Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis Teisėjų atlyginimų skaičiavimui atlyginimams skaičiuoti taikomas atlyginimo ir pareiginės algos Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis),. kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinęs ir atsižvelgęs į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priedo už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
valstybei metus stažą
kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei stažą, metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas nurodytą Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 47 straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles.ir apskaičiuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Priedą už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą sudaro 3 procentai 1 procentas teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis
I. SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ ATLYGINIMAI ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigybės Atlyginimo koeficientas
1Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas (ar jį pavaduojantis teisėjas) 32,3 36,5
II. SKYRIUS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS IR SPECIALIZUOTŲ TEISMŲ TEISĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Pareiginės algos koeficientas pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo pareigybės) pirmininko pavaduotojo skyriaus pirmininko teisėjo
6Apylinkių teismai:
18,2 20,7 17,2 19,57 – 16,2 18,44“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3, 4,
aiškinamasis raštas
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte Nr. XIIIP-3464, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki
Respublikos Seimui“, nurodytą pasiūlymą – sistemiškai persvarstyti teisėjų darbo apmokėjimo nuostatas, siekiant išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Įstatymo projekto tikslas – padidinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus, siekiant sistemiškai suderinti teisėjų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, ir siekiant sistemiškai spręsti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, teisėjų darbo apmokėjimo problemas, taip pat suvienodinti teisėjų priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimo tvarką su valstybės tarnautojams taikoma minėto priedo skaičiavimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014 m., kai teisėjų (išskyrus apylinkių teismų teisėjus, kurių pareiginės algos nuo 2019 m. sausio mėn. padidintos 3–14 proc.) pareiginių algų (atlyginimų) dydžiai buvo sugrąžinti į prieškrizinio laikotarpio lygį, jie nė karto nebuvo didinti. Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje Lietuvoje nuo
procento, o valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2019 m. sudaro 95 procentus 2008 m. buvusios valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (141,9 euro). 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – Įstatymas) priedėlyje numatyti konkretūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, teisėjų atlyginimų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai baziniais dydžiais.
Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Minimalus pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, jei jis negauna priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, šiuo metu yra 2 803 eurai (bruto), teisėjo, šiuo metu gaunančio maksimalų 27 procentų priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, – 3 560 eurų (bruto). Pagal Įstatymo 5 straipsnį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kuris neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. Priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant suvienodinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos bazinio dydžio reglamentavimą su pareiginės algos bazinio dydžio reglamentavimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, keičiamas Įstatymo 3 straipsnis.
Siekiant nesudaryti sąlygų nepagrįstoms valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų (toliau kartu – teisėjai) atlyginimų ir pareiginių algų koeficientus vidutiniškai didinti 13 procentų, t. y. lygiai tiek, kiek buvo padidinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. 19-11467 valstybės politikų pareiginių algų dydžius (koeficientais) taip pat siūloma didinti 13 procentų. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1689 (toliau
teisėjų atlyginimo skirtumas nuo apygardų teismų teisėjų gaunamo atlyginimo, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungos siūlymą, Įstatymo projektu apylinkių teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ir teisėjų pareiginių algų dydžius siūloma padidinti vidutiniškai 13 procentų, kad apylinkių ir apygardų teismų teisėjų atlyginimo skirtumas būtų 3 pareiginės algos koeficientai, kaip buvo iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame Įstatyme.
Nustačius naujus teisėjų atlyginimų ir pareiginės algos koeficientus ir Lietuvos Respublikos Seimui 2020 metams patvirtinus 176 eurų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas padidėtų 836 eurais, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga padidėtų nuo 446 eurų iki 562 eurų, apylinkių teismų teisėjų – nuo 435 iki 494 eurų. Įstatymo projektu bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams siūloma nustatyti priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kuris sudarytų 1 procentą teisėjo pareiginės algos už kiekvienus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos, lygiai taip pat, kaip numatyta valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nuorodas į Valstybės tarnybos įstatymą.
Nustačius naujus teisėjų atlyginimų ir pareiginės algos koeficientus, būtų tinkamai įvertintas jų darbas, atsakomybė, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę gauti teisingą atlygį už darbą ir į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią ši teisė yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį atlygį už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant, inter alia, į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti – apie 5 mln. eurų per metus (su socialinio draudimo įmokomis). Darbo užmokestis padidės 788 bendrosios kompetencijos teismų teisėjams ir 9 Konstitucinio Teismo teisėjams. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Atlyginimas“, „pareiginė alga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO NR. X-1771 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, perkeliant į ją nuostatas dėl ateinančių finansinių metų bazinio dydžio nustatymo iš Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies, įskaitant nuostatas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Pastebėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad į projektą pažodžiui perkeliamos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatos, manytina, kad ir nacionalinė kolektyvinė sutartis turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme. Taigi sudarant nacionalinę kolektyvinę sutartį teisėjai nebūtų atstovaujami. Atsižvelgiant į tai, kad jokia nauja speciali teisėjams taikytina teisės norma projektu nesiūloma, manytume, kad Teisėjų atlyginimų įstatyme neturėtų būti nurodoma ateinančių finansinių metų bazinio dydžio nustatymo tvarka, jame pakaktų nuorodos į tai, koks bazinis dydis taikomas. Kartu pastebėtina, kad galiojančio Teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, jog nustatant teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomą atlyginimo ir pareiginės algos bazinį dydį, yra įvertinami teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymai. Šios nuostatos siūloma atsisakyti.
Tačiau teisėjų statusas skiriasi nuo valstybės tarnautojų statuso. Teisėjai yra nepriklausomi nuo vykdomosios valdžios, jų nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje. Todėl atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo oficialiąją doktriną. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime konstatavo, kad „pagal tai, kaip įstatymuose detalizuojamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismo nepriklausomumas, teisėjų nepriklausomumo garantijas galima sąlygiškai suskirstyti į tris grupes: a) teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, b) teisėjo asmens neliečiamumo, c) teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas“, o 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad „Europos žmogaus teisių teismo praktikoje veiksniais, darančiais įtaką teisminei valdžiai, gali būti pripažįstama kitų valdžių, ypač vykdomosios, galimybė duoti instrukcijas teismams ar sąlygoti teisėjo perkėlimą į kitas pareigas, jei šis nesilaikys duotų nurodymų, teisėjų darbo apmokėjimo sąlygos, taip pat kitoks vykdomosios valdžios galėjimas daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį teismams.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad projekte turėtų išlikti nuostata dėl teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymų vertinimo, nustatant teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]