Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS įstatymo nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsniŲ pakeitimo
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas.“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti
panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma.
Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės
tarybos nario – mero pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“
2Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų. Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Arvydas Anušauskas Paulė Kuzmickienė Dovilė Šakalienė Arūnas Gumuliauskas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-4006(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS įstatymo nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsniŲ pakeitimo
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas.“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti
panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, arba prokuroro, diplomato pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma.
Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės
tarybos nario – mero pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų. Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
PETRAUSKIENĖ Ieva
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Liustracijos įstatymas) 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymai) projektų parengimą paskatino poreikis tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus, taip pat poreikis Įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją (toliau – Komisija) tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių tarybų narius – merus Komisijai neprivalo pateikti informacijos apie tai, ar jie bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, ar ne, bet Liustracijos įstatyme numatyta, kad kandidatas, nepateikęs tokių duomenų Komisijai, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, taigi Komisija neturi teisinių priemonių išspręsti susidariusios įstatymų kolizijos. Įstatymo projekto tikslas – tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas. Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas šioje nuostatoje neminimi. Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad Komisija privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis, nėra numatyta, kad paaiškėjus, jog tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Komisija paviešina tokią informaciją.
Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į šias pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Seimo rinkimų įstatyme šiuo metu nurodyta, kad jeigu kandidatas į Seimo narius nenurodė, jog ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis nuo įrodymo dienos šios Seimo nario įgaliojimai nutraukiami. Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad toks Seimo narys už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą (Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Seimo narius, sulaužiusius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą, tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas). Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra numatyta, jog Komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius – merus prisipažinimą, t.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas. Taip pat siūloma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario – mero pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Taip pat Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose siūloma numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina visų kandidatų duomenis. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose taip pat numatyti, jog paaiškėjus, kad tarp kandidatų arba išrinktų narių yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūloma numatyti, jog kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius, narius – merus turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje.
Savivaldybės rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.“. Taip pat tai, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, kandidato į savivaldybės tarybos narius ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nenurodo, jog nėra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius – merus duomenis. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimai nutraukiami. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos narius – merus arba savivaldybės tarybos narių, savivaldybės tarybos narių – merų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Vyriausioji rinkimų komisija, buvusios SSRS specialiosios tarnybos, prisipažinusių slapta bendradarbiavus, bendradarbiavimas su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Arvydas Anušauskas Paulė Kuzmickienė Dovilė Šakalienė Arūnas Gumuliauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal teisės technikos taisykles, jeigu įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 35.5. papunktis), todėl projekto 1 ir 2 straipsniuose prieš pakeitimo esmę išbrauktinas numeris „1.“. 2. Projekto 1, 2 straipsniuose, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstant pakeitimo esmę po žodžio
„Pakeisti“ išbrauktinas žodis „įstatymo“. 3. Projekto
pakeisti 8 straipsnio dalies numeris (vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „3“). 4. Projekto
kurią asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario (pagal projektą – ir savivaldybės tarybos nario – mero) pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, papildyti nuostata, kuria Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų pavesta tikrinti kandidatų duomenis ir viešinti informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir visų pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių asmenų lygiateisiškumo, šios dalies formuluotėje „asmuo, keliamas kandidatu“ po žodžio „keliamas“ reikėtų įrašyti žodžius „ar išsikėlęs“.
Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas teikiamas kartu su, be kita ko, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4007, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatos yra nesuderintos su projektu Nr. XIIIP-4007 keičiamu Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame nėra numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai neregistruoti asmens, nepateikusio šiai komisijai duomenų apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kandidatu arba išbraukti jį iš kandidatų. 5. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2019 m. kovo 25 d. Seime yra įregistruotas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436
įstatymo 9 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti kitaip nei projektu Nr. XIIIP-4006. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį, be kita ko, diplomato pareigas. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios
Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė:
„Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija
ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai.
Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Paminėtina, kad vertinamu projektu į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas, tačiau šie siūlymai vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše, o Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių. 2.
atsižvelgta, tai paisant teisinio reguliavimo sistemiškumo principo (reiškiančio, be kita ko, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje) diplomatai turėtų būti įrašyti ir į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytą sąrašą pareigų, duomenys apie kurias einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
APSAUGOS įstatymo nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsniŲ pakeitimo
2019-11-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-11 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal teisės technikos taisykles, jeigu įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298,
išbrauktinas numeris „1.“. Pritarti
„įstatymo“. Pritarti
3.
Projekto 2 straipsnyje dėstant pakeitimo esmę taisytinas klaidingai nurodytas siūlomos pakeisti 8 straipsnio dalies numeris
2
įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, pagal kurią asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario (pagal projektą – ir savivaldybės tarybos nario – mero) pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, papildyti nuostata, kuria Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų pavesta tikrinti kandidatų duomenis ir viešinti informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir visų pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių asmenų lygiateisiškumo, šios dalies formuluotėje „asmuo, keliamas kandidatu“ po žodžio „keliamas“ reikėtų įrašyti žodžius „ar išsikėlęs“. Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas teikiamas kartu su, be kita ko, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4007, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatos yra nesuderintos su projektu Nr. XIIIP-4007 keičiamu Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame nėra numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai neregistruoti asmens, nepateikusio šiai komisijai duomenų apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kandidatu arba išbraukti jį iš kandidatų. Pritarti
5Atkreipiame dėmesį ir į tai,
kad 2019 m. kovo 25 d.
Seime yra įregistruotas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
išdėstyti kitaip nei projektu Nr. XIIIP-4006. Atsižvelgti
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vanda Kravčionok. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė, tel. 239 6807
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 104-P-71
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir šio centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėja Kristina Burinskaitė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-12. 12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal teisės technikos taisykles, jeigu įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298,
išbrauktinas numeris „1.“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIIP-4006(2). 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 1,2
1, 2 straipsniuose, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstant pakeitimo esmę po žodžio „Pakeisti“ išbrauktinas žodis „įstatymo“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIIP-4006(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeisti 8 straipsnio dalies numeris (vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „3“). Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIIP-4006(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kurią asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario (pagal projektą – ir savivaldybės tarybos nario – mero) pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, papildyti nuostata, kuria Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų pavesta tikrinti kandidatų duomenis ir viešinti informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir visų pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių asmenų lygiateisiškumo, šios dalies formuluotėje „asmuo, keliamas kandidatu“ po žodžio „keliamas“ reikėtų įrašyti žodžius „ar išsikėlęs“. Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas teikiamas kartu su, be kita ko, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4007, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatos yra nesuderintos su projektu Nr.
XIIIP-4007 keičiamu Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame nėra numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai neregistruoti asmens, nepateikusio šiai komisijai duomenų apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kandidatu arba išbraukti jį iš kandidatų. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį po žodžių „asmuo, keliamas“ įrašant žodžius „ar išsikėlęs“ (žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIIP-4006(2)). Antra pastabos dalis aktuali ne šiam įstatymo projektui, o galiojančiai Prezidento rinkimų įstatymo redakcijai. Todėl siūlytina svarstant rinkimų įstatymų projektus pagrindiniame komitete spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių suvienodinimo visų rūšių rinkimuose, jeigu kandidatuojantis asmuo nepateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-12. 5. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2019 m. kovo 25 d. Seime yra įregistruotas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3424, kuriuo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti kitaip nei projektu Nr. XIIIP-4006. Atsižvelgti Pastaba neaktuali, kadangi pastaboje nurodytas įstatymo projektas nebuvo Seime pateiktas ir nėra svarstomas. 6. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr.
VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-20. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4006(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: svarstant lydinčiuosius rinkimų įstatymų projektus (Nr. XIIIP-4007, XIIIP-4008, XIIIP-4009, XIIIP-4010) pagrindiniame komitete spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių suvienodinimo visų rūšių rinkimuose, jeigu kandidatuojantis asmuo nepateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-11-27.
2 Argumentai: Siūloma papildyti sąrašą pareigų, kurias einantiems ar į jas kandidatuojantiems asmenims būtų nustatytas reikalavimas prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir šie duomenys būtų išslaptinami bei viešai skelbiami. Pasiūlymas Papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį po žodžio
„prokuroro“ įrašant žodį „diplomato“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti
panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, arba prokuroro, diplomato pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Arūnas Gumuliauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį, be kita ko, diplomato pareigas.
Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas dirbti diplomatinėje tarnyboje (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję diplomatų pareigas ir norėję likti dirbti diplomatinėje tarnyboje, arba ketinę ateityje stoti į diplomatinę tarnybą, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai.
Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Paminėtina, kad vertinamu projektu į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas, tačiau šie siūlymai vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše, o Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių. Pritarti
3Komiteto sprendimas:
3.1.
Komiteto sprendimas:
straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 3.2. Atkreipia Seimo dėmesį, kad 2020-05-12 yra registruotas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl projekto XIIIP-4006(2) 2 straipsnio ir kuriuo (jei jis būtų priimtas) 3.1. punkte nurodytas prieštaravimas būtų pašalintas. Pritarus šiam Seimo narės pasiūlymui būtų išvengta projekto XIIIP-4006(2) nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-05-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai Viktorija Staugaitytė ir Pranas Žukauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-04 1.
Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį, be kita ko, diplomato pareigas. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas dirbti diplomatinėje tarnyboje (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję diplomatų pareigas ir norėję likti dirbti diplomatinėje tarnyboje, arba ketinę ateityje stoti į diplomatinę tarnybą, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai.
Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Paminėtina, kad vertinamu projektu į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas, tačiau šie siūlymai vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše, o Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė