Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) siekia vykdyti, vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kituose įstatymuose gali būti numatyti atvejai, kai visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones trečiosioms valstybėms investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas ar konkreti veikla pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;“
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti Vyriausybė, ministras, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, taip pat valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4005(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kituose įstatymuose gali būti numatyti atvejai, kai visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones trečiosioms valstybėms investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas ar konkreti veikla, pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti Vyriausybė, ministras, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, taip pat valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto.“
Įstatymo papildymas 12¹straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:
„12¹straipsnis. Asmenų, kurie siekia vykdyti, vykdo veiklą nacionaliniam
saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra Asmenims, kurie siekia vykdyti (vykdo) veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra taikoma patikra, numatyta investuotojams šio įstatymo 12 straipsnyje.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto,
projekto IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas, kad kaimyninės trečiosios šalys, plėtodamos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos Respublikos interesus, ypač dėl statybos aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų ir savo įsipareigojimų šiose srityse, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šalia Lietuvos tankiai apgyvendintų teritorijų ir sostinės Vilniaus Baltarusijoje, Astravo rajone, statoma branduolinė elektrinė, kad Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje pradėta ir šiuo metu laikinai sustabdyta branduolinės elektrinės statyba, kurią vis dar planuojama tęsti, ir į šių veiksmų potencialias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, 2017 m. balandžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 413, 2017 m. birželio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos Įstatymą
„Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo
rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“. Šiuo įstatymu Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 739 patvirtino Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų planą, kurio 1 priemonės 1.3 papunktyje numatyta įvertinti energijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką reglamentuojančius teisės aktus ir prireikus juos patikslinti, užtikrinant, kad nuo Astravo AE eksploatavimo pradžios į rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos Respublikos. Atlikus Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką reglamentuojančių teisės aktų analizę, nustatyta, kad teisės aktuose būtina numatyti papildomas priemones, siekiant apriboti galimą tiesioginę ar netiesioginę elektros energijos importo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugiomis pripažintos branduolinės elektrinės, veiklą Lietuvoje. Kitaip tariant, minėti įstatymai numato, kad Astravo branduolinė elektrinė yra nesaugi, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai ir kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Tačiau nėra nustatyta, kad elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nėra numatyti naujų importo iš trečiosios šalies leidimų išdavimo ribojimai ar nustatytos išduotų leidimų galiojimo sąlygos.
Be to, kai elektros energijos importo veikla iš trečiosios šalies pripažįstama keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra numatytas mechanizmas už leidimų išdavimą atsakingoms institucijoms imtis įmanomų priemonių neleistinam elektros energijos importui sustabdyti.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymuose nustatyti papildomas priemones, apribojančias elektros energijos patekimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės:
elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė, panaikinimą nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikianti;
šalies išdavusi institucija būtų informuojama apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią ir tokią informaciją teiktų Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;
naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui;
galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, ar elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymuose nustatyti papildomas priemones, apribojančias elektros energijos patekimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės:
elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė, panaikinimą nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikianti;
šalies išdavusi institucija būtų informuojama apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią ir tokią informaciją teiktų Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;
naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui;
galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, ar elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tokius atvejus nustačius, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyti galimybę nedelsiant stabdyti leidimų galiojimą.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios pajėgumai (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negali būti naudojami trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, kad leidimas importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduodamas asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, arba asmenims, kurie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą visuomeninio tiekimo veiklos licenciją. Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nėra numatyti reikalavimai stabdyti ar panaikinti leidimo importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurios branduolinę elektrinę Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu yra pripažinęs nesaugia, galiojimą.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nėra numatyta galimybė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojo arba trečiosios valstybės investuotojo, kuris siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą persiunčiant tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia. Taip pat siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena. Elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma apriboti naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, siūloma papildyti visuomeninio elektros energijos tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklų reguliuojamos veiklos sąlygas nurodant nepirkti elektros energijos importui į Lietuvos Respubliką, prekybai ar tiekimui vartotojams iš asmenų, prekiaujančių elektros energija, pagaminta trečiojoje šalyje, kurioje veikiančią branduolinę elektrinę Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu yra pripažinęs nesaugia. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės įvertinti, ar asmenys laikosi Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio į Lietuvos Respublikos elektros rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.
Nustačius tokius atvejus, tai yra paaiškėjus, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje, šią veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme nustatytus ribojimus elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, būtų nedelsiant stabdomas leidimo galiojimas, kaip tai siūloma numatyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Šie pakeitimai apribos elektros energijos importo veiklą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, taip pat galimybes asmenims per kitas valstybes tiekti elektros energiją, pagamintą trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galiojančio Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.
Siūlomais įstatymų pakeitimais iš esmės naujų draudimų, galinčių turėti įtakos elektros energijos sektoriui, nėra numatoma, o detalizuojamos galiojančio draudimo įgyvendinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti nenumatoma. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr.
IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu yra tikslinama sąvokos „Investuotojas“ apibrėžtis, nustatant, kad, be kita ko, tai yra ir „Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris siekia vykdyti, vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui“. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakoreguoti:
1) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829;
2) Ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nacionalinis saugumas, elektros energija, importas, leidimas, Astravo AE. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, papildant ją nauju 6 punktu. Projekto nuostata diskutuotina. Investuotoju pagal kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas yra laikomas asmuo, kuris ketina investuoti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ar įsigyti teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad investuotoju yra ir tas asmuo, kuris vykdo ar siekia vykdyti veiklą, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Manytume, kad tuo atveju, kai asmuo siekia vykdyti įstatymu uždraustą veiklą, pakanka kompetentingai institucijai pateikti atsakymą, jog tokia veikla Lietuvos Respublikos negali būti vykdoma ir jokios tolesnės tokio asmens patikros procedūros neturi būti atliekamos, nes jos būtų perteklinės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje, siekiant teisės normos aiškumo, prieš žodžius „konkreti veikla“ įrašytini žodžiai „negali būti vykdoma“. 2. Projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 12¹ straipsnyje, siekiant teisės normos aiškumo, vietoj formuluotės „yra taikoma patikra“ įrašytina formuluotė „mutatis mutandis taikoma patikra“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, AB
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22. 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, papildant ją nauju 6 punktu. Projekto nuostata diskutuotina. Investuotoju pagal kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas yra laikomas asmuo, kuris ketina investuoti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ar įsigyti teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą.
Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad investuotoju yra ir tas asmuo, kuris vykdo ar siekia vykdyti veiklą, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Manytume, kad tuo atveju, kai asmuo siekia vykdyti įstatymu uždraustą veiklą, pakanka kompetentingai institucijai pateikti atsakymą, jog tokia veikla Lietuvos Respublikos negali būti vykdoma ir jokios tolesnės tokio asmens patikros procedūros neturi būti atliekamos, nes jos būtų perteklinės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Nepritarti Projektu siūloma nustatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija), siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veiklą, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra galimybės numatyti visų atvejų ir būdų, kuriais naudojantis Lietuvos elektros rinkoje veikiantys asmenys galėtų patiekti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Galimi įvairūs elektros energijos prekybos mechanizmai ir vien tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos turimų priemonių ar informacijos, gali nepakakti siekiant išsiaiškinti ar planuojama vykdyti ar vykdoma tam tikrų asmenų veikla yra nekelianti grėsmių nacionaliniam saugumui ir nepažeidžianti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo (toliau – Būtinųjų priemonių įstatymas) reikalavimų.
Taigi projektu siūloma sudaryti galimybes Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Komisiją siekiant įvertinti, ar asmenys laikosi Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimų. Paaiškėjus, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje, šią veiklą vykdo pažeisdamas Būtinųjų priemonių įstatyme nustatytus reikalavimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba stabdytų atitinkamo leidimo galiojimą. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29. Įvertinome Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4005 atitiktį Europos Sąjungos teisei. Kadangi Projektu Nr. XIIIP-4005 siūlomas reguliavimas iš esmės derinamas su kitame Projekte Nr. XIIIP-4002 siūlomomis priemonėmis, pastabos ir pasiūlymai pateikti Projektui Nr. XIIIP-4002 yra aktualūs ir Projektui Nr. XIIIP-4005. Nepritarti Žr. argumentus ties LRSK Teisės departamento ir TM Europos teisės departamento pateiktomis pastabomis dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4002. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4005 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Ekonomikos komitetas
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič, Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, LITGRID AB Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius, UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, papildant ją nauju 6 punktu. Projekto nuostata diskutuotina.
Investuotoju pagal kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas yra laikomas asmuo, kuris ketina investuoti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ar įsigyti teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad investuotoju yra ir tas asmuo, kuris vykdo ar siekia vykdyti veiklą, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Manytume, kad tuo atveju, kai asmuo siekia vykdyti įstatymu uždraustą veiklą, pakanka kompetentingai institucijai pateikti atsakymą, jog tokia veikla Lietuvos Respublikos negali būti vykdoma ir jokios tolesnės tokio asmens patikros procedūros neturi būti atliekamos, nes jos būtų perteklinės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti Siūlome:
projekto 1 straipsnį. 2. Buvusius 2-4 įstatymo projekto straipsnius laikyti atitinkamai 1-3 įstatymo projekto straipsniais. 3. Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, kuriuo įstatymo projektas papildomas nauju 12¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4. Įstatymo papildymas 12¹straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:
„12¹straipsnis. Asmenų, kurie siekia vykdyti, vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti
strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra Asmenims, kurie siekia vykdyti (vykdo) veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra taikoma patikra, numatyta investuotojams šio įstatymo 12 straipsnyje.“
4Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. 5. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 4. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29 Įvertinome Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4005 atitiktį Europos Sąjungos teisei. Kadangi Projektu Nr. XIIIP-4005 siūlomas reguliavimas iš esmės derinamas su kitame Projekte Nr. XIIIP-4002 siūlomomis priemonėmis, pastabos ir pasiūlymai pateikti Projektui Nr. XIIIP-4002 yra aktualūs ir Projektui Nr. XIIIP-4005. Pritarti Žr. komentarus dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4002 pateiktų pastabų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-11-27 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4005 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4005(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr.
ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė