Projekto Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 3 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO XIII-2244 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo XIII-2244 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą. 2018 m. Valstybės audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1, pateikiami duomenys, jog 2016 m. Lietuvoje buvo 1 28,1 tūkst. valstybės nekilnojamojo turto objektų, kuriuos valdė 726 turto valdytojai (ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos ir pan.) Šių objektų plotas – 10,4 mln. kv. m, likutinė vertė – 3,0 mlrd. Eur. Valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos 2016 m. sudarė beveik 180 mln. Eur. Tuo tarpu Turto banko metinėje ataskaitoje pateikiami duomenys, jog 2017 m. parduoti 289 nekilnojamojo turto objektai, 2018 m. – 417 valstybei nereikalingi nekilnojamojo turto objektai. Tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. eurų pajamų. Taip pat ataskaitoje pateikiami šiuo metu aktualiausi 2018 m. duomenys, kuriuose nurodoma, jog 2018 m. pabaigoje turto valdytojai iš viso valdė apie 10,3 mln. kv. metrų Lietuvoje registruoto valstybės nekilnojamojo turto ploto, kurio išlaikymas kainavo kiek daugiau nei 167 mln. eurų, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.
Lyginant 2016 m. ir 2018 m. duomenis, matome, kad nors buvo atsisakyta nemažai nereikalingo ir nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto, jo išlaikymo sąnaudos sumažėjo nežymiai (2016 m. siekė beveik 180 mln. eurų, 2018 m.
Įstatymų projektų tikslas – optimizuoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, įvedant nekilnojamojo turto mokestį valstybės bei savivaldybės įmonėms, biudžetinėms įstaigoms, kuris paskatins atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Valstybės kontrolės atstovais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertais. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-223 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą valstybės ar savivaldybių nekilnojamajam turtui. Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldybių įmonėms, biudžetinėms įstaigoms optimizuoti savo valdomą turtą, atsisakyti nereikalingų nekilnojamojo turto objektų, taip sutaupant bent 20 mln. eurų (jeigu būtų atsisakyta bent 10 proc. valstybės valdomo nekilnojamojo turto). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įvedus nekilnojamojo turto mokestį valstybės valdomam nekilnojamajam turtui, būtų galima atsisakyti idėjos apmokestinti Lietuvos viduriniosios klasės nekilnojamąjį turtą, kuri atsirado siekiant padidinti socialines išmokas.
Manome, jog pirmiausia valstybė turėtų imtis lyderystės ir atsisakyti savo neefektyviai valdomo nekilnojamojo turto – jį parduoti bei sumažinti šių objektų išlaikymo sąnaudas ir tik vėliau galvoti apie gyventojų nekilnojamojo turto ženklesnį apmokestinimą. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje padidėtų pardavimui skirtų objektų pasiūla, kuriuos verslas galėtų panaudoti daug efektyviau savo veikloms plėsti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Apmokestinus valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, jį valdančios įstaigos ir įmonės bus priverstos optimizuoti savo kaštus ir atsisakyti perteklinių, funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų. Skaičiuojama, jog pavykus atsisakyti bent 10 proc. valstybės valdomo nekilnojamojo turto, jo išlaikymui būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų kasmet, taip pat būtų gautos vienkartinės pajamos į valstybės biudžetą už šio turto pardavimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Nekilnojamojo turto mokestis, valstybės valdomas turtas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė ar savivaldybė gali būti ne tik nekilnojamojo turto savininkės, bet tam tikrais atvejais ir dalininkės. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra numatyta ir daugiau atvejų, kur nekilnojamasis turtas visiškai arba iš dalies priklauso valstybei arba savivaldybėms, tačiau būtų atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6, 12, 13, 14, 19 punktuose įvardintas nekilnojamasis turtas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų atitinkamai patikslinti. 1.2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad savivaldybių tarybos nustato konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie būna taikomi toje savivaldybės teritorijoje. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Priėmus projektu siūlomus pakeitimus, savivaldybių tarybos galėtų šias teises taikyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam ir jos patikėjimo teise valdomam, naudojamam ir disponuojamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam savivaldybės teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui, taigi išeitų, kad pats mokesčių mokėtojas (savivaldybė) nusistato mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį ar pats sau taiko šio mokesčio lengvatas.
Be to, pats siūlymas panaikinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui taikomas mokesčio lengvatas iš esmės reikštų tik papildomą lėšų perskirstymą. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų vieną iš teisėkūrai keliamų principų – efektyvumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte. 1.3. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto apmokestinimas turi įtakos ne tik valstybės ir savivaldybės įmonėms ar biudžetinėms įstaigoms, tačiau ir visiems subjektams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą valdyti turto patikėjimo, panaudos teise ar išsinuomoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip ir ar nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti mokamas, kai biudžetinė įstaiga suteiktų valstybės turtą panaudai kitam subjektui (pavyzdžiui, asociacijai). Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuri biudžetinė įstaiga turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jei viena biudžetinė įstaiga patikėjimo teise valdomą turtą suteiktų valdyti panaudos teise kitai biudžetinei įstaigai. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat nenustato, ar nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas, jei valstybės įmonė išsinuomotų turtą iš juridinio asmens, kuris nekilnojamojo turto mokesčio nemoka. 1.4. Teikiamas siūlymas svarstytinas ir tuo aspektu, kad siūlymas nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti valstybės ir savivaldybės turtą turėtų būti kompleksinis – keičiamos visos aktualios nuostatos keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Pavyzdžiui, keičiamame įstatyme nėra nuostatų, kaip atliekamas valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog didelė dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto jau dabar valdoma centralizuotai (valdytojas – valstybės įmonė), tačiau teikiamu projektu nepateikiama jokių siūlymų dėl centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu. Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu. 1.5. Pažymėtina, kad yra kitų subjektų, savo veikloje naudojančių ar galinčių naudoti valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, muziejai, bibliotekos ir kt.), tačiau dėl šių subjektų nėra siūloma nustatyti apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu lengvatų, nors sistemiškai vertinant su kitais atvejais, kai nekilnojamasis turtas neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, tokie siūlymai būtų objektyviai pagrįsti. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 3.
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4014, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra suplanuotos, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]