Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.“
„36 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją
1.
Teisę gauti našlių pensiją turi šie asmenys: nesukakę senatvės pensijos amžiaus našlė arba našlys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu;
2) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų. 2. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas. Jeigu našlys arba našlė senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, teisė gauti jiems paskirtą ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtą našlių pensiją išlieka iki gyvos galvos. 3. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai. 4.
4Našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.“
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį, išdėstant ją taip:
„2. Našlių pensijos, paskirtos iki 2007 m. sausio 1 d., toliau mokamos 2017 m. gruodžio mėnesio dydžio, jo neindeksuojant ir jokiu kitu būdu nedidinant tol, kol našlių pensijos bazinis dydis (šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalis) 0,3 šalpos pensijų bazės dydis (LR Šalpos pensijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) ima viršyti mokamos našlių pensijos dydį. Kai našlių pensijos bazinis dydis 0,3 šalpos pensijų bazės dydis ima viršyti mokamos našlių pensijos dydį, našlių pensija asmeniui toliau mokama našlių pensijos bazinio dydžio šalpos vienišų asmenų pensija.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Seimo nariai Gintarė Skaistė Laurynas Kasčiūnas
13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 22¹, 22², 22³,
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvoje vis dar aktuali problema, kada orus pragyvenimas ir visapusiška priežiūra senatvės sulaukusiam asmeniui yra sunkiai prieinami. Didelės dalies senyvo amžiaus žmonių kasdienybė ganėtinai skurdi, ypač tų, kurie yra vieniši, t. y. neturi sutuoktinio, kuris galėtų jais pasirūpinti. Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinio skurdo ribos gyvena 41,7 proc. senatvės pensininkų. Nuo 2015 metų šis rodiklis išaugo beveik dvigubai. Taip pat, Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo gyvenantys asmenys būsto išlaikymui skiria vidutiniškai 27,9 proc. visų savo pajamų. Todėl akivaizdu, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visi būsto išlaikymo kaštai gula ant vienišo asmens pečių. Oriau gyventi sau gali leisti tik socialinio draudimo našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2019 m. našlių pensijos bazinis dydis – 24,17 Eur.). Tačiau tokios priemokos sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad priemoka menkai mažina vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti santykinai vienam asmeniui didesnius būsto išlaikymo kaštus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad našlių pensija skiriama tik sutuoktinio dėl jo mirties netekusiems asmenims.
Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu, taigi neturi teisės gauti našlių pensiją net ir tuo atveju, jeigu su buvusiu sutuoktiniu turėjo vaikų arba pragyveno didžiąją gyvenimo dalį. Diskriminacinėje padėtyje atsiduria ir niekada nesusituokę asmenys. Juk vienam išlaikyti būstą yra santykinai brangiau, nei poroje gyvenantiems asmenims. Be to, niekada nesusituokę vieniši pensinio amžiaus asmenys dažnai neturi ir vaikų, kurie galėtų pagelbėti sunkioje padėtyje senatvėje. XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta
našlių pensijos būtų pakeistos išmokomis vienišiems asmenims. Tačiau kol kas tokia pajamų nelygybei mažinti skirta priemonė nėra įgyvendinama. Per tą laiką buvo nustatytos tik pensijų priemokos itin mažas pensijas gaunantiems asmenims, tačiau niekaip neatlieptas išskirtinis vienišų asmenų statusas. Projekto tikslas – sumažinti vienišų senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų skurdą. Šiam tikslui pasiekti įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad iš Valstybės biudžeto būtų mokamos 0,3 šalpos pensijų bazės dydžio (apie 42 Eur.) šalpos vienišų asmenų pensijos visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims. Taip pat, būtų panaikintas našlių pensijų (2019 m. – 24,17 Eur.) mokėjimas senatvės pensinio amžiaus sulaukusiems našliams ir našlėms. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Seimo nariai: Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas. 3.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu, vadovaujantis LR Socialinio draudimo pensijų įstatymu, sutuoktinio netekusiems našliams ir našlėms, sulaukusiems senatvės pensinio amžiaus, mokama našlių pensijų bazinio dydžio pensija. Finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti vienišo pensinio amžiaus asmens sąvokos apibrėžimą, kad vienišas pensinio amžiaus asmuo – tai sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, neturintis sutuoktinio, taip pat sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys. LR Šalpos pensijų įstatyme siūloma nustatyti, kad visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims būtų mokamos 0,3 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos vienišų asmenų pensijos. Šalpos vienišų asmenų pensijos būtų mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Taip pat, būtų panaikintas LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas našlių pensijų mokėjimas senatvės pensijos sulaukusiems našliams ir našlėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi padidės senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų perkamoji galia. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priėmus pakeitimus senatvės pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims nebebūtų mokamos našlių pensijos, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sutaupytų apie 30 mln. Eur. Vietoje buvusių našlių pensijų, senatvės pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims būtų mokamos šalpos vienišų asmenų pensijos, kurių finansavimo šaltinis - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Kadangi įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d., šioms pensijoms mokėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžete 2020 metams reikėtų numatyti apie 75 mln. Eur. Taigi bendras papildomas poreikis priėmus įstatymą yra apie 45 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Vienišų asmenų pensijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintarė Skaistė Laurynas Kasčiūnas
DĖL
6,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatas senatvės pensijos amžių sukakusiems našliams ir našlėms. Įstatymo projekte teikiami pakeitimai susieti su Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr.I-675 2, 3, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 22¹, 22², 22³, 22⁴, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-4088) siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> būtų panaikintas LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas našlių pensijų mokėjimas senatvės pensijos sulaukusiems našliams ir našlėms“. Įstatymo projekte ir kartu teikiamame įstatymo projekte Nr.XIII-4088 siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio draudimo našlių pensijos skiriamos esant sąlygų visetui. Asmuo turi būti ne tik sukakęs senatvės pensijos amžių ar pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Teisę į našlių pensiją jis įgyją tik su sąlyga, kad miręs sutuoktinis mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko tam tikras sąlygas (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui, buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arbą vieną iš šių pensijų gavo. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti socialinio draudimo našlių pensijų skyrimo ir mokėjimo asmenims, sukakusiems socialinio draudimo senatvės pensijos amžių.
Taigi, šiai asmenų grupei nebūtų taikomos keičiamo įstatymo 35 straipsnyje nustatytos su mirusio sutuoktinio įgytomis teisėmis į socialinio draudimo pensiją susijusios sąlygos. Tokiu būdu asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, teisę į našlių pensiją įgytų skirtingomis sąlygomis palyginus su senatvės pensijos amžių sukakusiais asmenimis, nes pastariesiems negaliotų keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su mirusio sutuoktinio įgytomis teisėmis. Be to, vienišas nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintas, tačiau senatvės pensijos amžiaus nesukakęs asmuo neįgytų teisės į šalpos vienišo asmens pensiją, todėl jo teisinė padėtis būtų blogesnė palyginus su senatvės pensijos amžių sukakusio asmens ar pripažinto nedarbingu ar iš dalies darbingu asmens, kuris turi teisę į socialinio draudimo našlių pensiją, teisine padėtimi, nors jų socialinė padėtis vienoda. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas reguliuoja socialinės paramos principu skiriamas ir mokamas išmokas. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, teisė į valstybės paramą būtų nustatyta į išmoką, kuri pagrįsta ne socialinės paramos principu. 2. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio neaišku, kodėl siūloma iš valstybės biudžeto lėšų skirti ir mokėti našlių pensijas tik senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims ir nustatyti skirtingus teisinius pagrindus bei sąlygas gauti iš esmės analogišką išmoką.
Svarstytina, ar siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo nereikėtų keičiamame įstatyme vietoj našlių pensijų nustatyti pensijų priedą sutuoktinio neturintiems asmenims, sukakusiems senatvės pensijų amžių ar pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, kuris, kaip ir pensijos bendroji dalis, būtų mokamas iš valstybės biudžeto lėšų, o Šalpos pensijų įstatyme numatyti analogišką išmoką šalpos senatvės ir šalpos neįgalumo pensijų gavėjams. 3. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies pakeitimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nurodytos našlių pensijos apima tiek senatvės pensijos amžių sukakusius, tiek pripažintus nedarbingais ar iš dalies darbingais našlių pensijų gavėjus, todėl šias nuostatas siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su siūlomu teisiniu reguliavimu, pagal kurį šalpos vienišų asmenų pensija būtų mokama tik senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. 4. Siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 ir kitų straipsnių (priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo) pakeitimo įstatymo projektas. 5. Įstatymo projekto 4 straipsnį siūlytina papildyti ir nustatyti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo subjektus bei terminus. Jeigu šis straipsnis nebūtų papildytas 2 dalimi, vienintelės šio straipsnio dalies numeruoti nereikia, o straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas“. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projektas tikslintinas:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo numerį (NR. I-549);
2) atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nebus punktų, šios dalies a ir b papunkčius reikėtų pernumeruoti į 1 ir 2 punktus. Be to, įstatymo projekto
pakeitimo esme;
3) keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje vietoj santrumpos „LR“ reikėtų įrašyti
„Lietuvos Respublikos“, o įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiam 58
straipsnio 2 dalis, pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti kablelio ir vietoj žodžių „išdėstant ją taip“ įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]