Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 35 straipsnio 3 dalį. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 metų sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 35 straipsnio 3 dalį. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.“
3Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę šio Įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, mokesčių administratoriui pateikti rašytine ar elektronine forma.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
IR
rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinis savivaldybių biudžetų finansinis šaltinis yra pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Metodikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GPM įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama nustatyti, kad savivaldybės ateinančių metų pajamos iš GPM būtų prognozuojamos ne pagal gyventojo nurodytą mokestį išskaičiuojančio asmens, su kuriuo jis yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir pagal kurią mokestį išskaičiuojantis asmuo teikia duomenis mokesčio administratoriui, o pagal gyventojų Gyventojų registre deklaravusių gyvenamąją vietą toje savivaldybėje paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais kalendoriniais metais, apskaičiuotą GPM.
Toks GPM prognozavimo patikslinimas iš esmės nesikeičia nuo esamo reglamentavimo, nes GPM prognozavimo tvarka ir toliau bus susieta su konkretaus gyventojo sumokamu GPM, tačiau tokie pakeitimai turės teigiamą poveikį mažinant administracinę naštą, t. y. mokesčių mokėtojai išvengs papildomų duomenų teikimo, o mokesčio administratorius – jų apdorojimo, o pats prognozavimas taps skaidresnis, aiškesnis ir tikslesnis, nes mokesčio administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) turimi GPM duomenys bus susieti su gyventojo gyvenamąja vieta. Metodikos įstatymo projekto nuostatos dėl GPM prognozavimo ir toliau skatins savivaldybes kurti naujas darbo vietas ir pritraukti į jas kuo daugiau gyventojų, nes dirbančių ir kitas pajamas gaunančių gyventojų skaičius turės įtakos gautiniam konkrečios savivaldybės GPM. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė (tel. 239 0255, el. paštas audrone.cekanaviciene@)finmin.lt) patarėjas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected]). 3.
reglamentavimas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nustato, kad savivaldybės ateinančių metų pajamos iš GPM prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo GPM įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka: nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Šių duomenų pagrindu mokestį išskaičiuojantis asmuo teikia duomenis VMI. Vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, VMI nustato metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasių pajamoms, deklaracijos formas, šių formų užpildymo ir pateikimo mokesčio administratoriui tvarką. Šiose deklaracijose, be kita ko, turi būti įrašomas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas). 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Metodikos įstatymo projekte siūloma nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus prognozuojamos pajamos iš GPM savivaldybės teritorijoje. Siūloma nustatyti, kad ateinančių metų pajamos iš GPM prognozuojamos pagal apskaičiuotą gyventojų, toje savivaldybėje deklaravusių paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais kalendoriniais metais, GPM. Tokių gyventojų sumokamas mokestis sudaro 98,87 proc. viso GPM. Jeigu gyventojas nedeklaravęs gyvenamosios vietos, savivaldybės ateinančių metų pajamos iš GPM prognozuojamos pagal to gyventojo pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens paskutinį buveinės arba deklaruotos gyvenamosios vietos adresą atitinkamoje savivaldybėje praėjusiais kalendoriniais metais. Tokių gyventojų sumokamas mokestis sudaro 1,13 proc. viso GPM.
Toks pakeitimas VMI turimus GPM duomenis leis suderinti su savivaldybės gyventojo gyvenamąja vieta. Tokiu pakeitimu bus siekiama sumažinti naštą verslui ir darbuotojams: darbuotojui dingsta pareiga informuoti darbdavį apie savo realią gyvenamosios vietos savivaldybę metų pabaigoje; darbdaviui – kaupti šią informaciją, sekti jos pasikeitimus ir teikti VMI duomenis apie darbuotojų gyvenamųjų vietų savivaldybes metų pabaigoje. Toks pakeitimas kartu didins skaidrumą ir aiškumą, nes darbdavys ne visais atvejais gali nurodyti tikslius ir realiai darbuotojų gyvenamosios vietos metų pabaigoje atitinkančius duomenis. Tokie pakeitimai ir toliau leis savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, siekti išlaikyti ir didinti gyventojų skaičių, sudaryti palankias gyvenimo sąlygas, jos galės būti tikros, kad nuo šių gyventojų gautų pajamų apskaičiuotas GPM bus priskirtas į tos savivaldybės biudžetą. Kartu teikiamas GPM įstatymo projektas, kuriame numatyta pripažinti netekusia galios šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalį, kuri tampa neaktuali. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais teikiami pakeitimai turėtų motyvuoti savivaldybes skatinti užimtumą, verslumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas, taip pat turės teigiamą įtaką mažinant administracinę naštą. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujai apibrėžiama naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „savivaldybės biudžetas“, „gyventojų pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-21 Nr. XIIIP-4017 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 34 straipsnio 1 dalį joje nustatant, kad mokesčio administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog konsultacijų teikimas mokesčių mokėtojams dėl mokesčių mokėjimo yra viena pagrindinių vietos mokesčių administratoriaus funkcijų ir yra taikoma dėl visų Lietuvos Respublikos nustatytų mokesčių, ne tik gyventojų pajamų mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog konsultacijų teikimas mokesčių mokėtojams dėl mokesčių mokėjimo kartu apima ir asmenų konsultavimą dėl deklaracijų pildymo, jei tokios deklaracijos teikiamos pagal apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką. Atsižvelgus į tai, teigtina, jog mokesčių administratoriaus pareiga konsultuoti asmenis dėl mokesčių deklaracijų pildymo yra įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose, todėl siūlymas nustatyti tokią pareigą tik dėl vieno – gyventojų pajamų – mokesčio deklaracijos yra perteklinis.
Be to, konsultacijų teikimo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad konsultacijas konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojams teikia mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir būdais, detalizuojama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko tvirtinamos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių administratoriaus funkcija konsultuoti mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo ir deklaravimo klausimais yra vykdoma ne tik tada, kai atvykstama į mokesčių administratoriaus padalinius (individualios konsultacijos gali būti teikiamos raštu arba telefonu, kai mokesčių mokėtojas nustatyta tvarka identifikuojamas). Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projektu siūloma formuluote nurodoma tik dalis mokesčių administratoriaus faktiškai vykdomų funkcijų. Trečia, siūloma formuluotė tikslintina prieš žodį „gyventojams“ išbraukiant žodį „Lietuvos“ kaip perteklinį. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Ketvirta, neatsižvelgus į pirmąją šios pastabos dalį, atkreiptinas dėmesys, jog įtvirtinus projektu siūlomą nuostatą, būtų neaišku, kodėl mokesčių administratoriui būtų įtvirtinta pareiga padėti užpildyti tik deklaracijas, tačiau nebūtų įtvirtinta analogiška pareiga padėti užpildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalyse minimus prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio. 2.
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad prašymai pervesti dalį pajamų mokesčio pagal keičiamo įstatymo
rašytine ar elektronine forma. Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. pakeitė Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams (ir) arba politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių[1] 5 punktą, jame numatydama, kad Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms FR0512 forma turi būti užpildoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – EDS). Pastebėtina, jog pateikta prašymo forma yra skirta pildyti kompiuteriu. Šią formą gyventojas (jo atstovas) gali pateikti savarankiškai elektroniniu būdu arba atvykęs į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Pabrėžtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija nustatydama, kad aptariami prašymai pateikiami tik elektronine forma, kartu sudarys galimybę šią formą užpildyti gyventojams atvykus į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Atsižvelgiant į visa tai bei siekiant padėti užtikrinti asmenų, teikiančių prašymus, identifikavimą, asmens duomenų saugumą bei prašymų pervesti dalį pajamų mokesčio proceso skaidrumą, manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies vertėtų atsisakyti kaip perteklinės. Antra, neatsižvelgus į pirmąją šios pastabos dalį, atkreiptinas dėmesys, jog prašymai pervesti dalį pajamų mokesčio yra reglamentuojami keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, todėl projektu siūlomos nuostatos turėtų būti įtvirtintos keičiamo įstatymo 34 straipsnyje. 3.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
projekto 2 straipsniu yra keičiamas tik keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas ir jo 3 dalis, šio straipsnio dėstymas nauja redakcija yra perteklinis;
įgyvendinti centrinis mokesčių administratorius turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Neatsižvelgus į šią pastabą, projekto lyginamojo varianto
įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a8239380d94711e99681cd81dcdca52c
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-10-30 Atviras laiškas Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe.
Dėl to raginame: *Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. *Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. *Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Tomas Tomilinas, Valius Ąžuolas, 2019-11-12 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio pavadinimą:
„35 straipsnis. Mokesčių mokėtojo pareigos ir teisės“. 2. Pripažinti netekusia galios 35 straipsnio 3 dalį. 3.
3Papildyti 35 straipsnį 4 dalimi:
„4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę šio Įstatymo 34
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, mokesčių administratoriui pateikti rašytine ar elektronine forma.“ Nepritarti. VMI komentaras:
Pateiktam pasiūlymui nepritariame iš esmės, nes neatsisakius popierinių prašymų skirti GPM dalį paramai, neužkertamas kelias neteisėtam asmens duomenų panaudojimui, o galimybes pereiti prie Prašymų skirti GPM dalį teikimo tik elektroniniu būdu pagrindžia ir pastarųjų metų vartotojų elgsenos pokyčiai - pernai e. būdu, savarankiškai, paramą pateikė apie 70 proc. gyventojų. Taip pat, daugiau nei
pildo e. būdu. VMI patirtis rodo, kad dažniausi piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejai identifikuojami būtent tada, kai pateikiamas popieriuje užpildytas Prašymas skirti paramą. Nuo 2015 metų iki šiol, VMI sulaukė apie 800 gyventojų pranešimų, apie galimai neteisėtai jų vardu paskirtą paramą. Pažymima, kad sprendimas nenagrinėti popierinių Prašymų priimtas palaipsniui - jau keleri metai nebuvo galimybės popierinį prašymą pateikti per darbdavį, taip pat VMI nepriėmė prašymų, jei juos urmu bandė pristatyti patys paramos gavėjai, nenagrinėjome pluoštais atsiųstų arba VMI darbuotojui tiesiogiai atneštų prašymų, jeigu kartu su jais nebuvo pridėti atstovavimą kiekvienam gyventojui, kurio prašymas teikiamas, patvirtinantys dokumentai. Tik elektroninis prašymų pateikimo būdas leidžia užtikrinti asmens duomenų saugumą. VMI turi galimybę greičiau identifikuoti prašymus teikiančius asmenis ir taip išvengiama neteisėto pasinaudojimo asmens duomenimis atvejų, kai Prašymas gyventojo vardu pateikiamas jam nežinant.
Išsprendžiamas ir paramos gavėjų daromo spaudimo suteikti paramą klausimas, nes paramos teikimas privalo būti paremtas savanoriškumo bei savarankiškumo principais, kurie numatyti teisės aktuose ir kurių tinkamą įgyvendinimą VMI siekia užtikrinti. Asmens duomenų saugumo užtikrinimo tikslu atsisakyti popierinių prašymų VMI yra siūliusi ir Valstybinė asmens duomenų apsaugos tarnyba. Taip pat manome, jog paramos teikimas e. būdu yra ne tik saugesnis būdas skirti paramą, bet taip taupomi ir mokesčių mokėtojų pinigai. Pirmiausiai todėl, jog gyventojui nereikės gaišti laiko ieškant paramos teikimo formos, nereikia jos spausdinti bei iš savo lėšų apmokėti visų susijusių siuntimo išlaidų. O tais atvejais, kai už gyventoją šiuos veiksmus atlieka paramos gavėjas, tai vėlgi prieštarauja minėtiems savarankiškumo ir savanoriškumo principams. Svarbu pažymėti, kad GPM dalies pervedimą reglamentuoja 34 straipsnis, todėl su jos skyrimu/pervedimu susijusios nuostatos turėtų būti įtvirtintos 34 str., bet ne 35 str. Be to, nustatyti prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms formą, užpildymo ir pateikimo tvarką VMI pavesta Finansų ministro 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-046 ( žr. 3 punktą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4B3FFFE178B3/asr ). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05 Nr. 113-P-35 Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4017. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4017 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė