Projektas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR.I-1340 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 33 straipsnio papildymas Papildyti 33 straipsnį 16 punktu ir jį išdėstyti taip:
„16) Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 proc. Uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, kasmet pervedamos į savivaldybės biudžetą).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Algimantas Kirkutis Naglis Puteikis Gintaras Vaičekauskas Virginija Vingrienė Agnė Bilotaitė Eugenijus Gentvilas
Projektas Projekto XIIIP-398 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR.I-1340 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 33 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti, bei kitiems šiame įstatyme numatytiems mokėjimams. Šios lėšos skiriamos:“
2Papildyti 33 straipsnį 16 punktu:
„16) Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 procentų Uosto direkcijos praėjusių metų paskirstytino pelno, kasmet pervedama į savivaldybės biudžetą).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Dainius Kepenis Naglis Puteikis Petras Gražulis Rimantas Sinkevičius Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Agnė Bilotaitė
projektO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas - sudaryti sąlygas, Klaipėdos miesto teritorijoje veiklą vykdančiai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau- KVJUD) finansiškai prisidėti prie Klaipėdos miesto savarankiškų funkcijų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad nors šiuo metu įstatymo nuostatos konkrečiai ir nenumato Klaipėdos miesto savarankiškų funkcijų finansavimo iš KVJUD biudžeto, tačiau per ilgametę bendradarbiavimo praktiką susiklostė situacija, kuomet KVJUD skiria finansavimą tik tiksliniams miesto darbams atlikti (privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų) arba kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje KVJUD veiklos strategijoje. Šiuo atveju finansavimas priklauso nuo KVJUD vadovų ar jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valios. Kaip matyti, skiriamas finansavimas yra tiesiogiai susijęs tik su uosto veikla ir finansuojami darbai yra reikalingi uosto darbų apimtims didinti. Skiriant finansavimą miestui, nėra numatyta galimybė Vyriausybei, ministerijai ar KVJUD vertinti ir finansuoti kitų, miestui ypač svarbių sričių, tokių kaip socialinė parama, švietimas, sveikatingumo ir užimtumo skatinimas, verslumo vystymas ir kt. Uostas intensyviai didindamas savo veiklos apimtis ir plėsdamasis miesto teritorijų sąskaita, sukuria ne tik pridėtinę vertę valstybės biudžetui, bet tuo pačiu skatina rekreacinio potencialo ir gyvenamosios aplinkos kokybės mažėjimą Klaipėdos mieste.
LR Vyriausybė tvirtins naują uosto Bendrąjį Planą, kuris sudarys prielaidas Klaipėdos uostui tapti konkurencingiausiu Rytinės Baltijos pakrantės uostu ir galimybes krovos tonažui miesto teritorijoje augti bent 3 kartus nuo 40 milijonų tonų rezultato 2016 metais iki 130 milijonų tonų. Šis tonažo ir uosto plėtros į miesto teritoriją proveržis sukels reikšmingus miesto rekreacinio potencialo apribojimus, intensyvi krovos veikla neigiamai įtakos gyvenamąją kokybę mieste bei reikšmingai padidins kelių ir geležinkelių transporto srautus mieste. Tai išsamiai aprašoma KVJUD užsakymu atlikto strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje. Įstatyme numačius konkrečią KVJUD lėšų atskaitymų dalį Klaipėdos mesto savivaldybės savarankiškam biudžetui, būtų sudarytos finansinės galimybės miesto savivaldybei kompensuoti uosto sukeltus neigiamus padarinius. Tuo pačiu pabrėžtina, jog šiuo įstatymu ir fiksuoto atskaitymų dydžio į miesto savarankišką biudžetą įtvirtinimu, būtų išspręsta ilgą laiką tvyranti Klaipėdos miesto abejonė dėl uosto plėtros naudos miesto socialinei raidai ir gyvenimo kokybei. Dėl automatizacijos uosto krovos terminaluose nuosekliai mažėja darbo vietų skaičius KVJUD teritorijoje. Tuo tarpu krova, tarša ir transporto srautai nuolat auga miesto teritorijoje. Klaipėdos miestas negauna turtinių mokesčių iš uosto teritorijos, o uosto veiklos sukuriamas finansinis indėlis į miesto biudžetą mažėja dėl mažesnio darbo vietų skaičiaus ir mažesnių sumokamų gyventojų pajamų mokesčių. Todėl tiesioginiai 10 procentų kasmetiniai atskaitymai nuo KVJUD pajamų, garantuotų ilgalaikį miesto savivaldos proaktyvų suinteresuotumą uosto krovos tonažo didėjimu.
Įstatymo projektu, Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti, Klaipėdos uosto skiriama kasmetinė suma sudarytų 10
(dešimt) procentų KVJUD mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nenumato galimybės skirti finansavimo iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti. Šio įstatymo 33 straipsnio 8 punkte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti savivaldybei lėšas, skirtas privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų. Įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta galimybė skirti uosto lėšas kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje. Tačiau šiuose punktuose nenustatyta, kad lėšos galėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus ir paskelbus teikiamą įstatymą, siūloma parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame bus nustatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų savivaldybei, dydis ir jų suteikimo tvarka, projektą.
Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, kas metinė Uosto direkcijos finansuojama suma sudaro 10 proc. Uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų ir nustatyta tvarka, jos pervedamos į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Priėmus įstatymą, bus sudarytos finansinės galimybės Klaipėdos miesto savivaldybei operatyviai ir tikslingai amortizuoti neigiamus intensyvios krovos padarinius ir pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visos Europos Sąjungos verslo plėtrai, konkurencingumo užtikrinimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildyti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.I-1340 33 straipsnį 16 punktu.
Priėmus įstatymą, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame bus nustatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų Klaipėdos miesto vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti, konkretus dydis ir jų panaudojimo tvarka, projektą. Papildomų galiojančių teisės aktų nereikės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Po įstatymo priėmimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti nutarimą, kuriuo turi nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų Klaipėdos miesto vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti dydį ir jų skyrimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
„Uostas“, „uosto lėšos“, „uosto veikla“, „Klaipėdos miesto savivaldybė“, „svarbūs ekonominiai projektai“, „finansavimas.“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Algimantas Kirkutis Naglis Puteikis Gintaras Vaičekauskas Virginija Vingrienė Agnė Bilotaitė Eugenijus Gentvilas
projektO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.I-1340 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-398(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiamas koreguotas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento išvadas. Įstatymo projekto tikslas - sudaryti sąlygas, Klaipėdos miesto teritorijoje veiklą vykdančiai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau- KVJUD) finansiškai prisidėti prie Klaipėdos miesto savarankiškų funkcijų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad nors šiuo metu įstatymo nuostatos konkrečiai ir nenumato Klaipėdos miesto savarankiškų funkcijų finansavimo iš KVJUD biudžeto, tačiau per ilgametę bendradarbiavimo praktiką susiklostė situacija, kuomet KVJUD skiria finansavimą tik tiksliniams miesto darbams atlikti (privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų) arba kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje KVJUD veiklos strategijoje. Šiuo atveju finansavimas priklauso nuo KVJUD vadovų ar jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valios. Kaip matyti, skiriamas finansavimas yra tiesiogiai susijęs tik su uosto veikla ir finansuojami darbai yra reikalingi uosto darbų apimtims didinti. Skiriant finansavimą miestui, nėra numatyta galimybė Vyriausybei, ministerijai ar KVJUD vertinti ir finansuoti kitų, miestui ypač svarbių sričių, tokių kaip socialinė parama, švietimas, sveikatingumo ir užimtumo skatinimas, verslumo vystymas ir kt.
Uostas intensyviai didindamas savo veiklos apimtis ir plėsdamasis miesto teritorijų sąskaita, sukuria ne tik pridėtinę vertę valstybės biudžetui, bet tuo pačiu skatina rekreacinio potencialo ir gyvenamosios aplinkos kokybės mažėjimą Klaipėdos mieste. 2017 metų pirmojoje metų pusėje LR Vyriausybė tvirtins naują uosto Bendrąjį Planą, kuris sudarys prielaidas Klaipėdos uostui tapti konkurencingiausiu Rytinės Baltijos pakrantės uostu ir galimybes krovos tonažui miesto teritorijoje augti bent 3 kartus nuo 40 milijonų tonų rezultato 2016 metais iki 130 milijonų tonų. Šis tonažo ir uosto plėtros į miesto teritoriją proveržis sukels reikšmingus miesto rekreacinio potencialo apribojimus, intensyvi krovos veikla neigiamai įtakos gyvenamąją kokybę mieste bei reikšmingai padidins kelių ir geležinkelių transporto srautus mieste. Tai išsamiai aprašoma KVJUD užsakymu atlikto strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje. Įstatyme numačius konkrečią KVJUD lėšų atskaitymų dalį Klaipėdos mesto savivaldybės savarankiškam biudžetui, būtų sudarytos finansinės galimybės miesto savivaldybei kompensuoti uosto sukeltus neigiamus padarinius. Tuo pačiu pabrėžtina, jog šiuo įstatymu ir fiksuoto atskaitymų dydžio į miesto savarankišką biudžetą įtvirtinimu, būtų išspręsta ilgą laiką tvyranti Klaipėdos miesto abejonė dėl uosto plėtros naudos miesto socialinei raidai ir gyvenimo kokybei. Dėl automatizacijos uosto krovos terminaluose nuosekliai mažėja darbo vietų skaičius KVJUD teritorijoje. Tuo tarpu krova, tarša ir transporto srautai nuolat auga miesto teritorijoje.
Klaipėdos miestas negauna turtinių mokesčių iš uosto teritorijos, o uosto veiklos sukuriamas finansinis indėlis į miesto biudžetą mažėja dėl mažesnio darbo vietų skaičiaus ir mažesnių sumokamų gyventojų pajamų mokesčių. Todėl tiesioginiai 10 procentų kasmetiniai atskaitymai nuo KVJUD paskirstytino pelno, garantuotų ilgalaikį miesto savivaldos proaktyvų suinteresuotumą uosto krovos tonažo didėjimu. Įstatymo projektu, Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti, Klaipėdos uosto skiriama kasmetinė suma sudarytų 10
(dešimt) procentų KVJUD mokestiniu laikotarpiu gauto paskirstytino pelno. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nenumato galimybės skirti finansavimo iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gauto pelno, savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti. Šio įstatymo 33 straipsnio 8 punkte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti savivaldybei lėšas, skirtas privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų. Įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta galimybė skirti uosto lėšas kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje.
Tačiau šiuose punktuose nenustatyta, kad lėšos galėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gauto pelno, Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus ir paskelbus teikiamą įstatymą, siūloma parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame bus nustatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų savivaldybei, dydis ir jų suteikimo tvarka, projektą. Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, kas metinė Uosto direkcijos finansuojama suma sudaro 10 procentų Uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gauto paskirstytino pelno ir nustatyta tvarka, ši suma pervedama į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Priėmus įstatymą, bus sudarytos finansinės galimybės Klaipėdos miesto savivaldybei operatyviai ir tikslingai amortizuoti neigiamus intensyvios krovos padarinius ir pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visos Europos Sąjungos verslo plėtrai, konkurencingumo užtikrinimui. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildyti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.I-1340 33 straipsnį 16 punktu. Priėmus įstatymą, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame bus nustatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų Klaipėdos miesto vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti, konkretus dydis ir jų panaudojimo tvarka, projektą. Papildomų galiojančių teisės aktų nereikės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Po įstatymo priėmimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti nutarimą, kuriuo turi nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšų, skiriamų Klaipėdos miesto vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti dydį ir jų skyrimo tvarką. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinant įstatymą pagal šį projektą, valstybės biudžetui nebus pervesta tiek lėšų, kiek jų bus skirta ir pervesta Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui, priklausomai nuo mokestiniais metais Uosto direkcijos gauto pelno. Papildomai savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Gauta:
Respublikos seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-03-15 išvada Nr. XIIIP-398;
teisės departamento išvada 2017-03-14. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: „Uostas“, „uosto lėšos“, „uosto veikla“,
„Klaipėdos miesto savivaldybė“, „svarbūs ekonominiai projektai“,
„finansavimas.“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Dainius Kepenis Naglis Puteikis Petras Gražulis Rimantas Sinkevičius Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Agnė Bilotaitė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 33 straipsnį 16 punktu ir jame įtvirtinti nuostatą, jog Uosto lėšos galėtų būtų skiriamos „Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 proc. Uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, kasmet pervedamos į savivaldybės biudžetą)“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Siūlomas reguliavimas, nustatantis tiesioginį valstybės turto - Uosto direkcijos lėšų perdavimą į savivaldybės biudžetą, jo neperskirstant per valstybės biudžetą ir nesiejant su konkrečių projektų finansavimu, neatitinka valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų. Valstybės įmonės turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui
Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnis savivaldybės biudžeto pajamų dalį, gaunamą iš valstybės, sieja iš esmės su lėšomis, skiriamomis iš valstybės biudžeto, o Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 20 dalis bei 14 straipsnis valstybės išlaidas sieja iš esmės su valstybės biudžeto asignavimais. Taip pat pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo Uosto direkcijos lėšų dalį sudaro ir pajamos iš uosto rinkliavų, o Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis nustato, kad surenkamos rinkliavos gali būti perskirstomos tik per valstybės ir savivaldybių biudžetus bei atitinkamus fondus. 1.2. Valstybės įmonių pelno (nuostolių) paskirstymo taisykles nustato Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnis.
Jo 2 dalies 10 punkte numatytas vienintelis pelno paskirstymo atvejis ne įmonės reikmėms – pelno įmoka, mokama į įmonės savininko biudžetą. Pažymime, kad tokia, nesiejama su įmonės veikla, įmoka siejama tik su pelnu, o ne su visomis įmonės pajamomis (kaip vertinamame projekte), be to, šiame straipsnyje nustatytos konkrečios sąlygos, ribojančios tokios įmokos mokėjimo galimybę jei tai neigiamai paveiktų įmonės finansinę būklę. Tuo tarpu vertinamame projekte siūloma nustatyti fiksuotą 10% visų Uosto direkcijos pajamų dydžio įmoką nevertinant, kaip tai gali paveikti Uosto direkcijos mokumą, pelningumą, reikalavimus kapitalo struktūrai ar kitus finansinius rodiklius. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be to, keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, manytina, jog dėl teikiamo projekto gautina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime esantis žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“;
straipsnio pavadinime esantis žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“;
straipsnio pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 16 punkte esanti formuluotė „šiuo atveju“ brauktina kaip perteklinė, o trumpinys „proc.“ keistinas žodžiu „procentų“;
pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-08 Nr. S-2017-2158 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo NR. I-1340 33 STRAIPSNIo papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340
įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Jūsų pateiktas pasiūlymas 10 proc. Uosto direkcijos mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų kasmet pervesti į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą šios savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti derintinas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, susijusiais, pavyzdžiui, su valstybės turto naudojimu, valdymu, disponavimu. Taip pat pateiktas siūlymas nedera su Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 (toliau – KVJUĮ) 33 straipsnio pirmajame sakinyje nustatyta uosto lėšų naudojimo paskirtimi (numatyta, kad uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti). Akivaizdu, kad savivaldybės vykdomos savarankiškos funkcijos ne visais atvejai gali būti siejamos su uosto eksploatavimo plėtros ar uosto veikla (be to ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodote lėšų poreikį kitokioms reikmėms), nes šias konkrečias funkcijas vykdo tuo tikslu valstybės paskirta Uosto direkcija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad uosto lėšos yra valstybės turtas, kurį valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai tam valstybės paskirta valstybės įmonė. Klaipėdos miesto savivaldybė valdo tik tokį valstybės turtą, kuris jai yra perduotas tam, kad savivaldybė įgyvendintų priskirtas valstybines funkcijas, o savarankiškų funkcijų įgyvendinimui turi naudoti atitinkamai savivaldybės turtą. Todėl Jūsų pateiktas siūlymas derintinas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis (11 straipsniu), aiškiai atskiriančiomis valstybės ir savivaldybių turto pobūdį, jo naudojimo paskirtį. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-31 Nr. S-2017-3168 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 33 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-398(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto teiktos išvados 1 punktui, kuriame keliamos abejonės dėl Projekto atitikties valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principams, ir 2 punktui, kuriame pažymėta, kad dėl Projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 33 straipsnį 16 punktu ir jame įtvirtinti nuostatą, jog Uosto lėšos galėtų būtų skiriamos „Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoms savarankiškoms funkcijoms finansuoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 proc. Uosto direkcijos praėjusių metų paskirstytino pelno, kasmet pervedamos į savivaldybės biudžetą)“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Siūlomas reguliavimas, nustatantis tiesioginį valstybės turto - Uosto direkcijos lėšų perdavimą į savivaldybės biudžetą, jo neperskirstant per valstybės biudžetą ir nesiejant su konkrečių projektų finansavimu, neatitinka valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų. Valstybės įmonės turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui
Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnis savivaldybės biudžeto pajamų dalį, gaunamą iš valstybės, sieja iš esmės su lėšomis, skiriamomis iš valstybės biudžeto, o Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 20 dalis bei 14 straipsnis valstybės išlaidas sieja iš esmės su valstybės biudžeto asignavimais. Taip pat pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo Uosto direkcijos lėšų dalį sudaro ir pajamos iš uosto rinkliavų, o Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis nustato, kad surenkamos rinkliavos gali būti perskirstomos tik per valstybės ir savivaldybių biudžetus bei atitinkamus fondus. 1.2. Valstybės įmonių pelno (nuostolių) paskirstymo taisykles nustato Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnis.
Jo 2 dalies 10 punkte numatytas vienintelis pelno paskirstymo atvejis ne įmonės reikmėms – pelno įmoka, mokama į įmonės savininko biudžetą. Pažymime, kad šiame straipsnyje nustatytos konkrečios sąlygos, ribojančios tokios įmokos mokėjimo galimybę jei tai neigiamai paveiktų įmonės finansinę būklę. Tuo tarpu vertinamame projekte siūloma nustatyti fiksuotą 10% Uosto direkcijos paskirstytino pelno dydžio įmoką nevertinant, kaip tai gali paveikti Uosto direkcijos mokumą, pelningumą, reikalavimus kapitalo struktūrai ar kitus finansinius rodiklius. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be to, keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, manytina, jog dėl teikiamo projekto gautina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]