Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kariai ir kariai savanoriai gali dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, , būti profesinių sąjungų nariais, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.“ “
ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių
valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.
Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
ją išdėstyti taip: „12. Laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turi teisę užsiimti kūryba, įskaitant ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.
Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai taip pat turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas, užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Sprendimas leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį galioja iki kario perkėlimo į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas.
Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Prašymai leisti dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
ir uždaviniai LR Konstitucijos 50 str. numatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises; 35 str. numatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi LR Konstitucijai ir įstatymams. LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme 2 str. 15 p. numatyta, kad karys – tai Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą; 27 p. numatyta, kad profesinė karo tarnyba
Airijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje (panašus modelis – veikianti KONWENT) ir kt.
Tokia teisė nedaro jokios neigiamos įtakos karių drausmei, o kaip tik priešingai – gerina santykius tarp vadų ir pavaldinių. Dėl profsąjungų veiklos minėtose valstybėse auga pačių profesinės karo tarnybos karių moralė, kadangi yra užtikrinimas tinkamas karių socialinių interesų gynimo mechanizmas ir socialinis dialogas su socialiniu partneriu, t. y. tų šalių gynybos ministerijomis. Šiandien Europoje ir kai kuriose kitose šalyse efektyviai veikia šios profesinės sąjungos:
Profsąjunga Šalis Steigimo metai Narių skaičius ACMO-CGPM Belgija 1909 7035 AFMP-FNV Olandija 1898 15949 CS Danija 1967 9126 DBwV Vokietija 1956 194474 HKKF Danija 1959 4224 HOSZ Vengrija 1991 2866
650 SAMO Švedija 1907 13636
600 KONWENT Lenkija 1990 3000 SOB Makedonija - 3600 SVS Slovėnija - - PL Suomija - - LR Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo principas, o 29 str. numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, todėl žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien visi statutiniai tarnautojai, išskyrus karius dėl jų socialinės padėties, turi teisę vienytis į profesines sąjungas, taip pat turi kitų Europos šalių pavyzdį, teigtina, kad Lietuvos piliečiams, atliekantiems tikrąją karo tarnybą yra taikomi dvigubi standartai, kadangi nesilaikoma 2014 m. spalio 2 d.
Europos žmogaus teisingumo teismo (EŽTT) išaiškinimo ir 2010 m. rekomendacijos, nesilygiuojama į Vakarų ir Vidurio Europos pavyzdžius, kuriais jau seniai pasekė daugelis Rytų posovietinio bloko valstybių. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Matelly ir Adefdromil pareiškimą prieš Prancūziją, 2014 m. spalio 2 d. priėmė sprendimus, kuriais pasisakė dėl Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK)
asociacijas) pažeidimo. Pirma, EŽTT pasisakė, kad kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikų mitingą ir į laisvą vienijimas į asociacijas, įskaitant teisę formuoti ir jungtis į profesines sąjungas siekiant ginti savo interesus. Antra, EŽTT išaiškino, jog tokia teisė turi būti suteikiama ir negali būti visiškai apribota karinėse pajėgose tarnaujantiems žmonėms. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos dėl karinių pajėgų narių žmogas teisių CM/Rec (2010) 4, 55 p. numatyta, jog kariams negali būti ribojama laisvė į taikų mitingą ar vienijimąsi į profesines sąjungas ir dėl to jie negali būti persekiojami (Human rights of members of the armed forces, Recommendation CM/Rec (2010) 4 and explanatory memorandum (Directorate General of Human Rights and Legal Affairs Council of Europe, Strasbourg, 55 p. No disciplinary action or any discriminatory measure should be taken against members of the armed forces merely because of their participation in the activities of lawfully established military associations or trade unions)). Pažymėtina, kad Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 2006 m. rekomendacijoje Nr.
pajėgų narių žmogaus teisių“, įtvirtinta nuostata, kad „(...) ginkluotųjų pajėgų nariai yra uniformuoti piliečiai, kurie turi turėti tas pačias pagrindines laisves, įskaitant įvardintąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje, ir tokį pat jų apsaugos lygį bei pagarbą joms, kaip ir visi kiti piliečiai, o ribojamos jų teisės gali būti tik konkrečiais neišvengiamos būtinybės (specific exigencies) atvejais vykdant karo tarnybos pareigas“. Atsižvelgiant į šią rekomendaciją Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį parlamentas priėmė 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XI-2401, papildydamas minėto įstatymo 36 straipsnį 12 dalimi, kuria suteikė teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu, gavus atitinkamą leidimą. Taip nacionalinis teisinis reguliavimas buvo suderintas su tarptautine ir Europos Sąjungos praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. liepos 2 d. priemė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-491, kuris, nepaisant Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos argumentuotų pastabų dėl siūlomo teisinio reguliavimo, vėl grąžino draudimus kariams dirbti kitą darbą ir užsiimti kūrybine veikla.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, kad Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudoti asmeniniais interesais, užsiimti veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdyti asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės funkcijos yra vykdomos per civilines ir karines valstybės institucijas, kurios sudaro vieną valstybės tarnybos sistemą. Šiame nutarime taip pat pabrėžtina, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad valstybės tarnyba tam tikrose valstybės institucijose būtų eliminuota iš bendros tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų atžvilgiu. Dėl leidimo profesinės karo tarnybos karininkui užsiimti kūrybine veikla pažymimėtina, kad Konstitucinis teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtinta kūrybinės veiklos samprata yra vieninga, jos turinys nepriklauso nuo to, koks asmuo ja užsiima, taigi kūrybinė veikla yra kiekvieno asmens, nepaisant jo profesijos ar užimamų pareigų, teisė.
Taip pat sprendime pabrėžta, kad kūrybinė veikla Konstitucijoje yra atribota nuo darbo, tarnybos ar pan. santykių, nuo kokių nors pareigų užėmimo kokioje nors įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Taigi galimybės riboti kūrybinę veiklą laisvu nuo tarnybos metu Konstitucijos požiūriu neturėtų būti. Todėl pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 3 punktui, kad profesinės karo tarnybos karys, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę laisvai, be jokių apribojimų, užsiimti kūrybine veikla. Dabartinis teisinis reguliavimas riboja karių teisę kurti profesines sąjungas, dirbti kitą darbą laisvu nuo tarnybos metu, taip pat ir užsiimti kūrybine veikla. Tai neatitinka proporcingumo bei nediskriminavimo principų turinio ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi tai žemina karių moralę, riboja kario galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeima ir daro kario profesiją nepatrauklia potencialiems kariams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, pirminiai iniciatoriai ir rengėjai – VšĮ „Karių teisių gynimo centras“. 3.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas draudžia profesinės karo tarnybos kariams vienytis į profesines sąjungas ir dirbti kitą darbą ar verstis komercine veikla laisvu nuo tarnybos metu, riboja teisę užsiimti kūrybine veikla, nustatant, kad norint užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą reikalingas Krašto apsaugos ministro leidimas, kuris išduodamas ribotam laikotarpiui ir gali būti bet kuriuo metu atšauktas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įstatyme įtvirtinti galimybę kariams ir kariams savanoriams leisti vienytis į profesines sąjungas, dirbti kitą darbą ar verstis komercine veikla, užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį. Tokiu būdu bus įgyvendinta tarptautinė ir Europos Sąjungos teisinė praktika, LR Konstitucijos 35 str. ir
sąjungas ir taip bus užtikrinta karių ir karių savanorių profesinių, ekonominių bei socialinių interesų gynyba. Tarptautinė praktika įrodė, jog karių ir karių savanorių teisė būti profesinės sąjungos nariais bei dalyvauti jos veikloje drausmei jokios įtakos neturi, o sėkmingas profesinės sąjungos dalyvavimas socialiniame dialoge su socialiniu partneriu (šiuo atveju LR Krašto apsaugos ministerija) užtikrina aukštesnę karių moralę ir tinkamą jų socialinių, ekonominių interesų gynimą.
Projekte kariams ir kariams savanoriams laiduojama teisė vienytis į asociacijas ir profesines sąjungas, užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį, numatoma, kad laisvu nuo tarnybos metu Krašto apsaugos ministrui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, netrukdo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami, sprendimai dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priimami ir atšaukiami Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymą, Krašto apsaugos ministras turės patvirtinti Profesinės karo tarnybos karių prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmimo, atšaukimo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „karo tarnyba“, „profesinės karo tarnybos karių profesinė sąjunga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-10 Nr. S-2017-2246 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-410 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP410, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalimi (projekto tekste numeruojama kaip antroji 1 straipsnio 2 dalis) keičiamo įstatymo 36 straipsnio 12 dalies tekste naudojama formuluotė „ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą“ yra perteklinė tiek keičiamo įstatymo 36 straipsnio 12 dalies dabar galiojančioje redakcijoje įtvirtinto reguliavimo atžvilgiu, tiek siūlomų pakeitimų atžvilgiu, nes sąvoką „kūrybinė veikla pagal darbo sutartį“ apimtų bendro pobūdžio teisė dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi (projekto tekste numeruojama kaip antroji 1 straipsnio 2 dalis) keičiamo įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai taip pat turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas, užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį <...> Sprendimą leisti profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti <...> Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
Prašymai leisti dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ (pabraukta – mūsų).
Nurodytų projekto nuostatų redakcija tobulintina, atsižvelgiant į siūlomu teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus bei teisėkūros principo – aiškumo reikalavimus:
kaip perteklinio, nes šį terminą apimtų bendro pobūdžio teisė dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio;
2) vartojama formuluotė „teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį“ yra teisiškai ydinga, nes komercinio pobūdžio (t.y. turint tikslą gauti pelną) paslaugos teikiamos civilinių (o ne darbo) sutarčių pagrindu, šių sutarčių pagrindu susiformuoja civiliniai (o ne darbo) santykiai;
3) vartojant skirtingas formuluotes „teikti komercinio pobūdžio paslaugas, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį“ ir „teikti komercinio pobūdžio paslaugas, užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį“ akivaizdžiai turimi mintyje tie patys teisiniai santykiai, todėl apsisprendus neatsisakyti savarankiško pedagoginės veiklos įvardijimo, siūlytina šias formuluotes koreguoti tiek teisinio reguliavimo nuoseklumo, tiek šalinant turinio ydingumą (pagal 2 punktą). 3. Redaguojant projekto tekstą 1 straipsnio dalys numeruotinos iš eilės (pateikto projekto 1 straipsnyje išdėstytos dvi antrosios dalys). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]