Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 9 ir 49 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 30 000 2 000 000 eurų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 30 000 2 000 000 eurų per mokestinį laikotarpį. 2. Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 30 000 2 000 000 eurų. 3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančiojo ar restruktūrizuojamojo statusą turintiems (įgijusiems) Lietuvos vienetams.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pelno mokestis įskaitomas tokia tvarka: 90 procentų į valstybės biudžetą ir 10 procentų į savivaldybių biudžetus, pagal pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą.“
įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siekiant sukurti palankesnes sąlygas verslo kūrimui bei vystymui, pritraukti didesnių užsienio investicijų bei užsienio kapitalo įmonių steigimo šalyje, šiuo įstatymo projektu yra siūloma pinigų apskaitos principo pritaikymą padidinti nuo 30 000 EUR iki
verslui, tiek valstybei. Taip pat kadangi verslui kuriama infrastruktūra regione yra kuriama savivaldybės, įstatymo projektu siūloma 10 proc. sumokamo pelno mokesčio skirti tiesiogiai į savivaldybės biudžetą. Tokiu būdu savivaldybės bus ne tik suinteresuotos kurti palankias verslo sąlygas savo turimomis priemonėmis siekiant daugiau darbo vietų sukūrimo ir visapusiško regiono vystymo, tačiau kartu mokesčių paskirstymas bus priartintas arčiau gyventojų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymas reglamentuoja, kad pinigų apskaitos principą, pinigų apskaitos sistema gali naudoti įmonės kurių pajamos per 3 metų laikotarpį neviršiją 30 000 EUR, o pelno mokestis mokamas tik į valstybės biudžetą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakeitimu siūloma:
1) numatyti, kad pinigų apskaitos principą galėtų naudoti įmonės, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 EUR, tai palengvintų smulkaus verslo apyvartumą.
2) 10 procentų surinkto pelno mokesčio skirti savivaldybei, kurioje veikia įmonė, nes net ir nedidelis surinkto pelno mokesčio perskirstymas tarp valstybės ir savivaldybės paskatintų savivaldybes rūpintis ne tik darbo vietų steigimu bet ir ilgalaikiu savivaldybės teritorijoje įsikūrusių įmonių rentabilumu ir klestėjimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pinigų apskaitos principo taikymas suteiks smulkioms įmonėms galimybę taupyti apyvartines lėšas ir padidins jų konkurencingumą tiekiant paslaugas su ilgo termino atsiskaitymais. Dalies pelno mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetus sukurs tiesioginį savivaldybių suinteresuotumą verslo sąlygų gerinimu savivaldybėse. Tai ypač naudinga itin inovatyvių įmonių ir aukštos pridėtinės vertės startuolių ekosistemos plėtrai, nes itin našios ir pelningos įmonės dažnai turi sąlyginai mažai darbuotojų, todėl nėra savivaldybių dėmesio objektas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
numatyta surinkti 843,5 mln. eurų pelno mokesčio. Įskaičius 10% pelno mokesčio į savivaldybių savarankiškus biudžetus, valstybės biudžetas netektų 84,3 mln. eur. Tačiau mokesčių surinkime taikomas subsidiarumo principas ir reikšmingai išaugęs savivaldybių suinteresuotumas įmonių pelningumu, sukurs geresnes verslo sąlygas, kas ilgainiui lems didesnį pelno mokesčio mokėjimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pinigų apskaitos principas“ „Pinigų apskaitos sistema“ „startuolis“ „savivaldybė“
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO įstatymo Nr. IX-675 9 IR 49 straipsniŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-07
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 49 straipsnį ir nustatyti, kad 90 procentų pelno mokesčio būtų įskaitoma į valstybės biudžetą, o 10 procentų šio mokesčio – į savivaldybių biudžetus, pagal pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 50 straipsnyje yra išvardijamos pelno mokesčio deklaracijų rūšys, tarp kurių „pelno mokesčio deklaracija“ nėra numatyta. Atsižvelgus į tai, siūlytina projektą patikslinti. Antra, projekte siūloma formuluotė
„deklaracijoje nurodytą veiklos adresą“ svarstytina tuo aspektu, kad
apmokestinamasis vienetas veiklą gali vykdyti keliose vietose (veikdamas per filialus ar atstovybes), todėl nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip tokiu atveju ši nuostata būtų taikoma. Be to, pastebėtina, jog formuluotės „veiklos adresas“ nei keičiamame įstatyme, nei projekte turinys nėra atskleistas. Siūlytina projektą patikslinti. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatomis siūloma keisti pelno mokesčio įskaitymo tvarką, koreguotinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pelno mokesčio mokėjimo tvarką į biudžetą (pavyzdžiui, 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis, 37³ straipsnis ir kt.). 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl jo taikymo, nes iš teikiamo projekto nuostatų ir aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip tam tikrais atvejais turėtų būti taikomos keičiamo įstatymo nuostatos.
Pirma, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 30 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vienetas, kuris iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą, ir Lietuvos vienetas, kuriam pagal keičiamo įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba pabaigos. Tuo atveju, jei prievolė pereiti prie kaupimo apskaitos principo atsirastų pagal dabar galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., nėra aišku, ar toks subjektas taip pat negalėtų kaupimo apskaitos principo keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba pabaigos. Antra, projektas pildytinas nuostatomis dėl tikslaus mokestinio laikotarpio, nuo kurio pinigų apskaitos principą Lietuvos vienetai galėtų taikyti projekte nustatyta tvarka. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, kad mokestinis laikotarpis gali nesutapti su kalendoriniais metais, todėl projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, kai mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais. Trečia, projektas pildytinas nuostatomis dėl apskaitos principo taikymo Lietuvos vienetams, kurie iki projekto nuostatų įsigaliojimo jau taikė kaupimo apskaitos principą. 3.
teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 4 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tuo pačiu patikslinant ir šio straipsnio pavadinimą. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio ir šių pajamų paskirstymas jau yra suplanuoti, pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 5. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto straipsnių numeracija tikslintina, pradedant numeruoti nuo 1 straipsnio, o ne nuo 2 straipsnio;
keičiamo įstatymo 9 straipsnį įrašytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas („9 straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas“);
keičiamo įstatymo 49 straipsnį įrašytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas („49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas“), o prieš dėstomą keičiamo įstatymo 49 straipsnio tekstą įrašytinas straipsnio numeris ,,49“;
nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]