Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Kodeksą 357²straipsniu:
„357²straipsnis. Statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos
pažeidimas
pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, arba ūkio būdu statybą vykdančiam asmeniui nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos – dėl šio kodekso 95, 96, 97, 98, 98¹, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22, 23 dalyse, 308¹ straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 357², 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505,
nusižengimų;“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ ir 18²STRAIPSNIais įstatymo PROJEKTO IR
tikslai ir uždaviniai. 2019 m. liepos 17 d. Seime vyko Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos surengta konferencija „Kuo privaloma Statybininko kortelė naudinga valstybei, darbuotojams ir darbdaviams?“, kurios metu buvo nutarta inicijuoti su vadinamosios statybininko kortelės įvedimu susijusių įstatymo projektų parengimą. Paramą idėjai išreiškė ne tik Lietuvos statybininkų asociacija, bet ir konferencijoje dalyvavę profesinių sąjungų bei valstybės institucijų atstovai. Teikiamais projektais siekiama įpareigoti atsakingus asmenis vykdyti asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą bei užtikrinti ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijas, t. y. sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi ir kuri efektyviai veikia savanoriškumo principu. 2018 m. Lietuvos statybininkų asociacija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybine darbo inspekcija sudarė memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant šešėlinę ekonomiką, užtikrinant darbų saugą bei sąžiningą konkurenciją. Memorandume numatyta, kad šalys sieks, jog būtų centralizuotai kaupiama informacija apie subjektus, veikiančius statybos srityje, įskaitant individualią veiklą vykdančius asmenis (jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų darbuotojus, darbuotojų kvalifikaciją, darbų saugos žinias ir kt.) bei šiuo tikslu keisis turimais duomenimis.
Projektų rengimą paskatinusios priežastys:
1) šiuo metu statybos sektoriuje dirba apytiksliai 100 tūkst. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip trečdalis dirba individualiai pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę. Remiantis 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, statybos sektoriuje yra neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų. Apie
užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų. Kovojant su
„šešėliu“, valstybei trūksta instrumentų statybviečių kontrolei. 2) statybviečių
įrengimo ir saugos jose užtikrinimo reikalavimai yra reglamentuojami teisės aktais. Nepaisant to, statybos sektorius yra viena iš ūkio sričių, kur nelaimingų atsitikimų įvyksta daugiausiai. Būtina ieškoti papildomų instrumentų saugai statybvietėse užtikrinti. 3) pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ypatingųjų statinių rangovai privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojus. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC) vykdo ypatingojo statinio rangovų atestavimą ir išduoda atestatą, kuris patvirtina, kad atestato išdavimo metu rangovas atitinka keliamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą turėti darbuotojus. Tačiau vėliau, kai rangovas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar sudaro sutartį su užsakovu, niekas nebekontroliuoja, ar rangovas turi kompetentingus darbuotojus.
Tokiu būdu reikalavimas turėti darbuotojus lengvai apeinamas, o viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Nesant mechanizmo patikrinti, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, atsiranda šios pasekmės:
rizika, kad statybos darbai bus atlikti nekokybiškai arba iš viso neužbaigti. Tokiu būdu pažeidžiami perkančiųjų organizacijų ir privačių užsakovų interesai, neužtikrinami statinių kokybės reikalavimai kaip viešasis visos visuomenės interesas. Parengtų projektų tikslai (atitinkamai pagal projektų parengimą paskatinusias priežastis):
1) mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje;
2) didinti saugą statybvietėse;
3) sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus. Parengtų projektų uždaviniai (atitinkamai pagal projektų tikslus):
1) įteisinti instrumentą, padėsiantį valstybei kontroliuoti statybvietėse esančių asmenų buvimo laiką. Kartu patikslinti šiuo metu galiojantį statybvietės apibrėžimą.
Nustatyti administracinę atsakomybę, skatinančią laikytis statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos;
2) įteisinti instrumentą, padėsiantį rangovui kontroliuoti į statybvietes patenkančių asmenų kiekį bei jų teisę patekti į statybvietę;
3) įteisinti veiksmingą ypatingųjų statinių rangovų darbuotojų kompetencijų vertinimo ir patikrinimo mechanizmą. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius yra LR Seimo narys Algirdas Butkevičius. Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuojamasi su Lietuvos statybininkų asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Šiuo metu rangovams nėra pareigos vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Atskiri teisės aktai, siekdami įvairių tikslų, numato tokius kontrolės instrumentus:
1) Darbo kodeksas numato visiems darbdaviams pareigą vesti visų savo darbuotojų viso darbo laiko apskaitą, neišskiriant atskiro ūkio sektoriaus ar atskiros darbo funkcijų atlikimo vietos. 2) poįstatyminiai statybos teisės aktai numato reikalavimus, kaip turi būti įrengiama statybvietė siekiant užtikrinti saugą. Statybvietėse turi būti nustatytos pavojingos zonos, į kurias patekimas galimas tik su paskyra-leidimu. 3) poįstatyminiai statybos teisės aktai numato rangovo ir kitų statybos dalyvių pareigą tam tikrais atvejais pildyti statybos darbų žurnalą. Žurnalo paskirtis yra fiksuoti statybos darbų eigą. Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti darbuotojus vykdomų darbų sričiai. Šiuo metu yra taikomas privalomas ypatingojo statinio rangovų atestavimas, kurį vykdo SPSC.
SPSC išduoda atestatą, kuris patvirtina, kad atestato išdavimo metu rangovas atitinka keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą turėti darbuotojus. Tačiau vėliau, kai rangovas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar sudaro sutartį su užsakovu, niekas nebekontroliuoja, ar rangovas turi kompetentingus darbuotojus. Tokiu būdu reikalavimas turėti darbuotojus lengvai apeinamas. Be to, nėra mechanizmo, kaip patogiai šį reikalavimą galima būtų įgyvendinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą, taip pat teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri juos tvarkys ir neatlygintinai teiks valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu. Rangovas privalės vesti apskaitą tais atvejais, kai statybos darbams yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose. Informaciją apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus valstybė gaus iš IS „Infostatyba“. Jeigu rangovas pasitelks subrangovus, jis privalės vesti statybvietėje esančių subrangovų darbuotojų ir subrangovų (kai subrangovas yra fizinis asmuo) buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Jeigu statytojas (užsakovas) pasitelks kelis rangovus atskiriems darbams atlikti (taip pasitaiko individualioje statyboje, kai užsakovas atskiroms darbų grupėms samdo vis kitus specializuotus rangovus), tokiu atveju kiekvienas rangovas laiko apskaitą turės vesti savarankiškai rangovo buvimo statybvietėje metu.
Siekiant užkirsti kelią įstatymo apėjimui, nustatyta pareiga apskaityti bet kokių asmenų, o ne tik rangovo darbuotojų, buvimo statybvietėje laiką. Be to, šis reikalavimas atliks ne tik „šešėlio“ mažinimo funkciją, bet ir saugos statybvietėje gerinimo funkciją, kadangi bus kontroliuojamas bet kokių asmenų patekimas į statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 18 str. 9 dalį, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi rangovo pareigas. Todėl vykdant statybą ūkio būdu, buvimo statybvietėje laiko apskaitą turės vesti statytojas (užsakovas). Laiko apskaita bus vedama ir duomenys teikiami elektroninėmis priemonėmis. Numatyta, kad tvarkant ir teikiant duomenis turi būti užtikrinama, kad duomenys nebūtų neteisėtai sunaikinti ar pakeisti, sugadinti, neteisėtai pasisavinti, paskelbti, pateikti ar kitaip panaudoti. Rangovas, pageidaujantis gauti laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, už šias paslaugas turės sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą įmoką. Įmokos dydžio nustatymo metodiką siūloma nustatyti tokią pat, kokia šiuo metu nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje, t. y. laikantis nuostatos, kad įmoka turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Numatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Įstatymo projekte taip pat siūloma patikslinti statybvietės apibrėžimą, kadangi šiuo metu esantis apibrėžimas nėra išsamus.
Siūloma patikslinti, kad statybos darbų vieta apima ne tik tiesioginę darbų atlikimo vietą, bet ir čia įrengtą statybos produktų laikymo, taip pat darbo, poilsio, buities (pvz. vagonėlių), sanitarinių ir higienos priemonių laikymo zoną, taip pat čia esančią judėjimo kelių zoną. Jeigu statybvietė įrengiama ne konkrečias ribas turinčiame sklype, siūloma patikslinti, kad tokio žemės ploto priskyrimas statybvietei galimas ne tik susitarimu su žemės savininku, bet ir teisės aktu (pvz. kai administraciniu aktu nustatomas servitutas tiesti ir aptarnauti inžinierinius tinklus). Patikslinama, kad statybvietė gali būti ne tik statinyje, bet ir jo dalyje (kai darbai atliekami tik dalyje statinio) arba mišriai tiek statinyje, tiek žemės plote (jeigu ten atliekami darbai). Patikslinama, kad tais atvejais, kai nėra rengiamas projektas, statybvietės ribos nustatomos statytojo (užsakovo) ir rangovo susitarimu. Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybę už buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos pažeidimą siūloma nustatyti panašaus dydžio kaip yra šiuo metu už informacijos apie statybą nepateikimą (Administracinių nusižengimų kodekso 357 straipsnis), kadangi abu šie pažeidimai yra susiję su informacijos nepateikimu. Tačiau baudos už laiko apskaitos pažeidimą žemutinę ribą siūloma sumažinti, kad būtų platesnė baudos taikymo amplitudė, kadangi šio pažeidimo mastas gali ženkliai skirtis priklausomai nuo to, kokiam kiekiui asmenų nebuvo vedama laiko apskaita. Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Šiuo metu galiojančią ypatingojo statinio statybos rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų siūloma papildyti sąlyga, kad darbuotojų kompetencijos turi būti įvertintos.
Vertinamos bus kompetencijos toms kvalifikacijoms, kurios numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte (standartas įsigaliojo 2019 m. liepos 13 d.). Pareigą vertinti darbuotojų kompetencijas toms kvalifikacijoms, kurios nėra numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte, gali nustatyti kiti teisės aktai (pvz. suvirintojams, elektros energetikos darbuotojams). Kompetencijų vertinimas neprivalomas ypatingojo statinio rangovo darbuotojams, turintiems ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Manytina, kad atestuoto vadovo kompetencijos yra pakankamos, todėl iš naujo tikrinti netikslinga, nebent teisės aktai atskirais atvejais numatys kitaip (pvz. suvirintojams, elektros energetikos darbuotojams). Lietuvos statybininkų asociacija, įvertinusi ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, išduos darbuotojui tai patvirtinantį dokumentą - Statybininko kortelę (kortelės pavadinimas yra simbolinis). Statybininko kortelę bei duomenis apie darbuotojo kompetencijas bus privaloma pateikti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu, taip pat statytojui (užsakovui) jo pageidavimu. Asmuo, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje numatytas kompetencijų vertinimo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą įmoką.
Įmokos dydžio nustatymo metodiką siūloma nustatyti tokią pat, kokia šiuo metu nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje, t.y. laikantis nuostatos, kad įmoka turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Fizinių asmenų asmens duomenys tvarkomi, naudojami bei jų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Numatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų įsigaliojimas yra vėlesnis nei buvimo statybvietėje laiko apskaitos nuostatų įsigaliojimas, kadangi būtinas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kad ypatingojo statinio rangovai spėtų organizuoti savo darbuotojų kompetencijų vertinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamos įstatymų projektų priėmimo pasekmės – tai padidėjusi administracinė našta ir išlaidos statybos verslui, kadangi rangovams reikės įsigyti buvimo statybvietėje laiko apskaitos priemones ir vesti tokią apskaitą, o ypatingųjų statinių rangovams reikės organizuoti savo darbuotojų kompetencijų vertinimą.
Tačiau įstatymų projektuose siūlomų priemonių pagalba sumažinus statybos sektoriuje
„šešėlį“ ir užtikrinus viešųjų pirkimų užsakymų tolygesnį paskirstymą tarp
rangovų, sąžiningiems rangovams pagerės konkurencinė aplinka bei padidės galimybė gauti daugiau užsakymų. Tokiu būdu tikimasi, kad verslui nauda atsvers naštą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai. Buvimo statybvietėje laiko apskaita padidins nelegalaus darbo ir nelegalios individualios veiklos kontrolės galimybes statybos sektoriuje, todėl turėtų sumažėti „šešėlinei“ ekonomikai priskiriamų pažeidimų statybos sektoriuje. Įstatymų įtaka korupcijai. Ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimą atliekanti Lietuvos statybininkų asociacija privalės taikyti nešališkumo užtikrinimo priemones, kurios užtikrins objektyvų kompetencijų vertinimą visų rangovų darbuotojų atžvilgiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Buvimo statybvietėje laiko apskaita sumažins „šešėlinės“ ekonomikos mastą statybos sektoriuje, todėl sąžiningam verslui pagerės konkurencinė aplinka ir atsiras prielaidos plėtrai. Ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas padės mažinti nepatikimų ar nepajėgių atlikti darbus rangovų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, todėl sąžiningam statybos verslui pagerės konkurencinė aplinka, padidės galimybė gauti daugiau užsakymų, atsiras prielaidos plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Informacija pateikta Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymams nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nepareikalaus. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, pavedamos Lietuvos statybininkų asociacijai. Asociacija šias funkcijas vykdys (paslaugas teiks) savo lėšomis, o veiklos išlaidas padengs valstybės kontroliuojamais paslaugų įkainiais. Lietuvos statybininkų asociacijos pateikti preliminarūs orientaciniai kai kurių paslaugų įkainių skaičiavimai (be PVM): ü buvimo statybvietėje laiko apskaita – 1 Eur/mėn 1 asmeniui; ü darbuotojų kompetencijų vertinimas – nuo 20 Eur iki 64 Eur 1 asmeniui 1 kompetencijai, priklausomai nuo vertinamų asmenų grupės dydžio bei kompetencijų sudėtingumo; ü statybininko kortelė – 8 Eur 1 vnt. 5 metams. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Buvimo statybvietėje laiko apskaita padės sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą statybos sektoriuje. Jei lydėtų Suomijos pavyzdžio sėkmė, Vyriausybės skaičiavimais, papildomos pajamos iš „šešėlio“ Lietuvoje per pusantrų metų būtų 200 mln. eurų. Buvimo statybvietėje laiko apskaitos duomenys valstybei bus prieinami neatlygintinai. Ši duomenų bazė suteiks valstybės institucijoms galimybę, esant reikalui, atlikti gilesnę „šešėlinių“ situacijų analizę, pvz. nustatant, kiek asmenų dalyvavo statant Nekilnojamojo turto registre registruojamą statinį.
Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Įteisinus rangovų darbuotojų kompetencijų patikros galimybes, atsiras prielaidos užkirsti kelią viešuosiuose pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, kurios negali ar net neketina užbaigti darbų, o tai duos valstybei teigiamą ekonominį rezultatą. Statybos darbų kokybę lemiančiuose faktoriuose net 30 proc. tenka darbuotojų kompetencijai. Per 1 metus Lietuvos I-osios instancijos teismuose išnagrinėjama apie 450 bylų, susijusių su statybos sektoriumi. Teisingai reguliuojant darbuotojų kompetencijas, dalies šių bylų galima būtų išvengti, o tai reikštų valstybės lėšų taupymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Statyba, statybos rangovas, kompetencijų vertinimas, statybvietė, laiko apskaita. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Viešojo administravimo įstatymo 4 ir 4¹ straipsniai numato galimybę suteikti asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymas nenustato asociacijoms, kurioms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, jokių išankstinių specialių sąlygų. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, pavedamos Lietuvos statybininkų asociacijai, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį. Europos valstybėse tokias funkcijas dažniausiai vykdo statybos sektoriaus asocijuotos struktūros, o valstybė pati jas vykdo tik pavieniais atvejais.
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro surinktus duomenis analogiškos ar panašios funkcijos suteiktos asocijuotoms struktūroms tokiose valstybėse kaip Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Rumunija ir kt. Pati valstybė šią funkciją vykdo tik Liuksemburge ir Norvegijoje. Lietuvos statybininkų asociacija yra didžiausia šalyje statybos sektoriaus asociacija. Daugiausia jos narių yra rangovai, tačiau nariais taip pat yra projektavimo, statybos techninės priežiūros, statybos produktų gamybos, darbų saugos, profesinio mokymo ir auštojo mokslo, draudimo įmonės ar organizacijos. Asociacijos nariais taip pat yra 4 kitos sektorinės asociacijos. Asociacijos nariai – statybos įmonės atlieka apytiksliai 2/3 visų šalyje atliekamų statybos darbų. Asociacijoje yra sudarytas Kvalifikacijų ir kompetencijų komitetas (atlieka nešališkumo užtikrinimo funkciją), kuriame dalis narių yra deleguoti valstybės institucijų. Asociacija yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. 2016 m. asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga. Asociacijoje šiuo metu yra 59 ekspertai kompetencijų vertinimui ir ekspertų skaičių toliau numatomas didinti. 2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą. Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asociacija taiko reglamente numatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Visus duomenis asociacija laiko saugumo reikalavimus atitinkančiame išoriniame duomenų centre, turinčiame ISO 27001/2013 bei TIER III duomenų saugos sertifikatus. Esant poreikiui, kad valstybė būtų duomenų valdytoju, poįstatyminiu aktu galima nustatyti reikalavimą, kad visi duomenys būtų laikomi valstybės duomenų bazėje, o asociacija taptų duomenų tvarkytoju.
pritarimą patekimo į statybvietę kontrolės, statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų kontrolės bei statybininko kortelės idėjai, taip pat sutiko deleguoti savo atstovus į kompetencijų vertinimo ekspertus. Manytina, kad Lietuvos statybininkų asociacija gali tinkamai įgyvendinti įstatymų projektuose numatytus viešojo administravimo įgaliojimus. Seimo nariai
DĖL
2019-10-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18² straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3988) 2 straipsniu keičiamo įstatymo18 straipsnio 7 dalies 8 punktą, pareiga vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą numatyta rangovui, svarstytina, ar keičiamo kodekso 357²straipsnyje, už šio pažeidimo padarymą, neturėtų būti numatyta atsakomybė rangovui, juolab kad ir kituose šio kodekso straipsniuose (pvz. 356¹ straipsnyje) atskirai nurodomas tik rangovas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-22 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu teikiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18² straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3988) 2 straipsniu keičiamo įstatymo18 straipsnio 7 dalies 8 punktą, pareiga vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą numatyta rangovui, svarstytina, ar keičiamo kodekso 357²straipsnyje, už šio pažeidimo padarymą, neturėtų būti numatyta atsakomybė rangovui, juolab kad ir kituose šio kodekso straipsniuose (pvz. 356¹ straipsnyje) atskirai nurodomas tik rangovas. Atsižvelgti Pastaba sietina su Statybos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3988, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti.
Šis projektas yra lydimasis, todėl jis taip pat atmestinas. Komitetas pritarė LRV rengtam ANK pakeitimo projektui Nr. XIIIP-4055. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Pritarti Komitetas pritarė LRV rengtam ANK pakeitimo projektui Nr. XIIIP-4055. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 357(2) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3989 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-11-18 Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3572 straipsnio įstatymo projektą Nr. XIIIP-3989 (toliau – ANK projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. ANK projekte numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, arba ūkio būdu statybą vykdančiam asmeniui už statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos pažeidimus. Pagal ANK projektą šio administracinio pažeidimo teiseną pradės ir jo tyrimą atliks VDI. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3988) (toliau – SĮ projektas), 18 str. 7 d. 8 p. ir 182 str. nuostatuose numatyta prievolė rangovui, t. y. rangovas privalo realiu laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo tvarka. Analizuojant šias nuostatas matyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti kaip rangovas ves buvimo statybvietėje laiko apskaitą juridinių ir fizinių asmenų, kurie būna statybvietėje ne darbo sutarčių pagrindu, t. y. nevykdys darbo funkcijų atlikimo, o buvimo statybvietėje laiko apskaitą, bei asmenų (kurie nėra jo darbuotojai),, dirbančių pagal darbo sutartį, buvimo statybvietėje laiko apskaitą nors pareiga vesti savo darbuotojų darbo laiko apskaitą nustatyta darbdaviui Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 str. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, VDI nuomone, Lietuvos teisės aktai nenumato kitiems ūkio subjektams, šiuo atveju Lietuvos statybininkų asociacijai, kaip tarpininkui, kaupti rangovo pateiktus duomenis apie statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 str.
Respublikos užimtumo įstatyme yra apibrėžta, kas yra laikytina nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu ir nedeklaruota savarankiška veikla. Minėtame įstatyme yra išvardintos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, t. y. VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai). Analizuojant SĮ projekto nuostatas, matyti, kad nors VDI priskiriama funkcija, kuri nenumatyta VDI veiklos dokumentuose, t. y. pareiga kontroliuoti civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius paslaugų teikimo sutarčių pagrindu (tarp statytojo ir rangovo, o šio teisiniams santykiams su subrangovu ir /ar su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą ir teikiančiu paslaugas statytojui ir rangovui), kuriuos iš dalies gali kontroliuoti neperžengiant savo įgalinimų kitos valstybinės kontrolės institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manytina, kad ANK projekte numatyta vien tik VDI, kaip kontrolės institucijai, pareiga nurodytiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę už statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos pažeidimus, yra prieštaraujanti teisės aktams. Pritarti Pastaba sietina su Statybos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3988, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Šis projektas yra lydimasis, todėl jis taip pat atmestinas. Komitetas pritarė LRV rengtam ANK pakeitimo projektui Nr. XIIIP-4055. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019-12-17 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) specialistai susipažino su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 357² straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3989 (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I‑1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18² straipsniais įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3988) (toliau – SĮ projektas) ir teikia savo pasiūlymus, pastabas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnyje darbdaviui nustatyta pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą.
Už darbo laikos apskaitos pažeidimus administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnyje. Už nurodytus pažeidimus administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) (ANK 589 str. 58 p.). ANK projekte numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, arba ūkio būdu statybą vykdantiems asmenims už statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos pažeidimus. Pagal ANK projektą šio administracinio pažeidimo teiseną pradės, jo tyrimą atliks VDI. Nurodyta atsakomybė kildinama iš SĮ projekto. SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte ir 18² straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad rangovas privalo realiu laiku tvarkyti rangovo darbuotojų, rangovo (jei rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (jei jie yra fiziniai asmenys) ir bet kurių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta laiko apskaitos tvarkymo ir duomenų teikimo tvarka. Taigi SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte ir 18² straipsnyje siūloma nustatyti, kad rangovas privalo tvarkyti ne tik savo darbuotojų, bet ir kitų statybos dalyvių (su kuriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys) darbuotojų, kitų (anksčiau neišvardytų) statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo joje laiko apskaitą.
Išanalizavus šias nuostatas, darytina išvada, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti, kaip rangovas tvarkys buvimo statybvietėje laiko apskaitą juridinių ir fizinių asmenų, kurie būna statybvietėje ne darbo sutarčių pagrindu, t. y. nevykdo darbo funkcijų, bei asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį (kurie nėra jo darbuotojai), buvimo statybvietėje laiko apskaitą, nors pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbdaviui nustatyta DK 120 straipsnyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla abejonių dėl nuostatos, numatančios Lietuvos statybininkų asociacijos, kaip tarpininko, turinčio išimtinę teisę kaupti rangovo pateiktus duomenis apie statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitą, tikslingumą ir proporcingumą. Pažymėtina, kad SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkto ir 18² straipsnio nuostatos neatitinka jo aiškinamajame rašte nustatytų tikslų, pavyzdžiui, mažinti šešėlį statybos sektoriuje, ir uždavinių: įteisinti instrumentą, padėsiantį valstybei kontroliuoti statybvietėse esančių asmenų buvimo laiką; patikslinti šiuo metu galiojantį statybvietės apibrėžimą; nustatyti administracinę atsakomybę, skatinančią laikytis statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos tvarkos; įteisinti instrumentą, padėsiantį rangovui kontroliuoti į statybvietes patenkančių asmenų kiekį ir jų teisę patekti į statybvietę. Tačiau neaišku, kaip šiuo atveju bus mažinamas šešėlis statybos sektoriuje.
Taip pat neaišku, kaip bus įgyvendintas tikslas (ar jis bus įgyvendintas) rangovui realiu laiku tvarkyti statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitą, teikti duomenis Lietuvos statybos asociacijai, kad ji, kontrolės institucijai pareikalavus, pateiktų turimus duomenis. Pabrėžtina tai, kad valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 str. 21 d.). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme apibrėžta, kas laikytina nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu ir nedeklaruota savarankiška veikla, išvardytos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, t. y. VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ministerija, siekdama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytų veiklos tikslų, formuoja darbo santykių ir darbo apmokėjimo bei socialinės partnerystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, formuoja darbuotojų saugos ir sveikatos, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, rūšis, veiklos pobūdis, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Išanalizavus SĮ projekto nuostatas, galima teigti, kad nei Ministerijos, nei VDI veiklos dokumentuose nenumatyta teisė reguliuoti civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius paslaugų teikimo sutarčių pagrindu (tarp statytojo ir rangovo; rangovo ir subrangovo ir /ar asmens, vykdančio individualią veiklą ir teikiančio paslaugas statytojui ir rangovui), kuriuos iš dalies gali kontroliuoti Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybinės kontrolės institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), neperžengdamos savo įgaliojimų ribų.
Vadovaudamasis Ministerijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, socialinės apsaugos ir darbo ministras negalėtų nustatyti laiko apskaitos tvarkymo ir duomenų teikimo tvarkos, taikomos subjektams (šalims), kurių teisiniai santykiai susiklostė civilinių sutarčių pagrindu, nes pagal galiojančius teisės aktus buvimas statybvietėje asmenų, kurie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotus ir galiojančius individualią veiklą pagrindžiančius dokumentus ir yra sudarę civilines paslaugų teikimo sutartis, nelaikytinas nei nelegaliu, nei nedeklaruotu darbu. Atsižvelgiant į tai, ANK projekte numatyta VDI, kaip kontrolės institucijos, pareiga nurodytiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę už statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos pažeidimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK projekte nenustatyta administracinė atsakomybė Lietuvos statybininkų asociacijai už netinkamą duomenų tvarkymą. Vertinant SĮ ir ANK projektų nuostatas, prašome atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktą išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. Į-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(1) ir 18(2) straipsniais įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3988 atitikties Europos Sąjungos teisei“, kurioje pateikti teisiniai argumentai, įrodantys, kad SĮ projektas prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą, nuostatoms bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotai teismų praktikai. Atsižvelgti Pastabos sietinos su Statybos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3988, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Šis projektas yra lydimasis, todėl jis taip pat atmestinas. Komitetas pritarė LRV rengtam ANK pakeitimo projektui Nr. XIIIP-4055. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3989 atmesti, atsižvelgus į pateiktas pastabas ir į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4053, kitaip reglamentuojančiam statybininko ID kortelės įdiegimą, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ir 18²straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3988 atmetė. Svarstomas projektas yra lydimasis, todėl jį siūloma taip pat atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė