Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokesčio tarifas – nuo 0,3 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų
įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 100 000 220
7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 130
2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. 3. Jei savivaldybės taryba 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nėra nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas minimalus mokesčio tarifas, arba keičia jau nustatytuosius 2020 metų mokesčio tarifus, tos savivaldybės teritorijoje 2020 metų mokestinį laikotarpį taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Rengiant Įstatymo projektą taip pat įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijos, teiktos Lietuvos 2018 m. ekonominėje apžvalgoje[1], Tarybos rekomendacijos dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos[2], Tarptautinio valiutos fondo[3] rekomendacijos, kurios iš esmės susijusios su ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazės plėtimu. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – išplėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę ir suvienodinti minimalų mokesčio tarifą komercinės paskirties nekilnojamajam turtui su jau taikomu minimaliu tarifu nekomercinės paskirties turtui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) vyriausioji specialistė Ieva Kanovalovaitė, tel. 239 0276, el. paštas [email protected]. 3.
reglamentavimas Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) taikomas progresinis apmokestinimas:
Pagal galiojančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
komercinės paskirties nekilnojamajam turtui savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkretų (arba kelis konkrečius) mokesčio tarifą nuo 0,3 procento iki 3 procentų taikytiną mokestiniu laikotarpiu atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamasis turtas pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalis yra apmokestinamas progresiniu 0,5 procento, 1 procento arba 2 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu (priklausomai nuo apmokestinamojo turto mokestinės vertės). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.
Įvertinus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas būtų taikomas toks fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis:
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytoms asmenų grupėms (asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) neapmokestinamoji bendra nekilnojamojo turto vertė nustatoma didesnė, t. y. 130 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius apmokestinimo tarifų intervalus.
Įvertinus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, būtų taikomas toks šioms asmenų grupėms priklausančio nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis:
mokesčio tarifą nuo 0,3 procento iki 0,5 procento. Įvertinus savivaldybių tarybų sprendimus, kuriuose patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2020 metams, pastebima, kad minimalus 0,3 procento mokesčio tarifas nustatomas pakankamai retai (paprastai apatinė tarifų riba prasideda bent nuo 0,5 procento). Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos palaipsniui išplėsti ekonomikos augimui palankesnių turto mokesčių dalį visoje mokesčių struktūroje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Sumažinus fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį, padidės gyventojų, kuriems atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, skaičius (šiuo metu moka apie 3,7 tūkst. gyventojų, priėmus Įstatymo projektą mokėtų apie 37 tūkst. gyventojų).
Tačiau kartu nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kadangi platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui, kuris tiesiogiai susijęs su finansų sistemos stabilumu - todėl siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis galėtų paveikti ir būsto pirkimo nuomai aktyvumą, tačiau tai sumažintų nepamatuotą investuotojų veikimą būsto rinkoje ir tokio elgesio paskatinto rinkos kaitimo galimybes. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui mažesnį neapmokestinamąjį dydį, valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 8 mln. eurų per metus, o dėl didesnio minimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo komercinės paskirties nekilnojamajam turtui savivaldybių biudžetai papildomai gautų apie 1,2 mln. eurų per metus (darant prielaidą, kad savivaldybės siekdamos nekeisti mokestinės naštos savo biudžetų sąskaita netaikys papildomų lengvatų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Mokestinė vertė, mokesčio tarifas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2018-OECD-economic-survey-overview.pdf. [2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0515&from=EN [3] https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2019/07/30/Republic-of-Lithuania-2019-Article-IV-Consultation-Press-Release-Staff-Report-48537?cid=em-COM-123-39262
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]