Projekto lyginamasis variantas
IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ ir 18²STRAIPSNIais
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 98 dalį ir ją išdėstyti taip:
„98. Statybvietė – statinio statybos darbų vieta (įskaitant
čia laikinai įrengtą statybos produktų, darbo, poilsio, buities, sanitarinių ir higienos priemonių laikymo bei judėjimo kelių zoną), kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Jeigu statinio projektas nėra rengiamas, statinio statybos darbų vietos ribos nustatomos statytojo (užsakovo) ir rangovo susitarimu. Nesutapimo su statybos sklypo ribomis atveju statybvietėse ar jos dalimi taip pat gali būti laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis arba teisės aktai,. Statybviete laikomas ir statinys ar atitinkama jo dalis, kai visi statybos darbai atliekami statinio statybos darbų vieta yra statinio viduje. Statybviete laikomas statinys (jo dalis) kartu su žemės plotu, kai statinio statybos darbų vieta yra statinio viduje ir žemės plote.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų, kurių kompetencijos yra įvertintos pagal šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus;“ 2.
Papildyti 18 straipsnio 7 dalį 8 punktu: „8) realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis pagal šio įstatymo 18² straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:
„18¹ straipsnis. Ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų
kompetencijų vertinimas
1Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra vertinamos ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų
kompetencijos toms kvalifikacijoms, kurios numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte. 2. Pareigą vertinti darbuotojų kompetencijas ir kompetencijų vertinimo tvarką toms kvalifikacijoms, kurios nėra numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte, gali nustatyti kiti teisės aktai. 3. Šiame straipsnyje nustatytas kompetencijų vertinimas neprivalomas ypatingojo statinio rangovo darbuotojams, turintiems ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. 4. Ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą atlieka Lietuvos statybininkų asociacija. 5. Kompetencijų vertinimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministras. Detalias kompetencijų vertinimo taisykles, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija. 6. Lietuvos statybininkų asociacija, įvertinusi ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, išduoda darbuotojui tai patvirtinantį dokumentą - Statybininko kortelę. 7.
kortelę ir duomenis apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas darbuotojo kompetencijas rangovas privalo pateikti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu, taip pat statytojui (užsakovui) jo pageidavimu. 8. Fizinių asmenų asmens duomenys tvarkomi, naudojami bei jų saugumas užtikrinamas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 9. Asmuo, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje numatytas kompetencijų vertinimo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą įmoką. Nustatant įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“
Papildyti Įstatymą 18² straipsniu:
„18² straipsnis. Statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaita
esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą (toliau – laiko apskaita) tais atvejais, kai statybos darbams yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose. 2.
2Jeigu rangovas pasitelkė subrangovus, jis privalo vesti statybvietėje esančių subrangovų darbuotojų ir subrangovų (kai subrangovas yra fizinis
asmuo) buvimo statybvietėje laiko apskaitą. 3. Jeigu statytojas (užsakovas) pasitelkė kelis rangovus atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju kiekvienas rangovas laiko apskaitą veda savarankiškai rangovo buvimo statybvietėje metu. 4. Laiko apskaitos duomenis rangovai teikia Lietuvos statybininkų asociacijai. Lietuvos statybininkų asociacija tvarko laiko apskaitos duomenis ir teikia juos valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu. Tvarkant ir teikiant duomenis turi būti užtikrinama, kad duomenys nebūtų neteisėtai sunaikinti ar pakeisti, sugadinti, neteisėtai pasisavinti, paskelbti, pateikti ar kitaip panaudoti. 5. Laiko apskaita vedama ir duomenys teikiami elektroninėmis priemonėmis. Laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Detalias laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo taisykles, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija. Duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms reikalavimus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. 6. Rangovas, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje numatytas laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą įmoką. Nustatant įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas išlaidas.
Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“
m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja
2020 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ ir 18²STRAIPSNIais įstatymo PROJEKTO IR
tikslai ir uždaviniai. 2019 m. liepos 17 d. Seime vyko Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos surengta konferencija „Kuo privaloma Statybininko kortelė naudinga valstybei, darbuotojams ir darbdaviams?“, kurios metu buvo nutarta inicijuoti su vadinamosios statybininko kortelės įvedimu susijusių įstatymo projektų parengimą. Paramą idėjai išreiškė ne tik Lietuvos statybininkų asociacija, bet ir konferencijoje dalyvavę profesinių sąjungų bei valstybės institucijų atstovai. Teikiamais projektais siekiama įpareigoti atsakingus asmenis vykdyti asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą bei užtikrinti ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijas, t. y. sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi ir kuri efektyviai veikia savanoriškumo principu. 2018 m. Lietuvos statybininkų asociacija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybine darbo inspekcija sudarė memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant šešėlinę ekonomiką, užtikrinant darbų saugą bei sąžiningą konkurenciją. Memorandume numatyta, kad šalys sieks, jog būtų centralizuotai kaupiama informacija apie subjektus, veikiančius statybos srityje, įskaitant individualią veiklą vykdančius asmenis (jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų darbuotojus, darbuotojų kvalifikaciją, darbų saugos žinias ir kt.) bei šiuo tikslu keisis turimais duomenimis.
Projektų rengimą paskatinusios priežastys:
1) šiuo metu statybos sektoriuje dirba apytiksliai 100 tūkst. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip trečdalis dirba individualiai pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę. Remiantis 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, statybos sektoriuje yra neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų. Apie
užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų. Kovojant su
„šešėliu“, valstybei trūksta instrumentų statybviečių kontrolei. 2) statybviečių
įrengimo ir saugos jose užtikrinimo reikalavimai yra reglamentuojami teisės aktais. Nepaisant to, statybos sektorius yra viena iš ūkio sričių, kur nelaimingų atsitikimų įvyksta daugiausiai. Būtina ieškoti papildomų instrumentų saugai statybvietėse užtikrinti. 3) pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ypatingųjų statinių rangovai privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojus. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC) vykdo ypatingojo statinio rangovų atestavimą ir išduoda atestatą, kuris patvirtina, kad atestato išdavimo metu rangovas atitinka keliamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą turėti darbuotojus. Tačiau vėliau, kai rangovas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar sudaro sutartį su užsakovu, niekas nebekontroliuoja, ar rangovas turi kompetentingus darbuotojus.
Tokiu būdu reikalavimas turėti darbuotojus lengvai apeinamas, o viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Nesant mechanizmo patikrinti, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, atsiranda šios pasekmės:
rizika, kad statybos darbai bus atlikti nekokybiškai arba iš viso neužbaigti. Tokiu būdu pažeidžiami perkančiųjų organizacijų ir privačių užsakovų interesai, neužtikrinami statinių kokybės reikalavimai kaip viešasis visos visuomenės interesas. Parengtų projektų tikslai (atitinkamai pagal projektų parengimą paskatinusias priežastis):
1) mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje;
2) didinti saugą statybvietėse;
3) sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus. Parengtų projektų uždaviniai (atitinkamai pagal projektų tikslus):
1) įteisinti instrumentą, padėsiantį valstybei kontroliuoti statybvietėse esančių asmenų buvimo laiką. Kartu patikslinti šiuo metu galiojantį statybvietės apibrėžimą.
Nustatyti administracinę atsakomybę, skatinančią laikytis statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos;
2) įteisinti instrumentą, padėsiantį rangovui kontroliuoti į statybvietes patenkančių asmenų kiekį bei jų teisę patekti į statybvietę;
3) įteisinti veiksmingą ypatingųjų statinių rangovų darbuotojų kompetencijų vertinimo ir patikrinimo mechanizmą. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius yra LR Seimo narys Algirdas Butkevičius. Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuojamasi su Lietuvos statybininkų asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Šiuo metu rangovams nėra pareigos vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Atskiri teisės aktai, siekdami įvairių tikslų, numato tokius kontrolės instrumentus:
1) Darbo kodeksas numato visiems darbdaviams pareigą vesti visų savo darbuotojų viso darbo laiko apskaitą, neišskiriant atskiro ūkio sektoriaus ar atskiros darbo funkcijų atlikimo vietos. 2) poįstatyminiai statybos teisės aktai numato reikalavimus, kaip turi būti įrengiama statybvietė siekiant užtikrinti saugą. Statybvietėse turi būti nustatytos pavojingos zonos, į kurias patekimas galimas tik su paskyra-leidimu. 3) poįstatyminiai statybos teisės aktai numato rangovo ir kitų statybos dalyvių pareigą tam tikrais atvejais pildyti statybos darbų žurnalą. Žurnalo paskirtis yra fiksuoti statybos darbų eigą. Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti darbuotojus vykdomų darbų sričiai. Šiuo metu yra taikomas privalomas ypatingojo statinio rangovų atestavimas, kurį vykdo SPSC.
SPSC išduoda atestatą, kuris patvirtina, kad atestato išdavimo metu rangovas atitinka keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą turėti darbuotojus. Tačiau vėliau, kai rangovas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar sudaro sutartį su užsakovu, niekas nebekontroliuoja, ar rangovas turi kompetentingus darbuotojus. Tokiu būdu reikalavimas turėti darbuotojus lengvai apeinamas. Be to, nėra mechanizmo, kaip patogiai šį reikalavimą galima būtų įgyvendinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą, taip pat teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri juos tvarkys ir neatlygintinai teiks valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu. Rangovas privalės vesti apskaitą tais atvejais, kai statybos darbams yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose. Informaciją apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus valstybė gaus iš IS „Infostatyba“. Jeigu rangovas pasitelks subrangovus, jis privalės vesti statybvietėje esančių subrangovų darbuotojų ir subrangovų (kai subrangovas yra fizinis asmuo) buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Jeigu statytojas (užsakovas) pasitelks kelis rangovus atskiriems darbams atlikti (taip pasitaiko individualioje statyboje, kai užsakovas atskiroms darbų grupėms samdo vis kitus specializuotus rangovus), tokiu atveju kiekvienas rangovas laiko apskaitą turės vesti savarankiškai rangovo buvimo statybvietėje metu.
Siekiant užkirsti kelią įstatymo apėjimui, nustatyta pareiga apskaityti bet kokių asmenų, o ne tik rangovo darbuotojų, buvimo statybvietėje laiką. Be to, šis reikalavimas atliks ne tik „šešėlio“ mažinimo funkciją, bet ir saugos statybvietėje gerinimo funkciją, kadangi bus kontroliuojamas bet kokių asmenų patekimas į statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 18 str. 9 dalį, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi rangovo pareigas. Todėl vykdant statybą ūkio būdu, buvimo statybvietėje laiko apskaitą turės vesti statytojas (užsakovas). Laiko apskaita bus vedama ir duomenys teikiami elektroninėmis priemonėmis. Numatyta, kad tvarkant ir teikiant duomenis turi būti užtikrinama, kad duomenys nebūtų neteisėtai sunaikinti ar pakeisti, sugadinti, neteisėtai pasisavinti, paskelbti, pateikti ar kitaip panaudoti. Rangovas, pageidaujantis gauti laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, už šias paslaugas turės sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą įmoką. Įmokos dydžio nustatymo metodiką siūloma nustatyti tokią pat, kokia šiuo metu nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje, t. y. laikantis nuostatos, kad įmoka turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Numatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Įstatymo projekte taip pat siūloma patikslinti statybvietės apibrėžimą, kadangi šiuo metu esantis apibrėžimas nėra išsamus.
Siūloma patikslinti, kad statybos darbų vieta apima ne tik tiesioginę darbų atlikimo vietą, bet ir čia įrengtą statybos produktų laikymo, taip pat darbo, poilsio, buities (pvz. vagonėlių), sanitarinių ir higienos priemonių laikymo zoną, taip pat čia esančią judėjimo kelių zoną. Jeigu statybvietė įrengiama ne konkrečias ribas turinčiame sklype, siūloma patikslinti, kad tokio žemės ploto priskyrimas statybvietei galimas ne tik susitarimu su žemės savininku, bet ir teisės aktu (pvz. kai administraciniu aktu nustatomas servitutas tiesti ir aptarnauti inžinierinius tinklus). Patikslinama, kad statybvietė gali būti ne tik statinyje, bet ir jo dalyje (kai darbai atliekami tik dalyje statinio) arba mišriai tiek statinyje, tiek žemės plote (jeigu ten atliekami darbai). Patikslinama, kad tais atvejais, kai nėra rengiamas projektas, statybvietės ribos nustatomos statytojo (užsakovo) ir rangovo susitarimu. Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybę už buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos pažeidimą siūloma nustatyti panašaus dydžio kaip yra šiuo metu už informacijos apie statybą nepateikimą (Administracinių nusižengimų kodekso 357 straipsnis), kadangi abu šie pažeidimai yra susiję su informacijos nepateikimu. Tačiau baudos už laiko apskaitos pažeidimą žemutinę ribą siūloma sumažinti, kad būtų platesnė baudos taikymo amplitudė, kadangi šio pažeidimo mastas gali ženkliai skirtis priklausomai nuo to, kokiam kiekiui asmenų nebuvo vedama laiko apskaita. Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Šiuo metu galiojančią ypatingojo statinio statybos rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų siūloma papildyti sąlyga, kad darbuotojų kompetencijos turi būti įvertintos.
Vertinamos bus kompetencijos toms kvalifikacijoms, kurios numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte (standartas įsigaliojo 2019 m. liepos 13 d.). Pareigą vertinti darbuotojų kompetencijas toms kvalifikacijoms, kurios nėra numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte, gali nustatyti kiti teisės aktai (pvz. suvirintojams, elektros energetikos darbuotojams). Kompetencijų vertinimas neprivalomas ypatingojo statinio rangovo darbuotojams, turintiems ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Manytina, kad atestuoto vadovo kompetencijos yra pakankamos, todėl iš naujo tikrinti netikslinga, nebent teisės aktai atskirais atvejais numatys kitaip (pvz. suvirintojams, elektros energetikos darbuotojams). Lietuvos statybininkų asociacija, įvertinusi ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, išduos darbuotojui tai patvirtinantį dokumentą - Statybininko kortelę (kortelės pavadinimas yra simbolinis). Statybininko kortelę bei duomenis apie darbuotojo kompetencijas bus privaloma pateikti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu, taip pat statytojui (užsakovui) jo pageidavimu. Asmuo, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje numatytas kompetencijų vertinimo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą įmoką.
Įmokos dydžio nustatymo metodiką siūloma nustatyti tokią pat, kokia šiuo metu nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje, t.y. laikantis nuostatos, kad įmoka turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Fizinių asmenų asmens duomenys tvarkomi, naudojami bei jų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Numatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų įsigaliojimas yra vėlesnis nei buvimo statybvietėje laiko apskaitos nuostatų įsigaliojimas, kadangi būtinas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kad ypatingojo statinio rangovai spėtų organizuoti savo darbuotojų kompetencijų vertinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamos įstatymų projektų priėmimo pasekmės – tai padidėjusi administracinė našta ir išlaidos statybos verslui, kadangi rangovams reikės įsigyti buvimo statybvietėje laiko apskaitos priemones ir vesti tokią apskaitą, o ypatingųjų statinių rangovams reikės organizuoti savo darbuotojų kompetencijų vertinimą.
Tačiau įstatymų projektuose siūlomų priemonių pagalba sumažinus statybos sektoriuje
„šešėlį“ ir užtikrinus viešųjų pirkimų užsakymų tolygesnį paskirstymą tarp
rangovų, sąžiningiems rangovams pagerės konkurencinė aplinka bei padidės galimybė gauti daugiau užsakymų. Tokiu būdu tikimasi, kad verslui nauda atsvers naštą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai. Buvimo statybvietėje laiko apskaita padidins nelegalaus darbo ir nelegalios individualios veiklos kontrolės galimybes statybos sektoriuje, todėl turėtų sumažėti „šešėlinei“ ekonomikai priskiriamų pažeidimų statybos sektoriuje. Įstatymų įtaka korupcijai. Ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimą atliekanti Lietuvos statybininkų asociacija privalės taikyti nešališkumo užtikrinimo priemones, kurios užtikrins objektyvų kompetencijų vertinimą visų rangovų darbuotojų atžvilgiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Buvimo statybvietėje laiko apskaita sumažins „šešėlinės“ ekonomikos mastą statybos sektoriuje, todėl sąžiningam verslui pagerės konkurencinė aplinka ir atsiras prielaidos plėtrai. Ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas padės mažinti nepatikimų ar nepajėgių atlikti darbus rangovų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, todėl sąžiningam statybos verslui pagerės konkurencinė aplinka, padidės galimybė gauti daugiau užsakymų, atsiras prielaidos plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Informacija pateikta Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymams nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nepareikalaus. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, pavedamos Lietuvos statybininkų asociacijai. Asociacija šias funkcijas vykdys (paslaugas teiks) savo lėšomis, o veiklos išlaidas padengs valstybės kontroliuojamais paslaugų įkainiais. Lietuvos statybininkų asociacijos pateikti preliminarūs orientaciniai kai kurių paslaugų įkainių skaičiavimai (be PVM): ü buvimo statybvietėje laiko apskaita – 1 Eur/mėn 1 asmeniui; ü darbuotojų kompetencijų vertinimas – nuo 20 Eur iki 64 Eur 1 asmeniui 1 kompetencijai, priklausomai nuo vertinamų asmenų grupės dydžio bei kompetencijų sudėtingumo; ü statybininko kortelė – 8 Eur 1 vnt. 5 metams. Dėl statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos. Buvimo statybvietėje laiko apskaita padės sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą statybos sektoriuje. Jei lydėtų Suomijos pavyzdžio sėkmė, Vyriausybės skaičiavimais, papildomos pajamos iš „šešėlio“ Lietuvoje per pusantrų metų būtų 200 mln. eurų. Buvimo statybvietėje laiko apskaitos duomenys valstybei bus prieinami neatlygintinai. Ši duomenų bazė suteiks valstybės institucijoms galimybę, esant reikalui, atlikti gilesnę „šešėlinių“ situacijų analizę, pvz. nustatant, kiek asmenų dalyvavo statant Nekilnojamojo turto registre registruojamą statinį.
Dėl ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo Įteisinus rangovų darbuotojų kompetencijų patikros galimybes, atsiras prielaidos užkirsti kelią viešuosiuose pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, kurios negali ar net neketina užbaigti darbų, o tai duos valstybei teigiamą ekonominį rezultatą. Statybos darbų kokybę lemiančiuose faktoriuose net 30 proc. tenka darbuotojų kompetencijai. Per 1 metus Lietuvos I-osios instancijos teismuose išnagrinėjama apie 450 bylų, susijusių su statybos sektoriumi. Teisingai reguliuojant darbuotojų kompetencijas, dalies šių bylų galima būtų išvengti, o tai reikštų valstybės lėšų taupymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Statyba, statybos rangovas, kompetencijų vertinimas, statybvietė, laiko apskaita. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Viešojo administravimo įstatymo 4 ir 4¹ straipsniai numato galimybę suteikti asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymas nenustato asociacijoms, kurioms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, jokių išankstinių specialių sąlygų. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, pavedamos Lietuvos statybininkų asociacijai, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį. Europos valstybėse tokias funkcijas dažniausiai vykdo statybos sektoriaus asocijuotos struktūros, o valstybė pati jas vykdo tik pavieniais atvejais.
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro surinktus duomenis analogiškos ar panašios funkcijos suteiktos asocijuotoms struktūroms tokiose valstybėse kaip Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Rumunija ir kt. Pati valstybė šią funkciją vykdo tik Liuksemburge ir Norvegijoje. Lietuvos statybininkų asociacija yra didžiausia šalyje statybos sektoriaus asociacija. Daugiausia jos narių yra rangovai, tačiau nariais taip pat yra projektavimo, statybos techninės priežiūros, statybos produktų gamybos, darbų saugos, profesinio mokymo ir auštojo mokslo, draudimo įmonės ar organizacijos. Asociacijos nariais taip pat yra 4 kitos sektorinės asociacijos. Asociacijos nariai – statybos įmonės atlieka apytiksliai 2/3 visų šalyje atliekamų statybos darbų. Asociacijoje yra sudarytas Kvalifikacijų ir kompetencijų komitetas (atlieka nešališkumo užtikrinimo funkciją), kuriame dalis narių yra deleguoti valstybės institucijų. Asociacija yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. 2016 m. asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga. Asociacijoje šiuo metu yra 59 ekspertai kompetencijų vertinimui ir ekspertų skaičių toliau numatomas didinti. 2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą. Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asociacija taiko reglamente numatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Visus duomenis asociacija laiko saugumo reikalavimus atitinkančiame išoriniame duomenų centre, turinčiame ISO 27001/2013 bei TIER III duomenų saugos sertifikatus. Esant poreikiui, kad valstybė būtų duomenų valdytoju, poįstatyminiu aktu galima nustatyti reikalavimą, kad visi duomenys būtų laikomi valstybės duomenų bazėje, o asociacija taptų duomenų tvarkytoju.
pritarimą patekimo į statybvietę kontrolės, statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų kontrolės bei statybininko kortelės idėjai, taip pat sutiko deleguoti savo atstovus į kompetencijų vertinimo ekspertus. Manytina, kad Lietuvos statybininkų asociacija gali tinkamai įgyvendinti įstatymų projektuose numatytus viešojo administravimo įgaliojimus. Seimo nariai
DĖL
2019-10-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte siūloma nustatyti rangovui pareigą vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą bei įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnyje nustatomos tokio laiko apskaitos vedimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1036 pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4053, kuriame siūloma kitaip reglamentuoti statybvietėse esančių asmenų darbo laiko apskaitą: siūloma informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai suteikti kodus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytiems konkrečioje statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims identifikuoti (statybininko tapatybės identifikavimo kodą), kurie bus naudojami šių asmenų darbo laiko apskaitai tvarkyti. 2. Siūlytina tikslinti, ką reiškia įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte vartojama formuluotė „realiuoju laiku vesti <...> laiko apskaitą“. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnyje siūloma numatyti ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39¹ straipsnyje „Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas“ jau yra numatytos bendrosios nuostatos dėl kompetencijų įvertinimo. Pagal šio straipsnio 9 dalį „asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka“. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų perteklinis, o jeigu būtų įtvirtintas, neaišku, koks būtų siūlomo ir galiojančio teisinio reguliavimo santykis. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies nuostata, kad ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą atlieka Lietuvos statybininkų asociacija tarpusavyje derintina su Švietimo įstatymo 39¹ straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad „reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru“. 5. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kompetencijų vertinimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministras. Detalias kompetencijų vertinimo taisykles, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija“. Nevisiškai suprantama, koks būtų ministro nustatytos tvarkos ir detalių vertinimo taisyklių turinio santykis ir kodėl nepakaktų ministro nustatytos kompetencijų vertinimo tvarkos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 5 dalies.
Vertinant pastarosios dalies turinį taip pat neaišku, kokius konkrečiai reikalavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų nustatyti duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinėms priežiūros bei kontrolės institucijoms. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 6 dalį, Lietuvos statybininkų asociacija vertina ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 9 dalį ir nurodyti, koks asmuo turėtų mokėti už suteiktas kompetencijų vertinimo paslaugas –pats darbuotojas ar ypatingojo statinio rangovas. 7. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 2 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punktu (šiame punkte nėra numatyta, kad rangovas privalo vesti subrangovų darbuotojų ir subrangovų (kai subrangovas fizinis asmuo) buvimo statybvietėje laiko apskaitą). 8. Svarstytinas įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų santykis. Pagal keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalį visi rangovai turės teikti laiko apskaitos duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri juos tvarkys, todėl neaišku, kodėl šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad rangovas turi pageidauti gauti laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, kurios, be kita ko, bus mokamos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, siekiant teisinio aiškumo. 9. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išimtis dėl ankstesnio šio straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo, kad įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki įsigalios šis įstatymas.
Be to, svarstytina, ar įstatymo projekto 5 straipsnyje neturėtų būti numatyta ir iki kada Lietuvos statybininkų asociacija turi patvirtinti detalias taisykles, nurodytas keičiamo įstatymo 18¹ ir 18² straipsniuose. 10. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas turės įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir pareigoms, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ IR 18²STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-3988
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, vyr. specialistė Aušra Balsytė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius. 2020-03-03 Nr. 107-P-12 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: ministras Linas Kukuraitis, Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė;
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras marius Narmontas, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, vyr. specialistė Aušra Balsytė; Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, juristas Andrius Raščius, Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius; Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas Virgilijus Dirma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-222 Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau
kuriame siūloma kitaip reglamentuoti statybvietėse esančių asmenų darbo laiko apskaitą: siūloma informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai suteikti kodus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytiems konkrečioje statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims identifikuoti (statybininko tapatybės identifikavimo kodą), kurie bus naudojami šių asmenų darbo laiko apskaitai tvarkyti. Pritarti Projektai buvo svarstomi kartu ir priimtas sprendimas pritarti Vyriausybės teiktam projektui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-222 Siūlytina tikslinti, ką reiškia įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte vartojama formuluotė „realiuoju laiku vesti <...> laiko apskaitą“. Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-223 Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnyje siūloma numatyti ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39¹ straipsnyje „Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas“ jau yra numatytos bendrosios nuostatos dėl kompetencijų įvertinimo. Pagal šio straipsnio 9 dalį „asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka“. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų perteklinis, o jeigu būtų įtvirtintas, neaišku, koks būtų siūlomo ir galiojančio teisinio reguliavimo santykis.
Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-223 Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies nuostata, kad ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą atlieka Lietuvos statybininkų asociacija tarpusavyje derintina su Švietimo įstatymo 39¹ straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad „reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru“. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kompetencijų vertinimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministras. Detalias kompetencijų vertinimo taisykles, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija“. Nevisiškai suprantama, koks būtų ministro nustatytos tvarkos ir detalių vertinimo taisyklių turinio santykis ir kodėl nepakaktų ministro nustatytos kompetencijų vertinimo tvarkos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 5 dalies. Vertinant pastarosios dalies turinį taip pat neaišku, kokius konkrečiai reikalavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų nustatyti duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinėms priežiūros bei kontrolės institucijoms. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 6.
2019-10-223 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 6 dalį, Lietuvos statybininkų asociacija vertina ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 9 dalį ir nurodyti, koks asmuo turėtų mokėti už suteiktas kompetencijų vertinimo paslaugas –pats darbuotojas ar ypatingojo statinio rangovas. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-224 Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 2 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punktu (šiame punkte nėra numatyta, kad rangovas privalo vesti subrangovų darbuotojų ir subrangovų (kai subrangovas fizinis asmuo) buvimo statybvietėje laiko apskaitą). Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-224 Svarstytinas įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų santykis. Pagal keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4 dalį visi rangovai turės teikti laiko apskaitos duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri juos tvarkys, todėl neaišku, kodėl šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad rangovas turi pageidauti gauti laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, kurios, be kita ko, bus mokamos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, siekiant teisinio aiškumo. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išimtis dėl ankstesnio šio straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo, kad įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki įsigalios šis įstatymas.
Be to, svarstytina, ar įstatymo projekto 5 straipsnyje neturėtų būti numatyta ir iki kada Lietuvos statybininkų asociacija turi patvirtinti detalias taisykles, nurodytas keičiamo įstatymo 18¹ ir 18² straipsniuose. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-22 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas turės įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir pareigoms, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-05 2,3
siekiama papildyti ypatingojo statinio statybos rangovui taikomus reikalavimus, nurodant, kad jis privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų, kurių kompetencijos yra įvertintos pagal šio Projekto 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Projekto 3 straipsnyje nurodyta, kad jame nustatyta tvarka yra vertinamos ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencijos toms kvalifikacijoms, kurios numatytos Statybos sektoriaus profesiniame standarte[¹]. Minėtųjų kvalifikacijų ypatingojo statinio statybos rangovo darbuotojų kompetencija būtų privalomai vertinama ir atlikus tokį vertinimą išduodama Statybininko kortelė. Tai reiškia, jog 1) vykdyti ypatingų statinių statybos veiklą turėtų teisę tik tokie ūkio subjektai, kurių darbuotojai turi Statybininko korteles ir 2) statybos sektoriaus profesinę kvalifikaciją turintys asmenys turėtų teisę verstis aptariama veikla tik tada, jei turėtų Statybininko kortelę. Atkreipiame dėmesį, jog toks reguliavimas yra svarstytinas įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo kontekste. 1.1.
2006/123/EB[²] 15 straipsnyje įtvirtinti vertinti reikalavimai, tarp kurių – reikalavimai, suteikiantys teisę dėl ypatingo paslaugų pobūdžio teikti šias paslaugas tik tam tikriems teikėjams. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatant reikalavimus teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui, turi būti užtikrinama, kad apribojimas, dėl kurio tam tikras paslaugas gali teikti tik tam tikri teikėjai (išskyrus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytus atvejus arba kai tai nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose), atitiktų nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principus[3]. Kadangi švietimo ir mokymo politika patenka į Europos Sąjungos valstybių narių kompetencijos sritį, nėra visose valstybėse narėse suvienodintų reikalavimų ir profesinių standartų tokiai veiklai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktu nustačius, kad teisę verstis tam tikra veikla turi tik asmenys, kurie privalomai įvertinti pagal Lietuvoje nustatytą standartą bei asmenys, kurių darbuotojai atitinkamai įvertinti, yra ribojamas teisės teikti paslaugas įgijimas bei paslaugų teikimo veiklos vykdymas. Atkreipiame dėmesį, jog toks apribojimas galėtų būti pateisinamas tik tada, jei būtų tinkamai pagrįstas, tačiau iš Projekto ir jo aiškinamojo rašto tai nėra visiškai aišku ir išlieka abejonių dėl tokio ribojimo pagrįstumo. Tad siūlytume atsižvelgti į tai, kokie barjerai Projektu yra sudaromi tiek statybos sektoriaus profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims, tiek įmonėms, kurių veiklos galimybės yra apsunkinamos ir įvertinti jų pateisinamumą. 1.2. Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnyje įtvirtinti vertinti reikalavimai, tarp kurių – reikalavimas turėti specialų dokumentą ar leidimą, reikalingą tam tikrai veiklai vykdyti.
Valstybių narių teikėjams neturi būti ribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje[4], o tais atvejais, kai prieš pradedant teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti tam tikrą leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pat arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje[5]. Tuo tarpu Projektu apskritai nėra išskirti atvejai ar reguliavimas tiems atvejams kai paslaugos yra teikiamos laikinai – nėra aišku, kaip tai būtų vertinama praktikoje ir ar būtų taikoma profesinio standarto ir jo įvertinimo kitoje valstybėje narėje pripažinimo tvarka. Taigi Projektu sudaromos kliūtys valstybės narės piliečiui ar įmonei iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos Respublikoje laikinai verstus aptariama veikla. Atkreipiame dėmesį, jog toks apribojimas galėtų būti nustatytas tik tada, jei atitiktų nediskriminavimo, būtinumo, proporcingumo principus, o specialūs reikalavimai būtų būtini dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priežasčių. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekte turėtų būti numatytas atskiras reguliavimas, suteikiantis galimybę kitų valstybių narių subjektams laikinai teikti statybos paslaugas pateikus įrodymus dėl profesinio standarto ir jo įvertinimo kitoje valstybėje narėje. Atitinkamai tai reiškia, kad laikinam paslaugų teikimui neturėtų būti reikalaujama įgyti Statybininko kortelę arba tokios kortelės išdavimo procedūra turėtų būti paprastesnė nei nuolatinės veiklos atveju. 1.3.
pažymėti, jog remiantis Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi[6], valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Sąjungos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi atkreipiame dėmesį, jog prieš tai nurodytas priemonių pagrįstumo pagrindimas yra be galo svarbus, kadangi Europos Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl tokie reikalavimai yra pateisinami. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-05 3,4
statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą bei asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą atlygintinai atlieka Lietuvos statybininkų asociacija, t. y. konkretus ūkio subjektas. 2.1. Atkreipiame dėmesį, jog SESV 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančiųjų, prieštaraujančių Sutartyse nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 18 ir 101–109 straipsniuose. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, yra pripažinęs, jog valstybės narės gali priimti specialias ir išimtines teises, jei jos neprieštarauja Sutarties taisyklėms[7].
Tai suponuoja SESV 106 straipsnio tikslą – konkurencijos efektyvumą, užtikrinant, kad kitos SESV taisyklės, kaip šiuo atveju – įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvės – nebūtų pažeistos. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, nors SESV 101 ir 102 straipsniai, t. y. straipsniai, kuriais draudžiami konkurencijos ribojimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, skirti tik įmonių veiksmams ir neskirti valstybių narių priimtiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, tai nepaneigia, kad šie straipsniai, skaitomi kartu su pareigą bendradarbiauti Europos Sąjungai ir valstybėms narėms įtvirtinančia Europos Sąjungos Sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigoja valstybes nares nepriimti arba nepalikti galioti įstatymų ir kitų teisės aktų, galinčių panaikinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių veiksmingumą[8]. Tai įvertinę atkreipiame dėmesį, kad Projekto nuostata, kuria Lietuvos Statybininkų asociacijai suteikiamos išimtinės teisės vykdyti numatytą veiklą, sudaromos sąlygos nepagrįstiems judėjimo laisvių varžymams, todėl, atitinkamai, kyla abejonių dėl jos atitikties SESV 106 straipsnio siekiui apsaugoti Europos Sąjungos interesus nuo valstybės narės veiksmų, ribojančių konkurenciją. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo VIII-1099 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, siūlome Projektą teikti svarstyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. 2.2.
2.2. Be to, toks Projektu nustatomas reguliavimas varžo laisvą paslaugų teikimą, kurio apribojimai yra draudžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu bei įsisteigimo laisvę, kurios apribojimai draudžiami remiantis SESV 49 straipsniu. Nustačius vieną subjektą, faktiškai galintį verstis minėtąja veikla neribotą laiką, tokios teisės atitinkamai netenka visi kiti ūkio subjektai. Teisės aktas, kuriuo konkrečiam subjektui yra suteikiama teisė atlikti ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimą bei buvimo statybvietėje laiko apskaitą, iš esmės reiškia, kad sudaromos monopolinės sąlygos vykdyti kompetencijų vertinimą bei laiko apskaitą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog įvertinus Projekto nuostatas svarstytina, kodėl Projektu reguliuojamos veiklos negalėtų vykdyti bet kuris kitas ūkio subjektas. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 56 straipsnis reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą[9] ir, analogiškai, remiantis SESV 49 straipsniu, kliūtys, trukdančios patekti į priimančios valstybės rinką, yra pripažįstamos įsisteigimo laisvės apribojimu[10]. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų valstybių narių įmonių patekimui į rinką[11].
Pripažinus, kad nacionalinė priemonė riboja minėtąsias laisves, ji galėtų būti pateisinta viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais arba Teisingumo Teismo praktikoje pripažintais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais[12], kai taikomos priemonės yra tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas reikalinga jam pasiekti[13]. Tačiau kartu su Projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra nurodytas pateisinamumo pagrindas. Nei Projekte, nei kartu su juo pateiktame aiškinamajame rašte neargumentuota, kodėl kompetencijų vertinimą bei laiko apskaitą tikslinga teisės aktu pavesti vykdyti vienam konkrečiam ūkio subjektui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tokia Projekto nuostata nepagrįstai riboja kitų ūkio subjektų veiklą. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-04 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ ir 18² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3988 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projekto nuostatų neatskleidžia aiškios jų įgyvendinimo tvarkos. Projektu viešojo administravimo funkcijos siūlomos viešajam juridiniam asmeniui, vienijančiam privačius juridinius asmenis ir kitus statybų sektoriuje interesų turinčius subjektus, kurio administraciniai gebėjimai ir galimybės šias funkcijas įgyvendinti, mūsų nuomone, nėra objektyviai įvertinti. Be to, skaidrumo aspektu gali būti svarstomas Projekto sprendimas įstatymu paskirti konkretų asmenį, nors toks asmuo galėtų būti skiriamas viešo konkurso būdu. Taip pat dalis Projekto nuostatų siekiant teisinio aiškumo turėtų būti konkretinamos. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-042 Projekto
Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalį papildyti 8 punktu ir nustatyti, kad rangovas privalo realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis pagal šio įstatymo 18² straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Nekvestionuodami minėtų Projekto nuostatų tikslų (užkirsti kelią įstatymo apėjimui ir gerinti saugos statybvietėje funkciją) manome, kad šios nuostatos svarstytinos, kadangi kai kuriais atvejais rangovas gali būti nepajėgus jų įgyvendinti, pavyzdžiui: siekdamas objektyviai ir preciziškai vykdyti kitų asmenų (ne tik rangovo, jo darbuotojų ar kitų statybos dalyvių) buvimo statybvietėje apskaitą rangovas turėtų nustatyti į statybvietę patekusių kitų fizinių asmenų duomenis, kurie vėliau (įgyvendinant Projekte siūlomas Įstatymo 18² straipsnio nuostatas) būtų pateikiami Lietuvos statybininkų asociacijai (toliau – Asociacija). Nėra aišku, kaip, neturėdami įgaliojimų, rangovai galėtų šiuos duomenis gauti ar nustatyti, jeigu fizinis asmuo atsisakytų juos geranoriškai atskleisti. Kita vertus, asmeniui net ir geranoriškai atskleidus savo asmens duomenis, vėlesnis jų pateikimas Asociacijai gali būti interpretuojamas kaip neteisėtas (pavyzdžiui, jeigu asmuo prieštarauja tokiam pateikimui). Šiuo atveju Projekte siūlomos nuostatos (rangovas įpareigojamas vykdyti su statybomis nesusijusių asmens buvimo statybvietėje apskaitą) gali būti sunkiai įgyvendinamos, o Projekto tikslai nepasiekiami.
Atsižvelgdami į tai, kad už šių Projekte siūlomų nuostatų netinkamą vykdymą rangovui Administracinių nusižengimų kodekse būtų numatoma atsakomybė už buvimo statybvietėje laiko apskaitos tvarkos pažeidimus, siūlome Projektą tobulinti. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-043 Projekte siūloma ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų vertinimo (Projekto siūlymai dėl Įstatymo 18¹ straipsnio), taip pat laiko apskaitos duomenų tvarkymo funkcijas (Projekto siūlymai dėl Įstatymo 18¹ straipsnio) deleguoti Asociacijai. Taigi, Asociacijai būtų suteikiami įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo funkcijas. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tokie pasiūlymai argumentuojami aplinkybėmis, kad Asociacija tokią sistemą, kuri efektyviai veikia savanoriškumo principu, jau yra įdiegusi. Specialiųjų tyrimų tarnyba (nekvestionuodama Asociacijos gebėjimų įgyvendinti Projekte numatomas pavesti jai funkcijas) mano, kad siekiant užtikrinti efektyvų funkcijų įgyvendinimą, prieš priimant sprendimą dėl šių funkcijų suteikimo Asociacijai, suinteresuotos ar su statybų visuomeninių santykių sritimi susijusios institucijos (prireikus ir kiti asmenys) turėtų faktiškai įvertinti (aprobuoti) Asociacijos įdiegtos sistemos efektyvumą ir galimybes, aptarti papildomus poreikius adaptuojant sistemą teikti viešąsias paslaugas.
Siekiant užtikrinti viešąjį interesą taip pat turėtų būti diskutuojama dėl šios sistemos administravimo, Asociacijai suteiktų funkcijų įgyvendinimo teisinio reglamentavimo principų ir ypatumų poįstatyminiuose teisės aktuose nustatymo (galbūt tokių teisės aktų projektai turėtų būti parengti ir teikiami kartu su Projektu), Asociacijos ir atsakingų valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimo. Kita vertus, Projekte numatomų funkcijų suteikimo procedūros taptų skaidresnės, jeigu šios funkcijos būtų suteikiamos ne konkrečiam asmeniui Įstatymu, bet organizuojant konkursą ir pasirenkant geriausią alternatyvą (pavyzdžiui, galima pasirinkti ir Asociaciją, jeigu įvertinus kandidatūras ir siūlomas sistemas, ji būtų pripažinta geriausia ir laimėtų konkursą). Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu Asociacijoje yra apie 150 narių[14], kurių veikla yra susijusi su statybos visuomeninių santykių sritimi, manytume, kad vertinant Asociacijos gebėjimus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Asociacijos nešališkumo aspektui įgyvendinant jai numatytas perduoti funkcijas: manytume, kad šiuo tikslu iš anksto turėtų būti išdiskutuota, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad Asociacija vertindama ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijas užtikrins priimamų sprendimų objektyvumą nediskriminuodama kitų statybos dalyvių, kurie nėra Asociacijos nariai.
Manytume, kad taip pat svarbu numatyti, kaip siekiant šių tikslų (užtikrinti Asociacijos sprendimų objektyvumą ir nešališkumą) būtų įgyvendinama Asociacijos veiklos priežiūra ir kontrolė. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, dėl minėtų Projekto nuostatų siūlome diskutuoti. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-044 Projekte siūloma (dėl Įstatymo 18² straipsnio 5 dalies), kad laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras, detalias laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo taisykles, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru, – Asociacija. Pagal Projektą (dėl Įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies) kompetencijų vertinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o detalias kompetencijų vertinimo taisykles, suderinusi su švietimo, mokslo ir sporto ministru, nustato Asociacija. Šiuo atveju nepakankamai aišku, kokia apimtimi ir kurie klausimai (išskyrus klausimus dėl duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, kurių reikalavimus pagal Projekto 18² straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio nuostatas nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras) turėtų būti reglamentuojami valstybės institucijų tvirtinamose tvarkose ir atitinkamai Asociacijos tvirtinamose taisyklėse.
Atsižvelgdami į tai, kad, mūsų nuomone, šie klausimai itin svarbūs užtikrinant ne tik Projekte numatomų funkcijų įgyvendinimo efektyvumą, bet ir šias funkcijas įgyvendinančios Asociacijos veiklos priežiūrą ir kontrolę, siūlome šiuos klausimus Projekte atskleisti (pavyzdžiui, manytume, kad Asociacijos tvirtinamos taisyklės turėtų reglamentuoti tik organizacinio pobūdžio funkcijų įgyvendinimo klausimus). Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-043 Pagal Projektą (dėl Įstatymo 18¹ straipsnio 9 dalies) „Asmuo, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje nurodytas kompetencijų vertinimo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą įmoką. Nustatant įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas išlaidas <...>“. Manome, kad šie Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Pagal Projekto nuostatas pagrindžiant paslaugų teikimui patirtas sąnaudas, Asociacijos patirtos išlaidos turėtų būti argumentuojamos.
Nėra aišku, ar sprendimą dėl įmokos dydžio priimantis asmuo visais atvejais privalo įvertinti šių argumentų pagrįstumą ir ar jam prieš priimant sprendimą dėl įmokos dydžio nustatymo suteikiama teisė tam tikrų išlaidų nepripažinti pagrįstomis. Pagal Projekto nuostatas įmoka turės užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad įmokos dydis galės būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į faktiškai turėtas, bet ir į ateityje planuojamas išlaidas (plėtrai ir kokybės gerinimui), tačiau iš šių nuostatų nepakankamai aišku, kas spręs ir (ar) konstatuos, kad ateityje planuojamos išlaidos yra pagrįstos ir objektyviai būtinos; ar įmokos dydį nustatančiam asmeniui suteikti įgaliojimai vertinti ir (ar) atsižvelgti į šį kriterijų ir pan. Siekiant užtikrinti įmokų dydžio adekvatumą (išvengti nepagrįsto dydžio įmokų nustatymo) būtų tikslinga Projektą tobulinti ir plačiau atskleisti pastabose paminėtus klausimus, pavyzdžiui: apsvarstyti, ar atitinkamų Asociacijos sąnaudų, susijusių su Projektu numatomų viešųjų paslaugų teikimu, neturėtų įvertinti nepriklausomas auditorius; apsvarstyti, ar neturėtų būti nustatytas principas, kad įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į pagrįstomis pripažintas išlaidas ir ateityje planuojamus poreikius; kad nustačius, jog įmokų dalis nebuvo panaudota paslaugoms teikti, kitais metais taikoma įmoka yra atitinkama dalimi mažinama ir t. t. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 6.
tarnyba 2019-12-044 Manome, kad aukščiau išdėstyta pastaba aktuali ir dėl Projekto siūlomos Įstatymo 18² straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad „Rangovas, pageidaujantis gauti šiame straipsnyje numatytas laiko apskaitos duomenų tvarkymo paslaugas, už šias paslaugas turi sumokėti Lietuvos statybininkų asociacijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą įmoką. Nustatant įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis“. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-12-04 Iš Projekto nuostatų ir jo lydimųjų dokumentų nepakankamai aiški statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitos koncepcija, pavyzdžiui: pagal Projekto siūlymus Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punktui rangovas realiuoju laiku vestų asmenų buvimo statybvietėje apskaitą ir teiktų (ar teiktų juos taip pat realiuoju laiku – neaišku) duomenis Asociacijai, kuri (pagal Projekto pasiūlymus įstatymo 18² straipsnio 4 dalį) juos tvarko ir teikia valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu (taigi, galimai teikia ne realiuoju laiku, o tik susidarius tam tikroms aplinkybėms).
Šiuo atveju siekiant teisinio aiškumo Projekte reikėtų atskleisti nuostatų, kad
„Asociacija tvarko ir teikia laiko apskaitos duomenis“ esmę, pavyzdžiui: ar
Asociacija tik surenka duomenis ir juos vėliau prireikus perduoda valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, ar juos analizuoja, ar atlieka kitokius veiksmus. Manome, kad nepatikslinus duomenų tvarkymo ir teikimo esmės Projekto nuostatos gali būti suvokiamos, jog Asociacija tik vykdo techninio pobūdžio funkcijas, kurių vykdymas neprisideda prie tikslų, nurodytų Projekto aiškinamajame rašte, įgyvendinimo (nelegalaus darbo, šešėlio mažinimo), kadangi valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijos informaciją apie asmenų buvimą statybvietėje gautų tik po kurio laiko (ir tik po nurodymo Asociacijai pateikimo). Kita vertus, jeigu Asociacijai norima pavesti tik šias techninio pobūdžio funkcijas, gali būti svarstytinas Projekto siūlymų tikslingumas (kad šias funkcijas vykdytų Asociacija), kadangi, mūsų nuomone, iš esmės nėra svarbu, ar tai turėtų daryti Rangovas (nepatirdamas papildomų išlaidų), ar Asociacija, ar kitas asmuo (institucija). Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 8.
2019-12-04 Projektu siekiama nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys), bet kokią kitą statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai (toliau - Asociacija), kuri juos tvarkys ir teiks valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu. Taip pat Projektu siūloma įtvirtinti privalomą reikalavimą ypatingojo statinio statybos rangovui, kurio darbuotojai turėtų būtu įvertinti ir atitikti Statybos sektoriaus profesinį standartą. Tokį vertinimą atliktų Asociacija, kuri, įvertinusi ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, išduotų darbuotojui tai patvirtinantį dokumentą – statybininko kortelę. Atsižvelgiant į tai, ypatingųjų statinių statybos veiklą turėtų teisę vykdyti tik tokie ūkio subjektai, kurie patys arba jų darbuotojai atitiktų Statybos sektoriaus profesinį standartą bei turėtų statybininko kortelę. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog Asociacija tokiai administracinei paslaugai pasirinkta dėl to, jog ji jau yra tokią sistemą įdiegusi ir šiuo metu efektyviai veikia savanoriškumo principu. Konkurencijos tarybai kyla abejonių dėl Asociacijos kaip tinkamo subjekto, minėtoms administracinėms paslaugoms teikti dėl toliau pateikiamų priežasčių. Šiuo metu Asociacijos nariais yra statybos, pramonės, projektavimo, konsultavimo ir techninė priežiūros įmonės, taip pat mokymo įstaigos ir kitos asociacijos. Asociacija nėra įsteigta įstatymu, kaip pavyzdžiui, Auditorių rūmai, Architektų rūmai, Odontologų rūmai ar kt., narystė joje taip pat grindžiama savanoriškais pagrindais, todėl kaip alternatyva Asociacijai gali egzistuoti ir kiti šių profesijų atstovus vienijantys junginiai.
Kadangi Asociacijai būtų suteikti įgalinimai tvarkyti ir neatlygintinai teikti valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu informaciją apie rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą, taip pat atlikti ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijų vertinimą ir išduoti darbuotojui tai patvirtinantį dokumentą – statybininko kortelę, savo sprendimu valstybė suteiktų jai konkurencinį pranašumą kitų panašią veiklą vykdančių subjektų atžvilgiu ir tokiu būdu ją privilegijuotų. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektus vienijantys junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.) yra laikomi ūkio subjektais, net ir nepaisant to, kad jie tiesiogiai nevykdo ūkinės veiklos, kurią vykdo jų junginio nariai, todėl visas Lietuvos statybininkų asociacijos funkcijas taip pat galim priskirti ūkinei veiklai, kadangi jos susijusios su paslaugų siūlymu rinkoje. Konkurencijos tarybos vertinimu, teisinė situacija, kai asociacija, vykdo viešojo administravimo funkcijas ir priima iš šių funkcijų kylančius sprendimus, tarp jų ir dėl asociacijai priklausančių narių, gali lemti interesų konfliktą, kas yra nesuderinama su Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad suteikimas vienam iš tos pačios ūkinės veiklos dalyvių ar jo organui teisės priimti sprendimus, turinčius įtakos tai ūkinei veiklai, nesiderina su ūkio subjektų lygiateisiškumo nuostata.
Konkurencijos taryba savo praktikoje taip pat yra nagrinėjusi atvejus dėl galimo interesų konflikto. Pavyzdžiui, 2006 m. Konkurencijos taryba nustatė, jog policija veikė kaip licencijavimo administratorius ir kaip atitinkamos rinkos dalyvis, Konkurencijos taryba konstatavo, kad tokiu atveju gali kilti kliūčių kitiems konkurentams veikti rinkoje dėl galimo interesų konflikto. Konkurencijos taryba taip pat nagrinėjo atvejį dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (toliau – Savivaldybė) ir konstatavo, kad Savivaldybė, priėmusi sprendimą steigti VšĮ „Vilnius veža“ ir sudariusi VšĮ „Vilnius veža“ steigimo sutartį, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, nes, įgyvendindama savo uždavinius, susijusius su taksi paslaugų reguliavimu, priėmė sprendimą vykdyti ūkinę veiklą atitinkamoje taksi paslaugų rinkoje, kurioje veikia ir kiti ūkio subjektai. Tokiais savo sprendimais sukūrusi viešojo administravimo subjekto ūkinės ir viešojo administravimo veiklos interesų konfliktą, Savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės. Nors anksčiau minimi sprendimai buvo priimti dėl viešojo administravimo subjektų vykdomos ūkinės veiklos, o ne dėl ūkio subjektų ketinamos vykdyti viešojo administravimo veiklos, tačiau iš esmės subjektai taip pat vienu metu buvo dviejose padėtyse – vykdė viešojo administravimo veiklą bei turėjo interesų dėl ūkinės veiklos vykdymo tuo pačiu metu.
Nagrinėjamu atveju pavedus aukščiau nurodytų funkcijų įgyvendinimą Lietuvos statybininkų asociacijai ar kitai asociacijai, susijusiai su statybų sektoriumi, galėtų kilti interesų konfliktas, t. y. asociacija galėtų palankiau vertinti savo narius, statybininkų kortelių išdavimo procesas ne asociacijos nariams galėtų būti apsunkintas ir t. t. Toks asociacijos privilegijavimas kitų asociacijų atžvilgiu taip pat gali asmenis paskatinti stoti į konkrečią asociaciją vien dėl jos vykdomų viešojo administravimo funkcijų. Be to, Asociacija turėtų konkurencinį pranašumą prieš savo potencialius konkurentus ir dėl viešojo administravimo funkcijų pagrindu įgytos informacijos apie visus statybų sektoriuje legaliai dirbančius darbuotojus ir tokia disponuojama informacija galėtų pasinaudoti narių interesus tenkinančiais tikslais. Nors Lietuvos viešojo administravimo įstatymas ir leidžia viešojo administravimo funkcijas patikėti vykdyti asociacijai, Konkurencijos tarybos nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokiomis veiklomis turėtų užsiimti įgaliota valstybės institucija, o ne Lietuvos statybininkų asociacija, kurios nariai patys būtų suinteresuoti minėtomis paslaugomis. Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūlome prieš svarstant ;projektą nuodugniai įvertinti, ar tikrai yra tikslinga Projekte nurodytas viešojo administravimo funkcijas pavesti vykdyti subjektui, kuris dėl savo paties narių turėtų teisę priimti viešojo administravimo sprendimus, susijusius su galimybėmis vykdyti ūkinę veiklą rinkoje bei ar tokios Projekte įtvirtinamos nuostatos nesukeltų interesų konflikto ir nesuteiktų privilegijų konkrečiam subjektui.
Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui. 9. Socialinių reikalų ir darbo ministerija 2019-12-17 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) specialistai susipažino su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3572 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3989 (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3988) (toliau – SĮ projektas) ir teikia savo pasiūlymus, pastabas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnyje darbdaviui nustatyta pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Už darbo laikos apskaitos pažeidimus administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnyje. Už nurodytus pažeidimus administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) (ANK 589 str. 58 p.). ANK projekte numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, arba ūkio būdu statybą vykdantiems asmenims už statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos pažeidimus.
Pagal ANK projektą šio administracinio pažeidimo teiseną pradės, jo tyrimą atliks VDI. Nurodyta atsakomybė kildinama iš SĮ projekto. SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte ir 182 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad rangovas privalo realiu laiku tvarkyti rangovo darbuotojų, rangovo (jei rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (jei jie yra fiziniai asmenys) ir bet kurių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis Lietuvos statybininkų asociacijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta laiko apskaitos tvarkymo ir duomenų teikimo tvarka. Taigi SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkte ir 182 straipsnyje siūloma nustatyti, kad rangovas privalo tvarkyti ne tik savo darbuotojų, bet ir kitų statybos dalyvių (su kuriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys) darbuotojų, kitų (anksčiau neišvardytų) statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo joje laiko apskaitą. Išanalizavus šias nuostatas, darytina išvada, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti, kaip rangovas tvarkys buvimo statybvietėje laiko apskaitą juridinių ir fizinių asmenų, kurie būna statybvietėje ne darbo sutarčių pagrindu, t. y. nevykdo darbo funkcijų, bei asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį (kurie nėra jo darbuotojai), buvimo statybvietėje laiko apskaitą, nors pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbdaviui nustatyta DK 120 straipsnyje.
Elektroninio dokumento nuorašas Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla abejonių dėl nuostatos, numatančios Lietuvos statybininkų asociacijos, kaip tarpininko, turinčio išimtinę teisę kaupti rangovo pateiktus duomenis apie statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitą, tikslingumą ir proporcingumą. Pažymėtina, kad SĮ projekto 18 straipsnio 7 dalies 8 punkto ir 182 straipsnio nuostatos neatitinka jo aiškinamajame rašte nustatytų tikslų, pavyzdžiui, mažinti šešėlį statybos sektoriuje, ir uždavinių: įteisinti instrumentą, padėsiantį valstybei kontroliuoti statybvietėse esančių asmenų buvimo laiką; patikslinti šiuo metu galiojantį statybvietės apibrėžimą; nustatyti administracinę atsakomybę, skatinančią laikytis statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos tvarkos; įteisinti instrumentą, padėsiantį rangovui kontroliuoti į statybvietes patenkančių asmenų kiekį ir jų teisę patekti į statybvietę. Tačiau neaišku, kaip šiuo atveju bus mažinamas šešėlis statybos sektoriuje. Taip pat neaišku, kaip bus įgyvendintas tikslas (ar jis bus įgyvendintas) rangovui realiu laiku tvarkyti statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitą, teikti duomenis Lietuvos statybos asociacijai, kad ji, kontrolės institucijai pareikalavus, pateiktų turimus duomenis. Pabrėžtina tai, kad valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai.
Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 str. 21 d.). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme apibrėžta, kas laikytina nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu ir nedeklaruota savarankiška veikla, išvardytos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, t. y. VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ministerija, siekdama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytų veiklos tikslų, formuoja darbo santykių ir darbo apmokėjimo bei socialinės partnerystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, formuoja darbuotojų saugos ir sveikatos, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, rūšis, veiklos pobūdis, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Išanalizavus SĮ projekto nuostatas, galima teigti, kad nei Ministerijos, nei VDI veiklos dokumentuose nenumatyta teisė reguliuoti civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius paslaugų teikimo sutarčių pagrindu (tarp statytojo ir rangovo; rangovo ir subrangovo ir /ar asmens, vykdančio individualią veiklą ir teikiančio paslaugas statytojui ir rangovui), kuriuos iš dalies gali kontroliuoti Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybinės kontrolės institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), neperžengdamos savo įgaliojimų ribų.
Vadovaudamasis Ministerijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, socialinės apsaugos ir darbo ministras negalėtų nustatyti laiko apskaitos tvarkymo ir duomenų teikimo tvarkos, taikomos subjektams (šalims), kurių teisiniai santykiai susiklostė civilinių sutarčių pagrindu, nes pagal galiojančius teisės aktus buvimas statybvietėje asmenų, kurie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotus ir galiojančius individualią veiklą pagrindžiančius dokumentus ir yra sudarę civilines paslaugų teikimo sutartis, nelaikytinas nei nelegaliu, nei nedeklaruotu darbu. Atsižvelgiant į tai, ANK projekte numatyta VDI, kaip kontrolės institucijos, pareiga nurodytiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę už statybvietėje esančių asmenų buvimo joje laiko apskaitos pažeidimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK projekte nenustatyta administracinė atsakomybė Lietuvos statybininkų asociacijai už netinkamą duomenų tvarkymą. Vertinant SĮ ir ANK projektų nuostatas, prašome atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktą išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. Į-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(1) ir 18(2) straipsniais įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3988 atitikties Europos Sąjungos teisei“, kurioje pateikti teisiniai argumentai, įrodantys, kad SĮ projektas prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą, nuostatoms bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotai teismų praktikai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-182 Argumentai: Siūlau patikslinti ir susiaurinti subjektų ratą, kuriems teks pareiga vesti laiko apskaitą, t. y. išbraukiant asmenis, kurie lankosi statybvietėje, bet nėra statybos dalyviai (pvz. valstybės institucijos, svečiai, būsimi pirkėjai, maisto tiekėjai ir kt.). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
„8) realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo
(kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų šio įstatymo 13 straipsnyje išvardintų statybos dalyvių darbuotojų, statybos dalyvių (kai jie yra fiziniai asmenys) ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų (toliau – statybvietėje esantys asmenys) buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir teikti duomenis pagal šio įstatymo 18² straipsnyje nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 2. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-183 Argumentai:
Atsižvelgiant į valstybės institucijų pastabas, siūlau aiškiau reglamentuoti, kokius poįstatyminius teisės aktus ir dokumentus priims valstybės institucijos, o kokius - Lietuvos statybininkų asociacija.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnyje teikiamą Įstatymo 18¹ straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Kompetencijų vertinimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministras. Detalias kKompetencijų
vertinimo taisykles procedūras, suderinusi su Švietimo Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 3. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-183 N Argumentai: Atsižvelgiant į valstybės institucijų pastabas dėl būtinybės nustatyti lengvatinį režimą ES valstybių piliečiams, siūlau numatyti išlygą dėl kompetencijų pripažinimo. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnyje teikiamą Įstatymo 18¹ straipsnį papildyti nauja 10 dalimi: „10. Šiame straipsnyje nustatytas kompetencijų vertinimas neprivalomas ypatingojo statinio rangovo darbuotojams - Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis - jeigu Lietuvos statybininkų asociacija pripažino jų kilmės valstybėje įgytą kompetencijų įvertinimą. Kompetencijų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 4. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-184 Argumentai:
Siūlau aiškiau užfiksuoti, kad Lietuvos statybininkų asociacija nėra laiko apskaitos duomenų gavėjas ir vartotojas, o tik administratorius, turintis reikiamą bazę, iš kurios valstybės institucijos pasiims reikiamą informaciją jų pageidaujamu laiku.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnyje teikiamą Įstatymo 18² straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Laiko apskaitos duomenis rangovai teikia
talpina Lietuvos statybininkų asociacijaios administruojamoje duomenų bazėje. Lietuvos statybininkų asociacija tvarko laiko apskaitos duomenis ir teikia juos valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms jų nurodymu. Tvarkant ir teikiant duomenis turi būti užtikrinama, kad duomenys nebūtų neteisėtai sunaikinti ar pakeisti, sugadinti, neteisėtai pasisavinti, paskelbti, pateikti ar kitaip panaudoti.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 5. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-184 Argumentai:
Atsižvelgiant į valstybės institucijų pastabas, siūlau aiškiau reglamentuoti, kokius poįstatyminius teisės aktus ir dokumentus priims valstybės institucijos, o kokius - Lietuvos statybininkų asociacija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnyje teikiamą 18² straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Laiko apskaita vedama ir duomenys teikiami
elektroninėmis priemonėmis. Laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Detalias laiko apskaitos vedimo ir duomenų teikimo taisykles, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija. Duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms reikalavimus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras Duomenų tvarkymo ir teikimo valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms reikalavimus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Laiko apskaitos vedimo technologijas ir duomenų teikimo procedūras, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministru, nustato Lietuvos statybininkų asociacija.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 6. Seimo narys Simonas Gentvilas 2019-12-18 N Argumentai:
Atsižvelgiant į valstybės institucijų pastabas dėl būtinybės išsamiau reglamentuoti nešališkumo užtikrinimo klausimus, siūlau įteisinti Nešališkumo komitetą. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 18³ straipsniu: „18³ straipsnis. Nešališkumo komitetas
asociacija vykdo laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 2. Įvertinti, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje numatytų principų, sudaromas nešališkumo komitetas. Nešališkumo komitetas sudaromas iš 10 narių. Komitetas sudaromas iš vieno Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vieno Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vieno Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, vieno Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vieno Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, vieno Lietuvos statybininkų asociacijos, dviejų profesinių sąjungų ir dviejų darbdaviams atstovaujančių organizacijų atstovų. 3. Nešališkumo komiteto narius skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės apsaugos ir darbo ministras taip pat skiria pakaitinius nešališkumo komiteto narius, kurie nesant atitinkamų komiteto narių, juos pakeičia.
Nešališkumo komiteto nario kadencijos laikotarpis ir kadencijų kiekis nėra ribojami. 4. Nešališkumo komitetas:
1) periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar vykdant šio įstatymo 18¹ir 18² straipsniuose nustatytas funkcijas yra laikomasi šio straipsnio 1 dalyje numatytų principų;
2) savo iniciatyva arba Lietuvos statybininkų asociacijos prašymu rengia ir teikia Lietuvos statybininkų asociacijai rekomendacijas dėl veiklos gerinimo, siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje numatytų principų laikymąsi. 5. Lietuvos statybininkų asociacija privalo:
1) iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikti nešališkumo komitetui ataskaitą apie tai, kaip vykdant šio įstatymo 18¹ir 18² straipsniuose nustatytas funkcijas yra laikomasi šio straipsnio 1 dalyje numatytų principų;
2) nešališkumo komiteto prašymu pateikti informaciją, paaiškinimus ir dokumentų kopijas (arba sudaryti sąlygas su jais susipažinti), kurių reikia komiteto funkcijoms atlikti. Nešališkumo komiteto nariai privalo užtikrinti gautos informacijos ir dokumentų konfidencialumą;
3) teikti nešališkumo komitetui informaciją apie komiteto rekomendacijų įgyvendinimą. 6. Nešališkumo komiteto darbo organizavimo tvarką nustato Nešališkumo komiteto nuostatai, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 7. Seimo narys Simonas Gentvilas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įsigalios vasarą, kuomet yra statybų sezono vidurys ir rangovai yra ypač užimti, siūlau pailginti pereinamąjį laikotarpį, siekiant sumažinti rangovams administracinį krūvį sezono metu. Pasiūlymai ruošti konsultuojantis su Lietuvos statybininkų asociacija. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. gegužės rugsėjo 1 d.“ Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam projektui, šį projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Atsižvelgus į pateiktas pastabas ir į tai, kad Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktam Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4053, kitaip reglamentuojančiam statybininko ID kortelės įdiegimą, siūloma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ir 18²straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3988 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Statybos sektoriaus profesinis standartas buvo patvirtintas 2019 m. liepos 12 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. V1-140, kuriame išvardytos visos statybos sektoriaus kvalifikacijos ir jų lygiai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo. [2] 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. [3] Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo XI-570, įgyvendinančio Paslaugų direktyvą 2006/123/EB, 4 straipsnis. [4] Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo XI-570, įgyvendinančio Paslaugų direktyvą 2006/123/EB, 9, 11 straipsniai. [5] Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo XI-570, įgyvendinančio Paslaugų direktyvą 2006/123/EB, 6 straipsnis. [6] Atitinkamai remiantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo XI-570 4, 9 straipsniais, įgyvendinančiais minėtąją Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB įtvirtintą pareigą. [7]
prieš Komisiją, C-202/88. [8] 2006 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Cipolla ir kt., C‑94/04 ir C‑202/04; 2010 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Sbarigia, C‑393/08. [9] 1991 m. liepos 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Säger, C‑76/90; 2002 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C‑279/00; 2003 m. vasario
prieš Italiją, C‑131/01; 2006 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C‑244/04;
byloje Komisija prieš Prancūziją, C‑255/04. [10] Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimu Gebhard byloje Nr. C–55/94 [11] 2009 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C‑518/06; 2013 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje DKV Belgium, C‑577/11. [12] 2012 m. liepos 19 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Garkalns byloje C‑470/11. [13]
ir kt., C‑94/04 ir C‑202/04; 2014 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Ispanija, C‑678/11. [14] Prieiga per internetą: http://www.statybininkai.lt/lt/.