Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta
žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka atlygina valstybė.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
dėl
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kylant vairuotojų nepasitenkinimui dėl vis didėjančios laukinių gyvūnų sukeliamos žalos transporto priemonėms bei vairuotojų ir keleivių sveikatai. Tiek specialistai, tiek ir oficiali statistika sako, kad automobilių susidūrimų su laukiniais žvėrimis skaičiuos didėja aritmetine progresija. Pavyzdžiui, 2014 m. tokių įvykių buvo užfiksuota vos per 2000. 2018 m. tokių eismo įvykių buvo jau 4041, o juose buvo sužaloti 48 asmenys, 1 jų žuvo. Iki 2019 m. spalio pabaigos laukiniai žvėrys sukėlė jau 3870 eismo įvykius, kurių metu sužeisti 32 asmenys,
Administracinių nusižengimų kodekse, nei kituose įstatymuose nėra numatyta konkrečių nuobaudų už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams dažnu atveju skiriamos baudos, nors laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė. Siekiant ištaisyti šį neapibrėžtumą, įstatymo projektu siūloma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala turi būti atlyginama valstybės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatyme numatyta, kad padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4.
laukiama Įstatymo pakeitimu siūloma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka atlygina valstybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomas lėšų poreikis apskaičiuojamas nebuvo. 13.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: laukiniai žvėrys; žala. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
2019-11-07
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka atlygina valstybė“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. priimtame Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-920, kuriuo Laukinės gyvūnijos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pastarojo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi keičiamame įstatyme buvo įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kuriai kilti turi būti visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės kaltė, neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė ,,įstatymų nustatyta tvarka“.
Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokių konkrečiai įstatymų nustatyta tvarka tokia žala būtų atlyginta. Jeigu turima omenyje Civiliniame kodekse nustatyta bendroji tvarka, t. y., nustačius žalą padariusio asmens (valstybės) kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir panašiai, tai projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo galiojančiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo ir projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai nebūtų pasiekti. Pažymėtina, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, privalo atlyginti eismo įvykių metu padarytą žalą, jeigu yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreipiame dėmesį, kad ir iki aukščiau minėtos Laukinės gyvūnijos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, teismai formavo tokią praktiką, kad valstybei už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą negali būti taikoma griežtoji (be kaltės) civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino kylantis vairuotojų nepasitenkinimas dėl vis didėjančios laukinių gyvūnų sukeliamos žalos transporto priemonėms bei vairuotojų ir keleivių sveikatai, taip pat oficialią statistiką, kad automobilių susidūrimas su laukiniais žvėrimis didėja. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad laukinė gyvūnija - itin plati, apibendrinanti sąvoka, apimanti visas nedomestifikuotų gyvūnų rūšis.
Laukinės gyvūnijos, kaip Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, savitumas yra dar ir tas, kad ji yra labai dinamiška, laisvėje esantys laukiniai gyvūnai keičia savo buvimo vietą, dėl to laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013, pažymima, kad vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turėtų būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t. y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Todėl projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Trečia, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Tuo tarpu vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama kiek kitokia formuluotė ,,valstybei nuosavybės teise priklausantys laukiniai gyvūnai“.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte ir minėtoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 2. Priėmus įstatymą, galimai padidėtų atvejų, kai laisvėje gyvenančių ir valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytą žalą privalėtų atlyginti valstybė. Tokia žala būtų atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Kiek papildomų biudžeto lėšų pareikalautų įstatymo nuostatų įgyvendinimas nėra aišku. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomas lėšų poreikis apskaičiuojamas nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3817), kurio 1 straipsniu Laukinės gyvūnijos įstatymą siūloma dėstyti nauja redakcija. Naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte eismo įvykių metu laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą siūloma reglamentuoti kiek kitaip, nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 5.
tai, kad, priėmus įstatymą, jo įgyvendinimui valstybės biudžete galimai reikėtų nustatyti papildomus asignavimus valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų padarytai žalai atlyginti, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, įstatymo įsigaliojimą datą susiejant su valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]