Projekto lyginamasis variantas
iX-705 7, 13, 16 ir 28 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą, duslintuvus ir naktinius taikiklius medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys;“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, duslintuvus ir naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Fizinis asmuo jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, duslintuvą, naktinį taikiklį, B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą:
1) medžioklės metu;
2) aukšto meistriškumo sporto varžybų, aukšto meistriškumo sporto pratybų, fizinio aktyvumo pratybų ir sporto renginių metu;
3) mokymų metu.“ 4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, duslintuvus ir naktinius taikiklius, o sportui, profesinei veiklai ar mokymui – šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Juozas Varžgalys Andriejus Stančikas Valentinas Bukauskas Sergejus Jovaiša Viktoras Rinkevičius Kęstutis Bacvinka Remigijus Žemaitaitis Vytautas Rastenis Alfredas Stasys Nausėda Juozas Rimkus Petras Nevulis Rimantas Sinkevičius Juozas Imbrasas Artūras Skardžius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 13, 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) parengti paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai. Liga paplitusi jau beveik visoje šalies teritorijoje. Naminėms kiaulėms pavojingą ligą gamtoje platina šernai, kurių gausos sumažinti įprastinėmis priemonėmis sumažinti nepavyksta, o užkratui pakliuvus į naminių kiaulių auginimo vietas, tenka sunaikinti visas namines kiaules, taip patiriami labai dideli nuostoliai. Šernų populiacijos gausos sumažinimas būtų lengvesnis, jeigu šiuos didžiąja dalimi naktinius gyvūnus būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais, kurie pagal dabar galiojančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra draudžiami civilinėje apyvartoje, taigi ir medžioklėje. Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus. Tai turi būti atliekama atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą. Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba 2019-09-13 svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausą.
Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis. Projekto tikslas – sudaryti principines teisines sąlygas naktinius taikiklius ir duslintuvus naudoti medžioklėje Lietuvos Respublikoje. Projekto uždaviniai – nustatyti išimtis iš draudimo naudoti civilinėje apyvartoje naktinius taikiklius ir duslintuvus, kurie yra laikomi A kategorijos ginklų priedėliais, sudarant sąlygas:
1) šiuos ginklų priedėlius įsigyti teisę medžioti turintiems asmenims,
2) šiuos ginklų priedėlius naudoti medžioklėje,
ginklus, įskaitant su duslintuvais ar naktiniais taikikliais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijuoja Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas naktinius taikiklius ir duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams (3 str.) ir draudžia jų civilinę apyvartą (7 str. 3 d.), o išimtis suteikta tik siauros, specifinės specializacijos subjektams. Įsigyti naktinius taikiklius ir duslintuvus suteikiama teisė šaulio tarnybai (13 str. 9 d.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti:
papildyti išimčių sąrašą, kad draudimas netaikomas, kai duslintuvus ir naktinius taikiklius medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys;
kad medžioklei duslintuvus ir naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti teisę medžioti turintys asmenys;
asmuo jam priklausantį duslintuvą, naktinį taikiklį kartu su B ar C kategorijos ginklu jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui medžioklės metu;
turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti ne tik B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, bet ir duslintuvus ir naktinius taikiklius. Atlikus šiuos įstatymo pakeitimus, bus sudarytos reikiamos teisinės prielaidos apibrėžti naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje sąlygas. Atlikus papildomus pakeitimus aplinkos ministro tvirtinamose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, bus sudarytos sąlygos naudoto minėtus ginklų priedėlius afrikinį kiaulių marą platinančių šernų, invazinių ir kitų rūšių plėšriųjų žvėrių medžioklėje, kurias medžiojant naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimas nėra uždraustas tarptautiniais susitarimais. Tokie pakeitimai leis padaryti reikšmingos pažangos reguliuojant šernų populiaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Teigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės – rizika, kad naktiniai taikikliai gali būti panaudoti ir kitų medžiojamųjų gyvūnų medžioklei, ne vien šernų. Ši rizika gali būti sumažinta įvedant papildomas medžioklės teisinio reguliavimo priemones, pvz., nustatyti sąlygą iš anksto deklaruoti el. būdu apie ketinimą naudoti tokius ginklų priedėlius konkrečioje medžioklėje, kas turėtų drausminti dėl didesnės aplinkos apsaugos kontrolės medžioklės metu tikimybės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos gyvulininkystės verslui, nes sumažės afrikinio kiaulių maro rizika kiaulių ūkiuose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Patvirtinus Įstatymo projektą, kitų įstatymų kartu pakeisti nereikia, taip pat nereikia keisti keičiamą įstatymą įgyvendinančių teisės aktų. Kad pakeistos įstatymo nuostatos galėtų būti praktiškai įgyvendinamos, turės būti parengti aplinkos ministro tvirtinamų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projektu sąvokos nekeičiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Kad pakeistos įstatymo nuostatos būtų pritaikytos praktiškai, aplinkos ministras turėtų patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Ginklų priedėliai, naktiniai taikikliai, duslintuvai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Juozas Varžgalys Andriejus Stančikas Valentinas Bukauskas Sergejus Jovaiša Viktoras Rinkevičius Kęstutis Bacvinka Remigijus Žemaitaitis Vytautas Rastenis Alfredas Stasys Nausėda Juozas Rimkus Petras Nevulis Rimantas Sinkevičius Juozas Imbrasas Artūras Skardžius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 7, 13, 16 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Projektu, be kita ko,
siūloma įteisinti naktinių taikiklių įsigijimą ir naudojimą medžioklei. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje naktinis taikiklis apibrėžiamas kaip
„elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba
neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą“. Šis apibrėžimas atitinka 1979-09-19 Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) IV priedėliu „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ uždraustą žinduolių ir paukščių medžioklės priemonę „Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“. Pagal Konvencijos 8 straipsnį susitariančiosios šalys susitaria, kad „Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis <...> gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje (griežtai saugomos faunos rūšys – mūsų past.) <...> Šalys uždraudžia naudoti priemones, išvardytas IV priedėlyje“. 1996-06-11 priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ Nr. I-1376, kurio buvo ratifikuota Konvencija, vadovaujantis Konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytos išlygos dėl kai kurių Konvencijos IV priedėlyje numatytų draudimų negaliojimo.
Pažymime, kad tarp šių išlygų nėra numatyta išimties Konvencijos IV priede uždraustai priemonei „taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“, t.y. naktiniams taikikliams, kurių įsigijimo ir naudojimo medžioklei įteisinimas siūlomas vertinamu projektu. 2. Abejotina, ar projekto tikslas dera su siūlomomis priemonėmis. Tikslas, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, valdyti šernų populiaciją (taip suvaldant afrikinio kiaulių maro plitimą), taip pat reguliuoti invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausą, vertintinas kaip pernelyg siauras (konkretus) siūlomoms priemonėms: leisti duslintuvų ir naktinių taikiklių, naudojamų medžioklėje, civilinę apyvartą. Be to, manytina, kad, leidus šernų, invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, medžioklėje naudoti duslintuvus ir naktinius taikiklius, sukontroliuoti, ar šie duslintuvai ir taikikliai nėra naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje, būtų sudėtinga. Tokią riziką pripažįsta ir projekto iniciatoriai, aiškinamajame rašte, be kita ko nurodydami, kad „<...> Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės – rizika, kad naktiniai taikikliai gali būti panaudoti ir kitų medžiojamųjų gyvūnų medžioklei, ne vien šernų <...>“. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekto uždaviniai – nustatyti išimtis iš draudimo naudoti civilinėje apyvartoje naktinius taikiklius ir duslintuvus, kurie yra laikomi A kategorijos ginklų priedėliais, sudarant sąlygas <...> šiuos ginklų priedėlius įsigyti teisę medžioti turintiems asmenims <...>“.
Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, kurie atitinka Medžioklės įstatyme nustatytus reikalavimus (14 straipsnis), tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte, formuluojant išimtį iš čia įtvirtinto draudimo, nurodoma, kad duslintuvus ir naktinius taikiklius medžioklei gali naudoti „tam teisę turintys asmenys“. Pastaroji sąvoka suponuoja, kad šiuos ginklų priedėlius galėtų įsigyti ir medžioklei naudoti ne visi teisę medžioti turintys asmenys (kaip teigiama aiškinamajame rašte), o tik tie, kurie turi tam (duslintuvų ir naktinių taikiklių naudojimui) teisę. Tačiau projekte šios specialios teisės suteikimas nėra reglamentuojamas, atitinkami Medžioklės įstatymo pakeitimai taip pat neteikiami, todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neaiškus, neišbaigtas, klaidinantis, jį būtina patikslinti. 4. Kaip jau minėta, projekto aiškinamajame rašte įvardijamos galimos siūlomo teisinio reguliavimo rizikos („<...> Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės – rizika, kad naktiniai taikikliai gali būti panaudoti ir kitų medžiojamųjų gyvūnų medžioklei, ne vien šernų <...>“). Jame taip pat nurodoma, kad „Ši rizika gali būti sumažinta įvedant papildomas medžioklės teisinio reguliavimo priemones, pvz., nustatyti sąlygą iš anksto deklaruoti el. būdu apie ketinimą naudoti tokius ginklų priedėlius konkrečioje medžioklėje, kas turėtų drausminti dėl didesnės aplinkos apsaugos kontrolės medžioklės metu tikimybės“.
Tačiau projekto tekste atitinkamos nuostatos nedėstomos, Medžioklės įstatymo pakeitimai taip pat neteikiami, todėl galima daryti prielaidą, kad paminėtos papildomos medžioklės teisinio reguliavimo priemonės būtų nustatytos aplinkos ministro tvirtinamose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kurių pakeitimą kaip sąlygą projekto nuostatoms praktiškai įgyvendinti projekto iniciatoriai nurodo aiškinamajame rašte. Svarstytina, ar, įstatyme įtvirtinus leidimą naudoti duslintuvus ir naktinius taikiklius medžioklėje, o poįstatyminiuose aktuose numačius šio leidimo ribojimus, nebūtų pažeista teisės aktų hierarchija, o kartu ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Be to, šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (2008 m. gruodžio 4 d.,
d. nutarimai).
Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). 5. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tam, „Kad pakeistos įstatymo nuostatos galėtų būti praktiškai įgyvendinamos, turės būti parengti aplinkos ministro tvirtinamų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai“, tačiau vėlesnė projekto įsigaliojimo data nesiūloma, atitinkamas pavedimas patvirtinti minėtų taisyklių pakeitimus neformuluojamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]