Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „174 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra
pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus priežiūros paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pirminio lygio ambulatorinę nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. 3.
atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, šias paslaugas pagal sudarytas sutartis pataisos įstaigų patalpose privalo užtikrinti tos savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. 4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neteikia laisvės atėmimo vietų ligoninė, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, teikiamos artimiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant nuteistųjų apsaugą. 46.
atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba, privalo paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, o šios sveikatos priežiūros vadovas su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaiga, kurioje įsteigtas asmens sveikatos priežiūros padalinys, sudaryti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4049(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „174 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra
pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. 3.
laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. 4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant nuteistųjų apsaugą. 46.
atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
pataisos įstaigos, tarybos iki 2020 m. sausio 1 d. paskiria konkrečias pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančias sveikatos priežiūros įstaigas, kurios užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaigomis, kuriose įsteigti asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sudaro šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai: Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. Rec (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 40.2 papunktyje pažymėta, kad sveikatos politika laisvės atėmimo vietose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją. Nuomonės, kad asmenys, iš kurių atimta laisvė, neturėtų būti šalinami iš šalies sveikatos draudimo sistemos, nes toks jų pašalinimas galėtų apriboti jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ne tik įkalinimo metu, bet ir jiems išėjus į laisvė, laikosi ir įkalinimo sąlygų stebėjimo indekso[1] autoriai. Šiame leidinyje taip pat akcentuojamas ir Vyriausybės vaidmuo imantis būtinų priemonių tam, kad asmenys jų įkalinimo metu būtų tinkamai apdrausti sveikatos draudimu. Pagal šiuo metu įtvirtintą mišrų sveikatos priežiūros laisvės atėmimo įstaigose finansavimo modelį, suimtieji ir nuteistieji nėra draudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete (toliau – PSDF) yra numatytos tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skirtos padengti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems (gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingų vaistų įsigijimas, taip pat visos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos valstybės ar savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose).
Be to, pastaraisiais metais sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo klausimai šalyje yra sprendžiami didinant sveikatos priežiūros įstaigoms taikomus PSDF įkainius už šių įstaigų suteiktas paslaugas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas laisvės atėmimo įstaigose neapmokamas PSDF lėšomis, čia dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams toks darbo užmokesčio didinimo modelis taip pat negali būti pritaikytas. Tokia situacija lemia, kad laisvės atėmimo įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis atsilieka nuo viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio, jaučiamas didėjantis šių specialistų nepasitenkinimas, pastebimas taip pat ir jų trūkumas. Praktikoje taip pat susiduriama su situacijomis, kai dėl laisvės atėmimo įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų laikino nedarbingumo, atostogų, arba, kai šios pareigybės yra laikinai neužimtos, suimtiesiems ir nuteistiesiems laikinai negali būti suteiktos jiems būtinos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Todėl turėtų būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis, kad tokiais atvejais pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą galėtų užtikrinti toje savivaldybėje, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo įstaiga, veikiančių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. Pažymėtina ir tai, kad visos Bausmių vykdymo sistemos medicinos atskyrimas nuo nacionalinės sveikatos sistemos lemia, kad taip pat nėra keičiamasi informacija apie į laisvės atėmimo vietų įstaigas patekusių asmenų sveikatą (bausmių vykdymo sistemos medikai neturi galimybių prisijungti prie e. sveikatos sistemos). Tokiu būdu, nėra galimybės gauti informacijos apie asmeniui dar laisvėje diagnozuotas ligas, tyrimų rezultatus, skirtą gydymą, o informacija apie laisvės atėmimo vietų įstaigose asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas taip pat neprieinama ir viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kai asmuo į jas kreipiasi jį paleidus iš tardymo izoliatoriaus ar atlikus bausmę. Tokia situacija sudaro prielaidas perteklinių paslaugų teikimui ir neracionaliam lėšų naudojimui.
Kankinimų prevencijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas atliekanti Seimo kontrolierių įstaiga, apibendrinusi iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos gaunamą informaciją, laikosi nuomonės, kad šiuo metu taikomas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkalintiems asmenims modelis yra neefektyvus ir ydingas, nes sprendžiant tuos pačius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusius klausimus bausmių vykdymo sistemoje yra taikomos kitokios procedūros nei nacionalinėje sveikatos sistemoje, o suimtiesiems ir nuteistiesiems nėra užtikrinamos tokios pat kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir likusiai visuomenės daliai. Kartu pažymėtina, kad neužtikrinus tinkamų ir savalaikių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės laisvės atėmimo vietų įstaigose, kyla grėsmė ir visuomenės sveikatai, kai šie asmenys palieka minėtas įstaigas (pavyzdžiui, pavojingų užkrečiamų ligų plitimas). Teikiamų projektų tikslas – suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą. Teikiamų projektų uždaviniai:
Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.
1R-233/V-950 sudaryta darbo grupė (pirmininkas – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius), įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o PSDF disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos teisingumo, ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat lėšomis, skirtomis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingiems vaistams įsigyti. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnyje ir Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 45 straipsnyje numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą gali užtikrinti tik šiose įstaigose įsteigtos sveikatos priežiūros tarnybos. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Jei suimtajam ar nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų (suimtųjų) apsaugą. BVK ir SVĮ nenumatyta, kaip turėtų būti organizuojama suimtųjų ir nuteistųjų pirminio lygio asmens sveikatos priežiūra tuo atveju, jei laisvės atėmimo įstaigose ji laikinai negali būti suteikta (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto laikinas nedarbingumas, atostogos, laisva pareigybė ir pan.) Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnyje aptariami sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems instituciniai organizavimo klausimai, nustatyta, kad šių asmenų sveikatos priežiūra apmokama tik valstybės biudžeto lėšomis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnis nustatyto viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigas, tačiau jų sąraše nėra įtvirtinta pareiga šioms įstaigoms laikinai užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kai šių paslaugų negali teikti bausmių vykdymo sistemoje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis būtų draudžiami suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.
Kartu, iš šio straipsnio 5 dalies siūloma išbraukti nuostatas apie tai, kad teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kartu Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį siūlytina papildyti nuostata, pagal kurią tarpvalstybinė medicina nebūtų taikoma suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu. Siekiant racionaliau organizuoti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems teikimo procesą, BVK 174 ir SVĮ 45 straipsniuose siūloma nustatyti, kad šias paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti steigiami tais atvejais, jai tai prisidėtų prie kokybiškesnio suimtųjų ir nuteistųjų pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba atsisakius principo, kai dalis antrinių sveikatos priežiūros paslaugų šiems asmenims teikiama specializuotoje bausmių vykdymo sistemos įstaigoje – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir ją likvidavus.
Kartu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto atostogos, laikinas nedarbingumas ir pan.), šias paslaugas pagal sudarytas sutartis laisvės atėmimo įstaigose teikia tos savivaldybės, kurioje yra laisvės atėmimo įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečių pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų turėtų priimti savivaldybės, kurios teritorijoje veikia laisvės atėmimo įstaiga, taryba.
Kartu siūloma papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį, numatant pareigą savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms sudaryti sutartis dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems BVK ir SVĮ nurodytais atvejais, taip pat pavesti sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrams patvirtinti tipinę sutarties formą, taip pat tvarką ir įkainius, pagal kuriuos su minėtose savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose dirbančiais asmens sveikatos priežiūros specialistais laisvės atėmimo vietų ligoninė, o tais atvejais, kai pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems teikia laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai – laisvės atėmimo įstaigos atsiskaitytų už jų suteiktas paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad BVK ir SVĮ yra specialieji įstatymai, reguliuojantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems ir nuteistiesiems, vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu, siūloma iš Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio išbraukti nuostatas, reguliuojančias laisvės atėmimo vietose sveikatos priežiūros įstaigų steigimo klausimus, nurodant, kad šios įstaigos (ar atskiri padaliniai) steigiami BVK ir SVĮ nustatyta tvarka. Kartu, atsižvelgiant į siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, siūlytina nurodyti, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietų įstaigose finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšų.
Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą už Laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtiesiems ir nuteistiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gautą apmokėjimą iš PSDF, bus galima padidinti darbo užmokestį bausmių vykdymo sistemoje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams, kad jis būtų konkurencingas lyginant su valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams mokamu darbo užmokesčiu. Be to, iš PSDF papildomai gaunamas finansavimas leis užtikrinti, kad bausmių vykdymo sistemos medikams darbo užmokestis ateityje galėtų būti didinamas tuo pat metu, kai jis yra didinamas ir valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros specialistams. Sukūrus savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų laikino pasitelkimo užtikrinti pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo įstaigose (šias paslaugas turinčių suteikti bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistų atostogų, komandiruočių laikino nedarbingumo ir kt. atvejais) mechanizmą suimtiesiems ir nuteistiesiems bus užtikrintas nepertraukiamas jiems reikalingų pirminio lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Įgyvendinant šią nuostatą taip pat bus patvirtinta apmokėjimo savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už suimtiesiems ir nuteistiesiems suteiktas paslaugas tvarka, pagal kurią už faktiškai savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų laisvės atėmimo įstaigose dirbtą laiką su minėtomis įstaigomis atsiskaitys Laisvės atėmimo vietų ligoninė ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, jei tokie bus įsteigti.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ 216 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų iš laisvės atėmimo įstaigų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas konvojavimą užtikrina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, siūlomi pakeitimai kitų suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą vykdančių institucijų veiklos apimtims įtakos neturės. Priėmus įstatymų projektus bus pasiekti šie rezultatai:
bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio problema;
mechanizmas, pagal kurį būtų užtikrintas nepertraukiamas pirminio lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems.
ir tarptautinės rekomendacijos integruoti kalėjimų mediciną į nacionalinę sveikatos sistemą;
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Iki teikiamų įstatymų priėmimo, jų įgyvendinimui reikalingos lėšos (žr. aiškinamojo rašto 12 punktą) turi būti atitinkamai perskirstytos rengiamame 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (PSDF biudžete atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, iš kurių šiuo metu apmokamos suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, sumą ir skiriant asignavimus sumokėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms už asmenis, valstybės lėšomis draudžiamus privalomuoju sveikatos draudimu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai turės priimti naujus įstatymų projektų nuostatas įgyvendinančius teisės aktus arba pakeisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus, kuriais šiuo metu reguliuojamas sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems teikimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Suimtųjų ir nuteistųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms 2020 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 2 700 tūkst. eurų[2]. 2021 – 2022 m. nurodyta metinė privalomajam sveikatos draudimui reikalingų lėšų suma galimai keistųsi, jei būtų indeksuojamas įmokos į PSDF už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį dydis ir (ar) kistų apdraustųjų skaičius (prognozuojama, kad dėl įstatymų Nr. XIII-2264 ir Nr. XIII-2263 nuostatų įgyvendinimo bendras nuteistųjų skaičius laisvės atėmimo vietų įstaigose mažės iki 15 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad dalis iš valstybės biudžeto PSDF biudžetui skiriamų tikslinių asignavimų, šiuo metu naudojama suimtųjų bei nuteistųjų gydymo valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose išlaidoms, taip pat vaistų, skirtų šiuos asmenis gydyti nuo pavojingų užkrečiamų ligų, įsigijimo išlaidoms padengti (tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai). Priėmus įstatymų projektus, šios valstybės biudžeto tikslinių asignavimų dalies į PSDF skirti nebereikės, o draudimo įmokoms sumokėti reikalingos lėšos turi būti suplanuotos (perskirstytos) 2020 m. PSDF biudžeto projekte. 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Planuojami teisinio reguliavimo pakeitimai pristatyti savivaldybių, kuriose veikia laisvės atėmimo įstaigos, viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „sveikatos draudimas“, „sveikatos priežiūra“, „suimtasis“, „nuteistasis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Projektuose siūlomoms priemonėms pritaria bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistus atstovaujanti profesinė sąjunga „Solidarumas“. [1] Įkalinimo sąlygų stebėsenos indeksas, 2015 m., 65 psl. [2] Planinis įkalintų asmenų skaičius 2020 m. – 6 200, planuojama valstybės biudžeto įmoka už vieną apdraustą asmenį – 438 eurai.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO
2019-11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė,
patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: teisingumo ministras E. Jankevičius, teisingumo viceministras Ž. Plytnikas, Teisingumo ministerijos atstovas T. Rutkūnas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrai A. Šešelgis, L. Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, R. Kiudytė, M. Mickė, K. Rušinskas, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, D. Berūkštienė, T. Ragauskas, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ atstovė K. Krupavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 174 straipsnio 3 dalyje, derinant su projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prieš žodį „priima“ įrašytinas žodis „paskyrimo“. Pritarti
tobulinti
2.
Kadangi projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso
sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose, siekiant teisinio aiškumo bei tarpusavyje derinant projekto nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 174 straipsnio 4 dalyje taip pat reikėtų patikslinti, kur yra teikiamos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pritarti
tobulinti
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šias paslaugas pagal sudarytas sutartis pataisos įstaigų patalpose privalo užtikrinti tos savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vertinant šią nuostatą, būtina atkreipti dėmesį į kelius aspektus. Pirma, šios normos nuostatos yra nelogiškos ir iš dalies prieštaraujančios tarpusavyje. Pažymėtina, kad pats reguliavimas, nustatantis, kad paslaugos būtų teikiamos sutarčių tarp pataisos įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu suponuoja, kad paslaugos būtų teikiamos sutartinai, t. y. savanorišku asmens sveikatos priežiūros įstaigos apsisprendimu ir sutikimu teikti šias paslaugas pataisos įstaigų patalpose. Toks reguliavimas yra suprantamas, nes asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurių darbo vieta yra savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nenoras vykti į pataisos įstaigų patalpas, kuriose yra nustatytas specialus režimas, būtų suprantamas.
Atsižvelgiant į tai, pati formuluotė, numatanti, kad savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos „privalo užtikrinti“ nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą pataisos įstaigų patalpose, yra teisiškai ydinga. Manome, kad Kodekse turėtų būti tiesiog nustatyta, kad savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su pataisos įstaigomis, užtikrina nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, asmens sveikatos priežiūrą pataisos įstaigų patalpose. Atitinkami reikėtų atsisakyti nuostatos, nustatančios savivaldybių tarybos teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teiktų tokias paslaugas. Antra, svarstytina, ar projekte neturėtų būti įtvirtintas reguliavimas, numatantis tuo atvejus, kai jokia savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga nesutinka sutartiniu pagrindu teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigų patalpose, t. y. svarstytina, ar neturėtų būti numatyta, kad tokiu atveju pati valstybė per valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtų įpareigota vykdyti šią funkciją. Pritarti
tobulinti
4Projekto 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta,
kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Tuo tarpu, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių laikotarpis po įstatymo įsigaliojimo, per kurį savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba, privalo paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, o šios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaiga, kurioje įsteigtas asmens sveikatos priežiūros padalinys, sudaryti atitinkamą sutartį. Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, abejotina, ar tikslinga nustatyti 3 mėnesių terminą po įstatymo įsigaliojimo sveikatos priežiūros įstaigos paskyrimui ir sutarties sudarymui, kai realiai įstatymo nuostatos, jam įsigaliojus, nebus taikomos tuos 3 mėnesius. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, priimant įstatymą turi būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūlytina šiuo atveju nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą arba pavesti savivaldybių taryboms paskirti atitinkamas sveikatos priežiūros įstaigas ir šių įstaigų vadovams sudaryti atitinkamas sutartis iki įstatymo įsigaliojimo.
Antra, kadangi projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslus terminas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas taip pat turi būti išreikštas tikslia data – vietoj žodžių „per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašant žodžius „iki 2020 m. balandžio 1 d.“ Trečia, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba“ įrašytini žodžiai
„savivaldybių, kurių teritorijoje veikia pataisos įstaigos, tarybos“, vietoj
žodžių „privalo paskirti“ įrašytinas žodis „paskiria“, vietoj žodžių „šios sveikatos priežiūros vadovas“ įrašytini žodžiai „šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai“, vietoj žodžio „sudaryti“ įrašytinas žodis „sudaro“, o po skaičiaus „1“ įrašytini žodžiai „straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174“. Pritarti
tobulinti
5Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje,
reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, neturėtų būti nurodytas subjektas, įgaliotas nustatyti arčiausiai prie pataisos įstaigų esančias valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose būtų teikiamos antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Pritarti
tobulinti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4049 grąžinti inicitoriams tobulinti, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus. Argumentai:
ir nuteistuosius gydyti Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšomis: PSD sistema grindžiama bendra valstybės ir visuomenės narių atsakomybe, visų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų pareiga dalyvauti šioje sistemoje ir mokėti PSD įmokas, kurių sumokėjimas suteikia teisę gauti iš PSD fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas. Išimtiniais atvejais, kuomet dėl objektyvių priežasčių asmenys negali patys dirbti ir patys sumokėti PSD įmokų (pensininkai, neįgalieji, vaikai ir kt.), PSD įmokas už šiuos, labiausiai socialiai pažeidžiamus, asmenis sumoka valstybė. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4048 ir jį lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4049–XIIIP-4052 siūloma papildyti valstybės biudžeto lėšomis PSD draudžiamų asmenų sąrašą, įtraukiant į jį suimtuosius ir nuteistuosius, atliekančius arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, o tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, finansavimo našta bus perkeliama PSD fondui. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose esančių ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūra priskiriama valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai, o šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalyje, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šių asmenų sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto.
Svarbu pažymėti, kad valstybės biudžeto įmoka, mokama už valstybės lėšomis PSD draudžiamus asmenis yra ženkliai mažesnė už kitų PSD mokėtojų mokamas PSD įmokas ir nepadengia teikiant ASP paslaugas patiriamų išlaidų, kurios apie 40 procentų viršija gaunamas pajamas iš valstybės biudžeto už valstybės draudžiamus asmenis. Susidaręs skirtumas dengiamas iš PSD fondo, kurį didžiąja dalimi sudaro dirbančių asmenų įmokos, todėl atitinkama lėšų suma mažėja sveikatos priežiūrai skiriamas finansavimas, t. y. pacientams suteikiama mažiau paslaugų ir tokiu būdu blogėja jų prieinamumas. Taip pat pažymėtina, kad Valstybės kontrolė
pažymėjo, kad valstybė yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus PSD fondo biudžetui – mokėti už 19 (šiuo metu –
20) grupių draudžiamuosius valstybės lėšomis ir skirti asignavimus valstybės funkcijoms vykdyti. Kartu pažymėta, kad valstybės lėšomis turėtų būti remiama tiek socialiai jautrių grupių, kiek valstybė pajėgia remti, ir finansuojamos tik tos funkcijos, kurių finansavimą valstybė pajėgi užtikrinti. Atsižvelgiant į šiuos Valstybės kontrolės pastebėjimus, nesuprantamas įstatymų projektų teikėjų siūlymas prisiimti dar daugiau įsipareigojimų PSD fondo biudžetui. Šiame kontekste paminėtina, kad 2019 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1950, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d.
PSD fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingiems vaistams įsigyti. Tačiau reikalingos lėšos 2019 metams nebuvo skirtos, jų neplanuojama skirti ir 2020 metams. Tai patvirtina Valstybės kontrolės išsakytas pastabas, kad valstybė nėra pajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų PSD fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar valstybė turėtų prisiimti dar daugiau finansinių galimybių neatitinkančių įsipareigojimų, jų naštą perkeliant PSD fondo biudžetui. PSD fondui tai gali būti per didelis finansinis krūvis, dėl to, tikėtina, nukentės pacientams teikiamų ASP paslaugų kokybė ir prieinamumas, gali kilti sunkumų atsiskaitant su ASP įstaigomis už apdraustiesiems suteiktas ASP paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Komiteto nuomone, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūrai turėtų būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai. 2) Dėl pareigos sudaryti sutartis tarp pataisos įstaigų ir ASP įstaigų:
Projektu siūlomas reguliavimas, pagal kurį, laisvės atėmimo vietų ligoninei arba pataisos įstaigų ASP padaliniams negalint užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių ASP paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą pagal sudarytas sutartis pataisos įstaigų patalpose privalo užtikrinti tos savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines ASP paslaugas teikianti ASP įstaiga, yra ydingas ta apimtimi, kuria savivaldybių tarybos įgyja teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės ASP įstaigą, kuri teiktų pirminio lygio ambulatorines ASP paslaugas pataisos įstaigų patalpose, o ASP įstaigos yra įpareigojamos tokias sutartis sudaryti. Pirma, ASP paslaugų teikimas sutarčių pagrindu turėtų suteikti galimybę pačiai ASP įstaigai spręsti dėl tokios sutarties sudarymo ir ASP paslaugų teikimo, t. y.
ASP paslaugos pataisos įstaigų patalpose turėtų būti teikiamos savanorišku ASP įstaigų sutikimu. Atitinkami neturėtų likti nuostatų, įtvirtinančių savivaldybės tarybos teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės ASP įstaigą, kuri teiktų tokias paslaugas. Antra, neaišku, kaip būtų įgyvendintos minėtos nuostatos, nes sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo vieta yra ASP įstaiga, būtų priversti vykti teikti ASP paslaugas pataisos įstaigų patalpose, kuriose nustatytas specialus režimas, taip pat, kaip būtų sprendžiamos situacijos, jei sveikatos priežiūros specialistai nesutiktų teikti ASP paslaugų pataisos įstaigų patalpose. 3) Dėl bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio:
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomais įstatymų pakeitimais ketinama išspręsti bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio problemas, t. y. PSD mokėtojų surinktomis įmokomis siūloma finansuoti sveikatos priežiūros įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija. Komiteto nuomone, laisvės atėmimo vietų ligoninėse dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio problemos neturėtų būti sprendžiamos tokiu būdu. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Matulas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-4049 2019-11-13
Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos grupės vadovė Jurgita Žilinskienė, Respublikos Prezidento patarėja Ieva Saudargaitė, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, patarėjas Tauras Rutkūnas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: vyriausioji patarėja Rasa Kiūdytė, Teisės ir teisės vertinimo skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„priima“ įrašytinas žodis „paskyrimo“.
Pritarti Pritariant šiai pastabai, komitetas taip pat nutarė projekto 1 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio
žodžių „privalo užtikrinti“ įrašyti žodį “užtikrina“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje yra nurodyta, kad pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose, siekiant teisinio aiškumo bei tarpusavyje derinant projekto nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 174 straipsnio 4 dalyje taip pat reikėtų patikslinti, kur yra teikiamos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pritarti
3
siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šias paslaugas pagal sudarytas sutartis pataisos įstaigų patalpose privalo užtikrinti tos savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vertinant šią nuostatą, būtina atkreipti dėmesį į kelius aspektus. Pirma, šios normos nuostatos yra nelogiškos ir iš dalies prieštaraujančios tarpusavyje.
Pažymėtina, kad pats reguliavimas, nustatantis, kad paslaugos būtų teikiamos sutarčių tarp pataisos įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu suponuoja, kad paslaugos būtų teikiamos sutartinai, t. y. savanorišku asmens sveikatos priežiūros įstaigos apsisprendimu ir sutikimu teikti šias paslaugas pataisos įstaigų patalpose. Toks reguliavimas yra suprantamas, nes asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurių darbo vieta yra savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nenoras vykti į pataisos įstaigų patalpas, kuriose yra nustatytas specialus režimas, būtų suprantamas. Atsižvelgiant į tai, pati formuluotė, numatanti, kad savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos „privalo užtikrinti“ nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą pataisos įstaigų patalpose, yra teisiškai ydinga. Manome, kad Kodekse turėtų būti tiesiog nustatyta, kad savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su pataisos įstaigomis, užtikrina nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, asmens sveikatos priežiūrą pataisos įstaigų patalpose. Atitinkami reikėtų atsisakyti nuostatos, nustatančios savivaldybių tarybos teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teiktų tokias paslaugas. Antra, svarstytina, ar projekte neturėtų būti įtvirtintas reguliavimas, numatantis tuo atvejus, kai jokia savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga nesutinka sutartiniu pagrindu teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigų patalpose, t.y. svarstytina, ar neturėtų būti numatyta, kad tokiu atveju pati valstybė per valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtų įpareigota vykdyti šią funkciją.
Nepritarti Įstatymo pakeitimu siekiama išvengti situacijos, kai, nesant įstatyme įtvirtinto privalomo įpareigojimo savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms sudaryti sutartis su Laisvės atėmimo vietų ligonine, viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesutiks (atsisakys) pasirašyti sutartis dėl laikino pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose. Atitinkamai, turi būti nustatyta ir pareiga savivaldybės tarybai paskirti konkrečią savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri, esant reikalui, užtikrintų paslaugų teikimą įkalinimo įstaigose. Priešingu atveju, savivaldybei atsisakius (nesutikus) tokią įstaigą paskirti, įstatymo nuostatos nebus įgyvendintos Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 17 punktą, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėjas yra savivaldybė, šias paslaugas ir turėtų laikinai užtikrinti laisvės atėmimo įstaigose. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
4Projekto 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Tuo tarpu, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių laikotarpis po įstatymo įsigaliojimo, per kurį savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba, privalo paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, o šios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaiga, kurioje įsteigtas asmens sveikatos priežiūros padalinys, sudaryti atitinkamą sutartį. Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, abejotina, ar tikslinga nustatyti 3 mėnesių terminą po įstatymo įsigaliojimo sveikatos priežiūros įstaigos paskyrimui ir sutarties sudarymui, kai realiai įstatymo nuostatos, jam įsigaliojus, nebus taikomos tuos 3 mėnesius. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, priimant įstatymą turi būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūlytina šiuo atveju nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą arba pavesti savivaldybių taryboms paskirti atitinkamas sveikatos priežiūros įstaigas ir šių įstaigų vadovams sudaryti atitinkamas sutartis iki įstatymo įsigaliojimo.
Antra, kadangi projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslus terminas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas taip pat turi būti išreikštas tikslia data – vietoj žodžių „per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašant žodžius „iki 2020 m. balandžio 1 d.“ Trečia, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba“ įrašytini žodžiai
„savivaldybių, kurių teritorijoje veikia pataisos įstaigos, tarybos“, vietoj
žodžių „privalo paskirti“ įrašytinas žodis „paskiria“, vietoj žodžių „šios sveikatos priežiūros vadovas“ įrašytini žodžiai „šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai“, vietoj žodžio „sudaryti“ įrašytinas žodis „sudaro“, o po skaičiaus
„1“ įrašytini žodžiai „straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių
vykdymo kodekso 174“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų įsigaliojimas numatomas 2020 m. sausio 1 d., siūlytina nustatyti, kad iki šios datos savivaldybių paskirtų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai su Laisvės atėmimo vietų ligonine sudarytų sutartis dėl laikino sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo įkalinimo įstaigose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimą, neturėtų būti nurodytas subjektas, įgaliotas nustatyti arčiausiai prie pataisos įstaigų esančias valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose būtų teikiamos antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.
Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas praktikoje problemų neturėtų kelti, kadangi rajonų, kuriose veikia laisvės atėmimo įstaigos, centruose dažniausiai veikia viena ligoninė, o didžiuosiuose miestuose pacientai bus konvojuojami į tas artimiausias ligonines, kurios specializuojasi teikiant konkrečias pacientui reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal šiuo metu taikomą praktiką, nuteistieji konvojuojami į artimiausias ligonines jiems reikalingoms paslaugoms, kurių neteikia laisvės atėmimo vietų ligoninė, suteikimui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2019-11-07 * Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4049 grąžinti inicitoriams tobulinti, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus.
Argumentai:
1) Dėl siūlymo suimtuosius ir nuteistuosius gydyti Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšomis: PSD sistema grindžiama bendra valstybės ir visuomenės narių atsakomybe, visų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų pareiga dalyvauti šioje sistemoje ir mokėti PSD įmokas, kurių sumokėjimas suteikia teisę gauti iš PSD fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas. Išimtiniais atvejais, kuomet dėl objektyvių priežasčių asmenys negali patys dirbti ir patys sumokėti PSD įmokų (pensininkai, neįgalieji, vaikai ir kt.), PSD įmokas už šiuos, labiausiai socialiai pažeidžiamus, asmenis sumoka valstybė. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4048 ir jį lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4049–XIIIP-4052 siūloma papildyti valstybės biudžeto lėšomis PSD draudžiamų asmenų sąrašą, įtraukiant į jį suimtuosius ir nuteistuosius, atliekančius arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, o tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, finansavimo našta bus perkeliama PSD fondui. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose esančių ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūra priskiriama valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai, o šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalyje, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šių asmenų sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto.
Svarbu pažymėti, kad valstybės biudžeto įmoka, mokama už valstybės lėšomis PSD draudžiamus asmenis yra ženkliai mažesnė už kitų PSD mokėtojų mokamas PSD įmokas ir nepadengia teikiant ASP paslaugas patiriamų išlaidų, kurios apie 40 procentų viršija gaunamas pajamas iš valstybės biudžeto už valstybės draudžiamus asmenis. Susidaręs skirtumas dengiamas iš PSD fondo, kurį didžiąja dalimi sudaro dirbančių asmenų įmokos, todėl atitinkama lėšų suma mažėja sveikatos priežiūrai skiriamas finansavimas, t. y. pacientams suteikiama mažiau paslaugų ir tokiu būdu blogėja jų prieinamumas. Taip pat pažymėtina, kad Valstybės kontrolė 2019 m. balandžio 15 d. Sveikatos priežiūros sistemos vertinimo ataskaitoje pažymėjo, kad valstybė yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus PSD fondo biudžetui – mokėti už 19 (šiuo metu – 20) grupių draudžiamuosius valstybės lėšomis ir skirti asignavimus valstybės funkcijoms vykdyti. Kartu pažymėta, kad valstybės lėšomis turėtų būti remiama tiek socialiai jautrių grupių, kiek valstybė pajėgia remti, ir finansuojamos tik tos funkcijos, kurių finansavimą valstybė pajėgi užtikrinti. Atsižvelgiant į šiuos Valstybės kontrolės pastebėjimus, nesuprantamas įstatymų projektų teikėjų siūlymas prisiimti dar daugiau įsipareigojimų PSD fondo biudžetui. Šiame kontekste paminėtina, kad 2019 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1950, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d.
PSD fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingiems vaistams įsigyti. Tačiau reikalingos lėšos
patvirtina Valstybės kontrolės išsakytas pastabas, kad valstybė nėra pajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų PSD fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar valstybė turėtų prisiimti dar daugiau finansinių galimybių neatitinkančių įsipareigojimų, jų naštą perkeliant PSD fondo biudžetui. PSD fondui tai gali būti per didelis finansinis krūvis, dėl to, tikėtina, nukentės pacientams teikiamų ASP paslaugų kokybė ir prieinamumas, gali kilti sunkumų atsiskaitant su ASP įstaigomis už apdraustiesiems suteiktas ASP paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Komiteto nuomone, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūrai turėtų būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai. 2) Dėl pareigos sudaryti sutartis tarp pataisos įstaigų ir ASP įstaigų:
Projektu siūlomas reguliavimas, pagal kurį, laisvės atėmimo vietų ligoninei arba pataisos įstaigų ASP padaliniams negalint užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių ASP paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą pagal sudarytas sutartis pataisos įstaigų patalpose privalo užtikrinti tos savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines ASP paslaugas teikianti ASP įstaiga, yra ydingas ta apimtimi, kuria savivaldybių tarybos įgyja teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės ASP įstaigą, kuri teiktų pirminio lygio ambulatorines ASP paslaugas pataisos įstaigų patalpose, o ASP įstaigos yra įpareigojamos tokias sutartis sudaryti. Pirma, ASP paslaugų teikimas sutarčių pagrindu turėtų suteikti galimybę pačiai ASP įstaigai spręsti dėl tokios sutarties sudarymo ir ASP paslaugų teikimo, t. y.
ASP paslaugos pataisos įstaigų patalpose turėtų būti teikiamos savanorišku ASP įstaigų sutikimu. Atitinkami neturėtų likti nuostatų, įtvirtinančių savivaldybės tarybos teisę imperatyviai įpareigoti savivaldybės ASP įstaigą, kuri teiktų tokias paslaugas. Antra, neaišku, kaip būtų įgyvendintos minėtos nuostatos, nes sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo vieta yra ASP įstaiga, būtų priversti vykti teikti ASP paslaugas pataisos įstaigų patalpose, kuriose nustatytas specialus režimas, taip pat, kaip būtų sprendžiamos situacijos, jei sveikatos priežiūros specialistai nesutiktų teikti ASP paslaugų pataisos įstaigų patalpose. 3) Dėl bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio:
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomais įstatymų pakeitimais ketinama išspręsti bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio problemas, t. y. PSD mokėtojų surinktomis įmokomis siūloma finansuoti sveikatos priežiūros įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija. Komiteto nuomone, laisvės atėmimo vietų ligoninėse dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio problemos neturėtų būti sprendžiamos tokiu būdu. Nepritarti Pirma, įstatymo projektu Nr. XIIIP-4049 nereguliuojami nuteistiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo klausimai. Antra, Valstybė, įkalindama nusikaltimus padariusius asmenis, kartu privalo prisiimti ir visas jų išlaikymo išlaidas, įskaitant ir išlaidas jų sveikatos priežiūrai. Atkreiptinas dėmesys, kad tik nedidelė įkalintų asmenų turi galimybę dirbti pagal darbo sutartis ir atitinkamai patys mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo rekomendacijoje Nr.
Rec (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 40.2 papunktyje pažymi, kad sveikatos politika laisvės atėmimo vietose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką. Todėl, siekiant užtikrinti, kad nuteistieji nebūtų diskriminuojami kitų gyventojų, kuriems valstybė laiduoja nemokamą sveikatos priežiūrą (valstybės biudžeto lėšomis juos apdraudžia Privalomuoju sveikatos draudimu) atžvilgiu ir gautų tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir visi Lietuvos gyventojai, juos tikslinga valstybės biudžeto lėšomis drausti privalomu sveikatos draudimu. 2) Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 17 punktą, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl savivaldybės, įgyvendindamos šią funkciją, privalo užtikrinti ir pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas jų teritorijose esančiose įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims. Įstatymo pakeitimu siekiama išvengti situacijos, kai, nesant įstatyme įtvirtinto įpareigojimo savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms sudaryti sutartis su Laisvės atėmimo vietų ligonine, viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesutiks (atsisakys) pasirašyti sutartis dėl laikino pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose. Atitinkamai, turėtų savivaldybės taryba paskirti konkrečią savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri, esant reikalui, užtikrintų paslaugų teikimą įkalinimo įstaigose. Priešingu atveju, savivaldybei atsisakius (nesutikus) tokią įstaigą paskirti, įstatymo nuostatos nebus įgyvendintos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo Nr.
XIIIP-4052 nuostatas, už pataisos įstaigose suteiktas paslaugas savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bus papildomai apmokama iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės biudžeto ir šios lėšos, pagal sudarytų sutarčių sąlygas, bus skirtos tų sveikatos priežiūros specialistų, kurie šias paslaugas teiks, darbo užmokesčio priedams mokėti. 3) Pažymėtina, kad visų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios gauna finansavimą iš PSDF, sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokestis pastaraisiais metais didinamas atitinkamai indeksuojant iš PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė šiuo metu finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis, joje dirbančių specialistų darbo užmokesčio nebuvo galima padidinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai negali būti diskriminuojami vien dėl to, kad dirba įstaigoje, kuri nefinansuojama PSD lėšomis. Pastebėtina, kad šalyje veikia ir kitos sveikatos priežiūros įstaigose, kurios finansuojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ir PSDF lėšomis (pvz. Nacionalinis kraujo centras, Nacionalinis vėžio institutas). Atsižvelgiant į tai, siūlomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės finansavimo modelis (dėl įstaigos finansavimo valstybės biudžeto ir PSDF lėšomis) padėtų užtikrinti, kad šioje įstaigoje dirbantiems medikams galėtų būti mokamas konkurencingas ir jų darbo pobūdį atitinkantis darbo užmokestis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4049(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš –nėra , susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-4049(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė