Projekto lyginamasis variantas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 IR 161
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo
tiesiogiai ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) forma ir turinys
administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, siunčiami paštu arba tiesiogiai. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. 2.
2Skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta:
1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, ar fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo būdo elektroninių ryšių priemonėmis;
4) viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono ir ar fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pristatymo dėžutės adresai, elektroninio pašto adresai, telefono ir ar fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
8) pareiškėjo reikalavimas;
9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;
10) pridedamų dokumentų sąrašas;
11) skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data.
Skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta:
1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, ar fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo būdo elektroninių ryšių priemonėmis;
4) viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono ir ar fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pristatymo dėžutės adresai, elektroninio pašto adresai, telefono ir ar fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
8) pareiškėjo reikalavimas;
9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;
10) pridedamų dokumentų sąrašas;
11) skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data. 3.
3Skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) per Nacionalinę
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos Teismų teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai:
skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos.
Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo
pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) patvirtinta kopija (nuorašas, skaitmeninė kopija) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo pareiškėjui įteikiama arba siunčiama šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka. įteikiamas arba pasiunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ar pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) nurodė pageidaująs dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) buvo paduotas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus,
pageidavimus gauti procesinius dokumentus tam tikru pageidaujamu būdu elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.“
1Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ((kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis), paštu arba tiesiogiai dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;“. 2.
2Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą;“. 7 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo
iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.“
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Teismo šaukimas ir pranešimas
posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimu į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai. 2. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. 3.
pašto siunta, Asmeniui asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo administravimo subjektui pranešama elektroninių ryšių priemonėmis arba siunčiama į jo buveinę. Šio įstatymo
įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. 4. Atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant paskelbiami specialiame interneto tinklalapyje.
Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. 5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, skelbimų lentoje.“
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Šaukimo pristatymas paštu ar per kurjerius, šaukimo
įteikimas
siunčiamas pristatomas paštu ar per kurjerius per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, arba registruotąja pašto siunta, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, šaukimas ar pranešimas siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai šaukimas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, Įteikimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 2. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 3. Šaukimas gali būti siunčiamas faksimiliniu laišku.
Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 4 3. Kai šaukimas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, Šaukimas šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei, įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą asmuo pasirašo. 5 4. Kai šaukimas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta ir Jeigu jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 6 5. Kai šaukimas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, Šaukimo šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas). 7 6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia kitomis nei Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 8 7. Šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena procesinis dokumentas laikomas įteiktu proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui kitą darbo dieną nuo procesinio dokumento išsiuntimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Adresatui atsisakius priimti šaukimą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, jį pristatantis asmuo tai pažymi šaukime ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina šaukimą pristatęs asmuo.“
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso
metu
1Proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pristatymo dėžutės adreso, elektroninio
pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pristatymo dėžutės, elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). 2. Už įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pristatymo dėžutės adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų, jeigu jie būtini siekiant priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pasikeitimą bylos proceso metu nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi teisę proceso dalyviams skirti baudą iki 60 eurų.“
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas
Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčiami administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai).
Rašytiniu prašymu sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai) šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčiamos ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.“
1Pakeisti 99 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas
(prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) šio įstatymo
administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui.“
2Pakeisti 99 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas šio
įstatymo
siunta, o šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.“
Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„109 straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims
Teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašai) išduodamos ar šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusioms proceso šalims jų reikalavimu.
Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai), taip pat atskiraisiais skundais neskundžiamų nutarčių sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutarčių perduoti bylą pagal jos priskirtinumą kitam teismui patvirtintos kopijos (nuorašai). Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų
pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, faksimiliniu laišku arba elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai.“
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, faksimiliniu laišku arba elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai.“
Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundai paduodami raštu per Nacionalinę
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, faksimiliniu laišku arba elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priėmus sprendimą, jo patvirtintos kopijos (nuorašai, skaitmeninės kopijos) nedelsiant nusiunčiamos paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui.“
131² straipsnio pakeitimas Pakeisti 131² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas per Nacionalinę elektroninių siuntų
pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.“
1Pakeisti 131⁴ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismo įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu. Teismo įsakymą, įteikiamą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).“
2Pakeisti 131⁴ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo įsakymas apeliacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas
įsiteisėja, jeigu per šio įstatymo 131⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pareiškėjui (išieškotojui).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 131⁵ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami Civilinio proceso kodekse nustatyta pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijų įteikimo skolininkams tvarka. Procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami kitomis elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 131⁶ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo
išdavimo turi būti pateikti raštu ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktus) nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiame skirsnyje nustatytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„133 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka
Apeliaciniai skundai paduodami raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.“
1.
134 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir
adresas, jeigu apeliantas turi, – elektroninio pristatymo dėžutės adresas, ir elektroninio pašto adresas, telefono ir ar fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;“. 2. Pakeisti 134 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo būdo elektroninių ryšių priemonėmis;“. 25 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 135 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti
prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami prašymą apeliacinės instancijos teismui raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.“
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apeliacinės instancijos teismas šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta
tvarka išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo
posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis per tris darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami proceso šalims šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka paštu arba šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 150 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu šio įstatymo
instancijos teismo sprendimo ar nutarties patvirtintas kopijas (nuorašus). Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 158 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinę sistemą, arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
išdėstyti taip:
„2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas),
gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono ir ar fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;“. 2.
2Pakeisti 160 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo
būdo elektroninių ryšių priemonėmis;“. 31 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas Pakeisti 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas ne vėliau kaip per 5
penkias darbo dienas jo kopijas šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia proceso šalims. Proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais teismas prašymo atnaujinti procesą skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4059(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas
paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skundai (prašymai, pareiškimai) administracinių
ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras.“
išdėstyti taip:
„1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas
(prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui
paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141,
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU
604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 36⁴ STRAIPSNIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 12, 13, 14, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr.
VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis). Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc., 2018 m. – 78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.) ir planuojama, kad
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2018 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (https://www.epolicija.lt). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, skundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai. Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra);
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas);
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga);
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶,
2019-11-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. 2. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „arba administraciniam teismui paduodami“, keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „ar pateikti papildomų paaiškinimų“, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paduodamas“, keičiamo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„paduoda“, keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Skundas
paduodamas“, keičiamo įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 133 straipsnyje po žodžių „skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje po žodžių „apeliacinės instancijos teismui“, keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pateikiamas“, atsisakytina žodžio „raštu“. 3.
dėmesys, kad projekto 9 straipsniu siūlomas keisti įstatymo 74 straipsnis reguliuoja tik teismo šaukimo įteikimo būdus ir nereguliuoja kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, todėl siūlomuose keisti įstatymo: 33 straipsnio 3 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 4 dalies, 95 straipsnio, 99 straipsnio 1 ir 3 dalių, 109 straipsnio, 126 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies ir 161 straipsnio 2 dalies nuostatose pateikiama nuoroda į įstatymo 74 straipsnyje nustatytą įteikimo arba siuntimo tvarką yra klaidinanti ir netiksli. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo 74 straipsnio pavadinimas, tačiau ir šio straipsnio turinys, kad jame iš tiesų atsirastų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kuria būtų galima vadovautis nurodytų įstatymo straipsnių atvejais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo 74 straipsnio nuostatos galimai turėtų ir galėtų būti taikomos tik teismo šaukimo įteikimo atveju, pavyzdžiui
įstatymo nuostatas siūlytina koreguoti, nurodant konkrečias keičiamo įstatymo
nuostatose nurodyti veiksmai. 4. Projekto
teisinio aiškumo principu ir derinant projekte vartojamas formuluotes su kartu teikiamais įstatymo projektais, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, žodis „nuo“ keistinas į žodį „po“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su įstatymų projektais reg. Nr. XIIIP-4069(2),
Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150,
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2019-11-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas.
Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti Pasiūlymas Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas
per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir
tiesiogiai ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
2019-11-04 2.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „arba administraciniam teismui paduodami“, keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „ar pateikti papildomų paaiškinimų“, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paduodamas“, keičiamo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje po žodžio „paduoda“, keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„Skundas paduodamas“, keičiamo įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„Skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 133 straipsnyje po žodžių „skundai
paduodami“, keičiamo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje po žodžių „apeliacinės instancijos teismui“, keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pateikiamas“, atsisakytina žodžio „raštu“. Pritarti
straipsnis reguliuoja tik teismo šaukimo įteikimo būdus ir nereguliuoja kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, todėl siūlomuose keisti įstatymo: 33 straipsnio 3 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 4 dalies,
dalies, 139 straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies ir 161 straipsnio 2 dalies nuostatose pateikiama nuoroda į įstatymo 74 straipsnyje nustatytą įteikimo arba siuntimo tvarką yra klaidinanti ir netiksli. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo 74 straipsnio pavadinimas, tačiau ir šio straipsnio turinys, kad jame iš tiesų atsirastų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kuria būtų galima vadovautis nurodytų įstatymo straipsnių atvejais.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo 74 straipsnio nuostatos galimai turėtų ir galėtų būti taikomos tik teismo šaukimo įteikimo atveju, pavyzdžiui 74 straipsnio 2 dalis, todėl siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo minėtas įstatymo nuostatas siūlytina koreguoti, nurodant konkrečias keičiamo įstatymo 74 straipsnio dalis, kurių nustatyta tvarka atliekami atitinkamose įstatymo nuostatose nurodyti veiksmai. Pritarti
4Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir derinant projekte vartojamas formuluotes su kartu teikiamais įstatymo projektais, reg. Nr. XIIIP-4059 –
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133,
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento l.e.p. direktorė Kristina Semėnė, vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas.
Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „arba administraciniam teismui paduodami“, keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „ar pateikti papildomų paaiškinimų“, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paduodamas“, keičiamo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„paduoda“, keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Skundas
paduodamas“, keičiamo įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 133 straipsnyje po žodžių „skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje po žodžių „apeliacinės instancijos teismui“, keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pateikiamas“, atsisakytina žodžio „raštu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-049 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu siūlomas keisti įstatymo 74 straipsnis reguliuoja tik teismo šaukimo įteikimo būdus ir nereguliuoja kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, todėl siūlomuose keisti įstatymo: 33 straipsnio 3 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 4 dalies, 95 straipsnio, 99 straipsnio 1 ir 3 dalių, 109 straipsnio, 126 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies ir 161 straipsnio 2 dalies nuostatose pateikiama nuoroda į įstatymo 74 straipsnyje nustatytą įteikimo arba siuntimo tvarką yra klaidinanti ir netiksli. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo 74 straipsnio pavadinimas, tačiau ir šio straipsnio turinys, kad jame iš tiesų atsirastų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kuria būtų galima vadovautis nurodytų įstatymo straipsnių atvejais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo 74 straipsnio nuostatos galimai turėtų ir galėtų būti taikomos tik teismo šaukimo įteikimo atveju, pavyzdžiui 74 straipsnio 2 dalis, todėl siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo minėtas įstatymo nuostatas siūlytina koreguoti, nurodant konkrečias keičiamo įstatymo
nuostatose nurodyti veiksmai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo principu ir derinant projekte vartojamas formuluotes su kartu teikiamais įstatymo projektais, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, žodis „nuo“ keistinas į žodį „po“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
teisės ir teisėtvarkos komitetas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 IR 161 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4059
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; NTA atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas, Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: TM Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Nepritarti Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms, projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema). Todėl pastaba nebėra aktuali. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 2, 6, 7, 15, 16, 17, 23, 25,29
teismui paduodami“, keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „ar pateikti papildomų paaiškinimų“, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paduodamas“, keičiamo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje po žodžio „paduoda“, keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„Skundas paduodamas“, keičiamo įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„Skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 133 straipsnyje po žodžių „skundai
paduodami“, keičiamo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje po žodžių „apeliacinės instancijos teismui“, keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„pateikiamas“, atsisakytina žodžio „raštu“. Nepritarti
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 4, 6, 8, 9,
straipsnis reguliuoja tik teismo šaukimo įteikimo būdus ir nereguliuoja kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, todėl siūlomuose keisti įstatymo:
dalies, 95 straipsnio, 99 straipsnio 1 ir 3 dalių, 109 straipsnio, 126 straipsnio
dalies ir 161 straipsnio 2 dalies nuostatose pateikiama nuoroda į įstatymo 74 straipsnyje nustatytą įteikimo arba siuntimo tvarką yra klaidinanti ir netiksli. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo 74 straipsnio pavadinimas, tačiau ir šio straipsnio turinys, kad jame iš tiesų atsirastų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kuria būtų galima vadovautis nurodytų įstatymo straipsnių atvejais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo 74 straipsnio nuostatos galimai turėtų ir galėtų būti taikomos tik teismo šaukimo įteikimo atveju, pavyzdžiui 74 straipsnio 2 dalis, todėl siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo minėtas įstatymo nuostatas siūlytina koreguoti, nurodant konkrečias keičiamo įstatymo 74 straipsnio dalis, kurių nustatyta tvarka atliekami atitinkamose įstatymo nuostatose nurodyti veiksmai. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Patobulintame projekte šių straipsnių, dėl kurių pasisako Teisės departamentas nelieka. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir derinant projekte vartojamas formuluotes su kartu teikiamais įstatymo projektais, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, žodis „nuo“ keistinas į žodį „po“. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos.
Patobulintame projekte šio straipsnio, dėl kurio pasisako Teisės departamentas nelieka. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė26 Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra priimtas įstatymas Nr. XIII-3049, kuriame yra keičiama ABTĮ 139 straipsnio 2 dalis. Įstatymo projekto 26 straipsnio, kuriuo yra keičiamas įstatymo 139 str. 2 d. nuostatos atitinkamai turėtų būti suderintos. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Patobulintame projekte šio straipsnio, dėl kurio pasisako Teisės departamentas nelieka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-04-01 Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 7, 9, 11 ir
įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir
įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr.
VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R-354-(1.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ (toliau – Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir
(2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį.
Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6)
„Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo
ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei).
Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt.
Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta.
Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad
„<...> paliekama galimybė teismui spręsti,
kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“.
Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip:
pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2.
pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas. Pritarti Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms, patobulintame įstatymo projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema). Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis E.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį ABTĮ įstatymo pakeitimai nebėra būtini. Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytas pastabas, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas išbraukiant iš šio įstatymo ir perkeliant jas į IAGNTĮ. 2. Nacionalinė teismų administracija 2020-04-03 Nacionalinė teismų administracija pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi. Pritarti
Lietuvos antstolių rūmai
advokatūra 2020-04-28 Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštą Nr. S-2020-801 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 (toliau - Raštas).
Rašte nurodytu įstatymų projektų paketu yra siekiama teisės aktuose įtvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) naudojimą. Advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad reaguodama į ankstesniame įstatymų projektų pakete buvusį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau - Advokatūros įstatymo papildymo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė savo poziciją, nurodydama, kad elektroninio pristatymo dėžutės veikimas neatitiktų advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą užtikrinančių reikalavimų, o numatomas teisinis reguliavimas apribotų laisvoje profesinėje rinkoje veikiančių advokatų galimybę pradėti su klientu teisinius santykius pasirinktu būdu, taip pat valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kontroliuoti advokato veiksmus, todėl advokato pareiga naudotis elektroninio pristatymo dėžute būtų nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu ir advokato pareiga užtikrinti bendravimo ir susižinojimo su klientu konfidencialumą (Priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio
projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Rašte nurodytame įstatymų projektų pakete išlaikyta
papildymo projekto, Advokatūra dėl šio projekto nepasisako. Atsižvelgti
rūmai 2020-03-06
projekto Nr. XIIIP-4071. Atsižvelgti
nuomonė negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-03-06 Pagal kompetenciją išnagrinėjome pateiktus pastaboms ir pasiūlymams įstatymų projektus Nr. XIIIP-4059-4077. Esminių pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4064 573 straipsnio 1 dalies nuostatos (projekto ir lyginamojo varianto) neatitinka aktualios redakcijos. Paminėtina, kad nuo
nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymas (XIII-2665), kurio 8 straipsnyje pakeista Administracinių nusižengimo kodekso 573 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgti
Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-03-12 Pagal kompetenciją susipažinome su pateiktais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4077 (toliau – KTĮ pakeitimo projektas) ir kitais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4059–4076. Iš esmės pritardami KTĮ pakeitimo projektui, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo.
Respublikos generalinė prokuratūra 2020-03-12 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais Nr. XIIIP-4059-4077, pagal kompetenciją teikia šias pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4060 (toliau – BPK projektas) . Atsižvelgti 4.
apsaugos inspekcija 2020-03-12 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), įvertinusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422, ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640 644 646 648 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir
projektą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII- 1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr.
I-599 papildymo 41 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70,72,74, 75, 76, 95 99 109 112 123 124 126 1312 1314 1315 1316 133 134 135 139 141
Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti
Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2020-03-13 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801, informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
apsaugos kontrolierė 2020-03-12 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia pastabas tik dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4073
2020-03-09
pakete esančio projekto Nr. XIIIP-4075. Atsižvelgti
2020-04-08 Komisija įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų neturi.
2
Šiuo metu Seime svarstomas Vyriausybės Seimui pateiktas įstatymų projektų paketas (XIIIP-4059-XIIIP-4077), kurio tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Informuojame, kad į Susisiekimo ministeriją kreipėsi asmuo, pranešdamas apie susidariusią probleminę situaciją pateikiant dokumentus naudojantis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema. Asmuo pateikė dokumentus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, naudodamasis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacine sistema, tačiau dokumentai nebuvo priimti, argumentuojant tuo, kad Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacine sistema, nors ir užtikrina dokumentų pateikimą elektroniniu būdu, tačiau tai savaime nereiškia, kad skundas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pažymime, kad prisijungti prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos paslaugų gavėjas gali šiais būdais: naudodamasis elektronine bankininkyste, asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro išduotu sertifikatu, valstybės įmonės Registrų centro Sertifikatų centro išduotu elektroniniu parašu, sertifikatais telekomunikacijų paslaugų teikėjų SIM kortelėse.
Susisiekimo ministerijos nuomone, šie prisijungimo prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos būdai užtikrina, kad asmens tapatybė buvo nustatyta prisijungimo prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos metu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad netikslinga reikalauti iš asmens elektroninę siuntą, suformuotą Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje, dar pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, kai asmuo jau buvo identifikuotas jungdamasis prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatyme nustatyti būdai iš esmės yra analogiški, tiems, kurie naudojami prisijungiant prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos. Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 4 dalį proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome:
bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (Seime svarstomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059) ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui
paduodamas per E. pristatymo sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos Teismų teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, išskyrus atvejus kai skundas paduodamas per E. pristatymo sistemą.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas perkeliant į IAGNTĮ (projektas XIIIP-4062) yra koreguojamas pagal šią pastabą minėtas projektas. 11. Specialiųjų tyrimų tarnyba Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. birželio 5 d. prašymą, atlikome Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312, 1314 , 1315 , 1316, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4059[1] ir su juo susijusių projektų Nr. XIIIP-4060-XIIIP-4077 (toliau – Įstatymų projektai) bei Seimo narės G. Burokienės pasiūlymo projektui Nr. XIIIP-4065(2)[2] (toliau – Pasiūlymas) antikorupcinį vertinimą. 1. Dėl Įstatymų projektų Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugią ir patikimą valstybės informacinę sistemą[3], kurios naudojimas efektyvintų teikiamų viešųjų, administracinių ir kitų paslaugų gavimą ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, teigiamai vertiname tikslą – reglamentuoti pareigą viešojo administravimo subjektams rengti ir keistis tarpusavyje parengtais elektroniniais, o ne popieriniais dokumentais, racionaliai naudojant tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių Įstatymų projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamąjį raštą[4] įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). Įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. 2. Dėl Pasiūlymo Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Pasiūlymu siekiama inkorporuoti į 2020 m. gegužės 28 d. priimtą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-2987 (nauja redakcija)[5] teisės normas dėl E. pristatymo sistemos įteisinimo ir jos ir kitų informacinių ir ryšių technologijų naudojimo viešojo administravimo subjektų veikloje. Atlikus antikorupcinį vertinimą, manome, kad Pasiūlyme siūlomas teisinis reglamentavimas sumažins teisinio reguliavimo aiškumą ir elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifų (toliau – elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifai) nustatymo skaidrumą, kadangi aiškiai neatskleidžia pagrindinių elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifų nustatymo sąlygų ir kriterijų bei šių paslaugų teikėjų atrankos mechanizmo, kaip tai numatoma nustatyti projekto Nr. XIIIP-4065(2) 3 straipsniu keičiamame 18 straipsnyje. Tai, kad aiškinamajame rašte išaiškinamas vienos ar kitos nuostatos turinys, tai nereiškia, kad ji bus taikoma taip, kaip aiškinamajame rašte numatoma taikyti. Pažymime, kad priėmus Pasiūlyme teikiamą nuostatą bus vadovaujamasi ne aiškinamuoju raštu, bet galiojančia priimto įstatymo nuostata, iš kurios neaišku, kaip bus nustatomi elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifai bei kaip bus vykdoma šių paslaugų teikėjų atranka, todėl gali būti suprantama ir taikoma nevienareikšmiškai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifų nustatymo skaidrumo, manome, kad pagrindinės tarifų nustatymo sąlygas ir kriterijus nustatyti įstatyme, kaip tai nustatyta projekto Nr. XIIIP-4065(2) 3 straipsniu keičiamame 18 straipsnyje. Kitų pastabų ir pasiūlymų Pasiūlymui pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas 2019-11-27 * pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus. 2. Ekonomikos komitetas 2020-04-29 * pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadoms bei komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-05-191 Argumentai: Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms bei atsižvelgus į tai, kad priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis E.pristatymo sistema ir pagal šią išimtį ABTĮ įstatymo pakeitimai nebėra būtini, patobulintame įstatymo projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema). Tačiau, atsižvelgiant į klausymų metu išsakytas pastabas, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas išbraukiant iš šio įstatymo ir perkeliant jas į IAGNTĮ. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
2021-05-192 Argumentai: Žr. prie 1 straipsnio argumentų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skundai (prašymai, pareiškimai) administracinių
ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras.“
jį išdėstyti taip:
„1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam
skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas;“
3Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas
elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/df76d2e0f49d11e9b399af08d0c47fd2?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=168a895c-8b47-4622-852d-afd03e161348. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cada2110a63211eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=168a895c-8b47-4622-852d-afd03e161348. [3] Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (toliau – E. pristatymo sistema). [4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/dc3dd280f49e11e9b399af08d0c47fd2?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=07edc87b-470d-4adf-bd35-2030f769f851. [5] Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/02e0c390abe011eab9d9cd0c85e0b745.