Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 362¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 362¹straipsniu:
„362¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme nustatytų statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimas
statybos įstatyme nustatytų statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą fiziniams asmenims – rangovams, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų, rangovo (fizinio, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos ar jų padalinio), taip pat statytojo (užsakovo) (juridinio asmens), statybą vykdančio ūkio būdu, ir statytojo (užsakovo) (juridinio ar fizinio asmens), statybą vykdančio rangos būdu, įdarbintiems darbuotojams – nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai per paskutinius 12 mėnesių, užtraukia baudą fiziniams asmenims – rangovams, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų, rangovo (fizinio, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos ar jų padalinio), taip pat statytojo (užsakovo) (juridinio asmens), statybą vykdančio ūkio būdu, ir statytojo (užsakovo) (juridinio ar fizinio asmens), statybą vykdančio rangos būdu, įdarbintiems darbuotojams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.“
589 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 589 straipsnio 1 dalies 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 95, 96, 97, 98, 98¹, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose,
4, 6, 7 dalyse, 362¹straipsnyje, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 1 dalies 67 punktą ir jį išdėstyti taip: „67) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – dėl šio kodekso 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 356¹, 356², 357, 357¹, 358, 361, 362, 362¹, 363, 364, 364¹, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4055(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 362¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 362¹straipsniu: „362¹ straipsnis. Lietuvos
reikalavimų pažeidimas
reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą fiziniams asmenims – rangovams, statybą rangos būdu vykdantiems statytojams (užsakovams), taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, juridinių asmenų - rangovo ar statybą vykdančio ūkio būdu statytojo (užsakovo) - vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų, rangovo ar statytojo (užsakovo) įdarbintiems darbuotojams – nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims – rangovams, statybą rangos būdu vykdantiems statytojams (užsakovams) taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų - rangovo ar statybą vykdančio ūkio būdu statytojo (užsakovo) - vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų, rangovo ar statytojo (užsakovo) įdarbintiems darbuotojams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.“2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
taip: „58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 47¹ straipsnio, 72 straipsnio 3 dalyje, 95, 96, 97, 98, 98¹, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio
4, 6, 7 dalyse, 362¹straipsnyje, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 67 punktą ir jį išdėstyti taip: „67) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 55, 56, 57 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,ĮSTATYMO
59² STRAIPSNIAIS BEI IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Statybos
liudijimais, o apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų. Apie 26 proc. mokesčių mokėtojų, dirbančių statybos sektoriuje, vertinami kaip rizikingi. Statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų statybos sektoriuje. Dažniausi piktnaudžiavimai: neapskaitytas /neteisingai apskaitytas /nelegalus darbas, pajamų neapskaitymas ir nedeklaruoti objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus, nepagrįstas sąnaudų ir pridėtinės vertės mokesčio atskaitos didinimas.
Analizuojant informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vykdomą nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimą bei priemones vykdant nelegalaus darbo prevenciją per 2018 metus, ypač pagal nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad 2018 m. daugiausia nelegalaus darbo inspektavimų atlikta statybos sektoriuje – 3 836 (2017 m.– 3166; 2016 m.– 1724), ir tai sudaro 52,02 proc. visų atliktų nelegalaus darbo inspektavimų (2017 m.– 39,64 proc.; 2016 m. – 24,59 proc.). Taip pat statybos sektoriuje buvo nustatyta ir daugiausiai nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų – 1 380 (2017 m. – 854; 2016 m. – 575). Nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų skaičius statybų sektoriuje 2018 m. sudarė 64,94 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų (2017 m.– 56,86 proc.;
proc. sudarė neteisėtai dirbę fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą (patikrinimų – 46 proc.), įmonėse – 33 proc. (patikrinimų – 52 proc.), o pas ūkininkus – 2 proc. (patikrinimų – 2 proc.). Nustatyti 229 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų – 174 statybos sektoriuje (iš jų nelegaliai dirbančių 11 nepilnamečių). Pažymėtina, kad individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą daugiausia vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nei leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, o turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijos Respublikoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.
Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nes pagal patikrinimų metu surinktą informaciją, jiems dažnai vadovauja Lietuvos Respublikos piliečiai, su kuriais jie nėra sudarę jokių sutarčių, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė. Nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui pirmiausia turėjo įtakos geopolitinė padėtis Ukrainoje, taip pat Lietuvos Respublikoje auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose bei užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos supaprastinimas. Laisvas darbuotojų judėjimas, iš vienos pusės, suteikė didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės – sudarė ir galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių. VDI, vykdydama statybų sektoriaus nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo, o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo. Dažnai nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pabėga iš statybvietės arba teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti.
Tokiais atvejais, atliekant nelegalaus darbo tyrimus, generalinių rangovų vadovai ar jų įgalioti atstovai pateikia VDI inspektoriams statybos rangos darbų sutartis su kitomis įmonėmis. Būna atvejų, kad ir šios įmonės taip pat pateikia sudarytas rangos sutartis, o su jų vadovais arba nepavyksta susisiekti arba joms būna pradėtos bankroto procedūros, arba tai įmonės, kurios daug kartų baustos už įvairius darbo teisės pažeidimus. Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones, yra dažni, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi, t. y. generaliniai rangovai nedisponuoja pakankama informacija apie subrangovus. Pastebėtina ir tai, kad generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais dirbančių įmonių. Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VDI turi labai ribotas galimybes bausti generalinius rangovus už statybos objekte nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, kurie galimai dirbo subrangovų naudai. Pažymėtina, kad VDI vis sunkiau efektyviai kontroliuoti nelegalų darbą statybų sektoriuje, prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis atgrasinti nuo šešėlio darbo rinkoje. Lietuvoje šešėlis labiausiai paplitęs sandoriuose tarp fizinio asmens ir namų ūkio (Baltic Journal of economics, 2016; C.C.Williams, I.A.Horodnic). Statybų sektoriuje vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose dažniausiai atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai neįregistravę veiklos – dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla.
Pažymėtina, kad iš
asmenų, net 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. VDI inspektoriams, atliekantiems neplaninius nelegalaus, nedeklaruoto darbo ar vykdomos nedeklaruotos savarankiškos veiklos patikrinimus, dažnai sudėtinga nustatyti galimus pažeidimus ir rinkti įrodymus. Šių pažeidimų ypatumai – abipusė nauda (pasipelnymas, vengimas mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, vengimas įteisinti savo teisinius santykius darbo sutartimi, vengimas turėti teisės aktuose nustatytus leidimus arba veiklos atlikimas, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos) juos darantiems asmenims ir sąmoningas jų darymas, pavyzdžiui, darbdaviai nelegaliai leidžia dirbti asmeniui, turinčiam bedarbio statusą ir gaunančiam valstybės jam mokamas išmokas; fizinis asmuo, vykdantis nedeklaruotą savarankišką veiklą, atlieka remonto darbus kitam fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruoto savarankiško darbo kontrolę (pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), tikrinant galimas neapskaitytas pajamas, susijusias su statybininkų realiai dirbtu darbo laiku ir už jį mokamą darbo užmokestį, susiduria su tuo, kad atvykę į statybvietę ne visada randa ten dirbančius įmonės, vykdančios pagal paslaugų teikimo ar rangos sutartį statybos darbus, darbuotojus, nes jie, anot įmonės vadovų, yra „pakeliui“ tarp statybviečių.
Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, vertindami įmonės pateiktus dokumentus, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie įdarbintus darbuotojus ir vykdomų /įvykdytų darbų mastus, pastebi, kad deklaruojamas darbuotojų skaičius jų deklaruotu darbo laiku negali /negalėjo realiai atlikti tokio masto darbų kiekio. Rengiant Statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės (toliau – statybininko SID kortelė) priemonės diegimo Lietuvoje koncepciją, buvo analizuojama Norvegijos ir Švedijos praktika, susijusi su nelegalaus darbo apraiškų statybos sektoriuje mažinimo priemonėmis. Viena iš šių priemonių yra statybininkų identifikavimas – statybininko ID kortelė. Prievolė turėti statybininko ID kortelę įtvirtinta Norvegijos nacionaliniuose įstatymuose nuo 2008 metų (nuo 2012 metų priemonė susijusi su darbuotojų ID kortele yra įtvirtinta valymo paslaugų srityje, pastaroji iniciatyva yra kilusi iš socialinių partnerių). Šios prievolės tikslas – susieti darbuotoją su įmone – darbdaviu (identifikacija). Norvegijos nacionaliniuose įstatymuose statybininko ID kortelė nesusieta su laiko apskaita ir darbuotojo kompetencijomis. Statybininko ID kortelė išduodama 2 metams, o duomenys yra saugomi 3 metus. Statybininko ID kortelės idėja kilo iš verslo asociacijų ir adaptuota pagal poreikius.
Šią idėją labai palaiko profesinės sąjungos – priemonė smarkiai padidino saugą. Asmuo, ketinantis gauti statybininko ID kortelę, turi būti įregistruotas konkrečiuose valstybės registruose. Pagrindinis vaidmuo procese – Norvegijos Darbo inspekcijai, kurios vardu statybininkų ID korteles išduoda privati kompanija („Idemia“), pagal paslaugų koncesiją (koncesija – privačiam subjektui suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą (Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas. 2005), tačiau šiuo atveju kyla rizika, kad pasikeitus koncesijos privačios bendrovės nariams, kiltų duomenų perkėlimo ir duomenų saugumo problema. Norvegijos Mokesčių inspekcijos vaidmuo, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra fiskalinė priemonė, yra nedidelis. Papildomai Oslo savivaldybėje veikia papildoma priemonė – kita ID kortelė, kuri susieta su darbuotojų kompetencijomis, kurias pripažįsta regioninės valdžios centrai. Oslo savivaldybė pati gali atlikti dirbančių darbuotojų monitoringą realiu laiku (kada ir kur kas dirba, kokia darbuotojų struktūra). Kitų šalių kortelės Norvegijoje nepripažįstamos. Švedijoje statybininko ID kortelė neprivaloma, bet darbdaviui įstatymuose yra numatyta prievolė vesti laiko apskaitos žurnalus (general ledger), o statybose – tik elektroninius žurnalus, kuriems nustatyti konkretūs reikalavimai. Iniciatyva nustatyti reikalavimus dėl elektorinių žurnalų kilo iš Švedijos mokesčių inspekcijos. Privaloma darbo laiko apskaita pirmiausiai pradėta restoranuose, skalbyklose, ir vėliau – statybose. Statybininko ID kortelėje kompetencijos tikrinamos savanoriškai, jas tikrina akredituoti centrai. Pagrindinis vaidmuo procese – Švedijos Mokesčių inspekcijai dėl privalomų darbo laiko apskaitos žurnalų (fiskalinė priemonė). Švedijos Darbo inspekcijos vaidmuo – nedidelis, nes ID kortelė neprivaloma.
Statybininko ID kortelės idėja kilusi iš verslo asociacijų. Darbuotojo ID kortelė sėkmingai veikia Suomijoje: ID kortelė (atpažinimo kortelė) yra privaloma kiekvienam statybų sektoriuje dirbančiam darbuotojui tuomet, jei statybų objekte yra daugiau darbdavių nei vienas. Statybininko ID kortelės fizinis pavidalas nėra reglamentuotas (gali būti tiesiog atspausdinta), bet joje privalo būti pažymėti šie duomenys: darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, mokesčių numeris ir darbdavio pavadinimas bei jo įmonės kodas. Suomijos Mokesčių inspekcija išduoda darbuotojui mokesčių numerį (mokesčių numeris suteikiamas visiems piliečiams, dėl užsieniečių – papildomos paraiškos ir procedūros). Darbo saugos kortelė, kuriai gauti būtinas sėkmingas mokymų baigimas – neprivaloma (savanoriška). Privalomosios ID kortelės poveikio vertinimas atliktas Suomijoje: privalomosios ID kortelės priemonė per
sektoriuje išaugo 9 proc., kai visas sektorius mažėjo; įstatyminė priemonė pripažinta efektyvia. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo pristatyta statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės (toliau – statybininko ID kortelė) diegimo Lietuvoje koncepcija (Šešėlinės ekonomikos mažinimas) ir buvo nutarta pritarti privalomos statybininko ID kortelės Lietuvoje įvedimo koncepcijai, o dėl priemonės įgyvendinimo – fiksuotos skirtingos nuomonės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 362¹straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – įteisinti Šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės – statybininko tapatybės identifikavimo kodo (toliau – statybininko ID kodas) – privalomumą, siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybų sektoriuje. Įstatymų projektų uždavinys – užtikrinti, kad kiekvienas savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis statybos darbus statybvietėje, ir juridinio asmens, vykdančio statybos darbus, darbuotojai, atliekantys statybos darbus statybvietėje, turėtų statybininko ID kodą ir duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis būtų įtraukti į Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos (toliau – Stebėsenos IS) Statybininko ID posistemę (toliau – ID Informacinė sistema). Statybininko ID kodas – statybvietėje statybos darbus atliekančiam asmeniui suteiktas xxxxxxx Informacinėje sistemoje susietas su joje kaupiamais socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose nuostatuose nustatyti duomenys apie Statybininko ID kodo turėtojo darbdavį, Statybininko ID kodo turėtoją bei statybvietę.
Statybininko ID kodas reikalingas statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims realiu laiku identifikuoti. Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos paskirtis – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai suteikti kodus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytiems konkrečioje statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims identifikuoti ir tvarkyti šių asmenų darbo laiko apskaitą bei kitus duomenis, nurodytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Stebėsenos IS nuostatuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė, tel. 8 706 68254, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) nuostatos nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.
Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalis). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis). Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis).
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta savarankiškai dirbančio asmens, vykdančio individualią veiklą sąvoka, t. y. savarankiškai dirbantis asmuo yra fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje individualia veikla. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) nustatyta tvarka fizinis asmuo vykdo individualią veiklą:
kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla (GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Individualios veiklos pažyma fiziniam asmeniui išduodama pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ (toliau – Individualios veiklos vykdymo taisyklės).
Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (GPM įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Verslo liudijimai išduodami tam tikroms verslo liudijimo veikloms pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (toliau – Verslo liudijimo išdavimo taisyklės ir Sąrašas). Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, yra išvardintos veiklos priskirtinos statybos darbams.
Darbdaviu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalimi, gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje: pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu; dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje; dirbti kaip laikinasis darbuotojas (DK 108 straipsnio 1 dalis).
Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos VDI teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas DK 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytas sąlygas (DK 109 straipsnio 1 dalis). Darbdaviu gali būti ir laikinojo įdarbinimo įmonė (darbdavys), besiverčianti laikinojo įdarbinimo veikla, ir sudariusi su laikinuoju darbuotoju laikinąją darbo sutartį, kurios pagrindu laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 straipsnio
administracinė atsakomybė juridiniams asmenims už: nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnis), Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus (Užimtumo įstatymo 57 straipsnis), nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 95 straipsnyje (Nelegalus darbas) numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims. Užimtumo įstatymo 59 straipsnyje yra apibrėžta nedeklaruotos savarankiškos veiklos sąvoka.
Fiziniai asmenys už nedeklaruotą savarankišką veiklą yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas). Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardintos institucijos, vykdydamos nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, susiduria su statybvietėje dirbančių asmenų identifikavimo problema, nes dažnai nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo (nustačius tokius asmenis, jie dažnai teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti), o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo. Taip pat statybvietėje nustatomi fiziniai asmenys, kurie vykdo nedeklaruotą savarankišką veiklą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹straipsnyje yra nustatyti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai, kurie leidžia objektyviai diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles. Mokesčių mokėtojui, neatitinkančiam minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, taikomos pasekmės, susijusios su negalėjimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; negalėjimu būti paramos gavėju; gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams (fiziniams asmenims) taikomas 10 metų terminas asmens duomenų tvarkymui. VDI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, vykdo jai pavestas funkcijas ir naudoja Stebėsenos IS, kurios pagalba vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo įmonėse stebėseną. Stebėsenos IS valstybės informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, asmens duomenų tvarkymo tikslą, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimą ir naudojimą, duomenų saugą, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-154 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. V-110 „Dėl darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Statybos įstatymo projektu įtvirtinama pareiga rangovui – fiziniam asmeniui, taip pat savarankiškai dirbančiam fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą ir atliekančiam statybos darbus civilinių sutarčių (rangos, paslaugų teikimo ir kt.) pagrindu, atlikti statybvietėje statybos darbus tik turint statybininko ID kodą.
Priėmus šį įstatymo projektą atitinkamai bus keičiamos Individualios veiklos vykdymo taisyklės, Verslo liudijimo išdavimo taisyklės ir Sąrašas, numatant, kad tuo atveju, jeigu nurodytas asmuo ketina vykdyti statybos darbus pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą jam suteikiamas statybininko ID kodas ir jis turi pateikti Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui (VDI). Statybos įstatymo projektu taip pat įtvirtinama pareiga rangovui (fiziniam, juridiniam asmeniui ar kitai užsienio organizacijai ar jų padaliniui), taip pat statytojui (užsakovui) užtikrinti, kad jo darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir atliekantys statybvietėje statybos darbus, turėtų statybininko ID kodą ir pateiktų Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui (VDI). Nurodytiems asmenims nuolatinis statybininko ID kodas bus suteikiamas neterminuotai. Komandiruotiems darbuotojams laikinąjį statybininko ID kodą suteiks Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojas (VDI), kai DK 109 str. 1 d. nustatyta tvarka užsienio subjektas, pas kurį komandiruojami darbuotojai dirba, apie jų komandiravimą, praneš VDI. Laikinasis statybininko ID kodas komandiruotiems darbuotojams suteikiamas jų komandiruotės laikotarpiui, tačiau neilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.
direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2018 L 173, p. 16) (toliau – Direktyva (ES) 2018/957), ir kurios privalomąsias nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės privalo perkelti į nacionalinę teisę iki 2020 m. liepos 30 d. Pažymėtina, kad Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto b papunkčiu numatytą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio papildymą 1a dalimi, parengtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr.19-10324). Šiuo įstatymo projektu nustatomas visų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines, išplėstas kolektyvines šakos ir teritorines sutartis, normų, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų (šias išimtis numato Direktyva (ES) 2018/957), taikymas komandiruotiems darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių. Taip pat, atsižvelgus į Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatas, numatomas šio termino pratęsimas iki 18 mėnesių užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuotu pranešimu. Šis pranešimas turės būti pateiktas VDI teritoriniam skyriui iki kol faktinė komandiruotės trukmė neviršys 12 mėnesių. Dėl nurodytų priežasčių laikinas statybininko ID kodas komandiruotiems darbuotojams gali būti išduodamas iki 18 mėnesių. Gavus užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuotą pranešimą ir pratęsus komandiruotę ilgesniam terminui, kuris viršija 18 mėnesių, komandiruotiems darbuotojam bus suteikiamas nuolatinis statybininko ID kodas, kuris panaikinamas pasibaigus komandiruojamo darbuotojo komandiruotei, kuri tęsėsi ilgiau nei 18 mėnesių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Pažymėtina, kad Statybininko ID kodo suteikimas ir panaikinimas atitinka administracinės paslaugos požymius. Todėl ją teikti gali tik valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą. Valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra asignavimų valdytoja, Stebėsenos IS valdytoja bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtins nurodytos sistemos nuostatus bei nustatys Statybininko ID kodo suteikimo ir panaikinimo tvarką. Statybos įstatymo projektu nustatomi Statybininko ID kodo išdavimo ir panaikinimo pagrindai, t. y.
Statybininko ID kodas suteikiamas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kurio veiklos dokumentuose (verslo liudijime ar individualios veiklos pažymoje) nurodoma, kad jis atliks statybos darbus, jeigu iki tol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas; fiziniam asmeniui, kai su juo sudaroma darbo sutartis atlikti statybos darbus ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas; taip pat komandiruojamam darbuotojui, kuris atlieka statybos darbus Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 18 mėnesių. Statybininko ID kodas panaikinamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) sprendimu, kai: statybos darbus atliekantis asmuo miršta; statybos darbus atliekančio asmens prašymu; pasibaigia laikino statybininko ID kodo galiojimo terminas; komandiruotam darbuotojui pasibaigia komandiruotė, kuri tęsiasi ilgiau kaip 18 mėnesių; jeigu paaiškėja, kad ID negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs, ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Siekiant skaidraus statybininko ID kodo identifikavimo proceso, vadovaujantis Statybos įstatymo projekto nuostatomis socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą ir jų naudojimosi tvarką. Nurodytas sąrašas, kuriame bus nurodytos visos statybininko ID kodo identifikavimo priemonės (mobili programėlė, aplikacija, fizinė kortelė ir t.t.), bus baigtinis, tačiau atsiradus kitoms efektyvioms alternatyvioms statybininko ID kodo identifikavimo priemonėms, jis bus pildomas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Statybos įstatymo projekte nurodyti asmenys – rangovas (fizinis asmuo, savarankiškai dirbantis asmuo ir juridinis asmuo) ir statytojas (užsakovas) (fizinis ar juridinis asmuo) pasirinkęs statybininko ID kodo identifikavimo priemonę iš nurodyto sąrašo, apie tai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka informuoja VDI. Statybos įstatymo projekte rangovo, statytojo (užsakovo), savarankiškai dirbančio asmens įdarbinti ir statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, taip pat komandiruoti darbuotojai, statybvietėje gali dirbti tik turėdami statybininko ID kodą bei pateikus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę, šioje statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų statybininko ID kodus, duomenis apie šių asmenų darbo laiko apskaitą ir kitus duomenis, nurodytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose. Šiems asmenims nevykdant Statybos įstatymo projekte nurodytų įpareigojimų, darbdaviams – rangovui (fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui /jo įgaliotam asmeniui), statytojui (užsakovui) (fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui /jo įgaliotam asmeniui), savarankiškai dirbančiam asmeniui, nustatoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Darbdaviui – juridiniam asmeniui – administracinė atsakomybė taikoma pagal Užimtumo įstatymo projekto nuostatas, t. y. bauda skiriama už kiekvieną darbuotoją.
Rangovui (fiziniam asmeniui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui), pačiam atliekančiam statybos darbus statybvietėje, Statybos įstatymo projekte nustatyta pareiga turėti statybininko ID kodą ir būti pateikus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę. Šiems asmenims nevykdant Statybos įstatyme nurodytų įpareigojimų, jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte yra apibrėžiama fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos pažeidimo sąvoka. Statybos įstatymo projekte nustatyta pareiga statytojui (užsakovui) užtikrinti, kad visi asmenys, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, statybvietėje būtų identifikuoti. Tuo tikslu statytojas (užsakovas) turi pasirinkti statybininko ID kodo identifikavimo priemones pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą ir apie tai informuoti VDI. Nevykdant šių įpareigojimų, jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos sukūrimo tikslas bus rinkti, kaupti, sisteminti statybvietėje dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių individualią veiklą ir atliekančių statybos darbus, duomenis, siekiant efektyviai vykdyti nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę bei prevenciją. Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje sukaupti duomenys bus saugomi pagal teisės aktų nustatytus dokumentų saugojimo terminus. ANK projekte numatyta administracinė atsakomybė ir statybos darbus atliekantiems asmenims – darbuotojams.
ANK ir Užimtumo įstatymo pakeitimo projektuose numatytų baudų dydžiai yra nustatyti atsižvelgus į baudų dydžius, numatytus Statybos įstatymo projekte už panašius pažeidimus. Atsižvelgiant į privalomą statybininko ID kodo įvedimo institutą ir atsakomybės už šio reikalavimo nevykdymą, nustatytos institucijos, vykdančios statybininko ID kodo kontrolę, t. y. institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę (VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija), ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, pagal kompetenciją vykdydama teritorijų planavimo ir valstybinę statybos priežiūrą, tikrintų ar statybvietėje dirbantis asmuo turi statybininko ID kodą ir ar Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje yra duomenų apie tai, kad šis asmuo dirba šiame objekte. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į administracinę atsakomybę, numatytą Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte ir ANK projekte, už Statybos įstatymo projekte nustatytų reikalavimų dėl statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos nevykdymą, tiek juridiniams asmenims, tiek savarankiškai dirbantiems fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, yra pakeičiamas Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas, papildant jame nurodytų ANK straipsnių sąrašą ANK 362¹straipsniu, už kurio padarymą mokesčių mokėtojas taip pat gali būti įtrauktas į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą.
Įdiegus statybininko ID kodą valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę:
1) bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei bus užtikrinta, kad statybininko ID kodo turėtojas dirba legaliai (atitinkamai, operatyvus nelegaliai dirbančių ir „pašalinių“ asmenų statybvietėje identifikavimas);
2) bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus; nuotoliniu būdu bus vykdoma kontrolė (ar pravesti reikiami instruktažai, gauti visi leidimai ir kt.);
3) užtikrins realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio; realias prielaidas darbų saugos (ir aplinkos saugos) kontrolei (žinomi visi objektai, kurie gali būti inspektuojami). Įsigaliojus Įstatymų projektams Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardintos institucijos efektyviau identifikuos statybvietėje dirbančius asmenis, galės nustatyti jų darbo vietą realiu laiku, dirbtą laiką ir nustatyti realiai gaunamas pajamas; bus panaikinta galimybė turėti „šešėlinius“ objektus.
Įstatymų projektuose tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims siūloma administracinė atsakomybė už Statybos įstatymo projekte nustatytų statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus papildys jau esamą administracinę atsakomybę, numatytą tiek Užimtumo įstatyme, tiek ANK. Nustačius statybvietėje nelegalaus, nedeklaruoto darbo faktą ar nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantį fizinį asmenį, atsakingi asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn ir už Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų dėl statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos nevykdymą. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo projektas įsigalios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., o kiti įstatymų projektai – Užimtumo įstatymo pakeitimo, ANK ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų projektai įsigalios 2021 m. gegužės 1 d. Vėlesnis teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už statybininkų saugos tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus, įsigaliojimas sietinas su pereinamuoju laikotarpiu, per kurį turi būti įvykdyti Statybos įstatyme nustatyti reikalavimai dėl statybininko ID kodo išdavimo ir duomenų į Stebėsenos IS ID Informacinę sistemą įvedimo.
Statybininko ID kodo nauda vartotojui: skaidrus statybos darbų sektorius, minimizuojama apgaulės prisidengiant ne tuo, kuo esą rizika; galima pamatyti statybos meistrų kompetencijas (jei jos suvestos), sąlyginę patirtį nuo įsiregistravimo Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje (kiek dirbo per tam tikrą periodą, kai taikoma privaloma darbo laiko apskaita; keliuose objektuose dirbo); gali matyti užsakovo objekte kiek ir kada darbuotojai dirba (kada ateina, išeina - kai paslauga iš darbdavio), įskaitant konkrečiu momentu realiu laiku; potencialiai mažiau ginčų tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo dėl darbo atlikimo fakto. Statybininko ID kodo nauda darbdaviui: padės greičiau rasti reikiamus darbuotojus pagal jų kompetenciją (kai duomenys dėl kompetencijų suvesti); lengvai atpažįsta savo darbuotojus; priemonė užtikrinti saugią statybos darbų aikštelę, kontroliuojamas patekimas; sąžininga konkurencija statybų sektoriuje – visi veikia legaliai; personalo, darbų valdymas objektuose efektyvesnis, duomenys realiu laiku.
Statybininko ID kodo nauda samdomam darbuotojui: visų darbuotojų lygiateisiškumo užtikrinimas (nesvarbu lietuvis ar užsienietis); užtikrinamas priėjimas prie socialinių garantijų (minimizuojamos galimybės priklausantį atlyginimą mokėti „vokeliuose“ ir netekti garantijų); teisingo apmokėjimo už darbą garantas (darbo laiko apskaita – atlikto darbo fakto įrodymas); mažiau (teisinių) ginčų su darbdaviu dėl priklausančio apmokėjimo už darbą; daugiau galimybių užsitikrinti vienodą apmokėjimą už vienodą darbą (mažesnė diskriminacijos rizika); daugiau saugumo ir sveikesnių sąlygų darbo vietoje; efektyvesnis savęs pozicionavimas prieš potencialų darbdavį (ypač kai įvestos kompetencijos); daugiau finansinio saugumo artimiesiems mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Statybininko ID kodo nauda savarankiškai dirbančiajam: efektyvesnis savęs pozicionavimas prieš potencialų paslaugų gavėją – klientą (ypač kai įvestos kompetencijos); potencialiai mažiau ginčų su užsakovu dėl apmokėjimo už paslaugas (statybų objekto deklaravimas – vienas iš darbo fakto įrodymų). Statybininko ID kodo nauda profesinėms sąjungoms ir verslo asociacijoms: saugesni (fiziškai, finansiškai, moraliai) darbuotojai; skaidraus ir atsakingo verslo užtikrinimas; „švari“ konkurencija; aiškiai matomi vystomi objektai, statybų sektoriaus darbuotojai, darbų organizatoriai (laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų).
Statybininko ID kodo nauda valstybei /visuomenei: valstybės kontrolės institucijos greičiau ir tiksliau identifikuos: nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams, sumažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika; identifikuos mokesčių slėpimą, darbuotojų socialinių garantijų nesuteikimą; pagerės statybos darbų kokybė; mažesnis šešėlis statybų sektoriuje leis padidinti viešąsias paslaugas (sveikatos, švietimo, paramą šeimoms, pensijas ir kt.); bus skatinamas kvalifikacijos įsigijimas ir pameistrių (pameistrys – mokinys, kurio mokymas organizuojamas profesinio mokymo organizavimo būdu, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 str. 7 d.) įdarbinimas viešuosiuose projektuose; daugiau investicijų į skaidrią ekonomiką, didesnis bendrasis vidaus produktas; skaidrumo naudą pajaus visi – darbuotojai, darbdaviai, vartotojai, šalies visuomenė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Privalomojo statybininko ID kodo įvedimas nesudarytų išskirtinių sąlygų stambiam verslui ir ši priemonė neapsunkins smulkaus ir vidutinio verslo. Atsižvelgiant į tai, kad Stebėsenos IS ID Informacinė sistema bus centralizuota sistema, turinti sąsajų su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, ir didelė dalis duomenų jau bus perduota Stebėsenos IS ID Informacinei sistemai, kas sumažins administracinę naštą verslo atstovams.
Rangovas ir statytojas (užsakovas) turės individualią prieigą prie Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos ir lengvai galės prie jos prisijungti informacinių technologijų priemonėmis (mobilia programėle ir kt.). Savarankiškai dirbantiems asmenims palengvės gyventojų pajamų deklaravimas. Darbdaviams, kuriems ir šiuo metu galiojančios DK nuostatos numato pareigą vesti darbuotojų darbo laiko apskaitą, palengvės darbo laiko apskaitos deklaravimas valstybinėms kontrolės institucijoms. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektai darys teigiamą įtaką sąžiningam verslui, sumažės paskatos dirbti nelegaliai ar nedeklaruojant savarankiškos veikos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Statybos įstatymo projektu teikiamas Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas ir ANK pakeitimo projektas. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija turės parengti ir iki 2020 m. spalio 31 d. pateikti Vyriausybei tvirtinti šiuos Vyriausybės nutarimų projektus:
1) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija turės parengti ir iki 2020 m. spalio 31 d. pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkui tvirtinti šiuos įsakymų projektus:
1) „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr.
A1-316
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ pakeitimo“. Priėmus Įstatymų projektus, socialinės apsaugos ir darbo ministras turės iki 2020 m. spalio 31 d. patvirtinti:
1) Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatus ir Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus. 2) Statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą, jų naudojimo ir informavimo VDI apie pasirinktas Statybininko ID kodo identifikavimo priemones tvarką. Priėmus Įstatymų projektus, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turės iki 2020 m. spalio 31 d. panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-154 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr.
V-110 „Dėl darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų įgyvendinimui reikės 520 tūkst. Eur lėšų Stebėsenos IS Stebėsenos IS ID Informacinės modernizavimui. Nurodytos lėšos bus skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „statybininko tapatybės identifikavimo kodas“, „Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-10-22
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėse brauktini žodžiai „1 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 362¹STRAIPSNIU IR 589 STRAIPSNIO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekte numatoma administracinė atsakomybė rangovo ar statybą vykdančio ūkio būdu statytojo (užsakovo) juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už Statybos įstatyme nustatytų statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos pildytinos, derinant jas kartu su projektu teikiamo Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-4053(2) nuostatomis, nustatant administracinę atsakomybę ir statybą rangos būdu vykdančio statytojo (užsakovo) vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2021-03-17
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas, Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėse brauktini žodžiai „1 dalies“. Pritarti 2.
patarėja L.Zdanavičienė1 Projekto
atsakomybė už šio straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, padarytą „pakartotinai per paskutinius 12 mėnesių“. ANK 40 straipsnis nustato, kas yra laikoma pakartotinai padarytu administraciniu nusižengimu: „Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina šioje dalyje atsisakyti žodžių „per paskutinius 12 mėnesių“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, taip pat į Statybos įstatyme nustatytus subjektus, kuriems taikomi statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimai ANK 362¹straipsnio 2 dalis dėstytina taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas
pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims – rangovams, statybą rangos būdu vykdantiems statytojams (užsakovams) taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų - rangovo ar statybą vykdančio ūkio būdu statytojo (užsakovo) - vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų, rangovo ar statytojo (užsakovo) įdarbintiems darbuotojams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.“ Patobulintame projekte atitinkamai patikslinti subjektai ir 1 dalies sankcijoje. 3.
patarėja L.Zdanavičienė Projekto
derintina su jau Seimo Rudens sesijoje priimtų įstatymų (Nr. XIII-2665 ir Nr. XIII-2804) nuostatomis. Pritarti 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „1. Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos – dėl šio kodekso 47¹ straipsnio, 72 straipsnio 3 dalyje, 95, 96, 97, 98, 98¹, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 2, 11, 19, 20, 21, 22 dalyse, 308¹ straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 362¹straipsnyje, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“
patarėja Loreta Zdanavičienė3 Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į šią nuostatą keistina projekto
Patobulintame projekte nustatyta įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog turi būti vienoda įstatymų paketo XIIIP-4053-XIIIP-4056 įsigaliojimo data. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-11-13 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22(1) straipsniu ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XIIIP-4053) (toliau – Statybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 59(1) ir 59(2) straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4054) (toliau – Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 362(1) straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4055) (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4056) (toliau
ID kodo sistema turėtų ribotą poveikį nelegaliam darbui statybų sektoriuje: Nors Įstatymų projektų rengėjai teigia, kad įvedus siūlomą reguliavimą būtų panaikinta galimybė turėti „šešėlinius“ objektus, užtikrinta, kad Statybininko ID kodo turėtojas dirba legaliai, užtikrinta reali darbo laiko apskaita, nuotoliniu būdu vykdoma kontrolė, siūlomas reguliavimas nepaveiktų atvejų, kai abi sandorio pusės – užsakovas ir statybininkas, yra suinteresuoti nelegaliu sandoriu.
T.y. ir toliau liktų galimybė atlikti statybų darbus neįsigijus Statybininko ID kodo bei nedeklaruojant darbo statybų objekte. Užuot kuriant naujus reguliavimus kovai su pasekmėmis, naudingiau būtų kovoti su nelegalaus darbo statybų sektoriuje priežastimis – mažinti mokestinę naštą darbui, lengvinti reguliavimus ir paprastinti leidimų dirbti užsienio šalių piliečiams išdavimo tvarką. Nėra įvertintos šiuo metu taikomos kontrolės ir kovos su nelegaliu darbu statybų sektoriuje priemonės:
Šiuo metu egzistuoja daug skirtingų priemonių kovoje su nelegaliu darbu statybų sektoriuje. Prieš įvedant naujas priemones būtina įvertinti jau egzistuojančių priemonių. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, įteisinama ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuri yra skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kt. Priežiūra vykdoma atliekant planinius ir neplaninius patikrinimus. Šiuo metu taip pat svarstoma plėsti Valstybinės darbo inspekcijos galias jai suteikiant teisę vykdyti kontrolinius (slaptus) pirkimus (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIIP-3755), kaip laikomasi darbo santykiams aktualių teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties papildomo priežiūros mechanizmo įvedimas yra netikslingas ir perteklinis.
Įstatymų projektų rengėjai nevertina, kaip nustatyti nelegalią veiklą statybų sektoriuje paveikė nuo 2019 m. sausio 1 d. atsiradusi galimybė gyventojams iš pajamų atskaityti išlaidas statybų paslaugoms, taip sumažinant mokėtiną GPM naštą. Statybininko ID kodo sistema sukurtų didelę administracinę naštą:
Įstatymų projektų rengėjai skaičiuoja, kad vien VDI Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos modernizavimas kainuos 520 tūkst. eurų, tačiau nevertina administracinės naštos padidėjimo verslui ir gyventojams. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė našta būtų didelė, kadangi informacinėje sistemoje būtų ne tik kaupiami savarankiškai dirbančių asmenų ir juridinių asmenų darbuotojų duomenys, bet ir Rangovas ir statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, ar statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, taip pat rangovas, kurio naudai statybos darbus atlieka komandiruoti darbuotojai, savarankiškai dirbantis asmuo privalėtų pateikti Statybininko ID kodą institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę;
Tiksliai įvertinti administracinę naštą nėra galimybės, nes nėra pateikiamos sistemos specifikacijos. Atkreipiame dėmesį, kad administracinės naštos dydis priklausytų nuo to, ar duomenys į sistemą būtų suvedami vieną kartą, ar juos reiktų atnaujinti, pavyzdžiui, kasdien. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektų rengėjai nevertina užsienio šalių patirties. Švedijos analitinio centro „Timbro“ duomenimis, panašios sistemos įvedimas leido surinkti 142 mln. Švedijos kronų (apie 13 mln. eurų) papildomų pajamų, tačiau sukėlė daugiau kaip du kartus didesnę, 365 mln. Švedijos kronų (apie 34 mln. eurų) siekiančią administracinę naštą verslui.
Nėra aišku, kaip duomenys būtų deklaruojami tuo atveju, jei darbus asmenys vykdytų ūkio būdu (pvz., statytųsi ar remontuotųsi sau, šeimos nariams ar draugams priklausantį būstą). Įstatymų projektuose išimtys šiuo metu nėra numatytos. Jei Statybininko ID kodas būtų privalomas ir tuo atveju kai fizinis asmuo atlieka statybos darbus, ar smulkius remonto darbus už kurių atlikimą negauna pajamų ar kitos finansinės naudos, tai administracinė našta tokiu atveju būtų perteklinė ir nepagrįsta, nes niekaip nepadėtų kovoje su šešėline ekonomika. Statybos įstatymo projektu (2 str.) taip pat įtvirtinama, kad rangovas ir statytojas (užsakovas) privalo teikti Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę, šioje statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko ID kodo numerius ir kitus duomenis. Jiems taip pat įtvirtinama pareiga užtikrinti statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko ID kodo pateikimą institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę, Iš Projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų laikomas atsakingu už negaliojantį Statybininko ID kodą. Iš ANK projekto būtų galima vertinti, kad rangovas atsakingas už netinkamą Statybininko ID kodą, tačiau tokia atsakomybė yra neproporcinga ir nepagrįsta. Galiausiai, lieka tikimybė, jog Statybininko ID kodo išdavimo sąlygos ateityje bus susietos su kompetencijų įrodymu. Tai būtų perteklinis reikalavimas, sukuriantis itin didelę naštą, ir iškraipantis konkurenciją - sukuriantis barjerus patekti į darbo rinką naujiems darbuotojams ar apsunkinantis veiklos galimybes įmonėms, įdarbinančioms darbuotojus, neturinčių formaliai įrodytų kompetencijų.
Nevertinama, kad užsienio šalių piliečių nelegalus darbas yra iš dalies nulemtas sudėtingų leidimų dirbti išdavimo procedūrų Lietuvoje: Kaip viena iš projekto rengimą paskatinusių priežasčių, nurodomas nelegalus užsienio šalių piliečių darbas. Įstatymų projektų rengėjų teigimu, 2018 m. šalyje nustatyti 174 statybos sektoriuje nelegaliai dirbę užsienio šalių piliečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių nelegalus darbas gali būti nulemtas ilgų ir apsunkintų biurokratinių leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje išdavimo procedūrų (pavyzdžiui, išliekančios pareigos prašant nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo kartu su kitais dokumentais pateikti darbuotojo diplomą ar kitokį pažymėjimą, iš kurio matosi, kad darbuotojas įgijo kvalifikaciją ir pan.). Neturėdami galimybės įsidarbinti legaliai, tokie asmenys priversti savo veiklą vykdyti „šešėlyje“ – tai rodo ir Projektų rengėjų aiškinamajame rašte įvardintas faktas, kad dalis nelegaliai dirbusiųjų statybų sektoriuje turėjo leidimus dirbti Lenkijoje. Iš to galima daryti išvadą, kad dalis nelegaliai dirbusiųjų nebuvo piktybiniai pažeidėjai ir buvo suinteresuoti dirbti legaliai. Siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį konkurencijai:
Įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte pripažįsta, kad ši priemonė iš dalies apsunkins smulkų ir vidutinį verslą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su partneriais praėjusiais metais atliktas biurokratinės naštos tyrimas parodė, kad pavyzdinei 4 darbuotojus įdarbinančiai įmonei Lietuvoje jau dabar tenka skirti 244 valandas įvairių formų, ataskaitų pildymui bei atitikties įpareigojimų vykdymui.
Statybininko ID kodo įvedimas neabejotinai prisidėtų prie šios biurokratinės naštos didėjimo ir labiau prislėgtų smulkųjį verslą, kurio apyvarta yra mažesnė, tačiau jos privalo įgyvendinti santykinai didesnę įpareigojimų naštą. Siūlomi baudų dydžiai yra neproporcingi: ANK projektu nustatomi baudų dydžiai (rangovams ir savarankiškai dirbantiems baudos varijuoja nuo 500 iki 2 500 eurų) už nusižengimus yra neproporcingai dideli ir nėra susiję su padarytų pažeidimų mastu. Pavyzdžiui, už panašaus pobūdžio nusižengimą (statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas) nuobauda yra nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų – tai yra reikšmingai mažiau negu siūloma ANK projektu, todėl abejotina, ar Projektais siekiama numatyti sankcija atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. 2018 m. atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje 44 proc. apklaustųjų mano, kad tikimybė įkliūti dirbant be darbo sutarties ar gaunant dalį atlyginimo vokelyje yra didelė. Šešėlinės ekonomikos tyrimas taip pat rodo, kad bausmės dydžio suvokimas mažiau susijęs su šešėlinio darbo paplitimu nei suvokiama tikimybė įkliūti. Nors Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausiai manančiųjų (54 proc.), kad bausmės už nelegalų darbą yra griežtos, šiose šalyse šešėlinis darbas paplitęs labiausiai. Taigi galima teigti, kad bausmės dydis Lietuvoje turi ribotą poveikį, o šešėlio priežastys slypi kitur. Sistemiškai įvertinus galiojantį reguliavimą ir siūlomas sankcijas, didžiausias problemas kelia ne sankcijos, o reguliavimas.
Suvokiamos bausmės dydis ir tikimybė įkliūti sudaro šešėlinio darbo sandorio kaštus. Kuo didesnė suvokiama bausmė ir kuo aukštesnė tikimybė įkliūti, tuo mažesnės paskatos dirbti šešėlyje. Visgi esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje (didelis skirtumas tarp oficialios ir neoficialios algos, žemas pajamų lygis), nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems reikšmingai nemažins šešėlio. Šios paskatos daugiausiai priklauso nuo mokestinių ir kitų legalios veiklos ribojimų. Kova su šešėliu yra labiausiai veiksminga ne tuomet, kai šešėlinė veikla yra visiškai panaikinama (ar užkardoma), o tuomet kai ekonominė veikla ištraukiama iš nelegalios ir įtraukiama į legalią, mažinant mokestinę ir reguliacinę naštą. Abejotina, ar Projektai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją:
Įstatymų projektai yra susiję su ūkinės veiklos laisvės ribojimu, nes numatomi reikalavimai Statybininko ID kodui gauti ir jie yra susiję su galimybe toliau vykdyti savo veiklą – pagal Projektų Aiškinamajame rašte siūlomą tvarką, neturintis Statybininko ID kodo asmuo negalėtų įsigyti verslo liudijimo. Pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją, ūkinės veiklos ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini siekiant apsaugoti Konstitucijos saugomas kitas vertybes. Atsižvelgiant į tai, kad Statybininko ID kodas daro įtaką rinkai, sukuria didelę administracinę ir finansinę naštą verstis ūkine veikla, Įstatymų projektai yra vertintini Konstitucinio Teismo praktikos kontekste. Ūkinės veiklos laisvės ribojimai ne tik turi būti numatyti įstatyme, jie turi būti būtini siekiant projekto tikslų ir proporcingi siekiamam tikslui, t.y. priemonė neturi viršyti to, kas yra reikalinga norint pasiekti tikslą.
Statybininko ID kodas neatitinka Konstitucinio Teismo postulatų, nes būtų sukuriami neproporcingi reikalavimai, jau dabar yra numatytos reikalingos priemonės pasiekti Projekto tikslus. Specialaus leidimo verstis veikla reikalavimas yra neproporcingas, nes kitomis, mažiau veiklą ribojančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, vykdant planinius patikrinimus) gali būti efektyviau pasiekiami Projektų tikslai. Siūlome: ● Atsisakyti siūlomų Įstatymų projektų. ● Įvertinti dabar taikomas kontrolės ir kovos su nelegaliu darbo statybų sektoriuje priemones ir, esant poreikiui, jas tobulinti. ● Lengvinti įsidarbinimo galimybes užsienio šalių piliečiams. Nepritarti Pateiktos pastabos yra iš esmės skirtos kitiems įstatymų projektų pakete esantiems projektams. SRDK pritarė ir patobulino pagrindinį įstatymų pakete esantį projektą Nr. XIIIP-4053(2). Svarstomas projektas yra lydimasis. Pateiktame projekte sankcijos yra diferencijuotos: darbuotojams nustatoma 50-150 eurų; rangovams ir savarankiškai dirbantiems – 500-1100; juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – 1100-2550 eurų. Už pakartotinumą atitinkamai sankcijos didėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog už pirmą kartą padarytą nusižengimą gali būti taikomas administracinis nurodymas, t.y. bauda mažėja per pusę. Vadovaujantis Seimo statuto 138 str. 2 d. nuostatomis: “2. Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.” Teisės departamentas tokių išvadų nepateikė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė