Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mediniams (rąstiniams) gyvenamiesiems namams ir nešildomiems pastatams;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Andriejus Stančikas Petras Nevulis Alfredas Stasys Nausėda Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Aurimas Gaidžiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme nurodoma, kad naujai pastatytiems statiniams yra nustatomi pastato energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Aplinkos ministerijos STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas" atliktuose pakeitimuose numatė pataisas, kuriomis nuo 2019 metų vasario 1 d. įsigalioja pakeisti energinio efektyvumo rodikliai. ES 2012 m. sausio 16 d. direktyvoje 244/2012 nurodoma, kad valstybės pačios numato kokius energinio naudingumo reikalavimus taikyti pastatams ir pastato dalims. Projektą parengti paskatino problema susijusi su rąstinių namų statyba. Pagal galiojančius įstatymus ir teisės aktus naujai statomi rąstiniai namai turi pasiekti energetinio efektyvumo A klasę. Energetinio efektyvumo reikalavimų neturi atitikti vasarnamiai, naudojami keturis mėnesius per metus, iki 50 m² ploto pastatai, sandėliukai ir nešildomi statiniai. Statybos įstatyme nėra numatyta jokių išimčių rąstiniams namams, o tačiau statant rąstinius namus neįmanoma pasiekti aukštos energetinio efektyvumo klasės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1120 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – siekiant užtikrinti efektyvesnę rąstinių gyvenamųjų namų statybą, numatyti, kad naujai statomiems rąstiniams namams pasiekti A klasės energetinio efektyvumo nereikia Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka ir Kęstutis
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabartines įstatymų nuostatas nėra galimybės pradėti naujų rąstinių namų statybos, nes neįrengus papildomo apšildymo sluoksnio ir neatlikus kitų su tuo susijusių darbų, nebus pasiektas A klasės energetinis efektyvumas. 3.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį nurodant, kad rąstiniams gyvenamiesiems namams minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai yra nenustatomi. Šia nuostata galėtų pasinaudoti visi, kurie nori gyventi namuose pastatytuose iš natūralių medžiagų. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
pagerins su tuo susijusio verslo sąlygas, statybos plėtrą
7Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomai nereikės nieko inkorporuoti į teisinę sistemą. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomų įstatymų priimti nereikės. 11.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „gyvenamieji namai“; „rąstiniai namai“; „mediniai namai“ Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Andriejus Stančikas Petras Nevulis Alfredas Stasys Nausėda Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Aurimas Gaidžiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai būtų nenustatomi ne tik nešildomiems pastatams, bet ir mediniams (rąstiniams) gyvenamiesiems namams. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad A energinės klasės pastatai išsiskiria dideliu energiniu naudingumu, tokiu būdu užtikrinant mažiausias pastato išlaikymo sąnaudas. Teisės aktų reikalavimai dėl pastatų energinio efektyvumo nuosekliai didinami nuo 2012 metų. Tai daryti Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama mažinti suvartojamos energijos kiekį ir aplinkos taršą (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB). Atsižvelgiant į šias aplinkybes abejotina, kad išimties dėl minimalių privalomų naudingumo reikalavimų taikymas gyvenamiesiems mediniams (rąstiniams) namams būtų suderinamas su nuoseklia valstybės politika skatinti mažesnį šiluminės energijos suvartojimą, mažesnę aplinkos taršą bei atitiktų Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Antra, projekto aiškinamajame rašte yra teigiama, kad „pagal dabartines įstatymų nuostatas nėra galimybės pradėti naujų rąstinių namų statybos, nes neįrengus papildomo apšildymo sluoksnio ir neatlikus kitų su tuo susijusių darbų, nebus pasiektas A klasės efektyvumas“.
Aiškinamajame rašte nėra pateikta analizės, ar statybos metu nenaudojant jokių papildomų šiltinimo ar kitų reikalingų medžiagų, A klasės efektyvumas būtų pasiekiamas ir statant gyvenamuosius namus iš kitų medžiagų – pavyzdžiui plytų ar blokelių. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar pavienio gyvenamąjį namą statančio asmens pageidavimas statyti pastatus tik iš tam tikros medžiagos (vien medžio, rąstų, blokelių ar plytų) yra pakankamas pagrindas valstybei atsisakyti aukštos klasės energinio efektyvumo reikalavimo visai tam tikrų gyvenamųjų namų grupei. Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad A klasės energinis efektyvumas mediniams (rąstiniams) namams yra neįmanomas, tačiau aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokios oficialios statistikos, kad nuo A energinės klasės reikalavimo pastatų statybai pradžios, valstybės informacinėse sistemose ar registruose nėra įregistruota nei vieno atvejo, kai A klasės energinio efektyvumą turi ir medinis (rąstinis) gyvenamasi namas. Ketvirta, pastebėtina, kad statant pastatą jau statinio projektavimo stadijoje turi būti suprojektuotas pastato energinis efektyvumas ir įvertinti pastato energinį efektyvumą užtikrinantys rodikliai. Atsižvelgiant į tai manytina, kad esamo teisinio reguliavimo pakeitimas pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, nes šiuo metu medinių (rąstinių) namų statybą vykdantys asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, yra investavę daugiau lėšų į minėtų statinių projektavimą ir statybos medžiagas. 2. Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtį iš keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kad minimalūs energetinio naudingumo reikalavimai taikomi visiems naujiems statomiems pastatams (jų dalims).
Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta jos išvada. 3. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]