Projekto lyginamasis variantas
8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218,
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 8¹ straipsnį jį išdėstyti taip:
„8¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese ypatumai
1Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. Nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. 2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma. 5.
nei Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. 6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, ekspertams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia kitomis nei Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.
Kai adresato Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu. Šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. 7. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra ir teismas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Ši sistema veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis. 8.
dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. 9. Baudžiamojo proceso metu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai arba teismui apie kiekvieną savo nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą. 10. Procesinio dokumento įteikimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, taip pat kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. 11. Be šio Kodekso, elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.“
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50
straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.“
Pakeisti 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino
pabaigos išsiųstas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, įteiktas paštui pašto paslaugos teikėjui, o sulaikytų arba suimtų asmenų paduotas skundas ar kitoks dokumentas įteiktas kalinimo vietos administracijai.“
Pakeisti 148 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik ikiteisminio tyrimo
teisėjo nutartimi. Pašto siuntų poėmį darančio pareigūno nurodymai pašto įstaigos paslaugos teikėjo darbuotojams privalomi.
Nevykdantiems šių nurodymų asmenims remiantis šio Kodekso 163 straipsniu gali būti paskirta bauda.“
Pakeisti 179 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą
surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.“
Pakeisti 182 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu, kuris įteikiamas šio Kodekso 8¹
straipsnio
ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės.“
Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus šio Kodekso 8¹ straipsnio
Pakeisti 218 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio
tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems taip pat gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pristatymo dėžučių, elektroninio pašto adresais.“
Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo
akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“
Pakeisti 236 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „236 straipsnis. Šaukimai į teisiamąjį posėdį 1.
Nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu, kuris siunčiamas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Šaukimo į teisiamąjį posėdį turinį nustato šio Kodekso 182 straipsnis. 2. Jeigu byloje daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo teisme laiką jiems taip pat gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pristatymo dėžučių, elektroninio pašto adresais. 3. Jeigu numatoma, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsis ilgai, teisėjas gali duoti patvarkymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytus proceso dalyvius šaukti ne į posėdžio pradžią, o vėlesniam laikui.“
Pakeisti 286 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas
išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui. Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtą nutartį teismas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka siunčia vykdyti ekspertizės įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą.“
Pakeisti 308 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. Teismas paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pristatymo dėžutės adreso, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų ir kitų asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
Pakeisti 310 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„310 straipsnis. Nuosprendžio nuorašų įteikimas
1Nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam,
nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nuosprendžio nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 3. Kitiems asmenims, dalyvavusiems bylą nagrinėjant teisme, nuosprendžio nuorašai jų prašymu įteikiami tuojau po nuosprendžio paskelbimo ar išsiunčiami šio Kodekso 8¹ straipsnio
prašymo gavimo.“
Pakeisti 317 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie
teisę su juo susipažinti ir pateikti atsiliepimus nuosprendį priėmęs teismas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka praneša nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsiliepimus pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninių pristatymo dėžučių, elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.“
1Pakeisti 319 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams
apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jei apeliacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiami šaukimai.
Jei Kai siunčiama registruotoji pašto siunta, o nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, darbovietės administracijai.“
2Pakeisti 319 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių
ieškovų, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems taip pat gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pristatymo dėžučių, elektroninio pašto adresais. Šis pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.“
Pakeisti 323 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pranešėjas susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į
jį ir byla, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą. Jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą.“
taip:
„11. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašai
tuojau po paskelbimo įteikiami apeliantui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis.
Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nuosprendį ar nutartį arba nuosprendžio ar nutarties nuorašo nepriėmė tuoj po paskelbimo, nuosprendžio ar nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvavusiems kurie dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinę bylą ar su kurių interesais susijęs apeliacinis skundas, nuosprendžio ar nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos.“
taip:
„12. Lietuvių kalbos nemokančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui,
kuriam byla nutraukta, per penkiolika dienų šio Kodekso 8¹ straipsnio
rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis moka.“
Pakeisti 375 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar
išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, suimtas nuteistasis turi būti pristatytas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, į teismo posėdį kviečiamas šaukimu, kuris siunčiamas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu Kai siunčiama registruotoji pašto siunta, o nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, darbovietės administracijai. Asmenų, kuriems pranešta apie teismo posėdį, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 385 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kasacinės instancijos teismo nutarties
nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami kasatoriui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijusi kasacinės instancijos teismo nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutartį arba jos nuorašo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti šio Kodekso 8¹ straipsnio
vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvaujantiems kurie dalyvauja teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą ar su kurių interesais susijęs kasacinis skundas, nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos.“
Pakeisti 422 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas ar
šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas kaltinamajam,. o jeigu Kai teismo baudžiamasis įsakymas siunčiamas registruotąja pašto siunta, o kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.“
pakeitimas Pakeisti 430¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „430¹straipsnis. Teismo veiksmai, kai kaltinamasis neatvyksta dalyvauti nagrinėjant bylą teisme
kaltinamasis, kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl svarbių priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį, teisėjas paskiria kitą bylos nagrinėjimo teisme dieną ir kaltinamajam šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka įteikia šaukimą į teisiamąjį posėdį. 2. Į teismą atvykusiems proceso dalyviams, kurie turi būti šaukiami vėliau dalyvauti tą bylą nagrinėjant teisme, teisėjas šio Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka turi įteikti šaukimus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141,
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU
604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 36⁴ STRAIPSNIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 12, 13, 14, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr.
VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis). Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc., 2018 m. – 78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.) ir planuojama, kad
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2018 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (https://www.epolicija.lt). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, skundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai. Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra);
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas);
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga);
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324,
2019-11-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324,
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento l.e.p. direktorė Kristina Semėnė, vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-04 Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
Ekonomikos komitetas
214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 IR 430¹
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas
„Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8¹ straipsnio 5,6, 8 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „<...>
Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (toliau – E. pristatymo sistema) elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. 6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, ekspertams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia kitomis E. pristatymo sistema elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Kai adresato E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu. Šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
<...>
padėjėjai), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus per E. pristatymo sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.
<...>
įteikimo per E. pristatymo sistemą, taip pat kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“
asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
<...> BPK projekte siūloma keisti BPK 8¹ straipsnį numatant, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turėtų būti pasirašomi ne „saugiu“ (BPK projekte siūloma šį žodį išbraukti BPK 8¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse), o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pagrindinis pateikto derinti teisės aktų pakeitimų projektų paketo tikslas yra sudaryti galimybę visą viešojo administravimo subjektų susirašinėjimą su asmenimis pirmiausia daryti elektroninių ryšių priemonėmis, bei efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra kartu su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, Lietuvos teismais nuo 2016 m. vasario 1 d. naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS yra galimybė pasirašyti tiek sisteminiu, tiek kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta sistemoje, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą tik sistemoje. Teisėjų tarybai priėmus sprendimą nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurios baigiamos teismo baudžiamuoju įsakymu, vien elektronine forma, ieškoma galimybių neformuoti popierinių bylų.
Taip pat, šiuo metu vykdomas projektas
„Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio
tyrimo vykdymo metu, sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti elektroninių paslaugų portalą, leisiantį ikiteisminio tyrimo subjektams, jų atstovams bei kitiems proceso dalyviams kurti, siųsti ir gauti su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis (jungiantis prie portalo). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). IBPS rengiami dokumentai atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad naudojimasis kvalifikuotu parašu neturi sukelti papildomu išlaidų, tačiau reikalavimas visus dokumentus IBPS pasirašyti vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui:
išlaidų, nes kvalifikuotas elektroninis parašas IBPS yra brangesnis nei saugus elektroninis parašas.
Šiuo metu IBPS per metus vidutiniškai pasirašoma apie 10 milijonų elektroninių dokumentų, neskaičiuojant elektroninių rezoliucijų, todėl šių dokumentų pasirašymas vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu pareikalautų papildomų finansinių išlaidų. 2. Dabar turima prokuratūros techninė įranga ir infrastruktūra sudaro galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau efektyvesniam jo naudojimui darbo vietas bus būtina aprūpinti papildoma įranga. Priešingu atveju, darbuotojas turės pasirašinėti savo turimu asmeniniu elektroniniu parašu kaip fizinis asmuo, o ne kaip įstaigos darbuotojas. Tokia situacija nėra korektiška, taip pat neatitinka asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes atskleidžiami asmens (pareigūno) asmeniniai duomenys. 3. Didžiausia problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų ženkliai išaugusios kiekvieno naudotojo darbo su sistema laiko sąnaudos. Kvalifikuotas elektroninis parašas vieną pasirašymą prailgintų maždaug 1 minute. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos naudotojai pasirašo ne vieną milijoną dokumentų, bendroje sumoje tai labai apsunkintų ir prailgintų visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymui ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), išskiriamos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas (Reglamento
punktas). Taigi, išbraukus žodį „saugiu“ ir jį pakeitus „kvalifikuotu“, nepaliekama galimybė naudotis elektroniniu parašu ir pažangiu elektroniniu parašu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 49 punkte numatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Ši nuostata pakartota ir Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta galimybė naudotis ne tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, bet ir kitomis elektroninių parašų rūšimis, nepritartina pateiktam siūlymui, kadangi žodis
„saugiu“ neturėtų būti keistinas į žodį „kvalifikuotu“, o paliktina
formuluotė „elektroniniu parašu“. Dėl kitų pateiktų derinti teisės aktų projektų pastabų pagal kompetenciją neturime. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8¹ straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo
proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3.
metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“
2Policijos departamentas prie VRM,
2020-03-19 Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 (toliau – Įstatymo projektas) (pirminės pastabos įstatymų projektų paketui Nr. XIIIP-4059-4077 teiktos 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3683). Įstatymo projektu siūloma keisti BPK 8¹ straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir numatyti, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašomi „kvalifikuotu“ elektroniniu parašu, išbraukiant žodį „saugiu“. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), 3 straipsnio 10, 11, 12 punktų nuostatomis numatytos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas, pažangusis elektroninis parašas ir kvalifikuotas elektroninis parašas. Taip pat Reglamento nuostatose (49 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik todėl, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų.
Tokiu būdu, siūlomais BPK nuostatų pakeitimais eliminuojama galimybė pasirašyti elektroninius procesinius dokumentus Reglamente numatytais alternatyviais būdais. Nuo 2016 m. vasario 1 d. policija naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS įdiegta funkcinė galimybė pasirašyti ir sisteminiu, ir kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta IBPS, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą taip pat tik IBPS. Be to, IBPS rengiami dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies bei 12 straipsnio reikalavimus, keliamus oficialiam elektroniniam dokumentui. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl naudojimosi kvalifikuotu parašu neturi būti patirta papildomų išlaidų, tačiau IBPS pradėjus pasirašinėti visus dokumentus vien kvalifikuotu elektroniniu parašu, toks pakeitimas pareikalautų didelių materialinių sąnaudų ir sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad policijoje yra 5 000 IBPS naudotojų, o per vienus metus pasirašoma apie 1 milijoną elektroninių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomų nuostatų pakeitimų atsirastų būtinybė papildomai investuoti į papildomos įrangos, įgalinančios kiekvieną IBPS naudotoją pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu, įsigijimą ir pareikalautų papildomų lėšų.
Taip pat ne mažiau svarbu, kad didelė problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų tai, kad labai išaugtų kiekvieno naudotojo darbo laiko sąnaudos dirbant su šia sistema. Perėjimas nuo saugaus elektroninio parašo prie kvalifikuoto elektroninio parašo vieno pasirašymo procedūrą prailgintų maždaug 1 minute ir, vertinant tai, kad IBPS naudotojai pasirašo per metus apie 1 milijoną dokumentų, tai labai apsunkintų pareigūnų darbą ir turėtų įtakos ikiteisminio tyrimo proceso trukmei. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome BPK 8¹ straipsnio 2, 3 dalių nuostatas dėstyti taip:
„2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo
proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“ Šiandien informacinės technologijos yra itin išvystytos ir dėl to galima patogesniu, greitesniu ir efektyvesniu būdu fiksuoti procesinius veiksmus.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ne kartą siūlė procesinius veiksmus fiksuoti vaizdo filmavimo įranga, dokumentuose fiksuoti tik esmines aplinkybes, siekiant atsisakyti detalaus dokumentavimo, pažodinio proceso dalyvio parodymų fiksavimo ir pan., taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų ikiteisminio tyrimo metu efektyviai ir rezultatyviai naudoti technines priemones – proceso metu darant vaizdo ir
(ar) garso įrašą, protokole fiksuoti trumpą proceso veiksmo turinį ir tyrimui svarbias aplinkybes, tokiu būdu racionaliai išnaudoti pareigūnų laiką, nedubliuoti proceso metu surinktos reikšmingos informacijos, produktyviai atlikti proceso veiksmus naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones. Maksimaliai išnaudojant šias priemones, siūlytina atsisakyti parašų ant procesinių dokumentų apskritai, kadangi visus procesinius veiksmus fiksuojant vaizdu ir garsu, nekiltų klausimų dėl asmens išsakytų teiginių. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant aptarto tikslo, taip pat ir kitų baudžiamąjį procesą paprastinančių tikslų, 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 3¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1591). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Generalinės prokuratūros pasiūlymo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: .pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 IR 430¹
Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; NTA atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas; Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-041 5, 6, 8,10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Papildomas EK siūlo pritarti. VVSK – papildomas komitetas siūlo pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2020-04-28 * DĖL
Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštą Nr. S-2020-801 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 (toliau - Raštas). Rašte nurodytu įstatymų projektų paketu yra siekiama teisės aktuose įtvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) naudojimą. Advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad reaguodama į ankstesniame įstatymų projektų pakete buvusį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr.
IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau - Advokatūros įstatymo papildymo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė savo poziciją, nurodydama, kad elektroninio pristatymo dėžutės veikimas neatitiktų advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą užtikrinančių reikalavimų, o numatomas teisinis reguliavimas apribotų laisvoje profesinėje rinkoje veikiančių advokatų galimybę pradėti su klientu teisinius santykius pasirinktu būdu, taip pat valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kontroliuoti advokato veiksmus, todėl advokato pareiga naudotis elektroninio pristatymo dėžute būtų nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu ir advokato pareiga užtikrinti bendravimo ir susižinojimo su klientu konfidencialumą (Priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriuo remiantis Advokatūra teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Rašte nurodytame įstatymų projektų pakete išlaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija atsisakyti Advokatūros įstatymo papildymo projekto, Advokatūra dėl šio projekto nepasisako. PRIDEDAMA: 2019-10-07 Lietuvos advokatūros raštas dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. 786. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros, Teisėjų tarybos ir kitų institucijų pastabas ir argumentus svarstomam įstatymų paketui bei priimtą Viešojo administravimo įstatymą XIII-3329, prieita prie išvados, kad e. pristatymo sistemai viešojo administravimo srityje pakanka Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo ir procesinių kodeksų keisti nereikia, todėl šis BPK įstatymo projektas atmestinas. 2. Notarų rūmai, 2020-03-06 *
4059-4077 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštu Nr. S-2020-801 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077“ pateiktus įstatymų projektus, teikia pastabas, ir pasiūlymus dėl Notariato įstatymo Nr. 1-2882papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 (toliau - Projektas). Kitiems projektams pastabų neteikia. Atsižvelgti Antstolių rūmai, 2020-04-16 *
Informuojame, kad Lietuvos antstolių rūmai pagal kompetenciją išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4063 (toliau – CPK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4070 (toliau – Antstolių įstatymo pakeitimo projektas). Kitiems projektams pastabų neteikė. Atsižvelgti
ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Generalinė prokuratūra, 2020-03-101 2,3 <...> BPK projekte siūloma keisti BPK 8¹ straipsnį numatant, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turėtų būti pasirašomi ne „saugiu“ (BPK projekte siūloma šį žodį išbraukti BPK 8¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse), o kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pagrindinis pateikto derinti teisės aktų pakeitimų projektų paketo tikslas yra sudaryti galimybę visą viešojo administravimo subjektų susirašinėjimą su asmenimis pirmiausia daryti elektroninių ryšių priemonėmis, bei efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra kartu su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, Lietuvos teismais nuo 2016 m. vasario 1 d. naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS yra galimybė pasirašyti tiek sisteminiu, tiek kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta sistemoje, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą tik sistemoje. Teisėjų tarybai priėmus sprendimą nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurios baigiamos teismo baudžiamuoju įsakymu, vien elektronine forma, ieškoma galimybių neformuoti popierinių bylų.
Taip pat, šiuo metu vykdomas projektas „Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti elektroninių paslaugų portalą, leisiantį ikiteisminio tyrimo subjektams, jų atstovams bei kitiems proceso dalyviams kurti, siųsti ir gauti su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis (jungiantis prie portalo). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio
archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). IBPS rengiami dokumentai atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad naudojimasis kvalifikuotu parašu neturi sukelti papildomu išlaidų, tačiau reikalavimas visus dokumentus IBPS pasirašyti vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui:
elektroninis parašas IBPS yra brangesnis nei saugus elektroninis parašas.
Šiuo metu IBPS per metus vidutiniškai pasirašoma apie 10 milijonų elektroninių dokumentų, neskaičiuojant elektroninių rezoliucijų, todėl šių dokumentų pasirašymas vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu pareikalautų papildomų finansinių išlaidų. 2. Dabar turima prokuratūros techninė įranga ir infrastruktūra sudaro galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau efektyvesniam jo naudojimui darbo vietas bus būtina aprūpinti papildoma įranga. Priešingu atveju, darbuotojas turės pasirašinėti savo turimu asmeniniu elektroniniu parašu kaip fizinis asmuo, o ne kaip įstaigos darbuotojas. Tokia situacija nėra korektiška, taip pat neatitinka asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes atskleidžiami asmens (pareigūno) asmeniniai duomenys. 3. Didžiausia problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų ženkliai išaugusios kiekvieno naudotojo darbo su sistema laiko sąnaudos. Kvalifikuotas elektroninis parašas vieną pasirašymą prailgintų maždaug 1 minute. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos naudotojai pasirašo ne vieną milijoną dokumentų, bendroje sumoje tai labai apsunkintų ir prailgintų visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymui ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), išskiriamos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio
straipsnio 12 punktas). Taigi, išbraukus žodį „saugiu“ ir jį pakeitus
„kvalifikuotu“, nepaliekama galimybė naudotis elektroniniu parašu ir pažangiu
elektroniniu parašu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 49 punkte numatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Ši nuostata pakartota ir Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta galimybė naudotis ne tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, bet ir kitomis elektroninių parašų rūšimis, nepritartina pateiktam siūlymui, kadangi žodis „saugiu“ neturėtų būti keistinas į žodį „kvalifikuotu“, o paliktina formuluotė „elektroniniu parašu“. Dėl kitų pateiktų derinti teisės aktų projektų pastabų pagal kompetenciją neturime. Pritarti Atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus klausymų metu šį BPK projektą siūloma atmesti. Pastabos dėl formuluočių ar juridinės technikos būtų aktualios, jeigu projektas būtų tobulinamas, tačiau šis projektas atmestinas. EK
departamentas prie VRM, 2020-03-191 2,3 Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 (toliau – Įstatymo projektas) (pirminės pastabos įstatymų projektų paketui Nr. XIIIP-4059-4077 teiktos 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3683). Įstatymo projektu siūloma keisti BPK 8¹ straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir numatyti, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašomi „kvalifikuotu“ elektroniniu parašu, išbraukiant žodį „saugiu“. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), 3 straipsnio 10, 11, 12 punktų nuostatomis numatytos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas, pažangusis elektroninis parašas ir kvalifikuotas elektroninis parašas. Taip pat Reglamento nuostatose (49 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik todėl, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Tokiu būdu, siūlomais BPK nuostatų pakeitimais eliminuojama galimybė pasirašyti elektroninius procesinius dokumentus Reglamente numatytais alternatyviais būdais. Nuo 2016 m. vasario 1 d. policija naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPIS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPIS įdiegta funkcinė galimybė pasirašyti ir sisteminiu, ir kvalifikuotu elektroniniu parašu.
IBPIS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta IBPS, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą taip pat tik IBPIS. Be to, IBPIS rengiami dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies bei 12 straipsnio reikalavimus, keliamus oficialiam elektroniniam dokumentui. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl naudojimosi kvalifikuotu parašu neturi būti patirta papildomų išlaidų, tačiau IBPS pradėjus pasirašinėti visus dokumentus vien kvalifikuotu elektroniniu parašu, toks pakeitimas pareikalautų didelių materialinių sąnaudų ir sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad policijoje yra 5 000 IBPS naudotojų, o per vienus metus pasirašoma apie 1 milijoną elektroninių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomų nuostatų pakeitimų atsirastų būtinybė papildomai investuoti į papildomos įrangos, įgalinančios kiekvieną IBPS naudotoją pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu, įsigijimą ir pareikalautų papildomų lėšų. Taip pat ne mažiau svarbu, kad didelė problema, su kuria susidurtų IBPIS naudotojai, būtų tai, kad labai išaugtų kiekvieno naudotojo darbo laiko sąnaudos dirbant su šia sistema. Perėjimas nuo saugaus elektroninio parašo prie kvalifikuoto elektroninio parašo vieno pasirašymo procedūrą prailgintų maždaug 1 minute ir, vertinant tai, kad IBPS naudotojai pasirašo per metus apie 1 milijoną dokumentų, tai labai apsunkintų pareigūnų darbą ir turėtų įtakos ikiteisminio tyrimo proceso trukmei. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome BPK 8¹ straipsnio 2, 3 dalių nuostatas dėstyti taip: „2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai.
Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“ Šiandien informacinės technologijos yra itin išvystytos ir dėl to galima patogesniu, greitesniu ir efektyvesniu būdu fiksuoti procesinius veiksmus. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ne kartą siūlė procesinius veiksmus fiksuoti vaizdo filmavimo įranga, dokumentuose fiksuoti tik esmines aplinkybes, siekiant atsisakyti detalaus dokumentavimo, pažodinio proceso dalyvio parodymų fiksavimo ir pan., taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų ikiteisminio tyrimo metu efektyviai ir rezultatyviai naudoti technines priemones – proceso metu darant vaizdo ir
(ar) garso įrašą, protokole fiksuoti trumpą proceso veiksmo turinį ir tyrimui svarbias aplinkybes, tokiu būdu racionaliai išnaudoti pareigūnų laiką, nedubliuoti proceso metu surinktos reikšmingos informacijos, produktyviai atlikti proceso veiksmus naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones. Maksimaliai išnaudojant šias priemones, siūlytina atsisakyti parašų ant procesinių dokumentų apskritai, kadangi visus procesinius veiksmus fiksuojant vaizdu ir garsu, nekiltų klausimų dėl asmens išsakytų teiginių. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant aptarto tikslo, taip pat ir kitų baudžiamąjį procesą paprastinančių tikslų, 2018 m. sausio 16 d.
Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 3¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1591). Pritarti Pritarti pastabos esmei dėl jau naudojamos saugios e. sistemos IBPIS, dėl papildomų lėšų (išlaidų) poreikio diegiant naujas sistemas, atsižvelgiant į pastabas, BPK projektas atmestinas. Pastabos dėl formuluočių ar juridinės technikos būtų aktualios, jeigu projektas būtų tobulinamas, tačiau šis projektas atmestinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK 8(1) straipsnis, kaip nurodoma pastaboje, šiuo svarstomu BPK projektu nekeičiamas. EK siūlo -– pritarti. 3. Konstitucinis Teismas, 2020-03-10 *
Pagal kompetenciją susipažinome su pateiktais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4077 ir kitais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4059–4076. Dėl kitų įstatymų projektų pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
4Teisėjų taryba,
2020-04-01 *
Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo <...> projektus, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. <...> Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir
(2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr.
4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6)
„Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo
ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.).
Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir
(ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai.
Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais.
Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad
„<...> paliekama galimybė teismui spręsti,
kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1.
Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės:
„<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo,
naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos.
<...>
Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pastabas, šį BPK projektą siūloma atmesti. 5. Nacionalinė teismų administracija, 2020-04-03 *
Nacionalinei teismų administracijai pateikti derinti <...>Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422, ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo <....>projektai. Pastabas dėl įstatymų projektų nuostatomis siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimo pasekmių pagal kompetenciją pateikė Teisėjų taryba 2020 balandžio 1 d. raštu 36P-60-(7.1.10) „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077“(toliau – Raštas).
Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas (kartu ir Teisėjų tarybą aptarnaujanti įstaiga (Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis), šiuo raštu Jus informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos Rašte pateiktoms pastaboms bei pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi. Pritarti Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos ir Teisėjų tarybos pastabas projektą siūloma atmesti. 6. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2020-03-12 *
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įvertinusi pateiktus derinti <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375,
ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti
administracinių ginčų komisija, 2020-04-08 *
Lietuvos administracinių ginčų komisija pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams Nr. XIIIP-4059-4077 neturi. Pritariame
išvadai Nr. XIIIP-4062. Atsižvelgti
įstaiga, 2020-04-02 *
Susipažinę ir įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII–950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4074 (toliau vadiname – Projektas) bei pateiktas išvadas, pritariame siūlymams Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Skundai paprastai paduodami“ atsisakyti žodžio „raštu“, taip pat Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje po žodžių „įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“.
apsaugos kontrolierių įstaiga, 2020-03-10 *
DĖL Pasiūlymų įstatymų pakeitimo projektui Nr.xiiip-4073 Susipažinę su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4073, teikiame pastabas bei pasiūlymus šio projekto tobulinimui:<...>. Dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nepateikta,
kontrolieriaus tarnyba, 2020-03-09 *
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas projektą Nr. XIIIP-4075 (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad Įstatymo projektui pritaria ir siūlo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„Skundai teikiami“ atsisakyti žodžio „raštu“. Taip būtų užtikrinta galimybė
skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teikti ir elektroniniu būdu. Dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nepateikta
tarnyba, 2020-03-13 *
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801, informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-04-29
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam
Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-27 * * 6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIIIP-4060 atmesti, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Policijos, Lietuvos advokatūros, Nacionalinės teismų administracijos ir kitų institucijų komiteto klausymuose ir pasitarimuose išsakytus argumentus:
įstatymo pakeitimo įstatymą XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e. pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai nebėra būtini, dėl e. siuntų pristatymo pakanka Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo. 2.
BPK 8¹ straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant procesinius skundus keitimuisi e. dokumentais jau naudoja sukurtą saugią Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPIS), kurioje yra užtikrinami aukštesni nei E. pristatymo sistemoje elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai. Šiuo metu baigiamas kurti šios IBPI sistemos modulis, kuris startuos 2021 m. liepos 1 d. ir išplės pasikeitimą e. dokumentais su kitais asmenimis. 3. Šiuo metu tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas tinkamiausiu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis:
1) Institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą. Sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo, saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. 2) Galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo per E. pristatymo tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. 3) Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. 4) LITEKO, įskaitant LITEKO VEP posistemį, yra užtikrinami aukštesni nei E. pristatymo sistemoje elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai.
Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų neracionalu ir nepagrįsta. 4. Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos sutarimu ateityje numatoma plačiau integruotis į gerai teismuose veikiančią LITEKO e. sistemą keičiantis e. dokumentais. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
S. Šedbaras, A. Širinskienė, I. Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė