Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„133 straipsnis. Sukurstymas Raginimas nusižudyti arba privedimas prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti
1Tas, kas sukurstė ragino žmogų nusižudyti arba nusikalstamais veiksmais ar žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti,
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Dovilė Šakalienė
baudžiamojo kodekso 133 straipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pagal savižudybių skaičių Lietuva daugelį metų užima pirmąsias vietas Europoje ir pasaulyje. Dalis savižudybių įvyksta dėl trečiojo asmens ar asmenų poveikio nukentėjusiajam, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinant jį nusižudyti. Baudžiamojo kodekso 133 straipsnio paskirtis yra užkirsti kelią tokiems veiksmams, tačiau dėl ydingos konstrukcijos jame įtvirtintos nusikaltimų sudėties formuluotės neatlieka savo paskirties. Skelbiamoje teismų praktikoje nėra bylų, kuriose kaltinamasis būtų nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį. Siekiant apginti asmenis nuo nepriimtino poveikio ir užtikrinti kaltininkų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, būtina išdėstyti Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį naująja redakcija. Iniciatyva kilo reaguojant į baudžiamosios teisės mokslininko praktiko Andžejaus Čaikovskio rekomendacijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas
Taigi, norint išvengti kaltinimo kaltininkui užtenka pasakyti, kad jis nenumatė nukentėjusiojo mirties, jos nesiekė, kalbėjo nerimtai, juokavo ir pan. Siūloma išplėsti šios nusikaltimo sudėties taikymą ir nustatyti atsakomybę už raginimą nusižudyti. Pažymėtina, kad jau šiuo metu Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis nustato atsakomybę už viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – tačiau raginant konkretų asmenį nusižudyti raginimų viešumas ar neviešumas esminės reikšmės neturi. Be abejo, paprastai tai būtų intensyvūs ar sistemingi raginimai nusižudyti. Tačiau ir vienas raginimų nusižudyti epizodas gali būti pakankamas inkriminuoti šį nusikaltimą, jeigu savižudybė ar pasikėsinimas nusižudyti įvyko. Privedimo prie savižudybės sudėtis turi daug spragų. Pagrindinė kliūtis inkriminuoti šią veiką ir už ją nuteisti yra kaltininko pozicija, kad, nepaisant savo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, jo mirties nenumatė ir nenorėjo. Tokio pasiteisinimo užtenka ir tuo atveju, kad nukentėjusįjį prie savižudybės privedė sistemingas smurtas. Kai nusižudė sistemingo turto prievartavimo neatlaikęs jaunuolis, teismų sprendimuose buvo pabrėžta, kad kaltininkui (turto prievartautojui) nukentėjusiojo mirtis buvo nenaudinga, jis prarado pajamų šaltinį. Taigi, jis išteisintas. Visuomenėje rezonansą sukėlusioje byloje merginos sumušimas bei išžaginimas teisėsaugos įvertinti kaip nesusiję su tiriama nukentėjusiosios savižudybe. Beje, galiojant 1961 m. Baudžiamajam kodeksui įstatymų leidėjui nekėlė abejonių, kad prie savižudybės gali privesti išžaginimas ir tai buvo laikoma itin kvalifikuota išžaginimo sudėtimi (118 str. 4 d. - išžaginimas, sukėlęs itin sunkias pasekmes). Akivaizdu, kad veika nusikaltimo sudėtyje nėra tinkamai apibrėžta.
Todėl būtina numatyti alternatyvų požymį – kad prie savižudybės privesti gali nusikalstami veiksmai (pvz., fizinis ir/ar psichologinis smurtas, seksualinis nusikaltimas, turto prievartavimas). Kita vertus, iš normos šalintinas klastingo elgesio požymis, kaip neturintis praktinės reikšmės. Dar viena problema yra veikos baigtumas. Didžiausios galimybės atskleisti nusikaltimą yra tada, kai nukentėjusysis pasikėsino nusižudyti, bet buvo išgelbėtas. Tačiau tokiu atveju galimas nebent kaltinimas pasikėsinimu privesti prie savižudybės, kuris reikalauja tiesioginės tyčios, t.y. būtina įrodyti, kad kaltininkas norėjo ir siekė nukentėjusiojo mirties – o to įrodyti iš esmės neįmanoma. Taigi, privedimo prie savižudybės sudėtyje būtini trys svarbūs pakeitimai: 1) išplėsti veiką, kaip alternatyvų požymį numatant nusikalstamus veiksmus; 2) išplėsti padarinius, kai veika laikoma baigta tiek nukentėjusiajam nusižudžius, tiek pasikėsinus nusižudyti;
3) nustatyti, kad veikos laikomos nusikalstamomis nepriklausomai nuo to, ar padarinių atžvilgiu yra tyčia, ar neatsargumas (kaltininkui neigiant, kad numatė nukentėjusiojo savižudybę, užtektų nustatyti, kad turėjo ir galėjo tai numatyti). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Projekto priėmimas turės teigiamos situacijos kriminogeninei situacijai, kadangi sulaikys dalį asmenų nuo raginimų nusižudyti ir privedimo prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo projektui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Savižudybė, privedimas prie savižudybės, raginimas nusižudyti, kurstymas nusižudyti. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narė Dovilė Šakalienė
DĖL
2019-11-06
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje yra įtvirtintos dviejų iš dalies panašių, tačiau skirtingų nusikalstamų veikų sudėtys – sukurstymas nusižudyti ir privedimas prie savižudybės. Kalbant apie sukurstymą nusižudyti, projekto autoriai siūlo
„išplėsti šios nusikalstamos veikos sudėties taikymą ir nustatyti atsakomybę už
raginimą nusižudyti“ (past. – cituojama, kalba neredaguota). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare pateikiamas BK 133 straipsnyje vartojamo termino „sukurstymas nusižudyti“ paaiškinimas, pagal kurį „sukurstymas nusižudyti gali pasireikšti <...> skatinimu arba sąlygų nusižudyti sudarymu, kitokiu padėjimu žmogui nusižudyti, <...>. <...>. Sukurstymas nusižudyti gali pasireikšti ne tik intelektualiu poveikiu – lenkimu, įkalbinėjimu, patarimais, bet ir fiziniais veiksmais – savižudybės priemonių parūpinimu, pritaikymu, kitų sąlygų nusižudyti sudarymu ar palengvinimu“. Pažymėtina, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „raginti“ reiškia - žodžiais ar veiksmais skatinti, žodis „sukurstyti“ - sukelti, sužadinti, žodis „kurstyti“ - raginti, skatinti veikti. Kaip matyti, žodžiai
„sukurstyti“, „kurstyti“ ir „raginti“ pagal prasmę yra labai panašūs, todėl
svarstytina, ar siūlomos pataisos yra tikslingos ir, ar atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą siūlymą išplėsti šios nusikaltimo sudėties taikymą. 2.
tyčinis nusikaltimas, tačiau skirtingai nei sukurstymas nusižudyti, privedimas prie savižudybės gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad dėl jo atliekamų veiksmų kitas žmogus gali nusižudyti ir to siekia, tiek netiesiogine tyčia, kai atitinkamai elgdamasis asmuo nesiekia kito žmogaus savižudybės, tačiau suvokia, kad tai gali įvykti. Atsakomybė už privedimą prie savižudybės atsiranda tik nustačius priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinė kliūtis inkriminuoti privedimą prie savižudybės ir už jį nuteisti yra kaltininko pozicija, kad, nepaisant savo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, jo mirties nenumatė ir nenorėjo. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę, laikoma byloje esančių objektyvių duomenų visuma, o ne tik kaltinamojo parodymai (pozicija). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą, jo darymo metu, po jo padarymo ir kt. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų įmanoma pasiekti teismų praktikos formavimo būdu, o ne teisėkūros. Nepritarus šiai pastabai, siūlomos įstatymo pataisos dėl nusikalstamos veikos – privedimo prie savižudybės, diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projektu siūloma papildyti nusikalstamos veikos – privedimo prie savižudybės, sudėtį nauju požymiu – nusikalstamos veikos padarymu nusikalstamais veiksmais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant BK nuostatas sistemiškai, tam tikros nusikalstamos veikos padarymas nusikalstamais veiksmais, kaip atskira nusikalstamos veikos sudėtis nėra įtvirtinta jokiuose kituose BK straipsniuose. Nusikalstamos veikos padarymas nusikalstamais veiksmais gali būti pripažintas nusikalstamų veikų sutaptimi. Nusikalstamų veikų sutaptis pagal kasacinio teismo praktiką – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012). Sutapties nustatymas turi esminės reikšmės padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Teikiamas siūlymas nustatyti, kad privedimas prie savižudybės (pagal projektą – ir privedimas prie pasikėsinimo nusižudyti) gali būti padarytas nusikalstamais veiksmais, nėra prasmingas nei teisiniu, nei loginiu požiūriu, todėl siūlytina atsižvelgti į BK numatytą nusikalstamų veikų sistemą ir atsisakyti projektu siūlomo papildymo. Antra, projektu siūloma išbraukti iš nusikalstamos veikos - privedimo prie savižudybės, sudėties vieną iš požymių – kaltininko klastingą elgesį.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, žiaurus elgesys – tai mušimas, kankinimas, sužalojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteisėtus ar žeminančius veiksmus: daryti nusikaltimą, elgetauti, verstis prostitucija ir panašiai. Klastingas elgesys – tai apgaulingas, skaudinantis, dvasiškai žlugdantis kitą žmogų elgesys, dėl kurio jis nusižudo (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204/2014). Projekto aiškinamasis raštas grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis ir nepateikiama jokių faktų, statistikos, teismų sprendimų, kuriais būtų pripažinta, kad klastingo elgesio požymis neturi praktinės reikšmės, todėl svarstytina, ar šio požymio eliminavimas iš nusikalstamos veikos sudėties suderinamas su baudžiamojo įstatymo paskirtimi – ginti žmogaus teises ir laisves nuo nusikalstamų veikų ir su aiškinamajame rašte nurodytu projekto siekiu apginti asmenis nuo nepriimtino poveikio bei užtikrinti kaltininkų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Trečia, projektu taip pat siūloma kriminalizuoti naują nusikalstamą veiką – privedimą prie pasikėsinimo nusižudyti. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra viena iš nusikalstamos veikos stadijų. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi BK nėra nustatyta, kad nusižudymas laikomas nusikalstama veika, savižudybės pradėjimas negali būti vadinamas
„pasikėsinimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šiuo atveju vartoti
terminą „bandymas nusižudyti“.
Kita vertus, tokiems atvejams, kai asmuo žiauriu ar klastingu elgesiu norėjo ir siekė, kad kitas žmogus nusižudytų, tačiau pastarasis nenusižudė, kvalifikuoti, yra pakankamas galiojantis BK reglamentavimas. Tokie veiksmai kaltininko atžvilgiu turėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas privesti prie savižudybės (pagal BK 22 straipsnį ir 133 straipsnį). 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti BK 133 straipsnį 2 dalimi, numatančia, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Nors BK 16 straipsnio 4 dalyje ir yra numatyta galimybė šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatyti atvejus, kai asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo, manytina, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti labai atidžiai įvertintos tokios asmens kaltės formos kriminalizavimo teisinės pasekmės, kadangi neatsargus nusikaltimas, palyginus su tyčiniu nusikaltimu, vertinamas kaip mažiau pavojinga nusikalstamos veikos padarymo forma. Pažymėtina, kad pagal BK 39 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 133 straipsnyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių nusikaltimų. Svarstytina, ar siūlomos pataisos, numatančios, kad BK 133 straipsnyje padaryti nusikaltimai gali būti padaryti dėl neatsargumo, atitinka teikiamo projekto keliamus tikslus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected]