Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už registro objekto registravimą Lietuvos
Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.“
taip: „4. Sąnaudos Išlaidos, kurias registro tvarkytojo tvarkytojas patirtos patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos atlikdamos valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Registro duomenys, registro informacija susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms perduodami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami registrą tvarkančioje institucijoje ir nereikalauja papildomo jų apdorojimo.
Jeigu parengtinis perduodamų registro duomenų ir registro informacijos formatas ar turinys neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautus registro duomenis ir registro informaciją, arba jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingus registro duomenis ir registro informaciją, registro duomenis ir registro informaciją perduodantis registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.“
taip: „3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams valstybės institucijoms ir įstaigoms, teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.“
išdėstyti taip: „4.
Sąnaudos Išlaidos, kurias registro tvarkytojo tvarkytojas patirtos patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės nustatyta tvarka, registro tvarkytojas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia auditoriaus arba audito įmonės patikrintus duomenis apie per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, apskaičiuotas remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotais ir patvirtintais atlyginimo už duomenų teikimą dydžiais nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 darbo dienų nuo registro tvarkytojo pateiktų duomenų apie patirtas sąnaudas kartu su auditoriaus patikrinimo ataskaita gavimo dienos įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, dydžio tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis ir pateikia išvadą registro tvarkytojui. Registro tvarkytojo sąnaudos, nurodytos šiame punkte, patikrinamos auditoriaus ar audito įmonės registro tvarkytojo lėšomis.
Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktas vertinti sąnaudų dydis yra nepagrįstas, registro tvarkytojas privalo per 10 darbo dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotas ir pagrįstas sąnaudų dydis.“
išdėstyti taip: „5. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo sąnaudos turi būti registro tvarkytojo lėšomis patikrintos auditoriaus ar audito įmonės. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžiai apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia išvadą registro tvarkytojui.“
4Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos,
registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija.
Registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri atlieka sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės informacinės sistemos duomenys prašančiajai institucijai teikiami tokio
turinio ir tokiu formatu, kurie jau yra informacinę sistemą tvarkančioje institucijoje naudojami ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo. Jeigu parengtinis perduodamų valstybės informacinės sistemos duomenų turinys ar formatas neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašantysis registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautų valstybės informacinės sistemos duomenų, jeigu dėl sąsajų tarp registro ir
(arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingų duomenų, duomenis perduodantis valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam valstybės informacinės sistemos duomenų formatui ar turiniui parengti ir (arba) apdoroti.
Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
pakeitimas
taip:
„2. Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės
institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybės joms perduotoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti vykdyti pagal prašymą ir
(arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo.“
išdėstyti taip: ,,3.
Visos išlaidos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis.“
3Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą, mutatis
mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Sąnaudos, kurias informaciją teikianti institucija patyrė dėl informacijos, teiktinos už atlyginimą, neatlygintiną teikimą, teikiamos, tikrinamos ir vertinamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2–4 dalįdalis, įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2.
iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskiria instituciją šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti ir instituciją šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytose Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Tadas Langai
DĖL
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-2159 6¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 37 STRAIPSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO NR. XII-2667 7, 9, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAPILDYMO 8¹STRAIPSNIU IR 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2346 1 STRAIPSNIO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuva pagal 2015 m. Pasaulio Banko valdžios efektyvumo indeksą užėmė 14 vietą Europos Sąjungoje, todėl vienas iš nacionalinės pažangos programos prioritetų – visuomenės poreikius atitinkantis, efektyvus ir pažangus viešasis valdymas. Viešojo administravimo kokybė turi tiesioginės įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybe ir jos institucijomis. Valstybės ir savivaldybių institucijų galimybės užtikrinti kokybišką viešąjį administravimą bei priimti neatidėliotinus, pagrįstus ir kompetentingus sprendimus yra tiesiogiai susijusios su jų galimybėmis greitai gauti patikimą ir tikslią informaciją iš valstybės registrų. Valstybės registrai kaip vieninteliai oficialių duomenų šaltiniai yra kokybiško ir efektyvaus viešojo administravimo informacinis pagrindas. Visi valstybės informaciniai ištekliai, t. y. registrai ir informacinės sistemos, yra valstybės nuosavybė.
Viešųjų registrų tvarkymas, duomenų juose registravimas ir jų teikimas yra neatsiejamai susijęs su viešojo administravimo įgyvendinimu ir gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybe. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimas, keitimasis jų funkcijų vykdymui būtina informacija bei valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveika yra viso viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo pagrindas, turintis esminės įtakos piliečių kasdieniam gyvenimui, ekonomikai ir inovacijų plėtrai. Šiuo metu valstybė nuosavybės teise valdo 336 informacinius išteklius, t. y. valstybės registrus ir informacines sistemas, kuriems tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos joms įstatymų nustatytus įgaliojimus teikia informaciją. Iki 2004 m. liepos 15 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymas, duomenys valstybės registrams buvo teikiami nemokamai ir nemokamai perduodami Vyriausybės nustatytoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijos savo teisės aktų nustatytoms funkcijoms ir viešojo administravimo uždaviniams spręsti naudoja valstybės registrų duomenis, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, teikiami už atlyginimą. Be to, valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą taip pat susimokėti. Vadinasi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas lemia tai, kad valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančiais valstybės registrais ir už duomenų šiems valstybės registrams teikimą sumoka milijonus eurų siekiančias sumas. Pavyzdžiui, 2015 m. spalio mėn.
VĮ Registrų centras pagal patvirtintus įkainius suteikė paslaugų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už 2 179 899 Eur., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijai – 37 336 Eur., Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijai – 6 734 Eur., Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 13 869 Eur., Kultūros paveldo centrui – 11
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – 17 258 Eur., Lietuvos bankui – 25
institucijas ir įstaigas, sumokėjo 3 200 742 Eur. 2015 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės VĮ Registrų centrui sumokėjo 528 137 Eur. Tai, kad didžioji dalis valstybės ir savivaldybių institucijų, įgyvendindamos joms teisės aktų nustatytas funkcijas, teikdamos duomenis valstybės registrams ir gaudamos iš jų duomenis privalo mokėti neatitinka pamatinių viešojo administravimo principų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą tarnybinės pagalbos principą, viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą. To paties įstatymo 40 straipsnio 4 dalis sudaro prielaidas šio pamatinio viešojo administravimo principo įgyvendinimui nustatydama, kad vieno viešojo administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo subjektui teikiama nemokamai.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – Informacinių išteklių įstatymas) 10 straipsnyje nurodytų valstybės informacinių išteklių valdymo principų yra keitimosi informacija principas, kuris reiškia, kad kuriami efektyvūs informaciniai ryšiai tarp institucijų, leidžiantys institucijai disponuoti visais valstybės informaciniais ištekliais sprendžiant valdymo uždavinius ir gerinant asmenų aptarnavimą. Ne tik keitimosi informacija principas, bet ir kiti tame pačiame straipsnyje nurodyti valstybės registrų ir informacinių sistemų bei juose esančių duomenų prieinamumo ir atvirumo principai lemia būtinybę valstybei reguliuoti valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklą tokiu būdu, kad tiek valstybei, tiek gyventojams būtų užtikrinamas patogus ir minimalių kaštų reikalaujantis naudojimasis registrų ir informacinių sistemų duomenimis ir juose esančia informacija. Dabartinė susiklosčiusi situacija kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl jos atitikties pamatiniams viešojo administravimo principams, bet ir ES teisės aktams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau – 2003 m. Direktyva) nustato taisykles dėl informacijos, kuria disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, teikimo pakartotiniam naudojimui (t. y. ne viešųjų uždavinių vykdymui) ir numato galimybę už tai imti atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios 2003 m.
Direktyvos 2 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, jog keitimasis dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant savo viešąsias užduotis nėra laikomas pakartotiniu naudojimu ir, remiantis preambulės 19 punktu, šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. 2013 m. minėta direktyva buvo atnaujinta (toliau – 2013 m. Atnaujinta direktyva) siekiant ES valstybes nares paskatinti sparčiau taikyti nulinių sąnaudų politiką ir kuo daugiau viešojo sektoriaus duomenų ir informacijos pakartotiniam naudojimui teikti nemokamai. Tai, kad šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos neatitinka ES teisės nuostatų, patvirtina ir Valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje ,,Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ (toliau – Valstybės kontrolės 2016 m. audito ataskaita) pateikta išvada: Lietuvoje galiojantis duomenų teikimo apmokestinimo principas neatitinka 2013 m. Atnaujintos direktyvos tikslų, nes jis susietas su informacinių išteklių, kuriuose kaupiami ir saugomi duomenys, rūšimi, bet ne grynosiomis duomenų teikimo sąnaudomis, t. y. registrų, išskyrus teisės aktų registrą, duomenys teikiami mokamai, o valstybės informacinių sistemų – nemokamai. Minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos leidžia teigti ir tai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina skaidraus atlyginimo už valstybės registrų valdomų duomenų teikimą nustatymo, todėl sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir nustatyti sąnaudų neatitinkančius įkainius. Valstybės kontrolės 2016 m. audito ataskaitoje aiškiai nurodyta būtinybė nustatyti skaidrius ir objektyvius duomenų teikimo kainos nustatymo kriterijus, kurie leistų tinkamai apskaityti duomenų teikimo sąnaudas ir pajamas.
Šioje ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad esamas teisinis reguliavimas ir taikoma kainodara neskatina duomenų atvėrimo, nes duomenų tvarkytojai ne tik susigrąžina duomenų teikimo sąnaudas, bet ir į duomenų teikimo kainą įtraukia su duomenų teikimu nesusijusias sąnaudas. Remiantis minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikta informacija, Valstybės registrus tvarkančios įstaigos (VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras) ir pačios pripažįsta, kad dalis įkainių už duomenų teikimą neatitinka faktinio sąnaudų lygio. Be to, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro galimybes nustatyti faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius atlyginimus už duomenų teikimą, valstybės registrus tvarkančios ir viešąsias paslaugas teikiančios valstybės įmonės, pavyzdžiui, VĮ Registrų centras ir VĮ Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras, skaičiuodamos atlyginimą už duomenų teikimą remiasi 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 826 ir taiko maksimalią 7 proc. pelno normą. Tokia pelno norma viršija maksimalų Europos Komisijos rekomenduojamą dydį, pagal kurį pagrįsta investicijų grąža viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo atvejais turėtų būti 5 proc. Galiojantis teisinis reguliavimas ir nepriklausomo valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudų kontrolės mechanizmo nebuvimas lemia tai, kad valstybės registrų tvarkytojai nėra suinteresuoti efektyvia veikla, sąnaudų mažinimu, teikiamų paslaugų prieinamumo didinimu ir valstybės registruose bei informacinėse sistemose esančių duomenų bei informacijos atvėrimu. Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje konstatuoja, kad 93 proc. duomenų teikimo įkainių dydžiai, patvirtinti 2005–2012 m., nebuvo peržiūrėti ir perskaičiuoti pagal faktines sąnaudas.
Vadinasi, dabartinė situacija, kai dauguma viešojo administravimo subjektų yra priversti mokėti už naudojimąsi valstybei priklausančiais registrais pagal neobjektyviais principais nustatytus ir faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius įkainius bei tokiu būdu finansuoti galimai neefektyvią valstybės registrų tvarkytojų veiklą yra akivaizdus neatsakingo ir neracionalaus valstybės valdymo pavyzdys. Į VĮ Registro centro veiklos neefektyvumą dėmesį atkreipė ir nepriklausomą veiklos auditą 2017 m. atlikę ekspertai, atkreipę dėmesį į aukštų darbo užmokesčių sąnaudas. 2015 m. darbo užmokestis ir socialinis draudimas sudarė didžiąją dalį, t. y. 71 proc. VĮ Registrų centro metinių sąnaudų arba apie 15 mln. eurų. 2016 m. trečiąjį ketvirtį šios sąnaudos buvo dar beveik 3 mln. eurų didesnės. Pagal šiuo metu galiojančio Informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, registro duomenys, jo informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami ne visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, o tik mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Taip pat neatlygintinai informacija iš valstybės registrų teikiama fiziniams asmenims apie juos pačius kartą per kalendorinius metus pagal prašymą ir perduodama susijusiems registrams bei valstybės informacinėms sistemoms. Tokio neatlygintino duomenų teikimo išlaidos, apskaičiuotos taip pat pagal faktinių duomenų teikimo sąnaudų neatitinkančius įkainius, pagal Informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 4 dalį yra finansuojamos iš registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų finansavimo šaltinių.
Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje konstatavo, jog valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, todėl, siekiant užtikrinti neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo skaidrumą ir pagrįstumą, reikėtų atlikti tokių sąnaudų pagrįstumo įvertinimą ir numatyti pareigą duomenų gavėjams patvirtinti duomenų gavimo apimtis prieš priimant sprendimą dėl sąnaudų kompensavimo. Tai, kad šiuo metu nėra skaidraus ir aiškaus mechanizmo, leidžiančio objektyviai įvertinti tiek neatlygintinai suteiktų duomenų teikimo sąnaudų, tiek už duomenų teikimą nustatyto atlyginimo pagrįstumą, patvirtina tai, kad priežiūros institucijos ir valstybės registrus tvarkanti valstybės įmonė pateikia ženkliai besiskiriančias neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinai suteiktų paslaugų dydžius. Valstybės kontrolė minėtoje ataskaitoje konstatavo, kad VĮ Registrų centro duomenų teikimo sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis atsižvelgiant į tai, kad duomenų teikimas nėra pagrindinė šios įmonės veiklos sritis. 2013–2015 m. duomenų teikimo sąnaudos sudarė vidutiniškai 40 proc. visų patiriamų sąnaudų, t. y. 11,6 mln. iš 29,3 mln. Eur. Vidutiniškai pusė šių sąnaudų buvo neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos, t. y. apie 6 mln. Eur. Tuo tarpu pats VĮ ,,Registrų centras“, pateikdamas informaciją apie valstybės institucijoms suteiktas paslaugas nurodo, kad 2015 m. spalio mėn.–2016 m. rugsėjo mėn. neatlygintinai valstybės institucijoms pagal patvirtintus įkainius suteikė paslaugų už 17,8 mln. Eur., t. y. beveik tris kartus daugiau nei faktinės neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos.
Atlygintinas registro duomenų teikimas vieno viešojo administravimo subjekto kitam viešojo administravimo subjektui jo tiesioginėms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti turi neigiamą įtaką sąveikų tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų realizavimui bei bendradarbiavimo tarp viešojo administravimo subjektų skatinimui. Dėl šių priežasčių dažnai dubliuojami skirtingų institucijų renkami duomenys, neracionaliai naudojami valstybės finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai bei užkertamas kelias vieno langelio principui įgyvendinti viešajame sektoriuje, t. y. gyventojai priversti teikti tuos pačius duomenis kelioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti valstybės registrus ir informacines sistemas valdantys viešojo administravimo subjektai, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, teikiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr.
I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kurių tikslas – užtikrinti, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija būtų neatlygintinai gaunami ir naudojami viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose. Siekiant šio tikslo, nustatomi šie įstatymų projektų uždaviniai:
skaidrų valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo vertinimo mechanizmą. 2. Nustatyti, kad valstybė kompensuoja valstybės registrų tvarkytojų patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas tik po to, kai jų pagrįstumą įvertina nepriklausoma Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgdama į duomenų gavėjų pateiktas neatlygintinai gautų duomenų iš valstybės registrų apimtis. Siekiant užtikrinti, kad kitais atvejais, kai duomenys teikiami ne valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, atlyginimo už duomenų teikimą dydžiai atitiktų realias, tik su duomenų teikimu susijusias sąnaudas, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų valstybės registrų tvarkytojų pajamas ir su duomenų teikimu susijusias sąnaudas bei teiktų Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui rekomendacijas dėl atlyginimo už duomenų teikimą perskaičiavimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymą: 1.
Už registro objekto registravimą gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė) (25 straipsnio 3 dalis). 2. Apskaičiuojant atlyginimą už registro objekto registravimą, turi būti įvertinamos registro administravimo išlaidos kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atlyginimo dydis turi būti pagrįstas darbuotojų, registruojančių registro objektą, darbo laiko sąnaudomis registravimo procedūrai atlikti, naudojamų informacinių technologijų sprendimų įdiegimo investicijų grąža ir šių informacinių technologijų sprendimų naudojimo sąnaudos (25 straipsnio 4 dalis). 3. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai jie teikiami neatlygintinai (29 straipsnio 1 dalis). 4. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai:
1) teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą;
2) perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis;
3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. (29 straipsnio 3 dalis). 5.
5. Išlaidos, registro tvarkytojo patirtos dėl neatlygintino išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių (29 straipsnio 4 dalis). 6. Atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo, mokėjimo tvarką ir registro administravimo išlaidų ir investicijų grąžos įvertinimo principus nustato Vyriausybė (29 straipsnio 5 dalis). 7. Atlyginimas už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimą neturi viršyti registro administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža (29 straipsnio 6 dalis). 8. Atlyginimo dydis turi būti pagrįstas registro tvarkytojo nuolatinėmis sąnaudomis ir diferencijuotas atsižvelgiant į teikiamų registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų kiekį ir naudojamus informacinių technologijų sprendimus (29 straipsnio 6 dalis). 9. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Atlyginimo dydis viešai skelbiamas registro tvarkytojo interneto svetainėje (29 straipsnio
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad:
savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, valstybės registruose ir informacinėse sistemose tiek registruoja duomenis, tiek gauna duomenis iš jų nemokamai. 2.
neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas po to, kai nepriklausoma institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumą pagal jai duomenų gavėjų patvirtintas einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. 3. Valstybės registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie faktines registro pajamas ir sąnaudas Vyriausybės įgaliotai nepriklausomai institucijai, kuri atlieka faktinių registro pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimu, vertinimą ir teikia rekomendacijas Vyriausybei arba žinybinio registro valdytojui dėl atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo perskaičiavimo. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos turės teigiamos įtakos viešojo administravimo sistemos efektyvumui, bendradarbiavimui tarp valstybės ir savivaldybių institucijų bei viešųjų paslaugų kokybei, nes bus užtikrintos sąlygos vieno langelio principo įgyvendinimui. Aiškus ir skaidrus neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo mechanizmas leis užtikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo racionalumą ir skaidrumą. Įsigaliojus pataisoms, bus įgyvendintos ir Valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje ,,Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ rekomendacijos dėl būtinybės užtikrinti neatlygintino duomenų teikimo kompensavimo pagrįstumą, nustatyti skaidrius ir objektyvius atlyginimo už duomenų teikimą apskaičiavimo kriterijus bei užtikrinti, kad atlyginimo už duomenų teikimo dydis būtų peržiūrimas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai turės teigiamą įtaką valstybės įmonių, valdančių informacinius išteklius, veiklos skaidrumui ir efektyvumui, nes jų patiriamų veiklos sąnaudų pagrįstumas ir nustatyto atlyginimo už duomenų teikimą objektyvumas bus vertinamas nepriklausomos institucijos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo plėtrai, nes bus sudarytos sąlygos nemokamai naudotis ir keistis informacija su valstybės registrais valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, o tai ženkliai prisidės prie viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo ir vieno langelio principo įgyvendinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti tvarką, pagal kurią būtų vertinamos valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumas ir jų kompensavimas. Taip pat turės būti įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 739 ,,Dėl atlyginimo už valstybės registrų ir kadastrų duomenų teikimą dydžių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų atitiktis priimtiems įstatymams. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina valstybės registrų duomenų teikimo teisinio reguliavimo ir kainodaros atitiktį tiek Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatoms, tiek 2013 m. šią direktyvą atnaujinusios direktyvos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus ir nustačius privalomą valstybės registrus tvarkančių subjektų dėl neatlygintino duomenų teikimo patirtų sąnaudų pagrįstumo vertinimą, Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius šio vertinimo mechanizmą ir duomenų gavėjų informacijos apie neatlygintinai gautų valstybės registrų duomenų apimtis teikimo Vyriausybės įgaliotai nepriklausomai institucijai tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Nustačius skaidrų ir aiškų valstybės registrų tvarkytojų patirtų neatlygintino duomenų registravimo valstybės registruose ir duomenų iš jų teikimo sąnaudų pagrįstumo vertinimo mechanizmą ir užtikrinus tinkamą jo įgyvendinimą bei kontrolę, ekspertų vertinimu, neatlygintino duomenų registravimo ir teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms metinės išlaidos, kurios turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto, prognozuojama, jog galėtų būti apie 6 mln. Eur. per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Valstybės registras“, ,,neatlygintinas duomenų teikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-08 Nr. S-2017-2158 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 41¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-403, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-406, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAPILDYMO 8¹STRAIPSNIU IR 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
SUSIJUSIO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR.XI-1807 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad už registro objekto registravimą atlyginimas neimamas, kai „registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Pagal galiojantį įstatymą registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (kurios nėra registro tvarkytojos), vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas teikia registro tvarkytojui duomenis, kurių pagrindu registro tvarkytojas registruoja registro objektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą susimokėti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2.
straipsnio 2 dalimi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sąnaudos, registro tvarkytojo patirtos įstatyme nurodytiems subjektams neatlygintinai teikiant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, finansuojamos iš šiam registrui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną duomenų ir dokumentų teikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos registro tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Pastebėtina ir tai, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. 3. Atkreipiame dėmesį, kad, priėmus įstatymą, pakistų valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos registro tvarkytojams kompensuoti jų patirtas sąnaudas atliekant neatlygintinį duomenų ir dokumentų teikimą įstatyme nurodytiems subjektams, poreikis. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasikeitė projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data: vietoj 2018 sausio 1 d. siūloma įtvirtinti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pakeista ir projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma data, iki kurios Vyriausybė turėtų paskirti instituciją atitinkamoms įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti. 2. Atsižvelgiant į šios išvados 1 pastaboje išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad, priėmus įstatymą, iki 2017 m. gruodžio 31 d. liktų santykinai trumpas laiko tarpas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 3 dalyje nereikėtų pakeisti datos, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Projekto lyginamasis variantas taisytinas, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, penktojo skirsnio nuostatas (projekto lyginamasis variantas rengiamas galiojančio įstatymo pagrindu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas,
komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vedėja Jolita Šlikienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Ieva Žilionienė, VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Rūta Adamonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-151 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 25 straipsnio
neimamas, kai „registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Pagal galiojantį įstatymą registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (kurios nėra registro tvarkytojos), vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas teikia registro tvarkytojui duomenis, kurių pagrindu registro tvarkytojas registruoja registro objektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą susimokėti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
2
išteklių valdymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sąnaudos, registro tvarkytojo patirtos įstatyme nurodytiems subjektams neatlygintinai teikiant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, finansuojamos iš šiam registrui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną duomenų ir dokumentų teikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos registro tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Pastebėtina ir tai, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. Pritarti iš dalies Nepritarta siūlymui dėl biudžeto lėšų kompensavimo už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos registro tvarkytojams kompensuoti jų patirtas sąnaudas atliekant neatlygintinį duomenų ir dokumentų teikimą įstatyme nurodytiems subjektams, poreikis. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti
ministerijos 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Registrų centras 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau
Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims. Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja.
Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus.
Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie 20 proc. metinių Registrų centro pajamų. Priėmus Projektuose siūlomus pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius
„neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių
valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais.
Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą.
Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. pavedimą Nr. 12-6198.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindimus valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą, turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose
procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo Ekonomikos komitete. Nepritarti Pritarta iniciatorių siūlomam reguliavimui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-09-20 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr.
SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8–13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-407) (toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2667 įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d., siūlyti Seimui sujungti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. Pritarti
2 2.
Siūlyti Seimui Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ)
straipsniais keičiamų VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardyti atsakingą instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant
kt.). Pritarti
sąnaudų apskaičiavimo ir vertinimo (priežiūros) mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis
įstaigoms, taip pat Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui:
straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį;
2017-09-20
duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr.
XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
2017-09-20
straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija Vyriausybės nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą;
2017-09-20
straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija atlieka ne atitinkamų sąnaudų vertinimą, o atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimo dydžių pagrįstumo vertinimą, t. y. ar šie dydžiai apskaičiuoti laikantis pagal VIIVĮ 29 straipsnio 5 dalį Lietuvos
departamento 2017 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-406 pateiktą pastabą, kad pagal Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-406 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, ar valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti, siūlyti Seimui tobulinti Projektus ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, jeigu šie duomenys reikalingi valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti. Nepritarti
Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti
reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406, tobulinant šį projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, sujungiant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-407. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-04-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, VĮ „Registrų centras“ l.e.p. direktorius Arvydas Bagdonavičius, VĮ „Registrų centras“ vyriausiasis patarėjas Aidas Petrošius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad už registro objekto registravimą atlyginimas neimamas, kai „registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Pagal galiojantį įstatymą registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (kurios nėra registro tvarkytojos), vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas teikia registro tvarkytojui duomenis, kurių pagrindu registro tvarkytojas registruoja registro objektą.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą susimokėti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti išimtį dėl valstybės rinkliavos ėmimo, kuomet duomenis valstybės registrams apie registruojamą objektą teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos
rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos duomenis, reikalingus registro objekto registravimui, valstybės registrams teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13)22 2.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo)
patirtos įstatyme nurodytiems subjektams neatlygintinai teikiant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, finansuojamos iš šiam registrui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną duomenų ir dokumentų teikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos registro tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai.
Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pastebėtina ir tai, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad įtrauktos netinkamai apskaičiuotos, nepagrįstos sąnaudos nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepateikus patikslintos informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.
Savivaldybių funkcijos apima tiek savarankiškas, tiek deleguotas funkcijas. Šio įstatymo kontekste netikslinga diferencijuoti, kokio pobūdžio funkcijoms reikalingi registrų duomenys, nes jie reikalingi savivaldybių ir jų įstaigų visoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų
pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia informaciją apie patirtas sąnaudas Sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti,. Šios sąnaudos finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų per mėnesį laiko nuo metų pabaigos pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-13) 3.
Atkreipiame dėmesį, kad, priėmus įstatymą, pakistų valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos registro tvarkytojams kompensuoti jų patirtas sąnaudas atliekant neatlygintinį duomenų ir dokumentų teikimą įstatyme nurodytiems subjektams, poreikis. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-03-20) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346
Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr.
XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
centras“ (2017-04-06) Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims. Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir
(arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip
„nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas
sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia
(apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie 20 proc. metinių Registrų centro pajamų.
Priėmus Projektuose siūlomus pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius
„neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių
valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą.
Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą. Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų
(kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB
„Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų
paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį. - Activity Based Costing) metodu. Sistema pristatyta ir apsvarstyta darbo grupėje, sudarytoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 „Dėl darbo grupės sudarymo“, vykdant Ministro Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. pavedimą Nr. 12-6198.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindinius valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą[1], turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius[2]. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose - Lietuva užima 2 vietą pasaulyje po Naujosios Zelandijos. Turto registravimo procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo Ekonomikos komitete. Nepritarti Įstatymo projekte yra numatytas registrų tvarkytojo patiriamų sąnaudų kontrolės ir kompensavimo mechanizmas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas (2017-04-26)1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti išimtį dėl valstybės rinkliavos ėmimo, kuomet duomenis valstybės registrams apie registruojamą objektą teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos duomenis, reikalingus registro objekto registravimui, valstybės registrams teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
ir savivaldybių komitetas (2017-04-26)22 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad įtrauktos nepagrįstos, netinkamai apskaičiuotos sąnaudos, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepateikus patikslintos informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.
Savivaldybių funkcijos apima tiek savarankiškas, tiek deleguotas funkcijas. Šio įstatymo kontekste netikslinga diferencijuoti, kokio pobūdžio funkcijoms reikalingi registrų duomenys, nes jie reikalingi savivaldybių ir jų įstaigų visoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia informaciją apie patirtas sąnaudas dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Šios Ssąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų per mėnesį laiko nuo metų pabaigos pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją.
Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“
paskirti pranešėjai: Irena Šiaulienė Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė [1] The World Bank. Boing Business 2017 (http://www.doingbusiness.org/reports/global-reports/domg-business-2017'). [2] The World Bank. Doing Business. Measuring Business Regulations. Registering Property Methodology (http://www.doingbusiness.org/Methodology/Registering-Propertv').
Audito komitetas
2017-10-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Sigita Panovienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorės pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Sereičikaitė, VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Rūta Adamonienė, VĮ Registrų centro l.e. Juridinių asmenų registro departamento viršininko pareigas Rasa Kunigėlytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad už registro objekto registravimą atlyginimas neimamas, kai „registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Pagal galiojantį įstatymą registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (kurios nėra registro tvarkytojos), vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas teikia registro tvarkytojui duomenis, kurių pagrindu registro tvarkytojas registruoja registro objektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą susimokėti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-132 2.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sąnaudos, registro tvarkytojo patirtos įstatyme nurodytiems subjektams neatlygintinai teikiant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, finansuojamos iš šiam registrui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną duomenų ir dokumentų teikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos registro tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Pastebėtina ir tai, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina nustatyti aiškų sąnaudų kompensavimo registro tvarkytojui mechanizmą, terminą per kurį Vyriausybės įgaliota institucija privalėtų atlikti savo vertinimą, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas ir terminą, per kurį turi būti pateikiama informacija Vyriausybės įgaliotai institucijai apie patirtas sąnaudas. Siūlomas neatlygintinas duomenų teikimas tik vienos rūšies savivaldybių funkcijų vykdymui yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar tai savivaldybių savarankiškosios ar valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, jų vykdymui reikalingi atitinkami duomenys ir už šių duomenų teikimą turėtų būti kompensuojama. Tokia tvarka, kai būtų kompensuojama tik dalis savivaldybių funkcijų paskatintų Vyriausybę diegti įvairias priemones, kuriomis būtų sumažintas tokio neatlygintino duomenų teikimo poreikis. Todėl valstybės biudžeto lėšomis turėtų būtų kompensuojama už visus savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, kurie yra reikalingi savivaldybės funkcijų vykdymui nepriklausomai nuo to ar šie duomenys yra reikalingi valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) ar savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdymui, ir šis kompensavimo mechanizmas turėtų sistemiškai apimti tiek valstybines tiek ir savivaldybės įstaigas ir institucijas, pastarųjų nediferencijuojant pagal tai kokio pobūdžio funkcijoms šie duomenys reikalingi. Žr.
Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymą, pakistų valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos registro tvarkytojams kompensuoti jų patirtas sąnaudas atliekant neatlygintinį duomenų ir dokumentų teikimą įstatyme nurodytiems subjektams, poreikis. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai:
Seimo valdyba 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-189 paprašė Vyriausybės pateikti išvadą dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-403–408, kuri gauta 2017 m. rugsėjo 20 d. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.
VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ Registrų centras, 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr.
Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai). <...> Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams.
<...>
Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui, 2016 m. Registrų centras viešajam sektoriui suteikė neatlygintinai duomenų už 19,9 mln.
Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln. Eur, t.y. apie
pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius „neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis.
Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą. Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą.
<...>
Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindimus valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą1, turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius2 . Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose
procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo ekonomikos komitete. Nepritarti Įstatymo projektais Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 siūloma nustatyti ne tik skaidrų ir nepriklausomą neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kontrolės ir jų kompensavimo mechanizmą, taip pat ir siūlomos priemonės, skirtos užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui, t. y. kai fiziniai ir juridiniai asmenys, padidinus nustatytus duomenų registravimo ir duomenų teikimo įkainius, privalėtų kompensuoti dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms prarastas Registrų centro pajamas.
Siūloma nustatyti, kad nepriklausoma institucija privalėtų vertinti visus duomenų teikimo įkainius ir jų atitikimą realioms duomenų teikimo sąnaudos. Nustačius neatitikimą, registro valdytojas būtų įpareigojamas perskaičiuoti duomenų teikimo įkainius pagal realias sąnaudas. 2016 m. VĮ Registrų centras viešajam sektoriui neatlygintinai suteikė duomenų už 19,9 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ konstatavo, jog duomenų teikimas nėra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis, todėl duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinų sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis. Valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, o Registrų centras viešai neskelbia informacijos apie neatlygintinai pateiktų duomenų srautus ir gavėjus. Manytina, kad VĮ Registrų centras pelnosi iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vykdydamas viešojo administravimo funkcijas pagal realių sąnaudų neatitinkančius įkainius. Tokia situacija neatitinka ne tik pamatinių viešojo administravimo principų, bet ir ES teisės aktų ir teikiamų rekomendacijų, taip pat ne kartą sulaukė neigiamo Valstybės kontrolės vertinimo.
Kitoje Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 21 d. audito ataskaitoje ,,Vieno langelio principo įgyvendinimas“ konstatuota, jog neužtikrinus galimybės gauti visų reikalingų valstybės informacinių išteklių duomenų per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, stringa elektroninių paslaugų kūrimas, o viena iš pagrindinių problemų, kodėl institucijos mažai naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, yra ta, kad per šią sąveikumo platformą nėra pasiekiami pagrindinių registrų duomenys. Manytina, kad šie duomenys yra nepasiekiami dėl to, jog šiuo metu Registrų centras turi galimybę gauti sąnaudų neatitinkantį atlyginimą už duomenų teikimą, todėl nėra suinteresuotas automatizuotu valstybės registrų duomenų teikimu per Valstybės informacinių išteklių platformą, už tai negaunant pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo preambulės 19 punktas numato, kad šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. Tai, kad duomenų keitimasis tarp viešojo administravimo subjektų nėra laikoma pakartotiniu naudojimu, patvirtina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai nurodyta, kad keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už duomenų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms negali viršyti ribinių duomenų teikimo sąnaudų.
Paminėtina ir kitų valstybės institucijų praktika – Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-09-20 Nr. 761 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
(toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 2 ir 4 straipsniais keičiamų VIIVĮ
instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant Priežiūros institucijai parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.). Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant Vyriausybės pasiūlymui paskirti Ryšių reguliavimo tarnybą atsakinga už atitinkamų įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manytina, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią instituciją nėra tikslinga.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, jog įstatymo projektų nuostatų įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., tačiau Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
registravimo sąnaudų apskaičiavimo ir vertinimo (priežiūros) mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui:
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį;
už registro duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr.
XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija Vyriausybės nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą;
keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija atlieka ne atitinkamų sąnaudų vertinimą, o atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo dydžių pagrįstumo vertinimą, t. y. ar šie dydžiai apskaičiuoti laikantis pagal VIIVĮ 29 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos. Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 1 ir 3 straipsniais keičiamų VIIVĮ 27 straipsnio 6 dalyje ir 35
straipsnio 3 dalyje, siekiant išvengti praktinių šių nuostatų taikymo problemų, nurodyti finansavimo šaltinį – valstybės biudžeto lėšas. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-406 pateiktą pastabą, kad pagal Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-406 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, ar valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti, siūlyti Seimui tobulinti Projektus ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, jeigu šie duomenys reikalingi valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti. Nepritarti Siūlomas neatlygintinas duomenų teikimas tik vienos rūšies savivaldybių funkcijų vykdymui yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar tai savivaldybių savarankiškosios ar valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, jų vykdymui reikalingi atitinkami duomenys ir už šių duomenų teikimą turėtų būti kompensuojama. Tokia tvarka, kai būtų kompensuojama tik dalis savivaldybių funkcijų paskatintų Vyriausybę diegti įvairias priemones, kuriomis būtų sumažintas tokio neatlygintino duomenų teikimo poreikis. Todėl valstybės biudžeto lėšomis turėtų būtų kompensuojama už visus savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, kurie yra reikalingi savivaldybės funkcijų vykdymui nepriklausomai nuo to ar šie duomenys yra reikalingi valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) ar savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdymui, ir šis kompensavimo mechanizmas turėtų sistemiškai apimti tiek valstybines tiek ir savivaldybės įstaigas ir institucijas, pastarųjų nediferencijuojant pagal tai kokio pobūdžio funkcijoms šie duomenys reikalingi. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti Seimui numatyti Projektų įsigaliojimą datą – 2019 m. sausio 1 d., išskyrus Projektų nuostatas dėl Priežiūros institucijos paskyrimo. Pritarti Argumentai:
Pritariant Vyriausybės pasiūlymui, siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnį, taip pat tarpusavyje suderinti Įstatymų projektų Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Nepriklausomai nuo to, jog įstatymo projektų nuostatų įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-407 siūlomos keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XII-2667 nuostatos įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d. ir jau yra inkorporuotos į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407 į vieną bendrą projektą ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2017-10-111 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, teikia registro tvarkytojui duomenis, o registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 nesiūloma keisti nusistovėjusių duomenų teikimo ir registravimo procedūrų, o numatyti išimtį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus, duomenis valstybės registrams teiktų nemokamai. Siūlytina suvienodinti ir taikyti analogiškas procedūras dėl atlyginimo už registro objekto registravimo ir tokių sąnaudų vertinimo tvarkos bei dėl registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai ir Vyriausybės 3 ir 5 pasiūlymams, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 1 straipsniu keičiamo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos Vyriausybės nustatytas, išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja duomenis, reikalingus registro objekto registravimui, valstybės registrams teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuotas ir mokamas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
223 N Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 siekiamos įtvirtinti naujos teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo ir atlyginimo už duomenų teikimą mechanizmu, nėra iki galo aiškios ir įstatymo lygmeniu nesureguliuotos, nenumatyti atitinkami terminai, procedūros. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai ir atsižvelgiant į Vyriausybės 5 ir 7 pasiūlymus, įvertinus nepriklausomo išorės audito dalyvavimo tikslingumą, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnį. Pasiūlymas: 1.Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų,. Vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, registro tvarkytojas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia auditoriaus arba audito įmonės patikrintus duomenis apie per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, apskaičiuotas remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka. kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 darbo dienų nuo registro tvarkytojo pateiktų duomenų apie patirtas sąnaudas kartu su auditoriaus patikrinimo ataskaita gavimo dienos įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų, dydžio tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis ir pateikia išvadą registro tvarkytojui. Registro tvarkytojo sąnaudos, nurodytos šiame punkte, patikrinamos auditoriaus ar audito įmonės registro tvarkytojo lėšomis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktas vertinti sąnaudų dydis yra nepagrįstas, registro tvarkytojas privalo per 10 darbo dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotas ir pagrįstas sąnaudų dydis.“ 2.Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnį 3 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo sąnaudos turi būti registro tvarkytojo lėšomis patikrintos auditoriaus ar audito įmonės. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžiai apskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia išvadą registro tvarkytojui.“
N Argumentai: Pritariant projektų Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 iniciatoriams, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, valstybės registruose ir informacinėse sistemose registruoja duomenis ir gauna iš jų duomenis nemokamai, taip pat siekiant nustatyti aiškias sąnaudų už neatlygintiną duomenų teikimą teikimo, tikrinimo ir vertinimo procedūras, siūlytina papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 nauju straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,2.
Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir
(arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo.“
išdėstyti taip: ,,3. Visos išlaidos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.“
išdėstyti taip:
„4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos duomenų
teikimą, mutatis mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Sąnaudos, kurias informaciją teikianti institucija patyrė dėl informacijos, teiktinos už atlyginimą, neatlygintiną teikimą, teikiamos, tikrinamos ir vertinamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
N Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui dėl Įstatymų projektų Nr. XIIIP-403
Nr.
XIIIP-406 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Įstatymų projektų Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. 3. Nepriklausomai nuo to, jog įstatymo projektų nuostatų įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. Pritarti
paskirti pranešėjai: N. Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėjos Asta Rubežė ir Laura Pranaitytė
komitetaS
INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR.XI-1807 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-406
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis, Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Semėnė, Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Ruseckas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vedėja Jolita Šlikienė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Ieva Žilionienė, , VĮ Registrų centro Finansų valdymo departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Rūta Adamonienė, Lietuvos žinios – D. Tarasevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad už registro objekto registravimą atlyginimas neimamas, kai „registro objektą registruoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Pagal galiojantį įstatymą registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (kurios nėra registro tvarkytojos), vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas teikia registro tvarkytojui duomenis, kurių pagrindu registro tvarkytojas registruoja registro objektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus privalo teikti duomenis valstybės registrams ir už šių duomenų įregistravimą susimokėti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sąnaudos, registro tvarkytojo patirtos įstatyme nurodytiems subjektams neatlygintinai teikiant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, finansuojamos iš šiam registrui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų, ,,kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už neatlygintiną duomenų ir dokumentų teikimą būtų atlyginamos tik po to, kai Vyriausybės įgaliota institucija įvertintų sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, tačiau lieka neaišku, kokio dydžio sąnaudos būtų kompensuojamos registro tvarkytojui tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota instituciją nuspręstų, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai. Be to, projekte nėra nustatomas terminas, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija tokį vertinimą privalėtų atlikti po to, kai registro tvarkytojas jai pateiktų atitinkamą informaciją apie patirtas sąnaudas. Taip pat nėra aiškus informacijos apie patirtas sąnaudas pateikimo, sąnaudų vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos informacijos ,,apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis“ periodiškumas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Pastebėtina ir tai, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymui, ar valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3Atkreipiame dėmesį, kad, priėmus įstatymą,
pakistų valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos registro tvarkytojams kompensuoti jų patirtas sąnaudas atliekant neatlygintinį duomenų ir dokumentų teikimą įstatyme nurodytiems subjektams, poreikis. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą
prie Teisingumo ministerijos 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr.
I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, informuojame, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ „Registrų centras“ 2017-04-06 Valstybės įmonė Registrų centras (toliau — Registrų centras) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-406, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9,11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-407 (toliau — Projektai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — Civilinis kodeksas) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.76 straipsnis). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, Registrų centro nuomone, Projektuose numatytu teisiniu reguliavimu būtų sukuriamos nevienodos sąlygos vykdyti ūkinę veiklą viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims.
Seimui svarstyti teikiamuose Projektuose siūloma nustatyti, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymus ir (arba) sutartis. Taip pat siūloma įteisinti neatlygintiną registro objektų registravimą valstybės registruose, kai paslaugos užsakovės yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pataisų iniciatoriai iš esmės teigia, kad Projektu siūloma užtikrinti mažesnes valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančių valstybės įmonių paslaugų kainas ir didesnį jų tvarkomų duomenų prieinamumą. Tačiau finansinės ir ekonominės siūlomo modelio prognozės ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog priėmus siūlomas pataisas labiau tikėtinas visiškai priešingas efektas - duomenų bei registravimo paslaugų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugs, dėl to šios paslaugos pabrangs ir taps sunkiau prieinamos gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Svarbu pažymėti, jog toks reiškinys kaip „nemokamas duomenų teikimas“ viešajame sektoriuje apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju manytina, kad tai yra toks duomenų teikimo būdas, kai visas sąnaudas kompensuoja valstybės biudžetas asignavimų forma arba jas padengia (apmoka) kiti duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr.
665
„Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ imperatyvią nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės negali dirbti nuostolingai, pagrindinius valstybės registrus ir jų duomenimis grindžiamas informacines sistemas tvarkančio Registrų centro patirtos viešajam sektoriui suteiktų duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos turės būti kompensuojamos įdiegus veiksmingą kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto (toks mechanizmas šiuo metu neveikia) arba perkeliant aptariamas sąnaudas fiziniams asmenims ir privatiems duomenų vartotojams. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė draudžia tokio tipo vartotojų diskriminaciją, kai viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikiamos paslaugos, už kurias gyventojai ir privatūs juridiniai asmenys turi mokėti nustatytą kainą. Būtent šia norma vadovautasi, kai Lietuvai harmonizuojant savo teisinę bazę su Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo nustatyta pareiga viešojo sektoriaus institucijoms (išskyrus teisėsaugos ir mokesčių administravimo institucijas) mokėti nustatytą atlygį už Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Minėtas sprendimas, kuriuo buvo išplėsta mokių registro duomenų vartotojų bazė, leido nedelsiant sumažinti registro duomenų teikimo sąnaudas (kaštus), o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų išrašo kaina visiems vartotojams sumažėjo 5 kartus. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Registrų centras dėl susiklosčiusios valstybės praktikos de facto 70 proc. savo tvarkomų duomenų viešojo sektoriaus institucijoms suteikia neatlygintinai. Pavyzdžiui,
19,9 mln. Eur, o įmonės pajamos už mokamų duomenų teikimą iš privataus ir viešojo sektoriaus vartotojų tuo pat laikotarpiu sudarė apie 9,1 mln.
Eur, t.y. apie 20 proc. metinių Registrų centro pajamų. Priėmus Projektuose siūlomus pakeitimus ir turint galvoje, kad per pastaruosius 7 metus taip ir nepavyko sukurti efektyvaus centralizuoto viešajam sektoriui suteiktų paslaugų kompensavimo mechanizmo, valstybės registrų duomenų teikimo sąnaudos (kaštai) išaugtų padidindami galutinę paslaugos kainą mokiems vartotojams, kurių imtį sudarys tik gyventojai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės. Ir atvirkščiai, atsisakius „neatlygintino“ duomenų teikimo viešajam sektoriui idėjos, pagrindinių valstybės registrų duomenų kainą nedelsiant būtų galima sumažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės valdomų įmonių vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojami tik valstybės biudžeto lėšomis, vykdant komercinę veiklą gautu pelnu arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Šis ir kiti galiojantys Lietuvos Respublikos teisinės aktai bei Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijos iš esmės draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą ir nesudaro galimybių dėl neatlygintino vienų valstybės registrų paslaugų teikimo viešojo sektoriaus institucijoms patirtus nuostolius kompensuoti kitų valstybės registrų veiklos pelnu. Registrų centras kritiškai vertina pasiūlymus viešojo sektoriaus institucijoms neatlygintinai teikti ne tik tvarkomų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, bet ir nemokamai teikti registravimo paslaugas, kurios yra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis bei esminis pajamų šaltinis. Pvz., Registrų centras 2016 m. gavo 1,8 mln.
Eur pajamų už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turto registravimą. Tačiau projektuose nėra numatytas registro tvarkytojo dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra pasisakoma apie tokių sąnaudų finansavimą. Vietoje siūlomo Europos Sąjungos teisės principams prieštaraujančio neatlygintinų paslaugų viešajam sektoriui teikimo svarstytinas fiksuoto, realiomis veiklos sąnaudomis grindžiamo registravimo mokesčio visiems paslaugos vartotojams taikymas, neatsižvelgiant į registruojamų objektų sudėtingumą, vertę, o juridinių asmenų registravimo atveju - teisinę formą. Toks registravimo paslaugų modelis, kuris Teisingumo ministerijos buvo suformuluotas dar 2015 m., užtikrintų tolygų registravimo sąnaudų kompensavimo paskirstymą visiems šių paslaugų vartotojams ir ribinės registravimo paslaugų kainos sumažėjimą. Projekte Nr. XIIIP-407 numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal tokią įstatymo redakciją, jeigu ji būtų priimta, Registrų centras pagrindinių valstybės registrų sąveiką privalėtų realizuoti per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4852 keičiamas Įstatymas neturėtų nustatyti konkrečių elektroninei paslaugai teikti reikalingų informacinių technologijų sprendimų ir duomenų perdavimo būdų, taip pat neturėtų užkirsti kelio duomenų teikėjui ir gavėjui pasirinkti kiekvienoje situacijoje racionaliausią, efektyviausią ir pigiausią duomenų perdavimo būdą ir jam reikalingą informacinių technologijų sprendimą.
Todėl siūlome papildyti Nutarimo projektą pasiūlymu tikslinti keičiamo Įstatymo
išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas privalomai teikia duomenų keitimosi tarp institucijų paslaugas institucijoms tik tokiais atvejais, kai duomenų reikia sudėtinėms elektroninėms viešosioms ar administracinėms paslaugoms kurti ir teikti, arba tais atvejais, kai tų pačių duomenų reikia ir kitiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms. Registro centro nuomone, nepalikus įstatyme išimties, kai ta pati institucija gali tiesiogiai tvarkyti savo susiejusius registrus, tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems valstybės informacinių išteklių tvarkymo principams. Ydingu laikytinas Projektų rengėjų raginimas taikyti nulinių sąnaudų (kaštų) metodą nustatant sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas viešojo sektoriaus institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo kartu su ir ją iš dalies keičiančia direktyva Nr. 2013/37/ES (toliau - Direktyva) rekomenduoja viešojo sektoriaus institucijoms, nustatančioms mokestį už duomenų pakartotinį naudojimą, taikyti mokestį, kuris iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų.
Direktyvoje taip pat pažymima, jog reikėtų ypač atsižvelgti tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos, skelbiama Direktyvoje, turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą. Siekiant objektyviai nustatyti atlyginimų už pagrindinių valstybės registrų teikiamas paslaugas dydžius, 2005 m. Registrų centro užsakymu UAB „Emst & Young Baltic“ įdiegė faktinėmis veiklos sąnaudomis grindžiamų paslaugų įkainių skaičiavimo sistemą, paremtą pasaulyje plačiai taikomu vadinamuoju ABC (angį.
12-6198. Tokiam atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio nustatymo principui pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-82 sudaryta darbo grupė, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, šiuo metu tokiai įkainių skaičiavimo metodikai pritaria ir Valstybės kontrolė. Vadovaujantis šia metodika, įmonė įkainius perskaičiuoja kasmet ir teikia tvirtinimui nuo 2006 metų, tačiau Vyriausybėje šie įkainiai nė sykio nebuvo patvirtinti. Būtent dėl Vyriausybės vengimo svarstyti peržiūrėtus Registrų centro paslaugų įkainius Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Registrų centro pateiktais kainodaros duomenimis, buvo priversta konstatuoti, jog dabartiniai šios valstybės įmonės įkainiai neatitinka realių veiklos sąnaudų. Projekto autorių siūlomas viešojo sektoriaus institucijoms suteiktų duomenų sąnaudų kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas laikytinas ydingu, nes patirtas sąnaudas registrų ir informacinių sistemų tvarkytojui siūloma kompensuoti ne tų sąnaudų atsiradimo (t.y. paslaugos suteikimo) momentu, o kitais finansiniais metais. Registrų centro nuomone, siūlomas modelis sukuria realią grėsmę pagrindinius valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių finansinių srautų stabilumui grėsmę, ypač pirmaisiais siūlomų pataisų taikymo metais. Primename, kad pagrindinius valstybės registrus tvarkantis Registrų centras yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas yra ne tik viešojo administravimo paslaugų teikimas, bet ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas, tvarkomų registro duomenimis grindžiamų elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, skatinantis e. valdžios paslaugų bei tvarkomų duomenų prieinamumą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Registrų centro veikloje realizuotas savifinansavimo modelis, kurį tokio tipo institucijų veikloje rekomenduoja taikyti Pasaulio bankas, konstatavęs, jog biudžetinis finansavimas riboja institucijos galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas.
Registrų, informacinių sistemų konsolidavimas, duomenų integravimas, naujų IT sprendimų sukūrimas ir panaudojimas leido Registrų centrui sukurti geriausią pasaulyje (kartu su Nyderlandais dalijamės pirmą vietą) žemės administravimo sistemą[¹], turinčią aukščiausius duomenų patikimumo, skaidrumo, pasiekiamumo bei geografinės apimties rodiklius[²]. Tai užtikrino Lietuvos lyderystę turto registravimo srityje Pasaulio Banko atliekamuose „Doing Business“ reitinguose - Lietuva užima 2 vietą pasaulyje po Naujosios Zelandijos. Turto registravimo procedūros Lietuvoje atliekamos greičiau ir pigiau nei EU ar EBPO šalyse. Pvz., Lietuvoje vidutinis turto registravimo įkainis (apimantis ne tik Registrų centro, bet ir notarams sumokamą atlygį) yra net 6 kartus mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvoje įkainis sudaro vos 0,8 proc. turto vertės, tuo tarpu EU vidurkis yra 4,5 proc., o EBPO šalių vidurkis - 4,2 proc.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengiant Projektus nebuvo konsultuotasi su pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojais ir tvarkytojais. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti Registrų centro atstovus į Projektų svarstymą Seimo Ekonomikos komitete. Nepritarti Argumentai:
Atkreipiame dėmesį, kad konkretūs pasiūlymai nėra pateikti. Įstatymo projektais Nr.
Įstatymo projektais Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 siūloma nustatyti skaidrų ir nepriklausomą neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kontrolės ir jų kompensavimo mechanizmą, ir siūlomos priemonės, skirtos užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui, t. y. kai fiziniai ir juridiniai asmenys, padidinus nustatytus duomenų registravimo ir duomenų teikimo įkainius, privalėtų kompensuoti dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms prarastas Registrų centro pajamas. Siūloma nustatyti, kad nepriklausoma institucija privalėtų vertinti visus duomenų teikimo įkainius ir jų atitikimą realioms duomenų teikimo sąnaudos. Nustačius neatitikimą, registro valdytojas būtų įpareigojamas perskaičiuoti duomenų teikimo įkainius pagal realias sąnaudas. 2016 m. VĮ Registrų centras viešajam sektoriui neatlygintinai suteikė duomenų už 19,9 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ konstatavo, jog duomenų teikimas nėra pagrindinė Registrų centro veiklos sritis, todėl duomenų teikimo sąnaudų ir neatlygintinų sąnaudų mastas yra neproporcingai didelis. Valstybės mastu neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo kontrolės mechanizmai nenumatyti, o Registrų centras viešai neskelbia informacijos apie neatlygintinai pateiktų duomenų srautus ir gavėjus. Manytina, kad VĮ Registrų centras pelnosi iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vykdydamas viešojo administravimo funkcijas pagal realių sąnaudų neatitinkančius įkainius. Tokia situacija neatitinka ne tik pamatinių viešojo administravimo principų, bet ir ES teisės aktų ir teikiamų rekomendacijų, taip pat ne kartą sulaukė neigiamo Valstybės kontrolės vertinimo.
Kitoje Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 21 d. audito ataskaitoje ,,Vieno langelio principo įgyvendinimas“ konstatuota, jog neužtikrinus galimybės gauti visų reikalingų valstybės informacinių išteklių duomenų per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, stringa elektroninių paslaugų kūrimas, o viena iš pagrindinių problemų, kodėl institucijos mažai naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, yra ta, kad per šią sąveikumo platformą nėra pasiekiami pagrindinių registrų duomenys. Manytina, kad šie duomenys yra nepasiekiami dėl to, jog šiuo metu Registrų centras turi galimybę gauti sąnaudų neatitinkantį atlyginimą už duomenų teikimą, todėl nėra suinteresuotas automatizuotu valstybės registrų duomenų teikimu per Valstybės informacinių išteklių platformą, už tai negaunant pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo preambulės 19 punktas numato, kad šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešiesiems uždaviniams. Tai, kad duomenų keitimasis tarp viešojo administravimo subjektų nėra laikoma pakartotiniu naudojimu, patvirtina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai nurodyta, kad keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už duomenų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms negali viršyti ribinių duomenų teikimo sąnaudų.
Paminėtina ir kitų valstybės institucijų praktika – Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis duomenimis bei valdoma informacija keičiasi nemokamai. Neatlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinamas Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės išvada 2017-09-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8–13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-403, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-404, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-405, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8¹ straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-408, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 (toliau Įstatymo projektas Nr. XIIIP-406) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-407 (toliau Įstatymo projektas Nr. XIIIP-407) (toliau kartu - Projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau - Seimas) juos tobulinti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2667 įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d., siūlyti Seimui sujungti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-407 ir Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. Pritarti
Seimui Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 2 ir 4 straipsniais keičiamų VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardyti atsakingą instituciją – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Priežiūros institucija). Tai sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti Projektuose numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, dalyvaujant Priežiūros institucijai parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.).
Pritarti iš dalies Argumentai Pritariant Vyriausybės pasiūlymui paskirti Ryšių reguliavimo tarnybą atsakinga už atitinkamų įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manytina, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią instituciją nėra tikslinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, jog įstatymo projektų nuostatų įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., tačiau Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. Siūlytina tai spręsti baigiamosiose įstatymo nuostatose. 3. Vyriausybės išvada
mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti
Priežiūros institucijai neturėtų būti sukurta neproporcinga siekiamam tikslui administracinė našta, siūlyti Seimui: 4.1. atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtį; Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 5. Vyriausybės išvada 2017-09-203
užtikrinti atlyginimo už registro duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-406 ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-407 nustatyti, kad turi būti atliekamas registro tvarkytojo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, susijusių su registro duomenų teikimu, taip pat per ataskaitinį laikotarpį teiktų duomenų apimties auditas;
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 6. Vyriausybės išvada 2017-09-203
projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ
nustatyta tvarka vertina ne neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo (valstybės informacinės sistemos valdytojo) sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš atitinkamo biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą; Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 7. Vyriausybės išvada 2017-09-20
projekto Nr. XIIIP-407 2 straipsniu keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad Priežiūros institucija atlieka ne atitinkamų sąnaudų vertinimą, o atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo dydžių pagrįstumo vertinimą, t. y. ar šie dydžiai apskaičiuoti laikantis pagal VIIVĮ 29 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos. Atsižvelgti Šis pasiūlymas neaktualus Valstybės informacinių išteklių įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406. 8. Vyriausybės išvada
5Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 1 ir 3 straipsniais keičiamų VIIVĮ 27 straipsnio 6 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje, siekiant išvengti praktinių šių nuostatų taikymo problemų, nurodyti finansavimo šaltinį – valstybės biudžeto lėšas. Atsižvelgti Šis pasiūlymas neaktualus Valstybės informacinių išteklių įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406. 9. Vyriausybės išvada
m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-406 pateiktą pastabą, kad pagal Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys reikalingi savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, ar valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti, siūlyti Seimui tobulinti Projektus ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama už savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pateiktus duomenis, jeigu šie duomenys reikalingi valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti. Pritarti
keičiamo VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 4 straipsniu keičiamo VIIVĮ 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „einamaisiais metais“ įrašyti žodžius „ataskaitinio laikotarpio“. Pritarti
įgyvendinimui (skirti (numatyti) Priežiūros institucijai priskiriamoms naujoms funkcijoms vykdyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, parengti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.), siūlyti Seimui numatyti Projektų įsigaliojimą datą – 2019 m. sausio 1 d., išskyrus Projektų nuostatas dėl Priežiūros institucijos paskyrimo. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 7. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-04-26 Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-406 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
2017-04-261 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti išimtį dėl valstybės rinkliavos ėmimo, kuomet duomenis valstybės registrams apie registruojamą objektą teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), išskyrus atvejus, kairegistro objektą registruoja valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigosduomenis, reikalingus registro objekto registravimui, valstybės registrams teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas, iš esmės pritardamas pasiūlymui, tačiau kartu atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadoje 3 punkte nurodytą pastabą, siūlo detalesnį reglamentavimą - Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 2. 3.
2017-04-263 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma numatyti, kad registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad įtrauktos nepagrįstos, netinkamai apskaičiuotos sąnaudos, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepateikus patikslintos informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos. Savivaldybių funkcijos apima tiek savarankiškas, tiek deleguotas funkcijas. Šio įstatymo kontekste netikslinga diferencijuoti, kokio pobūdžio funkcijoms reikalingi registrų duomenys, nes jie reikalingi savivaldybių ir jų įstaigų visoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia informaciją apie patirtas sąnaudas dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms,valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
Šios Ssąnaudos, kuriasregistro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms,valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, kai Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registro tvarkytojo pateiktos informacijos apie patirtas sąnaudas gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų per mėnesį laiko nuo metų pabaigos pateiktą informaciją apie einamaisiais praėjusiais metais gautų duomenų apimtis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai ir nepagrįstai, registro tvarkytojas privalo per 10 dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.“ Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas, iš esmės pritardamas pasiūlymui, tačiau kartu atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadoje 4.1, 4.2, 4.3, 6 ir 7 punktuose suformuluotus pasiūlymus, siūlo detalesnį reglamentavimą - Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 4. 4. Audito komitetas 2017-10-11 Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-407 siūlomos keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 nuostatos įsigaliojo
išteklių valdymo įstatymą, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407 į vieną bendrą projektą ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus ir
2017-10-111 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, teikia registro tvarkytojui duomenis, o registro objektą registruoja registro tvarkytojas. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-406 nesiūloma keisti nusistovėjusių duomenų teikimo ir registravimo procedūrų, o numatyti išimtį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus, duomenis valstybės registrams teiktų nemokamai. Siūlytina suvienodinti ir taikyti analogiškas procedūras dėl atlyginimo už registro objekto registravimo ir tokių sąnaudų vertinimo tvarkos bei dėl registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai ir Vyriausybės 3 ir 5 pasiūlymams, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 1 straipsnį.
XIIIP-406 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 1 straipsniu keičiamo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos
rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos Vyriausybės nustatytas, išskyrus atvejus, kairegistro objektą registruoja duomenis, reikalingus registro objekto registravimui, valstybės registrams teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuotas ir mokamas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama iš dalies tuo aspektu, kad Ekonomikos komitetas pritaria ne tik Audito komiteto paminėtiems Vyriausybės 3 ir 5 pasiūlymams, tačiau taip pat ir 6 pasiūlymui bei Teisės departamento 2 pastabai, kuriais siūlytina detalizuoti, kad iš biudžeto lėšų būtų kompensuojama už ne visoms savivaldybių institucijoms ir įstaigoms funkcijoms atlikti būtinus duomenis, bet tik valstybės perduotoms savivaldybėms vykdyti funkcijoms, kurios yra detalizuotos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje - Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 6. Audito komitetas 2017-10-113 Argumentai:
Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-406 siekiamos įtvirtinti naujos teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo ir atlyginimo už duomenų teikimą mechanizmu, nėra iki galo aiškios ir įstatymo lygmeniu nesureguliuotos, nenumatyti atitinkami terminai, procedūros. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai ir atsižvelgiant į Vyriausybės 5 ir 7 pasiūlymus, įvertinus nepriklausomo išorės audito dalyvavimo tikslingumą, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnį. 1. Pasiūlymas:
„1. Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 2 straipsnio 2 dalį
ir ją išdėstyti taip:
„4. Sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų,
pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų,. Vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, registro tvarkytojas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia auditoriaus arba audito įmonės patikrintus duomenis apie per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, apskaičiuotas remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 darbo dienų nuo registro tvarkytojo pateiktų duomenų apie patirtas sąnaudas kartu su auditoriaus patikrinimo ataskaita gavimo dienos įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, kurias prašoma finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų, dydžio tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis ir pateikia išvadą registro tvarkytojui.Registro tvarkytojo sąnaudos, nurodytos šiame punkte, patikrinamos auditoriaus ar audito įmonės registro tvarkytojo lėšomis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktas vertinti sąnaudų dydis yra nepagrįstas, registro tvarkytojas privalo per 10 darbo dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotas ir pagrįstas sąnaudų dydis.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama iš dalies tuo aspektu, kad Ekonomikos komitetas pritarė ne tik Audito komiteto paminėtiems Vyriausybės 5 ir 7 pasiūlymams, tačiau taip pat ir 6 pasiūlymui bei Teisės departamento 2 pastabai, kuriais siūlytina detalizuoti, kad iš biudžeto lėšų būtų kompensuojama už ne visoms savivaldybių institucijoms ir įstaigoms funkcijoms atlikti būtinus duomenis, bet tik valstybės perduotoms savivaldybėms vykdyti funkcijoms, kurios yra detalizuotos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje -Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 7. Audito komitetas 2017-10-113 Pasiūlymas:
2Papildyti įstatymo projekto Nr.
XIIIP-406 2 straipsnį 3 nauja dalimi - keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi ją išdėstant taip:
„Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos,
registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo sąnaudos turi būti registro tvarkytojo lėšomis patikrintos auditoriaus ar audito įmonės. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžiai apskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia išvadą registro tvarkytojui.“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 8. Audito komitetas 2017-10-115 Argumentai:
Pritariant projektų Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 iniciatoriams, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, valstybės registruose ir informacinėse sistemose registruoja duomenis ir gauna iš jų duomenis nemokamai, taip pat siekiant nustatyti aiškias sąnaudų už neatlygintiną duomenų teikimą teikimo, tikrinimo ir vertinimo procedūras, siūlytina papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 nauju straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo.“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Visos šlaidos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.“
3Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos
duomenų teikimą, mutatis mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka.
Sąnaudos, kurias informaciją teikianti institucija patyrė dėl informacijos, teiktinos už atlyginimą, neatlygintiną teikimą, teikiamos, tikrinamos ir vertinamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariama iš dalies tuo aspektu, kad Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės išvados 6 pasiūlymui bei Teisės departamento 2 pastabai, kuriais siūlytina detalizuoti, kad iš biudžeto lėšų būtų kompensuojama už ne visoms savivaldybių institucijoms ir įstaigoms funkcijoms atlikti būtinus duomenis, bet tik valstybės perduotoms savivaldybėms vykdyti funkcijoms, kurios yra detalizuotos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje
Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui dėl Įstatymų projektų Nr. XIIIP-403
1Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
XIIIP-408 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. 3.
įsigaliojimo data yra numatyta 2019 m. sausio 1 d., Priežiūros institucija jau dabar turi pradėti ruoštis naujų funkcijų vykdymui, todėl būtina jau 2018 metais užtikrinti atitinkamą finansavimą šių funkcijų vykdymui. Pritarti iš dalies Argumentai: Ekonomikos komitetas, pritardamas, kad įstatymas turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d., tačiau kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būti priimti anksčiau, o Vyriausybė taip pat kiek įmanoma anksčiau turėtų nustatyti, kuri konkrečiai institucija turės įgyvendinti Priežiūros institucijos funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamą šios Priežiūros institucijos finansavimą ir pasirengimą būsimų funkcijų vykdymui, siūlo tikslinti įstatymo įgyvendinimo nuostatas - Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymas Nr. 7. 10. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-10-18 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-406, tobulinant šį projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, sujungiant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu
ir pasiūlymai: 7.1 Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr. XIIIP-406 ir XIIIP-407) įstatymo projektui Nr. XIIIP-406(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-11- 15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų paketo svarstymo Seime metu įstatymo projektu Nr. XIIIP-407 siūlomas keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2667 jau įsigaliojo nuo šių metų balandžio 1 d. ir todėl atsispindi aktualioje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcijoje, įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 teisinį reguliavimą perkėlus į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-406, būtina pakeisti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-406 pavadinimą išdėstyti taip:
2017-11- 151 Argumentai: Atsižvelgiant į:
1) Teisės departamento 1 pastabą, kuria siūloma tikslinti įstatymo projekto nuostatas, kad valstybės ar savivaldybių institucijos ne pačios registruoja, o teikia registruoti registro tvarkytojui atitinkamus duomenis;
2) Vyriausybės išvadoje 3 punkte suformuluotą pasiūlymą įtvirtinti analogišką sąnaudų apskaičiavimo mechanizmą registravimo atveju kaip ir duomenų teikimo atveju; siūlytina tobulinti 25 straipsnio 3 dalies reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, Vyriausybės nustatytas išskyrus atvejus, kai registro objektą registruoja duomenis, reikalingus registruoti registro objektui, teikia valstybės institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas ir savivaldybių institucijos ir bei įstaigos, vykdydamos valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
2017-11- 152 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 yra perkeliamos kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 nuostatos, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ‚2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Registro duomenys, registro informacija susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms perduodami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami registrą tvarkančioje institucijoje ir nereikalauja papildomo jų apdorojimo. Jeigu parengtinis perduodamų registro duomenų ir registro informacijos formatas ar turinys neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautus registro duomenis ir registro informaciją, arba jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingus registro duomenis ir registro informaciją, registro duomenis ir registro informaciją perduodantis registro tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam registro duomenų, registro informacijos formatui ar turiniui parengti ir (ar) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atitinkamai buvusi 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Pritarti 4.
2017-11- 153 Argumentai: Atsižvelgiant į:
tikslintinas nustatant sąnaudų grąžinimo mechanizmą Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius trūkumų dėl duomenų apskaičiavimo;
tikslintinas, nustatant terminus, per kiek laiko Vyriausybės įgaliota institucija turėtų atlikti vertinimą dėl patirtų sąnaudų pagrįstumo ir duomenų teikimo periodiškumą;
pagal kurią, siūlytina detalizuoti, kad iš biudžeto lėšų būtų kompensuojama už ne visoms savivaldybių institucijoms ir įstaigoms funkcijoms atlikti būtinus duomenis, bet tik valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms;
administracinės naštos, turėtų būti atsisakyta pareigos institucijoms teikti informaciją apie gautų duomenų apimtis;
registro duomenų teikimą dydžių pagrįstumą, nustatyti, kad turi būti atliekamas ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, teiktų duomenų apimties auditas;
vertintų ne duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą, o registro tvarkytojo sąnaudų dydžio pagrįstumą;
„einamaisiais metais“ vartoti „ataskaitiniu laikotarpiu“;
į tai, kad į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 yra perkeliamos kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 nuostatos, siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 d. 3 p., 4 d., 5 d. nuostatas. Pasiūlymas: „3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos
institucijoms ir teismams valstybės institucijoms bei įstaigoms, teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybių institucijoms ir bei įstaigoms, valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti vykdyti pagal prašymą ir (arba) sutartis.“
2Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
tvarkytojas patirtos patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams valstybės institucijoms bei įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybių institucijoms ir bei įstaigoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. ir
(arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, registro tvarkytojas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia auditoriaus arba audito įmonės patikrintus duomenis apie per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, apskaičiuotas remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotais ir patvirtintais atlyginimo už duomenų teikimą dydžiais.
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 darbo dienų nuo registro tvarkytojo pateiktų duomenų apie patirtas sąnaudas kartu su auditoriaus patikrinimo ataskaita gavimo dienos įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, dydžio tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis ir pateikia išvadą registro tvarkytojui. Registro tvarkytojo sąnaudos, nurodytos šiame punkte, patikrinamos auditoriaus ar audito įmonės registro tvarkytojo lėšomis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktas vertinti sąnaudų dydis yra nepagrįstas, registro tvarkytojas privalo per 10 darbo dienų pateikti patikslintą informaciją.
Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotas ir pagrįstas sąnaudų dydis.“
3Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos,
registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo sąnaudos turi būti registro tvarkytojo lėšomis patikrintos auditoriaus ar audito įmonės. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžiai apskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia išvadą registro tvarkytojui.”
2017-11- 154 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 yra perkeliamos kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-407 nuostatos, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir atsižvelgiant į Teisės departamento, Vyriausybės pasiūlymus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės informacinės sistemos duomenys prašančiajai
institucijai teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie jau yra informacinę sistemą tvarkančioje institucijoje naudojami ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo. Jeigu parengtinis perduodamų valstybės informacinės sistemos duomenų turinys ar formatas neatitinka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo poreikių arba prašantysis registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gautų valstybės informacinės sistemos duomenų, jeigu dėl sąsajų tarp registro ir (arba) informacinės sistemos nebuvimo nėra galimybės perduoti reikalingų duomenų, duomenis perduodantis valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka sukuria priemones, reikalingas prašomam valstybės informacinės sistemos duomenų formatui ar turiniui parengti ir (arba) apdoroti. Už Šių priemonių sukūrimą sukūrimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą vertina Vyriausybės įgaliota institucija ir šios priemonės finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis sumoka prašančiojo registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.““
2017-11- 155 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 yra perkeliamos kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-407 nuostatos, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir atsižvelgiant į Vyriausybės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Audito, Teisės ir teisėtvarkos komitetų pasiūlymus papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu. Pasiūlymas: „5 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai
perduodami valstybės institucijoms bei įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybių institucijoms ir bei įstaigoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti pagal prašymą ir (arba) sutartis, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinės sistemos valdytojai arba valstybės informacinės sistemos valdytojas ir registro tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo.“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Visos išlaidos sąnaudos, patiriamos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neatlygintinai institucijoms teikiamos informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, kai Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina valstybės informacinės sistemos valdytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą pagal jai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją apie einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. 3. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apskaičiuojant atlyginimą už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą, mutatis mutandis taikoma Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Sąnaudos, kurias informaciją teikianti institucija patyrė dėl informacijos, teiktinos už atlyginimą, neatlygintiną teikimą, teikiamos, tikrinamos ir vertinamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“
2017-11- 156 Argumentai: Atsižvelgiant į:
1) Vyriausybės išvados 8 punktą, kuriuo siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2019 m. sausio 1 d., išskyrus projekto nuostatas dėl Priežiūros institucijos paskyrimo;
2) tai, kad pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t. y. 2018 metais, Priežiūros institucija įstatymu pavedamų funkcijų vykdymui turės naujai sukurti savo kompetencijas (koreguoti struktūrą bei priimti specialistus) bei iki 2018 gegužės 1 d. turės parengti ir patvirtinti įstatymo 29 str.
d. nurodytų Vyriausybės nutarimų įgyvendinamuosius teisės aktus (Reikalavimus dėl atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių patikrinimo bei Sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimus), šių priežiūros institucijos naujų funkcijų finansavimui dar šiemet būtina numatyti valstybės biudžeto lėšas
nuostatas ne tik įpareigojant Vyriausybę priimti nustatytais terminais įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau ir paskirti konkrečią Priežiūros instituciją. Siūlytina tobulinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas, t. y. buvusi 3 straipsnį, laikyti 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–4 dalįdalis,
įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskiria instituciją šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatytoms funkcijoms vykdyti ir instituciją, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytoms funkcijoms vykdyti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 5 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį įgyvendinančius teisės aktus. 4.
šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį įgyvendinančius teisės aktus.“
paskirti pranešėjai: Mindaugas Bastys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 406(2). Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė