Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Globojamas vaikas – vaikas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) arba kuriam globa (rūpyba) nustatyta ne Lietuvos Respublikoje ir jos vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vaiko globėjas (rūpintojas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam Civilinio
kodekso nustatyta tvarka pavesta be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, teisių bei interesų gynimas ir atstovavimas jam arba kuris šias teises ir pareigas įgijo ne Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimą dėl šių teisių ir pareigų suteikimo ir jo vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2.
ir mokama tik pagal vieną iš šios dalies punktų:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa
(rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 2 valstybės remiamų pajamų dydžio dydžiai, išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą paskirta, jei jų pajamos viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.;
3) kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis.
Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
3Išmoka vaikui,
kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4.
pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų
(įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar
globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje. Kai Jei vaikas (asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nustatyta tvarka. 5.
mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos išmoką, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama
išmokos dydžio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas nuo mėnesio išmokėjus išmoką už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė gyvenamąją vietą, paskutinės dienos. Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens gyvenamoji vieta buvo pakeista asmuo pakeitė gyvenamąją vietą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 11 dalimi: „11. Jei papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo
vaikų (įvaikių) iki 24 metų pajamos nevertinamos.
Jei papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.“
straipsnio pakeitimas
18 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, neįgaliam vaikui skiriama ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 18 metų. Jei neįgalumo lygis nustatomas pakartotinai, išmokos mokėjimas neįgaliam vaikui iki 18 metų, bet ne ilgiau nei iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, pratęsiamas be atskiro prašymo skirti išmoką.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresni kaip 18 metų asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo nustatytam
pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.“
2Buvusias 18 straipsnio 5,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo
aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo kito mėnesio po to, kurį kai asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės pirmos dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.;“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), – nuo kito mėnesio po to, kai vaikas (asmuo) persikėlė nuolat gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), pirmos dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Jeigu išmoka vaikui
paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas, mokant šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto dydžio išmoką vaikui. Jei išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo neįgaliems vaikams iki 18 metų, išskyrus neįgalius vaikus, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo papildomai paskirta išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, be išmokos gavėjo prašymo jiems paskiriama šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio
termino pabaigos. 3.
iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant šią išmoką, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4022(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Globojamas vaikas – vaikas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) arba kuriam globa (rūpyba) nustatyta ne Lietuvos Respublikoje ir jos vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vaiko globėjas (rūpintojas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam Civilinio
kodekso nustatyta tvarka pavesta be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, teisių bei interesų gynimas ir atstovavimas jam arba kuris šias teises ir pareigas įgijo ne Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimą dėl šių teisių ir pareigų suteikimo ir jo vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2.
ir mokama tik pagal vieną iš šios dalies punktų:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa
(rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 2 valstybės remiamų pajamų dydžio dydžiai, išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.;
3) kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis.
Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
3Išmoka vaikui,
kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4.
pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų
(įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar
globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje. Kai Jeigu vaikas (asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nustatyta tvarka. 5.
mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos išmoką, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama
išmokos dydžio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas nuo mėnesio išmokėjus išmoką už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė gyvenamąją vietą, paskutinės dienos. Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens gyvenamoji vieta buvo pakeista asmuo pakeitė gyvenamąją vietą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 11 dalimi: „11. Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo
vaikų (įvaikių) iki 24 metų pajamos nevertinamos.
Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.“
straipsnio pakeitimas
18 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, neįgaliam vaikui skiriama ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 18 metų. Jeigu neįgalumo lygis nustatomas pakartotinai, išmokos mokėjimas neįgaliam vaikui iki jam sukaks 18 metų, bet ne ilgiau nei iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, pratęsiamas be atskiro prašymo skirti išmoką.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką ir jeigu šie asmenys arba vyresni kaip 18 metų asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo nustatytam
pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.“
2Buvusias 18 straipsnio 5,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo
aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo kito mėnesio po to, kurį kai asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės pirmos dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.;“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), – nuo kito mėnesio po to, kai vaikas (asmuo) persikėlė nuolat gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), pirmos dienos.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Jeigu išmoka vaikui
paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas, mokant šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto dydžio išmoką vaikui. Jeigu išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo neįgaliems vaikams iki 18 metų, išskyrus neįgalius vaikus, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo papildomai paskirta išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, be išmokos gavėjo prašymo jiems paskiriama šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta išmoka ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos. 3.
iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant šią išmoką, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIIIP-4022(3) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Globojamas vaikas – vaikas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) arba kuriam globa (rūpyba) nustatyta ne Lietuvos Respublikoje ir jos vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vaiko globėjas (rūpintojas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam Civilinio
kodekso nustatyta tvarka pavesta be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, teisių bei interesų gynimas ir atstovavimas jam arba kuris šias teises ir pareigas įgijo ne Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimą dėl šių teisių ir pareigų suteikimo ir jo vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2.
ir mokama tik pagal vieną iš šios dalies punktų:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa
(rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 2 valstybės remiamų pajamų dydžio dydžiai, išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.;
3) kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis.
Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
3Išmoka vaikui,
kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4.
pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų
(įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar
globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje. Kai Jeigu vaikas (asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nustatyta tvarka. 5.
mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos išmoką, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama
išmokos dydžio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas nuo mėnesio išmokėjus išmoką už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė gyvenamąją vietą, paskutinės dienos. Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens gyvenamoji vieta buvo pakeista asmuo pakeitė gyvenamąją vietą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 11 dalimi: „11. Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų pajamos nevertinamos.
Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.“
straipsnio pakeitimas
18 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, neįgaliam vaikui skiriama ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 18 metų. Jeigu neįgalumo lygis nustatomas pakartotinai, išmokos mokėjimas neįgaliam vaikui iki jam sukaks 18 metų, bet ne ilgiau nei iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, pratęsiamas be atskiro prašymo skirti išmoką.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką ir jeigu šie asmenys arba vyresni kaip 18 metų asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo nustatytam 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.“
2Buvusias 18 straipsnio 5,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo
aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo kito mėnesio po to, kurį kai asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės pirmos dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.;“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), – nuo kito mėnesio po to, kai vaikas (asmuo) persikėlė nuolat gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), pirmos dienos.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Jeigu išmoka vaikui
paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas, mokant šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto dydžio išmoką vaikui. Jeigu išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo neįgaliems vaikams iki 18 metų, išskyrus neįgalius vaikus, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo papildomai paskirta išmoka vaikui, nustatyta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, be išmokos gavėjo prašymo jiems paskiriama šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta išmoka ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos. 3.
iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant šią išmoką, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
1) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.1 papunktyje nurodytą 5 priemonę, numatančią išmokų vaikams teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant nuoseklų išmokos vaikui (vaiko pinigų) didinimą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisintas universalios išmokos vaikui – 30 eurų
reguliavimą gausioms šeimoms (nevertinant šeimos gaunamų pajamų) ir nepasiturinčioms šeimoms (kai šeimos vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (183 eurai), auginančioms vaikus, papildomai skiriama išmoka vaikui, kurios dydis – 20 eurų. Siekiant finansinėmis priemonėmis dar labiau remti šeimas, auginančias vaikus, ypač pažeidžiamiausias ir labiausiai skurstančias asmenų grupes – gausias ir nepasiturinčias šeimas, Įstatymo projektu siūloma nuosekliai didinti universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus) iki 60 eurų ir papildomai skiriamą išmoką vaikui – iki 40 eurų. Siekiant užtikrinti vienodą universalios išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams (asmenims) modelį, Įstatymo projektu siūloma suvienodinti universalios išmokos dydį, nesvarbu, ar vaikas auga šeimoje, yra globojamas ir
(ar) neįgalus.
Pažymėtina, kad ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių universali išmoka vaikui (šeimos išmoka) skiriama visiems vaikams vienodo dydžio arba išmoka diferencijuojama, atsižvelgiant į vaikų amžių ir (ar) jų skaičių šeimoje. Be kita ko, šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patiria itin daug išlaidų, todėl Įstatymo projektu siūloma, kad kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, vienodomis sąlygomis, kaip ir nepasiturinčių ar gausių šeimų vaikams (asmenims), būtų papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui – 40 eurų;
2) siekiant spręsti vaikų skurdo rizikos ir demografines problemas, būtina imtis veiksmingų skurdo mažinimo ir gimstamumo didinimo priemonių – didinti finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vaikų skurdo rizikos lygis išlieka aukštas ir 2018 m. buvo didžiausias Baltijos šalyse. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 23,9 proc., o Estijoje – 15,2 proc., Latvijoje – 17,5 proc. Viena iš dažniausiai skurdą Lietuvoje patiriančių grupių yra šeimos, auginančios vaikus (skurdo rizikos lygis, jei vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, – 46,8 proc., jei abu tėvai augina du ar daugiau vaikų, – 18,6 proc.). Lietuvos demografinė situacija taip pat vis dar sudėtinga. 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 499,6 tūkst. vaikų iki 18 metų (17,9 proc. visų šalies gyventojų). 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, jų skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3,3 proc. (1 tūkst. kūdikių), o 2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, t. y. 1,7 proc. (484 kūdikiais) mažiau, palyginti su 2017 m.
Nuoseklus išmokos vaikui didinimas yra viena iš kompleksinių priemonių, padedančių mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Prognozuojama, kad, padidinus universalios ir papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį bei vertinamų pajamų ribą, skurdo rizika bendroje populiacijoje sumažėtų 0,6 procentinio punkto, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis – 2,4 procentinio punkto. Skurdo rizikos lygis šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina vieną vaiką, sumažėtų 2,8 procentinio punkto, du ar daugiau vaikų – 5,9 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina du vaikus, skurdo rizikos lygis sumažėtų 2,2 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina tris ar daugiau vaikų, – 2 procentiniais punktais;
3) įgyvendinant 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicijos sutarties protokolo 2.2 papunktyje nurodytą 4 priemonę, numatančią finansinės paramos nėščiai moteriai, neturinčiai teisės į motinystės išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, didinimą. Atsižvelgiant į tai, kad moterys, neturinčios socialinio draudimo stažo ir teisės gauti motinystės išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, dažniausia būna jaunos studentės ar vienišos būsimos mamos, kurių finansinė padėtis yra sunki, manoma, jog, padidinus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai nuo 76 eurų iki 250 eurų, pagerės finansinė šių moterų padėtis. Įstatymo projekto tikslas – siekiant mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms bei nėščioms moterims.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) padidinti universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus) nuo 50 eurų iki 60 eurų;
2) padidinti papildomai skiriamą išmoką vaikui, mokamą vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, nuo 20 eurų iki 40 eurų ir nustatyti šios išmokos mokėjimą vienodomis sąlygomis kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui);
3) padidinti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai nuo 76 eurų iki 250 eurų;
4) siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, sklandaus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo taikymo, pakeisti tam tikras nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina (tel. 8 706 64 264, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Ieva Aninkevičiūtė‑Gorbyliovienė
projekte aptarti teisiniai santykiai
1Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu
jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio (50,16 euro) išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 BSI dydžio (69,92 euro) išmoka per mėnesį.
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP dydžio (183 eurai). Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 BSI dydžio (20,14 euro) išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki
(įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 BSI dydžio (20,14 euro) išmoka per mėnesį. 2. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 10 straipsnio
neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 2 BSI dydžio (76 eurų) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
universalios išmokos vaikui dydį nuo 1,32 BSI dydžio (50,16 euro) iki 1,54 BSI dydžio (60,06 euro) per mėnesį, nustatant vienodo dydžio išmoką visiems vaikams ir mokant ją kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma didinti papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, dydį nuo 0,53 BSI dydžio (20,14 euro) iki 1,03 BSI dydžio (40,17 euro). Atsižvelgiant į tai, kad šeimos, auginančios neįgalius vaikus (asmenis), taip pat patiria itin daug išlaidų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, nustatytam neįgalumo lygio arba mažesnio negu
1,03 BSI dydžio (40,17 euro) išmoka vaikui. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma, jog papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama pagal vieną Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą punktą. Taip pat, siekiant mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, Įstatymo projektu siūloma šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, kurioms papildomai išmoka vaikui skiriama vertinant šeimos gaunamas pajamas, padidinti vertinamų pajamų ribą nuo 1,5 VRP dydžio (t. y. 183 eurų; iki 2020 m. sausio 1 d. VRP dydis – 122 eurai) iki 2 VRP dydžio (t. y. iki 250 eurų, nes VRP dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. – 125 eurai).
Prognozuojama, kad, padidinus universalios ir papildomai skiriamos išmokos vaikui dydžius bei vertinamų pajamų ribą, skurdo rizika bendroje populiacijoje sumažėtų 0,6 procentinio punkto, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis – 2,4 procentinio punkto. Skurdo rizikos lygis šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina vieną vaiką, sumažėtų 2,8 procentinio punkto, šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina du ar daugiau vaikų – 5,9 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina du vaikus, skurdo rizikos lygis sumažėtų 2,2 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina tris ar daugiau vaikų, – 2 procentiniais punktais. 2. Siekiant finansiškai padėti besilaukiančioms moterims, kurios neturi socialinio draudimo stažo ir teisės gauti motinystės išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Įstatymo projektu siūloma padidinti vienkartinės išmokos nėščiai moteriai dydį nuo 2 BSI (76 eurų) iki 6,43 BSI (250,77 euro). 3. Siekiant aiškiau ir tiksliau skirti ir mokėti išmokas vaikams, siūloma keisti ir kitas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas:
globojamo vaiko ir vaiko globėjo (rūpintojo) sąvokas, nustatant aiškiau reglamentuotą teisinį pagrindą skirti išmokas vaikams tais atvejais, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma ne Lietuvos Respublikoje ir, Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ir leidus vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus dėl vaikų globos (rūpybos), jos vykdymą perima Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija;
šeimos gaunamų pajamų, todėl praktikoje dažnai kyla painiava ir išmokos gavėjų nepasitenkinimas dėl to, kad, pilnamečiam vaikui (asmeniui) įsidarbinus ir uždirbus daugiau kaip 1 VRP dydį, pradedamos vertinti šių vaikų
(asmenų) pajamos.
Dėl šios priežasties susidaro ir išmokų permokos, kurias savivaldybėms dažnai tenka išieškoti teismo tvarka. Todėl siūloma į gausių šeimų sudėtį įskaityti ir dirbančius pilnamečius vaikus, nevertinant jų gaunamų pajamų. Tais atvejais, kai vaikas (asmuo) baigs vidurinę mokyklą ir nebeturės teisės gauti išmokos vaikui, jis iki 24 metų bus įskaitomas į šeimos auginamų vaikų skaičių ir šeima turės teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui likusiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų. Pavyzdžiui, trijų vaikų šeima, kurios vienas iš vaikų yra 22 metų dirbantis studentas, turės teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui likusiems dviem vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Taip pat, siekiant įgyvendinti asmenų lygybės principą, siūloma papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms nevertinti bendrai gyvenančių asmenų pilnamečių vaikų iki 24 metų pajamų. Pagal šią nuostatą bendrai gyvenančių asmenų pilnamečiai vaikai (asmenys) galėtų dirbti ir uždirbti mažiau kaip 1 VRP dydį ir jų gautos pajamos, papildomai skiriant išmoką vaikui, nebūtų vertinamos.
Taip suteikiama galimybė vaikui (asmeniui), gyvenančiam skurdo riziką patiriančioje šeimoje, užsidirbti smulkioms savo reikmėms ir nepasiturinčiai šeimai neprarasti teisės į papildomą išmoką vaikui. Vaikas (asmuo), uždirbantis daugiau kaip 1 VRP dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
sąvoka, neįskaitomas į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, o, papildomai skiriant išmoką vaikui kitam vaikui, vertinamos likusių bendrai gyvenančių asmenų pajamos;
asmenų, kurie augina ir (ar) globoja vieną ar du vaikus, auginamam vaikui gali būti skiriama ir tais atvejais, kai jiems paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą ir jų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės (t. y. 2,5 VRP dydžio) negu skiriant papildomai išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą (t. y.
2 VRP dydžio), siūloma patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatant išimtį, kad papildomai išmoka vaikui gali būti skiriama ir jei gaunamos didesnės pajamos, viršijančios 2 VRP dydžius;
vaikui skiriama ir mokama emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, patikslinti Išmokų vaikams įstatymo
dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai; 3.5. papildyti Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įtvirtinant naują išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą, jei vaikas (asmuo), kuriam paskirta išmoka, pakeičia gyvenamąją vietą ir persikelia gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją). Taip pat siūloma patikslinti išmokų mokėjimo nutraukimo momentą, išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę. 4. Nustatyti Išmokų vaikams įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų vaikams mokėjimu iš valstybės biudžeto lėšų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projektu patikslintos sąvokos „vaiko globėjas (rūpintojas)“ ir „globojamas vaikas“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11.
rengėjai ir terminai Iki įstatymo įsigaliojimo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Iki įstatymo įsigaliojimo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokėjimo, preliminariais ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete papildomai turi būti skirta apie 152,4 mln. eurų. Iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką vaikui – apie 151,6 tūkst. vaikų. Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai dydžio didinimo, preliminariais ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete papildomai turi būti skirta 758 tūkst. eurų ir išmoką gautų iš viso apie 4,4 tūkst. moterų. Kitoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „išmokos vaikams“ „išmoka vaikui“, „išmoka šeimai“, „vienkartinė išmoka nėščiai moteriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
DĖL
2019-10-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2019-11-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
FINANSŲ komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas (Komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-11-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto
biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, I. Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biržų rajono savivaldybė, 2019-10-23, g-2019-8434 * Atsižvelgdami į vis didėjančias darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims pajamas, gaunamas iš įvairių socialinių pašalpų, išmokų ir kompensacijų, Biržų rajono savivaldybė siūlytų šiuos pakeitimus: 1.
Siūlytume keisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams Įstatymą, kadangi asmenims, gaunantiems įvairią socialinę paramą, didėja gaunamos pajamos, jie yra linkę nedirbti ir neieškoti darbo. Atsižvelgdami į tai, manome, kad vaiko pinigai, kurie dabar yra mokami Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindais, tėvus galėtų pasiekti didinant neapmokestinamą pajamų dydį Lietuvos Respublikos gyventojams. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos gyventojai būtų skatinami įsilieti į darbo rinką, nes didėtų jų gaunamos pajamos. Siūlytume vaikams, kurių tėvai yra darbingo amžiaus, darbingi, bet nedirbantys, būtų minimaliai užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindais mokamus vaiko pinigus mokėti dviem dalimis: vieną iš dalių toliau mokėti jau minėto Įstatymo pagrindais, kitą dalį mokėti didinant neapmokestinamą pajamų dydį. Toks modelio taikymas galimai sumažintų nelegalaus darbo tikimybę, nes dabar darbingo amžiaus, darbingi, bet nedirbantys asmenys toliau nurodo, kad niekur nedirba, gauna socialinę paramą, tačiau užsidirba nelegaliai. Nepritarti. Mokestine lengvata – papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – PNPD), kurios buvo atsisakyta nuo
pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji. 2017 m. minėtai mokestinei lengvatai buvo išleidžiama apie 75 mln. Eur, o 2018 metams universalios išmokos vaikui mokėjimui papildomai buvo skirta apie 191 mln. Eur, todėl, darytina išvada, kad beveik už du trečdalius Lietuvos vaikų tėvai negalėjo pasinaudoti
Todėl nuo 2018 metų pereita prie šeimų, auginančių ir (ar) globojančių vaikus (įvaikius), valstybės rėmimo ne mokestinėmis priemonėmis, o nuosekliai didinant išmoką vaikui (vaiko pinigus). Išmokos vaikui dydžio nuoseklus didinimas yra viena iš kompleksinių priemonių, padedančių mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. skiriant piniginę socialinę paramą, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (atsižvelgiant į šeimos sudėtį, nuo 15 iki 35 proc.). Neįskaitant dalies uždirbamų pajamų į šeimos pajamas, siekiama motyvuoti darbingo amžiaus darbingus asmenis aktyviai integruotis į darbo rinką ir savo pastangomis gauti didesnes darbines pajamas. Taigi, priešingai, nei nurodyta pateiktame siūlyme, esamas teisinis reguliavimas ne mažina šeimos motyvacijos didinti namų ūkio pajamas, bet ją didina. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Gediminas Kirkilas, 2019-11-152 Argumentai: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo lygis išlieka aukštas ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse. 2017 m. vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 25,7 proc. (Estijoje – 16,5 proc., Latvijoje – 18,4 proc.). Lietuvos demografinė situacija išlieka sudėtinga: 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 503 tūkst. vaikų iki 18 metų (17,9 proc. visų šalies gyventojų). 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, kurių skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst. (3,3 proc.).
Siekiant įtvirtinti stabilią finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, siūlome didinti mokamos išmokos vaikams dydį padidinant universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus) nuo 50 eurų iki 70 eurų, o ne nuo 50 iki 60 eurų, kaip yra siūloma Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Nr. XIIIP-4022. Lėšų poreikis: prie Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Nr. XIIIP-4022 siūlomoms nuostatoms dėl išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokėjimo, preliminariais ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete papildomai skirtų apie 152,4 mln. eurų, mūsų teikiamam siūlymui papildomai reikėtų skirti 37 mln. eurų. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2.
iš šios dalies punktų:
asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir
(ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą paskirta, jei jų pajamos viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis.
Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 0,77 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
3Išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama,
jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas
(asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies
globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4.
programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas
(asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar
(rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko
(asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje. Jei vaikas (asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“ Nepritarti.
Pasiūlymo įgyvendinimui 2020 metų valstybės biudžete papildomai reikėtų numatyti apie 37 mln. eurų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-15 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė