2020
projekto tikslai ir uždaviniai. Patobulintas Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu priimtą sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4043. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto įplaukas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projekto tiesioginė rengėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2020 m. PSDF biudžeto įplaukos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos 2020 m. PSDF lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti įstatymo lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Detali informacija apie papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį buvo pateikta pirminiame 2020 m. PSDF biudžeto projekte. 13.
išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Rengiant patobulintą 2020 m. PSDF biudžeto projektą buvo atlikti šie pakeitimai:
1) ateinantiems metams numatyti 3,7 mln. Eur papildomų valstybės biudžeto asignavimų 75 m. ir vyresnių bei mažas pajamas gaunančių gyventojų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokoms dengti. Taigi planuojama, kad 2020 m. PSDF biudžeto pajamos iš viso turėtų sudaryti 2,3 mlrd. Eur, t. y. 245 mln. Eur (arba 11,9 proc.) daugiau, nei numatyta 2019 m. PSDF biudžete, arba 3,7 mln. Eur daugiau, nei buvo numatyta pirminiame projekte;
2) ateinantiems metams asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei sveikatos programoms buvo numatytos papildomos lėšos (daugiau kaip 40 mln. Eur), siekiant vykdyti įsipareigojimus, numatytus 2017 m. gruodžio 13 d. Kolektyvinių derybų susitarime dėl medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatytos lėšos, palyginti su pirminiu 2020 m. PSDF biudžeto projektu, didėja 35 mln. Eur, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 2 mln. Eur, sveikatos programoms – 3 mln. eurų. Šios papildomos lėšos susidaro perskirstant pirminiame projekte numatytą sumą, kuria didėjo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (02 išlaidų straipsnis) nustatyta lėšų suma. Paminėtina, kad lėšos minėtoms išlaidoms padengti, palyginti su 2019 m. planu, iš viso didėja 10 mln. eurų;
3) atsižvelgiant į tai, kad š. m.
IV ketv. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos (31 mln. Eur), šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas. Prognozuojama, kad kitų metų pradžioje jis turėtų sudaryti 370 mln. eurų. Taigi, kitais metais šio biudžeto grynosios išlaidos iš viso turėtų sudaryti 2,1 mlrd. Eur, t. y. 149 mln. Eur (arba 7,6 proc.) daugiau, nei numatyta 2019 m. PSDF biudžete, t. y. taip pat 3,7 mln. Eur daugiau, nei buvo numatyta pirminiame projekte. PRIDEDAMA. 4 lapai.
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašomi pirmos eilutės centre. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo nariai Darius Kaminskas Asta Kubilienė Irena Degutienė Aušrinė Armonaitė Antanas Matulas Antanas Vinkus Raimundas Martinėlis Jonas Liesys (pasirašė 2019-10-28) Laimutė Matkevičienė (pasirašė 2019-10-28), 2019-10-24 Argumentai.
Pagal 2017 m. pasirašytą susitarimą tarp Jungtinės profesinių atstovybių atstovų, atstovaujančių Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, Medicinos įstaigų darbuotojų sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinę sąjungą ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo, buvo sutarta, kad 2020 metų antrajame pusmetyje vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti 3250 eurų, o slaugytojų
tūkst. eurų. Atitinkamai,100 mln. eurų sumai, siūloma sumažinti lėšų likutį pagal
biudžeto rezervą, rizikos valdymo dalį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
likučių patvirtinimas Patvirtinti
tūkst. eurų pajamų ir 2 300 958 tūkst.eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 792 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 400
2020
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
501
34
467 018 Nepritarti.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
501
34
467 018 Nepritarti. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas einamaisiais metais naudoti privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į realų tokių išlaidų poreikį.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4043. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-4043 2019-11-15
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Zaksas, S. Adamkevičiūtė, finansų ministro patarėjas E. Žilevičius, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos atstovė L. Nosevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašomi pirmos eilutės centre. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2019-10-18 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, susipažinusi su Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiamu įstatymo projektu, išreiškia bendrą asociacijos narių poziciją ir siūlymus dėl PSDF lėšomis kompensuojamos medicininės reabilitacijos finansavimo 2020 m.:
keli TLK įkainių didinimai buvo nukreipti į gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą. Reabilitacijos komandą sudaro didelis specialistų skaičius: kineziterapeutai, logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Šių darbuotojų atlyginimų didinimo poreikis nebuvo įvertintas pastaruosius kelerius metus, nors Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai augo 8% kasmet. 2. Manome, kad nustatant 2020 m. medicininei reabilitacijai numatytus įkainius ir PSDF biudžetą taip pat nebuvo įvertinta tai, kad nemažai daliai aptarnaujančio personalo kils Vyriausybės nustatytas MMA (nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA didinamas 9,4%). Dalis įstaigų turi kolektyvines sutartis, pagal kurias medikų algos yra susietos prie praėjusių metų MMA ir nuo 2020 m. didės, o tam lėšų nėra numatyta. 3. Nebuvo įvertinta ir infliacija: brango maisto produktai, komunalinės paslaugos, sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų perkamos prekės ir paslaugos. Perkamų prekių ir paslaugų infliacija pagal paskutinius statistikos departamento duomenis, lyginant 2018-2019 (ECOICOP klasifikatorius), išaugo 3 proc. 4. Norime atkreipti dėmesį, jog iš valstybės lėšų kompensuojamų ligos nedarbingumo dienų skaičius vienam gyventojui 2018 m. išaugo net dvigubai lyginant su 2010 m.
Valstybės investicijos į prevenciją, sveikatinimą ir kokybišką bei visiems reikalingiems žmonėms prieinamą medicininę reabilitaciją padėtų sutaupyti valstybės lėšas, skiriamas ligos nedarbingumo pašalpų mokėjimui, tuo pačiu užtikrinant, kad Lietuvos piliečiai į darbo rinką grįžtų greičiau, taip ne tik negaudami išmokų, tačiau ir prisidėdami prie BVP kūrimo. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija mano, jog tik 5,1% didėjantis reabilitacijos paslaugų finansavimas 2020 m. nėra pakankamas. Atkreipiame dėmesį, jog siekiant įgyvendinti 8% TLK įkainio padidinimą (įvestą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) 2020 m. biudžetą reiktų didinti 6%. Asociacija mato grėsmes, kad reikalingas reabilitacijos paslaugas gaus mažesnis kiekis žmonių, nors net prie ankstesnio finansavimo ne visi žmonės, kuriems tai buvo reikalinga, gaudavo jiems būtiną medicininę reabilitaciją. Prašome Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ieškoti sprendimų kaip rasti papildomų lėšų medicininės reabilitacijos papildomam finansavimui, padidinant
įkainį, 12% iki 66 mln. EUR. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai:
Darius Kaminskas, Asta Kubilienė, Irena Degutienė, Aušrinė Armonaitė, Antanas Matulas, Antanas Vinkus, Raimundas Martinėlis, Jonas Liesys, (pasirašė 2019-10-28) Laimutė Matkevičienė (pasirašė 2019-10-28), 2019-10-24 Argumentai: pagal 2017 m. pasirašytą susitarimą tarp Jungtinės profesinių atstovybių atstovų, atstovaujančių Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, Medicinos įstaigų darbuotojų sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinę sąjungą ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo, buvo sutarta, kad 2020 metų antrajame pusmetyje vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurų. Pagal pateiktą 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, numatoma, kad 83,3 (6.0 proc.) mln. eurų didės išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, lyginant su 2019 m., tačiau šioje išlaidų dalyje nėra numatytas darbo užmokesčio padidėjimas nuo 2020 metų II pusmečio pagal pasiektą susitarimą. Siekiant tęsti susitarimo priimtus sprendimus, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 100 mln. eurų sumai padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos pagal PSDF biudžeto 01 išlaidų straipsnį „Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, vietoje 1 474 768 tūkst. eurų numatant
straipsnį „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti)“ 100 mln. eurų sumai, vietoje 200 800 tūkst. eurų numatant
mln. eurų sumai, siūloma sumažinti lėšų likutį pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą, rizikos valdymo dalį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą –
išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Nepritarti Pasiūlymo išlaidų straipsnio bendroje eilutėje yra klaida 2.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Nepritarti Pasiūlymo išlaidų straipsnio bendroje eilutėje yra klaida
2Seimo nariai:
Raimundas Martinėlis, Antanas Matulas, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, Vytautas Juozapaitis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Irena Haase, Eugenijus Gentvilas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Remigijus Žemaitaitis, Irina Rozova, Vytautas Bakas, Aušrinė Armonaitė, Aistė Gedvilienė, Jonas Liesys, 2019-11-06 Argumentai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo. Sutarta nuo 2018 m. gegužės 1 d. 20 proc. didinti dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams. Kuriuo siekiama, kad dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis 2020 metų antro pusmečio pradžioje sudarytų ne mažesnį kaip 3, o slaugytojų – 1,5 šalies vidutinių darbo užmokesčių. Tačiau iš pateikto 2020 metų PSDF biudžeto projekto matyti, kad lėšų darbo užmokesčio didinimui taip ir liko nenumatyta. Todėl siekiant tesėti su profesinėmis sąjungomis priimtus sprendimus, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 130 mln. eurų padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Šio Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) dauguma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ne kartą viešai yra deklaravusi, kad skatins sveiką gyvenseną, mažins vaistų suvartojimą, didins įvairių prevencinių programų finansavimą ir prieinamumą. Tai yra įrašyta Vyriausybės programoje „sveikata nėra tikslas savaime, tačiau, netekus sveikatos, visi kiti tikslai netenka prasmės. Valstybės pareiga – sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi. Įvairūs tyrimai rodo, kad vienas piniginis vienetas, investuotas į sveikatos stiprinimo programas, sutaupo nuo 3 iki 5 piniginių vienetų.
Susirgus svarbiausia yra gauti veiksmingą gydymą. Tam dėmesį skiria kiekviena pažangi valstybė, užtikrindama gydymo paslaugas, prieinamas kiekvienam piliečiui, nepaisant jo socialinės padėties. Tai nacionalinės svarbos uždavinys, turintis įtakos ne tik visuomenės gyvenimo kokybei, bet ir makroekonomikai. Teisė į sveikatą ir jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Tai yra pareiga, kurią valstybė privalo įgyvendinti.“ Taip pat Seimas yra priėmęs Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategiją, kuriose taip pat daug kalbama apie sveiką gyvenseną. Tuo tarpu 2020 metų Valstybės ir PSDF biudžetuose tai vėl neatsispindi, nes daugiausiai siūloma didinti išlaidas vaistams, net 46 596 mln. eurų, arba daugiau kaip 13%. Tuo tarpu medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, finansavimas didėja ženkliai mažiau. Tai iš esmės prieštarauja priimtoms Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėms, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijai bei Vyriausybės programai. Todėl siekiant tapti pažangia valstybe, siūlome 10 mln. eurų padidinti išlaidas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei 10 mln. eurų sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms. Lėšų šaltinis iš PSDF biudžeto rezervo, paliekant jame 50 800 tūkst. eurų.
Pasiūlymas:
Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
959
13560
139486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 1582 250 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
457 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
451
34
417 018 Nepritarti Pritarta Seimo narių D.
Pasiūlymas:
Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
959
13560
139486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 1582 250 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
457 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
451
34
417 018 Nepritarti Pritarta Seimo narių D. Kaminsko ir A.
Kaminsko ir A. Kubilienės 2019-11-11 pasiūlymui (Komiteto išvados Seimo narių 3 pasiūlymas)
nariai Darius Kaminskas, Asta Kubilienė, 2019-11-11 Argumentai. Pagal 2017 m. pasirašytą susitarimą tarp Jungtinės profesinių atstovybių atstovų, atstovaujančių Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, Medicinos įstaigų darbuotojų sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinę sąjungą ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo, buvo sutarta, kad 2020 metų antrajame pusmetyje vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurų. Pagal pateiktą 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, numatoma, kad 83,3 (6.0 proc.) mln. eurų didės išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, lyginant su 2019 m., tačiau šioje išlaidų dalyje nėra numatytas darbo užmokesčio padidėjimas nuo 2020 metų II pusmečio pagal pasiektą susitarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. rugsėjo 26 d. priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1397 36 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. yra sudarytos teisinės prielaidos sveikatos priežiūros įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugų kainą, atitinkamai perskaičiuojant ir padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius. Todėl, siekiant tęsti susitarimo priimtus sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo ir atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1397 36 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 100 mln. eurų sumai padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos pagal PSDF biudžeto 01 išlaidų straipsnį „Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, vietoje 1 474 768 tūkst. eurų numatant 1 574 768 tūkst. eurų, sumažinant PSDF biudžeto 08 išlaidų straipsnį „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti)“ 100 mln. eurų sumai, vietoje 200 800 tūkst. eurų numatant 100 800 tūkst. eurų. Atitinkamai,100 mln. eurų sumai, siūloma sumažinti lėšų likutį pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą, rizikos valdymo dalį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 300 958 tūkst. eurų pajamų ir 2 300 958 tūkst.eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 792 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą –
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 200158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
501
34
467 018 Pritarti 4.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
768
395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 200158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
501
34
467
4Seimo nariai Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Raminta Popovienė, Linas Balsys, Bronius Bradauskas 2019-11-12 Dovilė Šakalienė Raminta Popovienė Linas Balsys Bronius Bradauskas Argumentai:
1.
Lietuvos valstybė neužtikrina vienodų sveikatos sąlygų savo gyventojams regioniniu aspektu. 2018 metų duomenimis 5 didžiausias sveikatos problemas turinčių kaimiškųjų rajonų gyventojų standartizuotas mirtingumas yra 1,5 karto didesnis nei Vilniaus ir Kauno gyventojų. Sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų tame tarpe ir dėl to, kad šių rajonų gyventojams sunkiau gauti medicinos paslaugas. Didžiausias mirtingumas buvo savivaldybėse, kur sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir prieinamumas yra prastas. Pastarųjų metų tendencija sveikatos išteklius perskirstyti didžiųjų miestų naudai, regioninius sveikatos netolygumus didina. 2. Siekiant užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai būtų lygūs ligos akivaizdoje yra būtinos teisinės (pvz., atsisakyti perteklinių sveikatos paslaugų efektyvumo požiūriu reikalavimų), organizacinės (pvz., orientuoti į sveikatos netolygumų panaikinimą sveikatos tinklo savivaldybėse ilgalaikės plėtros planai) bei papildomos investicijos. 3. Papildomos finansinės lėšos reikalingos, kad: · užtikrinti būtinosios pagalbos teikimą visoje Šalies teritorijoje (skubios pagalbos teikimui užtikrinti kaimiškuose regionuose dabartiniai PSDF įkainiai yra per maži); · sukurti finansines paskatas jauniems medikams dirbti kaime ir mažesniuose Lietuvos miestuose; · suteikti rajonų medikams papildomų, kompensuojančių siaurų specialistų trūkumą, kvalifikacijų; · remti medicininėmis pacientų indikacijomis grindžiamus didžiuosiuose miestuose gyvenančių medikų vizitus į kaimiškuosius regionus bei pacientų pavėžėjimą iki specializuotų gydymo įstaigų. Lėšų šaltinis iš PSDF biudžeto rezervo Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 300 958 tūkst. eurų pajamų ir 2 300 958 tūkst.eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 792 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 400 732 tūkst. eurų pagal 2020m. sausio 1 d. būklę (pridedama). 2020 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 524 768 01 01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 050 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 557 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 551 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 517 018 Nepritarti Pasiūlymo išlaidų straipsnio bendroje eilutėje ir išlaidų straipsnio 8 eilutėje yra klaidų.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 524 768 01 01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 050 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 557 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 551 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 517 018 Nepritarti Pasiūlymo išlaidų straipsnio bendroje eilutėje ir išlaidų straipsnio 8 eilutėje yra klaidų. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-06 6.1. Sprendimas:
pasiūlymai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4043, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus:
1) Valstybės kontrolė 2019 m. lapkričio 12 d. išvadoje ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ Nr. BPE-5 vertindama valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų sudarymo atitikimą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, konstatavo, kad yra rizika, jog 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, kas reikštų, jog struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas didėtų, o pagal planuojamus 2020 metų valdžios sektoriaus biudžeto projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, nes nėra aiškių ir tvarių ilgalaikių pajamų šaltinių, o valdžios sektoriaus finansinis balansas in corpore turi būti vertinamas kartu ir su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodikliais;
2) Valstybės kontrolė 2019 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-7 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ ir 2019 m. balandžio 15 d. vertinime Nr.
YD-4 „Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ ne pirmus metus nurodo nesprendžiamas arba vangiai sprendžiamas sveikatos apsaugos sistemos problemas, susijusias su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimu, siekiant, kad būtų peržiūrėtas sveikatos priežiūros sistemos finansavimo modelis, taip pat užtikrintas skaidrus ir racionalus Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų panaudojimas, išgryninta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis, o skaičiuojant gydymo paslaugų kainą, įtraukiamos turto ir naujų technologijų sąnaudos, būtų pereita prie objektyviomis sąnaudomis grįstos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri būtų periodiškai perskaičiuojama pagal nustatytus kriterijus;
3) Viena Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalis neatitinka esminio fiskalinio rezervo požymio – naudoti ciklinėms problemoms spręsti; rezervo lėšos yra ydingai traktuojamos kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamosios išlaidos, o ne atidedamos nenumatytoms aplinkybėms ir (arba) ekonomikos nuosmukiui; sudarant 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą vėl numatoma skirti neadekvačiai dideles lėšas į rizikos valdymo dalį, neperskirstant tų pinigų kitoms išlaidų eilutėms, nors kaip rodo daugiametė praktika metų eigoje rizikos valdymo dalies lėšos būna naudojamos einamosioms išlaidoms kompensuoti. Nepritarti
grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4043 iniciatoriams tobulinti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4043 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir į prisiimtus įsipareigojimus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Audito komitetas
2019-11-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Paulius Gradeckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2019-10-18 Nr.
2019-14 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, susipažinusi su Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiamu įstatymo projektu, išreiškia bendrą asociacijos narių poziciją ir siūlymus dėl PSDF lėšomis kompensuojamos medicininės reabilitacijos finansavimo 2020 m.:
keli TLK įkainių didinimai buvo nukreipti į gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą. Reabilitacijos komandą sudaro didelis specialistų skaičius: kineziterapeutai, logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Šių darbuotojų atlyginimų didinimo poreikis nebuvo įvertintas pastaruosius kelerius metus, nors Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai augo 8% kasmet. 2. Manome, kad nustatant 2020 m. medicininei reabilitacijai numatytus įkainius ir PSDF biudžetą taip pat nebuvo įvertinta tai, kad nemažai daliai aptarnaujančio personalo kils Vyriausybės nustatytas MMA (nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA didinamas 9,4%). Dalis įstaigų turi kolektyvines sutartis, pagal kurias medikų algos yra susietos prie praėjusių metų MMA ir nuo 2020 m. didės, o tam lėšų nėra numatyta. 3. Nebuvo įvertinta ir infliacija: brango maisto produktai, komunalinės paslaugos, sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų perkamos prekės ir paslaugos. Perkamų prekių ir paslaugų infliacija pagal paskutinius statistikos departamento duomenis, lyginant 2018-2019 (ECOICOP klasifikatorius), išaugo 3 proc. 4. Norime atkreipti dėmesį, jog iš valstybės lėšų kompensuojamų ligos nedarbingumo dienų skaičius vienam gyventojui 2018 m. išaugo net dvigubai lyginant su 2010 m.
Valstybės investicijos į prevenciją, sveikatinimą ir kokybišką bei visiems reikalingiems žmonėms prieinamą medicininę reabilitaciją padėtų sutaupyti valstybės lėšas, skiriamas ligos nedarbingumo pašalpų mokėjimui, tuo pačiu užtikrinant, kad Lietuvos piliečiai į darbo rinką grįžtų greičiau, taip ne tik negaudami išmokų, tačiau ir prisidėdami prie BVP kūrimo. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija mano, jog tik 5,1% didėjantis reabilitacijos paslaugų finansavimas 2020 m. nėra pakankamas. Atkreipiame dėmesį, jog siekiant įgyvendinti 8% TLK įkainio padidinimą (įvestą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) 2020 m. biudžetą reiktų didinti 6%. Asociacija mato grėsmes, kad reikalingas reabilitacijos paslaugas gaus mažesnis kiekis žmonių, nors net prie ankstesnio finansavimo ne visi žmonės, kuriems tai buvo reikalinga, gaudavo jiems būtiną medicininę reabilitaciją. Prašome Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ieškoti sprendimų kaip rasti papildomų lėšų medicininės reabilitacijos papildomam finansavimui, padidinant
įkainį, 12% iki 66 mln. EUR. Spręsti pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2019-11-06, Nr.
S2019(22.3E-2200)-12-5821 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus balansas iš esmės nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikio kainų raidai mastas priklausys nuo stambios prekybos mokesčio. Be stambios prekybos mokesčio įtakos, poveikis vidutinei metinei infliacijai 2020–2021 m. kasmet siektų apie 0,1–0,3 proc. punkto, tačiau stambios prekybos mokestis galėtų vidutinę metinę infliaciją 2020 m. papildomai padidinti 0,2–0,3 proc. punkto (su prielaida, kad šiuo mokesčiu bus padidintos vartotojų kainos). Jei būtų įvestas finansų rinkos dalyvių mokestis, koks yra pasiūlytas 2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[2], tai galėtų kelti iššūkių finansų įstaigų veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui ekonominio nuosmukio metu. Projektuose teigiama, kad 2020 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2020 m. bus anticiklinė.
Tačiau projektuose numatoma reikšminga pajamų iš geresnio mokesčių administravimo suma, kurios pagrįstumas yra kvestionuotinas. Be to, naudojamas produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įvertis, palyginti su Lietuvos banko įverčiu, 2020 m. yra mažesnis. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar iš tikrųjų 2020 m. planuojama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Projektuose pateikiama informacija rodo, kad fiskalinė politika ir 2019 m. yra prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuota rengiant 2019 m. biudžetą. Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus perteklinis ir sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (187 mln. Eur, arba 0,4 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Abejones dėl surinkimo sustiprina ir tai, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota ir 2019 m., tačiau iš projektuose pateikiamų skaičių matyti, kad šis planas nėra vykdomas: esant gerokai spartesnei, negu prognozuota, ekonomikos plėtrai, 2019 m. numatomas pajamų iš mokesčių bei socialinių įmokų ir BVP santykis (30,4 %) yra mažesnis, nei planuota 2019 m. biudžete (30,9 %). Tikėtinas prastesnis, nei planuojama projektuose, valdžios sektoriaus balansas daugiausia prisideda prie to, kad 2020 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, turi būti tenkinama bent viena iš keturių toje dalyje išvardytų sąlygų. Remiantis projektuose pateikiamomis makroekonominėmis prognozėmis, akivaizdu, kad 2020 m. turėtų būti tenkinama FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 sąlyga: struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė 2020 m. turi būti mažesnė už vidutinio laikotarpio tikslo absoliučiąją vertę ir, palyginti su 2019 m., sumažėti. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes absoliučia verte bus mažesnis tiek už vidutinio laikotarpio tikslą, tiek už 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinį balansą: numatoma, kad valdžios sektoriaus struktūrinis balansas 2020 m. sudarys –0,7 proc. BVP ir bus 0,7 proc. punkto geresnis, palyginti su 2019 m. (žr. 1 lentelę). Tačiau, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius[3] ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, matyti, kad struktūrinis deficitas 2020 m. nepagerėja. Pagrindinė to priežastis – tikėtinas prastesnis (eliminavus geresnio mokesčių administravimo pajamas) nominalusis valdžios sektoriaus balansas. 1 lentelė. Projektuose pateikiamų 2018–2020 m. pirminių pagal ciklą pakoreguotų ir struktūrinių valdžios sektoriaus balansų palyginimas su Lietuvos banko įverčiais, gautais taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas
balansas, proc.
BVP (pateiktas projektuose) –0,8 –1,4 –0,7 Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose) 0,6 0,7 Struktūrinis VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –0,4 –1,3 –1,4 Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –0,9 –0,1 Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc. BVP (pateiktas projektuose) 0,2 –0,5 –0,2 Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose) –0,8 0,3 Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) 0,5 –0,5 –0,8 Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –1,0 –0,3 Pastaba: VS – valdžios sektorius. Projektai rodo, kad FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės nesilaikoma ir 2019 m. Šiais metais turėtų būti laikomasi tos pačios FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Tačiau projektuose pateikiami skaičiai rodo, kad šios sąlygos 2019 m. nebus laikomasi, nes struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2019 m. sudarys –1,4 proc. ir absoliučia verte padidės, palyginti su 2018 m., kuriais jis sudarė –0,8 proc. BVP. Primename, kad dėmesį į tai, kad 2019 m. nebus laikomasi FSĮKĮ nuostatų, Lietuvos bankas atkreipė savo išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui dėl 2019 m. biudžeto projekto. Tai, kad 2019 m. Lietuvoje vykdoma prociklinė fiskalinė politika, nurodo ir Europos Komisija[4]. Lietuvos banko vertinimu, 2020 m. planuojama vykdyti fiskalinė politika bus prociklinė arba neutrali, o ne anticiklinė, kaip teigiama projektuose. Projektuose teigiama, kad pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2020 m. sudaro 0,4 proc. punkto.
Tačiau, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius ir taikant ankstesnių metų su biudžetu susijusiuose dokumentuose pateiktą fiskalinės politikos pobūdžio apibrėžimą[5], matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2020 m. sudaro –0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja ir yra prociklinės arba geriausiu atveju neutralios, o ne anticiklinės fiskalinės politikos išraiška. Nors 2020 m. planuojama pasiskolinti 2,7 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinimasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys. Apie
grąžinti, o kita dalis bus kaupiama obligacijoms 2021 m. kovo mėn. išpirkti. Be to, palūkanų normoms ir toliau mažėjant, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola (nominaliąja verte) 2020 m. padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis reikšmingo poveikio pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu nepadarys. Viena vertus, ekonomikai augant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis toliau nuosaikiai mažėja (pvz.,
sudaryti apie 35,1 %). Kita vertus, šis santykis vis dar bus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį fiksuotas dydis (2008 m. – 14,6 %).
Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir tolesnis griežtos jų skolinimosi kontrolės palaikymas finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, vis dėlto nerimą kelia informacijos apie konsoliduotus savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinius įsipareigojimus stoka. Prognozuojama, kad 2020 m. savivaldybių biudžetų pajamos turėtų augti apie 350 mln. Eur (11,9 %). Didesnių įplaukų tikimasi iš gyventojų pajamų mokesčių, taip pat padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos. Toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų ir įmonių skolinimosi politika. Pavyzdžiui, savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2019 m. (60 %), o Vilniaus m. savivaldybei jis sumažintas nuo 85 iki 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2020 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2020 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2019 m. biudžete. Kita vertus, pastebėtina, kad iki šiol nėra aiškus konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose atkreipė dėmesį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė[6] ir Tarptautinis valiutos fondas[7]. Tokia padėtis kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnis nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų, todėl rekomenduotina imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą duomenų apie savivaldos institucijų ir įmonių skolą kokybę.
Vyriausybės sprendimas padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius), nuo 1,3 iki 1,65 yra priimtinas dabartinio dienpinigių reglamentavimo kontekste, tačiau apskritai šį reglamentavimą reiktų reikšmingai keisti. Nors projektuose planuojama, kad dėl šių pakeitimų 2020 m. bus gauta 66 mln. Eur papildomų pajamų (0,1 % BVP), tačiau, Lietuvos banko vertinimu, reikėtų toliau tobulinti dienpinigių mokėjimo tvarką. Tai reikšmingiau padidintų mokestines pajamas bei socialinio draudimo įmokas ir padidintų dirbančiųjų socialines garantijas. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, dabartinė dienpinigių išmokėjimo tvarka yra ydinga. Dienpinigių ekonominė prasmė – kompensuoti dėl komandiruotės darbuotojų patiriamas papildomas sąnaudas. Be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Todėl išmokama dienpinigių suma turėtų būti artima faktinėms darbuotojo komandiruotėje patiriamoms papildomoms išlaidoms. Prie to būtų galima priartėti sumažinant dienpinigių ribas, o radikalesniu atveju – pereinant tik prie pagrindimą turinčių išlaidų pripažinimo. Lietuvos banko vertinimu, siūlomas įvesti naujas stambios prekybos mokestis yra menkai pagrįstas.
Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinis šio mokesčio įvedimo tikslas – fiskalinėmis priemonėmis spręsti Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos specifikos problemas, susijusias su „ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo“. Vis dėlto, Lietuvos banko nuomone, reikėtų tiksliau įvardyti siekiamų mažmeninės prekybos rinkos struktūros pokyčių pobūdį bei mastą ir išsamiau pagrįsti siūlomos mokestinės priemonės efektyvumą. Be atitinkamų paaiškinimų, pasiūlymas įvesti naują stambios prekybos mokestį vertintinas kaip išimtinai fiskalinių tikslų siekimas. Siūlymas plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę vertintinas teigiamai, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, yra erdvės tolesniam NT mokesčio tobulinimui. Fizinių asmenų nekomercinio NT neapmokestinamosios vertės sumažinimas nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. Eur turėtų papildomai paliesti apie 2 proc. būsto savininkų ir apie 12 proc. būsto fondo Lietuvoje vertės. Vis dėlto reikšmingos įtakos NT rinkai tai neturėtų daryti, pirmiausia dėl to, kad pokytis turės įtakos tik nedidelei būsto sandorių daliai. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto pirkimo ir pardavimo sandorių, viršijančių 100 tūkst. Eur, Lietuvoje sudaroma vos apie 6,5 proc. Be to, apie pusė didesnių sandorių sudaroma ne pavienių asmenų, o, pavyzdžiui, kartu su sutuoktiniu, todėl realų poveikį siūlomi mokestiniai pakeitimai turėtų tik apie 3 proc. visų Lietuvoje sudaromų būsto sandorių, iš jų didžioji dalis (apie 75 %) sudaromi Vilniaus mieste. Skaičiavimai rodo, kad būtų prasminga ryžtingiau mažinti NT mokesčiu neapmokestinamo turto vertės ribą ir tokiu būdu įvesti platesnės apimties visuotinį, progresyvų NT mokestį.
Tokią nuomonę pagrindžiančius argumentus ir minėtais principais pagrįstą fizinių asmenų NT mokesčio pavyzdį Lietuvos bankas 2018 m. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms[8]. Siūlomas finansų rinkos dalyvių mokestis padidintų valdžios sektoriaus pajamas trumpuoju laikotarpiu, tačiau darytų neigiamą įtaką skolinimo augimui, jo kainai ir finansų sistemos stabilumui. Pastebime, kad finansų sektorius savo kritinėmis funkcijomis (pvz., jame laikomos gyventojų ir įmonių lėšos, atliekami atsiskaitymai) skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių. Vertinant šio mokesčio įtaką, svarbu atkreipti dėmesį tiek į tiesiogines galimas pasekmes (didesnė skolinimo kaina, sumažėjęs skolinimas, mažiau pelningai veikiančių bankų stabilumas), tiek ir į formuojamas paskatas finansų rinkos dalyviams. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas, teikęs nuomonę prieš įvedant rinkos dalyvių mokestį kitose šalyse (pvz., Lenkijoje ir Rumunijoje), akcentavo, kad mokestis turėtų būti susietas su specifine rizika, kylančia iš finansų sistemos ir taikomas tai rizikai mažinti, o ne biudžeto įplaukoms padidinti (vėlgi išimtinai fiskalinis siūlomos mokestinės priemonės tikslas). 2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[9] pasiūlytas finansų rinkos dalyvių mokestis, stipriau sulėtėjus ekonomikos augimui, galėtų kelti papildomų iššūkių finansiniam stabilumui. Norime pabrėžti, kad santykinai didelis mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui.
Be to, bankai gali siekti didinti rizikingų paskolų dalį portfelyje tam, kad būtų pasiektas banko akcininkų nustatytas viso paskolų portfelio pelningumas. Be to, toks finansų rinkos dalyvių mokestis mažintų kreditavimo prieinamumą, didintų kreditavimo kainą, o tai mažintų ir ekonomikos augimą. Lietuvoje apie tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos gyventojams ir įmonėms, o bankų koncentracija yra viena didžiausių Europoje. Esant didelei bankų koncentracijai, tikėtina, kad dalis mokesčio naštos būtų perkelta naujiems skolininkams. Dėl to, tikėtina, didėtų bankų suteikiamų paskolų maržos ir
(arba) kitų paslaugų įkainiai, mažėtų indėlių palūkanų normos. Skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų skolininkams, namų ūkiams teikiamų naujų paskolų palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 proc. punkto[10]. Besikeičiančios veiklos sąlygos bankų sektoriuje ir mažesnis mokesčių stabilumas gali turėti įtakos galimų investuotojų, besidominčių bankų ar specializuotų bankų licencijomis, planams Lietuvoje. Tad mokesčio įvedimas apsunkintų bendrą Lietuvos institucijų tikslą skatinti konkurenciją ir mažinti koncentraciją Lietuvos finansų sektoriuje. Atkreipiame dėmesį, kad finansų rinkos dalyvių mokesčio nauda yra didesnė tada, kai mokestis formuoja į finansinio stabilumo didinimą orientuotas paskatas ir savo dydžiu nekelia grėsmės finansų įstaigos veiklos tvarumui. Formuojant tokias paskatas, tikslinga mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams (pvz., neapdraustiems indėliams).
Nors šalių praktika skiriasi, pažymėtina, kad daugelyje šalių (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Vokietijoje) taikomi finansų įstaigų mokesčiai yra skaičiuojami nuo rizikingesnių finansų įstaigos įsipareigojimų, taip sukuriant paskatas bankams naudotis saugesniais finansavimosi šaltiniais. Kai kuriose kitose šalyse (pvz., Islandijoje, Norvegijoje) finansų įstaigoms taikomas padidintas pelno mokesčio tarifas, taip susiejant mokesčio dydį su finansų įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui. Lietuvos banko nuomone, siūlant bankų mokestį svarbu įvertinti galimas alternatyvas, kurios savo pobūdžiu būtų labiau orientuotos į finansinio stabilumo užtikrinimą. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai, neįskaitant stambios prekybos mokesčio, vidutinę metinę infliaciją 2020 m. turėtų didinti apie 0,3, o 2021 m. – apie 0,1 proc. punkto. Jei būtų įvestas stambios prekybos mokestis, tai vidutinę metinę infliaciją 2020 m. padidintų dar 0,2–0,3 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) išmokos vaikams. Nuo 2020 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 50 iki 60 Eur;
b) atlygis darbuotojams. Jis 2020 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2020 m. sausio mėn. nuo 555 iki 607 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2020 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
c) akcizų didinimas.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. didinami akcizų tarifai dyzeliniams degalams, benzinui, žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, naikinama akcizų lengvata šildymui skirtiems gazoliams; nuo
alkoholiniams gėrimams;
d) gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Nuo 2020 m. neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas mažiau, nei buvo numatyta anksčiau, nustatomas 32 proc. GPM tarifas 84 vidutinius darbo užmokesčius viršijančiai darbo pajamų daliai;
e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2020 m. didinamos šalpos išmokos, „pensijų priemokų“ riba.
transporto priemonių taršos mokesčio įvedimas, fizinių asmenų NT mokesčiu neapmokestinamosios vertės sumažinimas, finansų rinkos dalyvių mokesčio įvedimas. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 226 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai, išskyrus stambios prekybos mokesčio poveikį, infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti
2Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2019-11-12 Nr. BPE-5 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.
Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2019 m. numatomas 0,9 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, taip pat sudarys 0,9 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2020 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei.
Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama ilgalaikio valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą. Dėl
fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
vertinimu, suplanuoti 2020 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins anticiklinę fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu,
kryptį ir tampa neutrali. 2. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2019 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2018 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, išlaidų augimo ribojimo taisyklė buvo pagrįstai netaikoma. 3. Vyriausybės vertinimu 2020 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2020 m. projektuoja 0,7 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,7 proc. p. BVP mažesnis, negu yra numatomas 2019 m. (1,4 proc. BVP) ir yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą. Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Pastaroji taisyklė reikalauja, kad
būti mažesnė negu vidutinio laikotarpio tikslo absoliučioji vertė. 2020 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudaro 1,3 proc. BVP, ir tai yra daugiau negu vidutinio laikotarpio tikslas. Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos vertinimų skirtumą lemia numatomo 2019 m. ir projektuojamo 2020 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklių dydžiai ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingi įverčiai. 4. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. 5. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai 2020 m. buvo parengti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimų. 6. Pagal suplanuotus 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Dėl valstybės skolos 7. 2020 m. valdžios sektoriaus skolos rizikos veiksnių balansas yra neigiamas, nes skolą gali didinti didesnis nei projektuojama valstybės biudžeto deficitas. Projektuojami pirminiai valdžios sektoriaus perviršiai skolos nemažins, nes socialinės apsaugos fondų subsektoriaus projektuojami perviršiai bus skirti rezervų kaupimui. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos. 8.
apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir
(ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalaus skolos lygio apibrėžimo bei finansinių rezervų kaupimo reikalingumą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2020 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Darius Kaminskas, Asta Kubilienė, Irena Degutienė, Aušrinė Armonaitė, Antanas Matulas, Antanas Vinkus, Raimundas Martinėlis, Jonas Liesys, (pasirašė 2019-10-28) Laimutė Matkevičienė (pasirašė 2019-10-28), 2019-10-241 Argumentai: pagal 2017 m. pasirašytą susitarimą tarp Jungtinės profesinių atstovybių atstovų, atstovaujančių Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, Medicinos įstaigų darbuotojų sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinę sąjungą ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo, buvo sutarta, kad 2020 metų antrajame pusmetyje vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurų. Pagal pateiktą 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, numatoma, kad 83,3 (6.0 proc.) mln. eurų didės išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, lyginant su 2019 m., tačiau šioje išlaidų dalyje nėra numatytas darbo užmokesčio padidėjimas nuo 2020 metų II pusmečio pagal pasiektą susitarimą.
Siekiant tęsti susitarimo priimtus sprendimus, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 100 mln. eurų sumai padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos pagal PSDF biudžeto 01 išlaidų straipsnį „Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, vietoje 1 474 768 tūkst. eurų numatant
straipsnį „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti)“ 100 mln. eurų sumai, vietoje 200 800 tūkst. eurų numatant
mln. eurų sumai, siūloma sumažinti lėšų likutį pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą, rizikos valdymo dalį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir
likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą –
išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Spręsti pagrindiniam komitetui 2.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 000158 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Spręsti pagrindiniam komitetui
2Seimo nariai:
Raimundas Martinėlis, Antanas Matulas, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, Vytautas Juozapaitis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Irena Haase, Eugenijus Gentvilas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Remigijus Žemaitaitis, Irina Rozova, Vytautas Bakas, Aušrinė Armonaitė, Aistė Gedvilienė, Jonas Liesys, 2019-11-061 Argumentai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo. Sutarta nuo 2018 m. gegužės 1 d. 20 proc. didinti dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams. Kuriuo siekiama, kad dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis 2020 metų antro pusmečio pradžioje sudarytų ne mažesnį kaip 3, o slaugytojų – 1,5 šalies vidutinių darbo užmokesčių. Tačiau iš pateikto 2020 metų PSDF biudžeto projekto matyti, kad lėšų darbo užmokesčio didinimui taip ir liko nenumatyta. Todėl siekiant tesėti su profesinėmis sąjungomis priimtus sprendimus, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 130 mln. eurų padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Šio Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) dauguma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ne kartą viešai yra deklaravusi, kad skatins sveiką gyvenseną, mažins vaistų suvartojimą, didins įvairių prevencinių programų finansavimą ir prieinamumą. Tai yra įrašyta Vyriausybės programoje „sveikata nėra tikslas savaime, tačiau, netekus sveikatos, visi kiti tikslai netenka prasmės. Valstybės pareiga – sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi. Įvairūs tyrimai rodo, kad vienas piniginis vienetas, investuotas į sveikatos stiprinimo programas, sutaupo nuo 3 iki 5 piniginių vienetų.
Susirgus svarbiausia yra gauti veiksmingą gydymą. Tam dėmesį skiria kiekviena pažangi valstybė, užtikrindama gydymo paslaugas, prieinamas kiekvienam piliečiui, nepaisant jo socialinės padėties. Tai nacionalinės svarbos uždavinys, turintis įtakos ne tik visuomenės gyvenimo kokybei, bet ir makroekonomikai. Teisė į sveikatą ir jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Tai yra pareiga, kurią valstybė privalo įgyvendinti.“ Taip pat Seimas yra priėmęs Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategiją, kuriose taip pat daug kalbama apie sveiką gyvenseną. Tuo tarpu 2020 metų Valstybės ir PSDF biudžetuose tai vėl neatsispindi, nes daugiausiai siūloma didinti išlaidas vaistams, net 46 596 mln. eurų, arba daugiau kaip 13%. Tuo tarpu medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, finansavimas didėja ženkliai mažiau. Tai iš esmės prieštarauja priimtoms Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėms, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijai bei Vyriausybės programai. Todėl siekiant tapti pažangia valstybe, siūlome 10 mln. eurų padidinti išlaidas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei 10 mln. eurų sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms. Lėšų šaltinis iš PSDF biudžeto rezervo, paliekant jame 50 800 tūkst. eurų.
Pasiūlymas:
Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 604 76802 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 959 71 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 486 139 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 250 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 457 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 451 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 417 018 Spręsti pagrindiniam komitetui 3.
Pasiūlymas:
Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 604 76802 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 959 71 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 486 139 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 250 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 457 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 451 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 417 018 Spręsti pagrindiniam komitetui
3Seimo nariai:
Darius Kaminskas, Asta Kubilienė, 2019-11-111 Argumentai.
Pagal 2017 m. pasirašytą susitarimą tarp Jungtinės profesinių atstovybių atstovų, atstovaujančių Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, Medicinos įstaigų darbuotojų sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinę sąjungą ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo apmokėjimo, buvo sutarta, kad
pusmetyje vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurų. Pagal pateiktą 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, numatoma, kad 83,3 (6.0 proc.) mln. eurų didės išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, lyginant su 2019 m., tačiau šioje išlaidų dalyje nėra numatytas darbo užmokesčio padidėjimas nuo 2020 metų II pusmečio pagal pasiektą susitarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas
sudarytos teisinės prielaidos sveikatos priežiūros įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugų kainą, atitinkamai perskaičiuojant ir padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius. Todėl, siekiant tęsti susitarimo priimtus sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo ir atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1397 36 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas, 2020 metų PSDF biudžete siūloma 100 mln. eurų sumai padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos pagal PSDF biudžeto 01 išlaidų straipsnį „Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, vietoje 1 474 768 tūkst. eurų numatant 1 574 768 tūkst. eurų, sumažinant PSDF biudžeto
rezervui papildyti (sudaryti)“ 100 mln. eurų sumai, vietoje 200 800 tūkst. eurų numatant 100 800 tūkst. eurų. Atitinkamai,100 mln. eurų sumai, siūloma sumažinti lėšų likutį pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą, rizikos valdymo dalį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 300 958 tūkst. eurų pajamų ir
fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 792 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 400 732 tūkst. eurų pagal 2020m. sausio 1 d. būklę (pridedama).“ 2020
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 574 76802 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 200 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Spręsti pagrindiniam komitetui 4.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 574 76802 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl rivalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir perve-dimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 200 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 507 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 501 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 467 018 Spręsti pagrindiniam komitetui
4Seimo nariai:
Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Raminta Popovienė, Linas Balsys, Bronius Bradauskas 2019-11-091 Argumentai: 1.
Lietuvos valstybė neužtikrina vienodų sveikatos sąlygų savo gyventojams regioniniu aspektu. 2018 metų duomenimis 5 didžiausias sveikatos problemas turinčių kaimiškųjų rajonų gyventojų standartizuotas mirtingumas yra 1,5 karto didesnis nei Vilniaus ir Kauno gyventojų. Sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų tame tarpe ir dėl to, kad šių rajonų gyventojams sunkiau gauti medicinos paslaugas. Didžiausias mirtingumas buvo savivaldybėse, kur sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir prieinamumas yra prastas. Pastarųjų metų tendencija sveikatos išteklius perskirstyti didžiųjų miestų naudai, regioninius sveikatos netolygumus didina. 2. Siekiant užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai būtų lygūs ligos akivaizdoje yra būtinos teisinės (pvz., atsisakyti perteklinių sveikatos paslaugų efektyvumo požiūriu reikalavimų), organizacinės (pvz., orientuoti į sveikatos netolygumų panaikinimą sveikatos tinklo savivaldybėse ilgalaikės plėtros planai) bei papildomos investicijos. 3. Papildomos finansinės lėšos reikalingos, kad: · užtikrinti būtinosios pagalbos teikimą visoje Šalies teritorijoje (skubios pagalbos teikimui užtikrinti kaimiškuose regionuose dabartiniai PSDF įkainiai yra per maži); · sukurti finansines paskatas jauniems medikams dirbti kaime ir mažesniuose Lietuvos miestuose; · suteikti rajonų medikams papildomų, kompensuojančių siaurų specialistų trūkumą, kvalifikacijų; · remti medicininėmis pacientų indikacijomis grindžiamus didžiuosiuose miestuose gyvenančių medikų vizitus į kaimiškuosius regionus bei pacientų pavėžėjimą iki specializuotų gydymo įstaigų. Lėšų šaltinis iš PSDF biudžeto rezervo Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 300 958 tūkst. eurų pajamų ir 2 300 958 tūkst.eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 792 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 400 732 tūkst. eurų pagal 2020m. sausio 1 d. būklę (pridedama). 2020 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 524 768 01 01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 050 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 557 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 551 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 517 018 Spręsti pagrindiniam komitetui 6.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų: 2 232 085 01 01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos 1 582 032 01 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 650 05302 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 40803 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamu-mo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 24 69204 Kitos pajamos 7 773 Iš viso įplaukų 2 300 958
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 474 768 1 524 768 01 01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 395 78903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 61 95904 Ortopedijos techninėms priemonėms 13 56005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 129 48606 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 59707 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 100 158 2 050 15808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 607 324 557 324 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 601 532 551 532 – pagrindinė dalis 34 514 – rizikos valdymo dalis 567 018 517 018 Spręsti pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4043, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus:
1) Valstybės kontrolė 2019 m. lapkričio 12 d. išvadoje ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ Nr. BPE-5 vertindama valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų sudarymo atitikimą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, konstatavo, kad yra rizika, jog 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, kas reikštų, jog struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas didėtų, o pagal planuojamus 2020 metų valdžios sektoriaus biudžeto projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, nes nėra aiškių ir tvarių ilgalaikių pajamų šaltinių, o valdžios sektoriaus finansinis balansas in corpore turi būti vertinamas kartu ir su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodikliais;
2) Valstybės kontrolė 2019 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-7 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ ir 2019 m. balandžio 15 d. vertinime Nr.
YD-4
„Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ ne pirmus metus nurodo
nesprendžiamas arba vangiai sprendžiamas sveikatos apsaugos sistemos problemas, susijusias su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimu, siekiant, kad būtų peržiūrėtas sveikatos priežiūros sistemos finansavimo modelis, taip pat užtikrintas skaidrus ir racionalus Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų panaudojimas, išgryninta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis, o skaičiuojant gydymo paslaugų kainą, įtraukiamos turto ir naujų technologijų sąnaudos, būtų pereita prie objektyviomis sąnaudomis grįstos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri būtų periodiškai perskaičiuojama pagal nustatytus kriterijus;
3) Viena Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalis neatitinka esminio fiskalinio rezervo požymio
nenumatytoms aplinkybėms ir (arba) ekonomikos nuosmukiui; sudarant 2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą vėl numatoma skirti neadekvačiai dideles lėšas į rizikos valdymo dalį, neperskirstant tų pinigų kitoms išlaidų eilutėms, nors kaip rodo daugiametė praktika metų eigoje rizikos valdymo dalies lėšos būna naudojamos einamosioms išlaidoms kompensuoti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: balsavimui teikta formuluotė nepritarti pateiktam įstatymo projektui; už – 2 (lėmė komiteto pirmininkės balsas), prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja M.
Maldžienė) [1] Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-4014, 2019 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, XIIIP-4038, 2019 m. spalio 17 d.;
d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2020_dbp_lt_lt.pdf). [2] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948. (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88). [3] Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2019–2021 m. sudarys atitinkamai 3,5, 2,2 ir 1,3 proc. BVP. Lietuvos banko vertinimai rodo šiek tiek mažiau „atvėsusią“ Lietuvos ekonomiką: Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčiai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 3,4, 2,6 ir 2,0 proc. BVP. [4] Europos Komisija, „The 2019 Stability & Convergence Programmes: An Overview and Assessment of the Euro Area Fiscal Stance“, 2019 m. liepos mėn. (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip110_en.pdf). [5] Pagal 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto apžvalgoje pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [7] Tarptautinis valiutos fondas, „Republic of Lithuania: Fiscal Transparency Evaluation“, 2019 m. gegužės 3 d. (https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2019/05/03/Republic-of-Lithuania-Fiscal-Transparency-Evaluation-46865). [8] Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d. (https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkos). [9] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948, (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88). [10] Įverčiai gauti atsižvelgiant į faktinius naujų paskolų duomenis, darant prielaidą, kad ateityje naujų paskolų metinis srautas atitiks 2016–2018 m. vidurkį ir mokesčio poveikis bus perkeltas vartotojams per 3–5 m.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2019-12-06
pirmininkė A. Kubilienė, pavaduotojas K. Bartkevičius, nariai A. Armonaitė, J. Liesys, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Martinėlis, V. Kravčionok (pavaduoja I. Rozovą), A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Finansų ministro patarėjas E. Žilevičius, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais, Seimo narys J. Sabatauskas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovas Š. Narbutas, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovė A. Gaižauskienė, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės Ž. Gudlevičienė, J. Sejonienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė K. Grigaliūnaitė, UAB „Johnson & Johnson“ atstovas A. Kučinskas, UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas A. Varkala. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-02
principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija,
2019-12-05 Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje komitetas „Local American Working Group“ (LAW G) susipažino su
sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4043(2) (toliau – Biudžeto projektas). Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad:
visiškai ignoravo strateginius savo pačios dokumentus - 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintas Vaistų politikos gaires, kurių 21-ame punkte nurodytos Vaistų politikos plėtros kryptys: Tuo tarpu 2020 m. biudžetas, lyginant su 2019 m., didėja 11,9 proc., o išlaidos vaistų kompensavimui (02 eilutė) – tik 2,9 proc. 21.2. prognozuojant PSDF biudžetą trumpuoju laikotarpiu, įvertinti ne tik vienų metų, einančių iki atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, PSDF išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, bet ir išlaidų poreikį Rezerviniame sąraše esantiems vaistams kompensuoti, įtraukiant šių išlaidų sumą į 3 metų, einančių po atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, PSDF biudžeto planą; Tuo tarpu 2020 m. vaistų kompensavimui planuojama skirti 359,5 mln. eurų (išlaidų 02 eilutė), kai faktinės išlaidos vaistams 2019 m. sieks apie 380 mln. eurų. Norime pabrėžti, kad minėtas įsakymas nėra siauro žinybinio pobūdžio dokumentas - šis dokumentas parengtas įgyvendinant. Šiuo dokumentu buvo siekiama įtvirtinti 2017–2027 m. Vaistų politikos plėtros tikslą, uždavinius, plėtros kryptis, laukiamus rezultatus ir vertinimo kriterijus.
Taigi ši teisinė kolizija reiškia, kad valstybė neketina laikytis savo pačios išsikeltų tikslų ir duotų pažadų bei nesiruošia įgyvendinti nuoseklią ir tvarią vaistų, o tai reiškia ir sveikatos apsaugos politiką. 2. Kaip jau buvo minėta, 2020 m. vaistų kompensavimui planuojama skirti 359,5 mln. eurų (išlaidų 02 eilutė), kai faktinės išlaidos vaistams 2019 m. sieks apie 380 mln. eurų. Tai reiškia, kad jau rengiant 2020 m. biudžeto projektą iš anksto yra žinoma, jog lėšų vaistų kompensavimui nepakanka ir iš karto „planuojamas“ 20 mln. eurų deficitas, nutylint, kaip bus sprendžiama ši problema. 3. Š. m. spalio 17 d. Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skilti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tam papildomai reikės apie 4 milijonų eurų. Taigi, faktinis lėšų trūkumas bus dar didesnis. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka į taip vadinamą Rezervinių vaistų sąrašą įtraukiami inovatyvūs vaistai, kurių klinikinė ir farmakoekonominė nauda yra patvirtinta moksliniais įrodymais. Šiuo metu lėšų poreikis kompensuoti visus rezerviniame sąraše esančius vaistus sudaro nuo 41,4 mln. eurų (pirmais kompensavimo metais) iki 63,3 mln. eurų (trečiais kompensavimo metais). Tai, kad iš esmės 2020 m. biudžete visiškai nenumatoma skirti lėšų bent dalies rezerviniame sąraše esančių vaistų kompensavimui reiškia, kad šalies pacientai, pirmiausia onkologiniai ligoniai negaus jiems tinkamo ir efektyvaus gydymo, o atotrūkis tarp gyventojams prieinamų medikamentinio gydymo technologijų Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse ir toliau sparčiai didės. 5.
ministras pažymėjo, kad PSDF lėšos neturėtų būti didinamos tiems sveikatos sektoriams, kur lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai, o užsibrėžti reformos tikslai nebuvo pasiekti. Norime pažymėti, kad per paskutinius trejus metus nė viename sveikatos sektoriuje nebuvo įgyvendinta tiek pertvarkų, kiek vaistų kompensavimo sistemoje – iš esmės pakeista vaistų kainodara, įdiegtas naujas medikamentinio gydymo technologijų vertinimas, naujai reglamentuota sprendimų priėmimo dėl naujų vaistų kompensavimo sistema ir t.t. Iš esmės buvo įgyvendintos visos Sveikatos apsaugos ministerijos sumanytos šio sektoriaus reformos, siekiant, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos efektyviai, o vaistai perkami vienomis iš mažiausių kainų ES šalyse. Dėl visų šių anksčiau išvardintų priežasčių visiškai nesuprantama, kodėl Biudžeto projekto rengėjai, numatę daugiau kaip 200 mln. eurų dydžio rezervą PSDF biudžete, ignoruoja objektyviai pagrįstus pacientų poreikius. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. IV ketv. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos (31 mln. Eur), šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį. 2. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Lietuvos Respublikos Sveikatos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-4043(2)) (toliau – PSDF biudžeto projektas).
Atsižvelgus į tai, kad onkologiniams pacientams valstybės vykdoma vaistų politika yra ypatingai svarbi, nes nuo to priklauso didžiosios dalies onkologinių pacientų gyvybė, POLA teikia LR Sveikatos reikalų komitetui, LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas dėl patikslinto PSDF biudžeto projekto. POLA primena, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 „Dėl vaistų politikos gairių patvirtinimo“ (TAR, 2017-08-29, Nr. 13766) 21.1 punktu valstybė yra įsipareigojusi siekiant užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams kompensuoti, didėjimą, vadovautis nuostata, kad augant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. Vaistų politikos gairių sukūrimas buvo šios Vyriausybės prioritetinis darbas, įtrauktas ir į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Remiantis Vaistų politikos gairių 21.1. papunkčiu, pabrėžiame, kad PSDF biudžete numatytas pajamų augimas 2020 m. siekia 11,9 proc., todėl ir vaistams kompensuoti skirta eilutė privalo didėti tais pačiais 11,9 proc. Tačiau 2019 m. gruodžio 3 d. patikslintame PSDF biudžeto projekte nurodyta, kad išlaidos vaistams didės tik 10,3 mln. EUR (2,9 proc.), o turėtų didėti 41,5 mln. EUR. Todėl Vyriausybė nevykdydama savo įsipareigojimų pacientų gydymui skiria 31,2 mln. EUR mažiau, nors 2020 m. PSDF biudžeto rezerve planuoja sukaupti net 576 mln. EUR. Primename, kad pradiniame, t. y. 2019 m. spalio 16 d. PSDF biudžeto projekte vaistų kompensavimui skirta išlaidų dalis buvo 395 mln. EUR, t. y. net 36,3 mln. EUR didesnė nei numatyta patikslintame biudžeto projekte. POLA vertinimu, patikslintame PSDF biudžeto projekte 36,3 mln.
EUR mažesnė vaistams skiriamų lėšų dalis siunčia aiškų signalą visuomenei – Vyriausybė PSDF rezervo lėšos kaupia sunkiausiomis ligomis sergančių pacientų sveikatos ir gyvybės sąskaita. Prašome atkreipti dėmesį, kad 2019 m. PSDF biudžete vaistų kompensavimui buvo numatyta 349 mln. EUR, tačiau faktiškai skirta 391 mln. EUR. 1 2019 m. taip pat išlieka papildomas 36,6 mln. EUR poreikis Rezerviniame vaistų sąraše esančių vaistų kompensavimui.2 Tuo tarpu 2020 m. vaistų kompensavimui numatyta skirti tik 359 mln. EUR, kai 2019 esamas lėšų poreikis jau viršijo 391 mln. EUR. Šią situaciją iliustruojame žemiau pateikiamoje lentelėje. Įvertinus mažėjančias vaistų kompensavimui skiriamas lėšas, tenka konstatuoti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. turintis įsigalioti naujas sveikatos technologijų vertimo modelis vaistams tikrai neveiks – rezervinių vaistų sąrašas toliau ilgės, o naujiems vaistams kompensuoti lėšų nebus. Todėl nedidinant vaistų kompensavimui skiriamų išlaidų, vaistų kompensavimo komisijos nariai faktiškai neturi prasmės dalyvauti komisijos veikloje 2020 metais, nes kad ir kokius sprendimus priimtų, lėšų naujų vaistų kompensavimui nebus numatyta. Tai, kad patikslintame biudžeto projekte vaistams skiriama 36,3 mln. EUR mažiau nei pradiniame projekte reiškia, kad ne mažiau nei 7 513 pacientai sergantys išsėtine skleroze, narkolepsija, plaučiu vėžiu, metastazavusiu krūties vėžiu, urotelio karcinoma, galvos ir kaklo vėžiu, ūmine mieloleukemija, kepenų ląstelių karcinoma, daugybine mieloma, III ir IV funkcinės klasės krūtinės angina po miokardo infarkto (šioms liogms gydyti vaistai šiai dienai yra Rezerviniame vaistų sąraše)3 negaus jiems būtino gydymo, dalis jų 2020 m. dėl negaunamo efektyvaus gydymo mirs.
POLA pritaria, kad sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų dydžiai turi būti didinami, panaudojant didėjančias PSDF biudžeto pajamas, tačiau LR Sveikatos apsaugos ministerijos pasirinktas modelis didinti sveikatos priežiūros specialistų atlygį kompensuojamų vaistų sąskaita, o tai reiškia – pacientų sveikatos (ir gyvybių) sąskaita, yra netinkamas ir priešinantis pacientus su sveikatos priežiūros specialistais. Tai, kad patikslintame biudžeto projekte 36,3 mln. EUR vaistams skiriamų lėšų buvo perkelta atlyginimų didinimui reiškia, kad visi už tokį biudžeto projektą balsuosiantys politikai renkasi paaukoti ne mažiau nei 7 513 pacientų gyvybių tam, kad sveikatos priežiūros specialistai gautų 50 eurų per mėnesį didesnį atlyginimą. Prašome LR Sveikatos reikalų komiteto, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsižvelgti į POLA pastabas ir laikytis šios Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų formuojant vaistų politiką bei užtikrinti, kad 2020 m. išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. *** Primename, kad POLA yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, šiuo metu vienijanti 29 onkologinėje srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir turinti daugiau nei 13 000 bendruomenės narių.
POLA yra skaidri ir nepriklausoma, onkologinių pacientų interesus atstovaujanti organizacija, kurios misija – dėti visas įmanomas pastangas siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Susipažinti su POLA veiklos ir finansinėmis ataskaitomis galite internetu: https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=302704554 Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. IV ketv. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos (31 mln. Eur), šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį. 3. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-12-16 Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS) teigia, kad 2019 m. gruodžio 2 d. registruotas koreguotas 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas yra nekorektiškas ir diskriminuojantis teisėtus pacientų bei medikų lūkesčius. Manome, kad lėšų vaistams sumažinimas yra nesąžiningas mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Tuo labiau, kad jau besibaigiant šiems metams, vaistams naudojamos PSDF rezervo lėšos. Akivaizdu, kad ateinančiais metais lėšos vaistams pasibaigs daug anksčiau.
Todėl klausiame: ar šiame biudžete numatytos lėšos vyresnių kaip 75 m. gyventojų vaistų kompensavimui? ar numatytos adekvačios lėšos būtiniems naujiems vaistams registruoti Lietuvoje, siekiant, kad Lietuvos pacientų gydymas atitiktų naujausius tarptautinius gydymo standartus ir rekomendacijas? Taip pat prašome įvertinti ir numatyti, kiek papildomai reikės lėšų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti naujai į valstybės draudžiamųjų sąrašą įtrauktoms asmenų grupėms (pvz., kaliniams). Dar kartą reikalaujame numatyti realias lėšas, kurių reikės Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kolektyvinės šakos sutarties įsipareigojimui vykdyti, kad gydytojų vidutinis darbo užmokestis 2020 metų antro pusmečio pradžioje sudarytų ne mažesnį kaip 3, o slaugytojų – 1,5 šalies vidutinių darbo užmokesčių, t. y. numatyti kiek realiai turėtų didėti paslaugų įkainiai, kad visos LNSS įstaigos, teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų galimybę įgyvendinti minėto susitarimo tikslus. Lėšos biudžete turi būti numatytos tokia apimtimi, kad metų eigoje nereikėtų taikyti papildomų koeficientų, “plaukiojančių balų” ir taip dirbtinai reguliuoti paslaugų kainas ir apimtis. Įvertinę šiuos faktus, pritariame LR Seimo narių Antano Matulo, Jono Liesio, Aušrinės Armonaitės ir kt. 2019.12.05 pateiktam siūlymui 2020 metų PSDF rezervą mažinti 100 mln. eurų, didinant šias išlaidas:
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. IV ketv. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos (31 mln.
Eur), šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai J. Sabatauskas, R. Budbergytė, L. Balsys, A. Sysas, R. Popovienė, B. Bradauskas, L. Jonaitis, D. Šakalienė, A. Salamakinas, 2019-12-05 Argumentai:
neužtikrina vienodų sveikatos sąlygų savo gyventojams regioniniu aspektu. 2018 metų duomenimis 5 didžiausias sveikatos problemas turinčių kaimiškųjų rajonų gyventojų standartizuotas mirtingumas yra 1,5 karto didesnis nei Vilniaus ir Kauno gyventojų. Sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų tame tarpe ir dėl to, kad šių rajonų gyventojams sunkiau gauti medicinos paslaugas. Didžiausias mirtingumas buvo savivaldybėse, kur sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir prieinamumas yra prastas. Pastarųjų metų tendencija sveikatos išteklius perskirstyti didžiųjų miestų naudai, regioninius sveikatos netolygumus didina. 2. Siekiant užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai būtų lygūs ligos akivaizdoje yra būtinos teisinės (pvz., atsisakyti perteklinių sveikatos paslaugų efektyvumo požiūriu reikalavimų), organizacinės (pvz., orientuoti į sveikatos netolygumų panaikinimą sveikatos tinklo savivaldybėse ilgalaikės plėtros planai) bei papildomos investicijos. 3.
3Papildomos finansinės lėšos reikalingos, kad:
· užtikrinti būtinosios pagalbos teikimą visoje Šalies teritorijoje (skubios pagalbos teikimui užtikrinti kaimiškuose regionuose dabartiniai PSDF įkainiai yra per maži); · sukurti finansines paskatas jauniems medikams dirbti kaime ir mažesniuose Lietuvos miestuose; · suteikti rajonų medikams papildomų, kompensuojančių siaurų specialistų trūkumą, kvalifikacijų; · remti medicininėmis pacientų indikacijomis grindžiamus didžiuosiuose miestuose gyvenančių medikų vizitus į kaimiškuosius regionus bei pacientų pavėžėjimą iki specializuotų gydymo įstaigų. Lėšų šaltinis iš PSDF biudžeto rezervo. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto įplaukų, išlaidų ir likučių patvirtinimas Patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą –
išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 103
858 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:576174526 174 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:570382520
485 812 Nepritarti Pasiūlymas su klaidomis (išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ne didinamos, o mažinamos, nors pagal pasiūlymo argumentus siekis yra juos didinti, dėl šios klaidos neteisinga bendra išlaidų suma.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:406 524 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:400
34
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
36408
24692
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui regionuose 5000002 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai395789
61959
13560
129486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 1 999 Iš viso 2 103
858 08 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 50 800 Iš viso išlaidų 2 300 958 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:576174526 174 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:570382520
485 812 Nepritarti Pasiūlymas su klaidomis (išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ne didinamos, o mažinamos, nors pagal pasiūlymo argumentus siekis yra juos didinti, dėl šios klaidos neteisinga bendra išlaidų suma. Be to, pasiūlymas parengtas įstatymo projektui XIIIP-4043, kurį Seimas grąžino patobulinti).
A. Matulas, J. Liesys, A. Armonaitė, I. Haase, I. Šimonytė, I. Degutienė, M. Majauskas, R. Martinėlis, A. Sysas, A. Mazuronis, R. Žemaitaitis, 2019-12-05 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė PSDF biudžetą po pirmojo svarstymo grąžino nepakeistą (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus padidino 4 mln. eurų, 36 mln. eurų sumažino išlaidas vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai, taip pat 35 mln. eurų suma padidinta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms) ir problemų iš esmės neišsprendė. Todėl siūlome 2020 metų PSDF rezervą mažinti 100 mln. eurų, didinant išlaidas:
priežiūros paslaugoms – 54 mln. eurų;
vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai – 36 mln. eurų. Jau šiais metais išlaidos vaistams viršytos 36 mln. eurų, todėl siūlymas kitiems metams – išlaikyti šių metų lygį.
reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 5 mln. eurų;
programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 5 mln. eurų.
Pasiūlymas: 2020 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETAS Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:375
5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:369
34
335012
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
40108
24692
7
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 359 489395489
959
13560
137486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti1 999 Iš viso 2 103 8582 203 85808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 304 658 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
476
5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:570382470
34
435 812 Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m.
Pasiūlymas: 2020 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETAS Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst. eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:375
5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:369
34
335012
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, iš jų:
01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos
02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis650053
40108
24692
7
768 02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai 359 489395489
959
13560
137486 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22597 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veik-los sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti1 999 Iš viso 2 103 8582 203 85808 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 200 800 100 800 Iš viso išlaidų 2 304 658 Lėšų likutis pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:
476
5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:570382470
34
435 812 Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. IV ketv. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo skirtos ir numatomos skirti PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos (31 mln.
Eur), šia suma buvo sumažintas numatomas kitų metų šio biudžeto rezervas. Galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja K. Civilkienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) V. Valainytė