Projekto lyginamasis variantas
INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39
ĮSTATYMo nr. xii-2667 7, 9, 11 IR
įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Registro duomenų, registro informacijos,
registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimas ir perdavimas
duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 2. Registro tvarkytojas gali:
1) perduoti registro išrašus ir registro duomenų bazės išrašus, apimančius visus duomenų bazėje saugomus registro duomenis ir (arba) registro informaciją arba jų dalį, registro duomenų ir (arba) registro informacijos pasikeitimus;
2) teikti pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtas pažymas, patvirtinančias juridinius faktus, pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtus išrašus ir kitus dokumentus;
3) teikti pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtą apibendrintą, susistemintą ar kitaip apdorotą informaciją;
4) teikti registrui teikėjo pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 3.
3. Išrašai, pažymos, kiti dokumentai ir (arba) dokumentų kopijos, informacija gali būti:
1) pateikiami peržiūrai leidžiamosios kreipties būdu internetu arba elektroninių ryšių tinklais;
2) perduodami automatiniu būdu elektroninių ryšių tinklais;
3) pateikiami raštu, žodžiu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis;
4) pateikiami kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir
(arba) registro nuostatuose nustatytais būdais. 4. Išrašus, pažymas, kitus dokumentus ir dokumentų kopijas turi teisę teikti tik registro tvarkytojas ir asmenys, veikiantys pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka sudarytą susitarimą dėl išimtinių teisių suteikimo. 5. Registro duomenys ir registro informacija, išskyrus asmens duomenis, kurie teikiami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis, asmenims, naudojantiems registro duomenis ir registro informaciją informacinėms paslaugoms tretiesiems asmenims teikti, teikiami registro duomenų bazės ir
(arba) registro išrašu. Šis išrašas turi atitikti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį. Šioje sutartyje turi būti aptartas registro duomenų bazės ir (arba) registro išrašo formatas, turinys ir atsiskaitymo tvarka. 6. Registro duomenys, registro informacija susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms perduodami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami registrą tvarkančioje institucijoje ir nereikalauja papildomo jų apdorojimo.
Jeigu parengtinis perduodamų registro duomenų ir registro informacijos formatas ar turinys neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautus registro duomenis ir registro informaciją, arba jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingus registro duomenis ir registro informaciją, registro duomenis ir registro informaciją perduodantis registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikimą gavėjams gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir
(arba) Europos Sąjungos teisės aktai.
Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimas susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikimas gavėjams Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti apribotas, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:
1) valstybės saugumui ar gynybai;
2) nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo tyrimui;
3) viešajai tvarkai;
4) valstybės kontrolei ir priežiūrai;
5) valstybės ekonominiams, socialiniams, teisėsaugos ar kitiems interesams;
6) duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai. 8. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos gavėjams teikiami pagal registro tvarkytojo ir gavėjo sudarytas sutartis (kai duomenys teikiami daug kartų) arba pagal gavėjo prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą). 9. Registras susijusio registro perduotus registro duomenis gali teikti tik kartu su savo duomenimis registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų
dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija.
Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Valstybės informacinės sistemos duomenų teikimas ir naudojimas
sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 2. Valstybės informacinės sistemos duomenys teikiami pagal valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir duomenų gavėjo sudarytas sutartis (kai duomenys teikiami daug kartų) arba pagal duomenų gavėjo prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą). 3. Valstybės informacinės sistemos duomenys prašančiajai institucijai teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie jau yra informacinę sistemą tvarkančioje institucijoje naudojami ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo.
Jeigu parengtinis perduodamų valstybės informacinės sistemos duomenų turinys ar formatas neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašantysis registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautų valstybės informacinės sistemos duomenų, jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingų duomenų, duomenis perduodantis valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam valstybės informacinės sistemos duomenų formatui ar turiniui parengti ir (arba) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Iš institucijos gauti duomenys negali būti keičiami ir juos naudojant privaloma nurodyti jų šaltinį. Iš institucijos gauti valstybės informacinės sistemos duomenys gali būti teikiami tik tokiu tikslu, tokios apimties ir tokiu būdu, kokie buvo numatyti juos gaunant. Fizinių asmenų asmens duomenys naudojami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 5. Valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą institucijoms ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai. Informacijos teikimas gali būti apribotas, jeigu yra bent vienas šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų pagrindų. 6.
informacinės sistemos duomenys Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims. Trečiųjų šalių fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms valstybės informacinės sistemos duomenys teikiami tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Atlyginimas už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą
1Valstybės informacinės sistemos duomenys teikiami neatlygintinai,
jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 2. Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo. 3.
3Visos išlaidos sąnaudos,
patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. 4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą, mutatis mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. 5. Atlyginimo už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-2159 6¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 37 STRAIPSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO NR. XII-2667 7, 9, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAPILDYMO 8¹STRAIPSNIU IR 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2346 1 STRAIPSNIO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuva pagal 2015 m. Pasaulio Banko valdžios efektyvumo indeksą užėmė 14 vietą Europos Sąjungoje, todėl vienas iš nacionalinės pažangos programos prioritetų – visuomenės poreikius atitinkantis, efektyvus ir pažangus viešasis valdymas. Viešojo administravimo kokybė turi tiesioginės įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybe ir jos institucijomis. Valstybės ir savivaldybių institucijų galimybės užtikrinti kokybišką viešąjį administravimą bei priimti neatidėliotinus, pagrįstus ir kompetentingus sprendimus yra tiesiogiai susijusios su jų galimybėmis greitai gauti patikimą ir tikslią informaciją iš valstybės registrų. Valstybės registrai kaip vieninteliai oficialių duomenų šaltiniai yra kokybiško ir efektyvaus viešojo administravimo informacinis pagrindas. Visi valstybės informaciniai ištekliai, t. y. registrai ir informacinės sistemos, yra valstybės nuosavybė.
Viešųjų registrų tvarkymas, duomenų juose registravimas ir jų teikimas yra neatsiejamai susijęs su viešojo administravimo įgyvendinimu ir gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybe. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimas, keitimasis jų funkcijų vykdymui būtina informacija bei valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveika yra viso viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo pagrindas, turintis esminės įtakos piliečių kasdieniam gyvenimui, ekonomikai ir inovacijų plėtrai. Šiuo metu valstybė nuosavybės teise valdo 336 informacinius išteklius, t. y. valstybės registrus ir informacines sistemas, kuriems tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos joms įstatymų nustatytus įgaliojimus teikia informaciją. Iki 2004 m. liepos 15 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymas, duomenys valstybės registrams buvo teikiami nemokamai ir nemokamai perduodami Vyriausybės nustatytoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijos savo teisės aktų nustatytoms funkcijoms ir viešojo administravimo uždaviniams spręsti naudoja valstybės registrų duomenis, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, teikiami už atlyginimą. Be to, valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą taip pat susimokėti. Vadinasi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas lemia tai, kad valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančiais valstybės registrais ir už duomenų šiems valstybės registrams teikimą sumoka milijonus eurų siekiančias sumas. Pavyzdžiui, 2015 m. spalio mėn.
VĮ Registrų centras pagal patvirtintus įkainius suteikė paslaugų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už 2 179 899 Eur., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijai – 37 336 Eur., Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijai – 6 734 Eur., Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 13 869 Eur., Kultūros paveldo centrui – 11
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – 17 258 Eur., Lietuvos bankui – 25
institucijas ir įstaigas, sumokėjo 3 200 742 Eur. 2015 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės VĮ Registrų centrui sumokėjo 528 137 Eur. Tai, kad didžioji dalis valstybės ir savivaldybių institucijų, įgyvendindamos joms teisės aktų nustatytas funkcijas, teikdamos duomenis valstybės registrams ir gaudamos iš jų duomenis privalo mokėti neatitinka pamatinių viešojo administravimo principų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą tarnybinės pagalbos principą, viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą. To paties įstatymo 40 straipsnio 4 dalis sudaro prielaidas šio pamatinio viešojo administravimo principo įgyvendinimui nustatydama, kad vieno viešojo administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo subjektui teikiama nemokamai.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – Informacinių išteklių įstatymas) 10 straipsnyje nurodytų valstybės informacinių išteklių valdymo principų yra keitimosi informacija principas, kuris reiškia, kad kuriami efektyvūs informaciniai ryšiai tarp institucijų, leidžiantys institucijai disponuoti visais valstybės informaciniais ištekliais sprendžiant valdymo uždavinius ir gerinant asmenų aptarnavimą. Ne tik keitimosi informacija principas, bet ir kiti tame pačiame straipsnyje nurodyti valstybės registrų ir informacinių sistemų bei juose esančių duomenų prieinamumo ir atvirumo principai lemia būtinybę valstybei reguliuoti valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklą tokiu būdu, kad tiek valstybei, tiek gyventojams būtų užtikrinamas patogus ir minimalių kaštų reikalaujantis naudojimasis registrų ir informacinių sistemų duomenimis ir juose esančia informacija. Dabartinė susiklosčiusi situacija kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl jos atitikties pamatiniams viešojo administravimo principams, bet ir ES teisės aktams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau – 2003 m. Direktyva) nustato taisykles dėl informacijos, kuria disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, teikimo pakartotiniam naudojimui (t. y. ne viešųjų uždavinių vykdymui) ir numato galimybę už tai imti atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios 2003 m.
Direktyvos 2 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, jog keitimasis dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant savo viešąsias užduotis nėra laikomas pakartotiniu naudojimu ir, remiantis preambulės 19 punktu, šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. 2013 m. minėta direktyva buvo atnaujinta (toliau – 2013 m. Atnaujinta direktyva) siekiant ES valstybes nares paskatinti sparčiau taikyti nulinių sąnaudų politiką ir kuo daugiau viešojo sektoriaus duomenų ir informacijos pakartotiniam naudojimui teikti nemokamai. Tai, kad šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos neatitinka ES teisės nuostatų, patvirtina ir Valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje ,,Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ (toliau – Valstybės kontrolės 2016 m. audito ataskaita) pateikta išvada: Lietuvoje galiojantis duomenų teikimo apmokestinimo principas neatitinka 2013 m. Atnaujintos direktyvos tikslų, nes jis susietas su informacinių išteklių, kuriuose kaupiami ir saugomi duomenys, rūšimi, bet ne grynosiomis duomenų teikimo sąnaudomis, t. y. registrų, išskyrus teisės aktų registrą, duomenys teikiami mokamai, o valstybės informacinių sistemų – nemokamai. Minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos leidžia teigti ir tai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina skaidraus atlyginimo už valstybės registrų valdomų duomenų teikimą nustatymo, todėl sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir nustatyti sąnaudų neatitinkančius įkainius. Valstybės kontrolės 2016 m. audito ataskaitoje aiškiai nurodyta būtinybė nustatyti skaidrius ir objektyvius duomenų teikimo kainos nustatymo kriterijus, kurie leistų tinkamai apskaityti duomenų teikimo sąnaudas ir pajamas.
Šioje ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad esamas teisinis reguliavimas ir taikoma kainodara neskatina duomenų atvėrimo, nes duomenų tvarkytojai ne tik susigrąžina duomenų teikimo sąnaudas, bet ir į duomenų teikimo kainą įtraukia su duomenų teikimu nesusijusias sąnaudas. Remiantis minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikta informacija, Valstybės registrus tvarkančios įstaigos (VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras) ir pačios pripažįsta, kad dalis įkainių už duomenų teikimą neatitinka faktinio sąnaudų lygio. Be to, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro galimybes nustatyti faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius atlyginimus už duomenų teikimą, valstybės registrus tvarkančios ir viešąsias paslaugas teikiančios valstybės įmonės, pavyzdžiui, VĮ Registrų centras ir VĮ Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras, skaičiuodamos atlyginimą už duomenų teikimą remiasi 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 826 ir taiko maksimalią 7 proc. pelno normą. Tokia pelno norma viršija maksimalų Europos Komisijos rekomenduojamą dydį, pagal kurį pagrįsta investicijų grąža viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo atvejais turėtų būti 5 proc. Galiojantis teisinis reguliavimas ir nepriklausomo valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudų kontrolės mechanizmo nebuvimas lemia tai, kad valstybės registrų tvarkytojai nėra suinteresuoti efektyvia veikla, sąnaudų mažinimu, teikiamų paslaugų prieinamumo didinimu ir valstybės registruose bei informacinėse sistemose esančių duomenų bei informacijos atvėrimu. Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje konstatuoja, kad 93 proc. duomenų teikimo įkainių dydžiai, patvirtinti 2005–2012 m., nebuvo peržiūrėti ir perskaičiuoti pagal faktines sąnaudas.
Vadinasi, dabartinė situacija, kai dauguma viešojo administravimo subjektų yra priversti mokėti už naudojimąsi valstybei priklausančiais registrais pagal neobjektyviais principais nustatytus ir faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius įkainius bei tokiu būdu finansuoti galimai neefektyvią valstybės registrų tvarkytojų veiklą yra akivaizdus neatsakingo ir neracionalaus valstybės valdymo pavyzdys. Į VĮ Registro centro veiklos neefektyvumą dėmesį atkreipė ir nepriklausomą veiklos auditą 2017 m. atlikę ekspertai, atkreipę dėmesį į aukštų darbo užmokesčių sąnaudas. 2015 m. darbo užmokestis ir socialinis draudimas sudarė didžiąją dalį, t. y. 71 proc. VĮ Registrų centro metinių sąnaudų arba apie 15 mln. eurų. 2016 m. trečiąjį ketvirtį šios sąnaudos buvo dar beveik 3 mln. eurų didesnės. Pagal šiuo metu galiojančio Informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, registro duomenys, jo informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami ne visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, o tik mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Taip pat neatlygintinai informacija iš valstybės registrų teikiama fiziniams asmenims apie juos pačius kartą per kalendorinius metus pagal prašymą ir perduodama susijusiems registrams bei valstybės informacinėms sistemoms. Tokio neatlygintino duomenų teikimo išlaidos, apskaičiuotos taip pat pagal faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius įkainius, pagal Informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 4 dalį yra finansuojamos iš registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų finansavimo šaltinių.
Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje konstatavo, jog valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, todėl, siekiant užtikrinti neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo skaidrumą ir pagrįstumą, reikėtų atlikti tokių sąnaudų pagrįstumo įvertinimą ir numatyti pareigą duomenų gavėjams patvirtinti duomenų gavimo apimtis prieš priimant sprendimą dėl sąnaudų kompensavimo. Tai, kad šiuo metu nėra skaidraus ir aiškaus mechanizmo, leidžiančio objektyviai įvertinti tiek neatlygintinai suteiktų duomenų teikimo sąnaudų, tiek už duomenų teikimą nustatyto atlyginimo pagrįstumą, patvirtina tai, kad priežiūros institucijos ir valstybės registrus tvarkanti valstybės įmonė pateikia ženkliai besiskiriančias neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinai suteiktų paslaugų dydžius. Valstybės kontrolė minėtoje ataskaitoje konstatavo, kad VĮ Registrų centro duomenų teikimo sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis atsižvelgiant į tai, kad duomenų teikimas nėra pagrindinė šios įmonės veiklos sritis. 2013–2015 m. duomenų teikimo sąnaudos sudarė vidutiniškai 40 proc. visų patiriamų sąnaudų, t. y. 11,6 mln. iš 29,3 mln. Eur. Vidutiniškai pusė šių sąnaudų buvo neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos, t. y. apie 6 mln. Eur. Tuo tarpu pats VĮ ,,Registrų centras“, pateikdamas informaciją apie valstybės institucijoms suteiktas paslaugas nurodo, kad 2015 m. spalio mėn.–2016 m. rugsėjo mėn. neatlygintinai valstybės institucijoms pagal patvirtintus įkainius suteikė paslaugų už 17,8 mln. Eur., t. y. beveik tris kartus daugiau nei faktinės neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos.
Atlygintinas registro duomenų teikimas vieno viešojo administravimo subjekto kitam viešojo administravimo subjektui jo tiesioginėms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti turi neigiamą įtaką sąveikų tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų realizavimui bei bendradarbiavimo tarp viešojo administravimo subjektų skatinimui. Dėl šių priežasčių dažnai dubliuojami skirtingų institucijų renkami duomenys, neracionaliai naudojami valstybės finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai bei užkertamas kelias vieno langelio principui įgyvendinti viešajame sektoriuje, t. y. gyventojai priversti teikti tuos pačius duomenis kelioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti valstybės registrus ir informacines sistemas valdantys viešojo administravimo subjektai, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, teikiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr.
I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kurių tikslas – užtikrinti, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija būtų neatlygintinai gaunami ir naudojami viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose. Siekiant šio tikslo, nustatomi šie įstatymų projektų uždaviniai:
skaidrų valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo vertinimo mechanizmą. 2. Nustatyti, kad valstybė kompensuoja valstybės registrų tvarkytojų patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas tik po to, kai jų pagrįstumą įvertina nepriklausoma Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgdama į duomenų gavėjų pateiktas neatlygintinai gautų duomenų iš valstybės registrų apimtis. Siekiant užtikrinti, kad kitais atvejais, kai duomenys teikiami ne valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, atlyginimo už duomenų teikimą dydžiai atitiktų realias, tik su duomenų teikimu susijusias sąnaudas, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų valstybės registrų tvarkytojų pajamas ir su duomenų teikimu susijusias sąnaudas bei teiktų Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui rekomendacijas dėl atlyginimo už duomenų teikimą perskaičiavimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymą: 1.
Už registro objekto registravimą gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė) (25 straipsnio 3 dalis). 2. Apskaičiuojant atlyginimą už registro objekto registravimą, turi būti įvertinamos registro administravimo išlaidos kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atlyginimo dydis turi būti pagrįstas darbuotojų, registruojančių registro objektą, darbo laiko sąnaudomis registravimo procedūrai atlikti, naudojamų informacinių technologijų sprendimų įdiegimo investicijų grąža ir šių informacinių technologijų sprendimų naudojimo sąnaudos (25 straipsnio 4 dalis). 3. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai jie teikiami neatlygintinai (29 straipsnio 1 dalis). 4. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai:
1) teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą;
2) perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis;
3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. (29 straipsnio 3 dalis). 5.
5. Išlaidos, registro tvarkytojo patirtos dėl neatlygintino išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių (29 straipsnio 4 dalis). 6. Atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo, mokėjimo tvarką ir registro administravimo išlaidų ir investicijų grąžos įvertinimo principus nustato Vyriausybė (29 straipsnio 5 dalis). 7. Atlyginimas už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimą neturi viršyti registro administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža (29 straipsnio 6 dalis). 8. Atlyginimo dydis turi būti pagrįstas registro tvarkytojo nuolatinėmis sąnaudomis ir diferencijuotas atsižvelgiant į teikiamų registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų kiekį ir naudojamus informacinių technologijų sprendimus (29 straipsnio 6 dalis). 9. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Atlyginimo dydis viešai skelbiamas registro tvarkytojo interneto svetainėje (29 straipsnio
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad:
savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, valstybės registruose ir informacinėse sistemose tiek registruoja duomenis, tiek gauna duomenis iš jų nemokamai. 2.
neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas po to, kai nepriklausoma institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumą pagal jai duomenų gavėjų patvirtintas einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. 3. Valstybės registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai nepriklausomai institucijai, kuri atlieka faktinių registro pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos turės teigiamos įtakos viešojo administravimo sistemos efektyvumui, bendradarbiavimui tarp valstybės ir savivaldybių institucijų bei viešųjų paslaugų kokybei, nes bus užtikrintos sąlygos vieno langelio principo įgyvendinimui. Aiškus ir skaidrus neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo mechanizmas leis užtikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo racionalumą ir skaidrumą. Įsigaliojus pataisoms, bus įgyvendintos ir Valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje ,,Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ rekomendacijos dėl būtinybės užtikrinti neatlygintino duomenų teikimo kompensavimo pagrįstumą, nustatyti skaidrius ir objektyvius atlyginimo už duomenų teikimą apskaičiavimo kriterijus bei užtikrinti, kad atlyginimo už duomenų teikimo dydis būtų peržiūrimas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai turės teigiamą įtaką valstybės įmonių, valdančių informacinius išteklius, veiklos skaidrumui ir efektyvumui, nes jų patiriamų veiklos sąnaudų pagrįstumas ir nustatyto atlyginimo už duomenų teikimą objektyvumas bus vertinamas nepriklausomos institucijos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo plėtrai, nes bus sudarytos sąlygos nemokamai naudotis ir keistis informacija su valstybės registrais valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, o tai ženkliai prisidės prie viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo ir vieno langelio principo įgyvendinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti tvarką, pagal kurią būtų vertinamos valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumas ir jų kompensavimas. Taip pat turės būti įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 739 ,,Dėl atlyginimo už valstybės registrų ir kadastrų duomenų teikimą dydžių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų atitiktis priimtiems įstatymams. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina valstybės registrų duomenų teikimo teisinio reguliavimo ir kainodaros atitiktį tiek Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatoms, tiek 2013 m. šią direktyvą atnaujinusios direktyvos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus ir nustačius privalomą valstybės registrus tvarkančių subjektų dėl neatlygintino duomenų teikimo patirtų sąnaudų pagrįstumo vertinimą, Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius šio vertinimo mechanizmą ir duomenų gavėjų informacijos apie neatlygintinai gautų valstybės registrų duomenų apimtis teikimo Vyriausybės įgaliotai nepriklausomai institucijai tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Nustačius skaidrų ir aiškų valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų registravimo valstybės registruose ir duomenų iš jų teikimo sąnaudų pagrįstumo vertinimo mechanizmą ir užtikrinus tinkamą jo įgyvendinimą bei kontrolę, ekspertų vertinimu, neatlygintino duomenų registravimo ir teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms metinės išlaidos, kurios turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto, prognozuojama, jog galėtų būti apie 6 mln. Eur. per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Valstybės registras“, ,,neatlygintinas duomenų teikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, reguliuojančioje registro duomenų teikimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, siūloma nustatyti, kad už priemonių, reikalingų registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija, o šios priemonės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurio konkrečiai registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo lėšų būtų vykdomas tokių priemonių sukūrimas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už aukščiau nurodytų priemonių sukūrimą sumoka registro ar valstybės informacinės sistemos, prašančiojo sukurti tokias priemones, tvarkytojas, tačiau projektu šių nuostatų siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje dėstomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas privalėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, o Vyriausybės įgaliota institucija teiktų rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo, taip pat nėra aiškus terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą po to, kai jai būtų pateikta atitinkama informacija. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisių ir pareigų turinys yra nustatomas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų teikti informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, nustatyti terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pateiktą informaciją įvertinti, taip pat nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl atlyginimo perskaičiavimo. 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visos sąnaudos, patiriamos dėl neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną informacijos parengimą ir duomenų pateikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 4. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“ Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, visas keičiamas įstatymas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d. Keičiamam įstatymui įsigaliojus, t.y. 2017 m. balandžio 1 d., jis bus integruotas į bazinį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų atsisakyti, projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, pastarajame straipsnyje nustatant, kad atitinkami keičiamo įstatymo straipsniai įsigalioja
direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-08 Nr. S-2017-2158 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 41¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-403, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-406, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAPILDYMO 8¹STRAIPSNIU IR 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
SUSIJUSIO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2017-10-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Sigita Panovienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorės pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Sereičikaitė, VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Rūta Adamonienė, VĮ Registrų centro l.e. Juridinių asmenų registro departamento viršininko pareigas Rasa Kunigėlytė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, reguliuojančioje registro duomenų teikimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, siūloma nustatyti, kad už priemonių, reikalingų registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija, o šios priemonės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurio konkrečiai registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo lėšų būtų vykdomas tokių priemonių sukūrimas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už aukščiau nurodytų priemonių sukūrimą sumoka registro ar valstybės informacinės sistemos, prašančiojo sukurti tokias priemones, tvarkytojas, tačiau projektu šių nuostatų siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje dėstomas
nuostatas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-03-132 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas privalėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, o Vyriausybės įgaliota institucija teiktų rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo, taip pat nėra aiškus terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą po to, kai jai būtų pateikta atitinkama informacija. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisių ir pareigų turinys yra nustatomas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų teikti informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, nustatyti terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pateiktą informaciją įvertinti, taip pat nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl atlyginimo perskaičiavimo. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 14 straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visos sąnaudos, patiriamos dėl neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną informacijos parengimą ir duomenų pateikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas.
papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti, kad ,,šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, visas keičiamas įstatymas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d. Keičiamam įstatymui įsigaliojus, t.y. 2017 m. balandžio 1 d., jis bus integruotas į bazinį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų atsisakyti, projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, pastarajame straipsnyje nustatant, kad atitinkami keičiamo įstatymo straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pritarti
5Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ Registrų centras, 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai). <...> Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja.
Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665
„Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams.
<...>
Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie
pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės.
Ir atvirkščiai, atsisakius „neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas.
Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą. Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindimus valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą1, turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius2 . Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose
procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo ekonomikos komitete. Nepritarti Įstatymo projektais Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 siūloma nustatyti ne tik skaidrų ir nepriklausomą neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kontrolės ir jų kompensavimo mechanizmą, taip pat siūlomos priemonės, skirtos užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui, t. y. kai fiziniai ir juridiniai asmenys padidinus nustatytus duomenų registravimo ir duomenų teikimo įkainius privalėtų kompensuoti dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms prarastas Registrų centro pajamas.
Siūloma nustatyti, kad nepriklausoma institucija privalėtų vertinti visus duomenų teikimo įkainius ir jų atitikimą realioms duomenų teikimo sąnaudos. Nustačius neatitikimą, registro valdytojas būtų įpareigojamas perskaičiuoti duomenų teikimo įkainius pagal realias sąnaudas. 2016 m. VĮ Registrų centras viešajam sektoriui neatlygintinai suteikė duomenų už 19,9 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ konstatavo, jog duomenų teikimas nėra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis, todėl duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinų sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis. Valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, o Registrų centras viešai neskelbia informacijos apie neatlygintinai pateiktų duomenų srautus ir gavėjus. Manytina, kad VĮ Registrų centras pelnosi iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vykdydamas viešojo administravimo funkcijas pagal realių sąnaudų neatitinkančius įkainius. Tokia situacija neatitinka ne tik pamatinių viešojo administravimo principų, bet ir ES teisės aktų ir teikiamų rekomendacijų, taip pat ne kartą sulaukė neigiamo Valstybės kontrolės vertinimo.
Kitoje Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 21 d. audito ataskaitoje ,,Vieno langelio principo įgyvendinimas“ konstatuota, jog neužtikrinus galimybės gauti visų reikalingų valstybės informacinių išteklių duomenų per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, stringa elektroninių paslaugų kūrimas, o viena iš pagrindinių problemų, kodėl institucijos mažai naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, yra ta, kad per šią sąveikumo platformą nėra pasiekiami pagrindinių registrų duomenys. Manytina, kad šie duomenys yra nepasiekiami dėl to, jog šiuo metu Registrų centras turi galimybę gauti sąnaudų neatitinkantį atlyginimą už duomenų teikimą, todėl nėra suinteresuotas automatizuotu valstybės registrų duomenų teikimu per Valstybės informacinių išteklių platformą už tai negaunant pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo preambulės 19 punktas numato, kad šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. Tai, kad duomenų keitimasis tarp viešojo administravimo subjektų nėra laikoma pakartotiniu naudojimu, patvirtina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai nurodyta, kad keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už duomenų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms negali viršyti ribinių duomenų teikimo sąnaudų.
Paminėtina ir kitų valstybės institucijų praktika – Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-09-20 Nr. 761 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
(toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-20
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 2 ir 4 straipsniais keičiamų VIIVĮ
instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant Priežiūros institucijai parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.). Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant pasiūlymui paskirti Ryšių reguliavimo tarnybą atsakinga už atitinkamų įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manytina, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią instituciją nėra tikslinga. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-09-20
registravimo sąnaudų apskaičiavimo ir vertinimo (priežiūros) mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr.
XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-20
valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui:
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį;
už registro duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija Vyriausybės nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą; 4.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija atlieka ne atitinkamų sąnaudų vertinimą, o atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo dydžių pagrįstumo vertinimą, t. y. ar šie dydžiai apskaičiuoti laikantis pagal VIIVĮ 29 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-20
5Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 1 ir 3 straipsniais keičiamų VIIVĮ 27 straipsnio 6 dalyje ir 35
straipsnio 3 dalyje, siekiant išvengti praktinių šių nuostatų taikymo problemų, nurodyti finansavimo šaltinį – valstybės biudžeto lėšas. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-20
kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-406 pateiktą pastabą, kad pagal Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, ar valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti, siūlyti Seimui tobulinti Projektus ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, jeigu šie duomenys reikalingi valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-20 Nr. 7615 8.
7615
pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti Seimui numatyti Projektų įsigaliojimą datą – 2019 m. sausio 1 d., išskyrus Projektų nuostatas dėl
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
1iš esmės pritarti iniciatorių pateiktoms Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 nuostatoms;
siūlomos keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 nuostatos įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d. ir jau yra inkorporuotas į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407 atitinkamai perkeliant patobulintas nuostatas iš Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėjos Asta Rubežė ir Laura Pranaitytė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 37 STRAIPSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO NR. XII-2667 7, 9, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017-10-18
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vedėja Jolita Šlikienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Ieva Žilionienė, VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Rūta Adamonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
363 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, reguliuojančioje registro duomenų teikimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, siūloma nustatyti, kad už priemonių, reikalingų registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija, o šios priemonės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurio konkrečiai registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo lėšų būtų vykdomas tokių priemonių sukūrimas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už aukščiau nurodytų priemonių sukūrimą sumoka registro ar valstybės informacinės sistemos, prašančiojo sukurti tokias priemones, tvarkytojas, tačiau projektu šių nuostatų siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje dėstomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti
2017-03-152 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas privalėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, o Vyriausybės įgaliota institucija teiktų rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo, taip pat nėra aiškus terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą po to, kai jai būtų pateikta atitinkama informacija. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisių ir pareigų turinys yra nustatomas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų teikti informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, nustatyti terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pateiktą informaciją įvertinti, taip pat nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl atlyginimo perskaičiavimo. Pritarti 3.
straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visos sąnaudos, patiriamos dėl neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną informacijos parengimą ir duomenų pateikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti
1
nustatyti, kad ,,šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, visas keičiamas įstatymas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d. Keičiamam įstatymui įsigaliojus, t.y. 2017 m. balandžio 1 d., jis bus integruotas į bazinį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų atsisakyti, projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, pastarajame straipsnyje nustatant, kad atitinkami keičiamo įstatymo straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pritarti
ministerijos 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XII-2667 7, 9,
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės įmonė Registrų centras 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau
Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims. Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja.
Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus.
Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie 20 proc. metinių Registrų centro pajamų. Priėmus Projektuose siūlomus pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius
„neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių
valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais.
Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą.
Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. pavedimą Nr. 12-6198.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindimus valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą, turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose
procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo Ekonomikos komitete. Nepritarti Pritarta iniciatorių siūlomam reguliavimui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-09-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr.
SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8–13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo,
7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-407) (toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2667 įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d., siūlyti Seimui sujungti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. Pritarti
2017-09-20 2.
Siūlyti Seimui Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ)
straipsniais keičiamų VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardyti atsakingą instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant
kt.). Pritarti
įstaigoms, taip pat Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui:
straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį;
2017-09-20
duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
2017-09-20
straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija Vyriausybės nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą;
Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti
teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, sujungiant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-406. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2.
pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė
komitetaS
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis, Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Semėnė, Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Ruseckas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vedėja Jolita Šlikienė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Ieva Žilionienė, , VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, reguliuojančioje registro duomenų teikimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, siūloma nustatyti, kad už priemonių, reikalingų registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija, o šios priemonės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurio konkrečiai registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo lėšų būtų vykdomas tokių priemonių sukūrimas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už aukščiau nurodytų priemonių sukūrimą sumoka registro ar valstybės informacinės sistemos, prašančiojo sukurti tokias priemones, tvarkytojas, tačiau projektu šių nuostatų siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje dėstomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti Siūloma pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui „siekiant išvengti praktinių šių nuostatų taikymo problemų, nurodyti finansavimo šaltinį – valstybės biudžeto lėšas.“ ir nustatyti, kad priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-13 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas privalėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, o Vyriausybės įgaliota institucija teiktų rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo, taip pat nėra aiškus terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą po to, kai jai būtų pateikta atitinkama informacija. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisių ir pareigų turinys yra nustatomas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų teikti informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, nustatyti terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pateiktą informaciją įvertinti, taip pat nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl atlyginimo perskaičiavimo.
Pritarti iš dalies Argumentai: Analogiška šiai pastabai yra Teisės departamento išvados Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 pateikta 2 pastaba. Pritariant pastarajai pastabai, analogiškai detalizuoti kitos to paties straipsnio dalies nėra pagrindo, todėl siūlytina tobulinti pagal Teisės departamento pastabą 29 straipsnio 4 dalį, o ne 4 ir 8 dalis. Pastebėtina ir tai, kad galiojančios Valstybės informacinių išteklių redakcijos 29 straipsnio 8 dalyje nustatytas principas, kad Vyriausybė (arba žinybinio registro tvarkytojas) tvirtina atlyginimo už duomenų naudojimą dydžius, o 29 straipsnio 5 dalyje būtent reglamentuojami atlyginimo už duomenų teikimą dydžio apskaičiavimo principai. Todėl atsižvelgiant į atskirų 29 straipsnio dalių reglamentavimo objektą, siūlytina nuostatas perkelti iš 29 straipsnio 8 į 5 dalį (žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 4). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-13 3.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visos sąnaudos, patiriamos dėl neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną informacijos parengimą ir duomenų pateikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą, kartu atsižvelgiant į 38 straipsnio atskirų dalių reguliavimo objektą, analogiškai aukščiau išdėstytai pastabai, siūlytina tobulinti ne 38 straipsnio 3 dalies nuostatas (išskyrus žodžio „sąnaudos“ vartojimą vietoje
„išlaidos“), o 4 dalies nuostatas, nustatančias atlyginimo už valstybės
informacinių sistemų duomenų teikimo specifiką (Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 4). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
,,šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“ Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, visas keičiamas įstatymas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d. Keičiamam įstatymui įsigaliojus, t. y. 2017 m. balandžio 1 d., jis bus integruotas į bazinį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų atsisakyti, projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, pastarajame straipsnyje nustatant, kad atitinkami keičiamo įstatymo straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas jau įsigaliojo bei į Vyriausybės siūlymą, kuriam pritarė papildomi komitetai, Ekonomikos komitetas siūlo sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.
VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346
Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ „Registrų centras“ 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims. Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui.
Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665
„Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis.
Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie
pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius „neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr.
4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą.
Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindinius valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą[¹], turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius[²]. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose - Lietuva užima 2 vietą pasaulyje po Naujosios Zelandijos. Turto registravimo procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo Ekonomikos komitete. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektais Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 siūloma nustatyti ne tik skaidrų ir nepriklausomą neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kontrolės ir jų kompensavimo mechanizmą, taip pat ir siūlomos priemonės, skirtos užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui, t. y. kai fiziniai ir juridiniai asmenys, padidinus nustatytus duomenų registravimo ir duomenų teikimo įkainius, privalėtų kompensuoti dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms prarastas Registrų centro pajamas.
Siūloma nustatyti, kad nepriklausoma institucija privalėtų vertinti visus duomenų teikimo įkainius ir jų atitikimą realioms duomenų teikimo sąnaudos. Nustačius neatitikimą, registro valdytojas būtų įpareigojamas perskaičiuoti duomenų teikimo įkainius pagal realias sąnaudas. 2016 m. VĮ Registrų centras viešajam sektoriui neatlygintinai suteikė duomenų už 19,9 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ konstatavo, jog duomenų teikimas nėra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis, todėl duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinų sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis. Valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, o Registrų centras viešai neskelbia informacijos apie neatlygintinai pateiktų duomenų srautus ir gavėjus. Manytina, kad VĮ Registrų centras pelnosi iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vykdydamas viešojo administravimo funkcijas pagal realių sąnaudų neatitinkančius įkainius. Tokia situacija neatitinka ne tik pamatinių viešojo administravimo principų, bet ir ES teisės aktų ir teikiamų rekomendacijų, taip pat ne kartą sulaukė neigiamo Valstybės kontrolės vertinimo.
Kitoje Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 21 d. audito ataskaitoje ,,Vieno langelio principo įgyvendinimas“ konstatuota, jog neužtikrinus galimybės gauti visų reikalingų valstybės informacinių išteklių duomenų per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, stringa elektroninių paslaugų kūrimas, o viena iš pagrindinių problemų, kodėl institucijos mažai naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, yra ta, kad per šią sąveikumo platformą nėra pasiekiami pagrindinių registrų duomenys. Manytina, kad šie duomenys yra nepasiekiami dėl to, jog šiuo metu Registrų centras turi galimybę gauti sąnaudų neatitinkantį atlyginimą už duomenų teikimą, todėl nėra suinteresuotas automatizuotu valstybės registrų duomenų teikimu per Valstybės informacinių išteklių platformą, už tai negaunant pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo preambulės 19 punktas numato, kad šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. Tai, kad duomenų keitimasis tarp viešojo administravimo subjektų nėra laikoma pakartotiniu naudojimu, patvirtina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai nurodyta, kad keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už duomenų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms negali viršyti ribinių duomenų teikimo sąnaudų.
Paminėtina ir kitų valstybės institucijų praktika – Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės išvada 2017-09-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8–13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau Įstatymo projektas Nr. XIIIP-407) (toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2667 įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d., siūlyti Seimui sujungti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 2 ir 4 straipsniais keičiamų VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardyti atsakingą instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant Priežiūros institucijai parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.).
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui paskirti Ryšių reguliavimo tarnybą atsakinga už atitinkamų įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manytina, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią instituciją nėra tikslinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, jog įstatymo projektų nuostatų įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., tačiau Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. Siūlytina tai spręsti baigiamosiose įstatymo nuostatose (Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5). 3. Vyriausybės išvada
mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgti Pastaba neaktuali Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 407. 4. Vyriausybės išvada
Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui: 4.1. atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį; Pritarti
3
užtikrinti atlyginimo už registro duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 6. Vyriausybės išvada 2017-09-205
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ
nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą; Pritarti
3
projekto Nr. XIIIP-407 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija atlieka ne atitinkamų sąnaudų vertinimą, o atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo dydžių pagrįstumo vertinimą, t. y. ar šie dydžiai apskaičiuoti laikantis pagal VIIVĮ 29 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 8. Vyriausybės išvada
5Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 1 ir 3 straipsniais keičiamų VIIVĮ 27 straipsnio 6 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje, siekiant išvengti praktinių šių nuostatų taikymo problemų, nurodyti finansavimo šaltinį – valstybės biudžeto lėšas. Pritarti
m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-406 pateiktą pastabą, kad pagal Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, ar valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti, siūlyti Seimui tobulinti Projektus ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, jeigu šie duomenys reikalingi valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti. Pritarti
keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti
įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti Seimui numatyti Projektų įsigaliojimą datą – 2019 m. sausio 1 d., išskyrus Projektų nuostatas dėl Priežiūros institucijos paskyrimo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-04-26 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma nustatyti, kad registro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia Vyriausybės įgaliotai institucija informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą ir pateikti rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų
dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Valstybės Rregistro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas.
Vyriausybės įgaliotaiinstitucijai, kuri per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas informacijos gavimo dienos atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Analogiška šiai pastabai yra Teisės departamento išvados Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 pateikta 2 pastaba. Pritariant pastarajai pastabai, analogiškai detalizuoti kitos to paties straipsnio dalies nėra pagrindo, todėl siūlytina tobulinti pagal Teisės departamento pastabą 29 straipsnio 4 dalį, o ne 4 ir 8 dalis. Pastebėtina ir tai, kad galiojančios Valstybės informacinių išteklių redakcijos 29 straipsnio 8 dalyje nustatytas principas, kad Vyriausybė (arba žinybinio registro tvarkytojas) tvirtina atlyginimo už duomenų naudojimą dydžius, o 29 straipsnio 5 dalyje būtent reglamentuojami atlyginimo už duomenų teikimą dydžio apskaičiavimo principai. Todėl atsižvelgiant į atskirų 29 straipsnio dalių reglamentavimo objektą, siūlytina nuostatas perkelti iš 29 straipsnio 8 į 5 dalį (žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 4). 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
53 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas kartą per metus per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas.
Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad sąnaudos apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį iš išdėstyti ją taip: „3. Visos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją.
Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą, kartu atsižvelgiant į 38 straipsnio atskirų dalių reguliavimo objektą, analogiškai aukščiau išdėstytai pastabai, siūlytina tobulinti ne 38 straipsnio 3 dalies nuostatas (išskyrus žodžio
„sąnaudos“ vartojimą vietoje „išlaidos“), o 4 dalies nuostatas, nustatančias
atlyginimo už valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo specifiką (Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 4 ir 5). 2. Audito komitetas 2017-10-11 Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktoms Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 nuostatoms;
tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-407 siūlomos keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 nuostatos įsigaliojo
išteklių valdymo įstatymą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407 atitinkamai perkeliant patobulintas nuostatas iš Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406.
XIIIP-406. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-10-18 Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 tobulinant šį projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, sujungiant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-406. Pritarti
ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407) įstatymo projektui Nr. XIIIP-406(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2017-11-15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-407 siūlomos keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 nuostatos įsigaliojo
išteklių valdymo įstatymą, Ekonomikos komitetas sujungė įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407 atitinkamai perkeldamas aktualias pagal Teisės departamento, Vyriausybės, papildomų Audito, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pasiūlymus ir pastabas patobulintas nuostatas į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. Pasiūlymas:
Sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407, pagrindiniu laikant įstatymo projektą Nr. XIIIP-406.
2017-11-152 Argumentai: Atsižvelgiant į:
1) Teisės departamento 1 pastabą, kuria siūloma nepalikti neaiškumo, kieno lėšomis turėtų būti finansuojamas priemonių, reikalingų prašomam registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti, sukūrimas;
2) Vyriausybės išvados 5 punktą, kuriuo Vyriausybė siūlo įvardinti „valstybės biudžeto lėšas“; Įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos. Kartu akcentuotina, kad šios nuostatos turėtų būti perkeltos į projektą Nr. XIIIP-406 dėl projektų XIIIP-406 ir XIIIP-407 sujungimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Registro duomenys, registro informacija susijusiems
registrams ir valstybės informacinėms sistemoms perduodami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami registrą tvarkančioje institucijoje ir nereikalauja papildomo jų apdorojimo. Jeigu parengtinis perduodamų registro duomenų ir registro informacijos formatas ar turinys neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautus registro duomenis ir registro informaciją, arba jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingus registro duomenis ir registro informaciją, registro duomenis ir registro informaciją perduodantis registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti.
Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. įstatymo projektą XIIIP-406(2). 3. Ekonomikos komitetas 2017-11-154 Argumentai:
Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlyme Nr. 1 išsakytus argumentus, būtina tobulinti ir įstatymo projektu keičiamo Valstybės informacinių išteklių įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu akcentuotina, kad šios nuostatos turėtų būti perkeltos į projektą Nr. XIIIP-406 dėl projektų XIIIP-406 ir XIIIP-407 sujungimo ir atitinkamai eilės tvarka turėtų būti pakeista straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės informacinės sistemos duomenys prašančiajai
institucijai teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie jau yra informacinę sistemą tvarkančioje institucijoje naudojami ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo.
Jeigu parengtinis perduodamų valstybės informacinės sistemos duomenų turinys ar formatas neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašantysis registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautų valstybės informacinės sistemos duomenų, jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingų duomenų, duomenis perduodantis valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam valstybės informacinės sistemos duomenų formatui ar turiniui parengti ir (arba) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. įstatymo projektą
3 Argumentai: Atsižvelgiant į:
1) Teisės departamento 2 pastabą, kuria siūloma detalizuoti įstatyme informacijos apie faktines sąnaudas ir pajamas teikimo periodiškumą, terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą ir kitus procedūrinius aspektus;
2) Tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo keičiama 29 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas principas, kad Vyriausybė tvirtina atlyginimo už duomenų naudojimą dydžius, o būtent 29 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atlyginimo už duomenų teikimą dydžio apskaičiavimą, siūlytina atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą nuostatas tobulinti ir perkelti iš 29 straipsnio 8 į 5 dalį.
Pasiūlymas:
„Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos,
registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo sąnaudos turi būti registro tvarkytojo lėšomis patikrintos auditoriaus ar audito įmonės. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžiai apskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia išvadą registro tvarkytojui.“
išdėstyti taip: „8.
Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Pritarti Žr. įstatymo projektą XIIIP-406(2). 5. Ekonomikos komitetas 2017-11-155 Argumentai:
Atsižvelgiant į
punkte išdėstytą pasiūlymą Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ
nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą;
informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami finansavimo šaltiniai, o 4 dalyje įtvirtinama sąnaudų už neatlygintiną duomenų teikimą apskaičiavimo tvarka; Siūlytina 38 straipsnio 3 dalies nuostatų atsisakyti jas perkeliant į 38 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės institucijoms bei įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybių institucijoms ir bei įstaigoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti pagal prašymą ir (arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo.“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Visos išlaidos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. 3. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą, mutatis mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka.
Sąnaudos, kurias informaciją teikianti institucija patyrė dėl informacijos, teiktinos už atlyginimą, neatlygintiną teikimą, teikiamos, tikrinamos ir vertinamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“ Pritarti Žr. įstatymo projektą XIIIP-406(2). 6. Ekonomikos komitetas 2017-11-156 Argumentai:
Atsižvelgiant į:
1) Vyriausybės išvados 8 punktą, kuriuo siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2019 m. sausio 1 d., išskyrus projekto nuostatas dėl Priežiūros institucijos paskyrimo;
2) tai, kad pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t. y. 2018 metais, Priežiūros institucija įstatymu pavedamų funkcijų vykdymui turės naujai sukurti savo kompetencijas (koreguoti struktūrą bei priimti specialistus) bei iki 2018 gegužės 1 d. turės parengti ir patvirtinti įstatymo 29 str. 4 ir 5 d. nurodytų Vyriausybės nutarimų įgyvendinamuosius teisės aktus (Reikalavimus dėl atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių patikrinimo bei Sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimus), šių priežiūros institucijos naujų funkcijų finansavimui dar šiemet būtina numatyti valstybės biudžeto lėšas
nuostatas ne tik įpareigojant Vyriausybę priimti nustatytais terminais įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau ir paskirti konkrečią Priežiūros instituciją;
3) į Vyriausybės išvadoje
Siūlytina tobulinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas perkeliant jas į patobulintą sujungtą Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–4 dalįdalis,
įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskiria šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje,
keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytoms funkcijoms vykdyti instituciją. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4, 5 ir 8 dalis bei 5 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį įgyvendinančius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnį įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti Žr. įstatymo projektą XIIIP-406(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Bastys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 406(2). Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-04-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, VĮ
„Registrų centras“ l.e.p. direktorius Arvydas Bagdonavičius, VĮ „Registrų
centras“ vyriausiasis patarėjas Aidas Petrošius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, reguliuojančioje registro duomenų teikimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, siūloma nustatyti, kad už priemonių, reikalingų registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija, o šios priemonės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurio konkrečiai registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo lėšų būtų vykdomas tokių priemonių sukūrimas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už aukščiau nurodytų priemonių sukūrimą sumoka registro ar valstybės informacinės sistemos, prašančiojo sukurti tokias priemones, tvarkytojas, tačiau projektu šių nuostatų siūloma atsisakyti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje dėstomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad sąnaudų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)2 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“ Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas privalėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, o Vyriausybės įgaliota institucija teiktų rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo, taip pat nėra aiškus terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą po to, kai jai būtų pateikta atitinkama informacija. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisių ir pareigų turinys yra nustatomas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu registro tvarkytojas Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų teikti informaciją apie jo faktines pajamas ir sąnaudas, nustatyti terminą, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija turėtų pateiktą informaciją įvertinti, taip pat nustatyti, kokiu konkrečiai periodiškumu turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl atlyginimo perskaičiavimo.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma nustatyti, kad registro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia Vyriausybės įgaliotai institucija informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą ir pateikti rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų
dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Valstybės Rregistro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas.
Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas informacijos gavimo dienos atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)4
įstatymo 14 straipsnyje pateiktoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad visos sąnaudos, patiriamos dėl neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną informacijos parengimą ir duomenų pateikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas kartą per metus per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad sąnaudos apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį iš išdėstyti ją taip: „3.
Visos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų per mėnesį laiko nuo metų pabaigos pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)51
siūloma nustatyti, kad ,,šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“ Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, visas keičiamas įstatymas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d. Keičiamam įstatymui įsigaliojus, t.y. 2017 m. balandžio 1 d., jis bus integruotas į bazinį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų atsisakyti, projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, pastarajame straipsnyje nustatant, kad atitinkami keičiamo įstatymo straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pritarti Keičiamas įstatymas jau yra įsigaliojęs, todėl visos projekto nuostatos turi būti nukreiptos ir derinamos su aktualia Valstybės informacinių išteklių įstatymo aktualia redakcija. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-03-20) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr.
XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos
neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ „Registrų centras“ (2017-04-06) Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims. Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir
(arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie 20 proc. metinių Registrų centro pajamų.
Priėmus Projektuose siūlomus pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius
„neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių
valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą.
Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą. Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų
(kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB
„Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų
paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį. - Activity Based Costing) metodu. Sistema pristatyta ir apsvarstyta darbo grupėje, sudarytoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 „Dėl darbo grupės sudarymo“, vykdant Ministro Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. pavedimą Nr. 12-6198.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindimus valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą[1], turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius[2]. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose - Lietuva užima 2 vietą pasaulyje po Naujosios Zelandijos. Turto registravimo procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo ekonomikos komitete. Nepritarti Įstatymo projekte yra numatytas registrų tvarkytojo patiriamų sąnaudų kontrolės ir kompensavimo mechanizmas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir derinant su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo aktualia redakcija. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-04-26)2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma nustatyti, kad registro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia Vyriausybės įgaliotai institucija informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti pajamų ir sąnaudų įvertinimą ir pateikti rekomendacijas dėl atlyginimo perskaičiavimo. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje dėstomo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Valstybės Rregistro tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas.
Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas informacijos gavimo dienos atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“
ir savivaldybių komitetas (2017-04-26)4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant tarpusavyje susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407 nuostatas siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas kartą per metus per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad sąnaudos apskaičiuotos netinkamai ir nepagįstai, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį iš išdėstyti ją taip: „3.
Visos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“
paskirti pranešėjai: Irena Šiaulienė Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė [1] The World Bank. Boing Business 2017 (http://www.doingbusiness.org/reports/global-reports/domg-business-2017'). [2] The World Bank. Doing Business. Measuring Business Regulations. Registering Property Methodology (http://www.doingbusiness.org/Methodology/Registering-Propertv').