Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą persiunčiant tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies,
kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
Informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš trečiosios šalies perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį trečiosios šalies elektros energetikos sistemoje. Nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena. Nauji leidimai importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, nėra išduodami.“
straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4002(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo
nesaugia sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla apima elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tiekimą persiunčiant ją tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą, siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka.“
1Papildyti 4 straipsnį 2 dalimi:
„2.
Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nuo įstatyme, kuriuo Seimas pripažino trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nurodytos datos, o jeigu data nenurodyta – nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios. Informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš trečiosios šalies perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį trečiosios šalies elektros energetikos sistemoje. Nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena. Nauji leidimai importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, nėra išduodami.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto,
projekto IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas, kad kaimyninės trečiosios šalys, plėtodamos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos Respublikos interesus, ypač dėl statybos aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų ir savo įsipareigojimų šiose srityse, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šalia Lietuvos tankiai apgyvendintų teritorijų ir sostinės Vilniaus Baltarusijoje, Astravo rajone, statoma branduolinė elektrinė, kad Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje pradėta ir šiuo metu laikinai sustabdyta branduolinės elektrinės statyba, kurią vis dar planuojama tęsti, ir į šių veiksmų potencialias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, 2017 m. balandžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 413, 2017 m. birželio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos Įstatymą
„Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo
rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“. Šiuo įstatymu Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 739 patvirtino Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų planą, kurio 1 priemonės 1.3 papunktyje numatyta įvertinti energijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką reglamentuojančius teisės aktus ir prireikus juos patikslinti, užtikrinant, kad nuo Astravo AE eksploatavimo pradžios į rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos Respublikos. Atlikus Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką reglamentuojančių teisės aktų analizę, nustatyta, kad teisės aktuose būtina numatyti papildomas priemones, siekiant apriboti galimą tiesioginę ar netiesioginę elektros energijos importo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugiomis pripažintos branduolinės elektrinės, veiklą Lietuvoje. Kitaip tariant, minėti įstatymai numato, kad Astravo branduolinė elektrinė yra nesaugi, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai ir kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Tačiau nėra nustatyta, kad elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nėra numatyti naujų importo iš trečiosios šalies leidimų išdavimo ribojimai ar nustatytos išduotų leidimų galiojimo sąlygos.
Be to, kai elektros energijos importo veikla iš trečiosios šalies pripažįstama keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra numatytas mechanizmas už leidimų išdavimą atsakingoms institucijoms imtis įmanomų priemonių neleistinam elektros energijos importui sustabdyti.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymuose nustatyti papildomas priemones, apribojančias elektros energijos patekimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės:
elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė, panaikinimą nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikianti;
šalies išdavusi institucija būtų informuojama apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią ir tokią informaciją teiktų Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;
naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui;
galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, ar elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymuose nustatyti papildomas priemones, apribojančias elektros energijos patekimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės:
elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė, panaikinimą nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikianti;
šalies išdavusi institucija būtų informuojama apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią ir tokią informaciją teiktų Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;
naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui;
galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veiklą, ar elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tokius atvejus nustačius, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyti galimybę nedelsiant stabdyti leidimų galiojimą.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios pajėgumai (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negali būti naudojami trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, kad leidimas importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduodamas asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, arba asmenims, kurie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą visuomeninio tiekimo veiklos licenciją. Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nėra numatyti reikalavimai stabdyti ar panaikinti leidimo importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurios branduolinę elektrinę Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu yra pripažinęs nesaugia, galiojimą.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nėra numatyta galimybė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojo arba trečiosios valstybės investuotojo, kuris siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą persiunčiant tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia. Taip pat siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena. Elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma apriboti naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių išdavimą, kai elektros energijos importo veikla iš konkrečios trečiosios šalies yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, siūloma papildyti visuomeninio elektros energijos tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklų reguliuojamos veiklos sąlygas nurodant nepirkti elektros energijos importui į Lietuvos Respubliką, prekybai ar tiekimui vartotojams iš asmenų, prekiaujančių elektros energija, pagaminta trečiojoje šalyje, kurioje veikiančią branduolinę elektrinę Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu yra pripažinęs nesaugia. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės įvertinti, ar asmenys laikosi Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio į Lietuvos Respublikos elektros rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.
Nustačius tokius atvejus, tai yra paaiškėjus, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje, šią veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme nustatytus ribojimus elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, būtų nedelsiant stabdomas leidimo galiojimas, kaip tai siūloma numatyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Šie pakeitimai apribos elektros energijos importo veiklą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, taip pat galimybes asmenims per kitas valstybes tiekti elektros energiją, pagamintą trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galiojančio Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.
Siūlomais įstatymų pakeitimais iš esmės naujų draudimų, galinčių turėti įtakos elektros energijos sektoriui, nėra numatoma, o detalizuojamos galiojančio draudimo įgyvendinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti nenumatoma. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr.
IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu yra tikslinama sąvokos „Investuotojas“ apibrėžtis, nustatant, kad, be kita ko, tai yra ir „Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris siekia vykdyti, vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui“. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakoreguoti:
1) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829;
2) Ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nacionalinis saugumas, elektros energija, importas, leidimas, Astravo AE. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šalies branduolinę elektrinę nesaugia, uždrausti elektros energijos importą iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tai yra neleisti patekti į Lietuvos Respublikos rinką toje trečiojoje šalyje pagamintai elektros energijai (persiunčiant tiesiogiai ar tranzitu per kitos valstybės elektros energijos sistemą) ir ją realizuoti, įskaitant prekybą dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą. Tokiu būdu siūloma Lietuvai vienašališkai nustatyti elektros energijos importo draudimą iš atitinkamos trečiosios šalies tiek tiesiogiai, tiek ir per kitų valstybių narių elektros energetikos sistemas. Siūlomų naujų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taikymo galimumą, būtinumą ir proporcingumą bei galimas jų pasekmes reikėtų įvertinti žemiau nurodytais aspektais. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energijos rinka yra sudėtinė Europos Sąjungos elektros energijos rinkos dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį, pagal kurį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje, ir 4 straipsnį, pagal kurį energetikos sritis priskiriama pasidalinamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 35 straipsniai draudžia kiekybinius importo ir eksporto apribojimus tarp valstybių narių, išskyrus 36 straipsnyje numatytą atvejį – jei tai pateisinama visuomenės saugumo sumetimais. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, 3 straipsnio 4 dalyje dalyje nurodyta veikla yra kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant nesaugios branduolinės elektrinės sąvoką yra nustatyta: „Nesaugi branduolinė elektrinė – kaimyninėje trečiojoje šalyje statoma ar veikianti branduolinė elektrinė, kurią projektuojant, įrengiant ar eksploatuojant nebuvo laikomasi aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, tarptautinės konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.“ (pabraukta mūsų). Siūlytina suderinti nurodytas galiojančio įstatymo ir projekto nuostatas. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nustatyti imperatyvų draudimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė.
Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Projekto ir galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatos derintinos tarpusavyje. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti: „<...> taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ Pastebėtina, jog pagal Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, importuojama ir eksportuojama elektros energija prekiaujama tik biržoje. Taigi svarstytinas projekto ir nurodyto galiojančio įstatymo teisės normų tarpusavio suderinamumas. Jeigu šiuo atveju turimos omenyje kitos dvišalės sutartys nei nurodytos Elektros energetikos įstatyme, vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 5. Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „elektros energijos <...> patiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą“. Tuo tarpu kartu su projektu teikiamame Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4004, vartojama formuluotė „elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos energijos rinką“. Siūlytina projektų nuostatas derinti tarpusavyje. 6. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2.
Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.<...>“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą. (2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai). Be to, pastebėtina, kad Seimas 2017 m. birželio 15 d. priėmė įstatymą Dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimas nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai Nr. XIII-451. Taigi, priėmus vertinamu projektu teikiamą įstatymą gali būti neaišku, kaip turėtų būti taikoma nurodyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kai įstatymas dėl pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia priimtas ir įsigaliojęs iki elektrinės veiklos pradžios. 7.
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl leidimų importuoti elektros energiją panaikinimo nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios reikėtų taikyti kartu su galiojančio įstatymo 5 straipsnio, kuris nustato apsaugos priemonių įgyvendinimo nuostatas ir etapus, 1 dalies nuostata:
„Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę
elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per tris mėnesius parengia ir patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių įgyvendinimo planą (toliau – priemonių planas), koordinuoja ir prižiūri jo įgyvendinimą“ bei kitomis 5 straipsnio nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BŪTINŲJŲ PRIEMONIŲ, SKIRTŲ APSISAUGOTI NUO TREČIŲJŲ ŠALIŲ NESAUGIŲ BRANDUOLINIŲ ELEKTRINIŲ KELIAMŲ GRĖSMIŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-306
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, AB
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, uždrausti elektros energijos importą iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tai yra neleisti patekti į Lietuvos Respublikos rinką toje trečiojoje šalyje pagamintai elektros energijai (persiunčiant tiesiogiai ar tranzitu per kitos valstybės elektros energijos sistemą) ir ją realizuoti, įskaitant prekybą dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą. Tokiu būdu siūloma Lietuvai vienašališkai nustatyti elektros energijos importo draudimą iš atitinkamos trečiosios šalies tiek tiesiogiai, tiek ir per kitų valstybių narių elektros energetikos sistemas. Siūlomų naujų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taikymo galimumą, būtinumą ir proporcingumą bei galimas jų pasekmes reikėtų įvertinti žemiau nurodytais aspektais. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energijos rinka yra sudėtinė Europos Sąjungos elektros energijos rinkos dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį, pagal kurį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje, ir 4 straipsnį, pagal kurį energetikos sritis priskiriama pasidalinamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 35 straipsniai draudžia kiekybinius importo ir eksporto apribojimus tarp valstybių narių, išskyrus 36 straipsnyje numatytą atvejį – jei tai pateisinama visuomenės saugumo sumetimais. Atsižvelgti Projektu nenumatomi nauji ribojimai elektros energijai patekti į Lietuvos rinką, o tik detalizuojamos jau galiojančios teisės normos.
Ribojimai elektros energijai patekti į Lietuvos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, jau yra nustatyti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 (toliau – Būtinųjų priemonių įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje: „Į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės [...]“. Pažymėtina, kad minėto Būtinųjų priemonių įstatymo normų atitikimas Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos teisei buvo nagrinėtas dar 2017 metais, kuomet buvo svarstomas ir priimtas Būtinųjų priemonių įstatymas Nr. XIII-306. 2017 m. gegužės mėn. vyko konsultacijos su Europos Komisija, kurių metu Europos Komisijos atstovams buvo pristatytos Būtinųjų priemonių įstatymo nuostatos ir pagrindai. Taip pat yra žinoma, kad bent vienas elektros energijos tiekėja užsiimantis ir elektros energijos importo iš trečiųjų šalių veiklą yra kreipęsis į Europos Komisiją su prašymu įvertinti Lietuvos teisės aktų atitiktį Europos Sąjungos teisei. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, remdamasi savo ruožtu atliktu tyrimu arba atskirų piliečių ar įmonių skundais, kai šalies narės teisės aktai neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Tačiau iki šiol iš Europos Komisijos nėra gauta oficialių paklausimų ar prieštaravimų dėl šio įstatymo. Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad nei Būtinųjų priemonių įstatymu, nei šiuo Projektu nėra numatyta priemonių, kurios kaip nors ribotų elektros pralaidumų dydį tarp valstybių narių.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projekto siūlomos nuostatos neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 35 straipsnių reikalavimams, o įstatymu nustatyti ribojimai atitinka šios sutarties 36 straipsnyje numatytas išimtis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta veikla yra kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo
yra nustatyta: „Nesaugi branduolinė elektrinė – kaimyninėje trečiojoje šalyje statoma ar veikianti branduolinė elektrinė, kurią projektuojant, įrengiant ar eksploatuojant nebuvo laikomasi aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, tarptautinės konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.“ (pabraukta mūsų). Siūlytina suderinti nurodytas galiojančio įstatymo ir projekto nuostatas. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „[...] taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22. 1 3.
1
straipsnio 4 dalyje siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nustatyti imperatyvų draudimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Projekto ir galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatos derintinos tarpusavyje. Nepritarti Pažymėtina, kad šiuo atveju gali patekti tik elektros energija, kuri yra būtina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, bet tai nebūtų elektros energijos patiekimas siekiant realizuoti šią elektros energiją Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, ar prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla, kaip siūloma nustatyti projekto
kanceliarijos Teisės departamentas,
trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ Pastebėtina, jog pagal Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, importuojama ir eksportuojama elektros energija prekiaujama tik biržoje. Taigi svarstytinas projekto ir nurodyto galiojančio įstatymo teisės normų tarpusavio suderinamumas. Jeigu šiuo atveju turimos omenyje kitos dvišalės sutartys nei nurodytos Elektros energetikos įstatyme, vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina.
Nepritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje minima elektros energijos prekybos dvišalių sutarčių pagrindu veikla galima elektros energijos prekybos tarp valstybių narių atveju, o ne elektros energijos importo iš trečiųjų šalių. Taigi siūloma nuostata atitinka Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus, kad tiekėjai Lietuvos vidaus elektros energijos rinkoje prekiauja elektros energija biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis, o importuojama elektros energija (patenkančia iš trečiųjų šalių) prekiaujama tik biržoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „elektros energijos <...> patiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą“. Tuo tarpu kartu su projektu teikiamame Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4004, vartojama formuluotė „elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos energijos rinką“. Siūlytina projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti Projekto 1 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį:
„4. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą.
Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą persiunčiant tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla apima elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tiekimą persiunčiant ją tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą, siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka.“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2.
Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.<...>“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą. (2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai). Be to, pastebėtina, kad Seimas 2017 m. birželio 15 d. priėmė įstatymą Dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimas nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai Nr. XIII-451. Taigi, priėmus vertinamu projektu teikiamą įstatymą gali būti neaišku, kaip turėtų būti taikoma nurodyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kai įstatymas dėl pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia priimtas ir įsigaliojęs iki elektrinės veiklos pradžios. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti 2 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį: „2.
Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nuo įstatyme, kuriuo Seimas pripažino trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nurodytos datos, o jeigu ji nenurodyta – nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia. [...]“. Dėl naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į esamą situaciją, į vystomus AE projektus trečiosiose šalyse, kuriems gali būti taikomos Būtinųjų priemonių įstatymo nuostatos, aktuali yra tik Astravo AE. Astravo AE šiuo metu nėra veikianti, šiuo metu viešai deklaruojama galima jos veiklos pradžia yra 2020 m. I ketv., todėl siūloma nustatyti teisinio reguliavimo pakeitimų įsigaliojimo data sudarys sąlygas asmenims susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu ir pasirengti numatomiems pakeitimams. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22. 2 7.
2
panaikinimo nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios reikėtų taikyti kartu su galiojančio įstatymo 5 straipsnio, kuris nustato apsaugos priemonių įgyvendinimo nuostatas ir etapus, 1 dalies nuostata:
„Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies
branduolinę elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per tris mėnesius parengia ir patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių įgyvendinimo planą (toliau
Leidimų importuoti elektros energiją panaikinimas ir Būtinųjų priemonių įstatyme numatyto apsaugos priemonių plano rengimas ir įgyvendinimas yra tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios ir viena kitai neprieštaraujančios priemonės. Priemonių planas rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į Būtinųjų priemonių įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinųjų sąlygų. Šiame priemonių plane yra nustatyti veiksmai, veiksmų vykdytojai ir įvykdymo terminai. Leidimų importuoti elektros energiją panaikinimas vykdomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nepriklausimai nuo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo. 8. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29. Įvertinę Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4002 atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas. 1.
siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, uždrausti elektros energijos importą ir prekybą iš šios trečiosios šalies, persiunčiant elektros energiją tiesiogiai ar tranzitu per kitas valstybes. Be to, Projektu siūloma nesaugių elektrinių energijos importo ir prekybos veiklas laikyti keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui. Atsižvelgdami į tai, kad šis draudimas taikytinas pagal elektros energijos kilmės požymį, t.y. elektros energijai, pagamintai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija į Lietuvos Respublikos rinką pateks ne tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Tokiais atvejais, prekybai elektros energija taikytinos Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklės. Pagal bendruosius vidaus rinkos veikimo principus trečiųjų šalių prekės, o elektros energija remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra laikoma preke, patekusios į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje turi būti traktuojamos taip pat kaip ir iš Europos Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje vidaus rinkoje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomos ir prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių, jei jos yra laisvoje apyvartoje. Taigi, tais atvejais, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, draudimas prekiauti šia elektros energija laikytinas kiekybiniais importo apribojimais, kurie pagal minėtą SESV 34 straipsnį yra draudžiami.
Importo kiekybiniai apribojimai vidaus rinkoje galėtų būti pateisinami, jeigu jais siekiama SESV 36 straipsnyje nustatytų pagrindų arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotų bendrųjų privalomojo pobūdžio reikalavimų. Šiuo atveju, Projektu siekiama užtikrinti nacionalinį ir visuomenės saugumą, todėl jis galėtų atitikti pripažintą bendrojo intereso tikslą. Nepaisant to, kad Projekte siūlomu reguliavimu siekiama Sąjungos teisę atitinkančio tikslo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės, kuriomis būtų ribojamas laivas prekių judėjimas, privalo atitikti proporcingumo principą. Mūsų nuomone, vertinant proporcingumo klausimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad taikant elektros energijos importo draudimą, pirma, galėtų būti iš esmės apribota Lietuvos elektros energetikos rinka (elektros energijos importo ir prekybos galimybės). Atsižvelgiant į tai, kad technologinėmis priemonėmis neįmanoma nustatyti elektros energijos kilmės, de facto vadovaujantis projekto nuostatomis turėtų būti ribojama ar nutraukiama prekyba su valstybėmis narėmis, į kurių rinkas pateks aptariama elektros energija; antra, neaišku kaip būtų užtikrinamas siūlomo draudimo įgyvendamas tuo atveju, jeigu vienoje valstybėje narėje veiktų keli operatoriai ir tik dalis jų prekiautų iš nesaugios elektrinės įsigyta elektros energija. Projektas nereglamentuoja, ar tokiu atveju būtų taikomas visiškas importo draudimas iš šios valstybės narės, ar tik iš atskirų ūkio subjektų. Reikėtų turėti omenyje, kad energijos tiekimo sandoriai ir pirkimo-pardavimo sutartys nėra viešos ir, paprastai, bus saugomos kaip komercinė paslaptis.
Atskirais atvejais, Lietuvos institucijos, perdavimo sistemos operatorius ar energetikos įmonės net neturės duomenų apie kitoje valstybėje narėje įsteigtų įmonių sandorius su trečiosios šalies nesaugia elektrine; trečia, neįvertintas Projektu siūlomo teisinio reguliavimo poveikis elektros energijos prekybai biržose; ketvirta, kadangi siūlomu reguliavimu nustatomi ribojimai potencialiai gali paveikti prekybą elektros energija su kitomis ES valstybėmis narėmis, tai gali turėti neigiamos įtakos regiono elektros tinklų sinchronizavimo projektams. Sinchronizacijos projektais siekiama valstybių narių rinkų integracijos, įskaitant ir laisvos prekybos vidaus rinkoje skatinimo, o projekte numatytų galimų prekybos ribojimų įgyvendinimas gali sutrukdyti siekti šio tikslo. Apibendrindami tai kas nurodyta, pažymime, kad Projekte ar jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip siūlomos teisinio reguliavimo priemonės galėtų būti įgyvendinamos praktikoje, t. y. kokio pobūdžio ribojimai galėtų būti taikomi (dalinis ar absoliutus elektros prekybos ribojimas su valstybe nare, kuri persiunčia tranzitu elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė). Atsižvelgdami į tai manome, jog Projektu siūlomos priemonės negali būti laikomos suderinamomis su Europos Sąjungos teise tol, kol nebus išsamiai įvertintas ir įrodytas šių priemonių proporcingumas. Nepritarti Žr. argumentus ties LRSK Teisės departamento pastaba Nr. 1. Taip pat pažymėtina, kad Projektu nėra siekiama apriboti elektros energijos prekybos biržoje ar elektros energijos prekybos tarp valstybių narių ar trečiųjų šalių.
Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo
importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla [...] taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla), kurios pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Elektros energijos prekybai biržoje Projekte numatyti pakeitimai įtakos neturės. Kartu teikiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės įvertinti, ar asmenys laikosi Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio į Lietuvos Respublikos elektros rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.
Nustačius tokius atvejus, tai yra paaiškėjus, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje, šią veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme nustatytus ribojimus elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, būtų nedelsiant stabdomas leidimo galiojimas. 9. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29. 2. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas turės tiesioginės įtakos prekybos taisyklėms su trečiosiomis valstybėmis ir gali turėti įtakos Europos Sąjungos bendrai prekybos politikai, vadovaudamiesi SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu, kuriuo Europos Sąjungai yra suteikta išimtinė kompetencija bendros prekybos politikos srityje, manome, kad Projektas turi būti suderintas su Europos Komisija. Atsižvelgti Žr. argumentus ties LRSK Teisės departamento pastaba Nr. 1. 10. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29. 3. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad draudimui tiesiogiai prekiauti su trečiąja šalimi taikomos pasaulinės prekybos ribojimo taisyklės, nustatytos Pasaulio prekybos organizacijos. Atsižvelgti Žr. argumentus ties LRSK Teisės departamento pastaba Nr. 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo
projektui Nr. XIIIP-4002 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Ekonomikos komitetas
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič, Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, LITGRID AB Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius, UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, uždrausti elektros energijos importą iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tai yra neleisti patekti į Lietuvos Respublikos rinką toje trečiojoje šalyje pagamintai elektros energijai (persiunčiant tiesiogiai ar tranzitu per kitos valstybės elektros energijos sistemą) ir ją realizuoti, įskaitant prekybą dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veiklą. Tokiu būdu siūloma Lietuvai vienašališkai nustatyti elektros energijos importo draudimą iš atitinkamos trečiosios šalies tiek tiesiogiai, tiek ir per kitų valstybių narių elektros energetikos sistemas. Siūlomų naujų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taikymo galimumą, būtinumą ir proporcingumą bei galimas jų pasekmes reikėtų įvertinti žemiau nurodytais aspektais. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energijos rinka yra sudėtinė Europos Sąjungos elektros energijos rinkos dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį, pagal kurį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje, ir 4 straipsnį, pagal kurį energetikos sritis priskiriama pasidalinamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 35 straipsniai draudžia kiekybinius importo ir eksporto apribojimus tarp valstybių narių, išskyrus 36 straipsnyje numatytą atvejį – jei tai pateisinama visuomenės saugumo sumetimais. Nepritarti Projektu nenumatomi nauji ribojimai elektros energijai patekti į Lietuvos rinką, o tik detalizuojamos jau galiojančios teisės normos.
Ribojimai elektros energijai patekti į Lietuvos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, jau yra nustatyti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo NR. XIII-306 (toliau – Būtinųjų priemonių įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje: „Į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės [...]“. Pažymėtina, kad minėto Būtinųjų priemonių įstatymo normų atitikimas Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos teisei buvo nagrinėtas dar 2017 metais, kuomet buvo svarstomas ir priimtas Būtinųjų priemonių įstatymo projektas. 2017 m. gegužės mėn. vyko konsultacijos su Europos Komisija, kurių metu Europos Komisijos atstovams buvo pristatytos Būtinųjų priemonių įstatymo nuostatos ir pagrindai. Taip pat yra žinoma, kad bent vienas elektros energijos tiekėjas, užsiimantis ir elektros energijos importo iš trečiųjų šalių veikla, yra kreipęsis į Europos Komisiją su prašymu įvertinti Lietuvos teisės aktų atitiktį Europos Sąjungos teisei. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, remdamasi savo ruožtu atliktu tyrimu arba atskirų piliečių ar įmonių skundais, kai šalies narės teisės aktai neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Tačiau iki šiol iš Europos Komisijos nėra gauta oficialių paklausimų ar prieštaravimų dėl šio įstatymo. Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad nei Būtinųjų priemonių įstatymu, nei šiuo Projektu nėra numatyta priemonių, kurios kaip nors ribotų elektros pralaidumų dydį tarp valstybių narių.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projekto siūlomos nuostatos neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 35 straipsnių reikalavimams, o įstatymu nustatyti ribojimai atitinka šios sutarties 36 straipsnyje numatytas išimtis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta veikla yra kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant nesaugios branduolinės elektrinės sąvoką yra nustatyta: „Nesaugi branduolinė elektrinė – kaimyninėje trečiojoje šalyje statoma ar veikianti branduolinė elektrinė, kurią projektuojant, įrengiant ar eksploatuojant nebuvo laikomasi aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, tarptautinės konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.“ (pabraukta mūsų). Siūlytina suderinti nurodytas galiojančio įstatymo ir projekto nuostatas. Pritarti Siūlome įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą.
Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla apima elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tiekimą persiunčiant ją tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą, siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nustatyti imperatyvų draudimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Projekto ir galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatos derintinos tarpusavyje.
Nepritarti Galiojančio Būtinųjų priemonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad į Lietuvos rinką gali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, būtina Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju gali patekti tik elektros energija, kuri yra būtina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, bet tai nebūtų elektros energijos patiekimas siekiant realizuoti šią elektros energiją Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje, ar prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla, kaip siūloma nustatyti projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti: „<...> taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ Pastebėtina, jog pagal Elektros energetikos įstatymo
prekiaujama tik biržoje. Taigi svarstytinas projekto ir nurodyto galiojančio įstatymo teisės normų tarpusavio suderinamumas. Jeigu šiuo atveju turimos omenyje kitos dvišalės sutartys nei nurodytos Elektros energetikos įstatyme, vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Nepritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje minima elektros energijos prekybos dvišalių sutarčių pagrindu veikla galima elektros energijos prekybos iš valstybių narių atveju, o ne elektros energijos importo iš trečiųjų šalių.
Taigi siūloma nuostata atitinka Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus, kad Lietuvos vidaus elektros energijos rinkoje prekiauja elektros energija biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis, o importuojama elektros energija (patenkančia iš trečiųjų šalių) prekiaujama tik biržoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojama formuluotė „elektros energijos <...> patiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą“. Tuo tarpu kartu su projektu teikiamame Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4004, vartojama formuluotė „elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos energijos rinką“. Siūlytina projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti Žr. prie LRS Teisės departamento 2 pastabos siūlomą įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies formuluotę. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti: „2. Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.<...>“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą. (2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai). Be to, pastebėtina, kad Seimas 2017 m. birželio 15 d. priėmė įstatymą Dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimas nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai Nr. XIII-451. Taigi, priėmus vertinamu projektu teikiamą įstatymą gali būti neaišku, kaip turėtų būti taikoma nurodyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kai įstatymas dėl pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia priimtas ir įsigaliojęs iki elektrinės veiklos pradžios. Pritarti Siūlome įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nuo įstatyme, kuriuo Seimas pripažino trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, nurodytos datos, o jeigu data nenurodyta – nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios. Informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš trečiosios šalies perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį trečiosios šalies elektros energetikos sistemoje. Nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena. Nauji leidimai importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, nėra išduodami.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-212 7.
Neaišku, kaip projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl leidimų importuoti elektros energiją panaikinimo nedelsiant nuo nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios reikėtų taikyti kartu su galiojančio įstatymo 5 straipsnio, kuris nustato apsaugos priemonių įgyvendinimo nuostatas ir etapus, 1 dalies nuostata: „Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per tris mėnesius parengia ir patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių įgyvendinimo planą (toliau
Leidimų importuoti elektros energiją panaikinimas ir Būtinųjų priemonių įstatyme numatyto apsaugos priemonių plano rengimas ir įgyvendinimas yra tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios ir viena kitai neprieštaraujančios priemonės. Priemonių planas rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į Būtinųjų priemonių įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinųjų sąlygų. Šiame priemonių plane yra nustatyti veiksmai, veiksmų vykdytojai ir įvykdymo terminai. Leidimų importuoti elektros energiją panaikinimas vykdomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, vykdomas nepriklausimai nuo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4002 atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas. 1. Projektu siūloma, Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, uždrausti elektros energijos importą ir prekybą iš šios trečiosios šalies, persiunčiant elektros energiją tiesiogiai ar tranzitu per kitas valstybes. Be to, Projektu siūloma nesaugių elektrinių energijos importo ir prekybos veiklas laikyti keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui. Atsižvelgdami į tai, kad šis draudimas taikytinas pagal elektros energijos kilmės požymį, t.y. elektros energijai, pagamintai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija į Lietuvos Respublikos rinką pateks ne tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Tokiais atvejais, prekybai elektros energija taikytinos Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklės. Pagal bendruosius vidaus rinkos veikimo principus trečiųjų šalių prekės, o elektros energija remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra laikoma preke, patekusios į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje turi būti traktuojamos taip pat kaip ir iš Europos Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje vidaus rinkoje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje numatytą draudimą taikyti kiekybinius importo apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomos ir prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių, jei jos yra laisvoje apyvartoje.
Taigi, tais atvejais, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, draudimas prekiauti šia elektros energija laikytinas kiekybiniais importo apribojimais, kurie pagal minėtą SESV 34 straipsnį yra draudžiami. Importo kiekybiniai apribojimai vidaus rinkoje galėtų būti pateisinami, jeigu jais siekiama SESV 36 straipsnyje nustatytų pagrindų arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotų bendrųjų privalomojo pobūdžio reikalavimų. Šiuo atveju, Projektu siekiama užtikrinti nacionalinį ir visuomenės saugumą, todėl jis galėtų atitikti pripažintą bendrojo intereso tikslą. Nepaisant to, kad Projekte siūlomu reguliavimu siekiama Sąjungos teisę atitinkančio tikslo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės, kuriomis būtų ribojamas laivas prekių judėjimas, privalo atitikti proporcingumo principą. Mūsų nuomone, vertinant proporcingumo klausimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad taikant elektros energijos importo draudimą, pirma, galėtų būti iš esmės apribota Lietuvos elektros energetikos rinka (elektros energijos importo ir prekybos galimybės). Atsižvelgiant į tai, kad technologinėmis priemonėmis neįmanoma nustatyti elektros energijos kilmės, de facto vadovaujantis projekto nuostatomis turėtų būti ribojama ar nutraukiama prekyba su valstybėmis narėmis, į kurių rinkas pateks aptariama elektros energija; antra, neaišku kaip būtų užtikrinamas siūlomo draudimo įgyvendamas tuo atveju, jeigu vienoje valstybėje narėje veiktų keli operatoriai ir tik dalis jų prekiautų iš nesaugios elektrinės įsigyta elektros energija.
Projektas nereglamentuoja, ar tokiu atveju būtų taikomas visiškas importo draudimas iš šios valstybės narės, ar tik iš atskirų ūkio subjektų. Reikėtų turėti omenyje, kad energijos tiekimo sandoriai ir pirkimo-pardavimo sutartys nėra viešos ir, paprastai, bus saugomos kaip komercinė paslaptis. Atskirais atvejais, Lietuvos institucijos, perdavimo sistemos operatorius ar energetikos įmonės net neturės duomenų apie kitoje valstybėje narėje įsteigtų įmonių sandorius su trečiosios šalies nesaugia elektrine; trečia, neįvertintas Projektu siūlomo teisinio reguliavimo poveikis elektros energijos prekybai biržose; ketvirta, kadangi siūlomu reguliavimu nustatomi ribojimai potencialiai gali paveikti prekybą elektros energija su kitomis ES valstybėmis narėmis, tai gali turėti neigiamos įtakos regiono elektros tinklų sinchronizavimo projektams. Sinchronizacijos projektais siekiama valstybių narių rinkų integracijos, įskaitant ir laisvos prekybos vidaus rinkoje skatinimo, o projekte numatytų galimų prekybos ribojimų įgyvendinimas gali sutrukdyti siekti šio tikslo. Apibendrindami tai kas nurodyta, pažymime, kad Projekte ar jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip siūlomos teisinio reguliavimo priemonės galėtų būti įgyvendinamos praktikoje, t. y. kokio pobūdžio ribojimai galėtų būti taikomi (dalinis ar absoliutus elektros prekybos ribojimas su valstybe nare, kuri persiunčia tranzitu elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė).
Atsižvelgdami į tai manome, jog Projektu siūlomos priemonės negali būti laikomos suderinamomis su Europos Sąjungos teise tol, kol nebus išsamiai įvertintas ir įrodytas šių priemonių proporcingumas. Nepritarti Žr. LRS Teisės departamento 1 pastabos komentarus. Projektu nėra siekiama apriboti elektros energijos prekybos biržoje ar elektros energijos prekybos tarp valstybių narių ar trečiųjų šalių. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos konkrečios veiklos (elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla [...] taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla), kurios pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Elektros energijos prekybai biržoje įtakos Projekte numatyti pakeitimai neturės Kartu teikiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, siekiant atlikti asmenų, siekiančių vykdyti ar vykdančių veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės įvertinti, ar asmenys laikosi Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio į Lietuvos Respublikos elektros rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Nustačius tokius atvejus, tai yra paaiškėjus, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje, šią veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme nustatytus ribojimus elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, būtų nedelsiant stabdomas leidimo galiojimas
į tai, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas turės tiesioginės įtakos prekybos taisyklėms su trečiosiomis valstybėmis ir gali turėti įtakos Europos Sąjungos bendrai prekybos politikai, vadovaudamiesi SESV 3 straipsnio
išimtinė kompetencija bendros prekybos politikos srityje, manome, kad Projektas turi būti suderintas su Europos Komisija. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. LRS Teisės departamento 1 pastabos komentarus. 10. Lietuvos
reikėtų pažymėti, kad draudimui tiesiogiai prekiauti su trečiąja šalimi taikomos pasaulinės prekybos ribojimo taisyklės, nustatytos Pasaulio prekybos organizacijos. Nepritarti Žr. LRS Teisės departamento 1 pastabos komentarus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-11-27 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4002 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4002(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai: „už“ – 9,
„susilaikė“ – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė