Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
MOKESČIO įstatymo Nr. IX-1007 6, 17, 18² IR 34 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas
1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“2 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas Pakeisti 18² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai
metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1 0,2.“
Papildyti 34 straipsnio 4¹ dalimi: „4.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti dalį pajamų mokesčio iki 3 proc., mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos paskirstant juos gyventojo mokesčio deklaracijoje nurodytiems savivaldybių biudžeto asignavimų valdytojams.“
įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Eugenijus Gentvilas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Ričardas Juška
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu įstatyme numatytas gyventojų pajamų mokestis ir ateityje numatomas jo didinimas sukuria paskatas neapskaityti visų gautų pajamų bei nesiekti didesnio atlyginimo. Taip pat tokiomis sąlygomis numatytas GPM tarifas skatina daugiau galimybių turinčius asmenis, kuriems tenka didesnis GPM tarifas, ieškoti patrauklesnių mokesčių užsienyje. Papildomas GPM apmokestinimas stabdo užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Taip pat įstatymo projektu yra siekiama daugiau visuomenės įtraukti į tiesioginį valstybės valdymą iki 3 proc. nuo mokamo gyventojų pajamų mokesčio pagal metinę pajamų mokesčių deklaraciją paskirstant juos numatytiems savivaldybių asignavimų valdytojams. Tokiu būdu visuomenė galės pati priimti sprendimą kokiai įstaigai skirti savo mokamus mokesčius ir taip įsitraukti į viešąjį tiesioginį valstybės valdymą. GPM įstatymuose numatytas NPD didinimas gyventojams, kurių pajamos yra iš darbo santykių, tačiau asmenims kurie užsiima individualia veikla, t.y. sukuria sau darbo vieta, patys moka už darbo priemones ir uždirba iki 20 000 EUR per metus pajamų mokesčio kreditas nedidinamas, todėl projektu siekiama po truputį suvienodinti pajamų apmokestinimą iš daro santykių ir kitų šaltinių. Projekto siekis sukurti kuo palankesnes sąlygas gyventojams bei konkurencingą aplinką verslui. Taip pat projektu siekiama visuomenės įtraukimo į tiesioginį valstybė valdymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme numatyta, kad 20 proc.
GPM tarifas mokamas kai metinė pajamų dalis neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžio arba 27 proc. kai metinė pajamų vertė viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčio. Šiuo metu įstatyme nustatyta tokia pajamų mokesčio kredito apskaičiavimo formulė: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1 Įstatyme nėra numatyta jokių sąlygų dėl mokesčių mokėtojų pajamų mokesčio iki 3 proc., mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos paskirstant juos gyventojo mokesčio deklaracijoje nurodytiems savivaldybių biudžeto asignavimų valdytojams
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siekiama palikti visiems lygmenims tik 20 proc. GPM tarifo ribą nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Taip tikimasi sukurti palankesnes sąlygas gyventojams, geresnę aplinką verslui bei patrauklias sąlygas užsienio investicijoms. Antruoju siūlymu siūloma tokia pajamų mokesčio kredito formulė: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,2 Trečiuoju siūlymu yra siūloma, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčio mokėtojai privalėtų pervesti dalį pajamų mokesčio iki 3 proc., mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos paskirstant juos gyventojo mokesčio deklaracijoje nurodytiems savivaldybių biudžeto asignavimų valdytojams. Taip tikimasi daugiau gyventojų įtraukti į tiesioginį valstybės valdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. GPM tarifo suvienodinimas lems nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių vengimu sumažėjimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas sukurs konkurencingesnę darbo aplinką, turės teigiamą poveikį papildomų investicijų pritraukimui į šalį. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pajamų mokesčio kreditas“
ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Simonas Gentvilas
PAJAMŲ MOKESČIO įstatymo Nr. IX-1007 6, 17, 18² IR 34 straipsniŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalis, numatant skirtingas šios dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d. ir
straipsnio 1¹ dalį, turėtų būti keičiamas ne keičiamas įstatymas, o Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai vienu metu įsigalios keli įstatymai, reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius skirtingai. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pajamos iš paskirstytojo pelno yra neapmokestinamos (duodama nuoroda į keičiamo įstatymo 12 straipsnį, kuris reglamentuoja pajamas iš paskirstytojo pelno). Pažymėtina, jog iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kuo grindžiamas teikiamas siūlymas ir ar šis siūlymas, kai gyventojų pajamos iš paskirstytojo pelno traktuojamos skirtingai nei kitos gyventojų pajamos jas priskiriant neapmokestinamosioms gyventojų pajamų mokesčiu pajamoms, yra objektyviai pagrįstas ir pateisinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-2311 keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis pildoma nauju 58 punktu, nustatant, kad šis pakeitimas įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. Siekiant, kad projektu teikiamos nuostatos nebūtų pakeistos kita keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto redakcija 2020 m. vasario 1 d., projektas turėtų būti atitinkamai patobulintas. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti mokesčių mokėtojui teisę skirti iki 3 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį savivaldybių biudžeto asignavimų valdytojams. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinami valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai, tai yra nustatoma ir gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1325 2020 m. sausio 1 d. įsigalios nauja keičiamo įstatymo 34 straipsnio redakcija. Atsižvelgus į tai, siekiant, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliotų siūlomas keičiamo įstatymo
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1325. 4. Įstatymo projekto
įstatymo 5 straipsniu numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2020 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad toks siūlymas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 5. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, ir pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 6. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje;
2) nenumeruotina vienintelė 1 straipsnio dalis, o prieš dėstomą 6 straipsnio 1¹ dalies tekstą įrašytinas dalies numeris ,,1¹“;
3) projekto 2 straipsnyje prieš dėstoma keičiamo įstaymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto tekstą įrašytinas punkto numeris ,,58)“.
4) projekto 4 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalies tekstą, vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,4¹“;
5) nenumeruotina vienintelė 5 straispnio dalis;
6) atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto tekstas neatitinka projekto teksto. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 5 straipsnį taikymo nuostatomis dėl pajamų, kurios būtų apskaičiuotos 2019 metų (ar ankstesniu) mokestiniu laikotarpiu, o išmokėtos 2020 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinimui taikomo pajamų mokesčio tarifo. 8. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus (žr. keičiamo įsatymo 34 straipsnio 4¹ dalį), svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 5 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tuo pačiu patikslinant ir šio straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]