kiek teoriškai medžių galėtų būti pasodinta už sumokėtą taršos mokestį: pvz., jei taršos mokestis 100 eurų, tai už jį teoriškai galėtų būti pasodinta 200 naujų medžių. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4132) 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas ir tuo tikslu paveda: 4.1.
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuoti ne mažiau kaip 1000 ha laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, suformavimą, apmatavimą ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai;
organizuoti patikėjimo teise perduotų žemės sklypų apželdinimą mišku ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų perdavimo.“ Spręsti pagrindiniame komitete
miškų sodinimo turi būti rašomos kituose teisės aktuose
narė Agnė Širinskienė 2019-12-02 Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant šių uždavinių:
1) nustatyti motorinių transporto priemonių (toliau – TP) registracijos mokestį (toliau – mokestis) TP valdytojams už taršias TP, kurių valdytojais jie tapo nuo 2020 m. sausio 1 d. (registruojant TP pirmą kartą Lietuvoje ar keičiant informaciją apie valdytoją jau registruotos TP);
2) paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius TP rinktis tik mažataršę TP. Tie, kurie renkasi taršią TP, moka mokestį, kurio tikslinė paskirtis – skatinti mažataršių TP naudojimą;
3) užtikrinti, kad mokestis, kaip ekonominė priemonė, prisidėtų prie Lietuvai nustatytų taršos ir CO₂ mažinimo tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-021 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.“
komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-022 2,3 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi, projekto 2 dalį laikyti 3 dalimi bei jas išdėstyti taip: „2. Registracija
pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia. 2 3. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.“
komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-023 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kurių duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, išmetamas CO₂ kiekis.“ Spręsti pagrindiniame komitete 10.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-024 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 11.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-02 1 priedas Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau 760 540 360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete 12.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-02 1 priedas Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau 760 540 360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete
12Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-02 2 priedas Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRE PIRMĄ KARTA REGISTRUOJAMOS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS IŠMETAMAM CO₂KIEKIUI APSKAIČIUOTI NAUDOJAMOS FORMULĖS, KAI NĖRA DUOMENŲ APIE TRANSPORTO PRIEMONĖS IŠMETAMĄ CO₂KIEKĮ“ Spręsti pagrindiniame komitete 13.
Seimo narys Mykolas Majauskas 2019-12-028 Argumentai: Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekte XIIIP-4132 (toliau
registracijos mokesčiu tvarka. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. Nustatant mokestinių įstatymų įsigaliojimo datą svarbu prisiminti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nurodantis teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Mokestinių siūlymų atveju tai reiškia, jog gyventojai gali pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems mokestiniams pakeitimams. Kyla pagrįstų abejonių, ar staigus, jau 2020 m. sausio 1 d. numatomas naujų mokesčių įsigaliojimas (nevertinant jų turinio teisingumo) neprieštarautų Konstitucijai. Gyventojams ir verslui norint sudaryti tinkamas sąlygas pasiruošti siūlomiems pokyčiams, motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja
2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo
patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.” 4.
Iki 20201 m. liepos sausio 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Spręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą gražinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: -. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka. [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų. [2] SESV 110 straipsnis numato: „Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“ [3] 2011 m. balandžio 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 34 punktas; 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Budişan, C‑586/14, EU:C:2016:421, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. [4] 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Krawczyński, C‑426/07, EU:C:2008:434, 31 punktas; 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Kalinchev, C‑2/09, EU:C:2010:312, 31 punktas. [5] 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 55 punktas; 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Nisipeanu, C‑263/10, EU:C:2011:466, 24 punktas; 2018 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo nutarties Dos Santos, C-640/17, EU:C:2018:275, 16 punktas. [6] 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 56 punktas; 2018 m. balandžio 17 d.
Teisingumo Teismo nutarties Dos Santos, C-640/17, EU:C:2018:275, 17 punktas.
Aplinkos apsaugos komitetas
PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-4132 2019-12-05
dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Audrius Želvys; padėjėja Vida Katinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-07 Projektu siūloma nustatyti transporto priemonių pirmosios registracijos mokestį, kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Toks teisinio reguliavimo pobūdis turi būti svarstomas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą. Pažymėtina, jog nepaisant to, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte naujo mokesčio įvedimas siejamas su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį ir to, jog pagal įstatymo nuostatas mokesčio dydį tiesiogiai lems transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekis, turi būti atsižvelgiama į jau minėtą mokesčio taikymo būdą, t. y. į tai, jog prekyba naudotais automobiliais, kurie jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nepatirs jokių mokestinių pakeitimų, tačiau visi į Lietuvos Respubliką įvežami naudoti automobiliai su siekiu juos įregistruoti, bus apmokestinami mokesčiu.
Taigi vidinė Lietuvos Respublikoje vykstanti prekyba naudotais automobiliais nebus papildomai apmokestinama, o importuojami naudoti automobiliai, tarp jų ir iš Europos Sąjungos valstybių, bus papildomai apmokestinti. Teigtina, jog toks mokesčio taikymo būdas galimai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo, todėl projekto nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog:
„Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar
piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“ Pritarti Paprašyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvados, kuri gauta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-07 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekte ne pirmą kartą minint Kelių transporto priemonių registro pavadinimą ar Vidaus reikalų ministerijos pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. Pritarti 3.
2 Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad mokestis sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje. Pritarti
2019-11-076 3,4 Projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamos formuluotės „motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ bei „kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
4 Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme reikėtų vengti nukreipiančiųjų normų į kitas nukreipiančiąsias normas, projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį,
vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai
„reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂
kiekį pagal šio Įstatymo 2 priede patvirtintas formules“. Pritarti
2019-11-07 Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlome aiškiai nurodyti ne tik instituciją, įgaliotą nustatyti ir skelbti mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficientą, tačiau ir šio koeficiento taikymo tvarką, t. y. iki kada turėtų būti nustatomas ir paskelbiamas tais mokestiniais metais taikytinas vartotojų kainų indeksas bei nuo kada ir iki kada šis koeficientas turi būti taikomas. Pritarti
2 Pažymime, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, todėl projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „vidaus reikalų ministro įgaliota“, o antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių
„ministerija ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ministras ar jo įgaliota“.
3 Manome, kad projekto 7 straipsnio 3 dalis, nustatanti mokesčio nesumokėjimo teisines pasekmes, turėtų būti dėstoma ne projekto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčio administravimo klausimus, o atskirame straipsnyje. Pritarti
4
„skundžiamas“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti
2 Projekto 8 straipsnio 2 dalis brauktina kaip perteklinė, nes ji tik pakartoja bendrąjį įstatymų galiojimo laike - lex retro non agit – principą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad pirmos registracijos mokestis nemokamas už tas motorines transporto priemones, kurių registravimo procedūra buvo pradėta, t. y. registracijai būtini dokumentai buvo pateikti, iki 2020 m. sausio 1 d., tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Pritarti
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o vietoj datos „2020 m. sausio 1 d.“ – data „2019 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
4 Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „2020m. liepos 1 d.
Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu Miškų sodinimo programa yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Antra, pažymėtina, kad įstatyme aiškiai nenurodoma, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą. Tokia nuostata nurodoma tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai įtvirtinta ir kituose atskirus mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Trečia, pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė jokiais atvejais neturi būti įgaliota skirstyti valstybės biudžeto lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. Pritarti 13.
2019-11-07 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-293 Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokestis (toliau – mokestis) būtų mokamas motorinę transporto priemonę pirmą kartą registruojant Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre[1]. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežant transporto priemones (taip pat ir naudotas) ir siekiant jas registruoti visais atvejais kiltų pareiga mokėti mokestį, tuo tarpu jau kartą registruotų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (naudotų) transporto priemonių perpardavimo šalies viduje atveju mokestis nebūtų taikomas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 110 straipsnio požiūriu[2]. SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą valstybėse narėse įprastomis konkurencijos sąlygomis.
Juo siekiama panaikinti bet kokios formos apsaugą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus vidaus mokesčiais, ypač jeigu jie yra diskriminuojamojo pobūdžio.[3] Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ( toliau – Teisingumo Teismas) jau ne kartą nagrinėjo kitų valstybių narių reguliavimą, susijusį su transporto priemonių apmokestinimu, ir nurodė, jog importuotų naudotų automobilių apmokestinimo srityje SESV 110 straipsniu siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje gaminių ir importuotų gaminių atžvilgiu.[4] Kaip nurodoma Teisingumo Teismo sprendimuose, „<...> valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės vietos gaminiai, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį. Kai šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų transporto priemonių rinkoje, jie turi būti laikomi analogiškais gaminiais, palyginti su tokio paties tipo ir tiek pat naudotomis transporto priemonėmis, turinčiomis vienodas charakteristikas. Iš tiesų šios valstybės narės rinkoje pirktos naudotos transporto priemonės ir tos, kurios pirktos kitose valstybėse narėse ketinant importuoti ir eksploatuoti pirmojoje valstybėje narėje, yra konkuruojantys gaminiai“[5].
Taigi, SESV 110 straipsniu kiekviena valstybė narė įpareigojama pasirinkti ir nustatyti mokesčius už transporto priemones taip, kad jais nebūtų sudaromos palankesnės vidaus naudotų transporto priemonių pardavimo sąlygos ir nebūtų atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo.[6] Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, kad siekiant atitikties Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad apmokestinant vidaus rinkoje perleidžiamas ir iš kitų
būtų laikomasi mokesčių neutralumo principo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-11-18 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4132) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma vienkartiniu 18-760 eurų dydžio registracijos mokesčiu apmokestinti M1 ir N1 klasėms priklausančias transporto priemones (t.y. lengvuosius automobilius ir mikroautobusus). Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių. Naujo mokesčio įvedimas prieštarauja LR Teisėkūros pagrindų įstatymui, o jo poveikis įvertintas atmestinai Atkreiptinas dėmesys, jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo.
Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus. LR Teisėkūros pagrindų įstatyme (20 str. 3 d.) numatyta, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką [...] įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma tik su biudžetu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo ar papildymo įstatymams, tačiau Projektu mokesčių įstatymai nėra pildomi ar keičiami, o yra siūloma įvesti visiškai naują mokestį. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pasisakė, kad mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo taisyklės išimtis negali būti vertinama kaip leidžianti priimant kiekvienų metų valstybės biudžeto įstatymą nesilaikyti šešių mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Konstitucinis Teismas pateikė itin reikšmingą paaiškinimą, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus toks nukrypimas konstituciškai pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.
Tačiau siūlomo Projekto pateikimo ir svarstymo metu neegzistuoja minėtame teismo nutarime nurodytos svarbų viešąjį interesą sudarančios aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo 6 mėnesių taisyklės. Projektas teikiamas neatlikus poveikio vertinimo. Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokio teršalų kiekio sumažėjimo ore tikimasi. Nėra pateikiami skaičiai, kiek sumažėtų sergamumas TP taršos sukeliamomis ligomis. O tai ateityje trukdytų atlikti projekto įgyvendinimo ex post įvertinimą. Nenumatoma jokių Projekto neigiamų pasekmių. Socialiai neteisingo automobilių mokesčio įvedimas nepaskatins gyventojų ir įmonių įsigyti mažiau taršias transporto priemones Projektu siūlomas vienkartinis registracijos mokestis neturės reikšmingo poveikio motyvacijai įsigyti mažiau taršią transporto priemonę. Siūlomas automobilių mokesčio dydis varijuos intervale nuo 18 iki 760 eurų ir dažniausiai sudarys labai nedidelę perkamo automobilio kainos dalį (Žr. lentelę apačioje). Automobilis Kuro tipas CO2 emisija (g/km) TP kaina (EUR) Mokesčio dydis
automobilio kainos sudaro TP mokestis
Pagrindinė priežastis, kodėl dažniausiai gyventojai neįsigyja mažiau teršiančių automobilių ar elektromobilių – pernelyg didelė pastarųjų kaina, neatitinkanti gyventojų galimybių.
Siūlomi pakeitimai niekaip nepadidins gyventojų ir įmonių pajamų bei galimybių įsigyti brangesnius mažataršius automobilius ir elektromobilius. Atvirkščiai – šis socialiai neteisingas mokestis, baus mažiausiai pasiturinčius, ypač kaimo vietovių gyventojus, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė, pavyzdžiui nuvykti į darbą ar pas gydytojus. Panašius nuogąstavimus savo pozicijoje (Dok. Nr. (1.2.27 E-4)SD-4928) dėl analogiško mokesčio įvedimo išreiškė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: mokesčio įvedimas didintų socialinę atskirtį, ,,automobiliai taps prabangos preke tiems, kuriems važiavimas nuosavu automobiliu yra gyvybiškai svarbi priemonė pagrindiniams poreikiams patenkinti – pvz. šeimoms su vaikais be TP bus daug sunkiau nuvežti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei apsirūpinti maisto prekėmis gyvenantiems ne mieste. Žmonėms su negalia, kurie viešuoju transportu negali naudotis dėl savo sveikatos būklės, jeigu TP išlaikymas pabrangs – jų susisiekimo galimybės taps apribotos. Didelei daliai dirbančiųjų asmenų, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurie naudojasi savo transportu ūkinėje ar komercinėje veikloje, ir kurie yra labai arti skurdo rizikos ribos, atsiras sunkumų vykdyti savo įprastinę veiklą ir užsidirbti pajamas pragyvenimui.” ir t.t.
Lietuvoje jau galioja transporto priemonių mokesčiai, o Finansų ministerijos siūlomas akcizų didinimas nėra vertinamas Projekto nuostatų kontekste Atkreipiame dėmesį, kad pritarus Projektui būtų apmokestinama ne reali, o potenciali tarša, t. y. mokestis būtų mokamas ir už įsigytą, bet nenaudojamą automobilį. Degalų apmokestinimas akcizu ir PVM šiuo požiūriu yra teisingesnė alternatyva, nes sumokamo mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo bei sunaudojamo degalų kiekio (t. y. nuvažiuojamo atstumo ir automobilio galingumo), todėl geriau atitinka principą „teršėjas moka“. Akcizo mokesčiai Lietuvoje jau dabar yra dideli – nors Lietuvoje mokesčiai sudaro 52 proc. degalų kainos, t. y. mažiau nei Latvijoje (54 proc.), Estijoje (58 proc.), Čekijoje (54 proc.) ar Švedijoje (66 proc.), tačiau dėl žemesnio pajamų lygio Lietuvos žmonės degalų įperka mažiau nei kitur. Už vidutinį valandinį atlygį Lietuvoje galima nusipirkti vos 5 litrus benzino, Estijoje ir Čekijoje – 6 litrus, o Švedijoje – net 17 litrų (Žr. pav. žemiau). Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija yra parengusi Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4018), kuriuo siūloma degalams nuo 2020 m. sausio 1 d.: ● standartinį akcizų tarifą bešviniam benzinui didinti 7,3 proc. (nuo 434,43 eurų iki 466 eurų už 1000 litrų produkto); ● standartinį akcizų tarifą gazoliams didinti 7,2 proc. (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1000 litrų produkto); ● akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, padidinti kone perpus – 44,6 proc. (nuo 56 eurų iki 81 eurų už 1000 litrų produkto).
Padidinus akcizo tarifą bešviniam benzinui, dėl mokestinių veiksnių jo kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro už litrą, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 0,03 euro už litrą. Akcizų įstatymo pakeitimo projekto rengėjai nurodo, kad padidinus akcizų tarifus bešviniam benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, būtų skatinamas elektromobilių ir alternatyvių degalų (pvz., gamtinių dujų) transporto priemonėse naudojimas, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį ir prisidedant prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita. Planuojamas biudžeto pajamų padidėjimas dėl akcizų degalams didinimo siekia 37,5 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties būtina įvertinti, kaip Projekto nuostatos kartu su siūlomu akcizų didinimu paveiks aplinkos taršą ir gyventojų pajamas. Transporto priemonių mokesčio įvedimas atvers kelią šio mokesčio didinimui ateityje Tikėtina, kad įvedus transporto priemonių mokestį, ateityje jis iš vienkartinio registracijos mokesčio virs kasmetiniu mokesčiu, o ateityje didės ne tik mokėtina suma (6 str. numatyta kad mokesčio tarifai indeksuojami kasmet), bet ir žemyn bus nuleista išmetamo CO2 kartelė taip dar labiau didinant mokesčio naštą. Iš esmės situacija bus analogiška įvestam „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčiui: 2012 metų įsigaliojo Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis įvestas 1 proc. mokestis brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 mln. litų.
2015 m. riba buvo nuleista iki 220 tūkst. eurų, o dabar siūloma ją mažinti iki 100 tūkst. eurų. Tad egzistuoja didelė rizika, kad transporto priemonių mokestis ateityje iš vienkartinio virs kasmetiniu ir visuotiniu. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos mokesčio administravimo išlaidos. Dėl šių priežasčių siūlome: ● Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką. ● Aplinkos taršą mažinti kitais būdais. Pavyzdžiui, mažinant reguliavimus taksi ir pavežėjimo paslaugoms, gerinant miestų transporto infrastruktūrą ir eismo valdymą ar įgyvendinant Nacionaliniame oro taršos mažinimo priemonių plane numatytas nemokestines priemones (tokias, kaip ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų ir skatinimas, augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose ir pan.). Nemokestinėmis priemonėmis taršos problemą spręsti turėtų nuo jos labiausiai kenčiančios savivaldybės – didieji miestai. ● Automobilių parko atsinaujinimą siūlome skatinti, visų pirma, priimant gyventojų pajamoms augti padedančius sprendimus bei naikinant draudimą atskaityti pridėtinės vertės mokestį už lengvuosius automobilius, diskriminuojantį tam tikras įmones ir turtą, dirbtinai sendinantį Lietuvos automobilių parką. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2019-12-04 Argumentai: Parengto projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje ir aiškiai nustatyti elgesio taisykles:
1) naudojant pasiūlytą „registracijos“ sąvoką;
2) įvardinant mokesčio objektą, mokėtojus bei sumokėjimo terminą;
3) išdėstant CO₂ kiekio apskaičiavimo nuostatas, įvardinant konkrečius duomenų šaltinius.
pagrindiniame komitete
3 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip: „3. Duomenų šaltiniai
pagrindiniame komitete
2019-12-043 Argumentai: Pagal dabartinę projekto versiją, mokesčio objektu laikomas KTPR registruotos transporto priemonės CO₂ kiekis, tuo tarpu, pagal projektui pasiūlytą papildomą sąvoką, prievolė sumokėti mokestį atsiranda dviem atvejais, t.y. kai transporto priemonė dar nėra įregistruota, t.y. nėra KTPR objektas ir kitu atveju, kai keičiamas įregistruotos KTPR transporto priemonės valdytojas. Siūlytina išdėstyti mokesčio objektą taip, kad jis atitiktų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą sąvoką. Tai pat, pagal pateiktą siūlymą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą registracijos sąvoką prie įregistravimo būtų priskiriama ir laikina transporto priemonių registracija, kai asmenys laikinai (iki vieno mėnesio laikui) registruoja transporto priemones, kurios yra iš Lietuvos Respublikos išvežamos transporto priemonės. Šioms transporto priemonėms išduodami išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių numerių ženklai. Siūlytina atsisakyti išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių CO₂ kiekio apmokestinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kuriai valdytojas atlieka registraciją, CO₂ kiekis. Transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
mokesčio objektas.“
pagrindiniame komitete
2019-12-044 Argumentai: Žr. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“
pagrindiniame komitete
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.”
pagrindiniame komitete
3 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai mMotorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamąas CO₂kiekįis ir degalų rūšis, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu nustatomi pagal šiuose duomenų šaltiniuose pateiktą informaciją:
1) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre neesančios motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją;
2) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios motorinės transporto priemonės Kelių transporto priemonių registro išraše pateiktą informaciją.”
pagrindiniame komitete
4 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose duomenų šaltiniuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią prioriteto tvarka:
1) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai CO₂ kiekį. 2) apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. Tuo atveju, kai duomenų šaltiniuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės pavarų dėžės tipą, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, taikomas transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže.
pagrindiniame komitete
5 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar lygiavertės
transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią bei kuro rūšį. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Laikyti projekto 6 straipsnio 5 dalį 6 dalimi:
„56. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet, pasibaigus
kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.”
pagrindiniame komitete
2019-12-048 1, 2, 3 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos
4 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Mokestinių ginčų komisija), susipažinusi su 2019-11-06 registruotu Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektu Nr. X IIIP-4132 (toliau - Įstatymo projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Valstybės įmonės „Regitra teritorinio padalinio sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo skundžiamas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio priėmimo dienos. Valstybės įmonės Regitra centrinio padalinio sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.” Kaip galima spręsti iš Įstatymo projekto (6 str. 2 d., 7 str. 1 d.), šio mokesčio administratoriumi yra valstybės įmonė Regitra, kuriai pavedama (Įstatymo projekto 7 str. 4 d.) apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausantį sumokėti mokestį. Pagal Įstatymo projekto 7 str.
padaliniui, o išnagrinėti skundą dėl valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio sprendimo pavedama valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui. Pažymėtina, kad Pagal Juridinių asmenų registro duomenis valstybės įmonė Regitra yra juridinis asmuo, kuris turi 6 filialus. Pagal Civilinio kodekso
projekto spręstina, kad valstybės įmonės Regitra centriniu padaliniu vadinama pati valstybės įmonė Regitra, o teritoriniais padaliniais Įstatymo projekte vadinami filialai. Vadinasi, tas pats juridinis asmuo - valstybės įmonė Regitra įpareigojama išnagrinėti skundą dėl savo filialo sprendimo. Tais atvejais, kai pats viešojo administravimo subjektas nagrinėja skundus dėl savo priimtų sprendimų, yra laikoma administracinių sprendimų vidine peržiūra, o ne ikiteisminiu (ar išankstiniu) administracinių ginčų nagrinėjimu. Ikiteisminis ginčo nagrinėjimas yra tuomet, kai ginčas nagrinėjamas nešališkos, nuo šalių nepriklausomos institucijos (pagal bendruosius teisės principus niekas negali būti teisėju savo byloje). Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, V skyriaus pirmojo skirsnio „Teisingumas - socialinio stabilumo ir žmoniškumo garantas41 224.7 papunktyje numatyta stiprinti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją, plėtoti ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras, taip mažinti biurokratizmą ir spartinti ginčų sprendimą, skatinti ginčus spręsti ne teismo tvarka, pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis - arbitražu, administracinių ginčų komisija, mokestinių ginčų komisija ir kt.;
Pagal esamą teisini reguliavimą ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra įteisinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX -2112 (toliau - MAĮ) IX skyriuje „M okesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“, o ikiteisminė ginčus dėl mokesčių nagrinėjanti institucija yra Mokestinių ginčų komisija, kurios tikslas - objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Įstatymo projektu nuo 2020-01-01 siūloma nustatyti pareigą skaičiuoti ir mokėti naują transporto priemonių pirmos registracijos mokestį (apibrėžiamas mokesčio objektas, mokesčio mokėtojai, mokesčio dydis ir kt.), todėl siūloma papildyti ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 13 - 14 straipsnius (2019-11-06 registruotas MAĮ projektas Nr. X IIIP-4133) nuostatomis dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio administravimo. Pažymėtina, kad ginčai dėl MAĮ 13 str. nurodytų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių) ikiteismine tvarka yra nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, tačiau ginčams dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio nagrinėti ikiteisminė tvarka nenustatoma, nors transporto priemonių pirmos registracijos mokestis būtų vienas iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių. Taigi, ginčams dėl vienų mokesčių ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka įteisinta, o ginčams dėl kitų mokesčių (transporto priemonių pirmos registracijos mokestis) ši tvarka nebūtų įteisinta.
Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais, pvz., pelno mokesčiu ir transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu, savo teises turėtų ginti skirtinga tvarka, nes ginčas dėl pelno mokesčio būtų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje, o ginčas dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio Mokestinių ginčų komisijoje nebūtų nagrinėjamas. Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, priklausanti nuo mokesčio ir nuo mokesčių administratoriaus, kuris tą mokestį apskaičiavo, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas, t. y. neatitinka teisėkūros principų. Įstatymo projekto 6 str. 2 d. nurodyta, kad mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki transporto priemonės įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai asmuo nesutiks su valstybės įmonės Regitra jam apskaičiuotu ir nurodytu sumokėti mokesčiu, sprendimą turės teisę skųsti tiesiogiai teismui (7 str. 4 d.). Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų trukmė dėl didelio darbo krūvio yra pakankamai ilga (pvz., Vilniaus apygardos administraciniame teisme
administraciniame teisme 15 mėn. https://lvat.teismas.lt/doclib/sxcii7o7klukpruihd9l57r2l7rz65y5r), todėl mokesčio mokėtojai per visą skundo nagrinėjimo laiką neturėtų galimybės naudotis transporto priemone, nes ji nebūtų registruota kol mokestis nebus sumokėtas. Taigi, ginčus dėl apskaičiuoto mokesčio (kurio sumos nebūtų didelės) tikslinga pirmiausiai spręsti ikiteisminėje institucijoje, o ne tiesiogiai teismuose, nes tai atitinka ir LR Vyriausybės programos nuostatas.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino Mokestinių ginčų komisiją teismine institucija (2010 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. C385/09 byloje Nidera Handelscompagnie BV prieš VMI prie FM) remiantis tuo, kad institucija veikia nuolat, taiko teisės normas, yra nepriklausoma. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti ginčų dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje. Tokiu teisiniu reguliavimu būtą nustatyta sistemiška ir tokia pati ginčų dėl šio mokesčio, kaip ir dėl kitų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, nagrinėjimo tvarka, būtų mažinamas ir taip šiuo metu didelis administracinių teismų darbo krūvis, nes 59 procentai Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami teismui, be to, asmuo turėtų galimybę greičiau, jau ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje, apginti savo teises (pagal MAĮ 155 str. 3 d. Mokestinių ginčų komisija sprendimą priima per 60 dienų nuo skundo gavimo). Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija 2019-10-11 rašte Nr. (1,6E)2T-1034 (TAIS 2019-10-11 Nr. 19-11469), kurį pateikė Aplinkos ministerijai dėl ankstesnio Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4035, nurodė, kad iš įstatymo projekto nuostatų sektų, kad mokestiniai ginčai dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo visais atvejais būtų nagrinėjami tiesiogiai teisme, nenustatant jų ikiteisminio nagrinėjimo galimybės. Vadinasi, MAĮ 145 str. 1 d. nuostata, jog mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, nebūtų taikoma. Pažymėtina, kad ginčus dėl apskaičiuoto mokesčio (kurio sumos nebūtų didelės) tikslinga išspręsti dar ikiteisminėje stadijoje.
Siekiant visiems suprantamo ir aiškaus teisinio reguliavimo, vis tik būtų tikslinga pakeisti įstatymo projektą nustatant, kad mokestiniai ginčai privaloma ikiteismine tvarka būtų nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, o Mokestinių ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės įmonės Regitra sprendimai dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka gali būti skundžiami Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendiniai gali būti skundžiami teismui.“
pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2019-11-12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir
sumokėjimas ir grąžinimas 1.... 5..... 6. Mokestis grąžinamas jo mokėtojui, jeigu motorinė transporto priemonė per tris mėnesius išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Jurgis Razma 2019-11-128 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m.
liepos sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. liepos sausio
pagrindiniame komitete 3.
Seimo narys
4 Argumentai: Medžių skaičiaus padidėjimas 27 ES šalyse nuo 1990 m. Iki
absorbuojamo anglies dvideginio kiekį būtina sodinti naujus medžius. Tyrimai rodo, jog naujai pasodinti medžiai anglies dvideginį absorbuoja efektyviau. Remiantis Aplinkos apsaugos pateikiamais duomenimis, nuo 2014 metų naujai įvedamų miškų Lietuvoje plotas kasmet pastebimai mažėja. Pernai iš viso įvesta 1018 ha naujo miško, iš jų – tik 527 ha valstybinėse žemėse. Tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 17 metų. Pasiūlymas:
taip:
“8 straipsnis. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė
parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1000 ha ploto naujų miškų įveisimas valstybinėje žemėje.” Nepritarti Žr. Aplinkos komiteto pasiūlymą. 4. Seimo narys
4 Argumentai: Siekdama didinti šalies miškingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 pavedė tuometinei Žemės ir miškų ministerijai parengti miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje programos projektą. Lietuvos miškingumo didinimo programa buvo patvirtinta bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471. Joje iki 2022 m. buvo numatyta Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc., t. y. mišku apželdinti 196 tūkst. ha žemės ūkio veiklai netinkamų ir nenaudojamų žemių. Nors šiam tikslui nuo 2004 m. ir buvo skiriamos nemažai lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto, tačiau, nepaisant ambicingų uždavinių, šalies miškingumą nuo 2002 m. pavyko padidinti tik apie 43 tūkst. ha.
Pagrindinė priežastis, stabdanti naujų miškų įveisimą valstybinėje žemėje, – VĮ Valstybinių miškų urėdijai iki šiol nepakankamai perduodama laisvos valstybinės žemės, tinkamos miškams įveisti. Nepaisant minėtos programos, įvairių priemonių ir iniciatyvų, VĮ Valstybinių miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojama labai mažai plotų, skirtų miškui įveisti – apie 200–250 ha kasmet, bet ir jie apaugę krūmynais, yra pelkės arba saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo imtasi visų tarpinstitucinių priemonių, siekiant padidinti miškingumą valstybinėje žemėje klimato kaitos švelninimo tikslais. VĮ Valstybinių miškų urėdijai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė preliminarų sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, sąrašą, bendras plotas – 1500 ha. Tačiau tinkamų miškui veisti žemės plotų iš to kiekio buvo tik 255 ha, kiti – saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama, užliejamos pievos, šlapynės, melioruotos žemės, pažeistos žemės (nerekultivuoti karjerai) arba juose jau augo miškas ir pan. Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar šalyje vykdoma ar rengiama pakankamai programinių dokumentų, kuriuose miškingumo didinimas – vienas iš pagrindinių strateginių tikslų: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus 2012–2020 m. plėtros programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir dabar rengiamas jo projektas, Nacionalinė pažangos programa, Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities plano (NECP) projektas ir kt. teisės aktai, todėl dar vienos Miškų sodinimo programos parengimas miškingumo didinimo problemos neišspręs.
Įvertinusi daugiau kaip 20 metų miškingumo didinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas, nustatydama konkrečias užduotis už šių problemų sprendimą atsakingoms institucijoms, nurodytoms šiame teikiamame pasiūlyme. Kadangi klausimas susijęs su dviejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimis, tai pagal pateiktą pasiūlymą Vyriausybė pavestų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai kasmet žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti, apmatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 1000 ha, tinkamus miškui įveisti ir juos perduoti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, o pastaroji šiuose plotuose per artimiausius 2 metus (daugelyje šių apleistų plotų teks iškirsti krūmus ir paruošti želdavietes) pasodintų naujus miškus. Įvertinus tai, kad priklausomai nuo medžių rūšies vidutiniškai į 1 ha sodinama 3-4 tūkst. vnt. miško sodmenų, tai minėto ploto apsodinimui reikėtų apie 3-4 mln. vnt. miško sodmenų. Tai sudarytų apie 10 proc. šiuo metų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kasmet išauginamų miško sodmenų kiekio, o tai reiškia, jog Valstybinių miškų urėdija tokias papildomas miško sodinimo apimtis galėtų realizuoti be papildomų pasiruošimų.
Kadangi naujų miškų įveisimas labai veiksmingai prisideda prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos, tai papildomas naujų miškų įveisimas iš dalies galėtų būti finansuojamas ir siūlomo motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokesčio, kuris tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, lėšomis. Atsižvelgiant į tai, jog įveisiant mišką vidutiniškai į 1 ha pasodinama apie 3500 vnt. medelių, o pasodinimas (dirvos paruošimas, miško sodmenys, jų sodinimas, transportavimas ir pan.) 1 ha priklausomai nuo medžių rūšies (populiariausioms medžių rūšims – pušiai, eglei, beržui, juodalksniui ir pan.) kainuoja 1500-2000 eurų/ha arba vidutiniškai apie 1750 eurų/ha, galima teigti, jog vieno naujo medelio pasodinimas vidutiniškai kainuoja apie 0,5 euro. Taigi, pagal mokesčio dydį galima būtų nesunkiai paskaičiuoti, kiek teoriškai medžių galėtų būti pasodinta už sumokėtą taršos mokestį: pvz., jei taršos mokestis 100 eurų, tai už jį teoriškai galėtų būti pasodinta 200 naujų medžių. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4132) 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d.
Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas ir tuo tikslu paveda:
prie Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuoti ne mažiau kaip 1000 ha laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, suformavimą, apmatavimą ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai;
Valstybinių miškų urėdijai organizuoti patikėjimo teise perduotų žemės sklypų apželdinimą mišku ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų perdavimo.“ Nepritarti Žr. Aplinkos komiteto pasiūlymą. 5. Seimo narys Antanas Baura 2019-11-196 Argumentai: Siūlomas projektas numato mokestį už pirmąjį transporto priemonės (toliau – TP) registravimą nepriklausomai nuo to ar TP buvo eksploatuota eisme. Tai reiškia, kad asmenys, vykdantys naujų TP importo/eksporto veiklą, privalėtų mokėti mokestį už TP, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) ir netrukus eksportuotos į kitas valstybes. Tokios TP nėra eksploatuojamos Lietuvos Respublikoje, todėl šių transporto priemonių apmokestinimas nėra teisingas bei pagrįstas. Naujų automobilių reeksporto veikla Lietuvoje prisideda prie aukštos pridėtinės veiklos kūrimo, įskaitant, bet neapsiribojant gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, bei reikšmingomis valstybei mokamų mokesčių sumomis. Automobilių reeksporto rinka per metus valstybės biudžetui sumoka per 6 mln. eurų įvairių mokesčių (darbo, pridėtinės vertės, TP registracijos, pelno ir kt. mokesčiai).
Siekiant išvengti apmokestinimo TP registracijos mokesčiu tų transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme, siūlome numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių registracijos mokestį, jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš KTPR per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos bei išgabenta iš Lietuvos. Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik naujų automobilių importo/eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie neeksploatavo TP Lietuvoje, nes siūloma numatyti, kad mokestis grąžinamas nuo pirmos registracijos apskritai, o ne tik Lietuvoje. Tokia tvarka neleistų piktnaudžiauti mokesčio susigrąžinimu, bet kartu užtikrintų, kad mokestis būtų mokamas už faktiškai eksploatuojamas TP. Galimybė susigrąžinti TP registracijos mokestį už neeksploatuotas TP yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Olandijoje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą, papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti taip: „6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir sumokėjimas ir grąžinimas
mokesčio mokėtojo pirmą kartą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio Įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento. 2. Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 3.
nustatyta tvarka, grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmosios jos registracijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 34. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. 45. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią. 56. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.“
pagrindiniame komitete
Mykolas Majauskas 2019-12-02 Argumentai: Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekte XIIIP-4132 (toliau – Projektas) nustatoma motorinių transporto priemonių apmokestinimo pirmos registracijos mokesčiu tvarka. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d.
Nustatant mokestinių įstatymų įsigaliojimo datą svarbu prisiminti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nurodantis teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Mokestinių siūlymų atveju tai reiškia, jog gyventojai gali pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems mokestiniams pakeitimams. Kyla pagrįstų abejonių, ar staigus, jau 2020 m. sausio 1 d. numatomas naujų mokesčių įsigaliojimas (nevertinant jų turinio teisingumo) neprieštarautų Konstitucijai. Gyventojams ir verslui norint sudaryti tinkamas sąlygas pasiruošti siūlomiems pokyčiams, motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.”
4Iki 20201 m. liepos sausio 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią
valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-02 Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant šių uždavinių:
1) nustatyti motorinių transporto priemonių (toliau – TP) registracijos mokestį (toliau – mokestis) TP valdytojams už taršias TP, kurių valdytojais jie tapo nuo 2020 m. sausio 1 d. (registruojant TP pirmą kartą Lietuvoje ar keičiant informaciją apie valdytoją jau registruotos TP);
2) paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius TP rinktis tik mažataršę TP.
Tie, kurie renkasi taršią TP, moka mokestį, kurio tikslinė paskirtis – skatinti mažataršių TP naudojimą;
3) užtikrinti, kad mokestis, kaip ekonominė priemonė, prisidėtų prie Lietuvai nustatytų taršos ir CO₂mažinimo tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-021 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.“
pagrindiniame komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-022 2,3 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi, projekto 2 dalį laikyti 3 dalimi bei jas išdėstyti taip: „2.
Registracija – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ar Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotos M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytojo keitimas, išskyrus atvejus, kai keičiamas transporto priemonės valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia. 2 3. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.“
pagrindiniame komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-023 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kurių duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, išmetamas CO₂ kiekis.“
pagrindiniame komitete
Agnė Širinskienė 2019-12-024 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 12.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-021 priedas Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau 760 540 360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 13.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-021 priedas Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau 760 540 360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete
13Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-12-022 priedas Argumentai:
Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRE PIRMĄ KARTA REGISTRUOJAMOS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS IŠMETAMAM CO₂KIEKIUI APSKAIČIUOTI NAUDOJAMOS FORMULĖS, KAI NĖRA DUOMENŲ APIE TRANSPORTO PRIEMONĖS IŠMETAMĄ CO₂KIEKĮ“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP-4132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, ir Apliunkos apsaugos komiteto pateiktą pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-12-05 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad naujų miškų įveisimui yra skiriama pakankamai lėšų ir jos pilnai neįsisavinamos, tikslingiau būtų lėšas nukreipti į klimato kaitos specialiąją programą. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia
Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Lėšos, surinktos registruojant motorines transporto priemones, pervedamos į klimato kaitos specialiąją programą.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų. [2] SESV 110 straipsnis numato: „Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“ [3] 2011 m. balandžio 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 34 punktas; 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Budişan, C‑586/14, EU:C:2016:421, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. [4] 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Krawczyński, C‑426/07, EU:C:2008:434, 31 punktas; 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Kalinchev, C‑2/09, EU:C:2010:312, 31 punktas. [5] 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 55 punktas; 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Nisipeanu, C‑263/10, EU:C:2011:466, 24 punktas; 2018 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo nutarties Dos Santos, C-640/17, EU:C:2018:275, 16 punktas. [6] 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219,
nutarties Dos Santos, C-640/17, EU:C:2018:275, 17 punktas.
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4132 2019-12-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, komiteto biuro padėjėja
Mockevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti transporto priemonių pirmosios registracijos mokestį, kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Toks teisinio reguliavimo pobūdis turi būti svarstomas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą.
Pažymėtina, jog nepaisant to, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte naujo mokesčio įvedimas siejamas su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį ir to, jog pagal įstatymo nuostatas mokesčio dydį tiesiogiai lems transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis, turi būti atsižvelgiama į jau minėtą mokesčio taikymo būdą, t. y. į tai, jog prekyba naudotais automobiliais, kurie jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nepatirs jokių mokestinių pakeitimų, tačiau visi į Lietuvos Respubliką įvežami naudoti automobiliai su siekiu juos įregistruoti, bus apmokestinami mokesčiu. Taigi vidinė Lietuvos Respublikoje vykstanti prekyba naudotais automobiliais nebus papildomai apmokestinama, o importuojami naudoti automobiliai, tarp jų ir iš Europos Sąjungos valstybių, bus papildomai apmokestinti. Teigtina, jog toks mokesčio taikymo būdas galimai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo, todėl projekto nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog:
„Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar
piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-07
dėmesys, kad įstatymo tekste nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekte ne pirmą kartą minint Kelių transporto priemonių registro pavadinimą ar Vidaus reikalų ministerijos pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0762
mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-076
priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ bei „kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0764
į tai, kad įstatyme reikėtų vengti nukreipiančiųjų normų į kitas nukreipiančiąsias normas, projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO2 kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį pagal šio Įstatymo 2 priede patvirtintas formules“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0765
nustatyti ir skelbti mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficientą, tačiau ir šio koeficiento taikymo tvarką, t.y. iki kada turėtų būti nustatomas ir paskelbiamas tais mokestiniais metais taikytinas vartotojų kainų indeksas bei nuo kada ir iki kada šis koeficientas turi būti taikomas. Pritarti 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0772 7. Pažymime, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, todėl projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „vidaus reikalų ministro įgaliota“, o antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „ministerija ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ministras ar jo įgaliota“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0773 8. Manome, kad projekto 7 straipsnio 3 dalis, nustatanti mokesčio nesumokėjimo teisines pasekmes, turėtų būti dėstoma ne projekto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčio administravimo klausimus, o atskirame straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0774
būti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0782
įstatymų galiojimo laike - lex retro non agit – principą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad pirmos registracijos mokestis nemokamas už tas motorines transporto priemones, kurių registravimo procedūra buvo pradėta, t.y. registracijai būtini dokumentai buvo pateikti, iki 2020 m. sausio 1 d., tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0783
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0784
8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „2020 m. liepos 1 d.
Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu Miškų sodinimo programa yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Antra, pažymėtina, kad įstatyme aiškiai nenurodoma, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą. Tokia nuostata nurodoma tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai įtvirtinta ir kituose atskirus mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Trečia, pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad
lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-07 13.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-11-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokestis (toliau – mokestis) būtų mokamas motorinę transporto priemonę pirmą kartą registruojant Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežant transporto priemones (taip pat ir naudotas) ir siekiant jas registruoti visais atvejais kiltų pareiga mokėti mokestį, tuo tarpu jau kartą registruotų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (naudotų) transporto priemonių perpardavimo šalies viduje atveju mokestis nebūtų taikomas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 110 straipsnio požiūriu („Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“). SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą valstybėse narėse įprastomis konkurencijos sąlygomis.
Juo siekiama panaikinti bet kokios formos apsaugą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus vidaus mokesčiais, ypač jeigu jie yra diskriminuojamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ( toliau – Teisingumo Teismas) jau ne kartą nagrinėjo kitų valstybių narių reguliavimą, susijusį su transporto priemonių apmokestinimu, ir nurodė, jog importuotų naudotų automobilių apmokestinimo srityje SESV 110 straipsniu siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje gaminių ir importuotų gaminių atžvilgiu. Kaip nurodoma Teisingumo Teismo sprendimuose, „<...> valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės vietos gaminiai, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį. Kai šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų transporto priemonių rinkoje, jie turi būti laikomi analogiškais gaminiais, palyginti su tokio paties tipo ir tiek pat naudotomis transporto priemonėmis, turinčiomis vienodas charakteristikas. Iš tiesų šios valstybės narės rinkoje pirktos naudotos transporto priemonės ir tos, kurios pirktos kitose valstybėse narėse ketinant importuoti ir eksploatuoti pirmojoje valstybėje narėje, yra konkuruojantys gaminiai“. Taigi, SESV 110 straipsniu kiekviena valstybė narė įpareigojama pasirinkti ir nustatyti mokesčius už transporto priemones taip, kad jais nebūtų sudaromos palankesnės vidaus naudotų transporto priemonių pardavimo sąlygos ir nebūtų atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo.
Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, kad siekiant atitikties Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad apmokestinant vidaus rinkoje perleidžiamas ir iš kitų
būtų laikomasi mokesčių neutralumo principo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma, 2019-11-126 Pasiūlymas:
įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir
sumokėjimas ir grąžinimas“. 2. Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Mokestis grąžinamas jo mokėtojui, jeigu motorinė transporto priemonė per tris mėnesius išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.“
narys J. Razma, 2019-11-128 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2020 m. liepos sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. liepos sausio
3Seimo narys A. Nekrošius,
4 Argumentai: Medžių skaičiaus padidėjimas 27 ES šalyse nuo 1990 m. Iki 2005 m. absorbavo papildomai 126 mln. tonų anglies.
Siekiant toliau didinti absorbuojamo anglies dvideginio kiekį būtina sodinti naujus medžius. Tyrimai rodo, jog naujai pasodinti medžiai anglies dvideginį absorbuoja efektyviau. Remiantis Aplinkos apsaugos pateikiamais duomenimis, nuo 2014 metų naujai įvedamų miškų Lietuvoje plotas kasmet pastebimai mažėja. Pernai iš viso įvesta 1018 ha naujo miško, iš jų – tik 527 ha valstybinėse žemėse. Tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 17 metų. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1000 ha ploto naujų miškų įveisimas valstybinėje žemėje.“
4Seimo narys A. Nekrošius,
4 Argumentai: Siekdama didinti šalies miškingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 pavedė tuometinei Žemės ir miškų ministerijai parengti miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje programos projektą. Lietuvos miškingumo didinimo programa buvo patvirtinta bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471. Joje iki 2022 m. buvo numatyta Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc., t.y. mišku apželdinti 196 tūkst. ha žemės ūkio veiklai netinkamų ir nenaudojamų žemių. Nors šiam tikslui nuo 2004 m. ir buvo skiriamos nemažai lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto, tačiau, nepaisant ambicingų uždavinių, šalies miškingumą nuo 2002 m. pavyko padidinti tik apie 43 tūkst. ha. Pagrindinė priežastis, stabdanti naujų miškų įveisimą valstybinėje žemėje, – VĮ Valstybinių miškų urėdijai iki šiol nepakankamai perduodama laisvos valstybinės žemės, tinkamos miškams įveisti.
Nepaisant minėtos programos, įvairių priemonių ir iniciatyvų, VĮ Valstybinių miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojama labai mažai plotų, skirtų miškui įveisti – apie 200–250 ha kasmet, bet ir jie apaugę krūmynais, yra pelkės arba saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo imtasi visų tarpinstitucinių priemonių, siekiant padidinti miškingumą valstybinėje žemėje klimato kaitos švelninimo tikslais. VĮ Valstybinių miškų urėdijai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė preliminarų sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, sąrašą, bendras plotas – 1500 ha. Tačiau tinkamų miškui veisti žemės plotų iš to kiekio buvo tik 255 ha, kiti – saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama, užliejamos pievos, šlapynės, melioruotos žemės, pažeistos žemės (nerekultivuoti karjerai) arba juose jau augo miškas ir pan. Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar šalyje vykdoma ar rengiama pakankamai programinių dokumentų, kuriuose miškingumo didinimas – vienas iš pagrindinių strateginių tikslų: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus 2012–2020 m. plėtros programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir dabar rengiamas jo projektas, Nacionalinė pažangos programa, Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities plano (NECP) projektas ir kt. teisės aktai, todėl dar vienos Miškų sodinimo programos parengimas miškingumo didinimo problemos neišspręs. Įvertinusi daugiau kaip 20 metų miškingumo didinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas, nustatydama konkrečias užduotis už šių problemų sprendimą atsakingoms institucijoms, nurodytoms šiame teikiamame pasiūlyme.
Kadangi klausimas susijęs su dviejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimis, tai pagal pateiktą pasiūlymą Vyriausybė pavestų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai kasmet žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti, apmatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 1000 ha, tinkamus miškui įveisti ir juos perduoti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, o pastaroji šiuose plotuose per artimiausius
želdavietes) pasodintų naujus miškus. Įvertinus tai, kad priklausomai nuo medžių rūšies vidutiniškai į 1 ha sodinama 3-4 tūkst. vnt. miško sodmenų, tai minėto ploto apsodinimui reikėtų apie 3-4 mln. vnt. miško sodmenų. Tai sudarytų apie 10 proc. šiuo metų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kasmet išauginamų miško sodmenų kiekio, o tai reiškia, jog Valstybinių miškų urėdija tokias papildomas miško sodinimo apimtis galėtų realizuoti be papildomų pasiruošimų. Kadangi naujų miškų įveisimas labai veiksmingai prisideda prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos, tai papildomas naujų miškų įveisimas iš dalies galėtų būti finansuojamas ir siūlomo motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokesčio, kuris tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, jog įveisiant mišką vidutiniškai į 1 ha pasodinama apie 3500 vnt. medelių, o pasodinimas (dirvos paruošimas, miško sodmenys, jų sodinimas, transportavimas ir pan.) 1 ha priklausomai nuo medžių rūšies (populiariausioms medžių rūšims – pušiai, eglei, beržui, juodalksniui ir pan.) kainuoja 1500-2000 eurų/ha arba vidutiniškai apie 1750 eurų/ha, galima teigti, jog vieno naujo medelio pasodinimas vidutiniškai kainuoja apie 0,5 euro. Taigi, pagal mokesčio dydį galima būtų nesunkiai paskaičiuoti, kiek teoriškai medžių galėtų būti pasodinta už sumokėtą taršos mokestį: pvz., jei taršos mokestis 100 eurų, tai už jį teoriškai galėtų būti pasodinta 200 naujų medžių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas ir tuo tikslu paveda:
prie Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuoti ne mažiau kaip 1000 ha laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, suformavimą, apmatavimą ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai;
Valstybinių miškų urėdijai organizuoti patikėjimo teise perduotų žemės sklypų apželdinimą mišku ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų perdavimo.“
5Seimo narys A.
Seimo narys A. Baura, 2019-11-19 Argumentai: Siūlomas projektas numato mokestį už pirmąjį transporto priemonės (toliau – TP) registravimą nepriklausomai nuo to ar TP buvo eksploatuota eisme. Tai reiškia, kad asmenys, vykdantys naujų TP importo/eksporto veiklą, privalėtų mokėti mokestį už TP, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) ir netrukus eksportuotos į kitas valstybes. Tokios TP nėra eksploatuojamos Lietuvos Respublikoje, todėl šių transporto priemonių apmokestinimas nėra teisingas bei pagrįstas. Naujų automobilių reeksporto veikla Lietuvoje prisideda prie aukštos pridėtinės veiklos kūrimo, įskaitant, bet neapsiribojant gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, bei reikšmingomis valstybei mokamų mokesčių sumomis. Automobilių reeksporto rinka per metus valstybės biudžetui sumoka per 6 mln. eurų įvairių mokesčių (darbo, pridėtinės vertės, TP registracijos, pelno ir kt. mokesčiai). Siekiant išvengti apmokestinimo TP registracijos mokesčiu tų transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme, siūlome numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių registracijos mokestį, jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš KTPR per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos bei išgabenta iš Lietuvos. Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik naujų automobilių importo/eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie neeksploatavo TP Lietuvoje, nes siūloma numatyti, kad mokestis grąžinamas nuo pirmos registracijos apskritai, o ne tik Lietuvoje. Tokia tvarka neleistų piktnaudžiauti mokesčio susigrąžinimu, bet kartu užtikrintų, kad mokestis būtų mokamas už faktiškai eksploatuojamas TP. Galimybė susigrąžinti TP registracijos mokestį už neeksploatuotas TP yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Olandijoje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą, papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir sumokėjimas ir grąžinimas
1.
Mokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal mokesčio mokėtojo pirmą kartą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio Įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento. 2. Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 3. Mokestis, sumokėtas šio Įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmosios jos registracijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 34. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. 45. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią. 56.
56Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet,
pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.“
6Seimo narys M. Majauskas,
2019-12-028 Argumentai: Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekte XIIIP-4132 (toliau – Projektas) nustatoma motorinių transporto priemonių apmokestinimo pirmos registracijos mokesčiu tvarka. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data –
datą svarbu prisiminti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nurodantis teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Mokestinių siūlymų atveju tai reiškia, jog gyventojai gali pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems mokestiniams pakeitimams. Kyla pagrįstų abejonių, ar staigus, jau 2020 m. sausio 1 d. numatomas naujų mokesčių įsigaliojimas (nevertinant jų turinio teisingumo) neprieštarautų Konstitucijai. Gyventojams ir verslui norint sudaryti tinkamas sąlygas pasiruošti siūlomiems pokyčiams, motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.”
1 d.
Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Nesvarstyta
7Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-02 I Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant šių uždavinių:
1) nustatyti motorinių transporto priemonių (toliau – TP) registracijos mokestį (toliau – mokestis) TP valdytojams už taršias TP, kurių valdytojais jie tapo nuo 2020 m. sausio 1 d. (registruojant TP pirmą kartą Lietuvoje ar keičiant informaciją apie valdytoją jau registruotos TP);
2) paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius TP rinktis tik mažataršę TP. Tie, kurie renkasi taršią TP, moka mokestį, kurio tikslinė paskirtis – skatinti mažataršių TP naudojimą;
3) užtikrinti, kad mokestis, kaip ekonominė priemonė, prisidėtų prie Lietuvai nustatytų taršos ir CO₂ mažinimo tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
8Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-021 Argumentai: Žr. prie ankstesnio pasiūlymo esančius argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.“
9Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-022 2,3 Argumentai: Žr. prie 7 pasiūlymo esančius argumentus. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi, projekto 2 dalį laikyti 3 dalimi bei jas išdėstyti taip: „2.
Registracija – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ar Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotos M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytojo keitimas, išskyrus atvejus, kai keičiamas transporto priemonės valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia. 2 3. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.“
10Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-023 Argumentai: Žr. prie 7 pasiūlymo esančius argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kurių duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, išmetamas CO₂ kiekis.“
11Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-024 Argumentai: Žr. prie 7 pasiūlymo esančius argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“
12Seimo narė A. Širinskienė,
2019-12-021 priedas Argumentai: Žr. prie 7 pasiūlymo esančius argumentus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau 760 540 360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Nesvarstyta
13Seimo narė A. Širinskienė, 2019-12-022 priedas Argumentai:
Žr. prie 7 pasiūlymo esančius argumentus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Motorinių transporto priemonių pirmos
registracijos mokesčio įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4132) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu įvesti mokesčiu nebus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, o taršos mažinimui turėtų būti pasirinkti kiti būdai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-12-09
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
priemonių pirmosios registracijos mokestį, kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtų Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Toks teisinio reguliavimo pobūdis turi būti svarstomas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą.
Pažymėtina, jog nepaisant to, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte naujo mokesčio įvedimas siejamas su siekiu mažinti taršių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje kiekį ir to, jog pagal įstatymo nuostatas mokesčio dydį tiesiogiai lems transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis, turi būti atsižvelgiama į jau minėtą mokesčio taikymo būdą, t. y. į tai, jog prekyba naudotais automobiliais, kurie jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nepatirs jokių mokestinių pakeitimų, tačiau visi į Lietuvos Respubliką įvežami naudoti automobiliai su siekiu juos įregistruoti, bus apmokestinami mokesčiu. Taigi vidinė Lietuvos Respublikoje vykstanti prekyba naudotais automobiliais nebus papildomai apmokestinama, o importuojami naudoti automobiliai, tarp jų ir iš Europos Sąjungos valstybių, bus papildomai apmokestinti. Teigtina, jog toks mokesčio taikymo būdas galimai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje įtvirtinto laisvo prekių judėjimo principo, todėl projekto nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“ Nepritarti Projektu apmokestinami visi automobiliai registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, t. y. ir į Lietuvą įvežti iš kitų šalių automobiliai, ir Lietuvoje pagaminti automobiliai. Tas faktas, kuris gali keistis - Lietuvoje nevykdoma automobilių gamyba, - nesuteikia pagrindo teigti, kad tik iš kitų šalių įvežamiems automobiliams bus taikomos sukuriamos teisinės normos.
Apmokestinimo objektas - ne įvežamos transporto priemonės, o Lietuvoje registruojamos transporto priemonės. Registracijos metu bus sumokamas mokestis, jei automobilis atitiks apmokestinamų automobilių kriterijus (bus taršus). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-074567
nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekte ne pirmą kartą minint Kelių transporto priemonių registro pavadinimą ar Vidaus reikalų ministerijos pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. Pritarti
projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“
išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Mokesčio sumokėjimo terminas
Mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijosįregistravimo Lietuvos Respublikos Kkelių transporto priemonių registre.“
ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki
mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos kKelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „4.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO2 kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kKelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.“
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos ir Lietuvos Respublikos vVidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Lietuvos Respublikos vVidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
ją išdėstyti taip:
„3. Nesumokėjus mokesčio transporto priemonė
neregistruojama Lietuvos Respublikos kKelių transporto priemonių registre.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0762
3Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata,
numatanti, kad mokestis sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau numatyta projekto 5 straipsnyje. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokestis apskaičiuojamas, ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Kelių transporto priemonių registre į valstybės įmonės Regitra sąskaitą, grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0764 4.
Projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamos formuluotės „motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ bei „kilmės ar patvirtinimo dokumentai“ turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų
apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0764
vengti nukreipiančiųjų normų į kitas nukreipiančiąsias normas, projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO2 kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį pagal šio Įstatymo 2 priede patvirtintas formules“. Pritarti Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar
patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 2 priede patvirtintas formules, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0765 6.
Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlome aiškiai nurodyti ne tik instituciją, įgaliotą nustatyti ir skelbti mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficientą, tačiau ir šio koeficiento taikymo tvarką, t.y. iki kada turėtų būti nustatomas ir paskelbiamas tais mokestiniais metais taikytinas vartotojų kainų indeksas bei nuo kada ir iki kada šis koeficientas turi būti taikomas. Pritarti Statistikos departamentas kainų indeksą skelbia savo nustatyta tvarka. Projektu tvirtinamas teisinis indeksavimo reglamentavimas yra identiškas kituose mokestiniuose įstatymuose patvirtintam teisiniam reglamentavimui. 1. Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet, pasibaigus
kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis. Apskaičiuotas mokestinių metų vartotojų kainų indeksas pradedamas taikyti nuo jo paskelbimo Oficialios statistikos portale dienos.“
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Šiuo įstatymu nustatytas mokestinių metų vartotojų kainų indeksas pirmą kartą apskaičiuojamas pasibaigus 2020 kalendoriniams metams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0772
priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, todėl projekto 7 straipsnio
„vidaus reikalų ministro įgaliota“, o antrajame šios dalies sakinyje vietoj
žodžių „ministerija ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ministras ar jo įgaliota“.
Pritarti Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos ir vidaus reikalų ministraserija ar jos įgaliota institucija keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato vidaus reikalų ministraserija ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0773
8Manome, kad projekto 7 straipsnio 3 dalis,
nustatanti mokesčio nesumokėjimo teisines pasekmes, turėtų būti dėstoma ne projekto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčio administravimo klausimus, o atskirame straipsnyje. Pritarti
straipsnio 3 dalį:
priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre. 2. Projekto 7 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. 3. Papildyti projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokesčio nesumokėjimo pasekmės Nesumokėjus mokesčio, neatliekama motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0774
„skundžiamas“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti
Pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „43.
Valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio priėmimo dienos. Valstybės įmonės Regitra centrinio padalinio sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-078
perteklinė, nes ji tik pakartoja bendrąjį įstatymų galiojimo laike - lex retro non agit – principą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad pirmos registracijos mokestis nemokamas už tas motorines transporto priemones, kurių registravimo procedūra buvo pradėta, t.y. registracijai būtini dokumentai buvo pateikti, iki 2020 m. sausio 1 d., tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Pritarti Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 32 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio
nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d. 34. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. 54. Šiuo Įstatymu nustatytas mokestinių metų vartotojų kainų indeksas pirmą kartą apskaičiuojamas pasibaigus 2020 kalendoriniams metams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0783 11.
Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodį
„Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o vietoj datos „2020
m. sausio 1 d.“ – data „2019 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti Pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d.2019 m. gruodžio 31 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-0784
nustatyti, kad „2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokiu būdu Miškų sodinimo programa yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su teikiamu įstatymo projektu, kokie yra šios nuostatos sisteminiai ryšiai su įstatymo nuostatomis. Antra, pažymėtina, kad įstatyme aiškiai nenurodoma, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą. Tokia nuostata nurodoma tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai įtvirtinta ir kituose atskirus mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Trečia, pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybei tiesiogiai pavedama nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo paskirtį ir lėšų naudojimo apimtį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei tokia prielaida būtų teisinga, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.
Pastebėtina, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatą „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas“. Toks nuostatos turinys neįgalina Vyriausybės tiesiogiai skirstyti biudžeto pajamų, todėl teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, nes sudaro prielaidas manyti, kad Vyriausybė galėtų tiesiogiai skirstyti valstybės biudžeto lėšas, net jei jų įstatymu nepatvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė jokiais atvejais neturi būti įgaliota skirstyti valstybės biudžeto lėšų, nes tai yra konstitucinė Seimo pareiga. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario Arvydo Nekrošiaus 2019-11-13 pasiūlymui (žr. šių Išvadų 5 lentelę, Nr. 4), kuriuo Vyriausybei pavedama panaudojant mokesčio lėšas užtikrinti kasmetinį ne mažesnio kaip 1000 ha papildomų naujų miškų įveisimą, tačiau Vyriausybei nebūtų pavedama nustatyti, kokia mokesčio dalis būtų naudojama šioms reikmėms. Tokiu būdu reguliavimas būtų suderintas Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, kartu nebūtų apribota konstitucinė Seimo pareiga skirstyti valstybės biudžetą. Be to, projektas papildytas nuostatomis, nurodančiomis, kad sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą (žr. argumentus į Teisės departamento pastabą Nr. 3). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-07
13Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti 14. Doc. Dr.
Dr. Algirdas Bartkus Vilniaus universitetas Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas, 2019-12-05 Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4133 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada Ar motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis padeda įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/842 Lietuvai nustatytus įsipareigojimus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityje? Pastaraisiais keliais metais Lietuvoje pastebimas emisijų suintensyvėjimas yra gerėjančios šalies ekonominės būklės, o ne teršimo, vardan taršos požymis. Žvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dinamiką, galima pastebėti, kad tais laikotarpiais kai Lietuvos ekonomika augdavo, išaugdavo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o tais laikotarpiais kai ekonomika smukdavo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėdavo. Ženkliausi nuosmukiai buvo fiksuojami Rusijos krizės (1999 – 2000 m.) ir finansinės krizės (2009 – 2013 m.) laikotarpiais. Kodėl taip yra, paaiškinimas labai paprastas – didžioji dalis ekonominių veiklų yra neatsiejamos nuo transportavimo, nes augant ekonomikai, didėja sandorių skaičius, auga prekių transportavimo intensyvumas bei darbinių vizitų skaičius, dėl ko auga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – tiesiog gyventojai turi daug daugiau veiklos ir atlikdami savo darbines pareigas daug intensyviau naudoja automobilius ir kitas transporto priemones. Todėl ženkliausi emisijų prieaugiai buvo fiksuojami ekonomikos atsigavimo laikotarpyje prieš Rusijos krizę (1995 – 1998 m.), itin sparčiu ekonomikos augimo laikotarpiu prieš finansinę krizę (2004 – 2008 m.) ir dabar (2014 – 2019 m.).
Tam, kad dėl šio mokesčio įvedimo sumažėtų automobilių sukeliama tarša, būtina, kad šis mokestis paskatintų gyventojus ir įmones taršesnius automobilius keisti mažiau taršiais. Asmuo įsigis mažiau taršų automobilį ne tada, kai jam teks sumokėti didesnį registracijos mokestį už labiau taršų automobilį, o tada kai jis turės tam pajamų. Dėl šios paprastos priežasties, šalyse, kuriose pajamų lygis yra aukštesnis, automobilių parkas yra naujesnis, o šalyse, kur pajamos yra žemesnės, automobilių parkas yra senesnis. Naujas parkas Vakarų Europos šalyse nėra taršos mokesčių rezultatas, tai rezultatas pajamų, kurias tenykščių kraštų gyventojai uždirba. Kodėl visgi taršos mokestis neturės didelio poveikio emisijoms? Priežastis glūdi tame, kad aukštesni mokesčiai, kuriuos vidutines ir žemas pajamas uždirbantis asmuo (o tai ir yra pagrindinė taršesnių transporto priemonių vairuotojų kategorija) turės sumokėti už įsigyjamą automobilį ir taršos mokesčiui prilygstanti nuolaida, kurią turės pritaikyti parduodamas savo dabar turimą automobilį sustabdys gyventoją nuo sprendimo keisti transporto priemonę ir jeigu tam nėra didelės būtinybės, toks asmuo ir toliau važinės su dabar turimu automobiliu. Automobilio keitimas jam siesis su dviem finansiniais praradimais, pernelyg didele kainos nuolaida parduodant dabar turimą transporto priemonę ir papildomu mokesčiu, kurį jis privalės sumokėti. Todėl tokia vienkartinio mokesčio versija nėra tinkama užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tam, kad šis mokestis padėtų bent jau rinkti kompensacijas už emisiją, jis turėtų būti reguliarus ir mažesnis, t.y. mokamas kartą per metus arba kitu nustatytu dažnumu.
Pirminiuose mokesčio variantuose egzistavusi nuostata, jo mokėjimą sieti su techninės apžiūros praėjimu buvo daug tinkamesnė kompensacinio taršos mokesčio sampratai nei dabar esanti. Tokia mokesčio versija taršesnius automobilius apmokestintų tol kol jie būtų eksploatuojami ir rinktų mokesčius, duodama signalą transporto priemonės savininkui keisti ją į mažiau taršią. Toks mokestis nemažintų ir paskatų transporto priemonės pakeitimui, nes nereikalautų pritaikyti labai didelės nuolaidos parduodant dabar naudojamą transporto priemonę, o su naujos transporto priemonės įsigijimu, kad ir teršiančios, tačiau mažiau teršiančios, nesisietų papildomas taršos-registracijos mokestis, kaip yra dabar numatytame įstatymo variante. Kokias ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes mokestis turės taršių automobilių rinkai ir vartotojų įpročiams? Planuojamas įvesti transporto priemonių mokestis turi dar ir kitų trūkumų, kurie atsilieps ir automobilių rinkai, ir gyventojams. Automobilių pardavėjai, kurie nėra profesionalūs rinkos dalyviai, parduodami savo transporto priemonę parduos ją su nuolaida, kuri bus ne mažesnė nei taršos mokestis, tenkantis transporto priemonei. Pirkdami gi transporto priemonę iš profesionalaus automobilių pardavėjo, jie negaus nuolaidos dėl automobilio taršos, nes nuolaida, kurią gali daryti pardavėjas sudarys ženklią dalį automobilių prekeivio uždarbio. Standartinis (ne vidutinis) automobilių prekeivio uždarbis yra 10 proc. nuo parduodamos transporto priemonės kainos. Keturiolikos
Šiam automobiliui priklausantis taršos mokestis, priklausomai nuo komplektacijos ir versijos gali sudaryti 330 arba 450 eurų, o tai sudaro pusę ar net daugiau nei pusę automobilių prekeivio uždarbio, todėl daryti nuolaidos jis nebus linkęs. Dėl šios priežasties, asmenys, kurie nėra profesionalūs automobilių prekeiviai, šį mokestį sumokėtų du kartus, vieną kartą parduodami automobilį (taikydami nuolaidą), o kitą kartą jį pirkdami (negaudami nuolaidos). Čia gali kilti pagrįstas klausimas, ar neišsiderės mūsų automobilių prekeiviai didesnių nuolaidų įvežamam transportui Vokietijoje ir kitose pagrindinėse į Lietuvą atvežamų automobilių rinkose. Iš tiesų jokių nuolaidų perkamiems automobiliams jie neišsiderės, nes Lietuva yra maža šalis su mažu potencialių pirkėjų skaičiumi ir jeigu Lietuvos automobilių prekeiviui Vokietijoje ar Belgijoje siūlomas automobilis atrodo per brangus, dėl papildomai už jį reiksiančio sumokėti taršos mokesčio, tai pirkėjams iš kitų šalių, kur tokių mokesčių nėra, jis tokiu neatrodys ir Vokietijos ar Belgijos naudotų automobilių prekeivis jokios nuolaidos Lietuvos prekeiviui nepadarys. Tai, kad mokesčiai dyzeliniams varikliams yra aukštesni nei benzininiams, yra signalas vartotojams perkant naują automobilį labiau orientuotis į benzininį, o ne dyzelinį transportą. Todėl įvedus taršos mokestį šiek tiek sumažės taršių dyzelinių automobilių pasiūla, tačiau automobiliai bus keičiami rečiau, dėl ko automobilių parkas atsinaujins šiek tiek lėtesniu tempu, nei buvo iki šiol, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir toliau priklausys nuo ciklinių ekonomikos svyravimų.
Kadangi automobilių parkas keisis lėčiau, tai automobilių prekeiviai uždirbs mažesnes pajamas. Senų dyzelinių automobilių pardavimas pareikalaus didesnių nuolaidų iš dabartinių jų savininkų, tuo tarpu pasiūloje jų turėtų atsirasti vis mažiau, nebent tai aukštesnės vertės automobiliai, kurie perkami dėl statuso ir kuriuos įsigyjant taršos mokestis vaidina antraeilį vaidmenį. Brangesniems ir kartu taršiems automobiliams apyvartos mokestis nebus kliūtis, nes santykinė taršos mokesčio dalis yra mažesnė nei pigiam automobiliui, o ir automobilių prekeivių uždarbis nuo parduodamo brangaus automobilio yra didesnis, todėl jis (pardavėjas) gali būti daug sukalbamesnis dėl kainas mažinimo prabangiai ir taršiai transporto priemonei. Gyventojus pakeisti taršesnes ir dažniausiai senesnes transporto priemones į mažiau taršias ir naujesnes paskatinti gali tik augančios pajamos. Jeigu norima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją tai būtina sudaryti kaip įmanoma palankesnes sąlygas gyventojų pajamų didėjimui, o ne didinti mokesčius. Dėl taršos mokesčio įvedimo pajamos pas gyventojus neišaugs. Augančios pajamos suteikia galimybes senesnes transporto priemones keisti naujesnėmis, o įvedami vienkartiniai registracinio pobūdžio taršos mokesčiai stabdo sprendimą keisti automobilį. Geriausia priemonė, kuri padeda suvaldyti automobilių taršą mieste yra tinkami urbanistiniai sprendimai, parkavimosi vietų miesto centre ribojimas, jų branginimas darbo dienomis ir miesto centro kaip pėsčiųjų oazės koncepcija.
Šios priemonės įgyvendinimas nors ir efektyvus, nėra greitas, tam reikėtų atlikti daug parengiamųjų darbų, įrengti dar daugiau naujų parkavimosi vietų apie miesto centru skelbtiną zoną, suplanuoti judėjimo maršrutus, atgaivinti troleibusų maršrutus ir t.t. Transportą miesto centre, darbo dienomis, turėtų naudoti tik tie žmonės, kuriems jis būtinas darbinėms funkcijoms atlikti, kitiems gi priimtinesnė kelionė į miesto centrą turėtų būti viešuoju transportu. Pastebimas ir ilgalaikis emisijos sumažinimas nėra greitas, nes būtinos tam sąlygos yra a) fundamentalus pajamų augimas ir b) urbanistiniai sprendimai, mažinant asmeninio transporto naudojimą. Abiem tikslams pasiekti reikia daugybės gerai apgalvotų priemonių įdiegimo, kurie tiesiogiai su automobilių taršos mokesčiu nesisieja. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas, 2019-11-19 Dėl Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4132) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4132) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma vienkartiniu 18-760 eurų dydžio registracijos mokesčiu apmokestinti M1 ir N1 klasėms priklausančias transporto priemones (t.y. lengvuosius automobilius ir mikroautobusus). Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Naujo mokesčio įvedimas prieštarauja LR Teisėkūros pagrindų įstatymui, o jo poveikis įvertintas atmestinai Atkreiptinas dėmesys, jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus. LR Teisėkūros pagrindų įstatyme (20 str. 3 d.) numatyta, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką [...] įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma tik su biudžetu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo ar papildymo įstatymams, tačiau Projektu mokesčių įstatymai nėra pildomi ar keičiami, o yra siūloma įvesti visiškai naują mokestį. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pasisakė, kad mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo taisyklės išimtis negali būti vertinama kaip leidžianti priimant kiekvienų metų valstybės biudžeto įstatymą nesilaikyti šešių mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Konstitucinis Teismas pateikė itin reikšmingą paaiškinimą, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus toks nukrypimas konstituciškai pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.
Tačiau siūlomo Projekto pateikimo ir svarstymo metu neegzistuoja minėtame teismo nutarime nurodytos svarbų viešąjį interesą sudarančios aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo 6 mėnesių taisyklės. Projektas teikiamas neatlikus poveikio vertinimo. Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokio teršalų kiekio sumažėjimo ore tikimasi. Nėra pateikiami skaičiai, kiek sumažėtų sergamumas TP taršos sukeliamomis ligomis. O tai ateityje trukdytų atlikti projekto įgyvendinimo ex post įvertinimą. Nenumatoma jokių Projekto neigiamų pasekmių. Socialiai neteisingo automobilių mokesčio įvedimas nepaskatins gyventojų ir įmonių įsigyti mažiau taršias transporto priemones Projektu siūlomas vienkartinis registracijos mokestis neturės reikšmingo poveikio motyvacijai įsigyti mažiau taršią transporto priemonę. Siūlomas automobilių mokesčio dydis varijuos intervale nuo 18 iki 760 eurų ir dažniausiai sudarys labai nedidelę perkamo automobilio kainos dalį (Žr. lentelę apačioje). Automobilis Kuro tipas CO2 emisija (g/km) TP kaina (EUR) Mokesčio dydis (EUR) Kiek proc. automobilio kainos sudaro TP mokestis VW Passat, 2010 Benzinas
240 4.8 % Pagrindinė priežastis, kodėl dažniausiai gyventojai neįsigyja mažiau teršiančių automobilių ar elektromobilių – pernelyg didelė pastarųjų kaina, neatitinkanti gyventojų galimybių.
Siūlomi pakeitimai niekaip nepadidins gyventojų ir įmonių pajamų bei galimybių įsigyti brangesnius mažataršius automobilius ir elektromobilius. Atvirkščiai – šis socialiai neteisingas mokestis, baus mažiausiai pasiturinčius, ypač kaimo vietovių gyventojus, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė, pavyzdžiui nuvykti į darbą ar pas gydytojus. Panašius nuogąstavimus savo pozicijoje (Dok. Nr. (1.2.27 E-4)SD-4928) dėl analogiško mokesčio įvedimo išreiškė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: mokesčio įvedimas didintų socialinę atskirtį, ,,automobiliai taps prabangos preke tiems, kuriems važiavimas nuosavu automobiliu yra gyvybiškai svarbi priemonė pagrindiniams poreikiams patenkinti – pvz. šeimoms su vaikais be TP bus daug sunkiau nuvežti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei apsirūpinti maisto prekėmis gyvenantiems ne mieste. Žmonėms su negalia, kurie viešuoju transportu negali naudotis dėl savo sveikatos būklės, jeigu TP išlaikymas pabrangs – jų susisiekimo galimybės taps apribotos. Didelei daliai dirbančiųjų asmenų, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurie naudojasi savo transportu ūkinėje ar komercinėje veikloje, ir kurie yra labai arti skurdo rizikos ribos, atsiras sunkumų vykdyti savo įprastinę veiklą ir užsidirbti pajamas pragyvenimui.” ir t.t.
Lietuvoje jau galioja transporto priemonių mokesčiai, o Finansų ministerijos siūlomas akcizų didinimas nėra vertinamas Projekto nuostatų kontekste Atkreipiame dėmesį, kad pritarus Projektui būtų apmokestinama ne reali, o potenciali tarša, t.y. mokestis būtų mokamas ir už įsigytą, bet nenaudojamą automobilį. Degalų apmokestinimas akcizu ir PVM šiuo požiūriu yra teisingesnė alternatyva, nes sumokamo mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo bei sunaudojamo degalų kiekio (t.y. nuvažiuojamo atstumo ir automobilio galingumo), todėl geriau atitinka principą „teršėjas moka“. Akcizo mokesčiai Lietuvoje jau dabar yra dideli – nors Lietuvoje mokesčiai sudaro 52 proc. degalų kainos, t. y. mažiau nei Latvijoje (54 proc.), Estijoje (58 proc.), Čekijoje (54 proc.) ar Švedijoje (66 proc.), tačiau dėl žemesnio pajamų lygio Lietuvos žmonės degalų įperka mažiau nei kitur. Už vidutinį valandinį atlygį Lietuvoje galima nusipirkti vos 5 litrus benzino, Estijoje ir Čekijoje – 6 litrus, o Švedijoje – net 17 litrų (Žr. pav. žemiau). Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija yra parengusi Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4018), kuriuo siūloma degalams nuo 2020 m. sausio 1 d.: ● standartinį akcizų tarifą bešviniam benzinui didinti 7,3 proc. (nuo 434,43 eurų iki 466 eurų už 1000 litrų produkto); ● standartinį akcizų tarifą gazoliams didinti 7,2 proc. (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1000 litrų produkto); ● akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, padidinti kone perpus – 44,6 proc. (nuo 56 eurų iki 81 eurų už 1000 litrų produkto).
Padidinus akcizo tarifą bešviniam benzinui, dėl mokestinių veiksnių jo kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro už litrą, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 0,03 euro už litrą. Akcizų įstatymo pakeitimo projekto rengėjai nurodo, kad padidinus akcizų tarifus bešviniam benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, būtų skatinamas elektromobilių ir alternatyvių degalų (pvz., gamtinių dujų) transporto priemonėse naudojimas, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį ir prisidedant prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita. Planuojamas biudžeto pajamų padidėjimas dėl akcizų degalams didinimo siekia 37,5 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties būtina įvertinti, kaip Projekto nuostatos kartu su siūlomu akcizų didinimu paveiks aplinkos taršą ir gyventojų pajamas. Transporto priemonių mokesčio įvedimas atvers kelią šio mokesčio didinimui ateityje Tikėtina, kad įvedus transporto priemonių mokestį, ateityje jis iš vienkartinio registracijos mokesčio virs kasmetiniu mokesčiu, o ateityje didės ne tik mokėtina suma (6 str. numatyta kad mokesčio tarifai indeksuojami kasmet), bet ir žemyn bus nuleista išmetamo CO2 kartelė taip dar labiau didinant mokesčio naštą. Iš esmės situacija bus analogiška įvestam „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčiui: 2012 metų įsigaliojo Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis įvestas 1 proc. mokestis brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 mln. litų.
nuleista iki 220 tūkst. eurų, o dabar siūloma ją mažinti iki 100 tūkst. eurų. Tad egzistuoja didelė rizika, kad transporto priemonių mokestis ateityje iš vienkartinio virs kasmetiniu ir visuotiniu. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos mokesčio administravimo išlaidos. Dėl šių priežasčių siūlome: ● Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką. ● Aplinkos taršą mažinti kitais būdais. Pavyzdžiui, mažinant reguliavimus taksi ir pavežėjimo paslaugoms, gerinant miestų transporto infrastruktūrą ir eismo valdymą ar įgyvendinant Nacionaliniame oro taršos mažinimo priemonių plane numatytas nemokestines priemones (tokias, kaip ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų ir skatinimas, augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose ir pan.). Nemokestinėmis priemonėmis taršos problemą spręsti turėtų nuo jos labiausiai kenčiančios savivaldybės – didieji miestai. ● Automobilių parko atsinaujinimą siūlome skatinti, visų pirma, priimant gyventojų pajamoms augti padedančius sprendimus bei naikinant draudimą atskaityti pridėtinės vertės mokestį už lengvuosius automobilius, diskriminuojantį tam tikras įmones ir turtą, dirbtinai sendinantį Lietuvos automobilių parką. Nepritarti Projektu nustatytas mokestis skatins transporto priemones įsigyjančius rinktis mažiau taršias transporto priemones. Mokesčio tarifai yra socialiai orientuoti ir pakankamai žemi, todėl nedidins socialinės atskirties. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-1474 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4132 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), susipažinusi su 2019-11-06 registruotu Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektu Nr. XIIIP-4132 (toliau – Įstatymo projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo skundžiamas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio priėmimo dienos. Valstybės įmonės Regitra centrinio padalinio sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.” Kaip galima spręsti iš Įstatymo projekto (6 str. 2 d., 7 str. 1 d.), šio mokesčio administratoriumi yra valstybės įmonė Regitra, kuriai pavedama (Įstatymo projekto 7 str. 4 d.) apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausantį sumokėti mokestį. Pagal Įstatymo projekto 7 str. 4 d. mokestį pavedama apskaičiuoti valstybės įmonės Regitra teritoriniam padaliniui, o išnagrinėti skundą dėl valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio sprendimo pavedama valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniui. Pažymėtina, kad Pagal Juridinių asmenų registro duomenis valstybės įmonė Regitra yra juridinis asmuo, kuris turi 6 filialus. Pagal Civilinio kodekso 2.53 str. 2 d. juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo.
Iš Įstatymo projekto spręstina, kad valstybės įmonės Regitra centriniu padaliniu vadinama pati valstybės įmonė Regitra, o teritoriniais padaliniais Įstatymo projekte vadinami filialai. Vadinasi, tas pats juridinis asmuo – valstybės įmonė Regitra įpareigojama išnagrinėti skundą dėl savo filialo sprendimo. Tais atvejais, kai pats viešojo administravimo subjektas nagrinėja skundus dėl savo priimtų sprendimų, yra laikoma administracinių sprendimų vidine peržiūra, o ne ikiteisminiu (ar išankstiniu) administracinių ginčų nagrinėjimu. Ikiteisminis ginčo nagrinėjimas yra tuomet, kai ginčas nagrinėjamas nešališkos, nuo šalių nepriklausomos institucijos (pagal bendruosius teisės principus niekas negali būti teisėju savo byloje). Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, V skyriaus pirmojo skirsnio „Teisingumas – socialinio stabilumo ir žmoniškumo garantas“ 224.7 papunktyje numatyta stiprinti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją, plėtoti ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras, taip mažinti biurokratizmą ir spartinti ginčų sprendimą, skatinti ginčus spręsti ne teismo tvarka, pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis – arbitražu, administracinių ginčų komisija, mokestinių ginčų komisija ir kt.;
Pagal esamą teisinį reguliavimą ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra įteisinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) IX skyriuje „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“, o ikiteisminė ginčus dėl mokesčių nagrinėjanti institucija yra Mokestinių ginčų komisija, kurios tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Įstatymo projektu nuo 2020-01-01 siūloma nustatyti pareigą skaičiuoti ir mokėti naują transporto priemonių pirmos registracijos mokestį (apibrėžiamas mokesčio objektas, mokesčio mokėtojai, mokesčio dydis ir kt.), todėl siūloma papildyti ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13
administravimo. Pažymėtina, kad ginčai dėl MAĮ 13 str. nurodytų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių) ikiteismine tvarka yra nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, tačiau ginčams dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio nagrinėti ikiteisminė tvarka nenustatoma, nors transporto priemonių pirmos registracijos mokestis būtų vienas iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių. Taigi, ginčams dėl vienų mokesčių ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka įteisinta, o ginčams dėl kitų mokesčių (transporto priemonių pirmos registracijos mokestis) ši tvarka nebūtų įteisinta. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais, pvz., pelno mokesčiu ir transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu, savo teises turėtų ginti skirtinga tvarka, nes ginčas dėl pelno mokesčio būtų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje, o ginčas dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio Mokestinių ginčų komisijoje nebūtų nagrinėjamas. Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, priklausanti nuo mokesčio ir nuo mokesčių administratoriaus, kuris tą mokestį apskaičiavo, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas, t. y. neatitinka teisėkūros principų. Įstatymo projekto 6 str.
Įstatymo projekto 6 str. 2 d. nurodyta, kad mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki transporto priemonės įregistravimo Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai asmuo nesutiks su valstybės įmonės Regitra jam apskaičiuotu ir nurodytu sumokėti mokesčiu, sprendimą turės teisę skųsti tiesiogiai teismui (7 str. 4 d.). Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų trukmė dėl didelio darbo krūvio yra pakankamai ilga (pvz., Vilniaus apygardos administraciniame teisme 5 mėn. https://vaat.teismas.lt/data/public/uploads/2019/02/vaat-2018-m.-teismo-veiklos-apzvalga.pdf, Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme 15 mėn. https://lvat.teismas.lt/doclib/sxqi7o7klukprujhd9157r2f7rz65y5r), todėl mokesčio mokėtojai per visą skundo nagrinėjimo laiką neturėtų galimybės naudotis transporto priemone, nes ji nebūtų registruota kol mokestis nebus sumokėtas. Taigi, ginčus dėl apskaičiuoto mokesčio (kurio sumos nebūtų didelės) tikslinga pirmiausiai spręsti ikiteisminėje institucijoje, o ne tiesiogiai teismuose, nes tai atitinka ir LR Vyriausybės programos nuostatas. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino Mokestinių ginčų komisiją teismine institucija (2010 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. C385/09 byloje Nidera Handelscompagnie BV prieš VMI prie FM) remiantis tuo, kad institucija veikia nuolat, taiko teisės normas, yra nepriklausoma. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti ginčų dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje.
Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta sistemiška ir tokia pati ginčų dėl šio mokesčio, kaip ir dėl kitų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, nagrinėjimo tvarka, būtų mažinamas ir taip šiuo metu didelis administracinių teismų darbo krūvis, nes 59 procentai Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami teismui, be to, asmuo turėtų galimybę greičiau, jau ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje, apginti savo teises (pagal MAĮ 155 str. 3 d. Mokestinių ginčų komisija sprendimą priima per 60 dienų nuo skundo gavimo). Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija 2019-10-11 rašte Nr. (1.6E)2T-1034 (TAIS 2019-10-11 Nr. 19-11469), kurį pateikė Aplinkos ministerijai dėl ankstesnio Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4035, nurodė, kad iš įstatymo projekto nuostatų sektų, kad mokestiniai ginčai dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo visais atvejais būtų nagrinėjami tiesiogiai teisme, nenustatant jų ikiteisminio nagrinėjimo galimybės. Vadinasi, MAĮ 145 str. 1 d. nuostata, jog mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, nebūtų taikoma. Pažymėtina, kad ginčus dėl apskaičiuoto mokesčio (kurio sumos nebūtų didelės) tikslinga išspręsti dar ikiteisminėje stadijoje. Siekiant visiems suprantamo ir aiškaus teisinio reguliavimo, vis tik būtų tikslinga pakeisti įstatymo projektą nustatant, kad mokestiniai ginčai privaloma ikiteismine tvarka būtų nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, o Mokestinių ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės įmonės Regitra sprendimai dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka gali būti skundžiami Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Nepritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlyti pakeitimai projekte susiję su didelės apimties pakeitimais Mokesčių administravimo įstatyme. Atsižvelgdami į Finansų ministerijos nuomonę svarstant analogiškus Mokestinių ginčų komisijos pasiūlymus kitame mokesčių įstatymo projekte (Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas), siūlome nepritarti Mokestinių ginčų komisijos siūlymams. Įgyvendinant Mokestinių ginčų komisijos siūlymą, būtina iš esmės keisti Mokesčių administravimo įstatymą. 2. VĮ „Regitra“, 2019-12-042
Valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“), atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu svarstomo Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (toliau – projektas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė Regitra bei įvertinusi projektui pateiktus kitus pasiūlymus, teikia savo nuomonę dėl projekto nuostatų tobulinimo, kurie susiję su atitinkamu jo įgyvendinimu:
Argumentai: Parengto projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje ir aiškiai nustatyti elgesio taisykles:
pasiūlytą „registracijos“ sąvoką;
mokesčio objektą, mokėtojus bei sumokėjimo terminą;
kiekio apskaičiavimo nuostatas, įvardinant konkrečius duomenų šaltinius.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip: „3. Duomenų šaltiniai – motorinės transporto priemonės kilmės dokumentai, motorinės transporto priemonės patvirtinimo dokumentai, Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro duomenų išrašai.“ Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 3. VĮ „Regitra“, 2019-12-043 Argumentai:
Pagal dabartinę projekto versiją, mokesčio objektu laikomas KTPR registruotos transporto priemonės CO₂ kiekis, tuo tarpu, pagal projektui pasiūlytą papildomą sąvoką, prievolė sumokėti mokestį atsiranda dviem atvejais, t.y. kai transporto priemonė dar nėra įregistruota, t.y. nėra KTPR objektas ir kitu atveju, kai keičiamas įregistruotos KTPR transporto priemonės valdytojas. Siūlytina išdėstyti mokesčio objektą taip, kad jis atitiktų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą sąvoką.
Tai pat, pagal pateiktą siūlymą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą registracijos sąvoką prie įregistravimo būtų priskiriama ir laikina transporto priemonių registracija, kai asmenys laikinai (iki vieno mėnesio laikui) registruoja transporto priemones, kurios yra iš Lietuvos Respublikos išvežamos transporto priemonės. Šioms transporto priemonėms išduodami išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių numerių ženklai. Siūlytina atsisakyti išvežamų iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių CO₂ kiekio apmokestinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas
Respublikos Kelių transporto priemonių registre kuriai valdytojas atlieka registraciją, CO₂ kiekis. Transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio
Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 4. VĮ „Regitra“, 2019-12-044 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 5. VĮ „Regitra“,
2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.” Pritarti iš dalies Šio punkto nuostata patobulinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 (žr. šių Išvadų 2 lentelę). 6. VĮ „Regitra“,
3 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai mMotorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo
dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamąas CO₂kiekįis ir degalų rūšis, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu nustatomi pagal šiuose duomenų šaltiniuose pateiktą informaciją:
1) Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre neesančios motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją;
2) Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre esančios motorinės transporto priemonės Kelių transporto priemonių registro išraše pateiktą informaciją.” Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 7. VĮ „Regitra“,
4 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose duomenų šaltiniuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią prioriteto tvarka:
1) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai CO₂ kiekį. 2) apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. Tuo atveju, kai duomenų šaltiniuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės pavarų dėžės tipą, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, taikomas transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže. Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 8. VĮ „Regitra“,
5 Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, esančios Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose ar pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam ES patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią bei kuro rūšį. Pasiūlymas:
Laikyti projekto 6 straipsnio 5 dalį 6 dalimi:
„56. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet,
pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.” Pritarti Žr. BFK pasiūlymą šių Išvadų 7.2 lentelėje. 9. VĮ „Regitra“, 2019-12-04 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3.
jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.” Nepritarti Teikiamo projekto turinys ir esmė atitinka Vyriausybės kartu su 2020 m. biudžetu teikto įstatymo projekto turinį ir esmę, todėl projektas turėtų įsigalioti nuo 2020-01-01 kartu su biudžetu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis
6 N Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir
sumokėjimas ir grąžinimas 1.... 5..... 6. Mokestis grąžinamas jo mokėtojui, jeigu motorinė transporto priemonė per tris mėnesius išregistruojama iš Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario A. Bauros pasiūlymui, susijusiam su mokesčio grąžinimu tik pirmą kartą registruojamų ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos išgabenamų transporto priemonių valdytojams. 2. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-11-128 1,2 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m.
liepos sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. liepos sausio 1 d. Nepritarti Teikiamo projekto turinys ir esmė atitinka Vyriausybės kartu su 2020 m. biudžetu teikto įstatymo projekto turinį ir esmę, todėl projektas turėtų įsigalioti nuo 2020-01-01 kartu su biudžetu. 3. Seimo narys
4 Argumentai: Medžių skaičiaus padidėjimas 27 ES šalyse nuo 1990 m. Iki 2005 m. absorbavo papildomai 126 mln. tonų anglies. Siekiant toliau didinti absorbuojamo anglies dvideginio kiekį būtina sodinti naujus medžius.
Tyrimai rodo, jog naujai pasodinti medžiai anglies dvideginį absorbuoja efektyviau. Remiantis Aplinkos apsaugos pateikiamais duomenimis, nuo 2014 metų naujai įvedamų miškų Lietuvoje plotas kasmet pastebimai mažėja. Pernai iš viso įvesta 1018 ha naujo miško, iš jų – tik 527 ha valstybinėse žemėse. Tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 17 metų. Pasiūlymas: 8 straipsnio 4 dalį papildyti taip:
“ 8 straipsnis. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų
sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1000 ha ploto naujų miškų įveisimas valstybinėje žemėje. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė kitam, 2019-11-13, Seimo nario A. Nekrošiaus pasiūlymui (Nr. 4 šioje lentelėje), kuris pagal esmę yra panašus, tačiau atsižvelgia į Teisės departamento 2019-11-07 pastabą Nr.12. Tai yra, Vyriausybei nebūtų pavedama nustatyti, kokia mokesčio dalis būtų naudojama šioms reikmėms, tokiu būdu reguliavimas būtų suderintas Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, kartu nebūtų apribota konstitucinė Seimo pareiga skirstyti valstybės biudžetą. 4. Seimo narys
4 Argumentai: Siekdama didinti šalies miškingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 pavedė tuometinei Žemės ir miškų ministerijai parengti miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje programos projektą. Lietuvos miškingumo didinimo programa buvo patvirtinta bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471. Joje iki 2022 m. buvo numatyta Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc., t.y. mišku apželdinti 196 tūkst. ha žemės ūkio veiklai netinkamų ir nenaudojamų žemių.
Nors šiam tikslui nuo 2004 m. ir buvo skiriamos nemažai lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto, tačiau, nepaisant ambicingų uždavinių, šalies miškingumą nuo 2002 m. pavyko padidinti tik apie 43 tūkst. ha. Pagrindinė priežastis, stabdanti naujų miškų įveisimą valstybinėje žemėje, – VĮ Valstybinių miškų urėdijai iki šiol nepakankamai perduodama laisvos valstybinės žemės, tinkamos miškams įveisti. Nepaisant minėtos programos, įvairių priemonių ir iniciatyvų, VĮ Valstybinių miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojama labai mažai plotų, skirtų miškui įveisti – apie 200–250 ha kasmet, bet ir jie apaugę krūmynais, yra pelkės arba saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo imtasi visų tarpinstitucinių priemonių, siekiant padidinti miškingumą valstybinėje žemėje klimato kaitos švelninimo tikslais. VĮ Valstybinių miškų urėdijai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė preliminarų sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, sąrašą, bendras plotas – 1500 ha. Tačiau tinkamų miškui veisti žemės plotų iš to kiekio buvo tik 255 ha, kiti – saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama, užliejamos pievos, šlapynės, melioruotos žemės, pažeistos žemės (nerekultivuoti karjerai) arba juose jau augo miškas ir pan.
Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar šalyje vykdoma ar rengiama pakankamai programinių dokumentų, kuriuose miškingumo didinimas – vienas iš pagrindinių strateginių tikslų: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus 2012–2020 m. plėtros programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir dabar rengiamas jo projektas, Nacionalinė pažangos programa, Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities plano (NECP) projektas ir kt. teisės aktai, todėl dar vienos Miškų sodinimo programos parengimas miškingumo didinimo problemos neišspręs. Įvertinusi daugiau kaip 20 metų miškingumo didinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas, nustatydama konkrečias užduotis už šių problemų sprendimą atsakingoms institucijoms, nurodytoms šiame teikiamame pasiūlyme. Kadangi klausimas susijęs su dviejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimis, tai pagal pateiktą pasiūlymą Vyriausybė pavestų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai kasmet žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti, apmatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 1000 ha, tinkamus miškui įveisti ir juos perduoti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, o pastaroji šiuose plotuose per artimiausius 2 metus (daugelyje šių apleistų plotų teks iškirsti krūmus ir paruošti želdavietes) pasodintų naujus miškus. Įvertinus tai, kad priklausomai nuo medžių rūšies vidutiniškai į 1 ha sodinama 3-4 tūkst. vnt. miško sodmenų, tai minėto ploto apsodinimui reikėtų apie 3-4 mln. vnt. miško sodmenų.
Tai sudarytų apie 10 proc. šiuo metų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kasmet išauginamų miško sodmenų kiekio, o tai reiškia, jog Valstybinių miškų urėdija tokias papildomas miško sodinimo apimtis galėtų realizuoti be papildomų pasiruošimų. Kadangi naujų miškų įveisimas labai veiksmingai prisideda prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos, tai papildomas naujų miškų įveisimas iš dalies galėtų būti finansuojamas ir siūlomo motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokesčio, kuris tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, lėšomis. Atsižvelgiant į tai, jog įveisiant mišką vidutiniškai į 1 ha pasodinama apie 3500 vnt. medelių, o pasodinimas (dirvos paruošimas, miško sodmenys, jų sodinimas, transportavimas ir pan.) 1 ha priklausomai nuo medžių rūšies (populiariausioms medžių rūšims – pušiai, eglei, beržui, juodalksniui ir pan.) kainuoja 1500-2000 eurų/ha arba vidutiniškai apie 1750 eurų/ha, galima teigti, jog vieno naujo medelio pasodinimas vidutiniškai kainuoja apie 0,5 euro. Taigi, pagal mokesčio dydį galima būtų nesunkiai paskaičiuoti, kiek teoriškai medžių galėtų būti pasodinta už sumokėtą taršos mokestį: pvz., jei taršos mokestis 100 eurų, tai už jį teoriškai galėtų būti pasodinta 200 naujų medžių. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4132) 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. 3.
šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d. 4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas ir tuo tikslu paveda:
ministerijos kasmet organizuoti ne mažiau kaip 1000 ha laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, suformavimą, apmatavimą ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai;
organizuoti patikėjimo teise perduotų žemės sklypų apželdinimą mišku ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų perdavimo.“
Antanas Baura, 2019-11-196 Argumentai: Siūlomas projektas numato mokestį už pirmąjį transporto priemonės (toliau – TP) registravimą nepriklausomai nuo to ar TP buvo eksploatuota eisme. Tai reiškia, kad asmenys, vykdantys naujų TP importo/eksporto veiklą, privalėtų mokėti mokestį už TP, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) ir netrukus eksportuotos į kitas valstybes. Tokios TP nėra eksploatuojamos Lietuvos Respublikoje, todėl šių transporto priemonių apmokestinimas nėra teisingas bei pagrįstas. Naujų automobilių reeksporto veikla Lietuvoje prisideda prie aukštos pridėtinės veiklos kūrimo, įskaitant, bet neapsiribojant gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, bei reikšmingomis valstybei mokamų mokesčių sumomis. Automobilių reeksporto rinka per metus valstybės biudžetui sumoka per 6 mln. eurų įvairių mokesčių (darbo, pridėtinės vertės, TP registracijos, pelno ir kt. mokesčiai).
Siekiant išvengti apmokestinimo TP registracijos mokesčiu tų transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme, siūlome numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių registracijos mokestį, jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš KTPR per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos bei išgabenta iš Lietuvos. Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik naujų automobilių importo/eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie neeksploatavo TP Lietuvoje, nes siūloma numatyti, kad mokestis grąžinamas nuo pirmos registracijos apskritai, o ne tik Lietuvoje. Tokia tvarka neleistų piktnaudžiauti mokesčio susigrąžinimu, bet kartu užtikrintų, kad mokestis būtų mokamas už faktiškai eksploatuojamas TP. Galimybė susigrąžinti TP registracijos mokestį už neeksploatuotas TP yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Olandijoje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą, papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti taip: „6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, ir sumokėjimas ir grąžinimas
pirmą kartą Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre įregistruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio Įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento. 2. Mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas iki mokesčio objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 3.
3. Mokestis, sumokėtas šio Įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmosios jos registracijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 34. Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu. 45. Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią. 56. Mokesčio dydžiai indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 m. gruodžio mėnesio kainomis.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Kadangi projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokestis grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, siekiant tęstinumo, tokia pati nuostata taikytina ir straipsnio 3 dalyje. Be to, siekiant Įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl mokesčio grąžinimo, jos įgyvendinimui reikia daugiau laiko. Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: „3.
Mokestis, sumokėtas šio Įstatymo nustatyta tvarka, gali būti grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmojosios jos registravimocijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
laikyti 4 ir 5 dalimis. 4. Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
ir 3 dalįis, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“
Širinskienė, 2019-12-02 Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant šių uždavinių:
1) nustatyti motorinių transporto priemonių (toliau
TP pirmą kartą Lietuvoje ar keičiant informaciją apie valdytoją jau registruotos TP);
2) paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius TP rinktis tik mažataršę TP. Tie, kurie renkasi taršią TP, moka mokestį, kurio tikslinė paskirtis – skatinti mažataršių TP naudojimą;
3) užtikrinti, kad mokestis, kaip ekonominė priemonė, prisidėtų prie Lietuvai nustatytų taršos ir CO₂ mažinimo tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Širinskienė, 2019-12-021 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.“ Pritarti 8.
Seimo narė Agnė Širinskienė, 2019-12-022 2,3 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi, projekto 2 dalį laikyti 3 dalimi bei jas išdėstyti taip:
„2. Registracija – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių
keliais įstatymo nustatyta tvarka M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre ar Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M₁ klasei ir N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytojo keitimas, išskyrus atvejus, kai keičiamas transporto priemonės valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia. 2 3. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.“
Širinskienė, 2019-12-023 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre kurių duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, išmetamas CO₂ kiekis.“ Pritarti iš dalies Komitetas patobulino mokesčio objekto sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamas CO₂kiekis. Transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 2 dalies
Širinskienė, 2019-12-024 Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ Pritarti iš dalies Komitetas patobulino mokesčio mokėtojų sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ 11.
Seimo narė Agnė Širinskienė, 2019-12-021 priedas Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau760540360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Pritarti 12.
Seimo narė Agnė Širinskienė, 2019-12-021 priedas Argumentai: Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 1 priedas
Išmetamas CO₂ kiekis, g/km Mokesčio dydžiai pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį, Eur nuo iki Dyzelinas¹ Benzinas² Dujos³01150001161304000 131 13940 80 30 20 15 18 13,5 1401 14950 120 60 40 30 36 27 1501 15960 160 90 60 45 54 40,5 1601 16970 200 120 80 60 72 54 1701 17980 240 150 100 75 90 67,5 1801 18990 280 180 120 90 108 81 1901 199200 320 210 140 105 126 94,5 2001 20910 360 240 160 120 144 108 2101 21920 400 270 180 135 162 121,5 2201 22930 440 300 200 150 180 135 2301 23940 480 330 220 165 198 148,5 2401 24950 520 360 240 180 216 162 2501 25960 560 390 260 195 234 175,5 2601 26970 600 420 280 210 252 189 2701 27980 640 450 300 225 270 202,5 2801 28990 680 480 320 240 288 216 2901 299300 720 510 340 255 306 229,5 3001 ir daugiau760540360 270 324 243 ¹Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra. ²Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra. ³Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.“ Pritarti
12Seimo narė Agnė Širinskienė, 2019-12-022 priedas Argumentai:
Žr.aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo 2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRE PIRMĄ KARTA REGISTRUOJAMOS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS IŠMETAMAM CO₂KIEKIUI APSKAIČIUOTI
Pritarti 13.
Seimo narys Mykolas Majauskas, 2019-12-028 Argumentai: Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekte XIIIP-4132 (toliau – Projektas) nustatoma motorinių transporto priemonių apmokestinimo pirmos registracijos mokesčiu tvarka. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. Nustatant mokestinių įstatymų įsigaliojimo datą svarbu prisiminti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nurodantis teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Mokestinių siūlymų atveju tai reiškia, jog gyventojai gali pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems mokestiniams pakeitimams. Kyla pagrįstų abejonių, ar staigus, jau 2020 m. sausio 1 d. numatomas naujų mokesčių įsigaliojimas (nevertinant jų turinio teisingumo) neprieštarautų Konstitucijai. Gyventojams ir verslui norint sudaryti tinkamas sąlygas pasiruošti siūlomiems pokyčiams, motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokestis turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio liepos 1 d. 2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio liepos 1 d. 3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir
patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio birželio 30 d.”
m. liepos sausio 1 d.
Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Nepritarti Abejonės nėra pagrįstos. Gyventojai turėjo pakankamai laiko susipažinti su planuojamu mokesčiu. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesio pradžioje gyventojai buvo informuoti, kad nuo 2020-01-01 didėja mokestis už sunaudotą elektros energiją, kai tuo tarpu apie transporto priemonių apmokestinimą viešai diskutuojama nuo vasaros. Teikiamo projekto turinys ir esmė atitinka Vyriausybės kartu su 2020 m. biudžetu teikto įstatymo projekto turinį ir esmę, todėl projektas turėtų įsigalioti nuo 2020-01-01 kartu su biudžetu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2019-12-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4132) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu įvesti mokesčiu nebus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, o taršos mažinimui turėtų būti pasirinkti kiti būdai. Nepritarti Projektu nustatytas mokestis skatins transporto priemones įsigyjančius rinktis mažiau taršias transporto priemones. Mokesčio tarifai yra socialiai orientuoti ir pakankamai žemi, todėl nedidins socialinės atskirties. 2. Aplinkos apsaugos komitetas, 2019-12-05 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad naujų miškų įveisimui yra skiriama pakankamai lėšų ir jos pilnai neįsisavinamos, tikslingiau būtų lėšas nukreipti į klimato kaitos specialiąją programą. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iki 2020 m. liepos 1 d.
Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Lėšos, surinktos registruojant motorines transporto priemones, pervedamos į klimato kaitos specialiąją programą.“. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario A. Nekrošiaus pasiūlymui, kuriuo siūlomas reguliavimas (papildomo naujų miškų įveisimo 1000 ha kasmet užtikrinimas panaudojant šio mokesčio lėšas) veiksmingai prisidėtų prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos. Kadangi siūlomas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, toks taršos kompensavimas būtų ne tik logiškas, bet ir prisidėtų prie ambicingų Lietuvos įsipareigojimų švelninant klimato kaitą. 3. Ekonomikos komitetas, 2019-12-09 Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą gražinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas projektą patobulino pagal pateiktus pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-4132, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-0622 N Argumentai: Siekiama suderinti projekto nuostatas tarpusavyje ir įvesti aiškumo įvardinant mokesčio objektą, mokėtojus ir mokesčio administravimą. Pasiūlymas:
1Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ją išdėstyti taip:
„2. Duomenų šaltiniai – motorinės transporto
priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentai, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų išrašai.“ 2.
2Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-063 Argumentai:
Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Mokesčio objektas Mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamas CO₂kiekis. Motorinių transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, išmetamas CO₂kiekis nėra mokesčio objektas.“ Pritarti
3Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-064 Argumentai:
Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai Mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.“ Pritarti
4 Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamąas CO₂kiekįis motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, patvirtintas šio Įstatymo 2 priedu Kelių transporto priemonių registre nesančios motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis nustatomas šia prioriteto tvarka:
1) pagal motorinės transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją;
2) pagal Kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės motorinės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungos patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO2 kiekį;
3) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija;
4) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungos patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis.“
finansų komitetas, 2019-12-0665 Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią Kelių transporto priemonių registre esančios motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis nustatomas šia prioriteto tvarka:
kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą naujausią informaciją;
motorinės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungos patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO₂ kiekį;
vadovaujantis Kelių transporto priemonių registro duomenų išraše, kilmės ir
(ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija;
patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre esančios lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungos patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis.”
finansų komitetas, 2019-12-0666 N Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas:
1Papildyti projekto 6 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Duomenų šaltiniuose nesant informacijos apie pavarų dėžės
tipą, motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal formules, taikomas motorinėms transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže, patvirtintas šio įstatymo 2 priede.“
dalimi. Pritarti 7.
finansų komitetas, 2019-12-0673 Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės įmonės Regitra teritorinio padalinio sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniuigeneraliniam direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės Regitra centriniam padaliniuigeneraliniam direktoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės Regitra teritorinio padaliniosprendimo priėmimo dienos. Valstybės įmonės Regitra centrinio padaliniogeneralinio direktoriaus sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
8Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –3,
susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Rinkevičius, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė