Projekto lyginamasis variantas
žemės ĮSTATYMO NR. Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52
2017 m. d. Vilnius
pakeitimas
ribose", pakeisti ir išdėstyti taip: „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės, esančios savivaldybių ribose išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) savivaldybės taryba priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.”
pripažinimo netekusio galios, 2 punkto pakeitimas; 2 dalies pripažinimas netekusia galios; 3 dalies pakeitimo; 5 dalies pakeitimo
dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios. 1) Nacionalinė žemės tarnyba visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
ir išdėstyti taip: ”2) savivaldybė – savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;”
pripažinti netekusia galios. 2. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
6) ūkinei komercinei veiklai.
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba laikomos savivaldybės." 7 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir išdėstyti taip: ”Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba patikėtiniais laikomos savivaldybės."
dalies 1 punkto pakeitimas ir 4 punkto pripažinimo netekusio galios
ir išdėstyti taip: ”Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kitoms savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms.
Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.”. 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimas ir išdėstyti taip: „savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms kai valstybinės žemės sklypas yra tos savivaldybės teritorijoje ir nėra šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotas kitiems subjektams.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
netekusi galios. 4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 4 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas ir 4 punkto pripažinimo netekusio galios
punkto pakeitimas ir išdėstyti taip: „savivaldybė savivaldybės – valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms savivaldybių teritorijose esančią Lietuvos Respublikos valstybinę žemę. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
pripažinti netekusi galios. 4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 5 straipsnis.
straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas
punkte įrašyti "esantį savivaldybės ribose", "savivaldybės taryba" pakeisti ir išdėstyti taip: ”Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį savivaldybės ribose, priima savivaldybės taryba ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savivaldybės administracijos direktorius“. 6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis”
22 straipsnio 13 dalies pakeitimas ir išdėstyti taip:
„Žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir
naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8 straipsnis.
dalies ir 3 dalies pakeitimai
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. 23 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir išdėstyti taip: „Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai savivaldybės administracijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijai pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui savivaldybės administracijai atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto panaikinimas, 6 punkto pakeitimas, 7 punkto, 8 punkto, 11 punkto ir 12 punkto panaikinimas; 4 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 4 punkto pakeitimas; 32 straipsnio papildymas 8 punktu, 9 punktu, 10 punktu ir 11 punktu; 8 punktą laikyti 12 punktu. 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios.
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios. 2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
galios. 3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;32 straipsnio 3 dalies 4 punktą pripažinti netekusiu galios. 4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;32 straipsnio 3 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
išdėstyti taip: „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas" žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais“32 straipsnio 3 dalies 7 punktą pripažinti netekusiu galios. 7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus32 straipsnio 3 dalies 8 punktą pripažinti netekusiu galios. 8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams32 straipsnio 3 dalies 11 punktą pripažinti netekusiu galios. 11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;32 straipsnio 3 dalies 12 punktą pripažinti netekusiu galios.
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus“;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei „ 3) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės ribose, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai“; 32 straipsnio 4 dalies 4 punktą išdėstyti taip: 4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; „4) savivaldybės taryba ar jos į
galiotas savivaldybės administracijos direktorius šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams“;32 straipsnio 4 dalį papildyti nauju 8 punktu ir išdėstyti taip: „8) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas“;
išdėstyti taip: „9) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius parduoda valstybinės žemės sklypus esančius savivaldybės ribose, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui“;
išdėstyti taip: „10) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja savivaldybės ribose esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais”
išdėstyti taip: „11) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus.“
kitų įst
atymų joms nustatytas funkcijas.“
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus“;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei „ 3) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės ribose, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai“; 32 straipsnio 4 dalies 4 punktą išdėstyti taip: 4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; „4) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuo
menės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams“;32 straipsnio 4 dalį papildyti nauju 8 punktu ir išdėstyti taip: „8) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas“;
išdėstyti taip: „9) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius parduoda valstybinės žemės sklypus esančius savivaldybės ribose, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui“;
išdėstyti taip: „10) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja savivaldybės ribose esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais”
išdėstyti taip: „11) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus.“
kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“
45 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip
: „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“
45 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“
dalies, 5 dalies, 6 dalies, 7 dalies, 8 dalies, 9 dalies pakeitimas
institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikdama savivaldybei pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.“
žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:”
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos. 46 straipsnio 4 dalyje išbrauki "ir savivaldybių tarybų" ir išdėstyti taip: ”Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.“46 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.
Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“46 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo.
Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.“46 straipsnio 7 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas.
Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybė ar jos įgaliota institucija po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės ar jos įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.
Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės ar jos įgaliota institucija įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.“46 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma.
Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.“46 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: ”Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.“
pakeitimas
savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Maksimalų numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.
Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Tokiu atveju, jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.“
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo.
Nuosavybės teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento.
Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie juridinį faktą, nurodytą šio Įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama.“
paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus detaliuosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijos direktorius pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo. 14 straipsnis.
pakeitimas 48 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo
lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijos direktoriui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybė ar jos įgaliota institucija išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas.
Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
Tais atvejais, kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
paėmimo visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savivaldybė ar jos įgaliota institucija tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.“
dalies pakeitimas
susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Valstybės žemės fondui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis.
Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybė ar jos įgaliota institucija vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės ribose ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos Savivaldybės patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo.“
žemės fondas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu savivaldybės suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės ir kurių patikėtinis yra Valstybės žemės fondas, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu.“
projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos savivaldybių, Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
49 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „Valstybės žemės fondo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba savivaldybė ar jos įgaliota institucija.“
51 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai savivaldybės administracijos direktoriui gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
žemės tarnybos vadovas savivaldybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.“
pertvarkius žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (suformuotiems) buvusiame žemės sklype (sklypuose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo savivaldybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu šio Įstatymo 23 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
taip: ”Valstybės žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai savivaldybei konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybė arba jos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos savivaldybės patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
įgyvendinimas
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Projekto
lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS žemės ĮSTATYMO NR. Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52
2017 m. d. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės, esančios savivaldybių teritorijose išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) savivaldybės taryba priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.”
straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. 1) Nacionalinė žemės tarnyba visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybė – valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka, savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;”
straipsnio 2 dalį netekusia galios. 2. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
6) ūkinei komercinei veiklai. 4. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba laikomos savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinės žemės sklypai."
5Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyseje nurodytiemsam subjektamsui, perdavimo-priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė, kurios teritorijoje yra šis žemės sklypas."
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kitoms savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.”
taip: „1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. kai valstybinės žemės sklypas yra tos savivaldybės teritorijoje ir nėra šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotas kitiems subjektams. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
punktą netekusiu galios.
naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybė savivaldybės – valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais
perduotus patikėjimo teise savivaldybėms savivaldybių teritorijose esančią Lietuvos Respublikos valstybinę žemę. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“
punktą netekusi galios. 4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą,
esantį savivaldybės teritorijoje, priima savivaldybės taryba ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savivaldybės administracijos direktorius.“
12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.”
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas."
pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas savivaldybės administracijos direktorius."
2Pakeisti 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės
patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba vyriausybė ar jos įgaliota institucija, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso
nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas,
jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.
Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai savivaldybės administracijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės
sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijai pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui savivaldybės tarybai atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
galios. 1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
galios.
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3Pripažinti 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą netekusiu galios. 3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės
žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4Pripažinti 32 straipsnio 3 dalies 4 punktą netekusiu galios.. 4) perduoda neatlygintinai naudotis arba
išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
dalies 5 punktą netekusiu galios. .5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas; 6.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas;“ žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais“
straipsnio 3 dalies 7 punktą netekusiu galios. 7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus
galios. 8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams
galios. 11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
galios.
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus“;
12Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei „3) savivaldybės taryba perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės teritorijoje, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;“ 13.
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; „4) savivaldybės taryba šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;“
14Papildyti 32 straipsnio 4 dalį nauju 8 punktu:
„8) savivaldybės taryba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;“
15Papildyti 32 straipsnio 4 dalį nauju 9 punktu:
„9) savivaldybės taryba parduoda valstybinės žemės sklypus esančius savivaldybės teritorijoje, išskyrus valstybinės
žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui;“ 16.
Papildyti 32 straipsnio 4 dalį nauju 10 punktu: „10) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;”
punktu: „11) savivaldybės administracijos direktorius šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus.“
laikyti 12 punktu. 8)12) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 12 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimu pagal valstybės ar savivaldybės tarybos institucijos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams;
vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
eksploatuoti;
eksploatacijai;
reikalams.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės ar savivaldybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikdama savivaldybei pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.“
46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės ar savivaldybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir
kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.”
46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba gali priimti be valstybės ar savivaldybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybė yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos.“
4Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės ar savivaldybės institucijų ir
savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.“
46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama
institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.
Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“
6Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos
nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo.
Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.“
7Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą
ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams.
Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybė administracijos direktorius po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės administracijos direktorius įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.“
8Pakeisti 46 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio
poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Savivaldybės taryba sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės taryba įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas).
Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savivaldybės tarybos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.“
9Pakeisti 46 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo
ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Maksimalų numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė.
Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Tokiu atveju, jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.“
2Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės administracijos direktorius paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės administracijos direktorius paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie juridinį faktą, nurodytą šio Įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama.“
taip: „12.
Kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus detaliuosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijos direktorius pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip
nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą
ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savivaldybės administracijos direktoriui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys savivaldybės administracijos direktorius išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
ją išdėstyti taip: „2.
Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo. Tais atvejais, kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savivaldybės administracijos direktorius tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.“
taip: „6.
Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Valstybės žemės fondui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės taryba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės teritorijoje ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinės žemės tarnybos Savivaldybės patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo.“
ją išdėstyti taip:
„10. Valstybės žemės fondas tvirtina teritorijos žemės
konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu savivaldybės suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės ir kurių patikėtinis yra Valstybės žemės fondas, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu.“
ją išdėstyti taip: „12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas.
Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos savivaldybių, Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4. Pakeisti 49 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybės žemės fondo sprendimas patvirtinti arba
pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba savivaldybės taryba.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte
pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai savivaldybės administracijos direktoriui gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas savivaldybės taryba. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.“
ją išdėstyti taip: „7.
Asmenys, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas, patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas bet koks asmens, pateikusio šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios Nacionalinės žemės tarnybos savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
ją išdėstyti taip: „12.
Pagal žemės konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (suformuotiems) buvusiame žemės sklype (sklypuose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu šio Įstatymo 23 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“
ją išdėstyti taip:
„14. Valstybės žemės fondas pateikia Nacionalinei
žemės tarnybai savivaldybei konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos savivaldybės patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45,
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) funkcijas, dalį šių funkcijų perduodant miestų ir rajonų savivaldybėms. Įstatymo projektu savivaldybėms patikėjimo teise yra perleidžiamos valstybinės žemės, esančios savivaldybių ribose. Tokiu būdu savivaldybėms yra sudaroma galimybė įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką vietiniu lygmeniu. NŽT, veikiančio kaip v alstybinės žemės patikėtinio, pagrindinis tikslas ir interesas turėtų būti prižiūrėti ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama racionaliai. Šiuo atveju tai reikštų, jog NŽT turėtų būti suinteresuota, kad Žemės sklypas būtų prižiūrimas, jame būtų statomi nauji statiniai ir įrenginiai, atitinkantys Žemės sklypo paskirtį ir būdą, taip pat, kad Žemės sklype vykdoma ir plėtojama konkreti ūkinė – komercinė veikla, tokiu būdu sukuriant naujų darbo vietų, pagaminant produkcijos, teikiant paslaugas ir panašiai. Būtent tokiais veiksmais NŽT turėtu pasitarnauti visuomenei. Tačiau, šiuo metu NŽT vykdoma nepasverta politika ir valstybei nenaudingi sandoriai stabdo civilinę apyvartą, pakerta investuotojų ir finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, trukdo naujų objektų, kuriems reikalinga lokalizacija mieste įėjimui į rinką ir tuo pačiu mažina konkurenciją.
NŽT tarnautojai, sprendžiantys klausimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo su projektų vystytojais (šiuo metu tokie veiksmai yra ypač suaktyvėję, bei nutraukinėjamos didelės vertės nuomos sutartys), taip pat nebūdami žemėtvarkos srities specialistais, stokojantys žinių apie nekilnojamojo turto vystymo veiklos kompleksiškumą, planavimo ir projektavimo darbų, bei administracinių procedūrų trukmę, priiminėja sprendimus, dėl kurių nuolatos yra inicijuojami teisminiai ginčai. Ko pasekoje yra stabdomos investicijos, projektų vystymai, prekyba, užimtumas bei kiti ekonominiai procesai. Dėl biurokratinių suvaržymų NŽT nesudarinėja valstybinės žemės nuomos sutarčių su pastatus įsigijusiais savininkais, taip pat neduodami sutikimai perleisti ar įkeisti nuomos teises, rengti detaliuosius planus, keisti žemės naudojimo būdą ir pan. Akivaizdu, kad tokia NŽT vykdoma politika skatina ekonomikos neefektyvumą. Valstybės auditas atlikęs auditą, dėl Valstybinės žemės valdymo įgyvendinat žemės tvarkymo ir administravimo programą, 2016-10-10 pateikė išvadą Nr. VA-P-10-618 kurioje nurodė, jog žemės tvarkymo politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija strateginiuose veiklos planuose valstybinės žemės valdymo neįvardija kaip veiklos prioriteto, nenumato svarbiausių darbų šioje srityje.
NŽT neskyrė tinkamo dėmesio jai pavestai valstybinės žemės kontrolės funkcijai atlikti, nes: nevaldė informacijos apie visą neteisėtai naudojamą valstybinę žemę; nesukūrė sisteminės koordinuotos kontrolės, kad būtų galima įvertinti, ar lengvatinėmis sąlygomis išnuomota žemė naudojama pagal paskirtį; nesukūrė sisteminės koordinuotos kontrolės, kad būtų galima įvertinti, ar lengvatinėmis sąlygomis išnuomota žemė naudojama pagal paskirtį ir NŽT nesudarė prielaidų objektyviai ir skaidriai naudoti valstybinę žemę, kad ši duotų maksimalią naudą visuomenei. Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnyba patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, tačiau dėl netinkamos vadybos veiksmų, nekompetencijos, tinkamai neužtikrina žemės valstybinės kontrolės. Įstatymo projektu siekiama skaidrinti ir supaprastinti žemės skirstymo ir naudojimo pagal paskirtį būdus ir pobūdžius. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, todėl valdant jos teritorijoje esančia valstybinę žemę, Savivaldybės turės realią galimybę tiesiogiai, operatyviau ir kokybiškiau įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą, savivaldybėms priimtiną ir šalies ūkiui reikalingą urbanistinę kaitą. Taip pat, bus sudarytos sąlygos sumažinti biurokratinius formalumus, perteklinius reikalavimus, bei išvengti korupcijos elementų. Valstybinės žemės tvarkymo, valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautu skaidrumo ir aiškumo.
Savivaldybės taryba tiesiogiai kontroliuoja jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas, o Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Taip pat, Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, bei savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Kaip matyti, savivaldybių veiklos kontrolė yra griežtesnė, bei jos sprendimų priėmimuose gali dalyvauti gyventojai, kurių atžvilgiu bus priiminėjami sprendimai susiję su valstybinės žemės naudojimu ar disponavimu . Įstatymo projektas pilnutinai atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2016-12-13 nutarimu Nr.XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ (toliau – Programa) įtvirtintas vyriausybės nuostatas, jog Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Patvirtintos programos 71 punkte vyriausybė numato sudaryti galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Atsižvelgiant į tai programos 71.7 papunktyje Vyriausybė išsikelia sau tikslą, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme. Žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti. Kaip yra žinoma, disponavimas teisėje apibrėžiamas, kaip suteikta teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
Todėl, šiuo įstatymo projektu yra įgyvendinami ir vyriausybės tikslai. Įstatymo projekto nuostatos neabejotinai teigiamai atsilieps verslo plėtrai ir investicijų skatinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu, vadovaujantis Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio 1 dalimi, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, išskyrus valstybinės žemes, kurios Vyriausybės nutarimais perduotos savivaldybėms patikėjimo teise; valstybines žemes, kurios yra priskirtos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise; valstybinės žemės sklypai, priskirti Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas patikėtiniai taip pat gali būti Miškų įstatymo nustatyti subjektai. Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę valstybinę žemę perduoti kitiems asmenims ja neatlygintinai naudotis, nuomoti (nutraukti nuomos sutartis), parduoti ar perimti, bei tapti žemės bendraturčiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto esminis siūlymas pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnį, nustatant naują valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektą - savivaldybę, šias teises perimant iš Nacionalinės žemės tarnybos. Pagal Įstatymo projektą valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą .
Įstatymo projekte numatyta, jog Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas – savivaldybė, valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendinanti savo veiklos ribose, išskyrus į žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pastarajame Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda). Atsižvelgiant į Žemės įstatymo nuostatų pakeitimus, dėl valstybinės žemės patikėjimo teisių subjektų pasikeitimo, atitinkamai patikslinti ir kiti Žemės įstatymo straipsniai, nurodant naują valstybinės žemės patikėtinį ir jo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Žemės įstatymo pakeitimų susiję su institucijos pavadinimų pakeitimais ir funkcijų šioms institucijoms perskirstymu, todėl Žemės įstatymą dėstyti nauja redakcija nėra tikslinga. Valstybinės žemės patikėjimo teisę perleidus savivaldybėms, būtų skaidresnės, supaprastintos, operatyvesnės žemės naudojimo būdo keitimo procedūros, nes visa tai atliktų viena institucija. Toks procesas būtų patrauklesnis investicijoms ir pagyvintų ekonomiką
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Dėl valstybinės žemės patikėtinio subjektų ir jų funkcijų pasikeitimo žemės tvarkymo, naudojimo, disponavimo ir administravimo srityje, perskirstymo laikotarpiu tikėtinas pradėtų ir atliekamų žemės tvarkymo funkcijų bei administravimo darbų sulėtėjimas.
Planuojamų projektų terminų prailgėjimas. Ko pasekoje, galimai bus reikalinga papildomų išlaidų, susijusių su valstybinės žemės administravimo sistemos keitimu (taip pat ir su darbo santykiais susijusių išlaidų). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektu keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, panaikins korupcinio pobūdžio schemas ir veiksmus, nusistovėjusius šiuo metu veikiančioje Nacionalinėje žemės tarnyboje. Šią aplinkybę patvirtina atliekami ikiteisminiai tyrimai NŽT vadovų ir darbuotojų atžvilgiu. Taip pat, per visuomenės informavimo priemones pateikiama neigiama informacija ir ją patvirtinantys faktai, apie NŽT ir jos darbuotojų galimai neteisėtą veiklą, neigiamai atsiliepia valstybės įvaizdžiui, bei menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis. Priėmus įstatymo pakeitimus, galimybės korupcijai akivaizdžiai sumažės, nes punkte Nr. 1 paminėta savivaldybių, jos institucijų kontrolė bei atskaitomybė, o ypač į procesus visuomenės įtraukimas, sumažina korupcijos tikimybę iki minimumo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Tiek pačios savivaldybės, tiek miestiečiai ir investuotojai, matydami vietiniu lygiu operatyviai ir skaidriai organizuojamus valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo procesus skatins investuoti ir kurti pridėtinę vertę.
Vietos savivaldų architektai ir projektuotojai tiesiogiai žino ilgalaikius projektus, skirtingai nei NŽT darbuotojai, kurie nėra žemėtvarkos planavimo specialistai, todėl įstatymo pakeitimas neabejotinai sudarys stabilias ir patikimas sąlygas vystyti perspektyvius ir ilgalaikius ekonominius projektus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Į statymu turės įsigalioti įstatymų pakeitimo įstatymai :
A dministracinių nusižengimų kodekso;
emės reformos įstatymo;
Vietos savivaldos įstatymo;
1 d. Nr. VIII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo;
12 d. Nr. XI-1307 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo;
turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo. Priėmus teikiamą Įstatymą, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“;
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;
įvertinimo tvarkos“;
valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
Respublikos žemės sklypų įsigijimo perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,
valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr.
žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“;
žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr.
paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės lydimųjų aktų, nurodytų šio rašto punkte Nr. 8. Juos turės parengti ministerijos pagal valdymo sritis ir nustatytą kompetenciją. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnių pakeitimo , susijusių su vykdomų žemės tvarkymo ir administravimo funkcijų perdavimo kitoms institucijoms (savivaldybėms), įgyvendinimas pareikalaus,
vertinimai ir išvados: Negauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,valstybinė žemė“, ,, Nacionalinė žemės tarnyba“, ,,Savivaldybė“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Simonas Gentvilas
2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32,
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Įstatymo projektas) patikslintas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-03-23 išvadas. Įstatymo projektas parengtas siekiant pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) funkcijas, dalį šių funkcijų perduodant miestų ir rajonų savivaldybėms. Įstatymo projektu savivaldybėms patikėjimo teise yra perleidžiamos valstybinės žemės, esančios savivaldybių ribose. Tokiu būdu savivaldybėms yra sudaroma galimybė įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką vietiniu lygmeniu. NŽT, veikiančio kaip v alstybinės žemės patikėtinio, pagrindinis tikslas ir interesas turėtų būti prižiūrėti ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama racionaliai. Šiuo atveju tai reikštų, jog NŽT turėtų būti suinteresuota, kad Žemės sklypas būtų prižiūrimas, jame būtų statomi nauji statiniai ir įrenginiai, atitinkantys Žemės sklypo paskirtį ir būdą, taip pat, kad Žemės sklype vykdoma ir plėtojama konkreti ūkinė – komercinė veikla, tokiu būdu sukuriant naujų darbo vietų, pagaminant produkcijos, teikiant paslaugas ir panašiai. Būtent tokiais veiksmais NŽT turėtu pasitarnauti visuomenei. Tačiau, šiuo metu NŽT vykdoma nepasverta politika ir valstybei nenaudingi sandoriai stabdo civilinę apyvartą, pakerta investuotojų ir finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, trukdo naujų objektų, kuriems reikalinga lokalizacija mieste įėjimui į rinką ir tuo pačiu mažina konkurenciją.
NŽT tarnautojai, sprendžiantys klausimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo su projektų vystytojais (šiuo metu tokie veiksmai yra ypač suaktyvėję, bei nutraukinėjamos didelės vertės nuomos sutartys), taip pat nebūdami žemėtvarkos srities specialistais, stokojantys žinių apie nekilnojamojo turto vystymo veiklos kompleksiškumą, planavimo ir projektavimo darbų, bei administracinių procedūrų trukmę, priiminėja sprendimus, dėl kurių nuolatos yra inicijuojami teisminiai ginčai. Ko pasekoje yra stabdomos investicijos, projektų vystymai, prekyba, užimtumas bei kiti ekonominiai procesai. Dėl biurokratinių suvaržymų NŽT nesudarinėja valstybinės žemės nuomos sutarčių su pastatus įsigijusiais savininkais, taip pat neduodami sutikimai perleisti ar įkeisti nuomos teises, rengti detaliuosius planus, keisti žemės naudojimo būdą ir pan. Akivaizdu, kad tokia NŽT vykdoma politika skatina ekonomikos neefektyvumą. Valstybės auditas atlikęs auditą, dėl Valstybinės žemės valdymo įgyvendinat žemės tvarkymo ir administravimo programą, 2016-10-10 pateikė išvadą Nr. VA-P-10-618 kurioje nurodė, jog žemės tvarkymo politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija strateginiuose veiklos planuose valstybinės žemės valdymo neįvardija kaip veiklos prioriteto, nenumato svarbiausių darbų šioje srityje.
NŽT neskyrė tinkamo dėmesio jai pavestai valstybinės žemės kontrolės funkcijai atlikti, nes: nevaldė informacijos apie visą neteisėtai naudojamą valstybinę žemę; nesukūrė sisteminės koordinuotos kontrolės, kad būtų galima įvertinti, ar lengvatinėmis sąlygomis išnuomota žemė naudojama pagal paskirtį; nesukūrė sisteminės koordinuotos kontrolės, kad būtų galima įvertinti, ar lengvatinėmis sąlygomis išnuomota žemė naudojama pagal paskirtį ir NŽT nesudarė prielaidų objektyviai ir skaidriai naudoti valstybinę žemę, kad ši duotų maksimalią naudą visuomenei. Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnyba patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, tačiau dėl netinkamos vadybos veiksmų, nekompetencijos, tinkamai neužtikrina žemės valstybinės kontrolės. Įstatymo projektu siekiama skaidrinti ir supaprastinti žemės skirstymo ir naudojimo pagal paskirtį būdus ir pobūdžius. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, todėl valdant jos teritorijoje esančia valstybinę žemę, Savivaldybės turės realią galimybę tiesiogiai, operatyviau ir kokybiškiau įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą, savivaldybėms priimtiną ir šalies ūkiui reikalingą urbanistinę kaitą. Taip pat, bus sudarytos sąlygos sumažinti biurokratinius formalumus, perteklinius reikalavimus, bei išvengti korupcijos elementų. Valstybinės žemės tvarkymo, valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautu skaidrumo ir aiškumo.
Savivaldybės taryba tiesiogiai kontroliuoja jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas, o Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Taip pat, Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, bei savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Kaip matyti, savivaldybių veiklos kontrolė yra griežtesnė, bei jos sprendimų priėmimuose gali dalyvauti gyventojai, kurių atžvilgiu bus priiminėjami sprendimai susiję su valstybinės žemės naudojimu ar disponavimu . Įstatymo projektas pilnutinai atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2016-12-13 nutarimu Nr.XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ (toliau – Programa) įtvirtintas vyriausybės nuostatas, jog Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Patvirtintos programos 71 punkte vyriausybė numato sudaryti galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Atsižvelgiant į tai programos 71.7 papunktyje Vyriausybė išsikelia sau tikslą, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme. Žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti. Kaip yra žinoma, disponavimas teisėje apibrėžiamas, kaip suteikta teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
Todėl, šiuo įstatymo projektu yra įgyvendinami ir vyriausybės tikslai. Įstatymo projekto nuostatos neabejotinai teigiamai atsilieps verslo plėtrai ir investicijų skatinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu, vadovaujantis Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio 1 dalimi, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, išskyrus valstybinės žemes, kurios Vyriausybės nutarimais perduotos savivaldybėms patikėjimo teise; valstybines žemes, kurios yra priskirtos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise; valstybinės žemės sklypai, priskirti Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas patikėtiniai taip pat gali būti Miškų įstatymo nustatyti subjektai. Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę valstybinę žemę perduoti kitiems asmenims ja neatlygintinai naudotis, nuomoti (nutraukti nuomos sutartis), parduoti ar perimti, bei tapti žemės bendraturčiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto esminis siūlymas pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnį, nustatant naują valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektą - savivaldybę, šias teises perimant iš Nacionalinės žemės tarnybos. Pagal Įstatymo projektą valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą .
Įstatymo projekte numatyta, jog Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas – savivaldybė, valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendinanti savo veiklos ribose, išskyrus į žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pastarajame Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda). Atsižvelgiant į Žemės įstatymo nuostatų pakeitimus, dėl valstybinės žemės patikėjimo teisių subjektų pasikeitimo, atitinkamai patikslinti ir kiti Žemės įstatymo straipsniai, nurodant naują valstybinės žemės patikėtinį ir jo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Žemės įstatymo pakeitimų susiję su institucijos pavadinimų pakeitimais ir funkcijų šioms institucijoms perskirstymu, todėl Žemės įstatymą dėstyti nauja redakcija nėra tikslinga. Valstybinės žemės patikėjimo teisę perleidus savivaldybėms, būtų skaidresnės, supaprastintos, operatyvesnės žemės naudojimo būdo keitimo procedūros, nes visa tai atliktų viena institucija. Toks procesas būtų patrauklesnis investicijoms ir pagyvintų ekonomiką
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Dėl valstybinės žemės patikėtinio subjektų ir jų funkcijų pasikeitimo žemės tvarkymo, naudojimo, disponavimo ir administravimo srityje, perskirstymo laikotarpiu tikėtinas pradėtų ir atliekamų žemės tvarkymo funkcijų bei administravimo darbų sulėtėjimas.
Planuojamų projektų terminų prailgėjimas. Ko pasekoje, galimai bus reikalinga papildomų išlaidų, susijusių su valstybinės žemės administravimo sistemos keitimu (taip pat ir su darbo santykiais susijusių išlaidų). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektu keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, panaikins korupcinio pobūdžio schemas ir veiksmus, nusistovėjusius šiuo metu veikiančioje Nacionalinėje žemės tarnyboje. Šią aplinkybę patvirtina atliekami ikiteisminiai tyrimai NŽT vadovų ir darbuotojų atžvilgiu. Taip pat, per visuomenės informavimo priemones pateikiama neigiama informacija ir ją patvirtinantys faktai, apie NŽT ir jos darbuotojų galimai neteisėtą veiklą, neigiamai atsiliepia valstybės įvaizdžiui, bei menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis. Priėmus įstatymo pakeitimus, galimybės korupcijai akivaizdžiai sumažės, nes punkte Nr. 1 paminėta savivaldybių, jos institucijų kontrolė bei atskaitomybė, o ypač į procesus visuomenės įtraukimas, sumažina korupcijos tikimybę iki minimumo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Tiek pačios savivaldybės, tiek miestiečiai ir investuotojai, matydami vietiniu lygiu operatyviai ir skaidriai organizuojamus valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo procesus skatins investuoti ir kurti pridėtinę vertę.
Vietos savivaldų architektai ir projektuotojai tiesiogiai žino ilgalaikius projektus, skirtingai nei NŽT darbuotojai, kurie nėra žemėtvarkos planavimo specialistai, todėl įstatymo pakeitimas neabejotinai sudarys stabilias ir patikimas sąlygas vystyti perspektyvius ir ilgalaikius ekonominius projektus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Į statymu turės įsigalioti įstatymų pakeitimo įstatymai :
A dministracinių nusižengimų kodekso;
emės reformos įstatymo;
Vietos savivaldos įstatymo;
1 d. Nr. VIII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo;
12 d. Nr. XI-1307 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo;
turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo. Priėmus teikiamą Įstatymą, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“;
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;
įvertinimo tvarkos“;
valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
Respublikos žemės sklypų įsigijimo perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,
valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr.
žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“;
žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr.
paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės lydimųjų aktų, nurodytų šio rašto punkte Nr. 8. Juos turės parengti ministerijos pagal valdymo sritis ir nustatytą kompetenciją. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnių pakeitimo , susijusių su vykdomų žemės tvarkymo ir administravimo funkcijų perdavimo kitoms institucijoms (savivaldybėms), įgyvendinimas pareikalaus,
vertinimai ir išvados:
kanceliarijos teisės departamento 2017-03-23 išvada Nr. XIIIP-401; 2.
išvada. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,valstybinė žemė“, ,, Nacionalinė žemės tarnyba“, ,,Savivaldybė“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
ĮSTATYMO nr. i-446
pakeitimo IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 12 dalyje ir kitose projekto nuostatose kalbant apie žemės sklypo buvimo vietą vartojama formuluotė „savivaldybių ribose“, tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „savivaldybių teritorijose“. Siekiant aiškumo, reikėtų suderinti projekte vartojamas sąvokas. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės. Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės, esančios savivaldybių teritorijose, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d.,
atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui.
Antra, projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad ,,Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda) <...>.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Trečia, projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Taigi, savivaldybės nuo šios datos taptų valstybinės žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas. Ketvirta, nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, kuri projektu nėra keičiama, nuostatomis, pagal kurias laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai. 3.
rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis projekte nustatyta savivaldybių institucijų, priimančių sprendimus, susijusius su valstybinės žemės disponavimu, kompetencija. Pavyzdžiui, pagal vienas projekto nuostatas sprendimus priimtų savivaldybės taryba: sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis), sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendimą dėl pirmumo teise pirkti parduodamą privačią žemę (projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis) priima savivaldybės administracijos direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgus į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatomis. Taip pat neaišku, kodėl vienais atvejais valstybinės žemės sutartis sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (pavyzdžiui, panaudos, nuomos sutartis), o kitais atvejais tik savivaldybės administracijos direktorius (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis). 4.
nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikomos savivaldybės. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai savivaldybė (-ės) tokiu atveju būtų laikomos valstybinės žemės patikėtiniu (-ėmis), t. y., ar ta savivaldybė, kurios teritorijoje yra valstybinės žemės sklypai, ar visos savivaldybės kartu. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pripažįstama netekusia galios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuoroda „šio straipsnio 2 ir 3 dalyse“. 6. Nėra aiški projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies formuluotė „žemės sklypo patikėtiniais laikomos savivaldybės“, tuo aspektu, kad šios keičiamo įstatymo nuostatos reglamentuoja konkretaus valstybinės žemės sklypo perdavimą patikėjimo teise, todėl, manytina, kad tokio žemės sklypo patikėtiniu galėtų būti laikoma tik ta savivaldybė, kurios teritorijoje šis žemės sklypas yra, o ne visos savivaldybės kaip suponuoja projekto nuostatos. 7. Iš projekto 3 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės jos teritorijoje esančią valstybinę žemę panaudos sutartimis galėtų perduoti laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Iš šių projekto ir galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas viena savivaldybė turėtų atlikti, kad jų vykdymui kitos savivaldybės teritorijose jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis (panaudos sutartimi). Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Be to, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis <...> kitoms savivaldybėms“ nereikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad vienos savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė gali būti perduota panaudos pagrindais kitai savivaldybei, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 8. Iš projekto 7 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalies nuostatų darytina išvada, kad tais atvejais, kai valstybinės žemės patikėtinis – savivaldybė padarytų žalą valstybei dėl to, kad savivaldybė nesilaikė nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, ji privalėtų valstybei atlyginti žalą. Šiose bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovautų jai žalą padariusi savivaldybė. Tokia praktika, kai žalą patyrusį asmenį atstovautų jam žalą padaręs asmuo yra ydinga. Siekiant išvengti interesų konflikto, įstatyme reikėtų nurodyti kitą instituciją, kuri atstovautų valstybei minėtose žalos atlyginimo bylose. 9. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus ir siekiant suderinti institucijų funkcijas, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatų, nustatančių, kad žemės sklypo kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 dalį duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia savivaldybė ar jos įgaliota institucija. 10. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. Šios projekto nuostatos nedera tarpusavyje, nes nėra aišku, kokią tvarką nustatys savivaldybės taryba, jei servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarka yra nustatyta įstatyme. Be to, šios projekto nuostatos nedera su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 11 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus bei projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 12 dalies nuostatomis, pagal kurias nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu savivaldybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 11. Iš projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų (valstybės ar savivaldybės) valstybės nuosavybėn būtų perkama privati žemė.
Taip pat, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad privati žemė būtų įsigyjama valstybės, o ne savivaldybės nuosavybėn, nereikėtų gauti kompetentingos valstybės institucijos išvadą (sprendimą) žemės pirkimo klausimu. 12. Projekto nuostatos, reglamentuojančios žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir pan. nėra aiškios. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokias procedūras (rengimą ir/ar tvirtinimą) apimtų minėtų dokumentų organizavimas. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas tvirtintų žemėtvarkos planavimo dokumentus, kurių įstatymu nėra įgaliotas tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus tvirtina savivaldybė ar jos įgaliota institucija. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės konsolidacijos projektą tvirtina savivaldybė ar jos įgaliota institucija.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punktas, nustato, jog savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos. Atsižvelgus, į tai projektas tikslintinas aiškiai nustatant savivaldybių institucijų kompetencijas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo procese. 13. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, jog savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, esančius savivaldybės ribose, nėra suderintos su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Siūlytume suderinti projekto nuostatas tarpusavyje. 14. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams. Šios projekto nuostatos nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, pagal kurias sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priima savivaldybės taryba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 ir 9 dalių, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatoms. 15.
įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatos, nustatančios, jog savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius parduoda valstybinės žemės sklypus esančius savivaldybės ribose nedera su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Siūlytume suderinti projekto nuostatas tarpusavyje. 16. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žemė iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal valstybės institucijos prašymą. Taigi visais atvejais paimant privačią žemę visuomenės poreikiams tenkinti turėtų būti gautas valstybės institucijos prašymas. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrus projektus, kuriems įgyvendinti būtų reikalinga paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, galėtų įgyvendinti ne tik atitinkamos valstybės, bet ir savivaldybių institucijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant, kad sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams gali būti priimamas ne tik pagal valstybės, bet ir savivaldybės institucijos prašymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų papildyti projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatas. 17. Iš projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas turi priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ar tik savivaldybės taryba (keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalis), ar savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalys, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).
Siūlytume suderinti projekto nuostatas tarpusavyje. 18. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 13 dalyse, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio
dalyse nėra aiškus formuluotės „savivaldybė ar jos įgaliota institucija“ turinys. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus formuluotės „savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte aiškiai įvardinti konkrečias savivaldybės institucijas, kurios dalyvauja žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės konsolidacijos procesuose. 19. Iš projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nėra aišku, kodėl vienu atveju faktu, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti, turi įsitikinti savivaldybė ar jos įgaliota institucija (7 dalis), kitu atveju - savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (8 dalis). 20.
projekto tikslus ir siekiant suderinti institucijų funkcijas, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 dalies nuostatų, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja žemės konsolidacijos procese ir netgi priima sprendimus. 21. Projekto 10 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies daugelį punktų, kuriuose nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti daugelį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose. Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodomas sąrašas įstatymų, kurie turėtų būti pakeisti ir turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, tačiau šių įstatymų pakeitimų projektai nėra teikiami. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas: „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. 22. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 23.
tvarka būtų užbaigiamos valstybinės žemės nuomos, panaudos, konsolidacijos, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 18 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 24. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas parengtas nesilaikant teisės technikos reikalavimų, todėl projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.1, 35.4, 89.2, 91, 93.1 punktus (tikslinamas įstatymo pavadinimas, straipsnių pavadinimai, straipsniuose išdėstytos pakeitimų esmės, straipsnių pakeitimų esmės ir naujos straipsnių struktūrinių dalių redakcijos turi būti išdėstytos atskirose pastraipose, turėtų būti sunumeruojamos straipsnio struktūrinės dalys ir pan.). 25. Teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės turto - valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 26. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-08 Nr. S-2017-2158 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos ŽEMĖS ĮSTATYMO nr. i-446 2, 7, 8, 9, 10, 12,
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-401 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-31 Nr. S-2017-3168 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos ŽEMĖS ĮSTATYMO nr. i-446 2, 7, 8, 9, 10, 12,
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-401(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
ŽEMĖS ĮSTATYMO nr. i-446
pakeitimo
Vilnius Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma iš esmės keisti esamą teisinį reguliavimą valstybinės žemės valdymo ir disponavimo ja srityje, bei į tai, kad teikiamas projektas Teisės departamente buvo gautas 2017 m. kovo 29 d. 17 val. (šis projektas teikiamas 2017 m. kovo 30 d. Seimo plenariniame posėdyje), Teisės departamento išvadą pateiksime Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO nr. i-446
pakeitimo IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pripažinti netekusiu galios Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės. Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės, esančios savivaldybių teritorijose, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui.
Antra, projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad ,,Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda) <...>.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Trečia, projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Taigi, savivaldybės nuo šios datos taptų valstybinės žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas. 2. Iš projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės jos teritorijoje esančią valstybinę žemę panaudos sutartimis galėtų perduoti laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Iš šių projekto ir galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas viena savivaldybė turėtų atlikti, kad jų vykdymui kitos savivaldybės teritorijose jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis (panaudos sutartimi). Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Be to, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis <...> kitoms savivaldybėms“ nereikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad vienos savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė gali būti perduota panaudos pagrindais kitai savivaldybei, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai savivaldybėms panaudos pagrindais reikėtų perduoti kitų valstybinės žemės patikėtinių valdomą valstybinę žemę, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė panaudos pagrindais galėtų būti perduodama visoms savivaldybėms, ar tik kai kurioms iš jų, t. y., nėra aišku, kurias konkrečiai savivaldybes apimtų nuostata ,,kitos savivaldybės“. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3.
nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl vienais atvejais sutartis dėl valstybinės žemės disponavimo sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (pavyzdžiui, panaudos, nuomos sutartis (projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o kitais atvejais tik savivaldybės administracijos direktorius (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 4. Iš projekto 10 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų (valstybės ar savivaldybės) valstybės nuosavybėn būtų perkama privati žemė. Taip pat, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad privati žemė būtų įsigyjama valstybės, o ne savivaldybės nuosavybėn, nereikėtų gauti kompetentingos valstybės institucijos išvadą (sprendimą) žemės pirkimo klausimu. 5. Projekto nuostatos, reglamentuojančios žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir pan. nėra aiškios. Projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokias procedūras (rengimą ir/ar tvirtinimą) apimtų minėtų dokumentų organizavimas. Projekto 11 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytą žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, iš projekto nuostatų konstrukcijos darytina išvada, kad visus žemėtvarkos planavimo dokumentus tvirtintų savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtintų tik žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Projekto 11 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba organizuoja savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Paminėtos projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (viena iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių) tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 bei 7 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su projekto 15 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgus, į tai projektas tikslintinas aiškiai nustatant savivaldybių institucijų bei Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo procese. 6. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 13 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nurodyti konkrečios savivaldybės institucijos, kuriai būtų pateikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, konkrečią savivaldybės instituciją atitinkamai reikėtų įvardinti ir projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje. 7.
keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos:
formuluotė „Savivaldybės taryba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą“, nes šios nuostatos suponuoja tai, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, o savivaldybės taryba;
formuluotė „Į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus <...>“, nes pagal ankstesnes šios dalies nuostatas minėtą sąrašą sudaro savivaldybės taryba. 8. Projekto 11 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies daugelį punktų, kuriuose nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti daugelį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose. Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodomas sąrašas įstatymų, kurie turėtų būti pakeisti ir turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, tačiau šių įstatymų pakeitimų projektai nėra teikiami.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas: „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. 9. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų užbaigiamos valstybinės žemės nuomos, panaudos, konsolidacijos, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 19 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 10. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskiros eilutės centre, o žodžiai „ir papildymo“ brauktini kaip pertekliniai;
straipsnio 1 ir 3 dalyse, 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1 – 5 dalyse, 7 – 10 dalyse vietoj formuluotės „pripažinti <...> netekusiu (-ia) galios“ įrašytina formuluotė „pripažinti netekusiu (-ia) galios <...>;
straipsnio 2 dalyje dėstant keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją prieš žodį „Savivaldybės“ įrašytinas skaičius „2)“;
5 dalyje dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „ją“ įrašytinas žodis „ir“;
straipsnio 11 dalyje dėstant keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją prieš žodžius „Savivaldybės taryba“ įrašytinas skaičius „1)“;
dalys, šiame projekto straipsnyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio naują redakciją;
straipsnio 3 dalyje dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „išdėstyti“ įrašytini žodžiai „ir ją“. 11. Teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės turto - valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 12.
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47,
2017-12-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė; kviestieji asmenys: Simonas Gentvilas
Muzikevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Aušra Kalantaitė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Audrius Petkevičius – LZHIS prezidentas, Ellex ekspertas, Gediminas Vaičionis – LSA patarėjas, Asta Laukaitienė – „Mano ūkis“ žurnalistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-04-05)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės. Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės, esančios savivaldybių teritorijose, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui. Antra, projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad ,,Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda) <...>.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu.
Trečia, projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Taigi, savivaldybės nuo šios datos taptų valstybinės žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas. Pritarti
(2017-04-05) 3(8) 1(1)
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės jos teritorijoje esančią valstybinę žemę panaudos sutartimis galėtų perduoti laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Iš šių projekto ir galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas viena savivaldybė turėtų atlikti, kad jų vykdymui kitos savivaldybės teritorijose jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis (panaudos sutartimi). Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Be to, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis <...> kitoms savivaldybėms“ nereikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad vienos savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė gali būti perduota panaudos pagrindais kitai savivaldybei, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai savivaldybėms panaudos pagrindais reikėtų perduoti kitų valstybinės žemės patikėtinių valdomą valstybinę žemę, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė panaudos pagrindais galėtų būti perduodama visoms savivaldybėms, ar tik kai kurioms iš jų, t. y., nėra aišku, kurias konkrečiai savivaldybes apimtų nuostata ,,kitos savivaldybės“. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl vienais atvejais sutartis dėl valstybinės žemės disponavimo sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (pavyzdžiui, panaudos, nuomos sutartis (projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o kitais atvejais tik savivaldybės administracijos direktorius (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pritarti
(2017-04-05) 10(31)
keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų (valstybės ar savivaldybės) valstybės nuosavybėn būtų perkama privati žemė. Taip pat, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad privati žemė būtų įsigyjama valstybės, o ne savivaldybės nuosavybėn, nereikėtų gauti kompetentingos valstybės institucijos išvadą (sprendimą) žemės pirkimo klausimu. Pritarti 5.
(2017-04-05)11
žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir pan. nėra aiškios. Projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokias procedūras (rengimą ir/ar tvirtinimą) apimtų minėtų dokumentų organizavimas. Projekto 11 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytą žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, iš projekto nuostatų konstrukcijos darytina išvada, kad visus žemėtvarkos planavimo dokumentus tvirtintų savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtintų tik žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Projekto 11 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba organizuoja savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.
Paminėtos projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (viena iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių) tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 bei 7 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su projekto 15 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio
savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgus, į tai projektas tikslintinas aiškiai nustatant savivaldybių institucijų bei Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo procese. Pritarti
(2017-04-05) 13(46) 18(52) 1(1) 3(14)
6Svarstytina, ar, siekiant aiškumo,
projekto 13 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nurodyti konkrečios savivaldybės institucijos, kuriai būtų pateikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, konkrečią savivaldybės instituciją atitinkamai reikėtų įvardinti ir projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje. Pritarti
(2017-04-05) 16(49) 1(6)
įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos:
formuluotė „Savivaldybės taryba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą“, nes šios nuostatos suponuoja tai, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, o savivaldybės taryba;
formuluotė „Į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus <...>“, nes pagal ankstesnes šios dalies nuostatas minėtą sąrašą sudaro savivaldybės taryba. Pritarti
(2017-04-05) 11(32)
netekusiomis galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies daugelį punktų, kuriuose nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti daugelį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose. Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodomas sąrašas įstatymų, kurie turėtų būti pakeisti ir turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, tačiau šių įstatymų pakeitimų projektai nėra teikiami. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas: „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Pritarti
(2017-04-05)19
tvarka būtų užbaigiamos valstybinės žemės nuomos, panaudos, konsolidacijos, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 19 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskiros eilutės centre, o žodžiai „ir papildymo“ brauktini kaip pertekliniai;
straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1 – 5 dalyse, 7 –
įrašytina formuluotė „pripažinti netekusiu (-ia) galios <...>;
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją prieš žodį „Savivaldybės“ įrašytinas skaičius „2)“;
pakeitimų esmę prieš žodį „ją“ įrašytinas žodis „ir“;
dėstant keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją prieš žodžius
„Savivaldybės taryba“ įrašytinas skaičius „1)“;
keičiamos visos keičiamo įstatymo 46 straipsnio struktūrinės dalys, šiame projekto straipsnyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio naują redakciją;
dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „išdėstyti“ įrašytini žodžiai „ir ją“. Pritarti
(2017-04-05)
valstybės turto - valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti.
Pritarti. Vyriausybės išvada gauta 2017-06-07. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-04-05)
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinį įstatymo projekto vertinimą 2017-04-18. 13. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-04-14) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-04-26)
įrenginių sąjunga (2017-05-17) * Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32. 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 401(2), kurio esminiai siūlymai susiję su perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms
ūkio ministerijos kompetencijoje. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-04-18)1 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad: esminiai Projekto siūlymai susiję su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms, kurių veiklos tikslai susiję pirmiausiai su vietos bendruomenių interesų užtikrinimu, tačiau nustatėme šiuos korupcijos rizikos veiksnius:
žemės patikėtinio funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms. Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas savivaldybių įgyvendinamos funkcijos (savarankiškos ir valstybės perduotos savivaldybėms) iš esmės yra susijusios su vietos bendruomenės interesų ir poreikių tenkinimu.
Kadangi pagal Projekto 2 straipsnio siūlymus (numatančio įstatymo
savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti ir kitokio pobūdžio sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, kyla rizika, ar savivaldybės visais atvejais užtikrins objektyvių sprendimų (pavyzdžiui, susijusių ne tik su vietos bendruomenių interesų, bet ir kitų interesų (pavyzdžiui, valstybės) tenkinimu) priėmimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis[¹], kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos. 1.2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas valstybės perduodamos savivaldybėms funkcijos – apibrėžiamos kaip valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Manytume, kad šioms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms savo turiniu nedera Projekto siūlymai, pagal kuriuos savivaldybėms bus perduodamos valstybinės (valstybinės žemės patikėtinio) funkcijos, kurių vykdymas tam tikrais atvejais bus susijęs ne su savivaldybių gyventojų interesų, bet ir kitų asmenų ar jų grupių interesų tenkinimu. Pritarti
(2017-04-18)2
galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias reikmes, kurioms esant patikėjimo teise savivaldybėms tiesioginiam valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai. Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1.
Manytume, kad Projektu numatomi siūlymai Lietuvos Respublikos savivaldybėms suteikti visos valstybinės žemės patikėtinio teises įgyvendinimas savo turiniu ir esme nesutampa turto patikėjimo teisės sampratai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4 knygos II dalies VI skyriaus nuostatų prasme: Projekto siūlymai turėtų būti suvokiami kaip administracinio pobūdžio įgaliojimų suteikimas savivaldybėms suteikiant teisę spręsti valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja perdavimo kitiems subjektams klausimus; tuo tarpu aukščiau minėtų Civilinio kodekso nuostatų kontekstas susijęs su patikėjimo teisės perduotą turtą valdyti, naudoti jį ir disponuoti jį konkrečiais tikslais ir sąlygomis (konkrečių funkcijų įgyvendinimu) suteikimu ir realizavimu (su šių nuostatų įgyvendinimu siejamos ir Projektu siūlomos naikinti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Projekto priėmimo atveju savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti dviejų pobūdžių sprendimus: 1) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisės perdavimo kitiems subjektams; 2) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms. Projekto 2 straipsniu siūlymu priėmimo atveju (t. y. panaikinus nuostatas, konkretinančias kurioms savivaldybių reikmėms patikėjimo teise gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai) savivaldybėms būtų sukuriamos itin plačios diskrecinės teisės spręsti dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, todėl liktų neaišku, kaip turėtų būti atskiriamas savivaldybėms suteiktų minėtų dviejų teisių įgyvendinimas. 2.2.
neaiškus Projekto siūlymų (ir, konkrečiai, teisės dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms realizavimo) santykis su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis: pagal Projektą savivaldybės įgytų patikėjimo teises į savivaldybės teritorijoje (taip pat, sprendžiant iš Projekto 3 straipsnio siūlymų, galėtų įgyti teisę ir į kitų savivaldybių teritorijoje (žr. 3 pastabą)) esančią valstybinę žemę, ir savo poreikiams galėtų ją valdyti, naudoti ir disponuoti ja neapibrėžtiems tikslams, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu tik savivaldybėms perduotoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Siekiant išvengti kolizijos tarp Projektu siūlomo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, taip pat apribojant savivaldybių diskrecines teises priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą aiškiai atskleidžiant, kuriais tikslais savivaldybės gali patikėjimo teise naudoti valstybinę žemę savo (savivaldybių) poreikiams. Pritarti
(2017-04-18)3
Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimus) siūlymus, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms.
Mūsų nuomone, iš minėtų nuostatų lieka neaišku, kokiais konkrečiais atvejais vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Kadangi minėtomis nuostatomis būtų išplečiama savivaldybių diskrecinė teisė (nepagrįstai) priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo kitoms savivaldybėms, todėl Projektu siūlytume atskleisti minėtų nuostatų taikymo kriterijus. Pritarti
(2017-04-18)11
galiojančio Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, (pavyzdžiui: nuostatos, kad Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti ir kt.), tačiau iš Projekto lieka neaišku, kas (kokia institucija) Projekto priėmimo atveju perimtų šių funkcijų įgyvendinimą. Pritarti
(2017-04-18) * 5.
Iš Projekto lieka neaišku, kaip Projekto priėmimo atveju būtų užtikrinama savivaldybėms perduotų funkcijų įgyvendinimo ir priimamų sprendimų kontrolė: nors vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsniu tai, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. kovo 30 d. atlikę Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730, Vyriausybės atstovo veiklos koordinavimo ir informacijos apie veiklą pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-12 nutarimu Nr. 11, ir Vyriausybės atstovų tarnybų veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 637 antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad teisinis reguliavimas Vyriausybės atstovams suteikia per plačią diskreciją vykdant savivaldybių veiklos priežiūrą ir nepakankamai reglamentuoja Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojų veiksmus, manome, kad Projekto priėmimo atveju Projektu (ar kitais teisės aktais) nenumačius papildomų priežiūros mechanizmų nebūtų užtikrinamas pakankama
sprendimų kontrolė. Pritarti
(2017-04-18)
siūlomą įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus savivaldybėms bus suteikta teisė savo sprendimais detalizuoti jų įgyvendinimo tvarkas, atitinkamų sprendimų priėmimo procedūras ir pan. Kadangi Projekto priėmimo atveju sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja turėtų teisę priimti kiekviena savivaldybė, neatmetama prielaida, kad iš esmės to paties pobūdžio klausimai būtų sprendžiami taikant skirtingą praktiką.
situacija, mūsų nuomone, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti
(2017-04-18)
nepateikti kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės visuomeninius santykius ir atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, projektai, todėl antikorupciniu požiūriu neįmanoma visapusiškai įvertinti Projektu siūlomų pakeitimų esmės. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-06-07) * Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d. ir 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Valstybinė žemė – tai ilgalaikis materialusis valstybės turtas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t. y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos. Atsižvelgiant į tai siūlymas perduoti savivaldybėms funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. 2. Valstybė, atsisakydama valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, o šias funkcijas perduodama atlikti vietos savivaldos institucijoms, prarastų realią įtaką ir teisę formuoti ir vykdyti nuoseklią, veiksmingą valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme. Tai gali labai neigiamai paveikti žemės reformos eigą ir apsunkinti vis dar besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms savarankiškai, taigi ir nevienodai, spręsti su šiomis reformomis susijusius klausimus. Tuo tarpu Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) taikoma bendra praktika visoje Lietuvoje priimant atitinkamus sprendimus dėl disponavimo žeme klausimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai perėmus apskričių viršininkų administracijų funkcijas buvo pastebėta, jog neretai skirtingose apskrityse buvo skirtingai interpretuojami ir taikomi teisės aktai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neretai gaudavo asmenų skundų dėl nevienodos teisės aktų taikymo praktikos esant tokioms pat situacijoms skirtingose savivaldybėse. Taigi perdavus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijas savivaldybėms, yra rizika, kad asmenys susidurs su tokiomis pat problemomis, su kokiomis susidurdavo, kai šias funkcijas atlikdavo skirtingos apskričių viršininkų administracijos. 3. Įstatymo projektu nėra keičiamos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės sklypų formavimu, valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, šią žemę parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir kita. Todėl vien subjekto, atliekančio šias funkcijas, pakeitimas nesudarys pagrindo kitaip taikyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų formavimą, pardavimą, nuomą, perdavimą neatlygintinai naudotis ir kita. Darytina išvada, kad tik dėl to, kad šias funkcijas atliks kitas subjektas – savivaldybė, valstybinės žemės sklypų formavimo, pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo bei kitos procedūros netaps veiksmingesnės ir operatyvesnės, kadangi savivaldybės turės šias procedūras atlikti vadovaudamosi tais pačiais teisės aktais, kaip ir šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba. 4.
4Aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,valstybinės žemės tvarkymo,
valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautų skaidrumo ir aiškumo. <...> Priėmus įstatymo pakeitimus, galimybės korupcijai akivaizdžiai sumažės.“ Kaip rodo toliau minimi duomenys, savivaldybės savo funkcijas kai kuriais atvejais taip pat atlieka pažeisdamos teisės aktų nuostatas, todėl, perdavus savivaldybėms valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise funkcijas, minėti tikslai nebus pasiekti. 2017 m. kovo 14 d. pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2016 metų veiklos ataskaitoje Nr. LS-52 nurodyta, kad dėl
skundai, iš kurių pagrįstų – 113, o dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų (iš jų ir Nacionalinės žemės tarnybos) priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo buvo gauti 228 skundai, iš kurių pagrįstų – 26. Be to, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskelbto korupcijos žemėlapio duomenis, savivaldybės įvardijamos kaip vienos labiausiai korumpuotų institucijų. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektas, kuris, vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsakingas už žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms į žemę miestuose atkurti, yra savivaldybė. Kaip rodo Nacionalinės žemės tarnybos skelbiami statistiniai duomenys dėl minėtų žemės sklypų formavimo eigos, savivaldybės nepakankamai veiksmingai įgyvendina vieną iš sudėtinių disponavimo žeme proceso dalių, todėl mažai tikėtina, kad jos pajėgtų užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir disponavimą ja.
Iki 2017 m. balandžio 1 d. kaimo vietovėse, kuriose žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms atkurti organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, nuosavybės teisės atkurtos į 99,89 procento piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto, o miestuose, kuriuose už žemės sklypų formavimą visą laiką buvo atsakingos savivaldybės, – 90,56 procento (Vilniaus mieste – vos 54,02 procento, Trakų mieste – 83,04 procento, Palangos mieste – 83,11 procento, Kauno mieste – 90,11 procento), nors specialiai šiam tikslui skiriama nemažai lėšų, surinktų už parduotus valstybinės žemės sklypus. Pažymėtina, kad, Nacionalinės žemės tarnybos turimais duomenimis, 2012 metais iš viso Vilniaus miesto savivaldybei pervesta 6,47 mln. litų, 2013 metais – 7,2 mln. litų, 2014 metais – 8,57 mln. litų, 2015 metais – 3,94 mln. eurų, 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 1,8 mln. eurų, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009–2012 metų laikotarpiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė tik 6 detaliuosius planus, kuriuose suplanuoti 77 nauji žemės sklypai individualiai statybai, 2013 metais – nė vieno tokio žemės sklypo, 2014 metais – 118, 2015 metais – 167, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d. – 16 naujų žemės sklypų individualiai statybai. 6. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl valstybinės žemės patikėtinio subjektų ir jų funkcijų pasikeitimo žemės tvarkymo, naudojimo, disponavimo ir administravimo srityje perskirstymo laikotarpiu tikėtinas pradėtų ir atliekamų žemės tvarkymo funkcijų bei administravimo darbų sulėtėjimas“.
Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad nebūtų įvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas įsipareigojimas 2019 metų III ketvirtį užbaigti žemės grąžinimo procesą, nors tai yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. 7. Aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,įstatymo pakeitimas neabejotinai sudarys stabilias ir patikimas sąlygas vystyti perspektyvius ir ilgalaikius ekonominius projektus“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 15 straipsniai nustato plačias galimybes savivaldybėms gauti valstybinę žemę neatlygintinai nuosavybėn arba valdyti patikėjimo teise. Šios nuostatos užtikrina savivaldybių galimybes tinkamai įgyvendinti savo funkcijas socialinės ir ekonominės raidos, investicijų plėtros ir kitose srityse. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 71.7 papunkčio nuostatą dėl teisės disponuoti valstybine žeme, kaip instrumentu vietos plėtrai skatinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti savivaldybėms tvarkos supaprastinimas. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-11-22) Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2) atmesti. Argumentai: Nebaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, nustatytas Žemės įstatymu Nacionalinei žemės tarnybai, netikslinga perduoti savivaldybėms tokia apimtimi, kaip siūlo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2) iniciatorius. Siekiant artimiausiu metu sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti daugiau investicijų į regionus, tikslinga pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1259, kuriuo Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių funkcijas, teises ir pareigas siūloma perskirstyti taip, kad jas įgyvendinant supaprastėtų savivaldybėms perduodamų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų suteikimo procedūra ir maksimaliai sutrumpėtų tokių sklypų suteikimo terminai. Siekiant ateityje dar daugiau padidinti savivaldybių teises disponuoti joms patikėjimo teise perduotais valstybinės žemės sklypais, įskaitant ir sklypus ūkinei-komercinei veiklai ir tuo pačiu garantuoti, kad valstybinės žemės valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektams (patikėtiniams) suteiktos teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos tinkamai, 2018 metais numatyta parengti ir pateikti Seimui svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų optimizuotos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių funkcijos, teisės ir pareigos. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2) grąžinti iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechninių įrenginių sąjungos nuomonę. 8.
8Balsavimo rezultatai (alternatyvus balsavimas): už tai, kad įstatymo projektą atmesti – 4;
už tai, kad įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti – 5. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andriejus Stančikas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
Biudžeto ir finansų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ pakeitimo IR PAPILDYMO
2017-06-21
Jakeliūnas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-05
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės.
Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės, esančios savivaldybių teritorijose, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą.
Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui. Antra, projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad ,,Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda) <...>.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Trečia, projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja
žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2.
dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės jos teritorijoje esančią valstybinę žemę panaudos sutartimis galėtų perduoti laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Iš šių projekto ir galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas viena savivaldybė turėtų atlikti, kad jų vykdymui kitos savivaldybės teritorijose jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis (panaudos sutartimi). Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Be to, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis <...> kitoms savivaldybėms“ nereikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad vienos savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė gali būti perduota panaudos pagrindais kitai savivaldybei, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai savivaldybėms panaudos pagrindais reikėtų perduoti kitų valstybinės žemės patikėtinių valdomą valstybinę žemę, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė panaudos pagrindais galėtų būti perduodama visoms savivaldybėms, ar tik kai kurioms iš jų, t. y., nėra aišku, kurias konkrečiai savivaldybes apimtų nuostata ,,kitos savivaldybės“. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3.
atvejais sutartis dėl valstybinės žemės disponavimo sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (pavyzdžiui, panaudos, nuomos sutartis (projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o kitais atvejais tik savivaldybės administracijos direktorius (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų (valstybės ar savivaldybės) valstybės nuosavybėn būtų perkama privati žemė. Taip pat, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad privati žemė būtų įsigyjama valstybės, o ne savivaldybės nuosavybėn, nereikėtų gauti kompetentingos valstybės institucijos išvadą (sprendimą) žemės pirkimo klausimu. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-05
rengimą, tvirtinimą ir pan. nėra aiškios. Projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokias procedūras (rengimą ir/ar tvirtinimą) apimtų minėtų dokumentų organizavimas.
Projekto 11 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytą žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, iš projekto nuostatų konstrukcijos darytina išvada, kad visus žemėtvarkos planavimo dokumentus tvirtintų savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtintų tik žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Projekto 11 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba organizuoja savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Paminėtos projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (viena iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių) tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 bei 7 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su projekto 15 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgus, į tai projektas tikslintinas aiškiai nustatant savivaldybių institucijų bei Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo procese. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6Svarstytina,
ar, siekiant aiškumo, projekto 13 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nurodyti konkrečios savivaldybės institucijos, kuriai būtų pateikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, konkrečią savivaldybės instituciją atitinkamai reikėtų įvardinti ir projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7.
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos:
projekto nuostatose tikslintina formuluotė „Savivaldybės taryba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą“, nes šios nuostatos suponuoja tai, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, o savivaldybės taryba;
projekto nuostatose nėra aiški formuluotė „Į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus <...>“, nes pagal ankstesnes šios dalies nuostatas minėtą sąrašą sudaro savivaldybės taryba. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 32 straipsnio 3 dalies daugelį punktų, kuriuose nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti daugelį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose.
Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodomas sąrašas įstatymų, kurie turėtų būti pakeisti ir turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, tačiau šių įstatymų pakeitimų projektai nėra teikiami. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas: „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų užbaigiamos valstybinės žemės nuomos, panaudos, konsolidacijos, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 19 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus: 10.1. įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskiros eilutės centre, o žodžiai „ir papildymo“ brauktini kaip pertekliniai; 10.2. projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1 – 5 dalyse, 7 – 10 dalyse vietoj formuluotės
„pripažinti <...> netekusiu (-ia) galios“ įrašytina formuluotė
„pripažinti netekusiu (-ia) galios <...>;
10.3. projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstant keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją prieš žodį „Savivaldybės“ įrašytinas skaičius „2)“; 10.4. projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „ją“ įrašytinas žodis „ir“; 10.5. projekto 11 straipsnio 11 dalyje dėstant keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją prieš žodžius „Savivaldybės taryba“ įrašytinas skaičius „1)“; 10.6. kadangi projekto 13 straipsniu keičiamos visos keičiamo įstatymo 46 straipsnio struktūrinės dalys, šiame projekto straipsnyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio naują redakciją; 10.7. projekto 11 straipsnio 3 dalyje dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „išdėstyti“ įrašytini žodžiai „ir ją“. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti13 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 -04-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-04-14 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2017 m. balandžio 5 d. išvados
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2)“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos balandžio 12 d. išvadą Nr. SV-S-194 atlikome Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad: esminiai Projekto siūlymai susiję su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms, kurių veiklos tikslai susiję pirmiausiai su vietos bendruomenių interesų užtikrinimu, tačiau nustatėme šiuos korupcijos rizikos veiksnius:
siūlymai susiję su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms. Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas savivaldybių įgyvendinamos funkcijos (savarankiškos ir valstybės perduotos savivaldybėms) iš esmės yra susijusios su vietos bendruomenės interesų ir poreikių tenkinimu. Kadangi pagal Projekto 2 straipsnio siūlymus (numatančio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimus) Projekto priėmimo atveju savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti ir kitokio pobūdžio sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, kyla rizika, ar savivaldybės visais atvejais užtikrins objektyvių sprendimų (pavyzdžiui, susijusių ne tik su vietos bendruomenių interesų, bet ir kitų interesų (pavyzdžiui, valstybės) tenkinimu) priėmimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis[¹], kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos. 1.2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas valstybės perduodamos savivaldybėms funkcijos – apibrėžiamos kaip valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Manytume, kad šioms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms savo turiniu nedera Projekto siūlymai, pagal kuriuos savivaldybėms bus perduodamos valstybinės (valstybinės žemės patikėtinio) funkcijos, kurių vykdymas tam tikrais atvejais bus susijęs ne su savivaldybių gyventojų interesų, bet ir kitų asmenų ar jų grupių interesų tenkinimu. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma naikinti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias reikmes, kurioms esant patikėjimo teise savivaldybėms tiesioginiam valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai. Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1.
Manytume, kad Projektu numatomi siūlymai Lietuvos Respublikos savivaldybėms suteikti visos valstybinės žemės patikėtinio teises įgyvendinimas savo turiniu ir esme nesutampa turto patikėjimo teisės sampratai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4 knygos II dalies VI skyriaus nuostatų prasme: Projekto siūlymai turėtų būti suvokiami kaip administracinio pobūdžio įgaliojimų suteikimas savivaldybėms suteikiant teisę spręsti valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja perdavimo kitiems subjektams klausimus; tuo tarpu aukščiau minėtų Civilinio kodekso nuostatų kontekstas susijęs su patikėjimo teisės perduotą turtą valdyti, naudoti jį ir disponuoti jį konkrečiais tikslais ir sąlygomis (konkrečių funkcijų įgyvendinimu) suteikimu ir realizavimu (su šių nuostatų įgyvendinimu siejamos ir Projektu siūlomos naikinti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Projekto priėmimo atveju savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti dviejų pobūdžių sprendimus: 1) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisės perdavimo kitiems subjektams; 2) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms. Projekto 2 straipsniu siūlymu priėmimo atveju (t. y. panaikinus nuostatas, konkretinančias kurioms savivaldybių reikmėms patikėjimo teise gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai) savivaldybėms būtų sukuriamos itin plačios diskrecinės teisės spręsti dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, todėl liktų neaišku, kaip turėtų būti atskiriamas savivaldybėms suteiktų minėtų dviejų teisių įgyvendinimas. 2.2.
2.2. Lieka neaiškus Projekto siūlymų (ir, konkrečiai, teisės dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms realizavimo) santykis su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto[²] ir 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto[³] ir 2 dalies nuostatomis[⁴]: pagal Projektą savivaldybės įgytų patikėjimo teises į savivaldybės teritorijoje (taip pat, sprendžiant iš Projekto 3 straipsnio siūlymų, galėtų įgyti teisę ir į kitų savivaldybių teritorijoje (žr. 3 pastabą)) esančią valstybinę žemę, ir savo poreikiams galėtų ją valdyti, naudoti ir disponuoti ja neapibrėžtiems tikslams, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu tik savivaldybėms perduotoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Siekiant išvengti kolizijos tarp Projektu siūlomo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, taip pat apribojant savivaldybių diskrecines teises priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą aiškiai atskleidžiant, kuriais tikslais savivaldybės gali patikėjimo teise naudoti valstybinę žemę savo (savivaldybių) poreikiams. 3. Pagal Projekto 3 straipsnio (numatančio Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimus) siūlymus, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Mūsų nuomone, iš minėtų nuostatų lieka neaišku, kokiais konkrečiais atvejais vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms.
Kadangi minėtomis nuostatomis būtų išplečiama savivaldybių diskrecinė teisė (nepagrįstai) priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo kitoms savivaldybėms, todėl Projektu siūlytume atskleisti minėtų nuostatų taikymo kriterijus. 4. Projekto 11 straipsniu naikinama dalis galiojančio Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, (pavyzdžiui: nuostatos, kad Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti ir kt.), tačiau iš Projekto lieka neaišku, kas (kokia institucija) Projekto priėmimo atveju perimtų šių funkcijų įgyvendinimą. 5. Iš Projekto lieka neaišku, kaip Projekto priėmimo atveju būtų užtikrinama savivaldybėms perduotų funkcijų įgyvendinimo ir priimamų sprendimų kontrolė: nors vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsniu tai, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. kovo 30 d. atlikę Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730, Vyriausybės atstovo veiklos koordinavimo ir informacijos apie veiklą pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-12 nutarimu Nr. 11, ir Vyriausybės atstovų tarnybų veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.
637 antikorupcinį vertinimą[⁵] nustatėme, kad teisinis reguliavimas Vyriausybės atstovams suteikia per plačią diskreciją vykdant savivaldybių veiklos priežiūrą ir nepakankamai reglamentuoja Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojų veiksmus, manome, kad Projekto priėmimo atveju Projektu (ar kitais teisės aktais) nenumačius papildomų priežiūros mechanizmų nebūtų užtikrinamas pakankama Projektu numatomų savivaldybėms perduoti funkcijų įgyvendinimo ir priimamų sprendimų kontrolė. 6. Tikėtina situacija, kad įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus savivaldybėms bus suteikta teisė savo sprendimais detalizuoti jų įgyvendinimo tvarkas, atitinkamų sprendimų priėmimo procedūras ir pan. Kadangi Projekto priėmimo atveju sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja turėtų teisę priimti kiekviena savivaldybė, neatmetama prielaida, kad iš esmės to paties pobūdžio klausimai būtų sprendžiami taikant skirtingą praktiką. Tokia situacija, mūsų nuomone, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su Projektu nepateikti kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės visuomeninius santykius ir atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, projektai, todėl antikorupciniu požiūriu neįmanoma visapusiškai įvertinti Projektu siūlomų pakeitimų esmės. Pritarti Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-07 nutarimas Nr. 427 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr.
SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Konstitucinis Teismas) ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d. ir 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Valstybinė žemė – tai ilgalaikis materialusis valstybės turtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t. y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos. Atsižvelgiant į tai siūlymas perduoti savivaldybėms funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. 2.
ir disponavimo ja, o šias funkcijas perduodama atlikti vietos savivaldos institucijoms, prarastų realią įtaką ir teisę formuoti ir vykdyti nuoseklią, veiksmingą valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme. Tai gali labai neigiamai paveikti žemės reformos eigą ir apsunkinti vis dar besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms savarankiškai, taigi ir nevienodai, spręsti su šiomis reformomis susijusius klausimus. Tuo tarpu Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) taikoma bendra praktika visoje Lietuvoje priimant atitinkamus sprendimus dėl disponavimo žeme klausimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai perėmus apskričių viršininkų administracijų funkcijas buvo pastebėta, jog neretai skirtingose apskrityse buvo skirtingai interpretuojami ir taikomi teisės aktai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neretai gaudavo asmenų skundų dėl nevienodos teisės aktų taikymo praktikos esant tokioms pat situacijoms skirtingose savivaldybėse. Taigi perdavus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijas savivaldybėms, yra rizika, kad asmenys susidurs su tokiomis pat problemomis, su kokiomis susidurdavo, kai šias funkcijas atlikdavo skirtingos apskričių viršininkų administracijos. 3. Įstatymo projektu nėra keičiamos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės sklypų formavimu, valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, šią žemę parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir kita. Todėl vien subjekto, atliekančio šias funkcijas, pakeitimas nesudarys pagrindo kitaip taikyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų formavimą, pardavimą, nuomą, perdavimą neatlygintinai naudotis ir kita.
Darytina išvada, kad tik dėl to, kad šias funkcijas atliks kitas subjektas – savivaldybė, valstybinės žemės sklypų formavimo, pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo bei kitos procedūros netaps veiksmingesnės ir operatyvesnės, kadangi savivaldybės turės šias procedūras atlikti vadovaudamosi tais pačiais teisės aktais, kaip ir šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba. 4. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „valstybinės žemės tvarkymo, valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautų skaidrumo ir aiškumo. <...> Priėmus įstatymo pakeitimus, galimybės korupcijai akivaizdžiai sumažės.“ Kaip rodo toliau minimi duomenys, savivaldybės savo funkcijas kai kuriais atvejais taip pat atlieka pažeisdamos teisės aktų nuostatas, todėl, perdavus savivaldybėms valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise funkcijas, minėti tikslai nebus pasiekti. 2017 m. kovo 14 d. pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2016 metų veiklos ataskaitoje Nr. LS-52 nurodyta, kad dėl 9 savivaldybių priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo buvo gauti 383 skundai, iš kurių pagrįstų – 113, o dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų (iš jų ir Nacionalinės žemės tarnybos) priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo buvo gauti 228 skundai, iš kurių pagrįstų – 26. Be to, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskelbto korupcijos žemėlapio duomenis, savivaldybės įvardijamos kaip vienos labiausiai korumpuotų institucijų. 5.
5Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektas, kuris,
vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsakingas už žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms į žemę miestuose atkurti, yra savivaldybė. Kaip rodo Nacionalinės žemės tarnybos skelbiami statistiniai duomenys dėl minėtų žemės sklypų formavimo eigos, savivaldybės nepakankamai veiksmingai įgyvendina vieną iš sudėtinių disponavimo žeme proceso dalių, todėl mažai tikėtina, kad jos pajėgtų užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir disponavimą ja. Iki 2017 m. balandžio 1 d. kaimo vietovėse, kuriose žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms atkurti organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, nuosavybės teisės atkurtos į 99,89 procento piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto, o miestuose, kuriuose už žemės sklypų formavimą visą laiką buvo atsakingos savivaldybės, – 90,56 procento (Vilniaus mieste – vos 54,02 procento, Trakų mieste – 83,04 procento, Palangos mieste – 83,11 procento, Kauno mieste – 90,11 procento), nors specialiai šiam tikslui skiriama nemažai lėšų, surinktų už parduotus valstybinės žemės sklypus. Pažymėtina, kad, Nacionalinės žemės tarnybos turimais duomenimis, 2012 metais iš viso Vilniaus miesto savivaldybei pervesta 6,47 mln. litų, 2013 metais – 7,2 mln. litų, 2014 metais – 8,57 mln. litų, 2015 metais – 3,94 mln. eurų, 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 1,8 mln. eurų, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009–2012 metų laikotarpiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė tik 6 detaliuosius planus, kuriuose suplanuoti 77 nauji žemės sklypai individualiai statybai, 2013 metais – nė vieno tokio žemės sklypo, 2014 metais – 118, 2015 metais – 167, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d. – 16 naujų žemės sklypų individualiai statybai. 6.
funkcijų pasikeitimo žemės tvarkymo, naudojimo, disponavimo ir administravimo srityje perskirstymo laikotarpiu tikėtinas pradėtų ir atliekamų žemės tvarkymo funkcijų bei administravimo darbų sulėtėjimas“. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad nebūtų įvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas įsipareigojimas 2019 metų III ketvirtį užbaigti žemės grąžinimo procesą, nors tai yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. 7. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymo pakeitimas neabejotinai sudarys stabilias ir patikimas sąlygas vystyti perspektyvius ir ilgalaikius ekonominius projektus“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 15 straipsniai nustato plačias galimybes savivaldybėms gauti valstybinę žemę neatlygintinai nuosavybėn arba valdyti patikėjimo teise. Šios nuostatos užtikrina savivaldybių galimybes tinkamai įgyvendinti savo funkcijas socialinės ir ekonominės raidos, investicijų plėtros ir kitose srityse. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 71.7 papunkčio nuostatą dėl teisės disponuoti valstybine žeme, kaip instrumentu vietos plėtrai skatinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti savivaldybėms tvarkos supaprastinimas. Pritarti
7.
Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-07 nutarime Nr.427 pateiktus argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –3, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė [2] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybės įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais; [3] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti; [4] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad Jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, o valstybės nekilnojamasis turtas turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Kęstutis Pūkas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras B. Markauskas, Žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vedėja A. Kalantaitė, Respublikos Prezidentės patarėja E. Kriščiūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas R. Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėjas G. Vaičionis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-04-05)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose esančios visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės. Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės, esančios savivaldybių teritorijose, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui. Antra, projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad ,,Žemės įstatyme siūloma nustatyti, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, vykdant, bet neapsiribojant žemės pardavimus kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomojant, perkant ar perleidžiant ją naudotis neatlygintinai (panauda) <...>.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu.
Trečia, projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Taigi, savivaldybės nuo šios datos taptų valstybinės žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas. Pritarti
(2017-04-05)31
dalimi siūlomų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės jos teritorijoje esančią valstybinę žemę panaudos sutartimis galėtų perduoti laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Iš šių projekto ir galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas viena savivaldybė turėtų atlikti, kad jų vykdymui kitos savivaldybės teritorijose jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis (panaudos sutartimi). Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Be to, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis <...> kitoms savivaldybėms“ nereikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad vienos savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė gali būti perduota panaudos pagrindais kitai savivaldybei, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai savivaldybėms panaudos pagrindais reikėtų perduoti kitų valstybinės žemės patikėtinių valdomą valstybinę žemę, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė panaudos pagrindais galėtų būti perduodama visoms savivaldybėms, ar tik kai kurioms iš jų, t. y., nėra aišku, kurias konkrečiai savivaldybes apimtų nuostata ,,kitos savivaldybės“. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
(2017-04-05)34521
3Nei iš projekto nuostatų,
nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl vienais atvejais sutartis dėl valstybinės žemės disponavimo sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (pavyzdžiui, panaudos, nuomos sutartis (projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o kitais atvejais tik savivaldybės administracijos direktorius (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pritarti
(2017-04-05)10
siūlomų keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų (valstybės ar savivaldybės) valstybės nuosavybėn būtų perkama privati žemė. Taip pat, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad privati žemė būtų įsigyjama valstybės, o ne savivaldybės nuosavybėn, nereikėtų gauti kompetentingos valstybės institucijos išvadą (sprendimą) žemės pirkimo klausimu. Pritarti 5.
(2017-04-05)116
5Projekto nuostatos,
reglamentuojančios žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir pan. nėra aiškios. Projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokias procedūras (rengimą ir/ar tvirtinimą) apimtų minėtų dokumentų organizavimas. Projekto 11 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytą žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, iš projekto nuostatų konstrukcijos darytina išvada, kad visus žemėtvarkos planavimo dokumentus tvirtintų savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtintų tik žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Projekto 11 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba organizuoja savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.
Paminėtos projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (viena iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių) tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, keičiamo įstatymo 39 straipsnio
pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su projekto 15 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio
savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgus, į tai projektas tikslintinas aiškiai nustatant savivaldybių institucijų bei Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo procese. Pritarti
(2017-04-05)131813
aiškumo, projekto 13 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nurodyti konkrečios savivaldybės institucijos, kuriai būtų pateikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, konkrečią savivaldybės instituciją atitinkamai reikėtų įvardinti ir projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje. Pritarti
(2017-04-05)161
dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos:
nuostatose tikslintina formuluotė „Savivaldybės taryba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą“, nes šios nuostatos suponuoja tai, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, o savivaldybės taryba;
nuostatose nėra aiški formuluotė „Į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus <...>“, nes pagal ankstesnes šios dalies nuostatas minėtą sąrašą sudaro savivaldybės taryba. Pritarti
(2017-04-05)11
siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies daugelį punktų, kuriuose nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti daugelį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose. Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodomas sąrašas įstatymų, kurie turėtų būti pakeisti ir turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, tačiau šių įstatymų pakeitimų projektai nėra teikiami. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas:
„Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų
projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Pritarti
(2017-04-05)19
aišku, kokia tvarka būtų užbaigiamos valstybinės žemės nuomos, panaudos, konsolidacijos, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 19 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
žodžiai „Lietuvos Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskiros eilutės centre, o žodžiai „ir papildymo“ brauktini kaip pertekliniai;
ir 3 dalyse, 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1 –
(-ia) galios“ įrašytina formuluotė „pripažinti netekusiu (-ia) galios <...>;
dalyje dėstant keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją prieš žodį „Savivaldybės“ įrašytinas skaičius „2)“;
dalyje dėstant pakeitimų esmę prieš žodį „ją“ įrašytinas žodis „ir“;
prieš žodžius „Savivaldybės taryba“ įrašytinas skaičius „1)“;
straipsniu keičiamos visos keičiamo įstatymo 46 straipsnio struktūrinės dalys, šiame projekto straipsnyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio naują redakciją;
ją“. Pritarti
(2017-04-05)
projektu siūloma valstybės turto - valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Pastaba nebeaktuali Vyriausybė pateikė savo išvadą dėl Projekto (2017-06-07)
(2017-04-05)81
įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pastaba nebeaktuali Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinį vertinimą (2017-04-18). 13. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-04-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-04-26) Pritarti 2.
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechninių įrenginių sąjunga (2017-05-17) Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos visuotinio susirinkimo dalyviai, įgyvendindami Sąjungos įstatuose numatytus tikslus - atstovauti ir ginti Sąjungos narių profesinius bei darbo interesus, padėti valstybės valdžios ir valdymo institucijoms įgyvendinti racionalaus žemės, vandenų ir kitų gamtos išteklių naudojimo bei saugojimo programas ir priemones, bei atsižvelgdami į tai, kad:
neparengė žemės tvarkymo ir administravimo vizijos po Lietuvoje baigiamos įgyvendinti žemės reformos,
tūkst. ha valstybės turto - žemės,
nustatymą reglamentuojantys teisės aktai nebeatitinka pažangios praktikos principų, ko pasėkoje neišnaudojamos naujausios technologijos ir metodai efektyviai valdyti šalies nekilnojamąjį turtą,
patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizacijos, taip kompromituojant visą žemės tvarkymo, administravimo procesą ir jame dalyvaujančius specialistus,
aukštųjų mokyklų bendruomene ir neišgirdus jų pasiūlymus,
atsirašydamos ignoruoja Sąjungos anksčiau teiktus pasiūlymus, Atkreipia dėmesį į esamą situaciją ir s i ū 1 o:
teisių atkūrimo darbams visoje šalies teritorijoje užbaigti tam skiriant reikiamą finansavimą ir užtikrinant efektyvų jų panaudojimą bei:
Parengti žemės tvarkymo ir administravimo viziją, kuri būtų įgyvendinama baigus trečią dešimtmetį vykdomą žemės reformą ir priimti atitinkamus teisės aktus šios vizijos įgyvendinimui. Minėtame dokumente reikėtų aptarti vykdytinus darbus, jų atlikimui reikalingą institucinę struktūrą ir specialistus, darbų finansavimo šaltinius, reikalingus teisės aktų pakeitimus ar naujų parengimą. 3. Artimiausiu metu peržiūrėti pasenusius ir naujausių teisinių - technologinių reikalavimų nebeatitinkančius nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančius teisės aktus bei parengti jų pakeitimų projektus, kuriuose būtų sprendžiamas elektroninių dokumentų naudojimas, planavimo ir kadastro duomenų teikimo procedūras perkeliant į elektroninę erdvę. 4. Užtikrinti racionalų valstybinės ir privačios žemės naudojimą, didinti valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, bei užtikrinti investicijų pritraukimą j regionus.
Tam tikslinga:
a) elektroninių topografinių duomenų rinkimo, derinimo, kaupimo bei platinimo informacinę sistemą;
b) elektronines paslaugas keičiant nekilnojamųjų daiktų pagrindinę naudojimo paskirtį ar/ir būdą;
c) elektronines paslaugas, kurios užtikrintų vieno langelio principo taikymą Nekilnojamojo turto registre registruojant statinius juos pastačius, rekonstravus ar atlikus kitus statybos darbus.
Įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip centralizuotos, valstybės interesus atstovaujančios, žemės administravimo institucijos, pertvarką, užtikrinti, kad jai vadovautų kuruojamas sritis išmanantys, autoritetą turintys specialistai. 7. Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32. 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 401(2), kurio esminiai siūlymai susiję su perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms
ūkio ministerijos kompetencijoje. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-04-18) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2017 m. balandžio 5 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2)“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos balandžio 12 d. išvadą Nr. SV-S-194 atlikome Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad: esminiai Projekto siūlymai susiję su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms, kurių veiklos tikslai susiję pirmiausiai su vietos bendruomenių interesų užtikrinimu, tačiau nustatėme šiuos korupcijos rizikos veiksnius:
1Esminiai Projekto siūlymai susiję su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų,
kurias šiuo metu įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), perdavimu Lietuvos Respublikos savivaldybėms. Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas savivaldybių įgyvendinamos funkcijos (savarankiškos ir valstybės perduotos savivaldybėms) iš esmės yra susijusios su vietos bendruomenės interesų ir poreikių tenkinimu. Kadangi pagal Projekto 2 straipsnio siūlymus (numatančio įstatymo
savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti ir kitokio pobūdžio sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, kyla rizika, ar savivaldybės visais atvejais užtikrins objektyvių sprendimų (pavyzdžiui, susijusių ne tik su vietos bendruomenių interesų, bet ir kitų interesų (pavyzdžiui, valstybės) tenkinimu) priėmimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis[¹], kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos. 1.2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas valstybės perduodamos savivaldybėms funkcijos – apibrėžiamos kaip valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Manytume, kad šioms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms savo turiniu nedera Projekto siūlymai, pagal kuriuos savivaldybėms bus perduodamos valstybinės (valstybinės žemės patikėtinio) funkcijos, kurių vykdymas tam tikrais atvejais bus susijęs ne su savivaldybių gyventojų interesų, bet ir kitų asmenų ar jų grupių interesų tenkinimu. Atsižvelgti
(2017-04-18)2
straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias reikmes, kurioms esant patikėjimo teise savivaldybėms tiesioginiam valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai.
Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
suteikti visos valstybinės žemės patikėtinio teises įgyvendinimas savo turiniu ir esme nesutampa turto patikėjimo teisės sampratai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4 knygos II dalies VI skyriaus nuostatų prasme: Projekto siūlymai turėtų būti suvokiami kaip administracinio pobūdžio įgaliojimų suteikimas savivaldybėms suteikiant teisę spręsti valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja perdavimo kitiems subjektams klausimus; tuo tarpu aukščiau minėtų Civilinio kodekso nuostatų kontekstas susijęs su patikėjimo teisės perduotą turtą valdyti, naudoti jį ir disponuoti jį konkrečiais tikslais ir sąlygomis (konkrečių funkcijų įgyvendinimu) suteikimu ir realizavimu (su šių nuostatų įgyvendinimu siejamos ir Projektu siūlomos naikinti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Projekto priėmimo atveju savivaldybėms būtų suteikiama teisė priimti dviejų pobūdžių sprendimus: 1) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisės perdavimo kitiems subjektams; 2) dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms.
Projekto 2 straipsniu siūlymu priėmimo atveju (t. y. panaikinus nuostatas, konkretinančias kurioms savivaldybių reikmėms patikėjimo teise gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai) savivaldybėms būtų sukuriamos itin plačios diskrecinės teisės spręsti dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, todėl liktų neaišku, kaip turėtų būti atskiriamas savivaldybėms suteiktų minėtų dviejų teisių įgyvendinimas. 2.2. Lieka neaiškus Projekto siūlymų (ir, konkrečiai, teisės dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) reikmėms realizavimo) santykis su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis: pagal Projektą savivaldybės įgytų patikėjimo teises į savivaldybės teritorijoje (taip pat, sprendžiant iš Projekto 3 straipsnio siūlymų, galėtų įgyti teisę ir į kitų savivaldybių teritorijoje (žr. 3 pastabą)) esančią valstybinę žemę, ir savo poreikiams galėtų ją valdyti, naudoti ir disponuoti ja neapibrėžtiems tikslams, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu tik savivaldybėms perduotoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Siekiant išvengti kolizijos tarp Projektu siūlomo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, taip pat apribojant savivaldybių diskrecines teises priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja savo (savivaldybės) poreikiams, siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą aiškiai atskleidžiant, kuriais tikslais savivaldybės gali patikėjimo teise naudoti valstybinę žemę savo (savivaldybių) poreikiams. Atsižvelgti
(2017-04-18)3
pakeitimus) siūlymus, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Mūsų nuomone, iš minėtų nuostatų lieka neaišku, kokiais konkrečiais atvejais vienos savivaldybės teritorijoje esanti valstybinė žemė galėtų būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis kitoms savivaldybėms. Kadangi minėtomis nuostatomis būtų išplečiama savivaldybių diskrecinė teisė (nepagrįstai) priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo kitoms savivaldybėms, todėl
(2017-04-18)11 4.
Projekto 11 straipsniu naikinama dalis galiojančio Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, (pavyzdžiui: nuostatos, kad Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti ir kt.), tačiau iš Projekto lieka neaišku, kas (kokia institucija) Projekto priėmimo atveju perimtų šių funkcijų įgyvendinimą. Pritarti
(2017-04-18)
5Iš Projekto lieka neaišku,
kaip Projekto priėmimo atveju būtų užtikrinama savivaldybėms perduotų funkcijų įgyvendinimo ir priimamų sprendimų kontrolė: nors vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsniu tai, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. kovo 30 d. atlikę Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730, Vyriausybės atstovo veiklos koordinavimo ir informacijos apie veiklą pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-12 nutarimu Nr. 11, ir Vyriausybės atstovų tarnybų veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.
nustatėme, kad teisinis reguliavimas Vyriausybės atstovams suteikia per plačią diskreciją vykdant savivaldybių veiklos priežiūrą ir nepakankamai reglamentuoja Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojų veiksmus, manome, kad Projekto priėmimo atveju Projektu (ar kitais teisės aktais) nenumačius papildomų priežiūros mechanizmų nebūtų užtikrinamas pakankama
sprendimų kontrolė. Pritarti
(2017-04-18)
įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus savivaldybėms bus suteikta teisė savo sprendimais detalizuoti jų įgyvendinimo tvarkas, atitinkamų sprendimų priėmimo procedūras ir pan. Kadangi Projekto priėmimo atveju sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja turėtų teisę priimti kiekviena savivaldybė, neatmetama prielaida, kad iš esmės to paties pobūdžio klausimai būtų sprendžiami taikant skirtingą praktiką. Tokia situacija, mūsų nuomone, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgti
(2017-04-18)
kartu su Projektu nepateikti kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės visuomeninius santykius ir atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, projektai, todėl antikorupciniu požiūriu neįmanoma visapusiškai įvertinti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-06-07) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-401(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d. ir 2010 m. vasario
žemė – tai ilgalaikis materialusis valstybės turtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t. y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos.
Atsižvelgiant į tai siūlymas perduoti savivaldybėms funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. 2. Valstybė, atsisakydama valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, o šias funkcijas perduodama atlikti vietos savivaldos institucijoms, prarastų realią įtaką ir teisę formuoti ir vykdyti nuoseklią, veiksmingą valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme. Tai gali labai neigiamai paveikti žemės reformos eigą ir apsunkinti vis dar besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms savarankiškai, taigi ir nevienodai, spręsti su šiomis reformomis susijusius klausimus. Tuo tarpu Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) taikoma bendra praktika visoje Lietuvoje priimant atitinkamus sprendimus dėl disponavimo žeme klausimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai perėmus apskričių viršininkų administracijų funkcijas buvo pastebėta, jog neretai skirtingose apskrityse buvo skirtingai interpretuojami ir taikomi teisės aktai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neretai gaudavo asmenų skundų dėl nevienodos teisės aktų taikymo praktikos esant tokioms pat situacijoms skirtingose savivaldybėse.
Taigi perdavus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijas savivaldybėms, yra rizika, kad asmenys susidurs su tokiomis pat problemomis, su kokiomis susidurdavo, kai šias funkcijas atlikdavo skirtingos apskričių viršininkų administracijos. 3. Įstatymo projektu nėra keičiamos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės sklypų formavimu, valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, šią žemę parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir kita. Todėl vien subjekto, atliekančio šias funkcijas, pakeitimas nesudarys pagrindo kitaip taikyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų formavimą, pardavimą, nuomą, perdavimą neatlygintinai naudotis ir kita. Darytina išvada, kad tik dėl to, kad šias funkcijas atliks kitas subjektas – savivaldybė, valstybinės žemės sklypų formavimo, pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo bei kitos procedūros netaps veiksmingesnės ir operatyvesnės, kadangi savivaldybės turės šias procedūras atlikti vadovaudamosi tais pačiais teisės aktais, kaip ir šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba. 4.
4Aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,valstybinės žemės tvarkymo,
valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautų skaidrumo ir aiškumo. <...> Priėmus įstatymo pakeitimus, galimybės korupcijai akivaizdžiai sumažės.“ Kaip rodo toliau minimi duomenys, savivaldybės savo funkcijas kai kuriais atvejais taip pat atlieka pažeisdamos teisės aktų nuostatas, todėl, perdavus savivaldybėms valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise funkcijas, minėti tikslai nebus pasiekti. 2017 m. kovo 14 d. pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2016 metų veiklos ataskaitoje Nr. LS-52 nurodyta, kad dėl 9 savivaldybių priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo buvo gauti 383 skundai, iš kurių pagrįstų – 113, o dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų (iš jų ir Nacionalinės žemės tarnybos) priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo buvo gauti 228 skundai, iš kurių pagrįstų – 26. Be to, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskelbto korupcijos žemėlapio duomenis, savivaldybės įvardijamos kaip vienos labiausiai korumpuotų institucijų. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektas, kuris, vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsakingas už žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms į žemę miestuose atkurti, yra savivaldybė. Kaip rodo Nacionalinės žemės tarnybos skelbiami statistiniai duomenys dėl minėtų žemės sklypų formavimo eigos, savivaldybės nepakankamai veiksmingai įgyvendina vieną iš sudėtinių disponavimo žeme proceso dalių, todėl mažai tikėtina, kad jos pajėgtų užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir disponavimą ja.
Iki 2017 m. balandžio 1 d. kaimo vietovėse, kuriose žemės sklypų formavimą piliečių nuosavybės teisėms atkurti organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, nuosavybės teisės atkurtos į 99,89 procento piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto, o miestuose, kuriuose už žemės sklypų formavimą visą laiką buvo atsakingos savivaldybės, – 90,56 procento (Vilniaus mieste – vos 54,02 procento, Trakų mieste – 83,04 procento, Palangos mieste – 83,11 procento, Kauno mieste – 90,11 procento), nors specialiai šiam tikslui skiriama nemažai lėšų, surinktų už parduotus valstybinės žemės sklypus. Pažymėtina, kad, Nacionalinės žemės tarnybos turimais duomenimis, 2012 metais iš viso Vilniaus miesto savivaldybei pervesta 6,47 mln. litų, 2013 metais – 7,2 mln. litų, 2014 metais – 8,57 mln. litų, 2015 metais – 3,94 mln. eurų, 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 1,8 mln. eurų, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009–2012 metų laikotarpiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė tik 6 detaliuosius planus, kuriuose suplanuoti 77 nauji žemės sklypai individualiai statybai, 2013 metais – nė vieno tokio žemės sklypo, 2014 metais – 118, 2015 metais – 167, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d. – 16 naujų žemės sklypų individualiai statybai. 6. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl valstybinės žemės patikėtinio subjektų ir jų funkcijų pasikeitimo žemės tvarkymo, naudojimo, disponavimo ir administravimo srityje perskirstymo laikotarpiu tikėtinas pradėtų ir atliekamų žemės tvarkymo funkcijų bei administravimo darbų sulėtėjimas“.
Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad nebūtų įvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas įsipareigojimas 2019 metų III ketvirtį užbaigti žemės grąžinimo procesą, nors tai yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. 7. Aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,įstatymo pakeitimas neabejotinai sudarys stabilias ir patikimas sąlygas vystyti perspektyvius ir ilgalaikius ekonominius projektus“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir
žemę neatlygintinai nuosavybėn arba valdyti patikėjimo teise. Šios nuostatos užtikrina savivaldybių galimybes tinkamai įgyvendinti savo funkcijas socialinės ir ekonominės raidos, investicijų plėtros ir kitose srityse. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 71.7 papunkčio nuostatą dėl teisės disponuoti valstybine žeme, kaip instrumentu vietos plėtrai skatinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti savivaldybėms tvarkos supaprastinimas.
Pritarti Tol, kol nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, nustatytas Žemės įstatymu Nacionalinei žemės tarnybai, perduoti savivaldybėms tokia apimtimi, kaip siūlo Projekto iniciatorius, yra netikslinga. Tačiau, siekiant įgyvendinti XVII Vyriausybės programos 71 punkto 7 papunkčio nuostatą - „71.7. suteiksime savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme. Žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti“
Žemės ūkio ministerijos, taip pat valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių) - Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių - funkcijas, teises ir pareigas perskirstyti taip, kad jas įgyvendinant supaprastėtų savivaldybėms (jų gyventojų viešųjų poreikių tenkinimo ir vietos plėtros reikmėms arba kitaip – ūkinei-komercinei veiklai) perduodamų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų suteikimo procedūra ir maksimaliai sutrumpėtų suteikimo terminai, taip pat būtų galimai padidintos savivaldybių teisės disponuoti joms patikėjimo teise perduotais valstybinės žemės sklypais, įskaitant ir sklypus ūkinei-komercinei veiklai. Tuo tikslu yra parengtas ir Seime svarstomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti.
atmesti. Argumentai: Nebaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, nustatytas Žemės įstatymu Nacionalinei žemės tarnybai, netikslinga perduoti savivaldybėms tokia apimtimi, kaip siūlo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-401(2) iniciatorius. Siekiant artimiausiu metu sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti daugiau investicijų į regionus, tikslinga pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1259, kuriuo Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių funkcijas, teises ir pareigas siūloma perskirstyti taip, kad jas įgyvendinant supaprastėtų savivaldybėms perduodamų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų suteikimo procedūra ir maksimaliai sutrumpėtų tokių sklypų suteikimo terminai. Siekiant ateityje dar daugiau padidinti savivaldybių teises disponuoti joms patikėjimo teise perduotais valstybinės žemės sklypais, įskaitant ir sklypus ūkinei-komercinei veiklai ir tuo pačiu garantuoti, kad valstybinės žemės valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektams (patikėtiniams) suteiktos teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos tinkamai, 2018 metais numatyta parengti ir pateikti Seimui svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų optimizuotos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių funkcijos, teisės ir pareigos. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas