Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau nei 16 procentų, šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau nei 54 56 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau nei 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau nei 50 procentų praėjusių metų MVPD.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų, šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 56 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
8,
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau
Respublikos šalpos pensijų įstatymo nuostatas suderinti su 2016 m. balandžio
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2018 m. duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos atsidūrė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2018 m. siekė 345 eurus, 2017 m. – 307 eurus. Daug dažniau nei kitos socialinės grupės su skurdu susidūrė senatvės pensininkai ir neįgalieji. 37,7 proc.
37,7 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų bei 35 proc. asmenų, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos (345 eurų). Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme Nr. I-675 (toliau – Pensijų įstatymas) nustatytomis šalpos neįgalumo pensijomis siekiama užtikrinti minimalias pajamas netekto darbingumo atvejais. Todėl jos skiriamos ir mokamos tik tada, kai asmuo neįgyja teisės gauti didesnio dydžio socialinio draudimo, valstybinės ar kitos pensijos ar pensijų išmokos. Šalpos pensijų dydžio matas – ŠPB. ŠPB susieta su MVPD ir atitinkamai indeksuojama, keičiantis šiam dydžiui. Šiuo metu šalpos neįgalumo pensijų dydžiai nustatomi pagal asmeniui nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį bei pagal asmens amžių negalios pripažinimo metu (asmuo pripažintas neįgaliu iki 24 metų ar vėliau). Asmenims, neįgaliais pripažintiems iki 24 metų (tam tikrais atvejais – iki 26 metų) (pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusias nuostatas – neįgaliems nuo vaikystės), mokamos didesnio dydžio šalpos neįgalumo pensijos, atsižvelgiant į tai, kad jie negalėjo dirbti ir įgyti pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo pensijai skirti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau asmenims, neįgaliais pripažintiems po 24 metų (daugiau kaip 7 000 asmenų) mokamos šalpos neįgalumo pensijos nesiekia net 1 ŠPB dydžio ir yra nuo 0,75 iki 0,99 ŠPB (nuo 99 iki 130,68 euro). Atsižvelgiant į tai, kad šalpos pensija yra vienintelis šių asmenų pragyvenimo šaltinis, galima teigti, kad šie neįgalieji atsiduria visiškame skurde. Tai rodo ir skurdo rizikos rodikliai – Lietuvoje neįgalių asmenų skurdo rizikos rodiklis (2018 m. – 35 proc.) yra beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi (17,9 proc.).
Neretai asmenys, turintys negalią, neturi objektyvių galimybių dalyvauti visuomeniniame bei socialiniame gyvenime dėl nepritaikytos fizinės aplinkos, dėl didelio skurdo paplitimo neįgalieji stumiami į vis didesnę socialinę atskirtį, taip vis mažėjant galimybėms juos integruoti. Kita itin didelį skurdą patirianti socialinė grupė – senatvės pensijos amžių sukakę asmenys. Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius asmenis, nuo 2019 m. Pensijų įstatyme įteisintos socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijų priemokos), mokamos asmenims, kurių gaunamų socialinio draudimo, valstybinių ar kitų pensinio pobūdžio išmokų bendra suma neviršija 95 proc. MVPD. Šias priemokas gauna apie 72 tūkst. asmenų (2019 m. II ketv. duomenimis). Mažinti skurdą ir socialinę atskirtį yra vienas iš pagrindinių uždavinių, numatytų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM). Įstatymo projektą Nr. 1 parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, laikinai vykdantis Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo funkcijas, Liutauras Vičkačka (tel. 8 706 64 235, el. p. [email protected]) ir SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausioji specialistė Gražina Šapalaitė (tel. 8 706 68 128, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą Nr. 2 parengė SADM Pensijų skyriaus patarėja Inga Barauskaitė (tel.
8 706 68 118, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą Nr. 3 parengė SADM Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja Svajūnė Gaidamavičienė, tel. 8 706 64 276, el. p. Svajune.Gaidamaviciene @socmin.lt. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ŠPB negali sudaryti mažiau negu 54 procentus praėjusių metų MVPD. Pagal Įstatyme nustatytą metodiką SADM kiekvienais metais apskaičiuoja MVPD, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ŠPB yra Pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Šalpos išmokų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas neįgalumo ir senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas (kai socialinio draudimo pensija neviršija nustatyto šalpos pensijos dydžio) gaunantiems asmenims. Preliminariais SADM skaičiavimais, šalpos išmokas gauna daugiau nei 60 tūkst. asmenų. Tai – našlaičiai, neįgalūs vaikai, nuo vaikystės neįgalūs suaugę asmenys, kiti neįgalieji ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie neįgijo stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., apskaičiuota ir patvirtinta ŠPB 2019 m. yra 132 eurai, 2018 m. – 130 eurų,
patiria skurdo riziką, manytina, kad ŠPB didinimas pagal Įstatymu nustatytą procentinį santykį su MVPD neužtikrina pakankamo šalpos pensijų bazės ir šalpos išmokų dydžių augimo.
Vadovaujantis Pensijų įstatymo 8 straipsniu, mokamos tokių dydžių šalpos neįgalumo pensijos:
mėnesį yra mažesnė negu 95 proc. MVPD, turi teisę gauti pensijos priemoką. Pensijų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad šalpos išmokas mokanti įstaiga šalpos išmokų skyrimo ir (ar) mokėjimo tikslu turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės, žinybinių registrų arba valstybės, savivaldybių informacinių sistemų informaciją, duomenis, taip pat ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu (laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir vietą) bei sveikata, ir juos tvarkyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad ŠPB negali būti mažesnis kaip 56 procentai praėjusių metų MVPD. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, nuo 2020 m. ŠPB padidėtų iki 140 eurų.
ŠPB padidėtų iki 140 eurų. Padidėjus ŠPB dydžiui, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 4 (šalpos našlaičių pensija) iki 18 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų). Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
gauti pensijos priemoką;
ŠPB); neįgaliesiems (pripažintiems tokiais po 24 metų), netekusiems 60 proc. darbingumo, – nuo 0,9 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 65 proc. darbingumo, – nuo 0,91 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 70 proc. darbingumo, – nuo 0,93 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 75 proc. darbingumo, – nuo 0,94 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 80 proc. darbingumo, – nuo 0,95 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 85 proc. darbingumo, – nuo 0,96 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 90 proc. darbingumo, – nuo 0,98 ŠPB iki 1 ŠPB, netekusiems 95 proc. darbingumo, – nuo 0,99 ŠPB iki 1 ŠPB. Teisę gauti pensijos priemoką įgis asmenys, kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų ir kitų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį nesiekia 100 proc. MVPD. Visuose įstatymų projektuose siūloma jų įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką Įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, šių projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7. Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, nes įstatymų projektais nesiūloma reguliuoti verslo sąlygų ir jo plėtros. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami, taip pat nekeičiamos jau įtvirtintos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui Nr. 1 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti ir patvirtinti 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr.
paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, nuo 2020 m. ŠPB padidės iki 140 eurų. Prognozuojama, kad 2021 m. ŠPB turėtų siekti 143 eurus, 2022 m. – 145 eurus. Preliminariais SADM skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto 2020–2022 m. numatyta skirti ŠPB didinti 24,2 mln. eurų: 2020 m. – 4,9 mln. eurų, 2021 m. – 9 mln. eurų, 2022 m. – 10,3 mln. eurų. Įstatymo projektui Nr. 2 įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto 2020 m. reikės apie 13 mln. eurų (12 mln. eurų – pensijų priemokoms, 1 mln. eurų
Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-21 Nr. XIIIP-4028 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-27 Nr. XIIIP-4028(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas (Komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4028 2019-11-13
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Šapalaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-06 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-131 Pasiūlymas: atsižvelgiant į galiojančią įstatymo redakciją, siūlome atlikti redakcinius patikslinimus, pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti
mažiau nei negu 16 procentų, šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau nei negu 56 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau nei negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau nei negu 50 procentų praėjusių metų MVPD.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė