Projekto lyginamasis variantas
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IDENTIFIKAVIMAS“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 22¹straipsniu:
įdarbintas darbuotojas pagal darbo sutartis, pas rangovą komandiruojamas darbuotojas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – komandiruotas darbuotojas), rangovo naudai darbus atliekantys laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, vykdantys individualią veiklą (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo) ir atliekantys statybos darbus, jų ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens), statybą vykdančio ūkio ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens ar fizinio asmens) rangos būdu, įdarbintas darbuotojas pagal darbo sutartis (toliau kartu – statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys) gali atlikti statybvietėje statybos darbus, jei turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą (toliau – Statybininko ID kodas) ir yra pateikę šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytus duomenis Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui. 2. Įgyvendinant statybininkų tapatybės identifikavimą, naudojama Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistema. Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatus tvirtina ir tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3.
ID kodas naudojamas statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančiose institucijose statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims realiu laiku identifikuoti. 4. Statybininko ID kodo suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Statybininko ID kodas suteikiamas neterminuotai, išskyrus atvejus, kai komandiruotam darbuotojui suteikiamas laikinas Statybininko ID kodas. Statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą, jų naudojimo ir informavimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie pasirinktas Statybininko ID kodo identifikavimo priemones tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Laikinas Statybininko ID kodas suteikiamas statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims – komandiruotiems darbuotojams. Laikiną Statybininko ID kodą Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas šiems asmenims išduoda komandiruotės laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių. 6. Statybininko ID kodas suteikiamas:
1) savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo veiklos dokumentuose nurodyta veikla, susijusi su statybos darbų atlikimu, ir iki šiol jam nebuvo suteiktas Statybininko ID kodas;
2) fiziniam asmeniui, jei su juo sudaroma darbo sutartis atlikti statybos darbus ir iki šiol jam nebuvo suteiktas Statybininko ID kodas;
3) komandiruotam darbuotojui, jei jis statybos darbus Lietuvos Respublikoje atlieka ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. 7.
panaikinamas, kai:
1) statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo miršta;
2) statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo pateikia prašymą;
3) pasibaigia laikino Statybininko ID kodo galiojimo terminas;
4) pasibaigia komandiruoto darbuotojo komandiruotė, kuri tęsėsi ilgiau kaip 18 mėnesių;
5) paaiškėja, kad Statybininko ID kodas negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). 8. Rangovas ir statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, ar statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, taip pat rangovas, kurio naudai statybos darbus atlieka komandiruoti darbuotojai, savarankiškai dirbantis asmuo privalo:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikti Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose šios informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis apie Statybininko ID kodo turėtojo darbdavį, Statybininko ID kodo turėtoją bei statybvietę;
2) užtikrinti statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko ID kodo pateikimą institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę;
3) pasirinkti statybininko ID kodo identifikavimo priemones pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, siekiant identifikuoti asmenis, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, ir apie pasirinktą ID kodo identifikavimo priemonę informuoti Valstybinę darbo inspekciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 9.
darbus atliekantys asmenys privalo turėti ir pateikti institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę, Statybininko ID kodą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4053(2) lyginamasis variantas
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IDENTIFIKAVIMAS“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 22¹straipsniu:
asmuo), rangovo pagal darbo sutartį įdarbintas darbuotojas, pas rangovą laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje komandiruojamas darbuotojas (toliau – komandiruotas darbuotojas), rangovo naudai darbus atliekantis laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo) ir atliekantis statybos darbus, jų (savarankiškai dirbančių asmenų) ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens), statybą vykdančio ūkio būdu ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens ar fizinio asmens) rangos būdu, pagal darbo sutartį įdarbintas darbuotojas (toliau kartu – statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys) gali statybvietėje atlikti statybos darbus, jeigu turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą (toliau – statybininko ID kodas) ir yra pateikę šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytus duomenis Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui. 2. Įgyvendinant statybininkų tapatybės identifikavimą, naudojama Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistema. Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatus tvirtina ir tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Statybininko ID kodas
suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Statybininko ID kodas suteikiamas neterminuotai, išskyrus atvejus, kai komandiruotam darbuotojui suteikiamas laikinas statybininko ID kodas. Statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą, jų naudojimo ir informavimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie pasirinktas statybininko ID kodo identifikavimo priemones tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Laikinas statybininko ID kodas suteikiamas statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims – komandiruotiems darbuotojams. Laikinas statybininko ID kodas Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo šiems asmenims suteikiamas komandiruotės laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 18mėnesių. 6.
suteikiamas:
1) savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo veiklos dokumentuose, numatančiuose teisę vykdyti savarankišką veiklą, nurodyta veikla susijusi su statybos darbų atlikimu ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas;
2) fiziniam asmeniui, jeigu su juo sudaroma darbo sutartis statybos darbams atlikti ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas;
3) komandiruotam darbuotojui, jeigu jis statybos darbus Lietuvos Respublikoje atlieka ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. 7. Statybininko ID kodas panaikinamas, kai:
1) statybvietėje statybos darbus atliekantis fizinis asmuo miršta;
2) statybvietėje statybos darbus atliekantis fizinis asmuo pateikia prašymą;
3) pasibaigia laikino statybininko ID kodo galiojimo terminas;
4) pasibaigia komandiruoto darbuotojo komandiruotė, kuri tęsėsi ilgiau kaip 18 mėnesių;
5) paaiškėja, kad statybininko ID kodas negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Valstybinė darbo inspekcija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo vieno iš nurodytų pagrindų paaiškėjimo dienos panaikina statybininko ID kodą. 8.
(užsakovas) (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, ar statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, taip pat rangovas, kurio naudai statybos darbus atlieka komandiruoti darbuotojai, bei savarankiškai dirbantis asmuo privalo:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikti Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis apie statybininko ID kodo turėtojo darbdavį, statybininko ID kodo turėtoją ir statybvietę;
2) užtikrinti statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų identifikavimą, naudojant statybininko ID kodą statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms;
3) pasirinkti statybininko ID kodo identifikavimo priemones pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, siekiant identifikuoti asmenis, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, ir apie pasirinktą statybininko ID kodo identifikavimo priemonę informuoti Valstybinę darbo inspekciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 9. Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys privalo turėti statybininko ID kodą ir jį pateikti statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Projekto Nr. XIIIP-4053(2) lyginamasis variantas
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IDENTIFIKAVIMAS“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 22¹straipsniu:
asmuo), rangovo pagal darbo sutartį įdarbintas darbuotojas, pas rangovą laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje komandiruojamas darbuotojas (toliau – komandiruotas darbuotojas), rangovo naudai darbus atliekantis laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo) ir atliekantis statybos darbus, jų (savarankiškai dirbančių asmenų) ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens), statybą vykdančio ūkio būdu ar statytojo (užsakovo) (juridinio asmens ar fizinio asmens) rangos būdu, pagal darbo sutartį įdarbintas darbuotojas (toliau kartu – statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys) gali statybvietėje atlikti statybos darbus, jeigu turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą (toliau – statybininko ID kodas) ir yra pateikę šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytus duomenis Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos tvarkytojui. 2. Įgyvendinant statybininkų tapatybės identifikavimą, naudojama Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinė sistema. Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos nuostatus tvirtina ir tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Statybininko ID kodas suteikiamas neterminuotai, išskyrus atvejus, kai komandiruotam darbuotojui suteikiamas laikinas statybininko ID kodas. Statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą, jų naudojimo ir informavimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie pasirinktas statybininko ID kodo identifikavimo priemones tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Laikinas statybininko ID kodas suteikiamas statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims – komandiruotiems darbuotojams. Laikinas statybininko ID kodas Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos tvarkytojo šiems asmenims suteikiamas komandiruotės laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 18mėnesių. 6.
suteikiamas:
1) savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo veiklos dokumentuose, numatančiuose teisę vykdyti savarankišką veiklą, nurodyta veikla susijusi su statybos darbų atlikimu ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas;
2) fiziniam asmeniui, jeigu su juo sudaroma darbo sutartis statybos darbams atlikti ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas;
3) komandiruotam darbuotojui, jeigu jis statybos darbus Lietuvos Respublikoje atlieka ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. 7. Statybininko ID kodas panaikinamas, kai:
1) statybvietėje statybos darbus atliekantis fizinis asmuo miršta;
2) statybvietėje statybos darbus atliekantis fizinis asmuo pateikia prašymą;
3) pasibaigia laikino statybininko ID kodo galiojimo terminas;
4) pasibaigia komandiruoto darbuotojo komandiruotė, kuri tęsėsi ilgiau kaip 18 mėnesių;
5) paaiškėja, kad statybininko ID kodas negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Valstybinė darbo inspekcija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo vieno iš nurodytų pagrindų paaiškėjimo dienos panaikina statybininko ID kodą. 8.
(užsakovas) (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, ar statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, taip pat rangovas, kurio naudai statybos darbus atlieka komandiruoti darbuotojai, bei savarankiškai dirbantis asmuo privalo:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikti Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos tvarkytojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis apie statybininko ID kodo turėtojo darbdavį ir statybininko ID kodo turėtoją;;
2) užtikrinti statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų identifikavimą, naudojant statybininko ID kodą statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms;
3) pasirinkti statybininko ID kodo identifikavimo priemones pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, siekiant identifikuoti asmenis, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, ir apie pasirinktą statybininko ID kodo identifikavimo priemonę informuoti Valstybinę darbo inspekciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, taip pat užtikrinti šių asmenų identifikavimą. 9. Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys privalo turėti statybininko ID kodą, o asmenys, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, jų identifikavimo priemonę, numatytą šio straipsnio 8 dalies 3 punkte, ir juos pateikti statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2022 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2020 m. spalio 31 d. 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 55, 56, 57 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,ĮSTATYMO
59² STRAIPSNIAIS BEI IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Statybos
liudijimais, o apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų. Apie 26 proc. mokesčių mokėtojų, dirbančių statybos sektoriuje, vertinami kaip rizikingi. Statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų statybos sektoriuje. Dažniausi piktnaudžiavimai: neapskaitytas /neteisingai apskaitytas /nelegalus darbas, pajamų neapskaitymas ir nedeklaruoti objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus, nepagrįstas sąnaudų ir pridėtinės vertės mokesčio atskaitos didinimas.
Analizuojant informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vykdomą nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimą bei priemones vykdant nelegalaus darbo prevenciją per 2018 metus, ypač pagal nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad 2018 m. daugiausia nelegalaus darbo inspektavimų atlikta statybos sektoriuje – 3 836 (2017 m.– 3166; 2016 m.– 1724), ir tai sudaro 52,02 proc. visų atliktų nelegalaus darbo inspektavimų (2017 m.– 39,64 proc.; 2016 m. – 24,59 proc.). Taip pat statybos sektoriuje buvo nustatyta ir daugiausiai nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų – 1 380 (2017 m. – 854; 2016 m. – 575). Nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų skaičius statybų sektoriuje 2018 m. sudarė 64,94 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų (2017 m.– 56,86 proc.;
proc. sudarė neteisėtai dirbę fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą (patikrinimų – 46 proc.), įmonėse – 33 proc. (patikrinimų – 52 proc.), o pas ūkininkus – 2 proc. (patikrinimų – 2 proc.). Nustatyti 229 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų – 174 statybos sektoriuje (iš jų nelegaliai dirbančių 11 nepilnamečių). Pažymėtina, kad individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą daugiausia vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nei leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, o turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijos Respublikoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.
Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nes pagal patikrinimų metu surinktą informaciją, jiems dažnai vadovauja Lietuvos Respublikos piliečiai, su kuriais jie nėra sudarę jokių sutarčių, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė. Nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui pirmiausia turėjo įtakos geopolitinė padėtis Ukrainoje, taip pat Lietuvos Respublikoje auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose bei užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos supaprastinimas. Laisvas darbuotojų judėjimas, iš vienos pusės, suteikė didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės – sudarė ir galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių. VDI, vykdydama statybų sektoriaus nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo, o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo. Dažnai nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pabėga iš statybvietės arba teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti.
Tokiais atvejais, atliekant nelegalaus darbo tyrimus, generalinių rangovų vadovai ar jų įgalioti atstovai pateikia VDI inspektoriams statybos rangos darbų sutartis su kitomis įmonėmis. Būna atvejų, kad ir šios įmonės taip pat pateikia sudarytas rangos sutartis, o su jų vadovais arba nepavyksta susisiekti arba joms būna pradėtos bankroto procedūros, arba tai įmonės, kurios daug kartų baustos už įvairius darbo teisės pažeidimus. Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones, yra dažni, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi, t. y. generaliniai rangovai nedisponuoja pakankama informacija apie subrangovus. Pastebėtina ir tai, kad generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais dirbančių įmonių. Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VDI turi labai ribotas galimybes bausti generalinius rangovus už statybos objekte nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, kurie galimai dirbo subrangovų naudai. Pažymėtina, kad VDI vis sunkiau efektyviai kontroliuoti nelegalų darbą statybų sektoriuje, prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis atgrasinti nuo šešėlio darbo rinkoje. Lietuvoje šešėlis labiausiai paplitęs sandoriuose tarp fizinio asmens ir namų ūkio (Baltic Journal of economics, 2016; C.C.Williams, I.A.Horodnic). Statybų sektoriuje vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose dažniausiai atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai neįregistravę veiklos – dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla.
Pažymėtina, kad iš
asmenų, net 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. VDI inspektoriams, atliekantiems neplaninius nelegalaus, nedeklaruoto darbo ar vykdomos nedeklaruotos savarankiškos veiklos patikrinimus, dažnai sudėtinga nustatyti galimus pažeidimus ir rinkti įrodymus. Šių pažeidimų ypatumai – abipusė nauda (pasipelnymas, vengimas mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, vengimas įteisinti savo teisinius santykius darbo sutartimi, vengimas turėti teisės aktuose nustatytus leidimus arba veiklos atlikimas, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos) juos darantiems asmenims ir sąmoningas jų darymas, pavyzdžiui, darbdaviai nelegaliai leidžia dirbti asmeniui, turinčiam bedarbio statusą ir gaunančiam valstybės jam mokamas išmokas; fizinis asmuo, vykdantis nedeklaruotą savarankišką veiklą, atlieka remonto darbus kitam fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruoto savarankiško darbo kontrolę (pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), tikrinant galimas neapskaitytas pajamas, susijusias su statybininkų realiai dirbtu darbo laiku ir už jį mokamą darbo užmokestį, susiduria su tuo, kad atvykę į statybvietę ne visada randa ten dirbančius įmonės, vykdančios pagal paslaugų teikimo ar rangos sutartį statybos darbus, darbuotojus, nes jie, anot įmonės vadovų, yra „pakeliui“ tarp statybviečių.
Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, vertindami įmonės pateiktus dokumentus, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie įdarbintus darbuotojus ir vykdomų /įvykdytų darbų mastus, pastebi, kad deklaruojamas darbuotojų skaičius jų deklaruotu darbo laiku negali /negalėjo realiai atlikti tokio masto darbų kiekio. Rengiant Statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės (toliau – statybininko SID kortelė) priemonės diegimo Lietuvoje koncepciją, buvo analizuojama Norvegijos ir Švedijos praktika, susijusi su nelegalaus darbo apraiškų statybos sektoriuje mažinimo priemonėmis. Viena iš šių priemonių yra statybininkų identifikavimas – statybininko ID kortelė. Prievolė turėti statybininko ID kortelę įtvirtinta Norvegijos nacionaliniuose įstatymuose nuo 2008 metų (nuo 2012 metų priemonė susijusi su darbuotojų ID kortele yra įtvirtinta valymo paslaugų srityje, pastaroji iniciatyva yra kilusi iš socialinių partnerių). Šios prievolės tikslas – susieti darbuotoją su įmone – darbdaviu (identifikacija). Norvegijos nacionaliniuose įstatymuose statybininko ID kortelė nesusieta su laiko apskaita ir darbuotojo kompetencijomis. Statybininko ID kortelė išduodama 2 metams, o duomenys yra saugomi 3 metus. Statybininko ID kortelės idėja kilo iš verslo asociacijų ir adaptuota pagal poreikius.
Šią idėją labai palaiko profesinės sąjungos – priemonė smarkiai padidino saugą. Asmuo, ketinantis gauti statybininko ID kortelę, turi būti įregistruotas konkrečiuose valstybės registruose. Pagrindinis vaidmuo procese – Norvegijos Darbo inspekcijai, kurios vardu statybininkų ID korteles išduoda privati kompanija („Idemia“), pagal paslaugų koncesiją (koncesija – privačiam subjektui suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą (Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas. 2005), tačiau šiuo atveju kyla rizika, kad pasikeitus koncesijos privačios bendrovės nariams, kiltų duomenų perkėlimo ir duomenų saugumo problema. Norvegijos Mokesčių inspekcijos vaidmuo, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra fiskalinė priemonė, yra nedidelis. Papildomai Oslo savivaldybėje veikia papildoma priemonė – kita ID kortelė, kuri susieta su darbuotojų kompetencijomis, kurias pripažįsta regioninės valdžios centrai. Oslo savivaldybė pati gali atlikti dirbančių darbuotojų monitoringą realiu laiku (kada ir kur kas dirba, kokia darbuotojų struktūra). Kitų šalių kortelės Norvegijoje nepripažįstamos. Švedijoje statybininko ID kortelė neprivaloma, bet darbdaviui įstatymuose yra numatyta prievolė vesti laiko apskaitos žurnalus (general ledger), o statybose – tik elektroninius žurnalus, kuriems nustatyti konkretūs reikalavimai. Iniciatyva nustatyti reikalavimus dėl elektorinių žurnalų kilo iš Švedijos mokesčių inspekcijos. Privaloma darbo laiko apskaita pirmiausiai pradėta restoranuose, skalbyklose, ir vėliau – statybose. Statybininko ID kortelėje kompetencijos tikrinamos savanoriškai, jas tikrina akredituoti centrai. Pagrindinis vaidmuo procese – Švedijos Mokesčių inspekcijai dėl privalomų darbo laiko apskaitos žurnalų (fiskalinė priemonė). Švedijos Darbo inspekcijos vaidmuo – nedidelis, nes ID kortelė neprivaloma.
Statybininko ID kortelės idėja kilusi iš verslo asociacijų. Darbuotojo ID kortelė sėkmingai veikia Suomijoje: ID kortelė (atpažinimo kortelė) yra privaloma kiekvienam statybų sektoriuje dirbančiam darbuotojui tuomet, jei statybų objekte yra daugiau darbdavių nei vienas. Statybininko ID kortelės fizinis pavidalas nėra reglamentuotas (gali būti tiesiog atspausdinta), bet joje privalo būti pažymėti šie duomenys: darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, mokesčių numeris ir darbdavio pavadinimas bei jo įmonės kodas. Suomijos Mokesčių inspekcija išduoda darbuotojui mokesčių numerį (mokesčių numeris suteikiamas visiems piliečiams, dėl užsieniečių – papildomos paraiškos ir procedūros). Darbo saugos kortelė, kuriai gauti būtinas sėkmingas mokymų baigimas – neprivaloma (savanoriška). Privalomosios ID kortelės poveikio vertinimas atliktas Suomijoje: privalomosios ID kortelės priemonė per
sektoriuje išaugo 9 proc., kai visas sektorius mažėjo; įstatyminė priemonė pripažinta efektyvia. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo pristatyta statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės (toliau – statybininko ID kortelė) diegimo Lietuvoje koncepcija (Šešėlinės ekonomikos mažinimas) ir buvo nutarta pritarti privalomos statybininko ID kortelės Lietuvoje įvedimo koncepcijai, o dėl priemonės įgyvendinimo – fiksuotos skirtingos nuomonės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 362¹straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – įteisinti Šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės – statybininko tapatybės identifikavimo kodo (toliau – statybininko ID kodas) – privalomumą, siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybų sektoriuje. Įstatymų projektų uždavinys – užtikrinti, kad kiekvienas savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis statybos darbus statybvietėje, ir juridinio asmens, vykdančio statybos darbus, darbuotojai, atliekantys statybos darbus statybvietėje, turėtų statybininko ID kodą ir duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis būtų įtraukti į Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos (toliau – Stebėsenos IS) Statybininko ID posistemę (toliau – ID Informacinė sistema). Statybininko ID kodas – statybvietėje statybos darbus atliekančiam asmeniui suteiktas xxxxxxx Informacinėje sistemoje susietas su joje kaupiamais socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose nuostatuose nustatyti duomenys apie Statybininko ID kodo turėtojo darbdavį, Statybininko ID kodo turėtoją bei statybvietę.
Statybininko ID kodas reikalingas statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę vykdančioms institucijoms statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims realiu laiku identifikuoti. Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos paskirtis – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai suteikti kodus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytiems konkrečioje statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims identifikuoti ir tvarkyti šių asmenų darbo laiko apskaitą bei kitus duomenis, nurodytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Stebėsenos IS nuostatuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė, tel. 8 706 68254, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) nuostatos nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.
Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalis). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis). Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis).
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta savarankiškai dirbančio asmens, vykdančio individualią veiklą sąvoka, t. y. savarankiškai dirbantis asmuo yra fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje individualia veikla. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) nustatyta tvarka fizinis asmuo vykdo individualią veiklą:
kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla (GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Individualios veiklos pažyma fiziniam asmeniui išduodama pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ (toliau – Individualios veiklos vykdymo taisyklės).
Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (GPM įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Verslo liudijimai išduodami tam tikroms verslo liudijimo veikloms pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (toliau – Verslo liudijimo išdavimo taisyklės ir Sąrašas). Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, yra išvardintos veiklos priskirtinos statybos darbams.
Darbdaviu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalimi, gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje: pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu; dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje; dirbti kaip laikinasis darbuotojas (DK 108 straipsnio 1 dalis).
Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos VDI teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas DK 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytas sąlygas (DK 109 straipsnio 1 dalis). Darbdaviu gali būti ir laikinojo įdarbinimo įmonė (darbdavys), besiverčianti laikinojo įdarbinimo veikla, ir sudariusi su laikinuoju darbuotoju laikinąją darbo sutartį, kurios pagrindu laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 straipsnio
administracinė atsakomybė juridiniams asmenims už: nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnis), Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus (Užimtumo įstatymo 57 straipsnis), nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 95 straipsnyje (Nelegalus darbas) numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims. Užimtumo įstatymo 59 straipsnyje yra apibrėžta nedeklaruotos savarankiškos veiklos sąvoka.
Fiziniai asmenys už nedeklaruotą savarankišką veiklą yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas). Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardintos institucijos, vykdydamos nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, susiduria su statybvietėje dirbančių asmenų identifikavimo problema, nes dažnai nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo (nustačius tokius asmenis, jie dažnai teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti), o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo. Taip pat statybvietėje nustatomi fiziniai asmenys, kurie vykdo nedeklaruotą savarankišką veiklą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹straipsnyje yra nustatyti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai, kurie leidžia objektyviai diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles. Mokesčių mokėtojui, neatitinkančiam minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, taikomos pasekmės, susijusios su negalėjimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; negalėjimu būti paramos gavėju; gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams (fiziniams asmenims) taikomas 10 metų terminas asmens duomenų tvarkymui. VDI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, vykdo jai pavestas funkcijas ir naudoja Stebėsenos IS, kurios pagalba vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo įmonėse stebėseną. Stebėsenos IS valstybės informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, asmens duomenų tvarkymo tikslą, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimą ir naudojimą, duomenų saugą, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-154 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. V-110 „Dėl darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Statybos įstatymo projektu įtvirtinama pareiga rangovui – fiziniam asmeniui, taip pat savarankiškai dirbančiam fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą ir atliekančiam statybos darbus civilinių sutarčių (rangos, paslaugų teikimo ir kt.) pagrindu, atlikti statybvietėje statybos darbus tik turint statybininko ID kodą.
Priėmus šį įstatymo projektą atitinkamai bus keičiamos Individualios veiklos vykdymo taisyklės, Verslo liudijimo išdavimo taisyklės ir Sąrašas, numatant, kad tuo atveju, jeigu nurodytas asmuo ketina vykdyti statybos darbus pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą jam suteikiamas statybininko ID kodas ir jis turi pateikti Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui (VDI). Statybos įstatymo projektu taip pat įtvirtinama pareiga rangovui (fiziniam, juridiniam asmeniui ar kitai užsienio organizacijai ar jų padaliniui), taip pat statytojui (užsakovui) užtikrinti, kad jo darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir atliekantys statybvietėje statybos darbus, turėtų statybininko ID kodą ir pateiktų Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose nustatytus duomenis Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui (VDI). Nurodytiems asmenims nuolatinis statybininko ID kodas bus suteikiamas neterminuotai. Komandiruotiems darbuotojams laikinąjį statybininko ID kodą suteiks Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojas (VDI), kai DK 109 str. 1 d. nustatyta tvarka užsienio subjektas, pas kurį komandiruojami darbuotojai dirba, apie jų komandiravimą, praneš VDI. Laikinasis statybininko ID kodas komandiruotiems darbuotojams suteikiamas jų komandiruotės laikotarpiui, tačiau neilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.
direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2018 L 173, p. 16) (toliau – Direktyva (ES) 2018/957), ir kurios privalomąsias nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės privalo perkelti į nacionalinę teisę iki 2020 m. liepos 30 d. Pažymėtina, kad Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto b papunkčiu numatytą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio papildymą 1a dalimi, parengtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr.19-10324). Šiuo įstatymo projektu nustatomas visų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines, išplėstas kolektyvines šakos ir teritorines sutartis, normų, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų (šias išimtis numato Direktyva (ES) 2018/957), taikymas komandiruotiems darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių. Taip pat, atsižvelgus į Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatas, numatomas šio termino pratęsimas iki 18 mėnesių užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuotu pranešimu. Šis pranešimas turės būti pateiktas VDI teritoriniam skyriui iki kol faktinė komandiruotės trukmė neviršys 12 mėnesių. Dėl nurodytų priežasčių laikinas statybininko ID kodas komandiruotiems darbuotojams gali būti išduodamas iki 18 mėnesių. Gavus užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuotą pranešimą ir pratęsus komandiruotę ilgesniam terminui, kuris viršija 18 mėnesių, komandiruotiems darbuotojam bus suteikiamas nuolatinis statybininko ID kodas, kuris panaikinamas pasibaigus komandiruojamo darbuotojo komandiruotei, kuri tęsėsi ilgiau nei 18 mėnesių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Pažymėtina, kad Statybininko ID kodo suteikimas ir panaikinimas atitinka administracinės paslaugos požymius. Todėl ją teikti gali tik valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą. Valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra asignavimų valdytoja, Stebėsenos IS valdytoja bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtins nurodytos sistemos nuostatus bei nustatys Statybininko ID kodo suteikimo ir panaikinimo tvarką. Statybos įstatymo projektu nustatomi Statybininko ID kodo išdavimo ir panaikinimo pagrindai, t. y.
Statybininko ID kodas suteikiamas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kurio veiklos dokumentuose (verslo liudijime ar individualios veiklos pažymoje) nurodoma, kad jis atliks statybos darbus, jeigu iki tol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas; fiziniam asmeniui, kai su juo sudaroma darbo sutartis atlikti statybos darbus ir iki šiol jam nebuvo suteiktas statybininko ID kodas; taip pat komandiruojamam darbuotojui, kuris atlieka statybos darbus Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 18 mėnesių. Statybininko ID kodas panaikinamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) sprendimu, kai: statybos darbus atliekantis asmuo miršta; statybos darbus atliekančio asmens prašymu; pasibaigia laikino statybininko ID kodo galiojimo terminas; komandiruotam darbuotojui pasibaigia komandiruotė, kuri tęsiasi ilgiau kaip 18 mėnesių; jeigu paaiškėja, kad ID negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs, ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Siekiant skaidraus statybininko ID kodo identifikavimo proceso, vadovaujantis Statybos įstatymo projekto nuostatomis socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą ir jų naudojimosi tvarką. Nurodytas sąrašas, kuriame bus nurodytos visos statybininko ID kodo identifikavimo priemonės (mobili programėlė, aplikacija, fizinė kortelė ir t.t.), bus baigtinis, tačiau atsiradus kitoms efektyvioms alternatyvioms statybininko ID kodo identifikavimo priemonėms, jis bus pildomas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Statybos įstatymo projekte nurodyti asmenys – rangovas (fizinis asmuo, savarankiškai dirbantis asmuo ir juridinis asmuo) ir statytojas (užsakovas) (fizinis ar juridinis asmuo) pasirinkęs statybininko ID kodo identifikavimo priemonę iš nurodyto sąrašo, apie tai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka informuoja VDI. Statybos įstatymo projekte rangovo, statytojo (užsakovo), savarankiškai dirbančio asmens įdarbinti ir statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, taip pat komandiruoti darbuotojai, statybvietėje gali dirbti tik turėdami statybininko ID kodą bei pateikus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę, šioje statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų statybininko ID kodus, duomenis apie šių asmenų darbo laiko apskaitą ir kitus duomenis, nurodytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatuose. Šiems asmenims nevykdant Statybos įstatymo projekte nurodytų įpareigojimų, darbdaviams – rangovui (fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui /jo įgaliotam asmeniui), statytojui (užsakovui) (fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui /jo įgaliotam asmeniui), savarankiškai dirbančiam asmeniui, nustatoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Darbdaviui – juridiniam asmeniui – administracinė atsakomybė taikoma pagal Užimtumo įstatymo projekto nuostatas, t. y. bauda skiriama už kiekvieną darbuotoją.
Rangovui (fiziniam asmeniui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui), pačiam atliekančiam statybos darbus statybvietėje, Statybos įstatymo projekte nustatyta pareiga turėti statybininko ID kodą ir būti pateikus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę. Šiems asmenims nevykdant Statybos įstatyme nurodytų įpareigojimų, jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte yra apibrėžiama fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos pažeidimo sąvoka. Statybos įstatymo projekte nustatyta pareiga statytojui (užsakovui) užtikrinti, kad visi asmenys, kurie statybvietėje atlieka ne su statybos darbais susijusią veiklą, statybvietėje būtų identifikuoti. Tuo tikslu statytojas (užsakovas) turi pasirinkti statybininko ID kodo identifikavimo priemones pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą ir apie tai informuoti VDI. Nevykdant šių įpareigojimų, jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK projekte. Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos sukūrimo tikslas bus rinkti, kaupti, sisteminti statybvietėje dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių individualią veiklą ir atliekančių statybos darbus, duomenis, siekiant efektyviai vykdyti nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę bei prevenciją. Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje sukaupti duomenys bus saugomi pagal teisės aktų nustatytus dokumentų saugojimo terminus. ANK projekte numatyta administracinė atsakomybė ir statybos darbus atliekantiems asmenims – darbuotojams.
ANK ir Užimtumo įstatymo pakeitimo projektuose numatytų baudų dydžiai yra nustatyti atsižvelgus į baudų dydžius, numatytus Statybos įstatymo projekte už panašius pažeidimus. Atsižvelgiant į privalomą statybininko ID kodo įvedimo institutą ir atsakomybės už šio reikalavimo nevykdymą, nustatytos institucijos, vykdančios statybininko ID kodo kontrolę, t. y. institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę (VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija), ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, pagal kompetenciją vykdydama teritorijų planavimo ir valstybinę statybos priežiūrą, tikrintų ar statybvietėje dirbantis asmuo turi statybininko ID kodą ir ar Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje yra duomenų apie tai, kad šis asmuo dirba šiame objekte. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į administracinę atsakomybę, numatytą Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte ir ANK projekte, už Statybos įstatymo projekte nustatytų reikalavimų dėl statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos nevykdymą, tiek juridiniams asmenims, tiek savarankiškai dirbantiems fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, yra pakeičiamas Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas, papildant jame nurodytų ANK straipsnių sąrašą ANK 362¹straipsniu, už kurio padarymą mokesčių mokėtojas taip pat gali būti įtrauktas į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą.
Įdiegus statybininko ID kodą valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę:
1) bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei bus užtikrinta, kad statybininko ID kodo turėtojas dirba legaliai (atitinkamai, operatyvus nelegaliai dirbančių ir „pašalinių“ asmenų statybvietėje identifikavimas);
2) bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus; nuotoliniu būdu bus vykdoma kontrolė (ar pravesti reikiami instruktažai, gauti visi leidimai ir kt.);
3) užtikrins realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio; realias prielaidas darbų saugos (ir aplinkos saugos) kontrolei (žinomi visi objektai, kurie gali būti inspektuojami). Įsigaliojus Įstatymų projektams Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardintos institucijos efektyviau identifikuos statybvietėje dirbančius asmenis, galės nustatyti jų darbo vietą realiu laiku, dirbtą laiką ir nustatyti realiai gaunamas pajamas; bus panaikinta galimybė turėti „šešėlinius“ objektus.
Įstatymų projektuose tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims siūloma administracinė atsakomybė už Statybos įstatymo projekte nustatytų statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus papildys jau esamą administracinę atsakomybę, numatytą tiek Užimtumo įstatyme, tiek ANK. Nustačius statybvietėje nelegalaus, nedeklaruoto darbo faktą ar nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantį fizinį asmenį, atsakingi asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn ir už Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų dėl statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos nevykdymą. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo projektas įsigalios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., o kiti įstatymų projektai – Užimtumo įstatymo pakeitimo, ANK ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų projektai įsigalios 2021 m. gegužės 1 d. Vėlesnis teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už statybininkų saugos tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus, įsigaliojimas sietinas su pereinamuoju laikotarpiu, per kurį turi būti įvykdyti Statybos įstatyme nustatyti reikalavimai dėl statybininko ID kodo išdavimo ir duomenų į Stebėsenos IS ID Informacinę sistemą įvedimo.
Statybininko ID kodo nauda vartotojui: skaidrus statybos darbų sektorius, minimizuojama apgaulės prisidengiant ne tuo, kuo esą rizika; galima pamatyti statybos meistrų kompetencijas (jei jos suvestos), sąlyginę patirtį nuo įsiregistravimo Stebėsenos IS ID Informacinėje sistemoje (kiek dirbo per tam tikrą periodą, kai taikoma privaloma darbo laiko apskaita; keliuose objektuose dirbo); gali matyti užsakovo objekte kiek ir kada darbuotojai dirba (kada ateina, išeina - kai paslauga iš darbdavio), įskaitant konkrečiu momentu realiu laiku; potencialiai mažiau ginčų tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo dėl darbo atlikimo fakto. Statybininko ID kodo nauda darbdaviui: padės greičiau rasti reikiamus darbuotojus pagal jų kompetenciją (kai duomenys dėl kompetencijų suvesti); lengvai atpažįsta savo darbuotojus; priemonė užtikrinti saugią statybos darbų aikštelę, kontroliuojamas patekimas; sąžininga konkurencija statybų sektoriuje – visi veikia legaliai; personalo, darbų valdymas objektuose efektyvesnis, duomenys realiu laiku.
Statybininko ID kodo nauda samdomam darbuotojui: visų darbuotojų lygiateisiškumo užtikrinimas (nesvarbu lietuvis ar užsienietis); užtikrinamas priėjimas prie socialinių garantijų (minimizuojamos galimybės priklausantį atlyginimą mokėti „vokeliuose“ ir netekti garantijų); teisingo apmokėjimo už darbą garantas (darbo laiko apskaita – atlikto darbo fakto įrodymas); mažiau (teisinių) ginčų su darbdaviu dėl priklausančio apmokėjimo už darbą; daugiau galimybių užsitikrinti vienodą apmokėjimą už vienodą darbą (mažesnė diskriminacijos rizika); daugiau saugumo ir sveikesnių sąlygų darbo vietoje; efektyvesnis savęs pozicionavimas prieš potencialų darbdavį (ypač kai įvestos kompetencijos); daugiau finansinio saugumo artimiesiems mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Statybininko ID kodo nauda savarankiškai dirbančiajam: efektyvesnis savęs pozicionavimas prieš potencialų paslaugų gavėją – klientą (ypač kai įvestos kompetencijos); potencialiai mažiau ginčų su užsakovu dėl apmokėjimo už paslaugas (statybų objekto deklaravimas – vienas iš darbo fakto įrodymų). Statybininko ID kodo nauda profesinėms sąjungoms ir verslo asociacijoms: saugesni (fiziškai, finansiškai, moraliai) darbuotojai; skaidraus ir atsakingo verslo užtikrinimas; „švari“ konkurencija; aiškiai matomi vystomi objektai, statybų sektoriaus darbuotojai, darbų organizatoriai (laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų).
Statybininko ID kodo nauda valstybei /visuomenei: valstybės kontrolės institucijos greičiau ir tiksliau identifikuos: nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams, sumažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika; identifikuos mokesčių slėpimą, darbuotojų socialinių garantijų nesuteikimą; pagerės statybos darbų kokybė; mažesnis šešėlis statybų sektoriuje leis padidinti viešąsias paslaugas (sveikatos, švietimo, paramą šeimoms, pensijas ir kt.); bus skatinamas kvalifikacijos įsigijimas ir pameistrių (pameistrys – mokinys, kurio mokymas organizuojamas profesinio mokymo organizavimo būdu, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 str. 7 d.) įdarbinimas viešuosiuose projektuose; daugiau investicijų į skaidrią ekonomiką, didesnis bendrasis vidaus produktas; skaidrumo naudą pajaus visi – darbuotojai, darbdaviai, vartotojai, šalies visuomenė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Privalomojo statybininko ID kodo įvedimas nesudarytų išskirtinių sąlygų stambiam verslui ir ši priemonė neapsunkins smulkaus ir vidutinio verslo. Atsižvelgiant į tai, kad Stebėsenos IS ID Informacinė sistema bus centralizuota sistema, turinti sąsajų su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, ir didelė dalis duomenų jau bus perduota Stebėsenos IS ID Informacinei sistemai, kas sumažins administracinę naštą verslo atstovams.
Rangovas ir statytojas (užsakovas) turės individualią prieigą prie Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos ir lengvai galės prie jos prisijungti informacinių technologijų priemonėmis (mobilia programėle ir kt.). Savarankiškai dirbantiems asmenims palengvės gyventojų pajamų deklaravimas. Darbdaviams, kuriems ir šiuo metu galiojančios DK nuostatos numato pareigą vesti darbuotojų darbo laiko apskaitą, palengvės darbo laiko apskaitos deklaravimas valstybinėms kontrolės institucijoms. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektai darys teigiamą įtaką sąžiningam verslui, sumažės paskatos dirbti nelegaliai ar nedeklaruojant savarankiškos veikos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Statybos įstatymo projektu teikiamas Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas ir ANK pakeitimo projektas. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija turės parengti ir iki 2020 m. spalio 31 d. pateikti Vyriausybei tvirtinti šiuos Vyriausybės nutarimų projektus:
1) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija turės parengti ir iki 2020 m. spalio 31 d. pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkui tvirtinti šiuos įsakymų projektus:
1) „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr.
A1-316
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ pakeitimo“. Priėmus Įstatymų projektus, socialinės apsaugos ir darbo ministras turės iki 2020 m. spalio 31 d. patvirtinti:
1) Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos nuostatus ir Stebėsenos IS ID Informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus. 2) Statybininko ID kodo identifikavimo priemonių sąrašą, jų naudojimo ir informavimo VDI apie pasirinktas Statybininko ID kodo identifikavimo priemones tvarką. Priėmus Įstatymų projektus, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turės iki 2020 m. spalio 31 d. panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-154 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr.
V-110 „Dėl darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų įgyvendinimui reikės 520 tūkst. Eur lėšų Stebėsenos IS Stebėsenos IS ID Informacinės modernizavimui. Nurodytos lėšos bus skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „statybininko tapatybės identifikavimo kodas“, „Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU IR ĮSTATYMO KETVIRTOJO SKIRSNIO
2019-10-22
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
,,savarankiškai dirbančio asmens veiklos dokumentai“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai dokumentus ji apimtų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba ją patikslinti. 2. Projekto
siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo miršta. Atkreiptinas dėmesys, kad statybininko ID panaikinimas turėtų būti siejamas ne su bet kokio statybvietėje statybos darbus atliekančio asmens mirtimi, o būtent su to fizinio asmens, kuriam minėtas statybininko ID kodas išduotas, mirtimi. 3. Projekto
siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai ,,statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo pateikia prašymą“. Manytina, kad statybininko ID kodas turėtų būti panaikinamas, kai fizinis asmuo, kuriam buvo suteiktas statybininko ID kodas, pateikia prašymą, o ne tuomet, kai tokį prašymą pateikia bet kuris statybvietėje dirbantis asmuo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 4. Projekto
statybininko ID kodo panaikinimo pagrindus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį konkrečiai laiko tarpą turėtų būti panaikinamas statybininko ID kodas, po to, kai paaiškėja 22¹ straipsnio 7 dalies 1-5 punktuose nurodytos aplinkybės.
Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti statybininko ID kodo panaikinimo terminai. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, visi statybvietėje statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys privalės turėti statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydintieji Užimtumo įstatymo Nr. XII–2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4054 ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 362¹ straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4055, kuriuose siūloma nustatyti juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus, įsigaliotų tik
tikslai tuo atveju, jeigu nustačius statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimus, už jų nevykdymą atitinkami asmenys nebus traukiami atsakomybėn. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 22¹ straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, statybininko ID kodo panaikinimą siejant su konkrečiu jį turinčiu asmeniu, siūlytina dėstyti taip: „statybininko ID kodą turintis asmuo miršta”, „statybininko ID kodą turintis asmuo pateikia prašymą“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 103-P-47 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, M. Narmontas aplinkos viceministras, A. Norkevičius – Vyriausybės kanceliarijos patarėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, D. Čergelis Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas, D. Žukauskas – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyrn. patarėjas, I. Mickevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Keršulis – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus vyr. patarėjas, R. Virvilienė – Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė, D. Gedvilas – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, A. Raščius – Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-22) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio
pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai dokumentus ji apimtų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba ją patikslinti. Atsižvelgti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-22)
7 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo miršta. Atkreiptinas dėmesys, kad statybininko ID panaikinimas turėtų būti siejamas ne su bet kokio statybvietėje statybos darbus atliekančio asmens mirtimi, o būtent su to fizinio asmens, kuriam minėtas statybininko ID kodas išduotas, mirtimi. Atsižvelgti 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-22)
7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai ,,statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo pateikia prašymą“. Manytina, kad statybininko ID kodas turėtų būti panaikinamas, kai fizinis asmuo, kuriam buvo suteiktas statybininko ID kodas, pateikia prašymą, o ne tuomet, kai tokį prašymą pateikia bet kuris statybvietėje dirbantis asmuo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Atsižvelgti 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-22)
7 dalyje siūloma nustatyti statybininko ID kodo panaikinimo pagrindus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį konkrečiai laiko tarpą turėtų būti panaikinamas statybininko ID kodas, po to, kai paaiškėja 22¹ straipsnio
būti nustatyti statybininko ID kodo panaikinimo terminai. Atsižvelgti 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-22)
5Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, visi statybvietėje statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys privalės turėti statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydintieji Užimtumo įstatymo Nr. XII–2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4054 ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 362¹ straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4055, kuriuose siūloma nustatyti juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus, įsigaliotų tik 2021 m. gegužės 1 d. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar bus pasiekti projekto tikslai tuo atveju, jeigu nustačius statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimus, už jų nevykdymą atitinkami asmenys nebus traukiami atsakomybėn. Atsižvelgti Siūloma Užimtumo įstatymo Nr. XII–2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4054 įsigaliojimo data – 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos statybininkų asociacija, (2019-11-11)
Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas LR statybos įstatymo papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053, kuriuo siekiama įteisinti statybininkų identifikavimo sistemą. Sistemos tikslas - kovoti su „šešėliu" statybvietėse. Planuojama, kad sistemą savo lėšomis sukurs ir valdys valstybė. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad tuo pačiu metu Seime buvo užregistruotas LR statybos įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18²straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3988, kuriame numatoma rangovų pareiga vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Ši funkcija pavedama Lietuvos statybininkų asociacijai, todėl šios funkcijos įdiegimas ir vykdymas valstybei nieko nekainuotų. Pažymėtina, kad abu projektai siekia panašių tikslų - kovoti su „šešėliu", vedant statybininkų apskaitą statybvietėse. Esminiai skirtumai tarp projektų yra šie:
II projektas, leisdamas verslui pačiam įgyvendinti statybininkų apskaitą statybvietėse, skatina verslo savireguliaciją ir tuo pačiu sutaupo valstybei lėšų, kurias bus galima panaudoti socialinėms reikmėms bei kitiems visuomenės poreikiams. 2. Profesinės sąjungos ir Trišalė taryba pritaria toms nelegalaus darbo mažinimo priemonėms, kurios gali būti taikomos neatidėliojant ir kurias įgyvendintų ne pati valstybė. Tokias priemones numato II projektas. 3. Sąžiningas verslas nebesugeba konkuruoti su tais rangovais, kurie naudoja „vokelius". Todėl verslo asociacijos palaiko II projektą. 2019 metais 12 statybos sektoriaus asociacijų pasirašė rezoliuciją, kurioje išreiškė pritarimą patekimo į statybvietę kontrolės, statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų kontrolės bei statybininko kortelės idėjai, kurią Lietuvos statybininkų asociacija įgyvendina sistemoje STATREG. 4. 2018 metais Lietuvos statybininkų asociacija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybine darbo inspekcija sudarė memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant šešėlinę ekonomiką, užtikrinant darbų saugą bei sąžiningą konkurenciją. Memorandume numatyta, kad šalys sieks, jog būtų centralizuotai kaupiama informacija apie subjektus, veikiančius statybos srityje, įskaitant individualią veiklą vykdančius asmenis (jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų darbuotojus, darbuotojų kvalifikaciją, darbų saugos žinias ir kt.) bei šiuo tikslu keisis turimais duomenimis. 5. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, gali būti pavedama Lietuvos statybininkų asociacijai, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį. Europos valstybėse tokias funkcijas pagrinde vykdo statybos sektoriaus asocijuotos struktūros, o valstybė pati jas vykdo tik pavieniais atvejais.
LR viešojo administravimo įstatymo 4 ir 4¹ straipsniai numato galimybę suteikti asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymas nenustato asociacijoms, kurios suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, jokių išankstinių specialių sąlygų. 6. Lietuvos statybininkų asociacija yra didžiausia šalyje statybos sektoriaus asociacija. Daugiausia jos narių yra rangovai, tačiau nariais taip pat yra projektavimo, statybos techninės priežiūros, statybos produktų gamybos, darbų saugos, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo, draudimo įmonės ar organizacijos. Asociacijos nariais taip pat yra 5 kitos sektorinės asociacijos. Asociacijos nariai - statybos įmonės atlieka 2/3 visų šalyje atliekamų statybos darbų. 7. Siekiant skaidrumo ir nešališkumo, asociacijoje yra sudarytas Kvalifikacijų ir kompetencijų komitetas, kuriame dalis narių yra deleguoti valstybės institucijų. 8. 2016 m. asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga. Asociacijoje šiuo metu yra 59 ekspertai kompetencijų vertinimui ir ekspertų skaičių toliau numatomas didinti. 9. 2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asociacija taiko reglamente numatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. 10. Visus duomenis asociacija laiko saugumo reikalavimus atitinkančiame išoriniame duomenų centre, kuris be kita ko saugo bankų ir valstybės institucijų duomenis ir yra sertifikuotas ISO 27001/2013 bei TIER III duomenų saugos sertifikatais. Esant poreikiui, kad valstybė būtų duomenų valdytoju, galima nustatyti reikalavimą, kad visi duomenys būtų laikomi valstybės duomenų bazėje, o asociacija taptų duomenų tvarkytoju. 11.
savo civilinę atsakomybę už duomenų praradimą. 12. II projekte numatyta, kad paslaugų įkainiai bus reguliuojami valstybės, kas užtikrins subalansuotą kainodarą. 13. Lietuvos statybininkų asociacija yra sukūrusi realiai veikiančią darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistemą STATREG. Paslaugos teikiamos tiek nariams, tiek ne nariams. Asociacija galėtų II projekte numatomas funkcijas vykdyti neatidėliojant. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektui Nr. XIIIP-4053 pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos statybininkų asociacijos pasiūlymą, kuriam Komitete pritarta, valstybei naudotis šios asociacijos jau įdiegta ir efektyviai veikiančia savanoriška statybos sektoriaus darbininkų darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistema STATREG[¹], kas leistų valstybei sutaupyti mažiausiai 520 tūkst. eurų, kuriuos projekto iniciatoriai numato skirti Statybos įstatymo pakeitimams įgyvendinti kuriant naują Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinę sistemą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Statybininko kortelė (t.y. statybininko ID kodas), kurią dar tik numatoma įstatymo projekte Nr. XIIIP-4053 įvesti, jau yra sudėtinė dalis STATREG duomenų registro, kuriame saugoma informacija apie asmens turimas kompetencijas, kvalifikaciją, darbovietę, patirtį bei kita naudinga informacija (šaltinis https://statreg.lt/lt-lt/home).
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL lietuvos respublikos STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU IR ĮSTATYMO KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-4053
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, vyr. specialistė Aušra Balsytė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius. 2020-03-03 Nr. 107-P-12 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: ministras Linas Kukuraitis, Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras marius Narmontas, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, vyr. specialistė Aušra Balsytė; Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, juristas Andrius Raščius, Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius; Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas Virgilijus Dirma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-222 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 6 dalies sąvoka ,,savarankiškai dirbančio asmens veiklos dokumentai“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai dokumentus ji apimtų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba ją patikslinti. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo 22¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „6. Statybininko ID kodas suteikiamas:
numatančiuose teisę vykdyti savarankišką veiklą, nurodyta veikla, susijusi su statybos darbų atlikimu, ir iki šiol jam nebuvo suteiktas Statybininko ID kodas;“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-222 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo miršta. Atkreiptinas dėmesys, kad statybininko ID panaikinimas turėtų būti siejamas ne su bet kokio statybvietėje statybos darbus atliekančio asmens mirtimi, o būtent su to fizinio asmens, kuriam minėtas statybininko ID kodas išduotas, mirtimi. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) statybvietėje statybos darbus atliekantis fizinis asmuo miršta;
2019-10-222 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad statybininko ID kodas panaikinamas, kai ,,statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo pateikia prašymą“. Manytina, kad statybininko ID kodas turėtų būti panaikinamas, kai fizinis asmuo, kuriam buvo suteiktas statybininko ID kodas, pateikia prašymą, o ne tuomet, kai tokį prašymą pateikia bet kuris statybvietėje dirbantis asmuo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
darbus atliekantis fizinis asmuo pateikia prašymą;
2019-10-222 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti statybininko ID kodo panaikinimo pagrindus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį konkrečiai laiko tarpą turėtų būti panaikinamas statybininko ID kodas, po to, kai paaiškėja 22¹ straipsnio 7 dalies 1-5 punktuose nurodytos aplinkybės. Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti statybininko ID kodo panaikinimo terminai. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
5) paaiškėja, kad Statybininko ID kodas negalėjo būti suteiktas (buvo pateikti netikslūs ar tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat jeigu trečiosios šalies pilietis buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Valstybinė darbo inspekcija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka per
Statybininko ID.“
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, visi statybvietėje statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys privalės turėti statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydintieji Užimtumo įstatymo Nr. XII–2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 59¹ ir 59² straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4054 ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 362¹ straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4055, kuriuose siūloma nustatyti juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimų pažeidimus, įsigaliotų tik 2021 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar bus pasiekti projekto tikslai tuo atveju, jeigu nustačius statybininkų tapatybės identifikavimo reikalavimus, už jų nevykdymą atitinkami asmenys nebus traukiami atsakomybėn. Pritarti Pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 362¹straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4055 įsigaliojimo datą, t. y. kad jis įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos statybininkų asociacija (2019-11-11) Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas LR statybos įstatymo papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053, kuriuo siekiama įteisinti statybininkų identifikavimo sistemą. Sistemos tikslas - kovoti su „šešėliu" statybvietėse. Planuojama, kad sistemą savo lėšomis sukurs ir valdys valstybė. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad tuo pačiu metu Seime buvo užregistruotas LR statybos įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18²straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3988, kuriame numatoma rangovų pareiga vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Ši funkcija pavedama Lietuvos statybininkų asociacijai, todėl šios funkcijos įdiegimas ir vykdymas valstybei nieko nekainuotų. Pažymėtina, kad abu projektai siekia panašių tikslų - kovoti su „šešėliu", vedant statybininkų apskaitą statybvietėse.
Esminiai skirtumai tarp projektų yra šie:
1II projektas,
leisdamas verslui pačiam įgyvendinti statybininkų apskaitą statybvietėse, skatina verslo savireguliaciją ir tuo pačiu sutaupo valstybei lėšų, kurias bus galima panaudoti socialinėms reikmėms bei kitiems visuomenės poreikiams. 2. Profesinės sąjungos ir Trišalė taryba pritaria toms nelegalaus darbo mažinimo priemonėms, kurios gali būti taikomos neatidėliojant ir kurias įgyvendintų ne pati valstybė. Tokias priemones numato II projektas. 3. Sąžiningas verslas nebesugeba konkuruoti su tais rangovais, kurie naudoja
„vokelius". Todėl verslo asociacijos palaiko II projektą. 2019 metais 12
statybos sektoriaus asociacijų pasirašė rezoliuciją, kurioje išreiškė pritarimą patekimo į statybvietę kontrolės, statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų kontrolės bei statybininko kortelės idėjai, kurią Lietuvos statybininkų asociacija įgyvendina sistemoje STATREG. 4. 2018 metais Lietuvos statybininkų asociacija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybine darbo inspekcija sudarė memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant šešėlinę ekonomiką, užtikrinant darbų saugą bei sąžiningą konkurenciją.
Memorandume numatyta, kad šalys sieks, jog būtų centralizuotai kaupiama informacija apie subjektus, veikiančius statybos srityje, įskaitant individualią veiklą vykdančius asmenis (jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų darbuotojus, darbuotojų kvalifikaciją, darbų saugos žinias ir kt.) bei šiuo tikslu keisis turimais duomenimis. 5. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, gali būti pavedama Lietuvos statybininkų asociacijai, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį. Europos valstybėse tokias funkcijas pagrinde vykdo statybos sektoriaus asocijuotos struktūros, o valstybė pati jas vykdo tik pavieniais atvejais. LR viešojo administravimo įstatymo 4 ir 4¹ straipsniai numato galimybę suteikti asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymas nenustato asociacijoms, kurios suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, jokių išankstinių specialių sąlygų. 6. Lietuvos statybininkų asociacija yra didžiausia šalyje statybos sektoriaus asociacija. Daugiausia jos narių yra rangovai, tačiau nariais taip pat yra projektavimo, statybos techninės priežiūros, statybos produktų gamybos, darbų saugos, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo, draudimo įmonės ar organizacijos. Asociacijos nariais taip pat yra 5 kitos sektorinės asociacijos. Asociacijos nariai - statybos įmonės atlieka 2/3 visų šalyje atliekamų statybos darbų. 7. Siekiant skaidrumo ir nešališkumo, asociacijoje yra sudarytas Kvalifikacijų ir kompetencijų komitetas, kuriame dalis narių yra deleguoti valstybės institucijų. 8. 2016 m. asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga.
Asociacijoje šiuo metu yra 59 ekspertai kompetencijų vertinimui ir ekspertų skaičių toliau numatomas didinti. 9. 2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asociacija taiko reglamente numatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. 10. Visus duomenis asociacija laiko saugumo reikalavimus atitinkančiame išoriniame duomenų centre, kuris be kita ko saugo bankų ir valstybės institucijų duomenis ir yra sertifikuotas ISO 27001/2013 bei TIER III duomenų saugos sertifikatais. Esant poreikiui, kad valstybė būtų duomenų valdytoju, galima nustatyti reikalavimą, kad visi duomenys būtų laikomi valstybės duomenų bazėje, o asociacija taptų duomenų tvarkytoju. 11. Asociacija yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę už duomenų praradimą. 12. II projekte numatyta, kad paslaugų įkainiai bus reguliuojami valstybės, kas užtikrins subalansuotą kainodarą. 13. Lietuvos statybininkų asociacija yra sukūrusi realiai veikiančią darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistemą STATREG. Paslaugos teikiamos tiek nariams, tiek ne nariams. Asociacija galėtų II projekte numatomas funkcijas vykdyti neatidėliojant. Nepritarti Projektai buvo svarstomi kartu ir priimtas sprendimas pritarti Vyriausybės teiktam projektui. Vertinant LSA ir Vyriausybės projektus sąsajų tarp valstybinių sistemų ir valstybės registrų, tvarumo, saugumo, skaidrumo, kainos, darbo laiko apskaitos realiu laiku, informacijos pateikimo kontrolės institucijoms, sistemos plėtimo galimybių aspektais, paaiškėjo, kad LSA projekte minima STATREG sistema neturi integracijos su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis ir registrais; nėra galimybės STATREG funkcionalumo pritaikyti kitoms verslo sritims, pvz., valymo paslaugų įmonėms, logistikos, maitinimo įstaigoms, kt.
LSA nepademonstravo galimybės matyti darbo laiko apskaitą realiu laiku. LSA projektuose nėra kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų teisingą duomenų suvedimą, LSA bus tarpininkas tarp darbdavio ir kontrolės institucijos. LSA projektas kainuos vartotojui, t. y. buvimas statybvietėje (apskaita), 1 Eur/mėn 1 asmeniui, 12 eur (apie 95 tūkst. darbuotojų, jų darbo laiko apskaita vartotojams kainuos apie 1 400 000 Eur per metus). Statybininko kortelė: 8 Eur - 5 metams (kortelės kainuos apie
informacinę sistemą, todėl iškyla rizika prarasti kontrolę, nėra užtikrintas saugus duomenų pateikimas ir jų judėjimas tarp valstybės arba valstybinių kontrolės informacinių ir registrų duomenų. Aptariamus aspektus atitinka Vyriausybės projektas. SADM Statybininkų posistemės įsigijimo paslaugas pirks viešųjų pirkimų būdu, kuriame galės dalyvauti LSA. 2. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-11-13 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22(1) straipsniu ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4053) (toliau – Statybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 59(1) ir 59(2) straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XIIIP-4054) (toliau – Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 362(1) straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4055) (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4056) (toliau - MAĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Įstatymų rengėjų teigimu, priėmus Projektus būtų panaikinta galimybė turėti „šešėlinius“ objektus, užtikrinta, kad statybininko saugos tapatybės identifikavimo kodo (toliau - Statybininko ID kodas) turėtojas dirba legaliai, užtikrinta reali darbo laiko apskaita, nuotoliniu būdu vykdoma kontrolė ir t.t. Atkreipiame dėmesį, kad Statybininko ID kodo poveikis yra ribotas, reguliavimo įvedimas yra nepagrįstas, Projektų tikslus įmanoma pasiekti kitais, mažiau neigiamų pasekmių turinčiais būdais. Dėl to siūlome Įstatymų projektams nepritarti dėl žemiau išvardintų priežasčių. Statybininko ID kodo sistema turėtų ribotą poveikį nelegaliam darbui statybų sektoriuje:
Nors Įstatymų projektų rengėjai teigia, kad įvedus siūlomą reguliavimą būtų panaikinta galimybė turėti „šešėlinius“ objektus, užtikrinta, kad Statybininko ID kodo turėtojas dirba legaliai, užtikrinta reali darbo laiko apskaita, nuotoliniu būdu vykdoma kontrolė, siūlomas reguliavimas nepaveiktų atvejų, kai abi sandorio pusės – užsakovas ir statybininkas, yra suinteresuoti nelegaliu sandoriu. T.y. ir toliau liktų galimybė atlikti statybų darbus neįsigijus Statybininko ID kodo bei nedeklaruojant darbo statybų objekte.
Užuot kuriant naujus reguliavimus kovai su pasekmėmis, naudingiau būtų kovoti su nelegalaus darbo statybų sektoriuje priežastimis – mažinti mokestinę naštą darbui, lengvinti reguliavimus ir paprastinti leidimų dirbti užsienio šalių piliečiams išdavimo tvarką. Nėra įvertintos šiuo metu taikomos kontrolės ir kovos su nelegaliu darbu statybų sektoriuje priemonės:
Šiuo metu egzistuoja daug skirtingų priemonių kovoje su nelegaliu darbu statybų sektoriuje. Prieš įvedant naujas priemones būtina įvertinti jau egzistuojančių priemonių. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, įteisinama ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuri yra skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kt. Priežiūra vykdoma atliekant planinius ir neplaninius patikrinimus. Šiuo metu taip pat svarstoma plėsti Valstybinės darbo inspekcijos galias jai suteikiant teisę vykdyti kontrolinius (slaptus) pirkimus (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIIP-3755), kaip laikomasi darbo santykiams aktualių teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties papildomo priežiūros mechanizmo įvedimas yra netikslingas ir perteklinis. Įstatymų projektų rengėjai nevertina, kaip nustatyti nelegalią veiklą statybų sektoriuje paveikė nuo 2019 m. sausio 1 d. atsiradusi galimybė gyventojams iš pajamų atskaityti išlaidas statybų paslaugoms, taip sumažinant mokėtiną GPM naštą. Statybininko ID kodo sistema sukurtų didelę administracinę naštą:
Įstatymų projektų rengėjai skaičiuoja, kad vien VDI Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos modernizavimas kainuos 520 tūkst. eurų, tačiau nevertina administracinės naštos padidėjimo verslui ir gyventojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė našta būtų didelė, kadangi informacinėje sistemoje būtų ne tik kaupiami savarankiškai dirbančių asmenų ir juridinių asmenų darbuotojų duomenys, bet ir Rangovas ir statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, ar statytojas (užsakovas) (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, taip pat rangovas, kurio naudai statybos darbus atlieka komandiruoti darbuotojai, savarankiškai dirbantis asmuo privalėtų pateikti Statybininko ID kodą institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę;
Tiksliai įvertinti administracinę naštą nėra galimybės, nes nėra pateikiamos sistemos specifikacijos. Atkreipiame dėmesį, kad administracinės naštos dydis priklausytų nuo to, ar duomenys į sistemą būtų suvedami vieną kartą, ar juos reiktų atnaujinti, pavyzdžiui, kasdien. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektų rengėjai nevertina užsienio šalių patirties. Švedijos analitinio centro „Timbro“ duomenimis, panašios sistemos įvedimas leido surinkti 142 mln. Švedijos kronų (apie 13 mln. eurų) papildomų pajamų, tačiau sukėlė daugiau kaip du kartus didesnę,
verslui. Nėra aišku, kaip duomenys būtų deklaruojami tuo atveju, jei darbus asmenys vykdytų ūkio būdu (pvz., statytųsi ar remontuotųsi sau, šeimos nariams ar draugams priklausantį būstą). Įstatymų projektuose išimtys šiuo metu nėra numatytos.
Jei Statybininko ID kodas būtų privalomas ir tuo atveju kai fizinis asmuo atlieka statybos darbus, ar smulkius remonto darbus už kurių atlikimą negauna pajamų ar kitos finansinės naudos, tai administracinė našta tokiu atveju būtų perteklinė ir nepagrįsta, nes niekaip nepadėtų kovoje su šešėline ekonomika. Statybos įstatymo projektu (2 str.) taip pat įtvirtinama, kad rangovas ir statytojas (užsakovas) privalo teikti Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę, šioje statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko ID kodo numerius ir kitus duomenis. Jiems taip pat įtvirtinama pareiga užtikrinti statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko ID kodo pateikimą institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę, Iš Projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų laikomas atsakingu už negaliojantį Statybininko ID kodą. Iš ANK projekto būtų galima vertinti, kad rangovas atsakingas už netinkamą Statybininko ID kodą, tačiau tokia atsakomybė yra neproporcinga ir nepagrįsta. Galiausiai, lieka tikimybė, jog Statybininko ID kodo išdavimo sąlygos ateityje bus susietos su kompetencijų įrodymu. Tai būtų perteklinis reikalavimas, sukuriantis itin didelę naštą, ir iškraipantis konkurenciją - sukuriantis barjerus patekti į darbo rinką naujiems darbuotojams ar apsunkinantis veiklos galimybes įmonėms, įdarbinančioms darbuotojus, neturinčių formaliai įrodytų kompetencijų. Nevertinama, kad užsienio šalių piliečių nelegalus darbas yra iš dalies nulemtas sudėtingų leidimų dirbti išdavimo procedūrų Lietuvoje:
Kaip viena iš projekto rengimą paskatinusių priežasčių, nurodomas nelegalus užsienio šalių piliečių darbas. Įstatymų projektų rengėjų teigimu,
šalių piliečiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių nelegalus darbas gali būti nulemtas ilgų ir apsunkintų biurokratinių leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje išdavimo procedūrų (pavyzdžiui, išliekančios pareigos prašant nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo kartu su kitais dokumentais pateikti darbuotojo diplomą ar kitokį pažymėjimą, iš kurio matosi, kad darbuotojas įgijo kvalifikaciją ir pan.). Neturėdami galimybės įsidarbinti legaliai, tokie asmenys priversti savo veiklą vykdyti „šešėlyje“ – tai rodo ir Projektų rengėjų aiškinamajame rašte įvardintas faktas, kad dalis nelegaliai dirbusiųjų statybų sektoriuje turėjo leidimus dirbti Lenkijoje. Iš to galima daryti išvadą, kad dalis nelegaliai dirbusiųjų nebuvo piktybiniai pažeidėjai ir buvo suinteresuoti dirbti legaliai. Siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį konkurencijai:
Įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte pripažįsta, kad ši priemonė iš dalies apsunkins smulkų ir vidutinį verslą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su partneriais praėjusiais metais atliktas biurokratinės naštos tyrimas parodė, kad pavyzdinei 4 darbuotojus įdarbinančiai įmonei Lietuvoje jau dabar tenka skirti 244 valandas įvairių formų, ataskaitų pildymui bei atitikties įpareigojimų vykdymui. Statybininko ID kodo įvedimas neabejotinai prisidėtų prie šios biurokratinės naštos didėjimo ir labiau prislėgtų smulkųjį verslą, kurio apyvarta yra mažesnė, tačiau jos privalo įgyvendinti santykinai didesnę įpareigojimų naštą. Siūlomi baudų dydžiai yra neproporcingi:
ANK projektu nustatomi baudų dydžiai (rangovams ir savarankiškai dirbantiems baudos varijuoja nuo 500 iki 2 500 eurų) už nusižengimus yra neproporcingai dideli ir nėra susiję su padarytų pažeidimų mastu.
Pavyzdžiui, už panašaus pobūdžio nusižengimą (statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas) nuobauda yra nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų – tai yra reikšmingai mažiau negu siūloma ANK projektu, todėl abejotina, ar Projektais siekiama numatyti sankcija atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. 2018 m. atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje 44 proc. apklaustųjų mano, kad tikimybė įkliūti dirbant be darbo sutarties ar gaunant dalį atlyginimo vokelyje yra didelė. Šešėlinės ekonomikos tyrimas taip pat rodo, kad bausmės dydžio suvokimas mažiau susijęs su šešėlinio darbo paplitimu nei suvokiama tikimybė įkliūti. Nors Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausiai manančiųjų (54 proc.), kad bausmės už nelegalų darbą yra griežtos, šiose šalyse šešėlinis darbas paplitęs labiausiai. Taigi galima teigti, kad bausmės dydis Lietuvoje turi ribotą poveikį, o šešėlio priežastys slypi kitur. Sistemiškai įvertinus galiojantį reguliavimą ir siūlomas sankcijas, didžiausias problemas kelia ne sankcijos, o reguliavimas. Suvokiamos bausmės dydis ir tikimybė įkliūti sudaro šešėlinio darbo sandorio kaštus. Kuo didesnė suvokiama bausmė ir kuo aukštesnė tikimybė įkliūti, tuo mažesnės paskatos dirbti šešėlyje. Visgi esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje (didelis skirtumas tarp oficialios ir neoficialios algos, žemas pajamų lygis), nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems reikšmingai nemažins šešėlio. Šios paskatos daugiausiai priklauso nuo mokestinių ir kitų legalios veiklos ribojimų.
Kova su šešėliu yra labiausiai veiksminga ne tuomet, kai šešėlinė veikla yra visiškai panaikinama (ar užkardoma), o tuomet kai ekonominė veikla ištraukiama iš nelegalios ir įtraukiama į legalią, mažinant mokestinę ir reguliacinę naštą. Abejotina, ar Projektai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją:
Įstatymų projektai yra susiję su ūkinės veiklos laisvės ribojimu, nes numatomi reikalavimai Statybininko ID kodui gauti ir jie yra susiję su galimybe toliau vykdyti savo veiklą – pagal Projektų Aiškinamajame rašte siūlomą tvarką, neturintis Statybininko ID kodo asmuo negalėtų įsigyti verslo liudijimo. Pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją, ūkinės veiklos ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini siekiant apsaugoti Konstitucijos saugomas kitas vertybes. Atsižvelgiant į tai, kad Statybininko ID kodas daro įtaką rinkai, sukuria didelę administracinę ir finansinę naštą verstis ūkine veikla, Įstatymų projektai yra vertintini Konstitucinio Teismo praktikos kontekste. Ūkinės veiklos laisvės ribojimai ne tik turi būti numatyti įstatyme, jie turi būti būtini siekiant projekto tikslų ir proporcingi siekiamam tikslui, t. y. priemonė neturi viršyti to, kas yra reikalinga norint pasiekti tikslą. Statybininko ID kodas neatitinka Konstitucinio Teismo postulatų, nes būtų sukuriami neproporcingi reikalavimai, jau dabar yra numatytos reikalingos priemonės pasiekti Projekto tikslus. Specialaus leidimo verstis veikla reikalavimas yra neproporcingas, nes kitomis, mažiau veiklą ribojančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, vykdant planinius patikrinimus) gali būti efektyviau pasiekiami Projektų tikslai. Siūlome: ● Atsisakyti siūlomų Įstatymų projektų. ● Įvertinti dabar taikomas kontrolės ir kovos su nelegaliu darbo statybų sektoriuje priemones ir, esant poreikiui, jas tobulinti. ● Lengvinti įsidarbinimo galimybes užsienio šalių piliečiams.
Nepritarti Esamų priemonių nepakanka suvaldyti „šešėlį“ statybų sektoriuje, tad būtina taikyti papildomas priemones. Žr. argumentus prie LSA pasiūlymo. 3. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2019-11-26 Projekto tikslas - mažinti „šešėlį" statyboje. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone projekte siūlomas reguliavimas neduos valstybei laukiamų rezultatų, sukurs beprasmę administracinę naštą, neefektyviai išeikvos biudžeto lėšas, kurių ir taip trūksta valstybės reikmėms. Be to, projektas nesuderintas su galiojančiais įstatymais. Tokią nuomonę grindžiame šiais argumentais:
projektas numato visuotinį privalomą kodų suteikimą statybos sektoriaus darbuotojams bei informacinę prievolę teikti duomenis apie kodo turėtojo darbdavį, kodo turėtoją bei statybvietę. Pažymėtina, kad tokia sistema neturės esminės įtakos „šešėlio" kontrolei statyboje, kadangi:
a) ten, kur statybos darbams nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, faktiškai nėra priemonių atsekti statybvietes, kadangi nelegaliai dirbantis verslas neregistruos statybviečių (jo tikslas yra dirbti nelegaliai). Tokiais atvejais projekte numatyta kodo sistema neveiks;
b) projekte siūloma kodo sistema fiksuos tik statiškus faktus - kieno darbuotojas dirba objekte. Tačiau tai nepadės mažinti „šešėlio", kuris pasireiškia darbo laiko slėpimu. Taip pat nepadės retrospektyviai analizuoti, kiek darbo laiko sugaišta statant vieną ar kitą NT objektą bei ar tas laikas yra realus.
c) kodas, kaip asmens identifikavimo priemonė, pats savaime jokios vertės „šešėlio" kontrolės procese nesukuria, kadangi fiziniai asmenys jau dabar yra identifikuojami su asmens kodu, o juridiniai asmenys - su juridinio asmens kodu.
Be to, identifikavimui gali būti naudojami ir unikalūs dokumentų numeriai (pvz. verslo liudijimo numeris, individualios veiklos pažymos numeris ir pan.). Tad įstatymo projekte siūlomas kodas tik dubliuos kitus jau dabar taikomus identifikavimo instrumentus ir nieko naujo neduos. Apskritai, užsienyje specialūs kodai labiau naudojami mokesčių mokėtojų identifikavimui, o ne įstatymo projekte aptartoms reikmėms. Mūsų nuomone, įstatymo projektas neturės esminės įtakos
„šešėlio" kontrolei statyboje. 2. Dėl administracinės ir biurokratinės naštos įstatymo projekte
numatyta, kad rangovai ir statytojai (užsakovai) turės teikti duomenis apie statybvietes. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio LR statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktuose numatyta, kad statant naujus, rekonstruojant ar griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius bei atnaujinant (modernizuojant) bet kokius pastatus, užsakovas privalo per IS
„Infostatyba" pranešti apie statybos pradžią ne vėliau kaip prieš 1
darbo dieną iki statybos pradžios. Užsakovas negali pradėti statybos, jeigu neįvykdė šios pareigos. Įgyvendinant minėtą nuostatą, informacinėje sistemoje
„Infostatyba" yra kaupiami duomenys apie daugumos darbų rūšių daugumoje
statinių statybos pradžią, t. y. ir apie statybvietes. Tokiu būdu valstybė jau dabar turi duomenis apie daugumą statybviečių. Realiai ši prievolė bus nukreipta tik smulkiausius darbus, kadangi tik tokių statybviečių informacijos nėra informacinėje sistemoje „Infostatyba".
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad rangovai ir statytojai (užsakovai) turės teikti duomenis apie Statybininko ID kodo turėtojo darbdavį. Paprasčiau tariant, reikės teikti duomenis apie tai, pas kokį darbdavį dirba kiekvienas konkretus darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenis apie darbuotojų darbovietes valstybė jau turi, nes jie kaupiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenų bazėse. Pažymėtina, kad:
Įstatymo projektas reikalauja rangovų ir statytojų (užsakovų) teikti informaciją apie statybvietes, nors didžioji dalis šios informacijos jau yra valstybės valdomoje informacinėje sistemoje
„Infostatyba". Įstatymo projektas taip pat reikalauja teikti informaciją
apie darbovietes, nors ši informacija jau yra Sodroje. Tai akivaizdus biurokratizmo ir administracinės naštos pavyzdys, kuris įvardintas aukščiau minėtuose 4-juose Įstatymuose. Valstybė turėtų ne reikalauti šios informacijos, bet mokytis valdyti ir išnaudoti jau turimą informaciją. Naudinga būtų sužinoti ir LR Seimo kontrolieriaus nuomonę (pagal kompetenciją), kadangi Įstatymo projekte įteisinamas biurokratizmas palies ir veiklą vykdančius fizinius asmenis. 3. Dėl įstatymo projekto įgyvendinimo kaštų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymo projekto įgyvendinimui (informacinės sistemos modernizavimui) reikės 520 tūkst. Eur.
Eur. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nepateikta informacija apie tikruosius naujojo reguliavimo įgyvendinimo kaštus, t. y. nutylima, kad čia yra tik l-ojo etapo kaštai, kurie apima tik sistemos specifikavimą ir dalinį programavimą. Į minėtą sumą nėra įtraukti pilnutinio programavimo kaštai, kasmetinio palaikymo kaštai, išlaidos papildomų etatų išlaikymui, taip pat išlaidos papildomų modulių ar funkcijų programavimui (kurie bus neišvengiami, nes dabartinė sistema neduos apčiuopiamo rezultato kovojant su
„šešėliu"). Palyginimui atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto pirmosios
redakcijos lydraštyje buvo numatyta, kad projekto įgyvendinimui reikės 1,5 mln. Eur lėšų ir kasmet 200 tūkst. Eur informacinės sistemos palaikymui. Apskritai, nebuvo pateikta jokia išsamesnė kaštų - naudos analizė. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema, kurioje planuojama integruoti naująją kodo sistemą, sukurta dar 2008 m. ir yra naudojama visai kitoms reikmėms. Akivaizdu, kad esama sistema turės būti perdaroma iš esmės. Todėl kyla abejonių, ar po pavadinimu „sistemos modernizavimas" nėra slepiamas de facto naujos sistemos sukūrimas, ir tik dėl akių tai vadinama modernizavimu. Šios galimos manipuliacijos tariamu „modernizavimu" bei sąmoningas tikrųjų kaštų nuslėpimas kelia didžiules abejones visos sistemos skaidrumu. Mūsų preliminariu vertinimu, naujojo reguliavimo kaštai sieks milijonines sumas. Abejotina, ar esant biudžeto deficitui ir didžiuliam lėšų trūkumui socialinėms bei viešosioms reikmėms, valstybė turėtų pritarti milijonines lėšas kainuosiančių „eksperimentinių" sistemų kūrimui. Naudinga būtų sužinoti ir LR valstybės kontrolės nuomonę apie šį įstatymo projektą. 4.
reikės organizuoti viešuosius pirkimus specifikacijos parengimui; vėliau ją parengti, išanalizuoti ir koreguoti (galbūt ne vieną kartą); vėliau organizuoti viešuosius pirkimus programavimo darbams; vėliau programavimo darbus atlikti, testuoti ir koreguoti (galbūt ne vieną kartą). Visa tai užims ne vienerius metus. Tokia yra reali patirtis, kai valstybė imasi kurti kokias nors informacines sistemas, ypač turint omenyje viešųjų pirkimų procedūrų trukmę ir apskundimo specifiką. Kaip jau minėjome, šiuo metu numatomas tik dalinis šių darbų finansavimas 520 tūkst. Eur suma. Reiškia, būsimuose biudžetuose turės būti numatomos papildomos lėšos, tačiau to niekas garantuoti negali. Neatmestina galimybė, kad įstatymo projekto įgyvendinimas pateks į ekonominio nuosmukio laikotarpį, kurio signalus jau siunčia ES bei kitos valstybės ir kuriuos jau jaučia mūsų šalies statybos sektorius. Ekonominio nuosmukio metu tokių „eksperimentinių" projektų įgyvendinimo valstybė nebefinansuos, nes bus dar didesnis lėšų deficitas. Svarbu ir tai, kad tokius radikalius pokyčius įteisinantis projektas turėtų būti įgyvendintas per vienos valdžios (kuri priėmė įstatymo projektą) kadenciją. Priešingu atveju iškyla rizika, kad projektas bus pradėtas, bet neužbaigtas, kadangi yra pernelyg kontraversiškai vertinamas tiek naudos, tiek išlaidų tikslingumo požiūriu. Akivaizdu, kad per šios valdžios kadenciją projektas bus tik pradėtas įgyvendinti, todėl jo užbaigimo niekas garantuoti negali. Mūsų nuomone, projektas pradedamas per vėlai ir be finansinių garantijų, projektas idėjiškai ir finansiškai yra netvarus. Yra rizika, kad lėšos bus iššvaistytos pirminiams specifikavimo darbams, tačiau projektas nebus niekada užbaigtas arba bus užbaigtas taip vėlai, kad moraliai pasens. Apibendrindami aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome įstatymo projektą atmesti. Nepritarti Žr. argumentus prie LSA pasiūlymo. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 201-11-13 Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4053 pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos statybininkų asociacijos pasiūlymą, kuriam Komitete pritarta, valstybei naudotis šios asociacijos jau įdiegta ir efektyviai veikiančia savanoriška statybos sektoriaus darbininkų darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistema STATREG[¹], kas leistų valstybei sutaupyti mažiausiai 520 tūkst. eurų, kuriuos projekto iniciatoriai numato skirti Statybos įstatymo pakeitimams įgyvendinti kuriant naują Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinę sistemą. Pritarti iš dalies Komitete pritarta Vyriausybės teiktoms pataisoms, kurios neužkerta kelio Lietuvos statybininkų asociacijai tvarkyti Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos Statybininko ID posistemę, nes Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbs viešuosius pirkimus dėl Statybininko ID posistemės kūrimo, kuriuose galės dalyvauti ir Lietuvos statybos asociacija. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas Pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4053 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė