Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamasi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius įmonėse turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus“;
3Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valdybos nariu negali gali būti skiriamas ir įmonės vadovas.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Rimantas Sinkevičius Jonas Jarutis Kęstutis Bartkevičius Zenonas Streikus Viktoras Rinkevičius Audrys Šimas
Projekto XIIIP-4084(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Valdybos, konkrečią sudėtį, vadovaudamasi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija. Valdybos nariais turi būti skiriami:“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius įmonėse turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valdybos nariu negali gali būti skiriamas ir įmonės vadovas.“
įgaliotos institucijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms, tačiau nebaigtoms įmonių valdybų sudarymo procedūroms taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję teisės aktai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo NR. I-722 10 STRAIPSNIO
ir uždaviniai. Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo). Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl.
„OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned
Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams. Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai. Pirmą, kyla grėsmė dėl konkurencingumo.
Gali susiklostyti situacija, kai pašaliniai asmenys susitarę siūlys kaip kandidatą į valdybos nepriklausomus narius suinteresuotus asmenis siekdami konkurencinių tikslų. Antra, kyla grėsmė, kad atrankos agentūros pasiūlytas kandidatas į įmonės valdybos nepriklausomus valdybos narius turi tikslą vystyti konkrečią verslo užuomazgą, kas neštų konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui pelną. Trečia, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija praranda visišką įmonės kontrolę, kadangi pusė, o atskirais atvejais ir daugiau negu pusė valdybos narių bus atrenkami agentūrų. Ketvirta, verslas integravęs į valdybą savo asmenis gali bandyti perimti įmonių valdymą į savo rankas. Pažymėtina, kad minėtos grėsmės ir iš jų kylančios pasekmės taptų sunkiai sukontroliuojamos ir suvaldomos, ko sekoje atneštų įmonei visapusiškų neigiamų pasekmių, viena iš jų įmonės teikiamų paslaugų ar reputacijos sumenkinimas arba įmonės taps kito verslo įkaitėmis. Taip pat nėra garantijos, kad atrankos agentūros, atlikdamos kandidatų atranką į nepriklausomus valdybos narius, išrinks tinkamus pagal įmonės poreikius nepriklausomus valdybos narius, kas vėliau, suteikiant minėtiems valdybos nariams puse valdybos balsų teisės priimant svarbius įmonės valdymui sprendimus, gali atsispindėti nepalankiuose įmonei sprendimuose. Siekiant užtikrinti valdybos ir vadovo funkcijų atskirumą ir valdybos nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad įmonių vadovai negali būti valdybų nariai. Teikiamu Įstatymo papildymu siekiama didinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atsakomybę už įmonės valdymą, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių atsakomybę ir atskaitingumą, užtikrinti valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumą ir didesnę veiklos kontrolę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatoriai ir rengėjai – LR Seimo nariai. 3.
santykiai. Šiuo metu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų nariais turi būti skiriami valstybės tarnautojai; kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius įmonėse turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus;
3) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną. Įstatymas leidžia įmonės vadovą skirti valdybos nariu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siūloma numatyti, jog fiziniai asmenys (nepriklausomi valdybų nariai) valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose sudarytų ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kad darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, tai reikštų, kad valstybės ir savivaldybės įmonėse būtų galima užtikrinti, jog 3/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus būtų valstybės tarnautojai. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per į valdybą paskirtus valstybės tarnautojus galėtų užtikrinti reikiamą įmonės veiklos kontrolę. Kadangi fizinių asmenų (nepriklausomų valdybų narių) ir darbuotojų atstovų 1/5 dydžio reikalavimas yra minimalus, priklausomai nuo konkrečios įmonės situacijos, vykdomų projektų ir objektyviai reikalingo kontrolės lygio, taip pat reikiamų kompetencijų tarp valdybos narių, valstybės tarnautojų turimų kompetencijų, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę nuspręsti įtraukti į valdybą daugiau fizinių asmenų (nepriklausomų valdybų narių) ir darbuotojų atstovų.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos aukščiau nurodyto sprendimo priėmimo atsakomybę paliktų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriai yra geriausiai žinoma įmonėje ir rinkoje susiklosčiusi situacija ir kuris valdybos formavimo modelis būtų efektyviausias, bei kuri galėtų operatyviausiai reaguoti į pasikeitusią situaciją, iššūkius ir poreikius. Tikimasi, jog priėmus Įstatymo papildymą, pagerės valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų akcinių bendrovių valdybų sudarymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Rimantas Sinkevičius Jonas Jarutis Kęstutis Bartkevičius Zenonas Streikus Viktoras Rinkevičius Audrys Šimas
2019-11-05
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. 2. Projekto
nustatyti, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas.
Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 3. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 4. Projekto
straipsnio 2 dalį“. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-4084 2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina.
Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-062 3.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Įvertinta Argumentai:
Komitetas pasirengimo svarstyti šį įstatymo projektą metu priėmė sprendimą, kad dėl teikiamo įstatymo projekto nereikia kreiptis į Vyriausybę dėl jos išvados gavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-28 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4084 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti
įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, taip pat, įvertinus tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo nuostatos neriboja nepriklausomų ir kompetentingų valdybos narių pritraukimo į valdybas ir veiklos jose, depolitizuoja, skaidrina ir efektyvina valdybų darbą, numato galimybę, o ne imperatyvą, kad įmonės vadovas, kaip asmuo, kuris veikia įmonės ir jos akcininkų naudai, įmonę ir jį sieja išskirtiniai pasitikėjimo santykiai, galėtų būti ir valdybos nariu, todėl įstatymo projektu teikiami pakeitimai iš esmės sudarytų sąlygas deefektyvinti valdybų darbą, didinti jų politinę priklausomybę. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jediskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
įmonių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina.
Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti. 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamasi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-051 3.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Susipažinta. Vyriausybės išvados nuspręsta neprašyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2020-06-11 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms bus suteikta diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti, kokios kategorijos asmenys sudaro valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų daugumą. Jeigu įmonių valdybų daugumą sudarytų valstybės tarnautojai, kiltų rizika dėl valdybose priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo. Taip pat Projekto nuostatos galimai neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymo. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu valdybos konkrečią sudėtį nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas[1] (suponuojančias nuomonę, kad sprendimus dėl konkrečių asmenų skyrimo į įmonės valdybą priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) minėtų Projekto siūlymų esmė – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikti teisę spręsti dėl konkrečių valdybos narių kategorijų, t. y. valstybės tarnautojų, darbuotojų atstovų ir kitų fizinių asmenų, proporcijų nustatymo. Nei iš Projekto, nei iš galiojančio teisinio reglamentavimo neaišku, pagal kokius kriterijus (ir kuo vadovaudamasi) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas kiekvienu konkrečiu atveju nustato. Siekdami teisinio aiškumo ir kad nesusidarytų sąlygos nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlome Projekte tai atskleisti. 2.
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo (Projektu keičiama galiojančio Įstatymo nuostata, kad fiziniai asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus ir siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys valdyboje sudarytų ne mažiau kaip 1/5 valdybos narių skaičiaus) (pabrauktas tekstas – Projekte siūlomi pakeitimai) ir aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bus suteikta diskrecinė teisė spręsti, kokios kategorijos asmenys sudarys valdybos daugumą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
siūlymus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų nuspręsti, kad įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai. Nepaneigdami Projekto aiškinamajame rašte dėl minėtų Projekto siūlymų pateiktų Projekto rengėjų argumentų, manome, jog situacija, kai įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai, gali sukelti riziką. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šiuo atveju galėtų daryti netiesioginį poveikį įmonės valdybos priimamiems sprendimams, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojai būtų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių valdybų priimami sprendimai (kuriuos lemia valdybos narių dauguma) visais atvejais būtų objektyvūs, o sprendimų priėmimo procedūros – skaidrios. 2.2. Priėmus Projekto siūlymus tik nuo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo priklausytų, kiek valdybos narių sudarytų kiti fiziniai asmenys.
Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje valdybos nariams – fiziniams asmenims keliamus ir jų nepriklausomumą užtikrinančius reikalavimus[2], kurie dėl tokių asmenų daugumos valdybose padeda užtikrinti valdybos priimamų sprendimų objektyvumą. Šiuo atveju svarstytina, ar Projektu sumažinus privalomą įmonių valdybose esančių nepriklausomų fizinių asmenų kriterijų visais atvejais bus užtikrinamas šio tikslo įgyvendinimas. 3. Galiojančio Įstatymo nuostatos[3] įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikia teisę atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Kadangi (paprastai) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms vadovauja asmenys, esantys politinių partijų nariais ir atstovaujantys jų interesams, pokyčiai su politika susijusiuose visuomeniniuose santykiuose (pavyzdžiui, kitos politinės partijos atstovo skyrimas vadovauti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) gali turėti reikšmės ir įmonių valdybų sudėties pasikeitimui. Dėl minėtos priežasties gali kilti rizika, kad Projekto siūlymų priėmimas lems įmonių valdybose (ypač tais atvejais, jeigu jos narių daugumą sudaro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai) priimamų sprendimų politizavimą ir galimą neobjektyvumą, neužtikrins valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos nuoseklumo. 4. Neaišku, ar priėmus Projektą jo nuostatos būtų taikomos valstybės ir savivaldybių įmonėse jau sudarytų ir veikiančių valdybų nariams. Siekiant teisinio aiškumo šis klausimas turėtų būti Projekte išsprendžiamas. 5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, „jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių“.
Kadangi priėmus Projektą šios nuostatos nederėtų su Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Projekte turėtų būti sprendžiamas ir minėtų Įstatymo nuostatų pakeitimo klausimas. 6. Nors Projekto aiškinamajame rašte Projekto siūlymai argumentuojami tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ir kt.) rekomendacijomis, atkreipiame dėmesį į EBPO rekomendacijas valstybės valdymo įmonių valdybų sudarymui (angl. OECD Guidelines on corporate governance of state-owned enterprises), pagal kurias valstybės valdymo įmonių valdybos sudėtis turi užtikrinti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus; valdybos nariai neturėtų veikti kaip juos skyrusių institucijų atstovai, o valdybos turėtų būti apsaugotos nuo politinio kišimosi. 2018 m. liepos 26 d. EBPO Lietuvos pažangos vertinime akcentuojama Lietuvos pažanga didinant valstybės valdymo įmonių veiklos nepriklausomumą, įskaitant didesnį nepriklausomų narių skaičiaus valstybės valdomų įmonių valdybose įvedimą. Tarp prioritetinių rekomendacijų EBPO Lietuvai siūlo toliau didinti valstybės valdomų įmonių valdybų narių nepriklausomumą, o siekiant išspręsti likusias problemas, susijusias su ribota valstybės valdomų įmonių nepriklausomybe nuo jas valdančių ministerijų siūloma pirmenybę teikti praktikos, kai įmones valdančios ministerijos nurodo, kaip balsuoti į valdybas paskirtiems valstybės tarnautojams, panaikinimui. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytose 1 – 3 pastabose pateiktus argumentus manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų rekomendacijų įgyvendinimo, todėl Projektu siūlomų nuostatų priėmimas gali sukelti neigiamus padarinius Lietuvos, kaip EBPO narės, reputacijai. Pritarti. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2020-06-10 Gąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, taip pat, įvertinus tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo nuostatos neriboja nepriklausomų ir kompetentingų valdybos narių pritraukimo į valdybas ir veiklos jose, depolitizuoja, skaidrina ir efektyvina valdybų darbą, numato galimybę, o ne imperatyvą, kad įmonės vadovas, kaip asmuo, kuris veikia įmonės ir jos akcininkų naudai, įmonę ir jį sieja išskirtiniai pasitikėjimo santykiai, galėtų būti ir valdybos nariu, todėl įstatymo projektu teikiami pakeitimai iš esmės sudarytų sąlygas deefektyvinti valdybų darbą, didinti jų politinę priklausomybę. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-06-10 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4084 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, bei įvertinant komiteto priimtus sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdysenos tobulinimo. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 10 „už“; - „prieš“ 1
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra.
Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, kad „Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija: 5) skiria ir atšaukia valdybos narius, jeigu sudaroma valdyba“. [2] Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turi aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą; 2) yra nepriekaištingos reputacijos; 3) nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. [3] Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia valdybos narius, jeigu sudaroma valdyba, o pagal Įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta.
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius
Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys, Rasa Budbergytė (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina.
Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05 3.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Europos teisės departamentas prie TM, 2019-10-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4084 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4084 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė
Ąžuolas. Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-06-25
dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina.
Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Nepritarti. Siekiant užtikrinti valdybos ir vadovo funkcijų atskirumą ir valdybos nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad įmonių vadovai negali būti valdybų nariai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-052 3.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados nuspręsta neprašyti. 6. Europos teisės departamentas prie TM, 2019-10-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4084 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-11 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms bus suteikta diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti, kokios kategorijos asmenys sudaro valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų daugumą. Jeigu įmonių valdybų daugumą sudarytų valstybės tarnautojai, kiltų rizika dėl valdybose priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo. Taip pat Projekto nuostatos galimai neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymo. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu valdybos konkrečią sudėtį nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas[¹] (suponuojančias nuomonę, kad sprendimus dėl konkrečių asmenų skyrimo į įmonės valdybą priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) minėtų Projekto siūlymų esmė – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikti teisę spręsti dėl konkrečių valdybos narių kategorijų, t. y. valstybės tarnautojų, darbuotojų atstovų ir kitų fizinių asmenų, proporcijų nustatymo.
Nei iš Projekto, nei iš galiojančio teisinio reglamentavimo neaišku, pagal kokius kriterijus (ir kuo vadovaudamasi) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas kiekvienu konkrečiu atveju nustato. Siekdami teisinio aiškumo ir kad nesusidarytų sąlygos nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlome Projekte tai atskleisti. 2. Projekto siūlymai dėl Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo (Projektu keičiama galiojančio Įstatymo nuostata, kad fiziniai asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus ir siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys valdyboje sudarytų ne mažiau kaip 1/5 valdybos narių skaičiaus) (pabrauktas tekstas – Projekte siūlomi pakeitimai) ir aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bus suteikta diskrecinė teisė spręsti, kokios kategorijos asmenys sudarys valdybos daugumą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
minėtus Projekto siūlymus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų nuspręsti, kad įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai. Nepaneigdami Projekto aiškinamajame rašte dėl minėtų Projekto siūlymų pateiktų Projekto rengėjų argumentų, manome, jog situacija, kai įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai, gali sukelti riziką.
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šiuo atveju galėtų daryti netiesioginį poveikį įmonės valdybos priimamiems sprendimams, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojai būtų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių valdybų priimami sprendimai (kuriuos lemia valdybos narių dauguma) visais atvejais būtų objektyvūs, o sprendimų priėmimo procedūros – skaidrios. 2.2. Priėmus Projekto siūlymus tik nuo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo priklausytų, kiek valdybos narių sudarytų kiti fiziniai asmenys. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje valdybos nariams – fiziniams asmenims keliamus ir jų nepriklausomumą užtikrinančius reikalavimus[²], kurie dėl tokių asmenų daugumos valdybose padeda užtikrinti valdybos priimamų sprendimų objektyvumą. Šiuo atveju svarstytina, ar Projektu sumažinus privalomą įmonių valdybose esančių nepriklausomų fizinių asmenų kriterijų visais atvejais bus užtikrinamas šio tikslo įgyvendinimas. 3. Galiojančio Įstatymo nuostatos[³] įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikia teisę atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Kadangi (paprastai) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms vadovauja asmenys, esantys politinių partijų nariais ir atstovaujantys jų interesams, pokyčiai su politika susijusiuose visuomeniniuose santykiuose (pavyzdžiui, kitos politinės partijos atstovo skyrimas vadovauti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) gali turėti reikšmės ir įmonių valdybų sudėties pasikeitimui.
Dėl minėtos priežasties gali kilti rizika, kad Projekto siūlymų priėmimas lems įmonių valdybose (ypač tais atvejais, jeigu jos narių daugumą sudaro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai) priimamų sprendimų politizavimą ir galimą neobjektyvumą, neužtikrins valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos nuoseklumo. 4. Neaišku, ar priėmus Projektą jo nuostatos būtų taikomos valstybės ir savivaldybių įmonėse jau sudarytų ir veikiančių valdybų nariams. Siekiant teisinio aiškumo šis klausimas turėtų būti Projekte išsprendžiamas. 5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, „jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių“. Kadangi priėmus Projektą šios nuostatos nederėtų su Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Projekte turėtų būti sprendžiamas ir minėtų Įstatymo nuostatų pakeitimo klausimas. 6. Nors Projekto aiškinamajame rašte Projekto siūlymai argumentuojami tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ir kt.) rekomendacijomis, atkreipiame dėmesį į EBPO rekomendacijas valstybės valdymo įmonių valdybų sudarymui (angl. OECD Guidelines on corporate governance of state-owned enterprises), pagal kurias valstybės valdymo įmonių valdybos sudėtis turi užtikrinti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus; valdybos nariai neturėtų veikti kaip juos skyrusių institucijų atstovai, o valdybos turėtų būti apsaugotos nuo politinio kišimosi. 2018 m. liepos 26 d.
akcentuojama Lietuvos pažanga didinant valstybės valdymo įmonių veiklos nepriklausomumą, įskaitant didesnį nepriklausomų narių skaičiaus valstybės valdomų įmonių valdybose įvedimą. Tarp prioritetinių rekomendacijų EBPO Lietuvai siūlo toliau didinti valstybės valdomų įmonių valdybų narių nepriklausomumą, o siekiant išspręsti likusias problemas, susijusias su ribota valstybės valdomų įmonių nepriklausomybe nuo jas valdančių ministerijų siūloma pirmenybę teikti praktikos, kai įmones valdančios ministerijos nurodo, kaip balsuoti į valdybas paskirtiems valstybės tarnautojams, panaikinimui. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytose 1 – 3 pastabose pateiktus argumentus manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų rekomendacijų įgyvendinimo, todėl Projektu siūlomų nuostatų priėmimas gali sukelti neigiamus padarinius Lietuvos, kaip EBPO narės, reputacijai. Susipažinta. Pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos, siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo). Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl.
„OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą
reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams. Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-06-2511 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamasi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-06-252 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad įstatymo projekte yra nurodytos neaktuali įstatymo įsigaliojimo data, siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms, tačiau nebaigtoms įmonių valdybų sudarymo procedūroms, taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję teisės aktai.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė