Projekto lyginamasis variantas
6.228¹⁴, 6.901,
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1.73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1.73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“2 straipsnis. 1.122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1.122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku.“3 straipsnis. 2.44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens buveinė;
4) juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) adresas;
juridinio asmens kodas;
registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.“4 straipsnis. 2.49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.“
Pakeisti 2.54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nustatyta šio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 5 ir 5
ar atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.“6 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens kodas;
4) juridinio asmens buveinė (adresas);
5) juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas;
gyvenamoji vieta);
teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos;
ir atstovybių valdymo organų nariai);
1415) kiti įstatymų numatyti duomenys.“7 straipsnis. 6.166 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.166 straipsnis.
Žinojimo prezumpcija Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar elektroninio pristatymo dėžutę, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą tokio pranešimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.192 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.“9 straipsnis. 6.228⁷ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) verslininko buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;“. 10 straipsnis. 6.228¹⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228¹⁴ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba.
Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, ir buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.“11 straipsnis. 6.901 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.901 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Indėlininko knygelėje privalo būti nurodytas banko ar kitos kredito įstaigos pavadinimas, adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir kiti jų rekvizitai, indėlininkas, indėlio dydis, visos sutarties sąlygos, taip pat tvarkoma įmokėtų ir išmokėtų pinigų sumų apskaita, nurodomos apskaičiuotos ir išmokėtos palūkanos.“12 straipsnis. 6.991 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.991 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) draudiko pavadinimas, ir buveinės adresas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas;“. 13 straipsnis. 6.993 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.993 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu draudikas privalo suteikti draudėjui šią informaciją: draudiko pavadinimą, draudiko įmonės rūšį, adresą, elektroninio pristatymo dėžutės adresą, draudiko padalinio ar draudiko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinėje), iš draudimo sutarties kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus bei kitą draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją.“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4068(2) (sujungti projektai XIIIP-1151 ir XIIIP-4068) lyginamasis variantas
6.228¹⁴, 6.901,
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1.73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1.73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“2 straipsnis. 1.122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1.122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku.“3 straipsnis. 2.44 straipsnio pakeitimas
4 punktu: „4) juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) adresas;“. 2. Buvusius 2.44 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus laikyti atitinkamai 5 ir 6 punktais.“4 straipsnis. 2.49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.“
Pakeisti 2.54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nustatyta šio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 5 ir 5
ar atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.“6 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas
5 punktu: „5) juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas;“. 2. Buvusius 2.66 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 11, 12, 13 ir 14 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais.“7 straipsnis. 6.166 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.166 straipsnis. Žinojimo prezumpcija Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar elektroninio pristatymo dėžutę, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą tokio pranešimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.192 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.“
6.228⁷ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) verslininko buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;“. 10 straipsnis. 6.228¹⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228¹⁴ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, ir buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.“11 straipsnis. 6.901 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.901 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Indėlininko knygelėje privalo būti nurodytas banko ar kitos kredito įstaigos pavadinimas, adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir kiti jų rekvizitai, indėlininkas, indėlio dydis, visos sutarties sąlygos, taip pat tvarkoma įmokėtų ir išmokėtų pinigų sumų apskaita, nurodomos apskaičiuotos ir išmokėtos palūkanos.“12 straipsnis. 6.991 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.991 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) draudiko pavadinimas, ir buveinės adresas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas;“. 13 straipsnis. 6.993 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.993 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu draudikas privalo suteikti draudėjui šią informaciją: draudiko pavadinimą, draudiko įmonės rūšį, adresą, elektroninio pristatymo dėžutės adresą, draudiko padalinio ar draudiko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinėje), iš draudimo sutarties kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus bei kitą draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją.“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nuostatos taikomos juridiniams asmenims, registruotiems Juridinių asmenų registre po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir juridiniams asmenims, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiantiems Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141,
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU
604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 36⁴ STRAIPSNIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 12, 13, 14, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr.
VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis). Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc., 2018 m. – 78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.) ir planuojama, kad
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2018 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (https://www.epolicija.lt). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, skundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai. Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra);
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas);
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga);
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴,
2021-06-11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su įstatymų projektais reg. Nr. XIIIP-4069(2), XIIIP-4073(2) – XIIIP-4076(2), kuriuose nustatyta jau parėjusi įstatymų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu teikiamų projektų nuostatos dėl įstatymų įsigaliojimo datos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901,
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento l.e.p. direktorė Kristina Semėnė, vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4068. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas Komiteto pirminkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Ekonomikos komitetas
2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴,
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4068. 7. Balsavimo rezultatai:. pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴,
2021 m. gegužės 19 d. Nr. 102-P-14
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė J. Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė J. Dudoravičiūtė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Taškūnas, Policijos departamento atstovas K. Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja K. Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai J. Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja S. Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja E. Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas T. Mickevičius, Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas E. Raistenskis, Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja E. Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris V. Lubauskas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
14 Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti juridinių asmenų pareigas, sietinas su Nacionalinės elektroninės siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės naudojimu (pavyzdžiui, juridinis asmuo įpareigojamas elektroninio pristatymo dėžutės adresą nurodyti juridinio asmens dokumentuose (Projekto 3 straipsniu siūlomas keisti Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei tai, kad elektroninio pristatymo dėžutės adresas būtų privalomas duomuo, kuris turės būti nurodytas Juridinių asmenų registre (6 straipsniu siūlomo keisti Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 5 p.), kyla abejonės dėl praktinių ir teisinių galimybių šiuos reikalavimus taikyti iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotiems juridiniams asmenims. Pritarti Komiteto organizuotų klausimų metu apsispręsta Projekto 14 straipsnį papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nuostatos taikomos juridiniams asmenims, registruotiems Juridinių asmenų registre po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir juridiniams asmenims, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiantiems Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-20 1, 2,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius, įrašant juose nuostatą dėl elektroninio pašto adreso privalomo nurodymo juridinio asmens dokumentuose bei įtvirtinant taisyklę, kad dokumentų gavimas asmens elektroninio pašto adresu visais atvejais prilyginamas dokumentų gavimui gyvenamosios ar verslo vietos adresu. Siūlymai diskutuotini. Pirma, pastebėtina, kad projekte neatsižvelgta į tai, kad gyvenamosios ar verslo vietos adresu ir elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų turinio saugumui ir patikimumui užtikrinti, siuntėjui ir gavėjui identifikuoti yra taikomos skirtingos taisyklės. Projekte taip pat neatsižvelgta į tai, kad dokumentų pateikimas elektroninio pašto adresu nėra vienintelis galimas būdas perduoti dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nustato atvejus, kai dokumentai turi būti pateikti kitomis nei elektroninis paštas elektroninių ryšių priemonėmis. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnyje nustatyta, kad „Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.“ Jame taip pat nustatyta, kad „Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas“,
„Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta
tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.“ Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.
1R-332 patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Taigi proceso dalyviai, neprisijungę prie LITEKO VEP posistemio paskyros, negali nei gauti, nei siųsti procesinių dokumentų, nors ir turi elektroninio pašto adresą ir yra nurodę jį teismui. Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“ Be to, jame nustatyti reikalavimai Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti ir naudojant šias priemones ir įrangą taikomos taisyklės, įskaitant galimybę reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pastebėtina ir tai, kad CK 1.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“ Taigi tam, kad dokumentas atitiktų įstatymo reikalaujamą rašytinio dokumento formą, nepakanka surašyti dokumentą ir jį persiųsti elektroniniu paštu.
Dokumento turinys turi būti apsaugotas nuo galimo pakeitimo jį perduodant, be to, turi būti numatytos priemonės identifikuoti jį pasirašiusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galiojančios CK nuostatos netrukdo perduoti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, nustačius tokio perdavimo taisykles teisės aktuose ar šalims susitarus. Tuo tarpu priėmus siūlomas pataisas, galimos neigiamos teisinės pasekmės. Elektroniniu paštu siunčiant dokumentus, kurių turinys nėra apsaugotas atitinkamomis priemonėmis ir nėra užtikrinta galimybė identifikuoti jį pasirašiusį asmenį, nei dokumento siuntėjas, nei dokumento gavėjas negalėtų būti tikras, kad perduodant dokumentą jis nebuvo pakeistas ir kad jo turinys netapo žinomu tretiesiems asmenims. Taigi ne kiekvienas elektroniniu paštu perduotas dokumentas atitiktų CK nustatytus rašytinio dokumento reikalavimus, o tokių reikalavimų neatitinkantis dokumentas ginčo atveju negalėtų būti tinkamu įrodymu. Be to, susirašinėjimas elektroniniu paštu nėra pati tinkamiausia priemonė užtikrinti susirašinėjimo slaptumą. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui.
Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-20 1, 2,3 Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas būtų susijęs su papildomomis lėšų sąnaudomis, pertvarkant juridinių asmenų dokumentų tvarkymą ir valdymą, jų archyvavimą, atsižvelgiant į elektroninių dokumentų tvarkymo ir archyvavimo ypatumus. Pastebėtina, kad pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal nurodyto įstatymo 12 straipsnį, tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti).
Be to, svarstytina, ar, priėmus projektu siūlomus CK pakeitimus, nebūtų apsunkintas naujų juridinių asmenų steigimas, jų veiklos pradžia, nes, tik įsteigus juridinį asmenį, pastarasis visuose savo raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose privalėtų nurodyti savo elektroninio pašto adresą ir juo naudotis, įskaitant juridinio asmens oficialių dokumentų siuntimą. Kiekvienas juridinis asmuo tuo tikslu privalėtų įsigyti kompiuterinę techniką arba savo elektroninio pašto adresą sukurti bei juo naudotis naudodamasis kitų asmenų turimomis techninėmis priemonėmis. Tai kiekvienam juridiniam asmeniui pareikalautų papildomų išlaidų, nepaisant to, kokios apimties veiklą steigiamas juridinis asmuo planuoja vykdyti. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-10-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime.
Atsižvelgti
projektas XIIIP-4068
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gulbinas Tomas 2018-02-15 Pasiūlymai LR civilinio kodekso pakeitimo projektui:
teisės aktus, numatančius prievolę asmenims pateikti savo elektroninio pašto adresą yra skubotas, kadangi pirmiausia turi būti įgyvendintas elektroninis parašas, kad būtų galima identifikuoti siunčiamąjį ir, kad identifikuotas gavėjas patvirtintų žinutės gavimą, ko pasekmėje nebūtų galima nuneigti elektroninės žinutės gavimą. 2. Išsiuntus tam tikrus dokumentus elektronine žinute gyventojui, jam tai papildomai kainuotų popieriui ir atsispaudinimui siųstų dokumentų, todėl šiais įstatymo pakeitimais finansinė našta yra perkeliama gyventojams. 3. Pagal vyraujantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus elektroniniu paštu būtų galima siųsti gyventojui tik informacinio pobūdžio žinutę, kad jis atsiimtų siunčiamus dokumentus pašto skyriuje, kurie jam nebuvo įteikti, kas leistų konstatuoti apie siuntos gavėjo faktinį informavimą. 4. Už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba tokių melagingų duomenų pateikimą jau yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnyje, kurio praktiškai policijos pareigūnai netaiko, neįgyvendina. Tai padarius, gyventojai aktyviau deklaruotų savo gyvenamąsias vietas. 5. Suvaržius arba panaikinus dokumentų įteikimą tiesiogiai paštu, būtų mažinamos ar naikinamos kurjerių pareigybės, mažėtų pašto darbuotojų, jų skyrių, todėl atsirastų didesnis nedarbas Lietuvoje.
Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14 1, 2,3 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 (toliau – GVDĮ projektas) ir teikia jiems savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl CK projekto Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIIP-1151 pateiktiems argumentams. Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1.
CK projektu siūlomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalies ir
kitomis galiojančių įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis oficialų susižinojimą su fiziniais ir juridiniais asmenimis elektroninių ryšių priemonėmis bei asmens identifikavimą:
susižinojimas su proceso dalyviais vyksta proceso įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (175¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (8¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (74 straipsnis ir kt.) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (573 straipsnis ir kt.) numatyta galimybė įteikti proceso dalyviams procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis minėtomis proceso įstatymų nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas.
Aprašas nustato, kad teismo susižinojimas su proceso dalyviais vyksta per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį;
Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad elektroninis parašas visais atvejais turi šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria. Atitinkamos pozicijos dėl dokumento teksto apsaugos ir parašo identifikavimo laikomasi ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio
elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad atitinka tikrovę elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys ir kad šio laiško turinys ir kiti duomenys taip pat atitinka tikrovę, t. y. nėra prielaidų abejonėms, kad elektroninio laiško turinys gali būti modifikuotas“. Mūsų manymu, nurodytais įstatymuose įtvirtintais susižinojimo saugumo reikalavimais siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinių santykių apibrėžtumą bei užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui.
Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14 1,3
pašto naudojimas oficialiai susižinoti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, nekeliant jokių papildomų saugumo reikalavimų, manytina, nebūtų suderinamas su teisinio tikrumo ir teisinių santykių apibrėžtumo principais. Šiame kontekste kyla abejonių dėl CK projektu siūlomo Civilinio kodekso 6.166 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad pranešimas tampa žinomas adresatui nuo to momento, kai jis pasiekia jo elektroninį paštą. Šio pakeitimo įgyvendinimas suponuotų konkrečias teisines pasekmes – adresato informavimo prezumpciją. Manytina, kad taikant šią nuostatą praktikoje gali kilti neaiškumų, kada turėtų būti laikoma, kad pranešimas pasiekė adresatą elektroniniu paštu. Siekiant išvengti tokių neaiškumų, galėtų būti pasitelkiami galiojančiuose teisės aktuose numatyti saugūs technologiniai sprendimai, tokie kaip Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (E. siuntų pristatymo sistema), kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914.
pristatymo sistemoje, be kita ko, laiko žymomis fiksuojamas elektroninių siuntų išsiuntimas, pristatymas ir gavimas. 3. Vertinant CK projektu siūlomą Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimą, pažymėtina, kad ir šiuo metu Juridinių asmenų registre, be kita ko, įrašoma ir tvarkoma tokia bendroji informacija apie juridinį asmenį, kaip šio juridinio asmens elektroninio pašto adresas korespondencijai ir kontaktinis mobiliojo telefono numeris (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 23.21, 26.2 papunkčiai). Todėl siūlomas Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis. Apibendrinant 1–3 punktuose išdėstytus argumentus, laikytina, kad jau šiame rašte nurodytas galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes pasiekti projekto tikslus
<...>
Apibendrinant pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta toliau svarstyti siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiama šių pakeitimų įsigaliojimo data (2020 m. sausio 1 d.) bei tikslinamas aiškinamasis raštas (nurodant konkretų biudžeto asignavimų poreikį).
Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-12 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio
Simono Gentvilo parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir
Įstatymo projektas).
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.44 straipsnio 1 dalį, nustatančią baigtinį privalomos informacijos, kuri turi būti nurodyta juridinio asmens dokumentuose, naudojamuose santykiuose su kitais subjektais, sąrašą. Įstatymo projektu siūloma papildyti šią dalį nauju 4 punktu, nustatant, kad be Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintos informacijos, juridinio asmens dokumentuose taip pat turėtų būti nurodytas ir juridinio asmens elektroninio pašto adresas. Ūkio ministerija mano, kad Įstatymo projektu siekiami tikslai sveikintini ir diskutuotini pasirinkus tinkamas įgyvendinimo priemones, svarstant alternatyvius dokumentų perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus bei užtikrinant siunčiamos informacijos ir dokumentų saugumą bei galimybę identifikuoti siuntėją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos – E. pristatymas suteikiamas galimybes Įstatymo projektu siekiamiems tikslams įgyvendinti bei sudarant alternatyvą fiziniam popierinių dokumentų siuntimui. Tačiau, siekiant išvengti papildomos reguliavimo naštos, šiuo metu tokia elektroninio dokumentų siuntimo galimybė turėtų išlikti kaip alternatyva, o ne prievolė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama, kad dokumentų perdavimas elektroniniu paštu būtų laikomas tinkamu ir teisėtu dokumentų įteikimo būdu. Minėto tikslo pasiekimas Įstatymo projekte siūlomais pakeitimais yra abejotinas, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso
vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais.
Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pažymėtina, kad esminis šios nuostatos tikslas užtikrinti, kad būtų elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami dokumentai gavėją pasiektų saugiai bei būtų galimybė identifikuoti siunčiančiojo asmens parašą. Taigi, vadovaujantis aukščiau minėta Civilinio kodekso nuostata, nėra draudžiama pateikti ir siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra tinkamai užtikrinamas siunčiamų dokumentų saugumas bei sudaryta galimybė identifikuoti siuntėją. Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatų, leidžiančių dokumentus teikti elektroninių ryšių priemonėmis bei nurodant, kad šios nuostatos patvirtina, kad valstybės institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys de facto vykdo oficialių dokumentų perdavimą elektroniniu paštu, taip pagrindžiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, nėra tikslus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio
formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.
1R-332 patvirtintu procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu. Pažymėtina, kad asmuo, jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio, privalo patvirtinti savo tapatybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant nustatyti aiškų reguliavimą, tikslinga kompleksiškai peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas. Įstatymo projektu pakeitus Civilinio kodekso 2.44 straipsnį ir įtvirtinus elektroninį paštą kaip vieną iš pagrindinių ne tik komunikacijos priemonių, bet ir alternatyvą oficialių ir įrodomąją galią turinčių dokumentų siuntimui buveinės adresu, manytina, kad atitinkamai turėtų būti įvertinta Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalis elektroninio pašto adreso, kaip vieno iš Juridinių asmenų registro duomenų, atžvilgiu. Taip pat turėtų būti įvertinta ir pagrįsta, kodėl Įstatymo projektu siūlomas vienas konkretus dokumentų bei informacijos siuntimo (perdavimo) kanalas – elektroninis paštas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.49 straipsnį, kuris reglamentuoja juridinio asmens buveinę. Įstatymo projektu siūloma pakeisti šio straipsnio 3 dalį nustatant, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pašto adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Civilinio kodekso straipsnis nustato reguliavimą dėl juridinio asmens buveinės, o ne dokumentų įteikimo, Įstatymo projektu siūlomas Civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimas savo turiniu nėra tinkamas. Kartu pažymėtina, kad Ūkio ministerija pagal kompetenciją pastabų dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr.
VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo neteikia. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2018-06-13 Susisiekimo ministerija susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ir teikia šią informaciją. Vykdydama 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 255 „Dėl Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo" pakeitimo“ 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ (2020 m. III ketv.), Susisiekimo ministerija parengė ir artimiausiu metu pateiks institucijų išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.44, 2.49, 2.66, 6.166, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.749, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 116, 117, 121, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 23, 24, 33, 72, 74, 75, 76, 134 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir
įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis (toliau visos kartu – viešojo administravimo subjektai) per vieną langelį elektroninių ryšių priemonėmis (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą , toliau – E. pristatymo sistema), taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu.
Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc. Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis tokių buvo 26 proc., 2017 m. –22,4 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo administravimo subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. šis skaičius pasieks 60 proc. Teismų veiklos 2017 m. apžvalgoje nurodoma, kad beveik
elektroninės, taip pat pastebima tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius reikšmingai didėja, todėl apžvalgoje daroma išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Minėtoje apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2017 m. apytiksliai 3 iš 4 (75 proc.) bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtų civilinių bylų, ir 1 iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2017 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 462 tūkst. vnt. procesinių dokumentų (civilinėse bylose – 430 036, administracinėse bylose – 30 383, administracinių nusižengimų (administracinės teisės pažeidimų) bylose – 1 180) ir konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Pažymėtina, kad įgyvendinus įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo administravimo subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.):
užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalioja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių. 2. E. pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar „pasimetusių“ laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus
„pamestų“, „negautų“, į „šiukšlių dėžę“ įkritusių elektroninių laiškų. 3. Kiekviena e. siunta E. pristatymo sistemoje turi
unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. 4. Elektroninių siuntų siuntimas per E. pristatymo sistemą šiuo metu yra nemokamas, ją galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko (palyginimui, viena registruotas pašto siunta vidutiniškai kainuoja apie 1 Eur). Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus). Planuojama, kad Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti š. m. rudens sesijoje. Atsižvelgdama į šią informaciją, Susisiekimo ministerija informuoja, kad pritaria Seimo nario pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ta apimtimi, kuria siekiama įteisinti tik elektroninio pristatymo dėžutę. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui.
Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys S. Gentvilas 2017-12-193 Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas) pateiktose išvadose, dėl Įstatymo projekto pažymėjo esminius šio Įstatymo projekto trūkumus, tai - elektroniniu paštu siunčiant dokumentus turinys nėra apsaugotas atitinkamomis priemonėmis ir nėra užtikrinta galimybė identifikuoti jį pasirašiusį asmenį; CK nustatytus rašytinio dokumento reikalavimų neatitinkantis dokumentas ginčo atveju negalėtų būti tinkamu įrodymu; susirašinėjimas elektroniniu paštu nėra pati tinkamiausia priemonė užtikrinti susirašinėjimo slaptumą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr.
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, kitos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra įpareigotos, vietoj korespondencijos siuntų vienos kitoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims siųsti tik elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. siuntų pristatymo sistema). E. siuntų pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų pateikimui yra numatyti konkretūs terminai. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)“, kuris įpareigos subjektus
dar labiau sugriežtinti asmens duomenų saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko. Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai. Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema yra nemokamas.
Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims belieka aktyvuoti. Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E. siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam
„popierinių“ siuntų siuntimui. Teisės aktais prilyginus
elektroninį susirašinėjimą oficialiam susirašinėjimui, toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų ir leistų visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra privalomas Asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose. Taip pat, svarbu pažymėti, jog Nutarimo 3 punktu LR Vyriausybė nutarė - „Įgalioti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos tvarkytoją Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinkti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorių, kuris teiks elektroninio pristatymo paslaugas ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priežiūros paslaugas (toliau – operatorius).“ Šis reglamentavimas rodo, jog sistemos operatorius bus parenkamas viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad dokumentų įteikimas adresatui jo nurodyta elektroninio pristatymo dėžute, būtų laikomas tinkamu dokumentų įteikimu.
Tokiu būdu tiek valstybinės institucijos, tiek kiti asmenys galės sutaupyti lėšų, skirtų pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui. Tuo pačiu bus sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimas. Pasiūlymai:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2.44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens buveinė;
4) juridinio asmens elektroninio pašto adresas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė); 4 5) juridinio asmens kodas;
juridinį asmenį.“ Pritarti Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas
Siūloma formuluotė taip pat patikslinta, nurodant, kad juridinio asmens dokumentuose privalo būti nurodyta ne pati elektroninio pristatymo dėžutė, o šios dėžutės adresas. 2. Seimo narys S. Gentvilas
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2.49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba per juridinio asmens elektroninio pašto adresu pristatymo dėžutę, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.“ Pritarti Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas
Siūloma formuluotė taip pat patikslinta, nurodant, kad susirašinėjimas laikomas tinkamu, kai jis vyksta ne per elektroninio pristatymo dėžutę, o elektroninio pristatymo dėžutės adresu. 3. Seimo narys S. Gentvilas
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6.166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar elektroninį paštą elektroninio pristatymo dėžutę, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.“ Pritarti
narys S. Gentvilas
projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja
Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas
Šis terminas jau praėjęs. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27
2020-04-29 *
projektui Nr. XIIIP-4068. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-12-06 * Įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1151 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į šiuos argumentus:
reikalaujamą rašytinio dokumento formą, nepakanka surašyti dokumentą ir jį persiųsti elektroniniu paštu. Turi būti specialios apsaugos priemonės, kurios apsaugotų dokumento turinį nuo galimo pakeitimo jį persiunčiant elektroniniu paštu. Neaišku, kaip būtų identifikuojamas dokumentą pasirašęs asmuo. 2. Siūlomi pakeitimai susiję su papildomų išlaidų poreikiu. Nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ir kokios rūšies veiklą juridinis asmuo vykdo, jis privalėtų įsigyti kompiuterinę techniką ir sudaryti sutartį su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais. 3. Šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos netrukdo šalims susitarus perduoti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Nepritarti Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas
Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (projektas Nr.
XIIIP-1151 sujungtas su projektu Nr. XIIIP-4068 ) Nr. XIIIP-4068(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė